- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-697-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2006-1029/2019 išsprendus atsakovo R. P. prašymą peržiūrėti preliminarų sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. P. 24617,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (2017 m. sausio 17 d. imtinai) už 513 dienas – 1735,55 Eur sumą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. P. dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus nurodydamas, kad ieškovės miręs sutuoktinis A. V. buvo ūkininkas ir 2008 metais 85000 Lt (24617,70 Eur) suma buvo gauta iš ūkininko A. V. įvardijant žemės ūkio technikos įsigijimą. Argumentuoja, jog, pagal Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ūkis iš ūkininkų ūkio išregistruojamas ūkininkui mirus, jei nėra įpėdinio. Teigia, kad ieškovė nėra savo vardu perregistravusi A. V. ūkio, t. y. neperėmusi mirusiojo, kaip ūkininko, teisių ir pareigų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė teismui pateikė tik notaro patvirtintą liudijimą apie užvestą paveldėjimo bylą, tačiau nepateikė paties paveldėjimo teisės liudijimo, todėl ji nėra įgijusi teisių į palikimą sudarantį turtą. Pabrėžė, kad pinigai pervesti 2008-06-28, o ieškinys teismui pateiktas 2019-01-17, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovas pažymėjo, kad nėra skolingas A. V. ir nėra nei žodžiu, nei raštu įsipareigojęs jam ką nors parduoti. Mano, kad vienos ūkinės operacijos – 85000 Lt pervedimo pateikimas nesukuria prievolės perduoti ar parduoti kažkokią žemės ūkio techniką, nes nepateikta sutartis dėl žemės ūkio technikos pardavimo.
4. R. V. su atsakovo prieštaravimais nesutiko nurodydama, kad pretenzijas dėl pinigų grąžinimo pradėjo teikti dar 2014 metais, todėl ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs ir prasidėjo iš naujo. Atsakovui buvo pervesti pinigai už žemės ūkio techniką, tačiau technika negauta. Buvo tartasi, kad bus pravesti pinigai, o R. P. pateiks žemės ūkio techniką – viskas buvo kalbėta žodžiu. Santykiai su atsakovu vis blogėjo, taikiai susitarti nepavyko, pinigų negrąžino. Pažymėjo, jog ieškinio senaties termino nepraleido, nes kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Be to, dar 2010 metais kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir iki 2014 metų vyko tyrimas. Teigė, kad notarės liudijimas patvirtina, kad ji yra priėmusi palikimą, ji yra vienintelė paveldėtoja, paveldėjimo byla yra baigta, visi dokumentai sutvarkyti. Prašė skirti atsakovui 5000 Eur baudą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai už teismo klaidinimą, laiko gaišinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė valstybei iš atsakovo R. P. 292,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, už ieškovei R. V. teiktą antrinę teisinę pagalbą ir 5,53 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė su analogišku reikalavimu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą 2017-08-23, t. y. ieškinio senaties termino nėra praleidusi. Be to, atsakovas netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ir nepagrįstai kompensacines palūkanas tapatina su netesybomis (delspinigiais, bauda). Pabrėžė, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, kurio, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti palūkanas nuo 2017-08-22 iki 2019-01-17, ieškovė taip pat nėra praleidusi.
7. Pakruojo rajono 1 notaro biuro 2019-03-28 liudijimas apie palikimo priėmimo faktą teismui patvirtino, kad A. V. paveldėtoja pagal įstatymą, priėmusi palikimą, yra mirusiojo sutuoktinė R. V., todėl atsakovo argumentus, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš jo skolos priteisimo, teismas atmetė. Papildomai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato atskiros ūkininko ūkio paveldėjimo tvarkos ir ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių paveldėjimui nėra būtina, kad įpėdinis tęstų ūkininko veiklą.
8. Nors teismui ir nepateikta tarp A. V. ir R. P. sudaryta rašytinė žemės ūkio technikos pirkimo sutartis, tačiau ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas leido identifikuoti sandorio sudarymo sumą – 85000 Lt, ir sandorio esmę – žemės ūkio technikos pirkimas. Be to, atsakovas nenurodė, kodėl teigdamas, kad pirkimo-pardavimo sandoris negalioja, nes juo buvo išreikšta vienašalė A. V. valia, negrąžino kitai šaliai viso, ką yra gavęs pagal sandorį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad preliminaraus sprendimo pakeitimui ar panaikinimui nėra pagrindo.
9. Nenustatęs faktinio pagrindo skirti atsakovui R. P. baudą, ieškovės prašymą teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apelianto teigimu, teismas neįvertino įrodymų, kad R. V. šioje byloje negali būti ieškove. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė, ar pagal 2014-08-29 pateiktą notaro liudijamą R. V. galėjo būti ieškovė teikdama 2017-08-23 ir 2019-01-17 ieškinius atsakovui. Priešingai, teismas sprendime rėmėsi 2019-03-28 liudijimu apie palikimo priėmimo faktą, kuris išduotas jau po ieškinio teismui pateikimo dienos.
