Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Korpusas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovės pagal uždarosios akcinės bendrovės „Korpusas“ ieškinį atsakovui E. U. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Korpusas“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. DGKS-2008 darbo byloje Nr. APS-119-6878, kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovo E. U. (toliau – darbuotojas, atsakovas) prašymą iš dalies ir išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 2 661,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, 2 000,00 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), o kitą atsakovo prašymo dalį atmetė, pateikė teismui ieškinį, prašydama: 1) atmesti atsakovo reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad atsakovas bendrovėje dirbo nuo 2015 m. balandžio 16 d. apdailininku. 2020 m. sausio 1 d. šalys susitarė, kad ieškovė mokės atsakovui 1 010,00 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Ieškovės teigimu, ji yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu, todėl Darbo ginčų komisijos išvada, jog ieškovė yra atsakovui skolinga, yra nepagrįsta. Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovui viso darbo užmokesčio už 2020 metų gruodžio mėnesį. Laikotarpiu, kai buvo rengiamas atsiliepimas Darbo ginčų komisijai dėl atsakovo pareikšto reikalavimo, ieškovė sumokėjo atsakovui buvusią 196,62 Eur darbo užmokesčio skolą už 2020 metų gruodžio mėnesį. Tuo tarpu Darbo ginčų komisija, priteisdama tariamai nesumokėtą darbo užmokesčio sumą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovui už 2020 metų gruodį apskaičiuotas 336,67 Eur darbo užmokestis yra nurodytas prieš mokesčius, o atskaičius mokesčius išmokėtina suma – 196,62 Eur, kuri ir buvo atsakovui sumokėta 2021 m. balandžio 20 d. Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra skolinga atsakovui 4 556,64 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ši kompensacija, t. y. 2 661,08 Eur suma (atskaičius mokesčius), buvo visa sumokėta atsakovui. Šią aplinkybę, ieškovės teigimu, patvirtina 2020 metų gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštis, kuriame nurodyta, jog atsakovui priklauso išmokėti 2 857,70 Eur, o išmokėta suma – 2 661,08 Eur. Likusi suma buvo 196,62 Eur darbo užmokesčio ir šią nepriemoką ieškovė sumokėjo atsakovui 2021 m. balandžio 20 d.

3. Jei būtų nustatyta, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakovu, sprendžiant dėl netesybų priteisimo pagal DK 147 straipsnį, turėtų būti atsižvelgiama į nesąžiningus atsakovo veiksmus ir nustatytas proporcingas bei sąžiningumo principą atitinkantis delspinigių dydis. Pats atsakovas prašyme Darbo ginčų komisijai nurodė, kad apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo 2020 metų gruodžio mėnesio gale, kas patvirtina, jog sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovo prašymu. Tačiau į Darbo ginčų komisiją atsakovas kreipėsi tik 2021 m. balandžio 7 d. Atsakovo prašymas Darbo ginčų komisijai tariamai parengtas 2021 m. kovo 25 d., t. y. likus kelioms dienoms iki senaties termino, kai atsakovas būtų apskritai paradęs teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Taigi atsakovas, žinodamas apie galimai pažeistas teises, sąmoningai laukė tris mėnesius, kad galėtų reikalauti kiek įmanoma didesnės apimties netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Dėl to netesybų suma turėtų būti mažinama iki vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio. Vienas mėnuo yra pakankamas laikotarpis atsakovui kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

13. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2015 m. balandžio 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. 16 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2015 m. balandžio 16 d. priimtas dirbti apdailininku (darbo sutarties 1.2 papunktis, 2 punktas); darbo sutartis nutraukta bendrovės direktorės E. B. 2020 m. gruodžio 28 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

14. Atsakovas pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1 100,00 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) už 2020 metų gruodžio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3 300,00 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių) ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15. Darbo ginčų komisija 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. DGKS-2008 darbo byloje Nr. APS-119-6878 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) tenkino atsakovo prašymą iš dalies ir išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 2 661,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, 2 000,00 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), o kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.

16. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atmesti atsakovo reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, spręsdamas, kad: 1) ieškovė neįrodė, jog būtų realiai sumokėjusi atsakovui visą apskaičiuotą mokėtiną darbo užmokestį už 2020 metų gruodžio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 2) ieškovė pažeidė nurodytą savo pareigą ir, atleidžiant atsakovą iš darbo 2020 m. gruodžio 28 d., nesumokėjo atsakovui 2 661,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies, o 196,62 Eur skolą sumokėjo tik 2021 m. balandžio 20 d.

18. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal 2020 metų gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį atsakovui priklausė išmokėti 2 857,70 Eur sumą; išmokėta – 2 661,08 Eur; likusi neišmokėta suma buvo tik darbo užmokesčio suma, sudariusi 192,62 Eur (atskaičius mokesčius); darbo užmokesčio nepriemoką ieškovė 2021 m. balandžio 20 d. sumokėjo bankiniu pavedimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad 2020 m. gruodžio 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. 11, VSDFV išrašai ir bendrovės vadovės parodymai neįrodo, jog ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu – nepagrįstas.

