Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Siampeksas ir Co“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-632-987/2020 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Siampeksas ir Co“ dėl netesybų ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – S. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkės pareigos atlyginti nuostolius.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių argumentų dėl to nenurodo. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinius dokumentus, motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl ekspertizės byloje skyrimo

17. Apeliantė šioje byloje prašo paskirti statybos techninės veiklos ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimus: kokios priežastys sąlygojo bute, esančio (duomenys neskelbtini), galimus baldų, sienų, lubų, grindų, durų ir kitų daiktų pažeidimus? Kurie iš nustatytų pažeidimų (apgadinimų) yra priskiriami natūraliam nusidėvėjimui, aplinkos poveikiui bei nuomininko tyčiniais veiksmais padarytų pažeidimų? Kokius remonto darbus reikėtų atlikti ir kokia būtų jų atlikimo kaina, siekiant pašalinti nustatytus trūkumus (pažeidimus)?

18. Be to, kas nurodyta 14, 16 punktuose, pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent šioje proceso stadijoje pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, todėl pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Todėl CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

19. CPK 212 straipsnyje numatyta teismo diskrecija, o ne pareiga skirti ekspertizę. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktos ataskaitos išvadas dėl patirtų nuostolių. Nors kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su argumentais, kad būtinybė reikšti prašymą ekspertizės skyrimui paaiškėjo tik teikiant apeliacinį skundą, vertina, kad atsakovės prašymas vadovaujantis proceso ekonomiškumo, racionalumo principais yra pareikštas pavėluotai. Atsakovė konkrečius reikalavimus dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo privalėjo reikšti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo (CPK 42 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis šiuo metu nuomojamose patalpose gyvena kitas asmuo ir dėl šios priežasties būtų pakankamai sudėtinga nustatyti atsakovės nurodomas faktines aplinkybes, atriboti realiai atsakovės darbuotojos padarytą žalą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje esančius duomenis, spręstina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, todėl teismas sprendžia, kad apeliantės prašymas nepagrįstas, pareikštas nesavalaikiai, todėl netenkintinas.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl ginčo esmės

21. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

22. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala.

23. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas sprendimą grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų byloje esančių įrodymų.

24. Ieškovė, pareikšdama ieškinį siekė įrodyti, kad jos butui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“, bylos Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės neabejotinai svarbios ir nagrinėjamu atveju.

25. Skundžiamame sprendime įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimu, apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 27 d. ieškovės motina S. S., veikdama nuomotojos vardu, ir trečiasis asmuo S. P., veikdama atsakovės (nuomininkės) vardu, sudarė nuomos sutartį Nr. 11/27-01, kuria atsakovei buvo išnuomota ieškovei priklausanti gyvenamoji patalpa – 2 kambarių butas, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 54–55). Iš nuomos sutarties sąlygų matyti, kad nuomininkė buvo įsipareigojusi patalpas laikyti tvarkingas, laikytis sanitarinių higienos reikalavimų (nuomos sutarties 3.2 punktas), sutartu laiku mokėti nuomos mokestį bei atsiskaityti už komunalines paslaugas (nuomos sutarties 3.6 punktas), grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą, tai fiksuojant patalpų perdavimo-priėmimo akte (nuomos sutarties 3.8 punktas), išsikeliant iš patalpų jas išvalyti arba savo lėšomis iškviesti valymo paslaugų įmonę, o to nepadarius sumokėti 100,00 Eur kaip kompensaciją už patalpų valymą (nuomos sutarties 3.9 punktas, 5.6 punktas); šalys buvo įsipareigojusios atlyginti nukentėjusiai šaliai atsiradusius nuostolius, kurių dydį, priežastis ir kaltininką nustatys tretieji nepriklausomi kompetentingi asmenys, parinkti šalių tarpusavio sutarimu (nuomos sutarties 5.2 punktas). 2017 m. lapkričio 27 d. priedo Nr. 1 prie nuomos sutarties turinys patvirtina, kad buvo įvardyta konkreti atsakovei kaip nuomininkei perduodama buitinė technika ir baldai, esantys patalpose, bei pažymėta, kad visi baldai ir buitiniai prietaisai yra nauji (1 t., el. b. l. 43).

27. Apeliantės nuomone, iš ieškovės pateiktos žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190114 bei visumos patalpų fotofiksacijos su galimais pažeidimais nėra galimybės nustatyti, kurie daiktų pažeidimai yra priskirtini prie natūralaus nusidėvėjimo, aplinkos poveikiui priskirtinų bei nuomininkės tyčiniais veiksmais padarytų pažeidimų. Be to, buvo skaičiuojami tik pažeidimų ieškovės buto apdailai atstatymo kaštai, o buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas.

28. Šiuo atveju ieškovė nuostolių dydį grindė viešosios įstaigos „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ vadovo T. M. 2019 m. sausio 23 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 190114 konstatuotais patalpų (lubų, sienų, grindų, kiliminės dangos, laiptų, laipų, turėklų, durų, dušo kabinos) sugadinimais ir apskaičiuota jų taisymo ir atstatymo 2 752,25 Eur kaina (2 t., el. b. l. 4–81).

