Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-584/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-07
Bylos Nr.
2K-584/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Skundas atmestas.
Teisėjai
Albinas Sirvydis (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Vytautas Masiokas
Nuteistasis
R. P.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-584/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.15 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžiu R. P. išteisinta pagal BK 245 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu prokurorės apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį – R. P. nuteisė pagal BK 245 straipsnį ir paskyrė jai 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu R. P. nuteista pagal BK 245 straipsnį už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. R. P. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimu buvo įpareigota perduoti likvidatoriui J. J. visus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau, 2009 m. vasario 23 d. įsiteisėjus šiam sprendimui, per 30 dienų LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto likvidatoriui J. J. neperdavė – ir taip nevykdė teismo sprendimo.

Kasaciniu skundu nuteistoji R. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Šalies argumentai

Kasatorė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendį, padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jos teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasatorės teigimu, ji nuteista dėl to, kad vykdė savo, kaip likviduojamos LUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriaus, pareigas, nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme. CK 2.108 straipsnio l dalyje nurodyta, kad teismas, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių. Tačiau teismas nėra priėmęs sprendimo likviduoti bendrovės, dėl to juridinio asmens dalyviai paskyrė ją bendrovės likvidatore. Bendrovės likvidatorius, vadovaujantis CK 2.109 straipsnio l dalimi, atšaukiamas paprasta juridinio asmens dalyvių, dalyvaujančių susirinkime, balsų dauguma. Tai rodo, kad ji, kaip bendrovės likvidatorė, visiškai įvykdė tą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kurioje reikėjo atšaukti bendrovės likvidatorę R. P. 2009 m. vasario 28 d. ji sušaukė bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris ir įvykdė teismo sprendimą – atšaukė iš likvidatoriaus pareigų R. P., paskirdamas kitą likvidatorių. Nei bendrovė, nei jos likvidatorė R. P., nei fizinis asmuo R. P. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo iki galo negalėjo įvykdyti, nes bendrovė yra likviduojama ne teismo, o bendrovės dalyvių sprendimu. Įvykdžius pirmą teismo sprendimo dalį – paskyrus kitą likvidatorių (R. P.), antra šio sprendimo dalis (perduoti dokumentus ir turtą) tapo neįmanoma įvykdyti, nes ji (R. P.) neteko įgaliojimų LUAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo teisės disponuoti bendrovės turtu ir dokumentais. Kasatorė taip pat pažymi, kad teismo sprendimas įpareigojo ją perduoti dokumentus bendrovės likvidatoriui J. J. Tačiau per 30 dienų po sprendimo įsiteisėjimo J. J. nebuvo Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip LUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatorius. Taigi, anot kasatorės, ji nuteista už tai, kad nepadarė to, ko neturėjo ir negalėjo padaryti.

Kasatorė taip pat nurodo, kad baudžiamoji byla yra iškelta pagal Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro (toliau – Centras) 2009 m. kovo 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pateikė notariškai patvirtintą dokumentą – likviduojamos LUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos knygos išrašą, kuris įrodo, kad Centras nėra bendrovės akcininkas ir neturi bendrovėje nei teisių, nei pareigų, todėl neturėjo teisės kreiptis į prokuratūrą dėl savo teisių gynimo. Šilutės rajono apylinkės teismas šį esminį dokumentą išėmė iš bylos nagrinėjimo, o Klaipėdos apygardos teismas jo taip pat neįtraukė į bylos nagrinėjimą. Todėl Centro kreipimasis į prokuratūrą yra neteisėtas ir pagrįstas apgaule. Kasatorė taip pat nurodo, kad Centras neturi jokių teisių dalyvauti byloje. Byloje nėra prokuroro nutarimo ar teismo nutarties, kuria Centrui būtų leidžiama dalyvauti procese atstovo pagal įstatymą teisėmis vietoje piliečio J. J., todėl byloje yra pažeisti esminiai procesiniai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 245 straipsnį

Esminis kasacinio skundo argumentas yra tai, kad kasatorė negalėjo įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo perduoti likvidatoriui J. J. visus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą. Kasatorės nurodyti argumentai nelogiški ir neįtikinami.

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Kita vertus, BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatorių, atšaukdamas iš likvidatoriaus pareigų R. P. ir paskirdamas likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriumi J. J., taip pat įpareigojo R. P. perduoti likvidatoriui J. J. visus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą per 30 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2009 m. vasario 23 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą. Nustatyta ir tai, kad R. P. apie teismo sprendimo įsiteisėjimą žinojo (tokia išvada detaliai motyvuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje), tačiau per teismo sprendime nurodytą 30 dienų terminą savo pareigos neįvykdė ir likvidatoriui J. J. visų LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto neperdavė. Savo pareigos R. P. neįvykdė būdama informuota apie 2009 m. kovo 24 d. planuojamą Centro atstovų ir likvidatoriaus J. J. atvykimą perimti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų bei turto. Kaip užfiksuota antstolio, kartu su Centro atstovais ir likvidatoriumi J. J. 2009 m. kovo 24 d. atvykusio į LUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės vietą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įeiti į LUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės pastatą nebuvo galimybės, visos durys užrakintos, į beldimą niekas neatsakė, durų neatidarė (b. l. 25).

Kasatorė negalimumą įvykdyti teismo sprendimą argumentuoja tuo, kad 2009 m. vasario 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ji neteko bendrovėje teisių ir pareigų. Šis argumentas atmestinas, nes visuotinio akcininkų (kurie yra R. P. šeimos nariai) susirinkimo sprendimas (b. l. 111) atšaukti iš pareigų teismo paskirtą likvidatorių J. J. ir išrinkti likvidatoriumi R. P., pagal bylos kontekstą vertintinas kaip bandymas sudaryti teisines kliūtis vykdyti teismo sprendimą ir tik patvirtina tai, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas sąmoningai ir kryptingai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą įprastomis civilinio proceso priemonėmis buvo esmingai apsunkintos – į Centro (civilinio ieškovo, kurio ieškinys buvo teismo patenkintas) raštą dėl dokumentų ir turto perdavimo nereaguota, teismo paskirtas likvidatorius ir antstolis iš anksto nurodytu laiku į pastatą neįleisti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs R. P. padarytoje veikoje BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl kitų argumentų

Kasatorės argumentai dėl neteisėto Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro dalyvavimo baudžiamajame procese nepagrįsti. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pradėtas pagal Centro (duomenys neskelbtini) V. V. raštą. Pažymėtina, kad Centras civilinėje byloje buvo civilinis ieškovas, pateikęs ieškinį LUAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino šį Centro ieškinį. Dėl teismo sprendimo nevykdymo V. V., gindamas Centro interesus, kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą prašydamas spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo R. P. pagal BK 245 straipsnį. Šio kreipimosi pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kasatorės teiginys, kad Centras neturėjo teisės taip ginti savo interesų teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja BPK normoms, nustatančiomis ikiteisminio tyrimo vykdymo pagrindus (BPK 2, 166 straipsniai). Pažymėtina, kad tiek Centro atstovas (S. A.), tiek teismo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriumi paskirtas J. J. byloje apklausti kaip liudytojai. Priešingai nei teigia kasatorė, jokių atstovavimo santykių, juolab neatitinkančių įstatymo reikalavimų (BPK 53 straipsnis), byloje nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Nuteistosios R. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas SirvydisVytautas MasiokasOlegas Fedosiukas