- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-457-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09971-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2913 darbo byloje Nr. APS-131-6934/2023 atmetė darbuotojo A. M. prašymą dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo iš darbdavio Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. M. nesutikdamas su komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos: 10 proc. dydžio priemoką už padidėjusį darbo krūvį už 2022 m. lapkričio mėn.; 20 proc. dydžio priemoką už papildomų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimą už 2023 m. sausio mėn.; netesybas. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas sutikslino prašomas priteisti sumas, nurodydamas, kad 10 proc. dydžio priemoka yra lygi 167,40 Eur sumai (neatskaičius mokesčių) (9 x 0,1 x 186 Eur = 167,40 Eur), o 20 proc. dydžio priemoka yra lygi 334,80 Eur sumai (neatskaičius mokesčių) (9 x 0,2 x 186 Eur = 334,80 Eur). Ieškovas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamente dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigose. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 17 d. iš atsakovo administravimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos gavo prašymą parengti paraišką telefonams dėl pinigų skyrimo ir 2022 m. liepos 27 d. iš Administravimo direktorės gavo prašymą parengti paraišką telefonų pirkimui tolimesniam derinimui. Vykdydamas pavedimą 2022 m. rugpjūčio mėn. derino ir pildė pirkimo paraišką, kuri sistemoje buvo užregistruota 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 27 d. gavo tiekėjų pasiūlymus, kuriuos vertino ir tikrino, 2022 m. spalio 16 d. teikė galutiniam vertinimui, 2022 m. spalio 25 d. sudarė pirkimo sutartis (142 telefonai). Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 1 d. gavo nurodymą įvertinti naujų telefonų poreikio pagrįstumą. Poreikį suderino su vedėja ir nuo 2022 m. gruodžio vidurio pradėjo dalinti telefonus (110 vnt.) darbuotojams, t. y. ruošė, pakavo ir siuntė likusius telefonus (~80 telefonų) į kitus regionus, taip pat rengė ir kėlė į dokumentų valdymo sistemą jų perdavimo aktus. Atsižvelgus į nurodomą chronologiją ir darbų mąstą, vedėja žinojo, kad ieškovui vieninteliam paskyrė tokią užduotį, užduotis buvo puikiai įvykdyta, t. y. pirkimas įvyko iš pirmo karto, tačiau už šią užduotį papildomai ieškovo nemotyvavo, už papildomą krūvį neskyrė jam jokio darbo užmokesčio priedo. Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. lapkričio mėn. iš skyriaus vedėjos sužinojo, jog visi skyriaus darbuotojai gaus papildomus priedus prie lapkričio-gruodžio mėn. darbo užmokesčio po lygiai ir papildomą priedą prie darbo užmokesčio už inventorizaciją. Iš kolegų sužinojo, kad priedus gavo ne visi darbuotojai vienodai, o skirtingai. Ieškovas gavo 20 proc. dydžio darbo užmokesčio priedą už inventorizaciją, kai tuo tarpu kiti skyriaus darbuotojai papildomai gavo dar 10 proc. dydžio darbo užmokesčio priedą. Dėl šios situacijos ieškovas telefonu susisiekė su skyriaus vedėja ir paprašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovui nebuvo skirtas papildomas darbo užmokesčio priedas. Pastaroji jam paaiškino, kad skirti priedą neturi už ką, o kiti darbuotojai gavo priedus už papildomus nuopelnus. Ieškovas, nesulaukęs atsakymo dėl to, kokių funkcijų neįvykdė, kad jam nebuvo skirtas priedas, 2022 m. gruodžio 15 d. kreipėsi su paklausimu į vadovybę bei bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėją. Skyriaus vedėja 2023 m. sausio 4 d. el. paštu jam atsakė, tačiau ieškovo vertinimu, į jo pateiktus klausimus nebuvo atsakyta, todėl jis prašė papildomai nurodyti, už ką gruodžio mėn. jis gavo priedą. Skyriaus vedėja neatsakė. Ieškovo žiniomis, kiti skyriaus darbuotojai lapkričio mėn. gavo papildomą 10 proc. priedą už darbą, kurio faktiškai nedirbo arba jiems priedai nepriklauso, o ieškovas dirbo dar ir papildomą darbą, tačiau už jį nieko negavo. Dėl to mano, kad yra diskriminuojamas. Ieškovas nurodė, kad darbdavys net Darbo ginčų komisijai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jam nebuvo skirtas priedas už 2022 m. lapkričio mėn. Be kita ko, iš VDI pateikto rašto ieškovas sužinojo, jog už 2022 m. gruodžio mėn. gavo priedą už papildomą darbo krūvį dėl to, kad atsakovas yra pasirašęs su informacinės visuomenės plėtros komitetu (toliau – IVPK) sutartį dėl konsolidavimo, dėl kurios vykdymo (duomenys neskelbtini) yra padidėjęs darbo krūvis. Pasak ieškovo, jeigu 2022 m. gruodžio mėn. gautas priedas už padidėjusį darbo krūvį, todėl už 2022 m. lapkričio mėn. jam taip pat turėjo būti skirtas priedas, kaip beje buvo padaryta kitiems