Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam V. L., jo gynėjai advokatei Angelei Ikasalienei, nuteistojo A. D. gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjos advokatės Angelės Ikasalienės ir nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos) ir, paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jas iš dalies sudedant, A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams.

V. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos) ir, paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jas iš dalies sudedant, V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams.

Iš A. D. ir V. L. solidariai priteista: civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 161,78 Eur, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 381,56 Eur, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 648,39 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., per duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį traktorių „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš traktoriaus variklio skyriaus pagrobė hidro siurblį „(duomenys neskelbtini) L“ 639,99 Eur vertės, hidro siurblio tvirtinimo plokštę 80 Eur vertės, hidro siurblį sukantį krumpliaratį 70 Eur vertės, iš hidrobako pagrobė 80 litrų hidraulinės alyvos 128,78 Eur vertės, iš kuro bako pagrobė 33 litrus dyzelinio kuro 33 Eur vertės, nuo traktoriaus kabinos pagrobė penkis led. žibintus bendros 18,51 Eur vertės, iš kabinos pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančią vaistinėlę ir A. P. priklausančius: 14 vnt. kilpinių raktų bendros 27 Eur vertės, 3 vnt. atsuktuvų bendros 12 Eur vertės, reples 8 Eur vertės, žnyples 10 Eur vertės, 7 vnt. galvučių atsukiklių bendros 52 Eur vertės, 3 vnt. metalinių raktų bendros 10 Eur vertės, dildę 12 Eur vertės, kampinių atsuktuvų komplektą 12 Eur vertės, kaltą 2 Eur vertės, kampinį atsuktuvą 5 Eur vertės, veržliaraktį 17 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 820,28 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiajam A. P. bendrą 167 Eur turtinę žalą.

Be to, A. D., 2020 m. sausio 19 d. nuo 00.00 val. iki 00.30 val. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio traktoriaus „Valtra N154EA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką ir pagrobė 120 litrų dyzelinio kuro – bendros 147,48 Eur vertės, įsibrovė į daiktadėžę ir pagrobė įvairių įrankių (raktų, atsuktuvų, veržliaraktį, plaktuką, laužtuvą) bendros 236,80 Eur vertės, tuo padalydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 384,28 Eur turtinę žalą.

Be to, A. D., naktį, iš 2020 m. sausio 23 d. į 2020 m. sausio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., sugadinęs kuro bako kaištį, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ vilkiko „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką ir pagrobė 200 litrų dyzelinio kuro, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 195 Eur turtinę žalą.

Be to, A. D., laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 8 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 10 d. 11.00 val., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., per duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančias patalpas ir slapta pagrobė: suvirinimo pusautomatį SP-200 463,17 Eur vertės, galvučių komplektą „Toptul“ 60 Eur vertės, galvučių komplektą „Toptul“ 40 Eur vertės, vairo traukių nuėmėją 18 Eur vertės, tepalų filtrų atsuktuvą „Toptul“ 20 Eur vertės, šlifavimo mašinėlę „Makita“ 60 Eur vertės, raktų komplektą „Toptul“ 50 Eur vertės, galvučių komplektą „Toptul“ 46 Eur vertės, žnyplines reples 20 Eur vertės, elektros kabelio prailgintoją 25 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 802,17 Eur turtinę žalą.

Be to, A. D., laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. 16.30 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 09.00 val., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., sugadinęs pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančias patalpas ir slapta pagrobė: smūginį veržliasūkį RC2277 132,22 Eur vertės, stūmoklinį oro kompresorių (duomenys neskelbtini) NB7-7,5T 640,67 Eur vertės, presą su pompa T3391 325,54 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 1098,43 Eur turtinę žalą.

Be to, A. D. 2020 m. vasario 26 d., nuo 15.00 iki 18.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) k., veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., išlaužęs durų spyną, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį gyvenamąjį vagonėlį ant ratų-priekabą „Adria“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą: UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančius du dujų balionus bendros 120 Eur vertės, kuro siurblį 115 Eur vertės, hidraulines šlangas 100 Eur vertės, plastikinę 20 litrų talpą skysčio „Adblue“ 12 eurų vertės, dvi plastikines talpas (40 litrų) dyzelinio kuro bendros 40 litrų vertės ir A. M. priklausančius televizorių „E-Star“ ir maisto produktus, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 387 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiajam A. M. bendrą 100 Eur turtinę žalą.

Be to, A. D. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. 15.00 val. iki 2020 m. kovo 9 d. 09.00 val., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., išlaužęs miško kirtimo mašinos „PONSSE ERG08W“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuro bako užraktą, iš kuro bako pagrobė 300 litrų dyzelinio kuro 360 Eur vertės ir sulaužęs daiktadėžės pakabinamą spyną, iš daiktadėžės pagrobė įrankių dėžę su įvairiais įrankiais (kilpiniais raktais, šešiakampių rinkiniu, kirstukų rinkiniu, replių rinkiniu, 2 vnt. specialių raktų žarnoms atsukti) bendros 640 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 1000 Eur turtinę žalą.

Be to, A. D. 2020 m. kovo 11 d. nuo 14.00 iki 17.20 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., išlaužęs durų spyną, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį gyvenamąjį vagonėlį ant ratų-priekabą „Adria“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą: UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančias dvi plastikines talpas (40 litrų) dyzelinio kuro bendros 40 litrų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 40 Eur turtinę žalą.

Be to, A. D. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2020 m. vasario 6 d., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., išlaužus UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančių vikšrinio buldozerio Liebher, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekskavatoriaus JSB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakus pagrobė 300 litrų dyzelinio kuro 300 Eur vertės, iš šių transporto priemonių pagrobė: keturis led. halogenus bendros 27,67 Eur vertės, švyturėlį 33 eurų vertės, du kastuvus „Fiskars“ bendros 42,84 eurų vertės, kirvį “Fiskars“ 36,28 Eur vertės, akumuliatorių 61,87 Eur vertės, šešis raktus bendros 84,36 Eur vertės, juodą krepšį su įvairiais raktais bendros 99,06 Eur vertės, 50 vnt. galvučių komplektą 35,80 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 720,88 Eur turtinę žalą.

laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. 18.00 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 11.00 val., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., per duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį traktorių „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš traktoriaus variklio skyriaus pagrobė hidro siurblį „(duomenys neskelbtini) L" 639,99 Eur vertės, hidro siurblio tvirtinimo plokštę 80 Eur vertės, hidro siurblį sukantį krumpliaratį 70 Eur vertės, iš hidrobako pagrobė 80 litrų hidraulinės alyvos 128,78 Eur vertės, iš kuro bako pagrobė 33 litrus dyzelinio kuro 33 Eur vertės, nuo traktoriaus kabinos pagrobė penkis led. žibintus bendros 18,51 Eur vertės, iš kabinos pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančią vaistinėlę ir A. P. priklausančius: 14 vnt. kilpinių raktų bendros 27 Eur vertės, 3 vnt. atsuktuvų bendros 12 Eur vertės, reples 8 Eur vertės, žnyples 10 Eur vertės, 7 vnt. galvučių atsukiklių bendros 52 Eur vertės, 3 vnt. metalinių raktų bendros 10 Eur vertės, dildę 12 Eur vertės, kampinių atsuktuvų komplektą 12 Eur vertės, kaltą 2 Eur vertės, kampinį atsuktuvą Eur eurų vertės, veržliaraktį 17 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 820,28 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiajam A. P. bendrą 167 Eur turtinę žalą.

Be to, V. L. 2020 m. sausio 19 d. nuo 00.00 val. iki 00.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., įsibrovė į įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio traktoriaus „Valtra N154EA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką ir pagrobė 120 litrų dyzelinio kuro - bendros 147,48 Eur vertės, įsibrovė į daiktadėžę ir pagrobė įvairių įrankių (raktų, atsuktuvų, veržliaraktį, plaktuką, laužtuvą) bendros 236,80 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 384,28 Eur turtinę žalą.

Be to, V. L. naktį, iš 2020 m. sausio 23 d. į 2020 m. sausio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., sugadinęs kuro bako kaištį, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) vilkiko „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką ir pagrobė 200 litrų dyzelinio kuro, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 195 Eur turtinę žalą.

Be to, V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 8 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 10 d. 11.00 val., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., per duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas ir slapta pagrobė: suvirinimo pusautomatį SP-200 463,17 Eur vertės, galvučių komplektą „Toptul“ 60 Eur vertės, galvučių komplektą „Toptul“ 40 Eur vertės, vairo traukių nuėmėją 18 Eur vertės, tepalų filtrų atsuktuvą „Toptul“ 20 Eur vertės, šlifavimo mašinėlę „Makita“ 60 Eur vertės, raktų komplektą „Toptul“ 50 Eur vertės, galvučių komplektą „Toptul“ 46 Eur vertės, žnyplines reples 20 Eur vertės, elektros kabelio prailgintoją 25 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 802,17 Eur turtinę žalą.

Be to, V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. 16.30 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 09.00 val., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., sugadinęs pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas ir slapta pagrobė: smūginį veržliasūkį RC2277 132,22 Eur vertės, stūmoklinį oro kompresorių (duomenys neskelbtini)NB7-7,5T 640,67 Eur vertės, presą su pompa T3391 325,54 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 1098,43 Eur turtinę žalą.

Be to, V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. nuo 15.00 iki 18.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) k., veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., išlaužęs durų spyną, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį gyvenamąjį vagonėlį ant ratų – priekabą „Adria“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą: UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančius du dujų balionus bendros 120 Eur vertės, kuro siurblį 115 Eur vertės, hidraulines šlangas 100 Eur vertės, plastikinę 20 litrų talpą skysčio „Adblue“ 12 Eur vertės, dvi plastikines talpas (40 litrų) dyzelinio kuro bendros 40 litrų vertės ir A. M. priklausančius televizorių „E-Star“ ir maisto produktus, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 387 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiajam A. M. bendrą 100 eurų turtinę žalą.

Be to, V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. 15.00 val. iki 2020 m. kovo 9 d., 09.00 val., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., išlaužęs miško kirtimo mašinos „PONSSE ERG08W“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuro bako užraktą, iš kuro bako pagrobė 300 litrų dyzelinio kuro 360 Eur vertės ir sulaužęs daiktadėžės pakabinamą spyną, iš daiktadėžės pagrobė įrankių dėžę su įvairiais įrankiais (kilpiniais raktais, šešiakampių rinkiniu, kirstukų rinkiniu, replių rinkiniu, 2 vnt. specialių raktų žarnoms atsukti) bendros 640 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 1000 Eur turtinę žalą.

Be to, V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 11 d., nuo 14.00 iki 17.20 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., išlaužęs durų spyną, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį gyvenamąjį vagonėlį ant ratų -priekabą „Adria“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi plastikines talpas (40 litrų) dyzelinio kuro bendros 40 litrų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 40 Eur turtinę žalą.

Be to, V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2020 m. vasario 6 d., tiksliai nenustatytą dieną ir laiką, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., išlaužus UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančių vikšrinio buldozerio Liebher, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekskavatoriaus JSB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakus pagrobė 300 litrų dyzelinio kuro 300 Eur vertės, iš šių transporto priemonių pagrobė: keturis led. halogenus bendros 27,67 Eur vertės, švyturėlį 33 Eur vertės, du kastuvus „Fiskars“ bendros 42,84 Eur vertės, kirvį „Fiskars“ 36,28 Eur vertės, akumuliatorių 61,87 Eur vertės, šešis raktus bendros 84,36 Eur vertės, juodą krepšį su įvairiais raktais bendros 99,06 Eur vertės, 50 vnt. galvučių komplektą 35,80 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 720,88 Eur turtinę žalą.

3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendyje konstatuota, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmės nuteistiesiems paskirtos įvertinus padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį ir nuteistųjų asmenybes.

4. Nuteistojo V. L. gynėja, advokatė A. I. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį dėl V. L. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, ir esant BK 147 str. 3 d., 147¹ str. 3 d. numatytiems pagrindams atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės.

4.1. Skunde teigiama, kad išnagrinėjus bylą pasitvirtino, jog visas vagystes V. L. darė verčiamas A. D., nuo kurio V. L. vagysčių laikotarpiu buvo visiškai priklausomas, jo kontroliuojamas, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės turėjo būti atleistas. V. L. patvirtino padaręs jam inkriminuotas vagystes, veikdamas su A. D., kuris vertė jį daryti vagystes ir grasino. Iš V. L. parodymų, kurie nebuvo paneigti ir kuriais teismas pilnai vadovavosi pagrįsdamas abiejų kaltinamųjų kaltę, nustatyta, kad A. D. pasiūlė V. L. apsigyventi pas jį, siūlė geras gyvenimo sąlygas, todėl V. L. sutiko. A. D. paėmė visus jo dokumentus, draudė bendrauti su kaimynais, grasino, kad sumuš, jei nueis pas kaimynus, draudė išeiti iš sodybos, už darbą jam nieko nemokėjo, maisto turėjo tiek, kiek atveždavo A. D.. A. D. pareikalavo V. L. su juo daryti vagystes, o už nepaklusimą grasino grąžinti J. M., kuris jį sudaužys ir parduos į užsienį. Iš A. D. jį išvadavo policija, kai atvyko daryti kratos. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. L., kuris nurodė, kad jam pagailo V. L., todėl nutarė suteikti jam socialinę pagalbą, išsivežė jį iš A. D. sodybos.