29. Įvertinus aplinkybę, kad butas yra skirtas nuomoti, buto susidėvėjimas yra neginčytinas, todėl, siekiant nustatyti nuomininkės padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovės padarytą žalą nuomojamam daiktui, šiuo atveju – butui apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantė įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus, nepateikė. Pagal nuomos sutarties priedas Nr. 1 2017 m. lapkričio 27 d. buvo perduotos atsakovės darbuotojai ieškovės išnuomotos patalpos. Šalys galėjo įvardyti perduodamų patalpų ar juose esančių daiktų defektus, tačiau atsakovės darbuotoja jokių defektų neįvardijo (1 t., el. b. l. 43). Teismas įvertinęs šias šalių sudarytos nuomos sutarties detalias sąlygas pripažįsta, kad atsakovė kaip nuomininkė priėmė butą išsinuomoti pagal nuomos sutartį, nepareikšdama jokių pastabų ar pretenzijų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai reiškia, kad buto būklė buvo gera, be trūkumų, kurie reikšmingi įvertinant buto būklę nuomos pabaigoje. Nuomos sutarties priede Nr. 1 įvardyta konkreti atsakovei kaip nuomininkei perduodama buitinė technika ir baldai, esantys patalpose, bei pažymėta, kad visi baldai ir buitiniai prietaisai yra nauji (1 t., el. b. l. 43). Pagal nuomos sutarties 3.8 punktą, atsakovė įsipareigojo grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojos buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą, tai fiksuojant patalpų perdavimo-priėmimo akte.

30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad nuotraukose užfiksuotas čiužinys su fiksuotu grublėtumu bei dėmėmis turėtų atitikti natūralaus dėvėjimo ar nusidėvėjimo kriterijus. Vertinant tai, kad atsakovės darbuotojai buvo išnuomotos ką tik suremontuotos patalpos, o visi baldai ir buitiniai prietaisai buvo nauji, šių aplinkybių apeliantei nenuginčijus, natūralus buto nusidėvėjimas nuomos laikotarpiu lieka neaktualus. Šiuo atveju buto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas, atsakovė pablogino buto būklę ir iš esmės turi pareigą atlyginti ieškovei žalą – sumokėti tokią pinigų sumą, kokia reikalinga tiems pabloginimams pašalinti.

31. Apeliantė, nesutikdama su 159 Eur priteisimu už dingusią sofą „Niklas“, nurodo, kad iš šios prekės įsigijimo kvito yra neaišku, ar šią sofą-lovą įsigijo ieškovė, ar kitas asmuo. Šiuo atveju daikto įsigijimo kasos kvitas ir patvirtina, kad daiktą, kuris nurodytas kasos kvite, įsigijo tą kvitą turintis asmuo (CK 6.318 straipsnio 1 dalis). Kad šis daiktas buvo išnuomotose patalpose, patvirtina ir kasos kvitas, įrodantis, kad ieškovė buvo įsigijusi šį daiktą, ir nuotraukos iki nuomos pradžios, kuriose matyti nupirkta, pastatyta patalpose, bet dar neišpakuota sofa, tiek ieškovės ir jos mamos paaiškinimai. Šie įrodymai neleidžia abejoti, kad nuomininkės darbuotojai buvo perduota nauja sofa, kurios nuomininkė neišsaugojo ir ją prarado. Teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad sofos „Niklas“ praradimą lėmė ne nuomininkės veiksmai ar elgesys.

32. Apeliantė nesutinka su priteista 150 Eur žala už spintelę po kriaukle tvirtindama, kad šis spintelės susidėvėjimas yra sąlygotas galimo drėgmės poveikio, o ne tyčinių ar kitokių veiksmų, kuriais būtų siekta sunaikinti turtą. Minėta, kad ieškovė nuomininkei perdavė visiškai naujai įrengtas patalpas, ji buvo pirmoji nuomininkė patalpose. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė dėl galimo vandens bėgimo už spintelės dėl izoliacijos nebuvimo kreipėsi į ieškovę, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad iki nuomos sutarties pabaigos už virtuvės spintelės bėgo vanduo, dėl to spintelė išbrinko. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino aplinkybės, kad dauguma daiktų buvo pirkta iš parduotuvės „Ikea“, kurių patvarumas bei patikimumas kelia pagrįstų abejonių dėl patikimumo bei panaudotų medžiagų kokybės. Šiuo atveju vien aplinkybės nurodymas dėl „Ikea“ baldų kokybės, pats savaime nepatvirtina atsakovės argumentų, nuomininkė priėmė visiškai naujais įrengtas patalpas su visiškai naujais baldais ir buitine technika, jokių pretenzijų dėl perduotų daiktų kokybės per visą nuomos laikotarpį nereiškė.

