Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei pagal įgaliojimą R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK, Komisija) su prašymu dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį ir priemokos už papildomų pareigybės aprašyme nenumatytų funkcijų atlikimą bei delspinigių (netesybų) priteisimo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2913 darbo byloje Nr. APS-131-6934/2023 darbuotojo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas), nesutikdamas su komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, darbdavys): 10 proc. dydžio priemoką už padidėjusį darbo krūvį už 2022 m. lapkričio mėn.; 20 proc. dydžio priemoką už papildomų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimą už 2023 m. sausio mėn.; netesybas. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas sutikslino prašomas priteisti sumas, nurodydamas, kad 10 proc. dydžio priemoka yra lygi 167,40 Eur sumai (neatskaičius mokesčių) (9 x 0,1 x 186 Eur = 167,40 Eur), o 20 proc. dydžio priemoka yra lygi 334,80 Eur sumai (neatskaičius mokesčių) (9 x 0,2 x 186 Eur = 334,80 Eur).

Su ieškovo reikalavimu priteisti 20 proc. priedą už papildomų funkcijų ar užduočių vykdymą atsakovas taip pat nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pareigybės aprašymo 4.10 papunktyje yra nustatyta, kad atitinkamas pareigas einantis darbuotojas inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su IT, rengia pirkimo paraiškas, technines specifikacijas. Pareigybės aprašymo 4.15 papunktyje yra nustatyta, kad darbuotojas vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su informacinių technologijų sritimi susijusius pavedimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovo pareigybės aprašyme nustatytas darbuotojo darbo funkcijas, pasak atsakovo, ieškovo nurodyti atlikti darbai dalyvaujant viešajame pirkime, atsakovui įsigyjant mobiliuosius telefonus yra priskirti pareigybės aprašymu jam nustatytoms darbo funkcijoms, už kurias jis gauna pareiginę algą ir atitinkamai negali būti laikomi darbo funkcijų, nenumatytų pareigybės aprašyme, atlikimu, todėl ieškovo reikalavimas išieškoti papildomą 20 proc. dydžio priemoką, atsakovo teigimu, yra nepagrįstas.

2023 m. spalio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. (liudytoja apklausta per nuotolį) teismui paaiškino, kad ieškovas yra jos pavaldume apie 3 metus, ne tik ieškovas, tačiau ir kiti skyriaus darbuotojai negavo 10 proc. dydžio pareiginės algos priedo už 2022 m. lapkričio mėn. Už 2022 m. gruodžio mėn. 10 proc. priedus gavo visi skyriaus darbuotojai, įskaitant ir ieškovą. Nurodė, kad už 2022 m. lapkričio mėn. priedai nebuvo mokami tiems darbuotojams, nes jie pavėluotai teikė informaciją, ko pasėkoje strigo darbai. Dėl šios priežasties buvo laikoma, kad ieškovui pavesti atlikti darbai buvo atliekami per ilgesnį laikotarpį, kas sudarė pagrindą neskirti jam 10 proc. dydžio priemoką, atlikti darbai nebuvo vertinami kaip padidėjęs darbų krūvis. Paaiškino, kad atsakovė yra pasirašiusi su informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK) sutartį, o kertinis valstybės telekomunikacijų centras (KVTC) veikė kaip rangovai. Teigė, kad šių dviejų sutarčių pagrindu vykdomas viena bendras projektas. Įgyvendinant projektą buvo bendraujama tiek su IVPK, tiek su KVTC. Ieškovui nebuvo skirta priemoka už lapkritį, nes jis pavėlavo pateikti reikiamą informaciją, kai tuo tarpu kiti pavaldiniai ją suteikė savalaikiai. Dėl 20 proc. priedo neskyrimo liudytoja paaiškino, kad jos vadovaujamo skyriaus darbuotojų pareiga aprūpinti departamento darbuotojus informacinių technologijų priemonėmis ir tai nėra papildoma darbų funkcija, už kurią turėtų būti mokamas priedas. IT specialistams buvo duota užduotis surinkti poreikį dėl telefonų įrangos atnaujinimo. Naujų telefonų poreikio pagrįstumą tikrino ne tik ieškovas, tačiau visi IT skyriaus specialistai iš aštuonių regionų. Ieškovo aptarnaujamas regionas yra mažiausias, todėl darbo sąnaudų didelių jam neprireikė. Liudytoja paaiškino, kad kuomet darbuotojams nėra skiriami priedai, jie nėra atskirai informuojami apie neskyrimą bei neskyrimo priežastis, informuojami tik tie darbuotojai, kuriems priedai skiriami. Iš viso skyriuje dirba 23 darbuotojai, iš kurių 9 IT specialistai, iš kurių 2 ar 3 IT specialistai negavo 10 proc. priedo, priežastis „informacijos duomenų nepateikimas laiku“. Liudytoja ieškovą apibūdina kaip neiniciatyvų darbuotoją, buvo atvejų, kuomet jis atsisakydavo atlikti kai kurias darbo funkcijas, sakydamas, kad jos nepriklauso jo, kaip IT specialist, pareigybei. Liudytoja taip pat paaiškino, kad telefonų viešąjį pirkimą iniciavo ieškovas, tuo tarpu kiti IT specialistai iniciavo kitus viešuosius pirkimus, ir tai yra įprastinė jų veikla, nėra taip, jog tik vienam ieškovui buvo pavesta iniciuoti viešąjį pirkimą, juolab ieškovo pareiginėse nuostatuose yra numatytas viešųjų pirkimų iniciavimas, tai yra nuolatinė darbuotojams priskiriama funkcija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje sprendžiamas individualus darbo ginčas dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį bei delspinigių (netesybų) priteisimo.