4.2. Skunde gynėja nesutinka su teismo išvada, kad V. L. nurodytų aplinkybių, jog jis skundėsi kaimynams bei policijos pareigūnams, kad A. D. jį skriaudžia, muša, išnaudoja, nepatvirtino nei vienas teisme apklaustas liudytojas. Teisme buvo liudytojais apklausti A. D. kaimynai N., kurie, kaip paaiškino V. L., patys bijojo A. D. ir būtent B. N. jam patarė bėgti nuo A. D.. Netikėti šiais V. L. parodymais nėra pagrindo, nes jis nevengė atsakomybės už padarytas vagystes.

4.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors V. L. atlikus psichiatrinę ekspertizę buvo konstatuota, kad jis pakaltinamas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad V. L. yra psichiškai neįgalus asmuo, jam nustatytas protinis atsilikimas nuo gimimo, nustatyta, kad sutrikusi jo socialinė adaptacija, sutrikęs elgesys, intelektas, kalba (šiuo metu atnaujintas neįgalumas). Šis asmuo be pašalinių asmenų pagalbos nesugeba susitvarkyti savo asmens dokumentų, neįgalumo dokumentų, kreiptis medicininės pagalbos, organizuoti savo buities, ir pan. Dabartiniam faktiniam V. L. globėjui O. K. pradėjus tvarkyti V. L. dokumentus, sąskaitą banke, paaiškėjo, kad V. L. A. D. iniciatyva buvo netgi paskirtas turinčios skolų ir priklausiusios A. D. ar jo sugyventinei bendrovės vadovu.

4.4. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo kaltinamąjį V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 147 straipsnio 3 dalį, 147-1 straipsnio 3 dalį, kadangi V. L. A. D. sodyboje nebuvo užrakintas ar uždarytas, laisvai judėjo, bendravo su kaimynais, vagysčių metu būdavo paliekamas vienas, tačiau nebandė bėgti, ieškoti pagalbos, kadangi, advokatės vertinimu, šios teismo išvados prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Skunde teigiama, kad Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia. BK 147 straipsnio kontekste laisvė gali būti suprantama ne tik kaip fizinė žmogaus laisvė, bet ir kaip jo valios laisvė, t. y. gebėjimas nuspręsti ir veikti savarankiškai, galimybė pasirinkti savo elgesio variantą ir pan. Skunde pažymėta, kad prekybos žmonėmis bylose nėra būtina nustatyti, kad nukentėjusiųjų laisvė buvo visiškai suvaržyta, pakanka nustatyti, kad kaltininkas bent iš dalies kontroliavo nukentėjusiųjų veiksmus, ribojo galimybę laisvai apsispręsti dėl savo veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197-1073/2018, 2K-7-73-511/2021).

4.5. Advokatės teigimu, A. D. veiksmai atitinka aukščiau paminėtus veiksmus, nes jam buvo žinoma V. L. psichinė sveikata. Pasipriešinti A. D. V. L. objektyviai negalėjo ir nesugebėjo, nes jis yra visiškai priklausomas nuo žmonių, pas kuriuos atitinkamu laikotarpiu būna. Apeliantės vertinimu, akivaizdu, kad A. D. pasinaudojo V. L. bejėgiška būkle dėl sutrikusios psichinės sveikatos, protinio atsilikimo ir sunkia materialine būkle, todėl A. D. veikoje yra akivaizdūs požymiai nusikaltimų, numatytų BK 147 str. 1 d. - prekyba žmonėmis, 147¹ str. 1 d. - išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms. Nuo šios veikos nukentėjęs yra V. L., kuris šioje byloje atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 147 str. 3 d., 147¹ str. 3 d., baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

5. Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują nuosprendį – A. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. D. kaltę grindė V. L. parodymais, kurie yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo pradžioje V. L. nurodė, kad įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas su asmeniu, prisistačiusiu A. Tačiau vėliau savo parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad visas vagystes organizavo A. D.. Apie savo tariamai kartu su A. D. vykdytas vagystes V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme minėjo tik bendrais bruožais, dažniausiai patvirtindamas pranešime apie įtarimą, o vėliau kaltinime nurodytas aplinkybes ir sutikdamas, kad pavogė visus kaltinamajame akte išvardytus daiktus. Teismo posėdžio metu V. L. patvirtino pavogęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir stūmoklinį oro kompresorių (duomenys neskelbtini)NB7-7,5T, tačiau šio įrengimo vagystė nepasitvirtino, įrengimo vagystę paneigė ir įmonės savininkė Z. M..

5.2. Skunde advokatas nurodo, kad teismas be pagrindo nesivadovavo A. D. parodymais, nes jis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė ir davė nuoseklius parodymus. A. D. visuose savo parodymuose teigė, kad pas pažįstamą J. M. sutiko V. L., kuris jam pasiskundė, kad J. M. jį skriaudžia, smurtauja, todėl V. L. norintis susirasti darbo kur nors kitur. A. D. laikė naminius paukščius, todėl jis V. L. pasiūlė už naminių paukščių priežiūrą suteikti gyvenamąją vietą ir maistą. Kaimo sodyboje V. L. gyveno vienas, atvažiavęs į sodybą A. D. tik kartais užeidavo į namo vidų, jokių vogtų daiktų jame nematė, apie tai, kad jo dėdei priklausiusioje sodyboje buvo aptikta daug vogtų daiktų, sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kai buvo iškviestas į apklausą. A. D. parodė, kad kartais jam atvykus į sodybą V. L. iš viso nebūdavo namuose, sodybos kieme matydavosi svetimų automobilių ratų palikti pėdsakai. Ką V. L. veikdavo tuo metu, kai likdavo vienas, A. D. nežinojo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdžių metu A. D. nurodė manantis, kad V. L. jį melagingai kaltina dėl to, kad su V. L. A. D. neatsiskaitė už krūmynų pjovimą ir kirtimą.