darbuotojams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovas yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Administravimo departamento (duomenys neskelbtini). Jo tiesioginė vadovė, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja E. S., o Administravimo departamento direktorė I. J.. Ieškovui 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo skirtas 20 proc. dydžio priedas už dalyvavimą metinėje inventorizacijoje ir 2022 m. lapkričio mėn. ieškovui buvo skirta 730 Eur premija atlikus ypač svarbią užduotį pagal IVPK sutartį dėl konsolidavimo. Taip pat ieškovui 2022 m. gruodžio mėn. skirta 10 proc. dydžio priemoka už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė vėl gi pagal tą pačią su IVPK pasirašytą sutartį dėl konsolidavimo. Atsakovo teigimu, direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. AD1-55 „Dėl darbo apmokėjimo sistemos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos patvirtinimo ir darbo grupės darbo apmokėjimo sistemos taikymui įvertinti ir rekomendacijoms pateikti sudarymo“ buvo patvirtinta Darbo apmokėjimo sistema darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Šios sistemos 5 skyriuje nustatyta priemokų mokėjimo tvarka ir sąlygos, kur 10 proc. dydžio priemoka numatyta už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė, ir 20 proc. dydžio priemoka – už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą. Konkrečiu atveju ieškovo ir atsakovo 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytoje darbo sutartyje (įskaitant ir vėliau pasirašytus sutarties priedus) nebuvo nustatyta, kad priemoka (priedas) yra sudėtinė ieškovo darbo užmokesčio dalis. Darbo sutarties 2021 m. lapkričio 22 d. priedo Nr. 3 1 punkte ieškovui nustatytas 9,0 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. (duomenys neskelbtini) atliko įvairias skirtingo sudėtingumo ir apimties užduotis (priedai buvo skirti už sukurtą elektroninį uniformų apskaitos žurnalą bei jo tobulinimą, sukurtą turto paskirstymo elektroninę sistemą „Sandėlis“ bei jos tobulinimą, sukurtą sutarčių kontrolės žurnalą bei tobulinimą, sukurtą elektroninį uniformų apskaitos žurnalą bei jo tobulinimą, atnaujintą IT pagalbos platformą), todėl būtų nelogiška ir neteisinga taikyti vienodą priemokų mokėjimą skirtingos kvalifikacijos, gebėjimų, iniciatyvumo, darbštumo darbuotojams. Už padidėjusį darbo krūvį visiems (duomenys neskelbtini) buvo mokamos priemokos už 11-12 mėn., nes jie pateikė informaciją per trumpesnį laiką, kadangi 2 (duomenys neskelbtini) laiku nepateikė schemų, jiems 11 mėn. nebuvo skirtas priedas, nes tokiu atveju, kad darbai buvo atlikti per ilgesnį laiko tarpą, dėl ko darbo krūvis faktiškai nebuvo padidėjęs. Ieškovui priemokos ir premija buvo skirti atsižvelgiant į jo darbo rezultatus, darbo krūvį, papildomas funkcijas ir pan. Priemokos ieškovui buvo mokamos, kai egzistavo jų mokėjimo pagrindai. Ieškovas ieškinyje nenurodė konkrečių pagrindų, suponuojančių pareigą mokėti jam papildomą 10 proc. priemoką lapkričio mėn., nenurodė, kokias konkrečias funkcijas ir/ar užduotis (konkrečius darbus) ieškovas turėjo atlikti ir atliko. Vien ta aplinkybė, kad kitiems darbuotojams buvo mokamos papildomos priemokos, nesuteikia pagrindo jų reikalauti. Ieškovas nebuvo vienintelis darbuotojas, kuriam ši priemoka neskirta, be to, tokio pobūdžio priemoka ieškovui buvo skirta 2022 m. gruodžio mėn., todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo atžvilgiu galėjo būti pažeisti diskriminacijos ir lygiateisiškumo draudimo principai. Atsakovas nurodė, kad nesutinka ir su ieškovo reikalavimu priteisti 20 proc. priedą už papildomų funkcijų ar užduočių vykdymą. Paaiškino, kad ieškovo pareigybės aprašymo 4.10 papunktyje yra nustatyta, kad atitinkamas pareigas einantis darbuotojas inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su IT, rengia pirkimo paraiškas, technines specifikacijas. Pareigybės aprašymo 4.15 papunktyje yra nustatyta, kad darbuotojas vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su (duomenys neskelbtini) sritimi susijusius pavedimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovo pareigybės aprašyme nustatytas darbuotojo darbo funkcijas, pasak atsakovo, ieškovo nurodyti atlikti darbai dalyvaujant viešajame pirkime, atsakovui įsigyjant mobiliuosius telefonus yra priskirti pareigybės aprašymu jam nustatytoms darbo funkcijoms, už kurias jis gauna pareiginę algą ir atitinkamai negali būti laikomi darbo funkcijų, nenumatytų pareigybės aprašyme, atlikimu, todėl ieškovo reikalavimas išieškoti papildomą 20 proc. dydžio priemoką, atsakovo teigimu, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-6934/2023 netenka galios.
5. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. lapkričio 27 d. su ieškovu buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. DS-75, (duomenys neskelbtini) pareigose (su vėlesniais papildymais prie darbo sutarties). Priedu Nr. 3 prie darbo sutarties 1 punkte nurodyta, kad „šalių susitarimu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovas perkeliamas į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Administravimo departamento (duomenys neskelbtini), darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (A2 lygio, 9,0 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas) pareigas“. Darbo sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad ieškovo darbo funkcijos nurodytos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintame pareigybės aprašyme. Iš į bylą pateikto Administravimo departamento (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AD1-413, 4.9 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas pagal kompetenciją dalyvauja planuojant informacinių sistemų vystymą ir plėtrą Departamente, teikia pasiūlymus kompiuterinės programinės įrangos atnaujinimo planams, dalyvauja įsigyjant naują IT įrangą. 4.10 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su IT, rengia pirkimo paraiškas, technines specifikacijas. 4.13 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupių, komisijų darbe, bendradarbiauja su departamento padaliniais. 4.15 papunktyje yra nurodyta, kad darbuotojas vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su (duomenys neskelbtini) sritimi susijusias pavedimus. Su šiuo pareigybės aprašymu ieškovas supažindintas pasirašytinai 2021 m. gruodžio 1 d. Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja E. S. 2022 m. gegužės 17 d. el. laišku 4 darbuotojams, įskaitant ir ieškovą, skyrė užduotis. Ieškovui buvo paskirta užduotis parengti paraišką dėl išmaniųjų telefonų (100 vnt. 30000 Eur su PVM). Teismas nustatė, kad Administravimo departamento direktorė I. J. 2022 m. liepos 27 d. el. paštu ieškovui nurodė parengti paraišką išmaniųjų telefonų pirkimui, pagal jo rengtą paraišką bei techninę specifikaciją, tolimesniam derinimui. Pirkimo paraiška dėl mobiliųjų telefonų, kurią rengė ir derino ieškovas, buvo užregistruota 2022 m. rugpjūčio 31 d. Teismas nustatė, kad Administravimo departamento (duomenys neskelbtini) R. G. 2022 m. rugsėjo 27 d. el. laišku ieškovo paprašė įvertinti techninius gautų pasiūlymų dėl mobiliųjų telefonų parametrus. Teismas pažymėjo, kad remiantis darbuotojo pareigybės aprašymo 4.10 papunkčiu, kuris nurodo, kad (duomenys neskelbtini) darbo funkcijoms priskirtinas viešųjų pirkimų inicijavimas susijęs su IT, rengimas pirkimo paraiškų, bei techninių specifikacijų tikrinimas. Kaip matyti iš chronologinės darbų eilės sekos, ieškovas vykdė jam priskirtinas darbo funkcijas, t. y. tiesioginio vadovo nurodymu iniciavo viešuosius pirkimus, rengė paraiškas dėl išmaniųjų telefonų pirkimo, derino jas su tiesioginiu vadovu bei atliko techninių specifikacijų tikrinimą. Liudytoja byloje apklausta tiesioginė ieškovo vadovė E. S., nurodė, kad jos vadovaujamo skyriaus darbuotojų pareiga aprūpinti departamento darbuotojus informacinių technologijų priemonėmis ir tai nėra papildoma darbų funkcija, už kurią turėtų būti mokamas priedas. Pažymėjo, kad ir kitiems (duomenys neskelbtini) buvo paskirtos užduotys dėl viešųjų pirkimo iniciavimo. Taip patvirtina ir į bylą pateiktas E. S. 2022 m. gegužės 17 d. el. laiškas, kuriame nurodoma ir kitiems darbuotojams parengti paraiškas. Teismas pažymėjo, kad darbuotojo pareigybės aprašymo 4.15 papunktyje yra nurodyta, kad darbuotojas vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su (duomenys neskelbtini) sritimi susijusias pavedimus. Teismas taip pat nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-55 „Dėl darbo apmokėjimo sistemos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos patvirtinimo ir darbo grupės darbo apmokėjimo sistemos taikymui įvertinti ir rekomendacijoms pateikti sudarymo“ yra patvirtinta Darbo apmokėjimo sistema darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurios 5 skyriuje nustatyta priemokų mokėjimo tvarka ir sąlygos: 10 proc. dydžio priemoka numatyta už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė; 20 proc. dydžio priemoka numatyta už papildomų funkcijų ar užduočių, nenumatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo išreikšta pozicija, jog telefonas yra telekomunikacijų įrenginys, kuris nepriskirtinas IT sričiai. Be to, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybės 4.15 papunkčio reikalavimus darbuotojas turi vykdyti ir kitus nenuolatinio pobūdžio su (duomenys neskelbtini) sritimi susijusias pavedimus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo atlikti darbai susiję su dalyvavimu viešajame pirkime įsigyjant mobiliuosius telefonus, nelaikytini darbo funkcijų, nenumatytų pareigybės aprašyme, atlikimu, už kuriuos jis būtų įgijęs teisę reikalauti 20 proc. dydžio priemoką už papildomų pareigybės aprašyme nenumatytų funkcijų atlikimą. Šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 10 proc. dydžio priemoką už papildomą darbo krūvį 2022 m. lapkričio mėn., nurodė, kad pagrindo tokio reikalavimo tenkinimui taip pat nėra. Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos yra pasirašęs su informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK) sutartį, o kertinio valstybės telekomunikacijų centras (KVTC) veikia kaip rangovas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta skyriaus vedėja, nurodė, kad šių dviejų sutarčių pagrindu vykdomas viena bendras projektas. Dėl sutarties sąlygų vykdymo (duomenys neskelbtini) atsirado ypač svarbių užduočių, kurios turi didelės įtakos departamento veiklai. Dėl padidėjusio darbų masto 2022 m. gruodžio mėnesį visiems (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta už darbus, susijusius su IVPK sudaryta sutartimi dėl konsolidavimo, pagal Kertinio valstybės telekomunikacijų centro prašymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad visus veiksmus pagal sudarytą sutartį kuravo (duomenys neskelbtini) B. S., jo paliepimu buvo atliekami darbai. Dėl šios sutarties vykdymo visiems (duomenys neskelbtini) buvo mokamos priemokos už 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo tiesioginė vadovė, 2 (duomenys neskelbtini), įskaitant ir ieškovą, laiku nepateikė schemų, dėl ko strigo darbai, todėl jiems nebuvo skirtas priedas už 2022 m. lapkričio mėnesį, kadangi laikytina, kad darbai buvo atlikti per ilgesnį laiko tarpą, dėl ko krūvis nebuvo padidėjęs. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą 2017 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XIII-198 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriamos priemokos. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant biudžetinės įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Teismas pažymėjo, kad pagal šį teisinį reglamentavimą darbdavys turi diskrecijos teisę spręsti dėl priemokų skyrimo darbuotojui. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju darbdavys, spręsdamas dėl priemokos skyrimo, įvertino ieškovo darbo rezultatus, darbo krūvį. Teismas pritarė atsakovui, kad ieškovas nenurodė pagrindų, kokias konkrečias funkcijas atliko, suponuojančių darbdavio pareigą darbuotojui mokėti papildomą 10 proc. priemoką, o remtis vien tik ieškovo nuomone, kad kitiems (duomenys neskelbtini) buvo mokami priedai, nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti priemokos. Teismas nurodė, kad netenkinus ieškinio reikalavimų dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį priteisimo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad jis neatliko papildomų funkcijų ir kad dėl to jam neturėjo būti skiriamas 20 procentų priedas. Paaiškina, kad jam buvo paskirta užduotis parengti paraišką dėl išmaniųjų telefonų (100 vnt. 30000 Eur su PVM). Ši paraiška apėmė ne tik viešą pirkimą, bet ir paraiškos finansavimui rengimą. Pažymi, kad ir kitiems darbuotojams buvo pavesta rengti paraiškas dėl lėšų skyrimo, tačiau lėšos buvo skirtos tik telefonų pirkimui, o kitas paraiškas dėl kitų pirkimų Aplinkos ministerija atmetė kaip nepagrįstas, todėl buvo leista pirkti tik telefonus, ir pirkimo procedūras toliau vykdė tik jis. Apeliantas nesutinka su tiesioginės vadovės E. S. paaiškinimais, kad telefonų pirkimas įeina į jo įprastas darbo funkcijas pagal pareigybės aprašymą. Ieškovo pareigybės aprašymo 4.9 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas pagal kompetenciją dalyvauja planuojant informacinių sistemų vystymą ir plėtrą Departamente, teikia pasiūlymus kompiuterinės programinės įrangos atnaujinimo planams, dalyvauja įsigyjant naują IT įrangą. Taigi, šiuo atveju tai yra ne jo pareiga aprūpinti departamento darbuotojus IT priemonėmis, o tai yra viso skyriaus darbas. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog telefonas priskirtinas IT sričiai. Paaiškina, kad telefonai gali būti priskirti IT sričiai, tačiau šie įrenginiai nepriskirtini jo darbo ir pareigybės funkcijoms. Jam pavesta administruoti ir prižiūrėti tik kompiuterines darbo vietas, biuro įrangą ir vidinį tinklą. Telefonai į priežiūrą ir administravimą nepatenka. Pareigybės aprašymo 4.6. p. nurodyta, jog jis vykdo išorinių įrenginių (spausdintuvai, skeneriai ir kt.) priežiūrą, juos konfigūruoja, sprendžia su jais susijusias problemas. Apelianto vertinimu, telefonas yra telekomunikacijų įrenginys, o ne išorinis įrenginys. Paaiškina, kad ji inicijavo telefonų pirkimą, o vėliau įvertino tiekėjų pasiūlymus, sudarė pirkimo sutartis ir gavęs telefonus juos pakavo ir siuntė į kitus regionus, ir tai yra papildomas darbas nenumatytas pareigybės aprašyme. Todėl už šį darbą turėjo būti skirta priemoka. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad jam neturėjo būti mokama 10 proc. dydžio priemoka už papildomą darbo krūvį 2022 m. lapkričio mėnesį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal 2022-12-22 tarnybinį pranešimą Nr. DP 4164 10 proc. dydžio priemoka už papildomą darbo krūvį jam buvo skirta tik už 2022 m. gruodžio mėn., kai tuo tarpu pagal tą patį priemokos skyrimo pagrindą, t. y. IVPK sutarties vykdymą, 2022-11-29 tarnybiniu pranešimu Nr. DP 3729 kitiems darbuotojams 10 proc. dydžio priemoka už papildomą darbo krūvį buvo skirta 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Ieškovo įsitikinimu, jo atžvilgiu buvo taikoma diskriminacija, kadangi kiti darbuotojai gavo priedus, o ieškovui priedas nebuvo skirtas. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui neskiriant 10 proc. dydžio priemokos už 2022 m. lapkričio mėn., o kitiems darbuotojams, vykdžiusiems IVPK sutartį, skiriant priemokas, buvo laikomasi nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų. Atsakovas be pagrindo nurodo, kad ieškovui priedo neskyrė dėl to, jog jis laiku nepateikė schemos. Tačiau elektroniniuose laiškuose minimos schemos yra iš susirašinėjimo su Kertiniu valstybės telekomunikacijų centru (KVTC). Tuo tarpu KVTC ir IVPK nėra rangovai. Papildomai apeliantas pažymi, kad nurodytas schemas pakartotinai buvo paprašyta atsiųsti tik 2023-01-17 ir kad jis atsakymą į tokį prašymą pateikė dar tą pačią dieną. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas yra nepilnas, t. y. be ieškovo atsakymo. Apeliantas pažymi ir tai, kad jis yra pavaldus tiesioginiam vadovui, o patikslinti informaciją, t. y. atsiųsti schemas prašė kolega, kuris nenurodė termino iki kada atsiųsti, todėl nelaikytina, kad jis laiku neįvykdė kokių nors darbo užduočių ir kad dėl to jam nereikėjo skirti priemokos.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas pažymi, kad sudarytoje darbo sutartyje ir jos pakeitimuose nebuvo nustatyta, kad priedas yra sudėtinė ieškovo darbo užmokesčio dalis. Pagal 2021 m. lapkričio 22 d. darbo sutarties priedo Nr. 3 1 punktą ieškovui nustatytas 9,0 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Ieškovui paskirti priedai ir premija yra sąlyginiai, jų skyrimas ir mokėjimas buvo priklausomi nuo ieškovo darbo rezultatų, darbo krūvio, papildomų funkcijų ir pan. Priedai ieškovui buvo mokami, kai egzistavo mokėjimo pagrindai. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kokie pagrindai egzistavo mokėti jam papildomą priedą 2022 m. lapkričio mėn., t. y. nenurodė, kokias funkcijas ir/ar užduotis (konkrečius darbus) jis turėjo atlikti. Vien ta aplinkybė, kaip nurodo ieškovas, jog kitiems buvo mokami papildomi priedai, nesuteikia pagrindo reikalauti, kad darbdavys ir ieškovui mokėtų priedą. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu mokėti priedą už papildomų funkcijų ar užduočių vykdymą (papildomą darbą organizuojant mobiliųjų telefonų pirkimą). Paaiškina, kad ieškovo pareigybės aprašymo 4.10 punkte nustatyta, kad jis inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su IT, rengia pirkimo paraiškas, technines specifikacijas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis atlikdamas išmaniųjų telefonų viešąjį pirkimą, neatliko pareigybės aprašyme 4.10 punkte nustatytos funkcijos, nes telefonai nepriskirtini IT. Šiandieniniai mobilieji telefonai yra priemonė ir būdas duomenims ar informacijai rinkti, gauti laikyti, kaupti, persiųsti, apdoroti ir kt. Departamento darbuotojai jais naudojasi kaip darbo įrankiais. Informacinių technologijų terminas vartojamas kaip kompiuterių ir kompiuterių tinklų sinonimas, tačiau šis terminas taip pat apima ir kitas informacijos platinimo technologijas, tokias kaip televizija ir telefonai. Su informacinėmis technologijomis siejami kai kurie produktai ar paslaugos ekonomikoje, įskaitant kompiuterinę techninę įrangą, programinę įrangą, elektroniką, internetą, telekomunikacijų įrangą ir elektroninę komerciją. Esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso ieškovo teisė gauti priemoką, yra papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymo faktas. Atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju ieškovas vykdė pareigybės aprašymu jam priskirtas funkcijas, už kurias gavo pareiginę algą, o mokėti priemoką nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
10. Ieškovas A. M. kelia ginčą dėl darbo užmokesčio priemokos priteisimo.
11. Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą.
12. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė kasacinio teismo praktiką, nustatančią sąlygas, kai darbo užmokesčio priemokos yra laikomos sudėtine darbo užmokesčio dalimi, kurios darbuotojas gali reikalauti iš darbdavio. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą ir kad darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos. Konkretų premijos dydį gali nustatyti darbdavys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).
13. Ginčui aktualiu laikotarpiu priemokų dydžius ir mokėjimo sąlygas nustatė darbdavio, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. AD1-55 patvirtinta Darbo apmokėjimo sistema darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (skelbta viešai internete). Šios Darbo apmokėjimo sistemos 5 skyriuje buvo nustatyta priemokų mokėjimo tvarka ir sąlygos: 10 proc. dydžio priemoka numatyta už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė; 20 proc. dydžio priemoka numatyta už papildomų funkcijų ar užduočių, nenumatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą.
14. Apeliantas mano, kad darbo ginčų komisija ir teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad jis neatliko papildomų funkcijų ir nedirbo papildomu darbo krūviu.
15. Ieškovas teigia, kad jis 2022 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais vykdė jam pagal pareigybės aprašymą nepriklausiančią funkciją, t. y. organizavo viešąjį mobiliųjų telefonų pirkimą. Ieškovas teigia, kad šią papildomą funkciją atliko pagal tiesioginio vadovo rašytinį nurodymą (e. bylos t. 1, b. l. 26) ir kad už šios funkcijos atlikimą jam nebuvo skirtas 20 proc. priedas, kaip tai numato Darbo apmokėjimo sistema. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs su tuo susijusias aplinkybes, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad ieškovo vykdytas viešasis mobiliųjų telefonų pirkimas patenka į (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme numatytas šias pareigas einančio darbuotojo funkcijas (e. bylos t. 1, b. l. 138-139). Šis pareigybės aprašymas taikomas ieškovui, su juo jis yra susipažinęs pasirašytinai. Pareigybės aprašymo 4.10 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas „inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su IT, rengia pirkimo paraiškas, technines specifikacijas“. Susipažinus su dokumentais, kuriuos rengė ieškovas vykdydamas viešąjį pirkimą, ypač su techninėmis specifikacijomis, teismui nekyla abejonių, jog tai yra informacinių technologijų žinių, praktikos ir patirties reikalaujantys dokumentai (e. bylos t. 1, b. l. 28-38). Todėl darbo ginčų komisija ir teismas teisingai sprendė, kad tokia funkcija, t. y. rengti mobiliųjų telefonų pirkimui reikalingus dokumentus, yra priskirta (duomenys neskelbtini) skyriui ir jame dirbančiam (duomenys neskelbtini). Apelianto keliamos abejonės dėl to, kad mobilieji telefonai nepatenka į „informacines technologijas“, yra mažareikšmiai ir nekeičia reikalo esmės. Darbo teisės doktrinoje akcentuojama, jog darbdavys apibrėždamas darbuotojo darbo funkcijas neturi kazualistiškai išvardinti visų darbų sąrašo, kurie darbuotojui galėtų būti pavedami jam einant šias pareigas, nes praktikoje to padaryti neįmanoma. Remiantis Darbo kodekso 44 straipsnio 1 dalies 4 punktu, darbdavys turi apibūdinti tik darbo funkciją, nurodyti darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą ir hierarchinį ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygį (laipsnį). Kilus abejonių dėl konkrečios darbo užduoties priskyrimo pareigybei, toks ginčas turi būti sprendžiamas pagal darbo funkcijos ar pareigybės esmę ir pagal visumą kitų aplinkybių, įskaitant ir tai, kokie konkretūs darbai šiam ar kitam darbuotojui, einančiam tas pačias pareigas, įprastai yra priskiriami. Šiuo atveju pagal minėtą Pareigybės aprašymą į ieškovo darbo funkcijas patenka viešųjų pirkimų organizavimas, pirkimo paraiškų ir techninių specifikacijų rengimas. Išskirti mobiliųjų telefonų pirkimą iš kitų viešųjų pirkimų, remiantis tuo, kad toks pirkimas nėra susijęs su „IT“, nėra jokio protingo pagrindo. Toks išskyrimas būtų kazualistinis ir nemotyvuotas, nepateisinantis būtinybės tik dėl to steigti kitą pareigybę ar šį darbą pavesti kitam darbuotojui. Paminėtina, kad byloje yra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja E. S. kitiems (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), t. y. L. S., N. B. ir S. T. taip pat kaip ir ieškovui buvo davusi nurodymą organizuoti įrangos pirkimą, kuri, apelianto vertinimu, taip pat būtų menkai susijusi su „IT“, t. y. dokumentų naikinimo įranga, stacionarūs švyturėliai, termovizoriai (e. bylos t. 1, b. l. 26). Byloje nustatyta, kad tokie pirkimai neįvyko negavus finansavimo, tačiau minėti kiti skyriaus darbuotojai vykdė su tuo susijusias darbo funkcijas – kaip ir ieškovas rengė paraiškas AM dėl lėšų skyrimo iš AARP. Byloje nėra duomenų, kad toks darbas pagal darbdavio taikomą praktiką yra ar kada nors buvo apskaitytas kaip nepatenkantis į skyriaus (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas dėl to, jog tokio viešo pirkimo objektu buvusi įranga nėra susijusi su „IT“. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria darbdavio vertinimui, kad mobiliųjų telefonų viešojo prikimo organizavimas pagrįstai buvo priskirtas ieškovui kaip jo tiesioginė darbo funkcija ir kad darbdavys neprivalėjo ieškovui skirti 20 procentų dydžio priedą už tokios funkcijos vykdymą.