10.2. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, nes ieškovė 2017-08-23 teikdama ieškinį mirusiojo A. V. vardu neturėjo 2019-03-28 išduoto paveldėjimo liudijimo.
10.3. Nesant įrodymų, teismas nepagrįstai konstatavo apelianto prievolę grąžinti ieškovei 24617,70 Eur skolą. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių duomenų apie jo įsipareigojimą vykdyti sutartines prievoles nustatytais terminais. A. V. po piniginio pavedimo niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų. Vienašališkas paties A. V. įrašas „išankstinis apmokėjimas už perkamą žemės ūkio techniką“ negali skurti atsakovui prievolę perduoti ar parduoti žemės ūkio techniką. Apeliantas nesutinka su teismo konstatavimu, kad pavedime nurodyta paskirtis „išankstinis apmokėjimas už perkamą žemės ūkio techniką“ leidžia daryti išvadą, kad sandoris dėl žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutarties buvo sudarytas abipusiu sutarimu. Be to, pinigų pervedimo metu galiojęs įstatymas įsakmiai reikalauja sandoriams, kurių suma didesnė nei 5 000 Lt, rašytinės formos, o jei jos nėra, ginčo atveju toks sandoris laikomas negaliojančiu. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 180 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes, pirma, jokio sandorio nebuvo, o, antra, jei dešimt metų niekas neprašo grąžinti to ką šiuo metu prašo ieškovė, tikėtina, kad žodžiu su A. V. buvo aptarta, kad nieko grąžinti nereikės.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. V. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Palikimo priėmimo faktas yra užregistruotas Valstybės įmonės Centrinėje hipotekos įstaigoje, palikimo priėmimo data – 2012-02-17.
Šalies argumentai
11.2. Apelianto teiginiai apie sandorio formą yra siekis suklaidinti teismą, nes išankstiniu apmokėjimu už perkamą žemės ūkio techniką buvo atliktas tik išankstinis apmokėjimas, o pačios pirkimo-pardavimo sutartys būtų sudaromos perduodant žemės ūkio techniką, tačiau, kadangi R. P. jokios žemės ūkio technikos A. V. neperdavė, atskiri sandoriai dėl perduodamos žemės ūkio technikos ir nebuvo sudaryti.
11.3. Apelianto teiginiai, kad jam grąžinti nieko nereikės, yra neįtikėtini, nes atsakovas nuo A. V. jam padovanotos 85000 Lt sumos būtų turėjęs sumokėti mokesčius valstybei, tokių įrodymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
13. Byloje kilo ginčas dėl įpėdinės pagal įstatymą reikalavimo priteisti iš atsakovo išankstinį apmokėjimą už perkamą žemės ūkio techniką.
Dėl palikimo atsiradimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momento
14. Byloje nustatyta, kad 2008-06-28 ieškovės sutuoktinis A. V. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos kredito unijos Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, į atsakovo R. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 85000 Lt (24617,70 Eur). Lėšų pervedimo paskirtis: išankstinis apmokėjimas už perkamą žemės ūkio techniką. Ieškovės sutuoktinis A. V. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė R. V. yra A. V. turto ir turtinių teisių paveldėtoja pagal įstatymą, priėmusi jo palikimą.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad R. V. šioje byloje negali būti ieškove. Apelianto teigimu, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė, ar pagal 2014-08-29 pateiktą notaro liudijamą R. V. galėjo būti ieškovė teikdama 2017-08-23 ir 2019-01-17 ieškinius atsakovui. Priešingai, teismas sprendime rėmėsi 2019-03-28 liudijimu apie palikimo priėmimo faktą, kuris išduotas jau po ieškinio teismui pateikimo dienos. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
16. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
17. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Šiuo atveju tiek 2014 m. rugpjūčio 29 d., tiek 2019 m. kovo 28 d. Pakruojo rajono notarų biuro liudijimai, tiek Testamentų registrų išrašas apie 2012-02-17 R. V. palikimo priėmimo faktą iš esmės patvirtina, kad įpėdinė pagal įstatymą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo.
19. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 19 p.). Vadovaujantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė reikšti reikalavimą atsakovui galėjo tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.
Dėl ieškinio senaties termino
20. Praleista ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl teisėjų kolegija aptaria apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškinio senatis nebuvo praleista.
21. Antrasis nagrinėjamam ginčui svarbus paveldėjimo sampratos aspektas yra tas, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, jog paveldimos gali būti ir turtinės reikalavimo teisės bei turtinės prievolės, jeigu jos nėra neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnis). Tai, be kita ko, reiškia, kad paveldimos gali būti ne tik palikėjo nuosavybe buvusios lėšos, bet ir palikėjo turėta turtinė teisė jas išreikalauti iš kitų asmenų, jeigu ji nėra neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu. Byloje nustatyta, kad A. V. paveldėtoja pagal įstatymą, priėmusi palikimą, yra mirusiojo sutuoktinė ir ieškovė R. V., todėl, įvertinusi pirmiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, nes ieškovė 2017-08-23 reikšdama ieškinį mirusiojo A. V. vardu 2019-03-28 išduoto paveldėjimo liudijimo dar neturėjo. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė su analogišku reikalavimu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą 2017-08-23, šį ieškinį, ieškovei nesumokėjus trūkstamos dalies žyminio mokesčio, atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Šio ieškinio pateikimo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad senaties terminas, vertinant atlikto mokėjimo datą – 2008-06-28, nėra suėjęs. Papildomai teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovei suteikus antrinę teisinę pagalbą ir atleidus ją nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismo išnagrinėtas ieškinys priimtas 2019-02-18, todėl vertinant palikimo atsiradimo momentą ((duomenys neskelbtini)) ieškovė nėra praleidusi bendro dešimties metų ieškinio senaties termino. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai taikytos ieškinio senaties.