5.3. Skunde A. D. advokatas nurodo, kad jo ginamojo kaltės neįrodo nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų bei jų atstovų parodymai, nes jie tik patvirtino, kad vagysčių metu buvo pavogti įvairūs daiktai ir dėl to patirta žala, tačiau kas galėjo įvykdyti šias vagystes, nenurodė. Teismui nebuvo pagrindo A. D. kaltę grįsti V. L. parodymais, nes jie neatitiko kitų bylos duomenų. Liudytojais apklausti J. ir B. N., K. B. paneigė V. L. parodymus apie tai, kad jis kaimynams buvo skundęsis dėl A. D. smurtavimo ir grasinimų. Apie V. L. nusiskundimus dėl A. D. fizinio smurto nurodė nieko negirdėję ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. T., G. R., K. G. ir A. L.. Buvę V. L. darbdaviai ūkininkai B. N. ir V. N. parodė, kad pagal darbo sutartį legaliai buvo įdarbinę V. L. savo ūkyje, tačiau po kurio laiko V. L. ėmė vagiliauti, persekioti jų nepilnametį sūnų, prieš jį smurtauti, todėl V. L. atleido. Liudytojai N. patvirtino, kad V. L. nuolat buvo nuvežamas arba pats vykdavo į Varėną, su kažkuo nuolat bendraudavo telefonu, jie teigė Varėnoje jį matę bendraujant su kažkokiais nepažįstamais asmenimis.

5.4. Skundo autoriaus vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu nepagrįstai rėmėsi kaltinamojo V. L. parodymais, pripažindamas juos patikimais, išsamiais, nuosekliais ir detaliais, nepagrįstai nevertindamas V. L. charakterizavusių asmenų parodymų, motyvuojant tuo, kad parodymai buvo duoti po nesusiklosčiusių darbinių santykių, kilusių nesutarimų, konfliktų. Advokatas teigia, kad esant tokiai situacijai, kai įrodymai byloje yra prieštaringi, pirmosios instancijos teismas privalėjo itin atidžiai vertinti visų liudytojų bei kitų proceso dalyvių parodymus, objektyvius duomenis, tikrinti, kurie iš jų yra patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie atmestini ar vertintini kritiškai, ko skundo autorius teigimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepadarė.

5.5. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. D. atžvilgiu skundžiamą nuosprendį iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepašalintomis prielaidomis, abejonėmis ir prieštaravimais. Teismo išvados dėl apelianto kaltumo pagrįstos išimtinai tik kito kaltinamojo V. L. parodymais, kurių nepatvirtino kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Toks bylos įrodymų vertinimas iš esmės prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją, rungimosi ir in dubio pro reo (visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai) principus bei kaltinamojo teisę į teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. L. ir jo gynėja advokatė A. I. bei nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius palaikė savo apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų advokatų apeliacinius skundus atmesti.

7. Nuteistojo V. L. gynėjos advokatės Angelės Ikasalienės ir nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

8. Nuteistojo V. L. gynėja, advokatė A. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. L. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. ir esant BK 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d. numatytiems pagrindams, atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliaciniame skunde prašoma Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir A. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis A. D. kaltinančiomis išvadomis, kurias, pasak apelianto, nulėmė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų nesurinkimas bei netinkamas surinktų įrodymų vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė išsamius įrodymus, kuriais grindė savo išvadas.

Dėl nuteistojo V. L. gynėjos apeliacinio skundo

10. Kaip matyti iš nuteistojo advokatės skundo, jame neginčijama, kad V. L. padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teigiama, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog visas vagystes V. L. darė verčiamas A. D., nuo kurio V. L. vagysčių laikotarpiu buvo visiškai priklausomas, jo kontroliuojamas. Advokatės vertinimu, nuo šios veikos nukentėjęs yra pats V. L., kuris turi būti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 147 str. 3 d., 147-1 str. 3 d., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Tokie skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo V. L. advokatė ir pirmosios instancijos teismo prašė baudžiamąją bylą V. L. atžvilgiu nutraukti, esant BK 147 str. 3 d., 147¹ str. 3 d. numatytiems pagrindams ir atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės ir šį prašymą grindė tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti ir apeliaciniame skunde.

11. Veika pagal BK 147 straipsnį gali būti kvalifikuojama tik nustačius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant žmogų nelaisvėje, panaudojant fizinį smurtą, grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis bei kitais šios normos dispozicijoje numatytais būdais palaužiant nukentėjusiojo valią tam, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Kvalifikuojant veiką pagal BK 147 straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Kitaip tariant, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti straipsnio dispozicijoje numatytus požymius ir bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) – nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą (prievartos elementą). Nenustačius, kad laisvė buvo suvaržyta ar nukentėjusiojo valia buvo įstatymo numatytais būdais palenkta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2014). Asmens laisvės varžymas apima ir poveikį asmens valios laisvei, todėl BK 147 straipsnio dispozicijoje įtvirtinta nuostata dėl asmens, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Tokios kontrolės faktas yra pakankamas konstatuoti, kad buvo pažeista asmens laisvė. Jeigu tokie asmens laisvės suvaržymai susiję su paties sandorio ar asmens išnaudojimo saugumu, tai to visiškai pakanka teisinei išvadai, jog buvo pažeista asmens laisvė. Pažymėtina, kad asmens laisvės suvaržymas (pažeidimas) gali būti susijęs ne tik su visiška, bet ir daline galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

12. Aukščiausiojo teismo bylose, kuriomis grindžiamas apeliacinis skundas, analizuojant BK 147 straipsnio sudėties požymius, taip pat išaiškinta, kad asmuo gali bijoti pasiskųsti dėl patiriamos prievartos, kreiptis pagalbos dėl nuolatinio fizinio smurto bei grasinimų jį panaudoti, kad nukentėjusio asmens nuolatinė kontrolė pasireiškia tuo, kad asmuo negali vienas niekur eiti, su juo nuolat būna kiti asmenys, kurie kontroliuoja jo elgesį, o jam pasielgus ne taip, kaip liepiama, panaudoja jo atžvilgiu psichologinį ir (ar) fizinį smurto, grasinamus ir pan. Taip pat išaiškinta, kad vienu iš apgaulės būdų, tikslu išnaudoti asmenį, yra pripažįstamas pasinaudojimas jo pažeidžiamumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasinaudojimas pažeidžiamumu yra įvardinamas kaip piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės, socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenų visumą, tokių aplinkybių nenustatė.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog V. L. buvo kontroliuojamas A. D. ir jo laisvė buvo suvaržyta, patvirtina V. L. nurodytos aplinkybės, kad A. D. vertė jį daryti vagystes ir grasino, jei jis atsisakys tai daryti, kad A. D. paėmė visus jo dokumentus, draudė bendrauti su kaimynais, grasino, kad sumuš, jei nueis pas kaimynus, draudė išeiti iš sodybos ir pan., tačiau šios aplinkybės objektyviai neatspindi situacijos, nes nurodytos tik selektyviai, atlietai nuo visumos, t. y. akcentuotos tik tos, kurios palankios gynybai, todėl negali būti vertinamos kaip objektyviai atitinkančios faktines aplinkybes.