33. Apeliantė tvirtina, kad buto patalpose nebuvo šildymo ir ventiliacijos, dėl to bute visą laiką buvo jaučiamas drėgmės ir pelėsių kvapas, grindys tariamai buvo šaltos ir drėgnos, dėl to išbrinko laminuota grindų danga, durų slenkstis ir pačios durys. Šiuo atveju byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad šildymo sistema patalpose buvo, jos buvo šildomos elektriniu radiatoriumi. Teismas vertina tai, kad, jei patalpose būtų buvusi tokia drėgmė, jos būtų nevėdinamos ir nešildomos, tai leistų fiksuoti pelėsio žymės, tokių įrodymų apeliantė nepateikė, be to, jokių pretenzijų dėl patalpų būklės per visą nuomos laikotarpį ieškovei neteikė.

34. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, atsakovei neįvykdžius savo įrodinėjimo pareigos, lubų, sienų, grindų, kiliminės dangos, laiptų, laipų, turėklų, durų, dušo kabinos sugadinimai vertintini kaip daikto pabloginimas, už kurį nuomotojai yra atsakinga nuomininkė (CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis). Teismo vertinimu, dėl atsakovės nuomininkės kaltės patalpos buvo iš esmės pablogintos, įvertinus bylos duomenis yra pagrindo išvadai, kad tokios būklės patalpos, kokias paliko atsakovė, abejotina, kad atitinka normalaus nusidėvėjimo sąlygas, tiksliau jų neatitinka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ginčija tik teismo sprendimu priteistą nuostolių dydį, neginčija nuomininkės kaltės, žalos padarymo fakto, t. y. kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

35. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės motinai buvo žinoma patalpų būklė, nes kartais lankėsi patalpose, tačiau nieko nedarė. Kaip nurodo, ieškovė, nuomininkė mokėjo mokesčius pavedimu, o ne grynaisiais, be to, tiek ieškovė, tiek ir liudytoja paaiškino, kad pirmą kartą atvyko į patalpas 2018 m. rugsėjo mėnesio gale, ir tą kartą nuomininkė įsipareigojo sutvarkyti patalpas iki spalio 25 dienos, to nepadarė.

36. Byloje yra nustatyta, kad atsakovė į prašymus atvykti apžiūrėti patalpas, bendrai spręsti klausimą dėl eksperto iškvietimo ir dalyvavimo ekspertizėje nereagavo. Teismo vertinimu, ieškovė išnaudojo visas galimybes tinkamai informuoti atsakovę apie susiklosčiusią situaciją, šiuo atveju pati apeliantė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir nesiėmė priemonių tinkamai kooperuotis ir bendradarbiauti imantis veiksmų padarytai žalai įvertinti.

37. Apeliantė kategoriškai nesutinka su VšĮ „Nepriklausomų ekspertų grupė“ žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190114 forma, turiniu ir išvadomis. Nors apeliantė kritikuoja ataskaitos atitiktį bendriesiems dokumentų rengimo reikalavimams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, siekdama nustatyti padarytą žalą, kreipėsi į tokią kvalifikaciją turintį asmenį, kad pastarasis, turėdamas specialiųjų žinių, atliktų patalpų apžiūrą ir apskaičiuotų padarytos žalos kaštus. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodomas įstatymas ir jame nurodyti ekspertizes akto surašymo, įforminimo formalūs reikalavimai taikomi teismo ekspertizėms, kurios skiriamos ir atliekamos pagal teismo nutartį. Teismo vertinimu, plačiau apie tai nėra tikslinga pasisakyti, apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės pateikta ataskaita neatitinka bendrųjų dokumentų rengimo reikalavimų ir ja teismas negalėjo vadovautis, yra nepagrįstas.

38. Teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai apeliuoja į tai, kad prie ataskaitos nėra pateikti dokumentai apie programos „Samata“ legalumą ir priklausomumą. Šiuo atveju atsakovė tokio klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, o pats programos „Samata“ priklausomumo ar legalumo faktas nėra susijęs ir neturi jokios įtakos ataskaitoje atliktiems nuostolių apskaičiavimams. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad remonto kaštų skaičiavimas atliktas remiantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais išdėstytais Aplinkos ministerijos 2006-02-07 skelbtose rekomendacijose, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ naudojant UAB „Sistela“ programinį kompleksą „Sąmata“, pagal 2018-10-29 rekomendacijas Nr. B-18-023 dėl statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainų (XXXIII) 2018 m. spalio mėn., statybinių medžiagų ir produktų pasiūla internete, gamintojų pasiūlymais, todėl neteisi apeliantė teigdama, kad specialistas naudojo pasenusius remonto kaštų skaičiavimo ir kainų nustatymo principus.

39. Išvadą teikęs T. M. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą kaip turintis teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei apskaičiuoti statybos kainą (2 t., el. b. l. 81), todėl teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ekspertas T. M. neturi sąmatininko kvalifikacijos, todėl negalėjo atlikti tikslaus ir teisingo žalos nustatymo, nes pastarasis pagal turimą kvalifikaciją gali atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą ir kitus atestatuose numatytus darbus.

40 Kaip minėta, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018). Apeliaciniam teismui įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas, nėra pagrindo su jomis nesutikti.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, kadangi iš esmės apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas 2020 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

45. Šios išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas atlygintino išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, nėra per didelė, todėl priteistina iš apeliantės „Siampeksas ir Co“ ieškovei K. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei K. S., (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Siampeksas ir Co“ (į. k. 110768117) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.