Susipažinęs su nagrinėjamos civilinės (darbo) bylos medžiaga, išklausęs šalių ir liudytojos paaiškinimų, teismas nerado pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovo reikalavimais ir juos tenkinti.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis) (1 punktas); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (2 punktas); priedai už įgytą kvalifikaciją (3 punktas); priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (4 punktas); premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (5 punktas); premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (6 punktas).

DK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad galimu darbuotojo premijavimo tikslu gali būti darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Tokiu atveju darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Tokiais atvejais, kai darbo apmokėjimą nustatančios sąlygos neaiškios, o šalys jas aiškina skirtingai, tikrąją sutarties sąlygų prasmę turi atskleisti teismas. Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, o kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnių praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).

Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Dėl 20 proc. dydžio darbo užmokesčio priedo už papildomų funkcijų (užduočių vykdymą)

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 27 d. su ieškovu buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. DS-75, informacinių technologijų specialisto pareigose (su vėlesniais papildymais prie darbo sutarties). Priedu Nr. 3 prie darbo sutarties 1 punkte nurodyta, kad „šalių susitarimu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovas perkeliamas į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (A2 lygio, 9,0 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas) pareigas“. Darbo sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad ieškovo darbo funkcijos nurodytos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintame pareigybės aprašyme. Iš į bylą pateikto Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AD1-413, 4.9 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas pagal kompetenciją dalyvauja planuojant informacinių sistemų vystymą ir plėtrą Departamente, teikia pasiūlymus kompiuterinės programinės įrangos atnaujinimo planams, dalyvauja įsigyjant naują IT įrangą. 4.10 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su IT, rengia pirkimo paraiškas, technines specifikacijas. 4.13 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupių, komisijų darbe, bendradarbiauja su departamento padaliniais. 4.15 papunktyje yra nurodyta, kad darbuotojas vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su informacinių technologijų sritimi susijusias pavedimus. Su šiuo pareigybės aprašymu ieškovas supažindintas pasirašytinai 2021 m. gruodžio 1 d.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 17 d. el. laišku Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėja E. S. 4 darbuotojams, įskaitant ir ieškovą, skyrė užduotis. Ieškovui buvo paskirta užduotis parengti paraišką dėl išmaniųjų telefonų (100 vnt. 30000 Eur su PVM). Nustatyta, kad 2022 m. liepos 27 d. Administravimo departamento direktorė I. J. el. paštu ieškovui nurodė parengti paraišką išmaniųjų telefonų pirkimui, pagal jo rengtą paraišką bei techninę specifikaciją, tolimesniam derinimui. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. VP1-217, pirkimo paraiška dėl mobiliųjų telefonų, kurią rengė ir derino ieškovas užregistruota sistemoje suderinus su direktoriumi. Nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. el. laišku Administravimo departamento Bendrųjų reikalų IT skyriaus vyriausioji specialistė R. G. ieškovo paprašė įvertinti techninius gautų pasiūlymų dėl mobiliųjų telefonų parametrus.

