Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nebegyvena, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. B., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) pilietei J. C. priklausantį turtą, o būtent:

A. M. B. veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, kai nenustatytas asmuo interneto pažinčių svetainėje www.match.com sukūrė profilį kito asmens vardu, t. y. R. T., ir įgavęs nukentėjusiosios J. C. pasitikėjimą, žinodamas, kad jokio palikimo R. T. Lietuvos Respublikoje neturi, pasinaudodamas J. C. patiklumu, melagingai pažadėjo nukentėjusiajai jos vardu registruoti ir į jos sąskaitą pervesti Lietuvos Respublikoje tėvo T. K. T. palikimą – 5,5 milijonų JAV dolerių.

2015 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisistatęs advokatų kontoros „Barrister Patrick Valley & Co“ advokatu Barrister Patrick Valley, iš elektroninio pašto adreso barristerpvalley@lawyer.com atsiuntė nukentėjusiajai J. C. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) melagingą patvirtinimą, kad R. T. nurodė J. C. paveldėto turto gavėja ir nurodė atlikti grynųjų pinigų pavedimą 2 500 JAV dolerių už gavėjo pakeitimą bei paveldėjimo lėšų apdorojimą į jų „Financial Travel Education“ skyrių su nurodytu A. M. B. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numeriu. Po ko šio pranešimo pagrindu, 2015 m. vasario 4 d. A. M. B. gavo iš nukentėjusiosios J. C. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke esančią USD banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 JAV dolerių (2 197,60 EUR) sumą, kuriuos A. M. B. įgijo 2015 m. vasario 4 d. 2 473,00 USD (2 124,21 EUR) sumą pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke esančią EUR banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 1 780 EUR sumą 2015 m. vasario 4 d. kortele Nr. 7478 išgrynino bankomate, adresu Ozo g. 25, Vilnius.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui 2015 m. vasario 7 d. iš elektroninio pašto adreso barristerpvalley@lawyer.com atsiuntus nukentėjusiajai J. C. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) melagingą pranešimą, kad norint pasirašyti dokumentus su Lietuvos Aukščiausiuoju teismu dėl lėšų perdavimo, remiantis tarptautine lėšų pervedimo teise, geltonosios žymės tvarkymo pažyma, nukentėjusiajai J. C. per 72 valandas reikia pervesti dar 16 560 JAV dolerių į A. M. B. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ji šio apgaulingo pranešimo pagrindu 2015 m. vasario 13 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke esančią USD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 16 560 JAV dolerių (14 618,64 EUR) sumą, kurios dalį 16 533 USD (14 255,04 EUR) A. M. B. įgijo 2015 m. vasario 13 d. pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke esančią EUR banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2015 m. vasario 13 d. išgrynino 12 100 EUR banke ir 1 800 EUR sumą 2015 m. vasario 13 d. kortele Nr. 7478 išgrynino bankomate, adresu Didlaukio g. 8, Vilnius.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui 2015 m. vasario 20 d. iš elektroninio pašto adreso arristerpvalley@lawyer.com atsiuntus nukentėjusiajai J. C. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) melagingą pranešimą, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas atmetė jos būsimo vyro R. T. prašymą ir atidėjo paveldėjimo lėšų patvirtinimą kol nebus sumokėtas 23 000 JAV dolerių likutis už perduotas paveldėjimo lėšas, 2015 m. vasario 25 d. nurodė nukentėjusiajai J. C. pervesti lėšas į A. M. B. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, po ko A. M. B. 2015 m. vasario 26 d. gavo iš nukentėjusiosios 23 000 JAV dolerių (20 271,46 EUR) sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko USD sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. B. šią pinigų sumą įgijo 2015 m. vasario 27 d. pervesdamas 22 974 USD (20 196,92 EUR) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke EUR esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2015 m. vasario 27 d. išgrynino 12 000 Eur banke ir 2015 m. kovo 2 d. išgrynino 7800 Eur banke.

Tokiu būdu A. M. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – 42 060 USD (37 087,7 Eur).

Be to, A. M. B., turėdamas pareigą tvarkyti, netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, o būtent:

A. M. B. nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. sausio 27 d., eidamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį užimamų pareigų pagrindu būdamas tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2013 m. vasario 28 d. nepateikė įmonės buhalteriai B. G. apskaitos dokumentų, bei į apskaitą neįtraukė šių lėšų gavimą patvirtinančius pirminius apskaitos dokumentus bei šių duomenų neužregistravo apskaitos registruose, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) AB Šiaulių banke vykusių ūkinių finansinių operacijų dėl 4570,03 Lt (1 323,57 EUR) išmokėjimo;

- laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) AB Šiaulių banke vykusių ūkinių finansinių operacijų dėl 48 168,98 EUR gavimo ir 48 168,98 EUR išmokėjimo;

- laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) AB SEB banke vykusių ūkinių finansinių operacijų dėl 420 484,82 Lt (121 780,82 EUR) gavimo ir dėl 420 484,57 Lt (121 780,82 EUR) išmokėjimo;

- laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) AB SEB banke vykusių ūkinių finansinių operacijų dėl 189 338,72 EUR gavimo ir dėl 189 338,72 EUR išmokėjimo;

- laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) AB SEB banke vykusių ūkinių finansinių operacijų dėl 216 665,67 USD (176 509,71 EUR) gavimo ir dėl 216 665,67 USD (176 509,71 EUR) išmokėjimo;

- laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AUD) AB SEB banke vykusių ūkinių finansinių operacijų dėl 3 830 AUD (2 549,91 EUR) gavimo ir dėl 3 830 AUD (2 549,91 EUR) išmokėjimo;

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. B. kaltu prisipažino iš dalies; kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nepripažino, o kaltinimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pripažino. Nurodė, kad jis į Lietuvą atvyko 2011 m. spalio 21 d., studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, kurį pabaigė 2016 m. birželio mėnesį. Kol studijavo, Lietuvoje turėjo verslą – 2013 metais įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė dviejų rūšių veikla: padedant sutvarkyti dokumentus iš (duomenys neskelbtini) atvykstantiems asmenims studijuoti bei perkant – parduodant automobilius bei jų dalis. Iš pradžių užsiėmė dokumentų tvarkymu, vėliau pradėjo pirkti – parduoti automobilius bei jų dalis pagal iš Nigerijos gautus užsakymus. Dokumentų sutvarkymo paslaugas teikė, buvo daug klientų, jų visų vardų, pavardžių neprisimena, tokių klientų buvo apie 20-30. Už paslaugų teikimą sutvarkant dokumentus jis gaudavo atlygį, šį atlygį jam mokėdavo į kaltinamojo (duomenys neskelbtini) turimą sąskaitą, nes į ją pervesti pinigai ateidavo greičiau. Kartais klientai pinigus pervesdavo į įmonės sąskaitą, bet dažniausiai jam į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Sutarčių su klientais dėl dokumentų tvarkymo nesudarydavo, sąskaitų faktūrų jiems neišrašydavo, pinigų priėmimo kvituose lėšų gavimo nefiksuodavo. Jei klientas norėdavo jo paslaugų, tiesiog atsiųsdavo pinigus kaltinamajam, apie 300-400 Lt, ir kaltinamasis pradėdavo jo dokumentų tvarkymą. Neatsimena, dėl kokios priežasties pinigų gavimas iš klientų nebuvo įformintas dokumentuose. Dokumentų tvarkymo veikla jis užsiėmė 2012-2015 metais (įskaitytinai).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodytuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu kreipėsi į Durhamo regiono policiją dėl leidimo jų pateiktus duomenis naudoti baudžiamojoje byloje kaip įrodymą (12 t., .b. l. 166-167) ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas toks leidimas (12 t., b. l. 181-182; 13 t., b. l. 2-3).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-633/2012, 2K-411/2013).

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Vienas iš piktnaudžiavimo pasitikėjimu būdų yra tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2013, 2K-264-895/2016, 2K-188-719/2018).

Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo (institucija) patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog:

1) kaltinamasis A. M. B. iš nukentėjusiosios J. C. 2015 m. vasario 4 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke esančią USD banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2 500 JAV dolerių (2 197,60 EUR) sumą, kurią A. M. B. įgijo 2015 m. vasario 4 d. 2 473,00 USD (2 124,21 EUR) sumą pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke esančią EUR banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 1 780 EUR sumą 2015 m. vasario 4 d. kortele Nr. 7478 išgrynino bankomate, adresu Ozo g. 25, Vilniuje;

2) kaltinamasis A. M. B. iš nukentėjusiosios J. C. 2015 m. vasario 13 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke esančią USD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 16 560 JAV dolerių (14 618,64 EUR) sumą, kurios dalį 16 533 USD (14 255,04 EUR) A. M. B. įgijo 2015 m. vasario 13 d. pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke esančią EUR banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2015 m. vasario 13 d. išgrynino 12 100 EUR banke ir 1 800 EUR sumą 2015 m. vasario 13 d. kortele Nr. 7478 išgrynino bankomate, adresu Didlaukio g. 8, Vilniuje;

3) kaltinamasis A. M. B. iš nukentėjusiosios J. C. 2015 m. vasario 26 d. gavo 23 000 JAV dolerių (20 271,46 EUR) sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko USD sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. B. šią pinigų sumą įgijo 2015 m. vasario 27 d. pervesdamas 22 974 USD (20 196,92 EUR) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banke EUR esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2015 m. vasario 27 d. išgrynino 12 000 Eur banke ir 2015 m. kovo 2 d. išgrynino 7800 Eur banke.

Iš esmės ginčo dėl paminėtų aplinkybių byloje nekilo. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats kaltinamasis, tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios J. C. paaiškinimai teisme, kurie sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiosios pateiktais duomenimis dėl jos įvykdytų mokėjimo pavedimų, AB SEB banko pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kaltinamojo atliktas bankines operacijas (lėšų pervedimus, jų išgryninimą), specialisto išvados duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga.

Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. C. nurodytas mokėjimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko dėl to, kad, įgijus jos pasitikėjimą, nukentėjusioji buvo suklaidinta, t. y. jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, dėl ko ji savanoriškai perleido savo turtą (santaupas) kaltinamojo įmonei. Iš nuoseklių ir detalių nukentėjusiosios J. C. paaiškinimų, taip pat jos pateiktų duomenų iš elektroninio susirašinėjimo su asmenimis, kurie prisistatė kaip R. T. bei advokatas Patrick Valley, matyti, kad nukentėjusiajai šie asmenys pateikė klaidingą informaciją bei įtikino ją, kad jų nurodyta informacija yra teisinga, t. y. įgijo jos pasitikėjimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji ir asmuo, prisistatęs R. T. vardu, susipažino pažinčių svetainėje www.match.com, po to intensyviai bendravo, juos siejo asmeniniai, romantiški santykiai, iš jų tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusioji ir minėtas asmuo savo ateitį planavo kartu. R. T., įgavęs nukentėjusiosios J. C. pasitikėjimą, žinodamas, kad jokio palikimo Lietuvos Respublikoje jis neturi, pasinaudodamas nukentėjusiosios patiklumu, melagingai pažadėjo nukentėjusiajai jos vardu registruoti ir į jos sąskaitą pervesti Lietuvos Respublikoje R. T. tėvo T. K. T. palikimą – 5,5 milijonų USD. Asmuo, prisistatęs R. T. vardu, nukentėjusiosios pasitikėjimą įgijo atvirai papasakojęs apie savo gyvenimą, šeimyninę padėtį, planus kartu būti ateityje, siųsdamas savo asmenines nuotraukas bei lėktuvo bilietus, kad jis skrenda į Lietuvą dėl tėvo palikimo. Po to, kai nukentėjusioji sutiko savo vardu priimti palikimą, asmuo, prisistatęs R. T. vardu, nurodė, kad į nukentėjusiąją kreipsis jo advokatas ir iš tikrųjų vėliau su nukentėjusiąja elektroniniu paštu bendravo ne tik asmuo, prisistatęs R. T. vardu, bet ir asmuo, prisistatęs advokato Patrick Valley vardu. Pastebėtina, kad šis asmuo ne tik prisistatė R. T. advokatu, tačiau siųsdamas elektroninius laiškus nukentėjusiajai, nurodė ir visus savo duomenis: advokatų kontoros pavadinimą, tikslų adresą Vilniuje, Konstitucijos pr. (tokia gatvė iš tikrųjų yra Vilniuje ir joje įsikūrusios yra advokatų kontoros), telefono numerį, logotipą. Visos šios aplinkybės galėjo sudaryti pagrindo nukentėjusiajai manyti, kad toks advokatas ir jo kontora iš tikrųjų egzistuoja. Būtent šio asmens, prisistačiusio advokato Patrick Valley vardu, atsiųstų elektroninių laiškų pagrindu nukentėjusioji atliko aukščiau nurodytus mokėjimo pavedimus į kaltinamojo įmonės sąskaitą:

1) 2015 m. vasario 4 d. kaltinamasis gavo iš nukentėjusiosios pirmąjį pavedimą – jam nukentėjusioji pervedė 2 500 USD po to, kai 2015 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisistatęs advokatų kontoros „Barrister Patrick Valley & Co“ advokatu Patrick Valley, iš elektroninio pašto adreso barristerpvalley@lawyer.com atsiuntė nukentėjusiajai J. C. į jos elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) melagingą patvirtinimą, kad R. T. nurodė J. C. paveldėto turto gavėja ir nurodė atlikti grynųjų pinigų pavedimą 2 500 USD už gavėjo pakeitimą bei paveldėjimo lėšų apdorojimą į jų „Financial Travel Education“ skyrių su nurodytu A. M. B. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numeriu;

2) 2015 m. vasario 13 d. kaltinamasis gavo iš nukentėjusiosios antrąjį pavedimą – – jam nukentėjusioji pervedė 16 560 USD po to, kai nenustatytas asmuo 2015 m. vasario 7 d. iš elektroninio pašto adreso barristerpvalley@lawyer.com atsiuntė nukentėjusiajai J. C. į jos elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) melagingą pranešimą, kad norint pasirašyti dokumentus su Lietuvos Aukščiausiuoju teismu dėl lėšų perdavimo, remiantis tarptautine lėšų pervedimo teise, geltonosios žymės tvarkymo pažyma, nukentėjusiajai J. C. per 72 valandas reikia pervesti dar 16 560 USD į A. M. B. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą;

3) 2015 m. vasario 26 d. kaltinamasis gavo iš nukentėjusiosios antrąjį pavedimą – – jam nukentėjusioji pervedė 23 000 USD po to, kai nenustatytas asmuo 2015 m. vasario 20 d. iš elektroninio pašto adreso arristerpvalley@lawyer.com atsiuntė nukentėjusiajai J. C. į jos elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) melagingą pranešimą, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas atmetė jos būsimo vyro R. T. prašymą ir atidėjo paveldėjimo lėšų patvirtinimą, kol nebus sumokėtas 23 000 USD likutis už perduotas paveldėjimo lėšas ir 2015 m. vasario 25 d. nurodė nukentėjusiajai J. C. pervesti lėšas į kaltinamajam priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą;

