Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ir atsakovo G. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo pagal ieškovės L. Š. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atsakovui G. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai I. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. Š., (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. Š. ir atsakovo G. Š. vaikai. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5906-223/2018 nutraukė L. Š. ir G. Š. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria, be kita ko, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su L. Š., priteisė iš G. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nustatė G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

35. Ieškovė L. Š. šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl atsakovo G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimu kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo nuo 100 Eur iki 250 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir, konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per ketverius metus nuo teismo sprendimo priėmimo išaugo, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, teismo sprendimu iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį padidino nuo 100 Eur iki 135 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio padidinimo ir nustatyto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

36. Ieškovė L. Š. ir atsakovas G. Š. apeliacinius skundus grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių galimybių tenkinti vaiko poreikius, pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą. Ieškovės L. Š. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei atsakovas, motyvuojant tuo, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Apeliantės nuomone, ji įrodė, kad jos materialinė padėtis, po santuokos su atsakovu nutraukimo gimus dar dvejiems vaikams, iš esmės pablogėjo. Ieškovė apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nededa pakankamai pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, netinkamai taikė CK 3.198 straipsnyje įtvirtintą vaikų lygiateisiškumo principą ir nepagrįstai didesnį išlaikymą priteisė nuo 2021 m. rugsėjo 28 d., nors ieškinį ji padavė 2021 m. rugsėjo 24 d. Atsakovas G. Š. tvirtina, kad ieškovės nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra užaukštinta, nėra racionali, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį.

37. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

38. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

40. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

41. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-596/2009). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

42. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, be kita ko, grindė iš esmės padidėjusiais vaikų poreikiais. Pirmosios instancijos teismai nustatė šalių nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimo faktą ir sprendė išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytomis vaikų poreikiams tenkinti patiriamomis išlaidomis ir nustatė, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 530 Eur: 200 Eur maistui, 50 Eur dienpinigiams, 100 Eur aprangai ir avalynei, 30 Eur higienos ir sveikatos priežiūros priemonėms, gydytojų konsultacijoms, 30 Eur kanceliarinėms priemonėms, transportui ir telefono išlaidoms, 50 Eur išlaidoms baldams ir kompiuterinei technikai, 30 Eur būsto išlaikymui, 20 Eur išlaidos kelionėms ir pramogoms, 20 Eur būrelių išlaidoms.

43. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės nurodomo dydžio išlaidos vaikų poreikių tenkinimui, vertinant protingumo principu, atsižvelgus į vaikų skirtingą amžių (14 m., 11 m. ir 7 m.) nėra pilnai pagrįstos ir yra užaukštintos. Akivaizdu, kad šalių 14 m. sūnui (jaunuoliui) aprangai ir avalynei išleidžiama žymiai daugiau, kadangi apranga ir avalynė, tikėtina, jam jau perkama iš suaugusiųjų skyriaus, o tai kainuoja daugiau, nei vaikų rūbai ir avalynė. Tuo tarpu, net ir atsižvelgus į tai, kad vaikai yra augantys, pripažintina, kad po 1 200 Eur suma per metus drabužiams ir avalynei 11 m. ir 7 m. amžiaus vaikams įsigyti, negali būti vertinama kaip reali ir būtina. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta ir pakankama suma 11 m. ir 7 m. amžiaus vaikų drabužiams ir apavui įsigyti yra po 70 Eur per mėnesį (840 Eur per metus) kiekvienam. Taip pat negalima sutikti, kad ieškovės nurodomos 50 Eur per mėnesį dydžio išlaidos kiekvienam vaikui baldams ir kompiuterinei technikai įsigyti galėtų būti vertinamos kaip pagrįstos. Paprastai tokio pobūdžio išlaidos yra vienkartinės, todėl nesant byloje konkrečių duomenų apie poreikį kasmet kiekvieną vaiką aprūpinti badais ar kompiuterine technika, kiekvienam vaikui tam skiriant po 600 Eur per metus, tokio dydžio išlaidos negali būti priteisiamos kaip kasmėnesinės išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 20 Eur suma per mėnesį (240 Eur per metus) kiekvienam vaikui, skiriama buities įrengimui, yra pakankama tokio pobūdžio protingoms išlaidoms padengti.

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo šalių nepilnamečių vaikų poreikius, todėl netinkamai nustatė kiekvieno iš jų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalingą sumą. Šiuo atveju pripažintina pagrįsta ir pakankama suma yra 500 Eur per mėnesį šalių vyriausiojo sūnaus išlaikymui ir po 470 Eur per mėnesį kitų dviejų sūnų išlaikymui. Šias sumas sumažinus pagal Išmokų vaikams įstatymą šalių vaikams mokamomis po 114 Eur valstybės išmokomis (vaiko pinigais), yra pagrindas konstatuoti, jog abu tėvai vyriausiojo sūnaus būtiniems poreikiams užtikrinti kas mėnesį turėtų skirti bendrą 386 Eur sumą, o viduriniojo ir jauniausiojo sūnaus būtiniems poreikiams užtikrinti – po bendrą 356 Eur sumą kiekvienam.