14. Kaip matyti iš paties V. L. parodymų, jis savo kaltę pilnai pripažino ir nors negalėjo tiksliai nurodytų vagysčių vietų ir datų bei detaliai išdėstyti pavogtų daiktų, tačiau jis visuose savo parodymuose nuosekliai nurodė vagysčių įvykdymo aplinkybes, kurias apibendrinus darytina išvada, jog visas vagystes jis padarė kartu su A. D., kuris viską organizavo, nuveždavo į vietą ir sakydavo, ką jis turi vogti, t. y. pagrinde kurą ir visokius įrankius, kad į vietas, kuriose buvo vykdomos vagystės, jį nuveždavo A. D., kad A. D. žinojo, iš kur ir ką pavogti ir jam liepdavo eiti, įsibrauti ir pavogti daiktus, kad V. L. išnešdavo daiktus arba iš kuro bako žarnelės pagalba ištraukdavo kurą, supildavo į A. D. duotus kanistrus ir tada jis vienas arba jie abu su A. D. nunešdavo daiktus iki A. D. mašinos, sudėdavo ir parveždavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Buvo atvejai, kad A. D. jį paleisdavo vagystės vietoje, pats išvažiuodavo, paskui vakare atvažiuodavo, tada jie atnešdavo pavogtus daiktus į mašiną ir išvažiuodavo. Jis klausė A. D., ką jam sakyti, jeigu daiktus ras policija. A. D. pasakė, kad jis sakytų, jog tie daiktai yra jo, t. y., V. L.. Už tai, kad jis vogė daiktus A. D. jam nupirkdavo valgyti, rūkyti. V. L. apklausų metu nuosekliai aiškino, kad jis neturėjo kur gyventi, bijojo, kad jeigu nedarys taip, kaip liepia A. D., tai jis jį išvarys iš savo namų ar primuš, atiduos J. M. sudaužyti.

15. V. L. ne vieną kartą savo parodymuose nurodė, kad A. D. jam grasino ir jis A. D. bijojo, todėl nėra pagrindo netikėti, kad A. D., pasinaudodamas V. L. psichine būkle bei socialine padėtimi, iš tiesų įtraukė V. L. į nusikalstamų veikų darymą ir grasino, jei jis nesutiks daryti to, ką jis yra sugalvojęs, o pastarasis iš tiesų bijojo A. D., tačiau jis nebuvo prievarta laikomas nelaisvėje, nebuvo nuolatos sekamas ar kontroliuojamas jo elgesys. Kaip patvirtino ir pats V. L., jis A. D. sodyboje gyveno vienas, nebuvo pastarojo nuolatos kontroliuojamas ir prižiūrimas, sodyba nebuvo vienkiemyje, kur nebūtų galimybės susisiekti su kitais žmonėmis. Šias aplinkybes patvirtino ir A. D. parodymai, kad jis į savo sodybą, kur leido apsigyventi V. L., užsukdavo retai, kartais nuvažiuodavo tik pasižiūrėti, į namo vidų užeidavo, bet po visą namą nevaikščiodavo. V. L. parodė, kad A. D. sodybos kaimynai J. ir B. N. jam sakė, kad jis negyventų toje sodyboje, bėgtų iš ten. Kaimynui K. B. jis nesiskundė, nes jo nematydavo. Liudytojas J. N. parodė, kad V. L. jam dėl nieko nesiskundė. Liudytoja B. N. nurodė, jog V. L. buvo atėjęs pas juos pasiskolinti kavos, ir pamatęs, kad atvažiuoja A. D., pabėgo, ji tuomet supratusi, kad V. L. išsigando, tačiau V. L. A. D. elgesiu nesiskundė, nesakė, kad šis jį muštų. Taigi, V. L. gyvenant A. D. sodyboje, pas jį užsukdavo kiti asmenys, V. L. ir pats eidavo pas kaimynus, žinojo, kad netoliese gyvena ne tik N., bet ir kitas kaimynas K. B., be to, anksčiau V. L. yra gyvenęs ir pats kitus žmones.

16. Pirmosios instancijos išvadų dėl V. L. atsakomybės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas nepaneigia ir kiti apeliacinio skundo teiginiai, kad V. L. apsigyvenus pas A. D. sodyboje, šis paėmė visus V. L. dokumentus, draudė bendrauti su kaimynais, grasino, kad sudaužys (sumuš), jei nueis pas kaimynus, draudė išeiti iš sodybos, už darbą jam nieko nemokėjo, pareikalavo su juo vykti daryti byloje nurodytas vagystes, o už nepaklusimą grasino grąžinti jį J. M. ir pan. Kaip minėta, jei ir laikant, kad iš tiesų A. D. siekė kontroliuoti V. L. veiksmus jam ką nors drausdamas ar grasindamas, aukščiau paminėtos neginčijamai nustatytos aplinkybės, t. y., kad V. L. sodyboje gyveno vienas, nebuvo užrakintas ir suvaržyta jo laisvė, A. D. tik retkarčiais atvažiuodavo ten, o V. L. galėjo laisvai bendrauti su kitais netoliese gyvenančiais žmonėmis, patvirtina, kad realiai A. D. kontrolės ir suvaržymų, kokie būdingi inkriminuojant asmeniui BK 147 straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus, V. L. atžvilgiu nevykdė.

17. Apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie V. L. visišką priklausomumą nuo A. D. ir pastarojo vykdomą kontrolę, priešingai nei teigiama skunde, nepatvirtina ir liudytoju apklausto policijos pareigūno A. L. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad skundą advokatė grindžia tik dalimi šio liudytojo parodymų, t. y., kad A. L. nurodė, jog jam pagailo V. L., todėl nutarė suteikti jam socialinę pagalbą, išsivežė jį iš A. D. sodybos. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas vertino šio liudytojo parodymų visumą, sugretino juos su kitais įrodymais. Šis liudytojas apklaustas teisme parodė, kad, siekiant surinkti informaciją apie įvykdytas vagystes, pravažiuojant gatve, kur yra A. D. sodyba ((duomenys neskelbtini) ), jis pastebėjo V. L., kuris jam sukėlė įtarimą. Vėliau, V. L., pamatęs link namo ateinančius policijos pareigūnus, greitai įbėgo į sodybą, kas pareigūnams taip pat leido manyti, kad kažkas ne taip ir tie įtarimai pasitvirtino, - toje sodyboje ir buvo surasti vogti daiktai. A. L. nurodė, kad tuomet, kai jie atėjo į sodybą, V. L. buvo išsigandęs, jautėsi didelis jaudulys ir išgąstis, tačiau V. L. nesiskundė A. D. elgesiu, neminėjo, kad būtų buvęs prieš jį naudojamas smurtas. V. L. prisipažino, kad vykdė vagystes, papasakojo, kad visas vagystes organizuodavo A. D., kad pačiam V. L. reikėdavo važiuoti su juo, kai kada stebėti aplinką, A. D. V. L. nuveždavo, parodydavo, ką reikia pavogti. V. L. jam skundėsi tik dėl to, kad neturi kur gyventi, neturi nei pastovios gyvenamosios vietos, nei darbo, taip pat nurodė, kad daugiau vogti jis nenori, todėl buvo priimtas sprendimas išgabenti V. L. iš A. D. namų.

18. Pažymėtina, kad liudytojas A. L. parodė, jog V. L. išsikalbėjo apie tai, kad A. D. jam grasino, kad jei jis su juo kartu nevykdys nusikaltimų, tai jis gali būti parduotas A. D. pažįstamui J. M., todėl V. L. bijojo, kad A. D. tai gali įvykdyti, tačiau liudytojas taip pat nurodė ir tai, kad, jo nuomone, V. L. jei tik norėjo, bet kada galėjo nutraukti tas neteisėtas veikas ir susirasti kitą gyvenamąją vietą, tame pačiame kaime galėjo pasiprašyti pas kitus ūkininkus. Taigi, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. D. tyčia pasinaudodamas V. L. pažeidžiamumu, suklaidino jį ir privertė paklusti, o pastarasis dėl savo sveikatos ypatumų ir sutrikusios socialinės adaptacijos buvo visiškai priklausomas nuo A. D. ir negalėjo pasipriešinti, ir, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kad tokiu būdu V. L. laisvė buvo suvaržyta ar jo valia įstatymo numatytais būdais buvo palenkta.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. D. veikoje yra ir akivaizdūs požymiai nusikaltimo, numatyto BK 147¹ str. 1 d. - išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms ir teigiama, kad ir nuo šios veikos nukentėjęs yra V. L., tačiau skunde nėra jokių tai patvirtinančių argumentų, išdėstoma tik šios straipsnio dispozicija, todėl aukštesnysis teismas plačiau dėl šio teiginio nepasisako. Pagal BK 147¹ str. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus šio kodekso 147 straipsnyje nurodytus būdus neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą. Teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatant, ar asmuo buvo neteisėtai verčiamas dirbti (teikti paslaugas), būtina įvertinti ir tai, ar jis turėjo galimybę laisvai, savo nuožiūra palikti darbdavį, ar toks jo pasirinkimas buvo suvaržytas panaudojant fizinį, psichinį smurtą ar kitokią prievartą.‏‏ BK 147-1 straipsniu ginama vertybė – asmens laisvė pasirinkti veiklą (dirbti darbą ar teikti paslaugas) nepriklausomai nuo kitų valios.‏‏‎ ‏‏‎Nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti neteisėtą asmens vertimą užsiimti viena iš veiklos formų. Aiškinant tokį neteisėtą vertimą, svarbi Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. birželio 28 d. konvencijos Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad priverstinis ar privalomasis darbas reiškia bet kokį darbą ar tarnybą, kurių buvo išreikalauta prievarta, grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia. Taigi neteisėtas vertimas žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas sietinas su jo laisvės pasirinkimo užsiimti tam tikra veikla varžymu.‏‏‎ ‏‏‎(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288-648/2018, 2K-165-976/2022 ir kt.). ‎ Kaip jau buvo aptarta, nėra įrodymų, kurie patvirtintų apie V. L. A. D. atžvilgiu vykdytą būtent tokią prievartą.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas ir duomenimis apie V. L. psichinę sveikatą, teigiant, kad nors jis ir pripažintas pakaltinamu, tačiau jam nustatytas protinis atsilikimas nuo gimimo, taip pat sutrikusi jo socialine adaptacija, elgesys, intelektas bei kalba, dėl ko V. L. be pašalinių asmenų pagalbos nesugeba susitvarkyti elementarių asmeninių reikalų. Tokiais argumentais skundo autorė siekia įtikinti skundą nagrinėjantį teismą, jog V. L. dėl savo bejėgiškos būklės nesugebėjo pasipriešinti A. D., nes buvo visapusiškai nuo jo priklausomas. Iš bylos duomenų matyti, kad V. L. 2021-11-29 – 2021-12-16 buvo atlikta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurioje išdėstyti duomenys pirmosios instancijos teismui buvo žinomi nagrinėjant bylą ir jais vadovautasi priimant skundžiamą nuosprendį. Ekspertizės akte Nr. 75U-II-76/2021 nurodyta, kad V. L. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F. 70.1), tačiau konstatuota, jog dėl šio sutrikimo nusikalstamų veikų padarymo metu (2019 – 2020 m.) jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu V. L. nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F 70.1), kas šiuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ( t. 8, b. l. 6-10). Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo netikėti ekspertų padaryta išvada.

21. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų analizės, skunde išdėstyti teiginiai apie V. L. negebėjimą be pašalinių asmenų pagalbos susitvarkyti elementarių asmeninių reikalų, t. y. esminę įtaką jo elgesiui darantys faktoriai – jo protinis atsilikimas, sutrikusi socialinė adaptacija bei elgesys, intelektas ir kalba, patvirtina tik tai, kad dėl šių sutrikimų jis pats negalėtų būti nusikalstamų veikų iniciatorius, suplanuoti jų vykdymą bei be kieno nors nurodymų savarankiškai atlikti tam tikrus veiksmus, ar pavesti juos padaryti kam kitam, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad V. L. vykdė A. D. nurodymus ir tokiu būdu padarė eilę neteisėtų nusikalstamų veiksmų, be kita ko, ir pats patvirtino supratęs, kad jie su A. D. daro vagystes. Šį faktą neabejotinai patvirtina ir ekspertizės akto išvados dėl V. L. gebėjimo laikotarpiui, kuomet jis įvykdė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

22. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų išvadas dėl BK 147 straipsnio ar BLK 147¹ straipsnio sudėčiai inkriminuotų būtinų elementų buvimo A. D. veiksmuose V. L. atžvilgiu, kas pastarąjį leistų laikyti nukentėjusiuoju analizuojamų nusikalstamų veikų kontekste.