19. Kasacinis teismas dėl kasos pajamų orderio kaip įrodinėjimo priemonės yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – taisyklės) 19 punkte įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pareiga paneigti šią prezumpciją, esant ginčui teisme, tenka asmeniui, teigiančiam, kad pinigai, nepaisant gavėjo parašo kasos išlaidų orderyje nebuvimo, faktiškai buvo gavėjui išmokėti. Ji gali būti paneigta įrodinėjimo procese CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad jokie įrodymai, pavyzdžiui, rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę tam tikrus įrodymus įvertinti kaip nepatikimus, nepakankamus tam, kad jais remiantis būtų galima konstatuoti bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (ne)egzistavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

20. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderis, atitinkantis taisyklių reikalavimus ir patvirtinantis pinigų išmokėjimo atsakovui faktą, būtent ieškovei teko pareiga paneigti prezumpciją, kad atsakovas pinigų negavo, t. y. ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad pinigus atsakovui išmokėjo, ir, kaip minėta, tą ieškovė galėjo padaryti naudodamasi visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus) ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog su atsakovu atsiskaitė ir 2 661,08 Eur sumą sumokėjo grynaisiais pinigais.

22. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

23. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

24. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, apskaičiavusi atsakovui mokėtiną 2 857,70 Eur sumą, priskaitymų-išskaitymų žiniaraštyje už 2020 metų gruodžio mėnesį fiksavo, jog išmokėta 2 661,08 Eur ir likusi 196,62 Eur skola; 2021 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 308433, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, bendrovė sumokėjo atsakovui 196,62 Eur atlyginimą už 2020 metų gruodžio mėnesį; bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 114, kuriame nurodyta, jog atsakovui išmokėta 2 661,08 Eur darbo užmokesčio už 2020 metų gruodžio mėnesį; ieškovės vadovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad grynuosius pinigus sumokėjo atsakovui namų aplinkoje, todėl jis nepasirašė 2020 m. gruodžio 28 d. kasos išlaidų orderio Nr. 114, patikėjus duotu pažadu pasirašyti vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog: 1) 2020 m. gruodžio 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. 114 atsakovo nepasirašytas, o grynųjų pinigų gavimas iš ieškovės vadovės neigiamas; 2) pagal taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017), todėl bendrovės vadovė turėjo užtikrinti, jog 2020 m. gruodžio 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. 114 būtų tinkamai įformintas, t. y. pasirašytas; 3) iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo, suformuoto už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 19 d., matyti, kad su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos paprastai buvo mokamos pavedimu, o ne grynaisiais pinigais; 4) 2020 m. gruodžio 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. 114 pateiktas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors ieškovė jau 2021 m. balandžio 20 d. atsiliepime į atsakovo prašymą Darbo ginčų komisijai įrodinėjusi, kad faktiškai uždelstą skolos sumą tesudaro 196,62 Eur darbo užmokesčio už 2020 metų gruodžio mėnesį nepriemoka (sumokėta atsiliepimo rengimo dieną); 5) pagal VSDFV išrašą ieškovė deklaravusi 4 893,31 Eur draudžiamąsias atsakovo pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d., nuo kurių priskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos – 1 143,56 Eur, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina mokėtinos sumos gavimo fakto (analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-493-198/2017), laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis už 2020 metų gruodžio mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso – 2 661,08 Eur (2 857,70 Eur – 192,62 Eur). Taigi įvertinusi priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo (CPK 176, 185 straipsniai).

26. Ieškovė taip pat prašo sumažinti netesybų dydį, remdamasi toliau nurodytais argumentais, kad: 1) atsakovas apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo 2020 metų gruodžio mėnesio gale, kas patvirtina, jog sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovo prašymu; 2) į Darbo ginčų komisiją atsakovas kreipėsi tik 2021 m. balandžio 7 d.; 3) atsakovo prašymas Darbo ginčų komisijai tariamai parengtas 2021 m. kovo 25 d., t. y. likus kelioms dienoms iki senaties termino; 4) atsakovas, žinodamas apie galimai pažeistas teises, sąmoningai laukė tris mėnesius, kad galėtų reikalauti kiek įmanoma didesnės netesybų sumos pagal DK 147 straipsnio 2 dalį.

27. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

28. Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

29. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai truko daugiau nei penkerius metus (atsakovas bendrovėje dirbo apdailininku nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d., kada 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl E. U. atleidimo iš darbo“ nuo 2020 m. gruodžio 28 d. buvo nutraukta darbo sutartis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu); atsakovui iki darbo santykių pasibaigimo dienos neišmokėta priklausanti 2 857,70 Eur (atskaičius mokesčius) (4 893,31 Eur neatskaičius mokesčių) suma (196,62 Eur (atskaičius mokesčius) (336,67 Eur (neatskaičius mokesčių)) darbo užmokesčio už 7 dirbtas dienas ir 2 661,08 Eur (atskaičius mokesčius) (4 556,64 Eur (neatskaičius mokesčių)) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas), pažeidžiant DK 146 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką; atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose pripažino, jog žodžiu buvo įspėjęs ieškovę apie norą išeiti iš darbo ir nuo 2020 m. gruodžio 10 d. bendrovėje nebedirbo; kreipimosi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės termino pasibaigimas / neatnaujinimas (jeigu jis šiuo atveju būtų buvęs nustatytas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, dėl to DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, priešingai negu teigia ieškovė, nėra ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124-1.135 straipsniai) – tai procedūrinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam tiek, kiek procedūrinių terminų taikymo nereglamentuoja DK normos, pagal įstatymo analogiją taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 4, 5 straipsniai, 16 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis)), – todėl įvertinusi aptartas šio konkretaus darbo ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui už uždelstą atsiskaityti laiką priteista 2 000,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma nepažeidžia proporcingumo padarytam pažeidimui principo, ieškovei, kaip darbdavei, pritaikyta sankcija nelaikytina neadekvačia, neatitinkančia bendrojo teisingumo principo.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

32. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Korpusas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23675-1097/2021 palikti nepakeistą.