Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-04-15 · Civilinė byla Nr. e2-1286-1149/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-15
Bylos Nr.
e2-1286-1149/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08999-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Augustinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
A. Č.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1286-1149/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08999-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,sekretoriaujant G. L.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. M.,

atsakovei A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei A. Č. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo bei atsakovei (darbuotojai) iš ieškovės priteista 2 066 Eur kompensacija, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalyje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio dalį reikalavimų 2022 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti ir kurio likusiais reikalavimais ieškovė prašo atsakovės reikalavimus ieškovei, kuriais remiantis priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti, priteisti iš atsakovės 600 Eur sumą kaip gautą be teisinio pagrindo bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbo funkcijų neatliko, su ja darbo sutartis pasirašyta nebuvo, atsakovė pilnu etatu dirbo kitoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria turėjo galiojančią darbo sutartį ir kurios naudai dirbo, pagrįstai tikėdamasi iš šio darbdavio gauti darbo sutartyje sutartą atlyginimą. Atsakovė, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai po 8 val. per dieną, jokių darbo funkcijų vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai fiziškai negalėjo. Pažymėjo, kad atsakovė darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju R. Š., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu nedirbo ir neturėjo įgaliojimų sudaryti darbo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės darbo sutartis nebuvo sudaryta, dėl to pripažinti, kad ji neįsigaliojo nėra teisinio pagrindo - darbo sutartis gali būti pripažinta neįsigaliojusia tik tada, jei ji buvo sudaryta. Nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) keitėsi įmonės (duomenys neskelbtini), vėliau keitėsi įmonės (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta klaidų, kurias padarė buvusi (duomenys neskelbtini), tame tarpe tai, kad atsakovei be teisinio pagrindo buvo pervesta 600 Eur suma.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) įsidarbino įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šios įmonės nėra gavusi jokio apmokėjimo už darbo funkcijas. Vėliau įmonės (duomenys neskelbtini) informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ‘“ bus inicijuojama bankroto byla, dalis darbuotojų bus atleista, o kita dalis darbuotojų atskiru susitarimu bus perkelti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai dukterinę įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tomis pačiomis sąlygomis. Nurodoma, kad susitarimas tarp šalių įvyko, buvo aptartos darbo apmokėjimo sąlygos, darbovietės vieta ir atliekamos funkcijos, buvo paduota pasirašyti darbo sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo nustatytas ir 2 066 Eur darbo užmokestis. Atsakovė ant darbo sutarties pasirašė, pasirašyta darbo sutartis buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) pagal įmonės registracijos adresą, tačiau atgal darbuotojui skirtas darbo sutarties egzempliorius nebuvo pristatytas. Nors ieškovė nurodo, kad dėl darbo sutarties sudarymo derėjosi neįgalioti veikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu asmenys, tačiau aplinkybė, kad dėl būsimo darbo susitarė tam formaliai neįgaliotas darbdavio darbuotojas turi būti vertinama kritiškai, nes tame nėra darbuotojo kaltės. Pažymėjo, kad darbo sutarties su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarymą patvirtina tai, kad įmonė apie įdarbinimą pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat išmokėjo 600 Eur avansą.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas G. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad ieškovės įgaliotas atstovas ((duomenys neskelbtini)) niekada darbo sąlygų su atsakove nederino ir dėl jų nesusitarė. Atsakovė net negali tiksliai įvardinti, iš kurio asmens gavo pasiūlymą dėl darbo sąlygų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodo asmenis A. K., R. Š., nors neneigia aplinkybės, kad žinojo, jog tuo metu, kai neva buvo tariamasi dėl darbo sutarties sudarymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo I. J., su kuria asmeniškai dėl darbo sąlygų nesitarė. Be to, atsakovė jokių darbo funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, nes ginčo laikotarpiu visu etatu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu, su kuria darbo santykiai pasibaigė (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovė suvokė, jog ji realiai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina tai, kad atsakovė darbo užmokestį už ginčo laikotarpį prašė priteisti būtent iš šios įmonės. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemoje duomenys apie atsakovės įdarbinimą atsirado dėl žmogiškos klaidos, buvusiai įmonės (duomenys neskelbtini) atliekant darbines funkcijas. Buvusi įmonės (duomenys neskelbtini) taip pat per klaidą pervedė atsakovei 600 Eur avansą, nors tarp šalių darbo sutartis nebuvo sudaryta ir teisinio pagrindo atsakovei išmokėti avansą nebuvo. Drausminė nuobauda dėl netinkamai atliktų pareigų (duomenys neskelbtini) nebuvo taikyta, nes ji priėmė sprendimą iš darbo išeiti savo noru.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove, darbo užmokestis buvo nustatytas 2 066 Eur (neatskaičius mokesčių). (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) visam kolektyvui buvo pranešta, kad įmonei bus keliama bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. Š. jai ir dar keliems darbuotojams pasiūlė perkėlimą iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ identiškomis sąlygomis. 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje parašė prašymą priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pasirašė pateiktą darbo sutartį su tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašytus dokumentus paliko ant darbo stalo, jie buvo surinkti ir išvežti į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini). Ir spalio mėn. važiavo į darbą, tačiau nežino, į kurią įmonę važiavo. Tik spalio mėn. susigeneravo išrašą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemoje ir pamatė, kad yra atleista iš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors jokio prašymo nerašė.