45. Ieškovė reikalavimą padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį, be kita ko, grindė ir iš esmės pablogėjusia jos turtine padėtimi, motyvuojant tuo, kad po teismo sprendimo priėmimo jai gimė dar du vaikai. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. Š., o (duomenys neskelbtini) – dukra P. Š.. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovei gimė dar du vaikai, savaime nereiškia, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Vertinant aplinkybę dėl pakitusio išlaikytinių skaičiaus, pažymėtina, kad ieškovė sūnų A. Š. ir dukrą P. Š. augina kartu su šių vaikų tėvų sutuoktiniu P. Š., kuris, remiantis teisės aktuose įtvirtintu imperatyvu, kad vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat privalo prisidėti prie šių vaikų išlaikymo. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių pastariesiems vaikams būtų reikalingas toks išlaikymas, kuris iš esmės turėtų įtakos ieškovės turtinei padėčiai ar finansiniam stabilumui. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas, kiek vaiko gimimas pakeitė išlaikymą kitam vaikui teikiančio tėvo turtinę padėtį, nenustatinėja naujam išlaikytiniui būtino išlaikymo dydžio – tik sprendžia, ar tas faktas, jog pasikeitė išlaikytinių skaičius, lėmė esminį išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą). Pasisakydama dėl ieškovės argumento, kad teismas nepasisakė dėl to, jog kiti ieškovės vaikai gauna neproporcingai mažesnį išlaikymą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje byloje spręstina tik dėl ieškovės ir atsakovo trejiems vaikams būtino išlaikymo dydžio, skirtingų vaikų poreikiai gali skirtis, jie vertinami ir nustatomi individualiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kad dviejų vaikų gimimas po sprendimo priėmimo lėmė esminį jos turtinės padėties pablogėjimą.

46. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai leidžia teigti, kad teismas nustatė ir vertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio nustatymo: abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų galimybes gauti didesnes pajamas, proporcingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, kurias sudaro jos gaunamas darbo užmokestis, vykdant individualią veiklą – teikiant grožio paslaugas, ieškovė neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neturi skolinių įsipareigojimų, yra sudariusi santuoką, kurioje susilaukė dar dviejų vaikų. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas dirba V. Š. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ jo gaunamas pajamas sudaro 450 Eur darbo užmokestis, atsakovas nekilnojamojo ar kilnojamojo, kitų išlaikytinių ar kreditorių neturi ir gyvena sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame būste. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, tačiau konstatavęs, jog atsakovas, atsižvelgiant į savo amžių, sveikatą ir darbingumą, nesiima veiksmų pagerinti savo finansinę padėtį, pernelyg didele dalimi sumažino atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo naštą.

47. Vertinant atsakovo galimybes daugiau prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas neįrodė, jog negali dirbti ir uždirbti daugiau, o teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paklaustas, kodėl nedirba pagal turimą profesiją, nurodė, kad automechaniko profesiją įgijo prieš daug metų ir turėtų jos mokytis iš naujo, norėdamas dirbti tokį darbą, be to neturi įrankių. Atsakovas taip pat nurodė, kad dirba tėvo įmonėje, savo darbą išmano, tai yra šeimos verslas, ir kėlė klausimą, kodėl jis turėtų keisti darbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Atsakovas galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą, taip pat galėtų įgyti ir kitą profesinį išsilavinimą. Tai, kad atsakovas nenori, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

48. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo atsakovo turtinę padėtį, nes vertino tik objektyvius, bet ne subjektyvius kriterijus, taip pat neįvertino to, kad vaikai daugiausia laiko praleidžia prižiūrimi ieškovės, atsakovas dirba už minimalųjį mėnesinį atlygį, taigi yra galimybė spręsti, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nei skundžiamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas. Paminėtina ir tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 533 Eur), taigi atsakovo į rankas gaunamas darbo užmokestis šio procesinio sprendimo priėmimo metu jau yra padidėjęs.

49. Atsižvelgiant į tai ir į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes – vaikų poreikius, abiejų tėvų realiai gaunamas pajamas, nustatytą atsakovo galimybę daugiau prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, į tai, kad atsakovas turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, proporcingumo principą atitinkančia atsakovo nepilnamečiam vaikui I. Š. teiktino išlaikymo suma pripažintina 180 Eur per mėnesį, o nepilnamečiams vaikams G. Š. ir L. Š. – po 150 Eur per mėnesį kiekvienam.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, vertindamas atsakovo gaunamas pajamas ir vaikų poreikius, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį ir jame įtvirtintą proporcingumo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo dalis išlaikymo prievolėje yra po 135 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį tenkintas iš dalies, priteisto išlaikymo dydį I. Š. padidinant iki 180 Eur per mėnesį, o G. Š. ir L. Š. – iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą priteisia nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2021 m. rugsėjo 28 d., todėl padidintas išlaikymo dydis priteistinas nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.

52. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

53. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 688 Eur bylinėjimosi išlaidų (605 Eur už advokato teisines paslaugas ir 83 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo). Byloje yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Tenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies (82 proc.) iš atsakovo priteistina 564,16 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (688 Eur x 82 proc.). CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo, todėl tenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies (82 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 71 Eur žyminio mokesčio suma. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 429,92 Eur išlaidos, kurias patyrė valstybė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 82 proc., iš ieškovės valstybės naudai priteistina 77,39 Eur suma už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (429,92 Eur x 18 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

55. Byloje susidarė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias atsižvelgiant į patekintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, valstybei nepriteistinos, kadangi iš ieškovės ir atsakovo išieškotinos sumos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prie prašymų priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas pateikti ieškovės išlaidas patvirtinantys dokumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovo advokato ir advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumento turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (77 proc.), iš atsakovo priteistina 372,68 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (484 Eur x 77 proc.). CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimą, todėl ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (77 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

57. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 240 Eur išlaidos, kurias patyrė valstybė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (77 proc.), iš ieškovės valstybės naudai priteistina 55,20 Eur suma už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (240 Eur x 23 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, kuria teismas padidino teismo sprendimu iš atsakovo G. Š. priteistą išlaikymo dydį I. Š., G. Š. ir L. Š., išdėstyti taip:

„Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5906-223/2018 priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), o nepilnamečių vaikų G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir:

– priteisti iš ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77,39 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir 39 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bank“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą;

– priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 564,16 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

– priteisti valstybei iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.“

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 372,68 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus ir 68 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662“.

Priteisti iš ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,20 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 20 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bank“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.