Tokiu būdu, panaudojus apgaulę, įgyjant nukentėjusiosios J. C. pasitikėjimą, iš jos buvo įgytas didelės vertės – iš viso 42 060 USD (37 087,70 Eur) turtas. Nors nukentėjusioji J. C. apklausos teisme metu teigė, kad ji 2015 m. sausio 28 d. darė dar vieną 2 500 USD sumos pavedimą į kaltinamojo įmonės sąskaitą, atsiuntė šio pavedimo mokėjimo nurodymo kopiją, byloje nėra duomenų, kad šis pavedimas buvo įskaitytas (pateko) į kaltinamojo įmonės sąskaitą, t. y. nėra duomenų, kad kaltinamasis gavo šį pavedimą. Dėl to kaltinamajam pareikštas kaltinimas nebuvo tikslintas ir nukentėjusiosios kaltinamajam pervesta suma nepadidinta 2 500 USD suma.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. M. B. žinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką ir veikė bendra tyčia kartu su kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais, asmenimis. Tokią teismo išvadą, visų pirma, pagrindžia byloje esantys kaltinamojo bendravimo (susirašinėjimo) telefonu duomenys (7 t., b. l. 10-150; 8 t., 1-123). Iš šių duomenų matyti, kad kaltinamasis 2015 m. sausio 6 d. asmeniui, kurį jis telefone buvo įsivedęs „E.“ vardu, davė savo įmonės sąskaitos duomenis, į kurią nukentėjusioji pervedė savo pinigus. „E.“ kaltinamajam paaiškino, kad jo paties sąskaita (-os) buvo užblokuota (-os), o paskutiniai pinigai (22 000), pervesti į šią sąskaitą (-as), buvo grąžinti pinigų siuntėjui, banke „E.“, jo nuomone, per daug klausinėjo apie į jo sąskaitą (-as) gautas lėšas. Be to, kaltinamasis telefonu su „E.“ 2015 m. sausio 28-31 d. bendravo apie klientą iš (duomenys neskelbtini), kuris turi pervesti 2 500, t. y. būtent tuo metu, kai nukentėjusiajai buvo nurodyta pervesti į kaltinamojo įmonės sąskaitą būtent tokią sumą. Taip pat jie intensyviai bendravo ir apie kitų piniginių sumų gavimą, apie dažną sąskaitos tikrinimą, siekiant išsiaiškinti, ar jau gauti laukiami pinigai. Tai, jog kaltinamasis dažnai tikrindavo savo sąskaitos likutį, matyti ir iš to, kaip intensyviai jis jungėsi prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės tomis dienomis, kai buvo gauti pavedimai iš nukentėjusiosios – 2015 m. vasario 4 d., 13 d., 26 d. (7 t., b. l. 74-75). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis tiek pats duodavo savo įmonės sąskaitos duomenis kitiems asmenims, tiek ir leisdavo kitiems asmenims dalintis šia informacija. Tai matyti iš 2015 m. balandžio 13 d. A. M. B. ražinutės, kuomet jis parašė: „G., neduok daugiau niekam mano SEB sąskaitos. Jie ją uždarė, sakė, kad bijo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo“, G. atsako: „LOL, Wow, tikiuosi, kad jie išleido paskutinius pinigus“, A. M. B. atsako, kad dabar naudoja Šiaulių banką, kad pinigus išleido (8 t., b. l. 55).

Susipažinus su pateiktais kaltinamojo pokalbiais, darytina išvada, kad kaltinamasis užsiėmė pinigų pavedimų sekimu savo sąskaitoje ir skubiu jų išgryninimu. Iš esmės jo pokalbiuose nekalbama apie konkrečius užsakymus, prašymus nupirkti automobilius ar jų detales. Faktiškai bendraujama taip lyg pinigų gavimas ir būtų kaltinamojo darbas. Iš kaltinamojo telefone rastų grynųjų pinigų foto nuotraukų (7 t., b. l. 73-75), matyti, kad puikuojamasi gautais pinigais, kas taip pat sudaro pagrindo manyti, jog jie buvo gauti ne kaltinamojo nurodytam verslui vykdyti. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis niekuomet nesitikslina, už ką, kieno ir kodėl jam pervedami pinigai. Be to, kaltinamasis suvokia, kad jo draugas „E.“ bendrauja su žmonėmis, kurie pavedimams naudoja netikrus vardus. Be to, pats kaltinamasis susirašinėja telefonu apie klientą iš (duomenys neskelbtini), kai teisme kategoriškai teigė, kad jo klientai dokumentų tvarkymo ir automobilių versle buvo tik asmenys iš Afrikos valstybių. Taigi jis suvokia, kad į kaltinamojo įmonės sąskaitą yra pervedami neteisėtai gauti pinigai ir tai toleruoja, o kaltinamojo pagrindinė užduotis yra nustatyti, kada pinigai ateis į jo įmonės sąskaitą ir juos kuo greičiau išgryninti.