7. Liudytoja apklausta V. S. parodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (tikslios datos nepamena) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) ir įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijas atliko nuotoliniu būdu, pirminiai įmonės dokumentai buvo ruošiami įmonės viduje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) I. J. informaciją, apie kokių asmenų įdarbinimą / išdarbinimą reikia pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kokias sumas kuriems subjektams reikia pervesti iš įmonės sąskaitos teikdavo tarnybiniu elektroniniu paštu. Jei koks nors nurodymas būdavo pateiktas telefonu, po kelis kartus prašydavo patvirtinti elektroniniu paštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Nepamena, ar jai buvo pateikta pasirašyta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės A. Č., tačiau jei apie atsakovės įdarbinimą pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bei iš įmonės sąskaitos atsakovei pervedė avansą, vadinasi buvo gavusi tokius (duomenys neskelbtini) I. J. nurodymus, jokių klaidų, atlikdama tokius veiksmus, nepadarė, viskas buvo atliekama esant (duomenys neskelbtini) patvirtinimui.

8. Liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (tikslios datos nepamena) iki (duomenys neskelbtini) dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), taip pat laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Iš I. J., A. K., kuris galimai yra įmonės (duomenys neskelbtini), nes, neidamas (duomenys neskelbtini) pareigų, dažnai priimdavo sprendimus įmonės veiklos klausimais, gavo nurodymą, kad dalis darbuotojų persikelia iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tomis pačiomis darbo sąlygomis. Į įmonės elektroninį paštą buvo atsiųstos paruoštos darbo sutartys, kadangi buvo (duomenys neskelbtini) atsakingas perduoti dokumentus iš (duomenys neskelbtini) padalinio į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini), jas atspausdino ir davė pasirašyti atsakovei ir dar kelioms darbuotojoms. Atsakovės ir dar kelių darbuotojų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas darbo sutartis perdavė išvežti į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nieko stebėtino, kad atsakovei nebuvo grąžintas darbo sutarties egzempliorius su įmonės atstovo parašu, nes ir pats išdirbęs paminėtus laikotarpius iki šiol neturi iš darbdavio pusės pasirašytos darbo sutarties, kaip taisyklė, iš (duomenys neskelbtini) į buveinę (duomenys neskelbtini) iškeliavę dokumentai negrįždavo.

9. Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnu etatu, viršvalandžių nedirbo, todėl nebuvo pagrindo jos priimti į darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovei buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas dėl darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. (duomenys neskelbtini), kurio atsakovė atsisakė. Daugiau jokių pasiūlymų dėl darbo sutarties sudarymo atsakovei nebuvo pateikta. Pažymėjo, kad buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. S. pridarė daug klaidų, tame tarpe klaidingai pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie atsakovės įdarbinimą bei išmokėjo avansą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ją iš darbo atleido, buvo priimta nauja (duomenys neskelbtini). Pažymėjo ir tai, kad atsakovė turi aukštesnį išsilavinimą, todėl turėjo suprasti darbo sutarties sudarymo sąlygas, bei tai, kad R. Š. neturėjo jokių įgaliojimų spręsti dėl darbo sutarties sudarymo.

10. Liudytoja apklausta I. J. parodė, kad buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), sutartis įmonės vardu pasirašinėjo nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) padalinį, prisistatė, tačiau atsakovės asmeniškai nežino, su ja nekalbėjo ir jokio pasiūlymo dėl darbo sutarties sudarymo jai neteikė. A. K. buvo atsakingas už darbuotojų atsirinkimą, jis derino, kad atsakovė prisijungtų prie komandos (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nesutiko su sąlygomis. Paaiškino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pastebėjus apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esančius klaidingus duomenis apie atsakovės įdarbinimą, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad klaidą ištaisė, išdarbino atsakovę ir daugiau prie šio klausimo negrįžo.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

11. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

12. Iš byloje esančių duomenų apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje pateikiama informacija, kad atsakovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo sprendimo tvarka ir (duomenys neskelbtini) prašymu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija), prašydama: 1) atleisti iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 876 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, 2 066 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 579 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 3) išieškoti iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompensaciją už apgaulingus veiksmus dėl darbo sutarties sudarymo. Darbo ginčų komisija 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymą tenkino, konstatavo, kad atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai pasibaigė (duomenys neskelbtini) pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 760,54 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas už darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Darbo ginčų komisija 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymą tenkino, konstatavo, kad atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbo sutartis neįsigaliojo, nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 066 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, numatytą DK 42 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo tenkintas atsakovės prašymas, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsižvelgiant į sprendimo 11 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teismas šioje byloje nerevizuoja Darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą iš esmės.

13. DK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti (DK 42 straipsnio 3 dalis). Taigi DK nustato dvi skirtingas sąvokas - darbo sutarties sudarymą ir darbo sutarties įsigaliojimą.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl darbo sutarties sudarymo fakto. Ieškovė nurodo, kad darbo sutarties su atsakove nesudarė, ieškovės įgaliotas atstovas ((duomenys neskelbtini)) niekada darbo sutarties sąlygų su atsakove nederino (išskyrus pasiūlymą pasirašyti (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atsakovė atsisakė) ir dėl jų nesusitarė, ant darbo sutarties nepasirašė. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad jai (duomenys neskelbtini) pradžioje buvo pateikti pasirašyti keli darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzemplioriai, kuriuose buvo numatytos tokios pačios darbo sąlygos kaip ir įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ant kurių ji pasirašė.

15. Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys (DK 21 straipsnio 1 dalis). Darbdaviu gali būti juridinis arba fizinis asmuo (DK 21 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taigi įstatymas suteikia darbdaviui galimybę savo atstovavimo kompetencijos dalį perduoti administracijos pareigūnams pavaldumo tvarka arba kitiems asmenims per civilinius teisinius susitarimus. Toks perdavimas negali paneigti darbdavio pareigos būti atsakingam prieš darbuotoją ne tik dėl savo pareigų vykdymo, bet ir teisių įgyvendinimo.