16. Apeliantas taip pat teigia, kad 2022 m. lapkričio mėnesį jis, kaip ir kiti skyriaus (duomenys neskelbtini), dirbo prie įstaigai nebūdingo projekto, tačiau jam nebuvo skirta Darbo apmokėjimo sistemoje numatyta 10 proc. dydžio priemoka už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė.
17. Ieškovas tokį darbdavio sprendimą laiko diskriminaciniu, nes kai kuriems kitiems skyriaus (duomenys neskelbtini) toks priedas buvo skirtas.
18. Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, santuokinę ir šeiminę padėtį, etninę priklausomybę, priklausymą politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ar asociacijoms, religiją (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimą turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį.
19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą šiuo aspektu, t. y. dėl darbdavio galimai taikytos diskriminacinės darbo apmokėjimo politikos, atkreipia dėmesį, kad remiantis Darbo kodekso 26 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Nors apeliantas teigia, kad ne jis, bet darbdavys turėjo įrodinėti, jog diskriminacijos nebuvo, tačiau kaip minėta pagal DK 26 straipsnio nuostatas, tam kad įrodinėjimo pareiga pereitų darbdaviui, darbuotojas turi nurodyti diskriminacijos aplinkybes, leidžiančias daryti pagrįstą prielaidą apie diskriminaciją. Tokios aplinkybės, neabejotinai turi būti susijusios su diskriminacijos pagrindais, t. y. lytimi, rase, tautybe, pilietybe, kalba, kilme ar kt. kaip tai numatyta įstatyme, tačiau ieškovas tokių pagrindų, dėl ko jo nuomone darbdavys skirstydamas priemokas jį galėjo vertinti nepalankiai, nenurodo. Pažymėtina, kad apie tai ieškovui buvo išaiškinta Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. vasario 27 d. rašte, kuriame buvo išaiškinta teisė ginti savo teises darbo ginčų komisijoje ir teisme, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kas yra diskriminacija ir kaip ji įrodinėjama („diskriminacija kildinama iš palyginamųjų asmenų ar jų grupių nevienodo traktavimo, pagrįsto to asmens ar grupės asmenų tam tikrais tapatybės požymiais ar priskirtinomis savybėmis; tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, ir vertinama, ar panašiomis aplinkybėmis jie yra vertinami vienodai, ar jiems taikomas vienodo elgesio principas“ (e. bylos t. b. l. 82). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, ir savo iniciatyva įvertinęs visus darbuotojo argumentus, įskaitant ir tuos, kuriais jis nesiremia apeliaciniame skunde, nustatė, kad darbo ginčų komisijai ieškovas buvo nurodęs, jog, jo nuomone, darbdavys gali jį vertinti nepalankiai dėl to, kad jis naudojasi Darbo kodekse numatytomis teisėmis, kad yra kreipęsis į VDI dėl savo pažeistų teisių, t. y. dėl nuotolinio darbo, ir tas ginčas šiuo metu yra nagrinėjamas teisme (e. bylos t. 1, b. l. 75).
20. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-1803-331/2023 dėl A. M. skundo, kuriuo jis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus 2022-10-07 sprendimą Nr. SD-137-20690 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją iš naujo atlikti tyrimą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjui taikyto mobingo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimo nustatymo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo skundas yra atmestas. Šiuo metu nurodytas administracinio teismo sprendimas neįsiteisėjęs dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo.