Kaltinamasis teisme nurodė, kad asmuo vardu „E.“ yra jo draugas, (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio pavardės jis neprisimena, jie kartu studijavo, „E.“ nėra E. E.; tik apklausos pabaigoje patikslino, kad „E.“ yra E. A.. Kaltinamasis teisme teigė neprisimenantis, kad bendrautų su „E.“ finansiniais klausimais. Pacitavus jų pokalbius, kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl šiam asmeniui jis siuntė savo įmonės sąskaitos duomenis bei intensyviai su juo susirašinėjo apie piniginių lėšų gavimą ir jų išgryninimą, teigė, kad jokie verslo ar piniginio pobūdžio santykiai jų nesiejo. Tuo tarpu iš Vilniaus aps. VPK KPENTV vyresniojo tyrėjo 2016 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. M. B. telefono susirašinėjimuose (naudojant komunikatorių „Viber“), bendravo su asmeniu vardu „E.“, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo tel. Nr. naudojosi E. O. A., o Vilniaus aps. VPK KPENTV buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52913-15 dėl galimai neteisėtų (duomenys neskelbtini) piliečio E. O. A. gautų lėšų (8 t., b. l. 125). Bylos duomenimis, šio asmens tyrimo metu jau nebuvo Lietuvoje, jo buvimo vieta nežinoma.

Be to, kaltinamasis tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į jo įmonės sąskaitą lėšos buvo pervedamos dėl kaltinamojo vykdytos veiklos, padedant sutvarkyti dokumentus (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie norėjo studijuoti Lietuvoje, ir asmenims iš Afrikos valstybės padedant įsigyti automobilius bei jų detales. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo nenuoseklumą. Pastebėtina, jog kaltinamasis pakeitė savo paaiškinimus teisme, juos lyginant su kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu: teisme jis teigė, kad verslo partnerio neturėjo, nurodytą įmonės veiklą vykdė vienas, manė, jog lėšas iš J. C. gavo kaip E. E. užsakymą, kurio jis nepažinojo, ir kuris į kaltinamąjį kreipėsi vieną kartą, pateikdamas vieną, 42 000 USD vertės užsakymą dėl automobilių ir (ar) automobilių dalių (kaltinamasis dėl šios aplinkybės davė prieštaringus parodymus). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios apklausos metu kaltinamasis teigė, kad E. E. buvo jo verslo partneris, jie kartu vykdė automobilių ir jų dalių veiklą, E. E. paprašė kaltinamojo, kad jis surastų VW Tourego automobilį, kurį pas jį užsakė nukentėjusioji. Papildomos įtariamojo apklausos metu A. M. B. nurodė, kad užsakymą dėl J. C. jam pateikė nepažįstamas asmuo.

Vertinant šias kaltinamojo versijas, atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, asmens vardu E. E. M. departamentas Lietuvoje nėra užfiksavęs. Be to, nukentėjusioji J. C. nuosekliai teigia 2015 metais nepirkusi ir neprašiusi jai suorganizuoti automobilio ar jo dalių įsigijimo, apie tokias aplinkybes nėra užfiksuotų duomenų ir nukentėjusiosios elektroninio susirašinėjimo metu. Kaltinamasis iš esmės teigė, kad iš nukentėjusiosios J. C. pinigines lėšas jis gavo dėl E. E. kaltinamajam pateikto užsakymo. Kratos pas kaltinamąjį namuose buvo rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta J. C. vardu (5 t., b. l. 36-37), kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji įsigyja automobilį Volkswagen Transporter ir 4 Volkswagen Golf 4 variklius. Šias aplinkybes nukentėjusioji kategoriškai paneigė, be to, jos nesutampa ir su kaltinamojo pateiktomis versijomis (nesutampa nei užsakytos prekės, nei suma). Ypatingai svarbu tai, kad šioje sąskaitoje nukentėjusiosios adresas – (duomenys neskelbtini) – iš esmės atitinka tikrovę. Tai rodo, kad kaltinamajam informaciją apie nukentėjusiąją perdavė asmenys, kurie su ja bendravo elektroniniu būdu, o iš nukentėjusiosios elektorinio susirašinėjimo matyti, kad ji teikė asmeniui, prisistačiusiam kaip advokatui, savo duomenis, tarp jų ir gyvenamosios vietos adresą. Be to, kaltinamasis teigė, kad automobilius, kuriuos pas jį užsisakydavo klientai, ji įsigydavo savo vardu, o iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų, matyti, kad apskritai kaltinamasis Lietuvoje yra įsigijęs tik keturis automobilius (9 t., b. l. 105-148), tarp kurių nėra automobilio Volkswagen Transporter. Be to, kaltinamasis teigė, kad jis užsakovų nežinodavo, bet jis suprato, kad automobilius ir jų detales perka tik asmenys iš Afrikos žemyno valstybių. Tuo tarpu visos pas jį namuose rastos sąskaitos buvo išrašytos asmenims, kurių buvimo vieta nurodyta Jungtinėse Amerikos Valstijose (išskyrus FB Development Suarl išrašyta sąskaita), kaltinamasis telefonu susirašinėjo apie klientus iš kitų valstybių. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad jis pasirašė šias sąskaitas, matė jas, susipažino su sąskaitų turiniu, taigi šios aplinkybės jam buvo žinomos, nors jis teigė, kad sąskaitas išrašyti jam padėjo draugas, o kaltinamasis jas tik pasirašė. Duomenų, kad nors viena sąskaita būtų išrašyta (duomenys neskelbtini) ar kitos Afrikos valstybės piliečiui ar ten gyvenančiam asmeniui byloje nėra. Teismo nuomone, logiškai nepaaiškinamas toks verslo modelis, kai prekes asmenys iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados užsakinėtų ir gabentų per (duomenys neskelbtini) piliečius, o šių automobilių ieškotų Lietuvoje esantys jų pažįstami ar draugai. Paprastai vykdoma priešinga veikla, Lietuvoje gyvenantys asmenys gabena automobilius iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Be to, nelogiškas ir kaltinamojo paaiškinimas, kad jis užsakymą gavęs telefonu, iškart išrašydavo sąskaitą atitinkamos sumos savo klientui, ir tik ją apmokėjus pradėdavo ieškoti užsakytų prekių, faktiškai nežinodamas, ar ras jas ir kokios tiksliai vertės jos bus.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė Graičiūno g., Vilniuje, esančią aikštelę, kur atvarydavo nupirktus automobilius. Nustatyta, kad Greičiūno g. 30, Vilniuje, savo veiklą 2015 metais vykdė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima automobilių išardymu į detales ir jų pakrovimu į konteinerius. Teisme apklausti šios įmonės darbuotojai – liudytojai Z. C., V. C., S. L. neatpažino kaltinamojo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Jie visi nurodė, kad bendravę ir matę šioje aikštelėje yra vieną (duomenys neskelbtini) pilietį, kuris prisistato P. vardu, ir kurio išvaizda skiriasi nuo kaltinamojo. Teismas neatmeta galimybės, kad kaltinamasis galėjo užsiimti tiek dokumentų tvarkymo, tiek ir automobilių bei jų detalių pirkimo – pardavimo veikla, tačiau, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis šia veikla galėjo užsiimti nebent epizodiškai ir tokios didelės sumos pajamų, kokios nustatytos įplaukos į jo įmonės banko sąskaitą, iš šios veiklos jis gauti negalėjo.

Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamasis A. M. B. tyčia veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Kaltinamajam buvo aiškiai žinoma, kad nei pas jį, nei pas jo pažįstamus (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis) nukentėjusioji J. C. nebuvo pateikusi jokio užsakymo dėl automobilio ar automobilio dalių įsigijimo, kad nebuvo jokio teisėto pagrindo jai pervesti savo pinigines lėšas į kaltinamojo įmonės sąskaitą, tačiau jis veikė bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir perdavė jiems savo įmonės sąskaitos duomenis tam, kad nenustatyti asmenys, panaudoję apgaulę, įtikintų nukentėjusiąją į šią sąskaitą pervesti jos pinigines lėšas, po ko kaltinamasis, intensyviai sekdamas visas įplaukas į jo įmonės sąskaitą, gautas lėšas kuo skubiau išgrynintų. Taigi kaltinamojo bendrą tyčią, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, patvirtina ir jo aktyvumas bei veiksmų nuoseklumas ir kryptingumas, intensyviai bendraujant ir derinant savo veiksmus telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei aktyviai tikrinant įplaukas įmonės sąskaitoje. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos mechanizmo ir panaudotos apgaulės schemos, kuomet bendraujant su nukentėjusiąja buvo pasitelkti mažiausiai du asmenys, kurių vienas prisistatė profesionaliu teisininku, nesant byloje duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl kartu su kaltinamuoju veikusių nenustatytų asmenų pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. M. B. padarė nusikalstamą veiką bendrininkaudamas su konkrečiai nenustatytais asmenimis ir veikė su jais bendrininkų grupėje. Kaltinamojo A. M. B. vaidmuo – sąskaitos duomenų suteikimas bei piniginių lėšų išgryninimas ir siekis, kad būtų gautos banko sulaikytos lėšos – buvo būtinas, kad pavyktų užvaldyti svetimą turtą.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. M. B., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) pilietei J. C. priklausantį didelės vertės turtą – 42 060 USD (37 087,7 Eur) ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas, pvz., ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neįregistravimas, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-106/2009, 2K-237-489/2015). Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Taigi net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį, o ne BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-429-788/2016, 2K-175-1073/2019).

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–406–895/2015).

Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo paaiškinimų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos duomenų, taip pat į bylą pateiktų šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad kaltinamasis A. M. B., nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. sausio 27 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė įmonės buhalterei B. G. apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2013 m. vasario 28 d., t. y. kol ji tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą pagal 2012 m. liepos 11 d. Sutartį dėl Buhalterinės paskaitos tvarkymo, bei vėliau į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. AB Šiaulių banke ir AB SEB banke vykusių ūkinių finansinių operacijų dėl iš viso 538 348,14 Eur gavimo ir 539 671,71 Eur išmokėjimo patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų bei šių duomenų neužregistravo apskaitos registruose.