Dėl nuteistojo A. D. advokato apeliacinio skundo

23. Nuteistojo A. D. advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvuodamas tuo, kad jos nėra paremtos išsamiu visų bylos įrodymų vertinimu, nes išvados dėl apelianto kaltumo pagrįstos išimtinai tik kito kaltinamojo V. L. parodymais, kurių nepatvirtino kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka, nes iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis grindžiamas A. D. pateikta versija ir remiasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais, be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti kaip gynybos versija pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas dėl visų gynybos argumentų iš esmės pasisakė ir juos argumentuotai atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ne dėl kiekvieno skunde dėstomo samprotavimo, o tik dėl esminių skundo klausimų.

24. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka.

25. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo kaip gynybos versiją atmetė A. D. parodymus, nors jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi iš esmės nuoseklios pozicijos ir parodymuose dėstė analogiškas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo, kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kas, šiuo atveju, pirmosios instancijos eismo ir buvo padaryta.

26. Taigi, nors nuteistasis A. D. neigia kartu su V. L. įvykdęs kaltinime nurodytas vagystes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė, o jo pateikta versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyta gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Šios išvados padarytos įvertinus surinktų įrodymų visumą: abiejų kaltinamųjų parodymus, liudytojų, įvykio vietos apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje, akistatų protokolų duomenis, kitus rašytinius bylos įrodymus.

27. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. D. kaltę grindė V. L. parodymais, nes ikiteisminio tyrimo pradžioje V. L. nurodė, kad nusikaltimus įvykdė su asmeniu, prisistačiusiu A., vėliau parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad visas vagystes organizavo A. D., be to, apie vykdytas vagystes V. L. minėjo tik bendrais bruožais, dažniausiai patvirtindamas pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija negali nesutikti su teiginiu, kad V. L. versija viso bylos tyrimo metu nebuvo nuosekli, nes iš tiesų pradžioje, pirmosios apklausos metu, jis nurodė kitą asmenį, su kuriuo vykdė vagystes, tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo V. L. parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino ir analizavo itin atidžiai, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis, taip pat įvertino ir jo asmenybės ypatumus ir motyvuotai nurodė, kuriuos jo parodymus ir kodėl laiko patikimais.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad V. L. ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą parodė, kad vagystes jam pasiūlė įvykdyti vyras, prisistatęs „A.“, tačiau jau antros apklausos metu V. L. parodė, kad anksčiau apklaustas dėl vagysčių, sakė netiesą ir parodė, kad iš tikrųjų visas vagystes padarė kartu su A. D. ir vėliau visuose parodymuose bei atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat ir teisme nuosekliai laikėsi pastarosios versijos. Teisme dėl pirminių savo parodymų V. L. paaiškino, kad kai vykdė vagystes, A. D. jam sakė, kad jis turi viską ant savęs apsiimti, todėl kai atėjo policija, jis buvo pasimetęs, todėl ir pasakė, kad tai A. viską darė. Vėliau policininkas jam liepė sakyti visą teisybę, tada jis pasakė teisybę, kad viską darė su A. D.. Savo parodymus, kad vagystes įvykdė su A. D., V. L. patvirtino 2020 m. kovo 19 d. atliktos akistatos su A. D. metu (6 t., b. l. 62-63). Parodymų patikrinimo vietoje metu V. L. taip pat patvirtino, kad visas vagystes vykdė su A. D. (t 5, b. l. 147-149, 150, 151-159; t. 5, b. l. 162-164, 165, 166-169; t. 5, b. l. 171-173, 174, 175-177; t. 5, b. l. 180-182, 183-186). Vertinant aptartą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti tais kaltinamojo V. L. parodymais, kuriuose jis teigė veikęs kartu su A. D., nes dėl pirminių parodymų pakeitimo jis nurodė argumentuotas aplinkybes, o vėlesnės versijos tolesnio bylos tyrimo metu jis jau nuosekliai laikėsi, taip pat šiuos jo parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. A. D. advokatas apeliaciniame skunde nurodo tą pačią kaip ir pirmosios instancijos teisme teiktą gynybos versiją, jog V. L. apšneka A. D., taip kerštaudamas už tai, kad A. D. neatsiskaitė už padarytus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad tokie argumentus vertinti kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes jų nepatvirtino nei V. L., nei byloje apklausti liudytojai ar kokie kiti bylos duomenys.

29. Apeliaciniame skunde A. D. advokatas abejonę dėl V. L. parodymų patikimumo grindžia ir tuo, kad vagysčių darymo aplinkybes jis nurodė tik bendrais bruožais, dažniausiai patvirtindamas pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes ir sutikdamas, kad pavogė visus kaltinime išvardytus daiktus, be to, pažymėjo, kad V. L. patvirtino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogęs ir stūmoklinį oro kompresorių (duomenys neskelbtini)NB7-7,5T, nors šio įrengimo vagystė nepasitvirtino. Kaip matyti iš V. L. parodymų, priešingai nei teigiama skunde, nors jis ir negalėjo atsiminti datų, kada buvo daromos vagystės, tačiau pasakodamas apie kartu su A. D. atliktus veiksmus, V. L. smulkiai nurodė detales, ką kiekvienu konkrečiu atveju darydavo A. D., ką jis, t. y. kur A. D. palikdavo automobilį, ar prie mašinų V. L. eidavo vienas ar kartu su A. D., kaip V. L. į talpas pripildavo iš mašinų bakų kuro ir nešdavo iki A. D. mašinos, į kiek kanistrų atskirais atvejais supylė kurą, kaip įsilauždavo į mašinų kabinas ar variklio skyrius ir ką iš ten jam liepdavo paimti A. D., kaip pavogtus daiktus nešdavo iki A. D. automobilio, ar pastarasis eidavo kartu su juo, ar laukdavo V. L. prie automobilio, kiek kartų važiavo vogti į tas pačias vietas ir pan., taip pat nurodė net tokias nereikšmingas aplinkybes, kad kieme prie serviso buvo palaidas šuo ir A. D. viliojo šunį maistu iki voljero ir uždarė į voljerą. Parodymų aptikrinimo vietoje metu V. L. taip pat nurodė vietas, kuriose buvo įvykdytos vagystės, kur stovėjo miško kirtimo technika, vietas, pro kurias patekdavo į teritorijas, taip pat vietas kuriose laukdavo A. D., kryptis miškuose, kur būdavo nešami vogti daiktai, konkrečias vietas, kur būdavo paslėpti – palikti vogti daiktai, t. y., patvirtino apklausų metu nurodytas aplinkybes, tarp kurių jokių prieštaravimų nebuvo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina jo parodymų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Dėl prisipažinimo pavogus stūmoklinį oro kompresorių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio serviso, pažymima, kad bylos medžiaga patvirtina, jog šiame epizode V. L. ir A. D. vagystę vykdė per du kartus, iš serviso buvo pavogta daug įvairių daiktų, be to, buvo įvykdyta dar eilė kitų vagysčių, pavogtas didelis kiekis daiktų ir iš kitų vietų, todėl tai, kad V. L. pripažinęs kaltę šiame epizode be kitų daiktų, nurodė pavogęs ir kompresorių, neduoda pagrindo jo parodymus laikyti prieštaringais ir nepatikimais.