21. Vertinant, ar paminėtos aplinkybės gali būti laikomos kaip leidžiančios daryti pagrįstą prielaidą dėl diskriminacijos, teismas atkreipia dėmesį, kad kilusiame administraciniame ginče darbdavys dalyvauja ne atsakovu, bet trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, iš minėtos administracinės bylos duomenų matyti, kad ieškovo prašymą dėl nuotolinio darbo darbdavys patenkino 2022 m. spalio 3 d. Taip pat matyti, kad priežastys, dėl kurių buvo delsiama tenkinti ieškovo prašymą, buvo grindžiamos dalykiniais argumentais, t. y. iš esmės dėl to, kad ieškovas pildydamas prašymą dėl nuotolinio darbo nesutiko prašymo formoje pažymėti, jog po nuotolinio darbo jis turės teikti nuotolinio darbo ataskaitas. Ieškovo ginčijamame Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus 2022-10-07 sprendime Nr. SD-137-20690 taip pat konstatuota, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad ieškovo atžvilgiu AAD atsakingi darbuotojai taikė psichologinį smurtą.
22. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos perkelti įrodinėjimo pareigą darbdaviui. Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybes apie diskriminacijos prielaidas teismas vertina tik tikėtinumo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga šiam darbo ginčui. Tokiam vertinimui neturi reikšmės tai, kokį sprendimą priėmė administracinis teismas, ir taip pat tai – kad šis sprendimas šiuo metu neįsiteisėjęs.
23. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų priemokos skyrimui, pažymi, kad 2022 m. lapkričio mėnesį priemokos nebuvo skirtos ne tik ieškovui, bet ir dar vienam (duomenys neskelbtini). Be to, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks darbdavio sprendimas yra susijęs ne su diskriminaciniais pagrindais ar ieškovo dalyvavimu kitoje byloje prieš darbdavį, bet su visiems tą patį darbą dirbusiems darbuotojams vienodai taikytais dalykiniais reikalavimais. Darbdavys nurodo, kad (duomenys neskelbtini) darbo krūvis 2022 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais iš tikrųjų buvo padidėjęs dėl vykdomos sutarties su IVPK dėl konsolidavimo bei dėl bendradarbiavimo su Kertiniu valstybės telekomunikacijų centru (KVTC), tačiau darbdavys pažymi, kad skiriant priemokas (duomenys neskelbtini) buvo vertinamas konkretaus darbuotojo darbo indėlis minėtame projekte. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui 2022 m. lapkričio mėnesį buvo skirta 20 proc. priemoka už vykdytą papildomą darbą atliekant inventorizaciją (e. bylos t. 1. b. l. 160) ir vienkartinė premija už ypač svarbios užduoties įvykdymą, t. y. už papildomus darbus pagal sutartį su IVPK ir už (duomenys neskelbtini) skyriaus sukurtą apskaitos žurnalą bei elektroninę sistemą „Sandėlis“ (e. bylos t. 1, b. l. 172-173). Skyriaus vedėja E. S. teisme paaiškino, kad už papildomą darbą vykdant projektą su IVPK ir KVTC ieškovui ir dar vienam (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio mėnesį nebuvo skirta papildoma 10 proc. priemoka, nes jie laiku neatliko savo darbo užduočių, t. y. ieškovas 2022 m. lapkritį vėlavo pateikti schemas, reikalingas KVTC projektui. Paties ieškovo pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu parodo, kad B. S. buvo informavęs (duomenys neskelbtini), įskaitant ieškovą, jog dėl laiku nepateiktų schemų kyla sunkumų vykdant susitarimus su KVTC (e. bylos t. 2, b. l. 4). Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad papildomas schemas ieškovas persiuntė 2022 m. lapkričio 21 d., t. y. po priminimo, kad yra vėluojama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, jog nebuvo pagrindo skirti papildomą priemoką ieškovui už 2022 m. lapkričio mėnesį atliktus papildomus darbus projekte projektą su IVPK ir KVTC, nes ieškovo darbo indėlis buvo mažesnis nei kitų darbuotojų, kuriems priemoka buvo paskirta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paminėtos aplinkybės reiškia, kad apeliantas neįrodė, jog jis atliko vienodos vertės darbą, palyginus su kitais (duomenys neskelbtini), kuriems buvo skirta papildoma 10 procentų priemoka. Taigi apelianto argumentai dėl darbdavio taikytos diskriminacinės darbo apmokėjimo politikos atmestini ne tik dėl neįrodyto diskriminacijos pagrindo, bet ir dėl neįrodyto fakto, kad ieškovo atliktas darbas atitiko lygiavertiškumo kriterijus pagal Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.
24. Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apelianto teiginiai, kad darbdavys nebuvo sudaręs sutarties su KVTC nėra svarbus šiam darbo ginčui. Ieškovo reikalavimai šioje byloje buvo grindžiami tuo, kad jis dirbo papildomą darbą, bet aplinkybės dėl to, kokiu pagrindu ir pagal kokias sutartis darbdavys bendradarbiavo su IVPK ir KVTC, nelemia ieškovo darbo kiekio ir darbo laiko normos.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
29. Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas neteikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.