Nors kaltinamasis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2013 m. vasario 28 d. buvo sudaręs su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo liudytoja B. G., iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis nei šiuo laikotarpiu, kai buvo sudaręs sutartį dėl apskaitos tvarkymo, nei vėliau, kuomet B. G. jam tokių paslaugų nebeteikė, tyčia neteikė jokių įmonė veiklą patvirtinančių finansinės apskaitos bei buhalterinių dokumentų, liudytojai B. G. sudarydamas įspūdį, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, po ko nutraukė su ja santykius ir buvo nepasiekiamas. Nors kaltinamasis teigė, kad tai liudytoja B. G. buvo nepasiekiama nei telefonu, nei elektroniniu paštu, teisme liudytoja B. G. teigė, kad jos telefonas ir elektroninio pašto adresas išliko nepakitę, kad ji yra bendravusi su kaltinamuoju jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį, kaltinamasis, bylos duomenimis, naudoja iki šiol, ir kad jai nuo 2013 metų pradžios su kaltinamuoju susisiekti nepavyko, todėl sudarytą paslaugų teikimo sutartį ji vienašališkai nutraukė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. G. pareigūnams pateikė jos susirašinėjimo elektroniniu paštu su liudytoja ištrauką, iš kurios matyti, kad 2013 m. kovo mėnesį jie dar bendravo elektroniniu paštu; abu buvo pasiekiami (9 t., b. l .56-57). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais liudytojos B. G. paaiškinimais teisme, kurie sutampa su jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais duomenimis. Tuo tarpu kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo susisiekti su B. G., yra pagrįstos tik jo žodžiais, duomenų, kad jis rašė šiai liudytojai ar jai skambino, byloje nėra. Šia kaltinamojo versiją liudytoja paneigė. Be to, nepateisinamas ir kaltinamojo neveikimas, esant nutrauktai buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarčiai ar, kaip teigė kaltinamasis, nepavykstant susisiekti su asmeniu, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudarant naujos tokių paslaugų teikimo sutarties. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis yra tinkamas subjektas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.), ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, būdamas įmonės vadovu, ir atsakingu asmeniu už tinkamą buhalterinės paskaitos organizavimą, savo neteisėtu neveikimu netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, t. y. neformino įvykusių ūkinių operacijų buhalterinės paskaitos dokumentuose ir apie įvykusias ūkines operacijas tyčia nepranešė įmonės apskaitą tvarkančiam asmeniui, o kai tokio asmens neliko – nuo 2013 m. kovo mėnesio, kaltinamasis nepasirūpino nauju asmeniu, kuris tvarkytų įmonės buhalterinę apskaitą, ir pats jos netvarkė, nors buvo už tai atsakingas kaip įmonės vadovas. Kaltinamasis teisme patvirtino, tai nurodė ir liudytoja B. G., kad jie buvo susitarę, jog kaltinamasis liudytojai pateiks visus įmonės išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus, be to, jam buvo žinoma, kad įmonės vykdomi sandoriai turi būti atitinkamai įforminti dokumentuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų ar nacionalinės kalbos nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. Asmuo, vykdydamas verslą užsienio valstybėje, privalo žinoti su įmonės veikla susijusius tos valstybės teisės aktus ir juos tinkamai taikyti.

Kaltinamasis savo neveikimu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, o apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3, 4, 9 ir 16 punktų reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu ir visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2015 (imtinai) metus, ir tyčia įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas nesunkus ir vienas sunkus nusikaltimas; sunkus nusikaltimas padarytas turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikiant bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesunkus nusikaltimas – finansų sistemai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimus padarė iš savanaudiškų paskatų, sukčiaudamas apgaule kartu su kitais asmenimis savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės – 37 087,70 Eur svetimą turtą, t. y. nukentėjusiosios santaupas, tyčia netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos ir neįformino dokumentuose įmonės ūkinių finansinių operacijų už daugiau nei pusę milijono eurų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 4 metus), kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme slėpė savo bendrininkus, taip pat ir tikrąsias piniginių lėšų gavimo bei panaudojimo aplinkybes, dėl ko buvo apsunkintas tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos nagrinėjimas teisme.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad šią veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios veikos nenustatyta.

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. M. B. yra neteistas, baustas administracine tvarka, aukštojo išsilavinimo, 2012-2016 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete, baigė bakalauro studijas, turėjo įmonę Lietuvoje, tačiau nuo 2016 metų jis neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, iki šiol dėl šios bylos negalėjo ir išvykti iš Lietuvos; kaltinamojo teigimu, jį remia šeima bei draugai; jis nedirba ir be leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje dirbti negali; žala nukentėjusiajai neatlyginta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš keturis metus, kaltinamasis jau treji metai kaip neturi leidimo gyventi Lietuvoje, tačiau neturi ir teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. M. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą nusikalstamos veikos vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, - vienintelė sankcijoje numatyta, t. y. laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės dydį nustatant minimalų.

Paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 str. 1-2 d., 5 d. 2 p.; 65 str. 2 d.). Teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį bei įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir padarytos žalos dydį, tik reali laisvės atėmimo bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju nenustatyta nei BK 62 straipsnio 1-2 dalių taikymo sąlygų, nei išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima būtų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę (t. y. švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę). Taip pat nėra pagrindo šioje byloje konstatuoti, kad buvo per ilga baudžiamojo proceso trukmė ir kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Įtarimas kaltinamajam buvo pareikštas 2016 m. sausio 27 d., byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2019 m. birželio 7 d. Ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė šios bylos sudėtingumas, aplinkybės, kad kaltinamasis bei nukentėjusioji yra užsienio šalių piliečiai, dėl ko buvo reikalinga teikti teisinės pagalbos prašymus, buvo laukiama atsakymų iš (duomenys neskelbtini), Tuniso, (duomenys neskelbtini) Respublikos dėl teisinės pagalbos prašymų, iš Jungtinių Amerikos Valstijų dėl elektroninio pašto adresų priklausomybės nustatymo, taip pat buvo reikalinga atlikti specialių žinių reikalaujančius tyrimus, išversti visus dokumentus iš/į anglų kalbą, ikiteisminio tyrimo metu buvo nagrinėjami skundai dėl kardomųjų priemonių paskyrimo; kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu suimtas buvo neilgą laikotarpį – nuo 2016 m. sausio 27 d. iki balandžio 12 d.

BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę tokiu atveju teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pažymėtina, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, kuriems BK 55 straipsnio nuostatos netaikomos, o skiriant BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas kitas bausmių rūšis (viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą), turint omenyje, kad kaltinamasis turi atlyginti žalą nukentėjusiajai bei neturi leidimo gyventi Lietuvoje, nebus pasiekti vieni svarbiausių iš bausmės tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir realiai paveikti jį taip, kad asmuo daugiau nenusikalstų.

Pagal nusikalstamų veikų įvykdymo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją (laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip šešeriems ketveriems metams už dėl neatsargumo padarytus vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, jog dėl kaltinamojo įvykdytų tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusiajai buvo padaryta didelė turtinė žala (ji neteko 37 087,70 Eur vertės savo santaupų), kuri iki šiol neatlyginta, kaltinamasis neigė savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, nenurodė asmenų, su kuriais bendrininkaudamas įvykdė šią nusikalstamą veiką, be to, dėl kaltinamojo neteisėto neveikimo jo įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo įtraukti duomenys apie daugiau nei pusės milijono eurų gavimą neaiškiomis aplinkybėmis bei šios sumos išmokėjimą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2015 metus. Teismo vertinimu, kaltinamasis aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, dėl savanaudiškų tikslų norėjo taip veikti ir siekė nusikalstamų veikų rezultato, tai buvo jo sąmoningos, faktiškai tęstinės jo veiklos, o ne atsitiktinio poelgio rezultatas. Teismo vertinimu, kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, jis neturi leidimo gyventi, o tuo pačiu ir teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl, kad Migracijos tarnybos buvo konstatuota jo keliama grėsmė viešajai tvarkai. Dėl to galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kuomet kaltinamasis būtų įpareigotas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, šiuo konkrečiu atveju nėra.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurios yra svarbios BK 75 straipsnio taikymo klausimui, sprendžia, kad bausmės tikslai be realaus jos atlikimo šiuo konkrečiu atveju pasiekti nebus. Pakartotinai pažymėtina, jog aplinkybės dėl to, kad kaltinamasis yra neteistas, kad nuo veikų įvykdymo praėjo 4 metai, jis jau 3 metai neturi teisės gyventi Lietuvoje, bet ir negali išvykti iš šios šalies, buvo įvertintos nustatant bausmės trukmę – minimali – 2 metai laisvės atėmimo, nors asmuo savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei savo veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiajai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. (imtinai) laikas (BK 65-66 str.; 11 t., b. l. 99-103, 109-111, 133-135, 149-155).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikintinos (11 t., b. l. 149-155, 173-180). Pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, paimtus A. M. B. dokumentus – (duomenys neskelbtini) Respublikos pasus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti bausmės atlikimo įstaigai.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje prokurorė, vadovaudamasi BPK 117 straipsniu, pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai 37 087,70 Eur turtinės žalos atlyginimo (12 t., b. l. 126-127). Nukentėjusioji sutiko su tokio dydžio civiliniu ieškiniu ir jį palaikė.

Teismui konstatavus, jog dėl tyčinių, nusiklastamų kaltinamojo A. M. B. veiksmų, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusioji neteko 37 087,70 Eur savo turto, t. y. patyrė 37 087,70 Eur turtinės žalos, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį 1978 m. lapkričio 26 d., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, A. M. B. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti A. M. B. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. (imtinai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

A. M. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.

Pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, iš A. M. B. paimtus dokumentus – (duomenys neskelbtini) Respublikos pasus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti bausmės atlikimo įstaigai.

Patenkinti prokurorės civilinį ieškinį ir priteisti iš A. M. B. nukentėjusiosios J. C. naudai 37 087,70 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.