30. Nepagrįstas skundo teiginys, kad V. L. parodymus apie A. D. prieš jį vartotą smurtą paneigė liudytojais apklausti J. ir B. N., K. B. taip pat policijos pareigūnai E. T., G. R., K. G. ir A. L.. Išanalizavus nurodytų liudytojų ir V. L. parodymus, matyti, kad vienintelis prieštaravimas yra su liudytoja B. N., nes V. L. yra nurodęs, kad kai jis gyveno A. D. sodyboje, B. N. buvo atėjusi prie tvoros ir įspėjo, kad jis bėgtų iš ten, nes dar užmuš, tačiau B. N. šiuos jo parodymus paneigė, nurodė to V. L. nesakiusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. L. parodymais buvo vadovautasi tik ta apimtini, kiek jie atitiko kitus bylos duomenis. Jokių kitų prieštaravimų tarp jo ir liudytojų parodymų nenustatyta.

31. Liudytojas K. B. nurodė, kad V. L. jam niekuo nesiskundė, tačiau ir pats V. L. patvirtino, jog kaimynui K. B. jis nesiskundė, nes jo nematydavo. Liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnai V. L. parodymų taip pat nepaneigė. E. T. parodė, kad jam asmeniškai V. L. niekuo nesiskundė, jo bendravimas su įtariamuoju buvo minimalus, net tos teritorijos pareigūnai buvo K. ir A. L.. Jis su V. L. pirmą kartą susidūrė kratos metu, tai jam susidarė įspūdis, kad žmogus kažko bijantis. K. G. parodė, kad jis su kitais pareigūnais V. L. atsivežė į kratą, vyko kartu su policija. Jis nepamena, ar kratos metu V. L. skundėsi dėl kažko. Ten ne jo aptarnaujama teritorija, dėl to jam neteko su V. L. bendrauti. G. R. parodė, kad apie kažkokius A. D. grasinimus V. L. jis nežino, tačiau V. L. per kratą buvo minėjęs, kad A. D. jam draudė išeiti. V. L. yra minėjęs, kad prieš vagystes A. D. atveždavo jį prie tų objektų ir jis turėdavo stebėti, kiek žmonių ateina, kiek išeina, ir jis dažnai meluodavo A. D., kad žmonės neišvažiuoja, kad ten vogti yra nesaugu.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. L. nėra davęs parodymų apie tai, kad apie A. D. jo atžvilgiu vartotą smurtą jis skundėsi keletui pareigūnų, tame tarpe ir apklaustiems liudytojais. Iš byloje nustatytų duomenų darytina išvada, kad apie tai jis sakė tik pareigūnui A. L., kuris taip pat iš dalies patvirtino apelianto parodymus. A. L. parodė, kad pradžioje V. L. labai nesiskundė A. D. elgesiu, sakė, kad jį A. D. pabardavo, tačiau išsikalbėjus, jis pasakė, kad A. D. jam grasino, kad jeigu jis kartu su A. D. nevykdys nusikaltimų, tai gali būti parduotas J. M., o V. L. bijojo, kad A. D. to nepadarytų.

33. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad V. L. parodymus paneigia ir liudytojų V. N., B. N. parodymai. Liudytojai V. N., B. N. parodė, kad V. L. ilgą laiką pas juos gyveno, tačiau su juo buvo labai daug konfliktų, jis nesutarė su V. N.. Jie paprašė V. L., kad jis išeitų, nes pamatė, kad gali blogai baigtis. V. N. patvirtino, kad su V. L. išsiskyrė piktuoju dėl smurto prieš jo sūnų. Jis buvo sudavęs V. L. pora kartų, tada jam pasakė, kad jis dingtų. Iš pradžių viskas buvo normaliai, žmogus gavo jų pasitikėjimą, tačiau vėliau pradėjo į viską žiūrėti pro pirštus, pradėjo vagiliauti. Liudytojo nuomone, pas V. L. atsirado kažkokie ryšiai, jau susipažino su vietiniais, todėl atsirasdavo tokių, kuriems vogtą kurą buvo galima realizuoti. Tokie liudytojų parodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog V. N. ir B. N. V. L. apibūdino neigiamai po nesusiklosčiusių darbinių santykių, kilusių nesutarimų bei konfliktų, todėl jų duotų parodymų pagrįstai nevertino kaip objektyvių ir patikimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus byloje vertino objektyviai, patvirtina ir tas faktas, kad kaip subjektyvūs ir nepatikimi buvo vertinami ir liudytojo O. K. parodymai, kuriuose liudytojas patvirtino iš V. L. girdėjęs, kad A. D. gąsdino jį, kad išveš, atiduos kažkokiam J., jei nedirbs, nevogs, kad liudytojas labiau linkęs tikėti V. L., o ne N., kad jis nepastebėjo V. L. savybės meluoti, polinkio vogti, argumentuojant jų subjektyvumą tuo, jog V. L. gyvena O. K. tėvo ūkyje.

34. Atsižvelgus į pirmiau išvardintas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas A. D. kaltu dėl paminėtų nusikaltimų padarymo, nepažeidė įstatymų nuostatų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir visapusiškai įvertino visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra paremtos detalia ir objektyvia byloje surinktų duomenų analize, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo šį nuosprendį naikinti ir A. D. išteisinti.

35. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo V. L. gynėjos advokatės Angelės Ikasalienės ir nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. gynėjos advokatės Angelės Ikasalienės ir nuteistojo A. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.