Remiantis darbuotojo pareigybės aprašymo 4.10 papunkčiu, kuris nurodo, kad informacinių technologijų specialisto darbo funkcijoms priskirtinas viešųjų pirkimų inicijavimas susijęs su IT, rengimas pirkimo paraiškų, bei techninių specifikacijų tikrinimas. Kaip matyti iš chronologinės darbų eilės sekos, ieškovas vykdė jam priskirtinas darbo funkcijas, t. y. tiesioginio vadovo nurodymu iniciavo viešuosius pirkimus, rengė paraiškas dėl išmaniųjų telefonų pirkimo, derino jas su tiesioginiu vadovu, bei atliko techninių specifikacijų tikrinimą. Liudytoja byloje apklausta tiesioginė ieškovo vadovė E. S., nurodė, kad jos vadovaujamo skyriaus darbuotojų pareiga aprūpinti departamento darbuotojus informacinių technologijų priemonėmis ir tai nėra papildoma darbų funkcija už kurią turėtų būti mokamas priedas. Pažymėjo, kad ir kitiems IT specialistams buvo paskirtos užduotys dėl viešųjų pirkimo iniciavimo. Taip patvirtina ir į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 17 d. E. S. el. laiškas, kuriame nurodoma ir kitiems darbuotojams parengti paraiškas. Be kita ko pastebėtina, kad darbuotojo pareigybės aprašymo 4.15 papunktyje yra nurodyta, kad darbuotojas vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su informacinių technologijų sritimi susijusias pavedimus.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-55 „Dėl darbo apmokėjimo sistemos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos patvirtinimo ir darbo grupės darbo apmokėjimo sistemos taikymui įvertinti ir rekomendacijoms pateikti sudarymo“ patvirtinta darbo apmokėjimo sistemos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurios 5 skyriuje nustatyta priemokų mokėjimo tvarka ir sąlygos: 10 proc. dydžio priemoka numatyta už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė; 20 proc. dydžio priemoka numatyta už papildomų funkcijų ar užduočių, nenumatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą.

Nesutiktina su ieškovo išreikšta pozicija, jog telefonas yra telekomunikacijų įrenginys, kuris nepriskirtinas IT sričiai, kaip pastebėjo DGK išmaniųjų mobiliųjų telefonų funkcionalumas priskirtinas IT sričiai. Vienok, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybės 4.15 papunkčio reikalavimus darbuotojas turi vykdyti ir kitus nenuolatinio pobūdžio su informacinių technologijų sritimi susijusias pavedimus.

Dėl virš išdėstyto, konstatuotina, kad ieškovo atlikti darbai susiję su dalyvavimu viešajame pirkime įsigyjant mobiliuosius telefonus, nelaikytini darbo funkcijų, nenumatytų pareigybės aprašyme, atlikimu, už kuriuos būtų įgijęs teisę reikalauti 20 proc. dydžio priemoką už papildomų pareigybės aprašyme nenumatytų funkcijų atlikimą. Šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 10 proc. dydžio priemokos už papildomą darbo krūvį 2022 m. lapkričio mėn.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos yra pasirašęs su informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK) sutartį, o kertinio valstybės telekomunikacijų centras (KVTC) veikia kaip rangovas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta skyriaus vedėja, nurodė, kad šių dviejų sutarčių pagrindu vykdomas viena bendras projektas. Dėl sutarties sąlygų vykdymo IT specialistams atsirado ypač svarbių užduočių, kurios turi didelės įtakos Departamento veiklai. Dėl padidėjusio darbų masto 2022 m. gruodžio mėnesį visiems IT specialistams buvo išmokėta už darbus susijusius su IVPK sudaryta sutartimi dėl konsolidavimo, pagal Kertinio valstybės telekomunikacijų centro prašymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad visus veiksmus pagal sudarytą sutartį kuravo IT srities patarėjas B. S., jo paliepimu buvo atliekami darbai. Dėl šios sutarties vykdymo visiems IT specialistams buvo mokamos priemokos už 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo tiesioginė vadovė 2 IT specialistai, įskaitant ir ieškovą, laiku nepateikė schemų, dėl ko strigo darbai, todėl jiems nebuvo skirtas priedas už 2022 m. lapkričio mėnesį, kadangi laikytina, kad darbai buvo atlikti per ilgesnį laiko tarpą, dėl ko krūvis nebuvo padidėjęs.

Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą 2017 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XIII-198 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriamos priemokos“, bei 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant biudžetinės įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų“. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą jame nurodoma darbdavio diskrecijos teisė spręsti dėl priemokų skyrimo darbuotojui. Juolab, kaip nurodė atsakovė, ieškovui priemokos buvo skirtos atsižvelgiant į ieškovo darbo rezultatus, darbo krūvį. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovas nenurodė pagrindų, kokias konkrečias funkcijas atliko, suponuojančių darbdavio pareigą darbuotojui mokėti papildomą 10 proc. priemoką, o remtis vien tik ieškovo nuomonę, kad kitiems IT specialistams buvo mokami priedai, nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti iš darbdavio priemokos, juolab ieškovas nebuvo vienintelis IT specialistas negavęs už 2022 m. lapkričio mėn. 10 proc. priemokos.

Kadangi netenkinamas ieškinio reikalavimas dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį, išvestinis ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Procesiniai klausimai.

Atmetus ieškovo ieškinį, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Sutinkamai su DK 231 str. 7 d. DGK sprendimas pripažintinas netekusiu galios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-6934/2023 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.