Dėl avanso už perkamą žemės ūkio techniką
22. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta jam prievole grąžinti ieškovei 24617,70 Eur skolą. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių duomenų apie jo įsipareigojimą vykdyti sutartines prievoles dėl perkamos žemės ūkio technikos, o vienašališkas paties A. V. įrašas „išankstinis apmokėjimas už perkamą žemės ūkio techniką“ negali skurti atsakovui prievolę perduoti ar parduoti žemės ūkio techniką. Be to, apeliantas teigia, kad pinigų pervedimo metu galiojęs įstatymas įsakmiai reikalauja sandoriams, kurių suma yra didesnė nei 5 000 Lt, rašytinės formos, o jei jos nėra, ginčo atveju toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
24. Turtas pripažįstamas įgytu be teisinio pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, kai šalis sieja teisiniai santykiai ir vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
26. Sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pats šalių sutartinių santykių buvimo (sutartinio bendradarbiavimo) faktas automatiškai nepašalina galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą. Kaip teisinis pagrindas gauti lėšas vertintinas ne pats lėšų pervedimas, o teisiniai santykiai, kurie lėmė būtent tokios apimties lėšų pervedimą. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?389-687/2018; ir kt.).
27. Šiuo atveju ieškovė, A. V. įpėdinė pagal įstatymą, reikalauja grąžinti jai avansą, sumokėtą 2008-06-28 jos mirusio sutuoktinio A. V. į atsakovo R. P. sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: išankstinis apmokėjimas už perkamą žemės ūkio techniką. Iš tiesų, byloje duomenų apie sudarytą rašytinę sutartį tarp A. V. ir R. P. dėl žemės ūkio technikos pirkimo, tačiau, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas leidžia identifikuoti sandorio sudarymo sumą – 85000 Lt ir sandorio esmę – žemės ūkio technikos pirkimas. Nors apeliantas tvirtina, kad jokio sandorio nebuvo, šiuo atveju byloje atsakovas nepaneigė, kad 2008-06-28 į jo sąskaitą buvo pervesti 85000 Lt (24617,70 Eur). Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad net ir neįgyvendinus šalių žodžiu aptartos sąlygos dėl žemės ūkio technikos pirkimo, ne kartą ieškovės raginamas, atsakovas vis vien gautų pinigų negrąžino. Be to, apeliaciniame skunde dėstoma atsakovo pozicija, kad galbūt žodžiu su A. V. buvo aptarta, kad nieko grąžinti nereikės, yra nieko nepagrįsta.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visumos egzistavimą, t. y. atsakovas 24617,70 Eur suma praturtėjo dėl ieškovės sutuoktinio veiksmų – pastarajam tikint, kad bus įvykdyti įsipareigojimai – bus perkama žemės ūkio technika; ieškovės reikalaujama 24617,70 Eur suma atitinka atsakovui perduotą sumą; tarp atsakovo praturtėjimo ir ieškovės, kaip turto paveldėtojos, turto sumažėjimo aptariama suma yra akivaizdus priežastinis ryšys.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, iš esmės tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui skyrimo
30. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė R. V. 2019-10-31 pateikė prašymą nurodydama informaciją, kad jos 2010-08-21 pareiškimas, kuris buvo adresuotas Šiaulių apskrities VPK NTB ekonominių nusikaltimų skyriui ir kuris 2010-08-25 raštu Nr.40-S-14258 persiųstas FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriui, dėl 2008-06-28 iš A. V. sąskaitos, esančios PŪKU, pervestų 85 000 Lt į R. P. sąskaitą yra pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr.40-1-158-10, iškeltos pagal LR BK 222 str. l d., 182 str. 2 d. Ieškovė nurodo, kad ši baudžiamoji byla buvo visiškai netiriama, todėl atsakovės išvengė atsakomybės. Taip pat ieškovė prašo apeliantui skirti 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 30 procentų baudos priteisiant ieškovei.
31. Kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), yra neribota. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, remdamasis CPK 95 straipsniu, šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015), sprendžia, kad atsakovas teikdamas apeliacinį skundą įgyvendino savo teisę, įtvirtintą CPK 301 straipsnyje. Apeliacinio skundo pateikimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad šioje proceso stadijoje neegzistuoja teisinis pagrindas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
32. Byloje nėra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus duomenų apie išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.