16. Nagrinėjamu atveju iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra (duomenys neskelbtini), ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo I. J.. Nors liudytoja apklausta I. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pradžioje darbo sutarties su atsakove sudaryti negalėjo, nes sutartis pasirašinėjo nuo (duomenys neskelbtini), tačiau šią nurodytą aplinkybę paneigia byloje esantys duomenys. Minėta, Juridinių asmenų registre nurodyta, kad I. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskirta (duomenys neskelbtini). Nors šis faktas Juridinių asmenų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini), tačiau teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją – tokio išaiškinimo nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 31 punktas; ir kt.). Be to, pati ieškovė pareikštame ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) keitėsi įmonės (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) I. J., taip pat A. K. gavo nurodymą, kad atsakovė ir dar kelios darbuotojos pereina dirbti iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tomis pačiomis sąlygomis, tuo tikslu į įmonės tarnybinį elektroninį paštą buvo atsiųstos paruoštos darbo sutartys, kurias jis atspausdino, pateikė atsakovei ir dar kelioms darbuotojoms pasirašyti, o pasirašytas perdavė išvežti į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad R. Š. nurodė, kad dirbo abejose įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), o apklausta I. J. parodė, kad A. K. buvo atsakingas už darbuotojų suradimą, tuo tarpu R. Š. buvo dalinai priskirtos (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šių aplinkybių visumos spręstina, kad A. K., R. Š. pagal pareigas ir suteiktus įgaliojimus turėjo teisę perduoti darbuotojams įmonės (duomenys neskelbtini) valią, priimtus sprendimus, dokumentus, susijusius su darbuotojų įdarbinimu. Juolab, kad jei dokumentus įmonės vardu atsakovei teikia tam įgaliojimų neturintis asmuo, tai negali sukelti neigiamų padarinių atsakovei. Nors ant atsakovei perduotos pasirašyti darbo sutarties nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) I. J. parašo, tačiau, kaip buvo nurodyta, sutartis atspausdinta iš įmonės elektroninio pašto, todėl pagal DK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma tinkamai raštu perduota, kaip ieškovės valią atspindintis dokumentas.

17. Nors ieškovė nurodo, kad R. Š. neturėjo įgaliojimų sudaryti darbo sutarties su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, jis to ir nedarė, R. Š. užduotis buvo perduoti įmonės dokumentus darbuotojams pasirašymui, ir juos išsiųsti į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini), kad juos pasirašytų įmonės įgaliotas atstovas ((duomenys neskelbtini)). DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Nors atsakovei darbo sutarties egzempliorius su ieškovės įgalioto atstovo parašu nebuvo įteiktas, o ieškovė tvirtina, kad ant sutarties įmonės įgaliotas atstovas nepasirašė, tačiau darbo sutarties negaliojimo, kaip rašytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, įstatyme neįtvirtinta. Taip pat ši aplinkybė savaime nereiškia, kad atsakovė su ieškove darbo sutarties nesudarė.

18. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nurodyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo nuo (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. sausio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiamos informacijos matyti, kad duomenis apie atsakovės A. Č. socialinio draudimo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (duomenys neskelbtini) pateikė minėtos bendrovės įgaliotas asmuo V. S.. Liudytoja apklausta V. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tiek pranešimas apie atsakovės įdarbinimą, tiek avanso jai išmokėjimas atlikti esant (duomenys neskelbtini) I. J. nurodymui, kurie būdavo teikiami tarnybiniu elektroniniu paštu.

19. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

20. Teismas, išanalizavęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą, sprendžia, kad darbo sutartis tarp atsakovės A. Č. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta. Atsakovės nurodytas aplinkybes, jog jai buvo pranešta, kad jos darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja ir jai bei daliai jos bendradarbių pasiūlyta pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso inicijavimo, kreditorių susirinkimo sušaukimo, pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. K. elektroniniu parašu, kuriuo atsakovei pranešta apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) inicijuoja įmonės nemokumo procesą, bei kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra neįvykdžiusi prievolės kreditorei (atsakovei) A. Č. iš viso 1 200,35 Eur bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), šaukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas; taip pat ieškovės į bylą pateikti Darbo ginčų komisijos sprendimai darbo bylose: 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kur ieškovė buvo S. M., 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kur ieškovė buvo R. J.. Tą pačią dieną, kai atsakovei pateiktas pranešimas dėl jos darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso inicijavimo, t. y. (duomenys neskelbtini), pateiktas ir pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl atsakovės įdarbinimo nuo (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors ieškovė tvirtina, kad pranešimas apie atsakovės įdarbinimą atliktas dėl (duomenys neskelbtini) klaidos, tačiau pastaroji apklausta liudytoja nenurodė padariusi klaidų, priešingai, parodė, kad visi veiksmai atlikti esant įmonės (duomenys neskelbtini) nurodymui. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojų V. S., R. Š. parodymai galėtų būti vertinami kaip neobjektyvūs ar nepatikimi. Pastebėtina, kad V. S. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbanti nuo (duomenys neskelbtini). Jei ji, kaip nurodė ieškovė ir liudytojais apklausti I. J., A. K., buvo atleista dėl padarytų klaidų atliekant darbo funkcijas, nesuprantama, kodėl prašymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (pašalinti atsakovės A. Č. (duomenys neskelbtini) priėmimo duomenis pagal neterminuotą darbo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) atleidimo duomenis pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma (1 032,69 Eur), įmokų suma (244,44 Eur) dėl draudėjo apskaitos klaidos) pateiktas tik (duomenys neskelbtini), t. y. po 5 mėnesių nuo (duomenys neskelbtini) atleidimo, nors pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 79 punktą draudėjas, nustatęs, kad pateikė ne visą informaciją ar ją pateikė klaidingą, nedelsdamas teikia patikslintą SD pranešimą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl buvusios įmonės (duomenys neskelbtini) padarytų klaidų yra išimtinai pasirinkta ieškovės gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, veikianti nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi prisiimti iš tokio savo veikimo kylančius neigiamus padarinius.

21. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės nurodomi argumentai, kad atsakovė jokių darbo funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neatliko, o ir fiziškai negalėjo atlikti, nes pilnu etatu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, viršvalandžių nedirbo, taigi, vienu metu dvejose įmonėse dirbti negalėjo, yra teisiškai nereikšmingi šiam ginčui teisingai išspręsti. Kaip minėta sprendimo 13 punkte DK nustato dvi skirtingas sąvokas - darbo sutarties sudarymą ir darbo sutarties įsigaliojimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės galėtų būti reikšmingos, jei byloje būtų sprendžiama dėl darbo sutarties įsigaliojimo. Tačiau šiuo atveju sprendžiama tik dėl darbo sutarties sudarymo, nes atsakovė byloje neginčija, kad darbo sutartis tarp šalių neįsigaliojo, kadangi ji dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepradėjo. Nors teismo posėdžio metu atsakovė ir nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) vykdama į darbo vietą nežinojo, kuriai įmonei dirba, tačiau reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų priteisimo pareiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“, toks atsakovės prašymas buvo patenkintas, Darbo ginčo komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos visos už darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausančios išmokėti sumos, šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šalys buvo sudarę darbo sutartį tomis pačiomis sąlygomis kaip įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo sutartis neįsigaliojo. Byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbuotojos (atsakovės) kaltės, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Kadangi sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo, tai turi būti sprendžiama dėl kompensacijos atlyginimo mokėjimo. Teisinės pasekmės, taikomos darbo sutarties neįsigaliojimo atveju, reglamentuojamos DK 42 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad: jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo.

24. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikiamais duomenimis matyti, kad atsakovės draudžiamosios pajamos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarė 2 066 Eur; už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - 2 066 Eur; tuo tarpu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarė 1 032,69 Eur. Tačiau laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo laikinai nedarbinga, todėl faktiškai dirbtos dienos turėtų sudaryti 5 darbo dienos ((duomenys neskelbtini)). Taip pat kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pranešta apie atsakovės atleidimą iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, į 1 032,69 Eur draudžiamųjų pajamų sumą turėjo būti įskaičiuota ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, apytikriai už 2 darbo dienas. Taigi, pagal ieškovės viešajam registrui pateiktus duomenis, atsakovės mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių turėtų sudaryti 3 245,60 Eur ((1 032,69 Eur / 7 d. d.) x 22 d. d. (duomenys neskelbtini) = 3 245,60 Eur). Kadangi byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė į darbą priimta tomis pačiomis sąlygomis, kaip įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jai buvo nustatytas 2 066 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinis darbo užmokestis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikiama informacija apie valstybinį socialinį draudimą, Darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), šalių sudaryta darbo sutartis buvo neterminuota ((duomenys neskelbtini) prašymo dėl SD pranešimo duomenų tikslinimo duomenys), todėl konstatavus DK 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, t. y. darbo sutarties neįsigaliojimą ne dėl darbuotojo kaltės, darytina išvada, jog darbdavys (ieškovė) privalo sumokėti darbuotojui (atsakovei) 2 066 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją.

25. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 600 Eur be teisinio pagrindo gautą sumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovei be teisinio pagrindo buvo pervestas 600 Eur avansas, kurio ji neturėjo gauti, nesant sudarytos darbo sutarties. Atsakovė su tokiu ieškovės teiginiu nesutinka ir nurodė, kad jai buvo sumokėtas avansas pagal sudarytą darbo sutartį, ir tai dar kartą patvirtina aplinkybes, jog tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Iš atsakovės pateikto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 600 Eur sumą į atsakovės A. Č. sąskaitą, mokėjimo paskirtis nurodyta – „Avansas“.

26. Pastebėtina, kad ieškinį teismui pateikė darbdavys, nesutikdamas su tuo, kaip Darbo ginčų komisija išsprendė darbuotojo reikalavimą. Tačiau ieškiniu yra prašoma ne tik atmesti kaip nepagrįstą darbuotojo reikalavimą priteisti su darbo santykiais susijusią kompensaciją, bet ir priteisti darbdaviui iš darbuotojo jam nepagrįstai išmokėtą sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais Darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas Darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti Darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto Darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Kita vertus, tais atvejais, kai teisme reiškiami Darbo ginčų komisijoje nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų spręstina laikantis privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ieškovės pareikštas reikalavimas vertintinas ne kaip visiškai naujas ir nesusijęs su tuo, dėl kurio atsakovė inicijavo darbo ginčą, o kaip pradinio Darbo ginčų komisijai atsakovės reikšto reikalavimo tikslinimas ar modifikavimas, kadangi abu šie reikalavimai yra tampriai tarpusavyje susiję: ieškovės reikalavimas negalėtų būti teisingai išspręstas kartu neįvertinant ir atsakovės pareikšto reikalavimo pripažinti darbo sutartį sudaryta, tačiau neįsigaliojusia, pagrįstumo.

27. Ieškovė reikalavimą dėl 600 Eur sumos priteisimo kildina iš civilinių nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių (CK 6.237 straipsnis). Tokia ieškovės pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Pagal DK 4 straipsnio 2 dalį civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei.

28. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją. Byloje nustačius, kad tarp šalių egzistavo darbo teisiniai santykiai, sudarytos darbo sutarties pagrindu, spręstina, kad avansas atsakovei buvo išmokėtas, siekiant patvirtinti darbo sutarties sudarymo faktą (viešame registre darbo santykių pradžia nurodyta (duomenys neskelbtini) (penktadienis), o avansas išmokėtas kitą darbo dieną 2021 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) (pirmadienį)), ir vėliau būtų įskaitytas į darbo užmokestį. Kadangi atsakovė dirbti nepradėjo ir darbo sutartis neįsigaliojo, 600 Eur suma įskaitytina į atsakovei priteistą kompensacijos sumą. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas 600 Eur sumą pripažinti kaip išmokėtą be teisinio pagrindo ir priteisti iš atsakovės atmestinas kaip neturintis nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas; pripažįstama, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo, atsakovei priteisiama 2 066 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija, numatyta DK 42 straipsnio 3 dalyje, į kurią įskaitytina atsakovės iš ieškovės gauta 600 Eur suma.

30. Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

31. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

32. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą įvertinti ieškovės veiksmus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismo klaidinimo. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo ieškovės veiksmus pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu ir taikyti teisinę atsakomybę CPK 95 straipsnio pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės A. Č. sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo.

Priteisti atsakovei A. Č. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 066 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt šešis eurus) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalyje.

Į priteistą sumą įskaityti atsakovės A. Č. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gautą 600 Eur (šešių šimtų eurų) sumą.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Marija Augustinaitė