Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. P.-Š., jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P.-Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-31068-2025 (ROIK: 25290664967) panaikinimo dalyje arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31068-2025 (toliau – ir Nutarimas) J. P.-Š. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2025 m. lapkričio 15 d. 8.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, neįsitikinus, kad tai daryti bus saugo, ko pasekoje susidūrė su automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio automobilis Lexus atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo automobilių skriejančios šukės apgadino stovintį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti minėti automobiliai. Automobilio VW Golf vairuotojui R. V. nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 136.3 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

2. J. P.-Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už padarytus administracinius nusižengimus J. P.-Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 240 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 5 mėnesiams.

3. J. P.-Š., nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį; arba nutarimo nepanaikinus, pakeisti nutarimą, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytą nuobaudą – baudą, skiriant sankcijos ribose, tačiau neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba šią priemonę skiriant kuo trumpesniam terminui. Skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Nurodė, kad sutinka jog jai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su taip pat jai pritaikytos atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Prašo panaikinti šioje dalyje jai inkriminuotą administracinį nusižengimą arba jį perkvalifikuoti į nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Taip mano dėl to, kad lenkimo manevrą pradėjo važiuodama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves jungiančiu skersgatviu nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriame jokių sankryžų nėra, tik yra įvažiavimai į kiemus. Prieš ją ant važiuojamosios dalies labai lėtai judėjo kitas automobilis – Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio vairuotojas A. R. apklausoje patvirtino, kad sustojo norėdamas priparkuoti savo automobilį), todėl ji įsitikinusi, kad nei iš priekio neatvažiuoja nei iš galo ją lenkia kita transporto priemonė, nutarė aplenkti priekyje jos buvusį automobilį. Lenkimo manevrą pradėjo esant brūkšninei kelio ženklinimo linijai tarp priešingų eismo juostų, bepabaigdama lenkimo manevrą pamatė, kad už važiuojamo kelio vingio iš kairės pusės priešpriešine juosta gana dideliu greičiu atlekia baltos spalvos automobilis, todėl siekdama išvengti eismo įvykio dar labiau paspaudė akseleratorių norėdama kuo greičiau užbaigti lenkimo manevrą. Tačiau stabdyti ir grįžti į savo eismo juostą jau nebuvo galimybės, todėl bebaigiant daryti lenkimą ne iki galo grįžus į savo eismo juostą neišvengė susidūrimo su iš priekio atvažiavusiu automobiliu ir jo priekio kairysis šonas kliudė jos vairuojamo automobilio kairės pusės galinį ratą; ko pasėkoje nuo smūgio jos automobilis metėsi į dešinę pusę ir apgadino dešinėje pusėje stovėjusias dvi transporto priemones. Pažymėjo, kad lenkimo manevrą darė įsitikinusi, kad tai nesukels eismo įvykio ar pavojingos situacijos ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių atsitiko kas atsitiko. Neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, mano jog galėjo suklysti dėl kelio vingio, kuris iš dalies užstojo iš už posūkio važiuojančias transporto priemones priešinga linkme. Taip pat eismo įvykį įtakojo kaip matyti ir iš byloje esančio vaizdo įrašo, gana didelis iš priešpriešais atvažiavusio VW Golf greitis bei tai, kad minėto automobilio vairuotojas nepristabdė savo automobilio iki susiduriant su jos automobiliu.

3.2. Sutinka, jog jos atlikto lenkimo pasekoje buvo padarytas eismo įvykis, tačiau į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo nepažeisdama KET, toje vietoje nebuvo ištisinės kelio ženklinimo linijos skiriančios juostos ir draudžiančios lenkti, kelio ženklai nedraudė lenkti, eismas gatvėje nebuvo intensyvus, važiavo dieną, šviečiant saulei, lenkimui būtina eismo juosta buvo laisva ir neatrodė, kad bus kliudoma priešais važiuojančios transporto priemonėms, t. y. priimdama sprendimą lenkti buvo įsitikinusi, kad tą daryti yra saugu. Mano, kad šiuo atveju jai inkriminavimas ANK 420 straipsnio 1 dalies yra perteklinis, nes ANK 423 straipsnio 2 dalies dispozicija kartu apima vairuotojo kaltą veikimą ar neveikimą pažeidžiant KET. Mano, kad jos atliktas lenkimo manevras, kuris nepavyko, yra tiesioginė ir vienintelė eismo įvykio priežastis bei tai buvo įvertinta taikant jai atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, todėl atskirai kvalifikuoti tokį elgesį kaip „pavojingos situacijos sukėlimą“ pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra teisiškai pagrįsta. Tokiais atvejais, kai kiekvienas eismo įvykis pasibaigęs susidūrimu automatiškai būtų laikomas pavojingos situacijos sukėlimu, tuomet ANK 420 straipsnio 1 dalis beveik visuomet būtų taikoma su ANK 423 straipsnio 2 dalimi, o tai akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo valios atskirti paprastus neatsargius pažeidimus nuo išskirtinai pavojingų ir neatsakingų vairuotojo veiksmų. Mano, kad dvigubas tos pačios veikos kvalifikavimas pažeidžia teisinio proporcingumo ir teisingumo principus.

3.3. Jei teismas nutartų, kad ji pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn už abu administracinius nusižengimus, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą netaikant teisės vairuoti atėmimo. Nurodo, kad yra dora, siekianti padėti kitiems moteris, dirbanti, ištekėjusi, auginanti nepilnametį vaiką, neteista, turinti (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, per kurį kelis kartus buvo traukta administracinėn atsakomybėn už nešiukščius KET pažeidimus, paskirtas baudas nedelsdama susimokėdavo. Jos sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini), esančiame kitame mieste, dėl to ji rūpinasi dukros nuvežimu ir parvežimu į sporto treniruotes ir varžybas, taip pat rūpinasi sutuoktinio motina, kuri dėl savo amžiaus negali pati pilnavertiškai savimi pasirūpinti, yra reikalinga pagalba buities darbuose, maisto aprūpinime, nuvežimui į gydymosi įstaigas. Neturėdama teisės vairuoti ji negalės tinkamai pasirūpinti artimaisiais.

3.4. Priimtame skunde, nutarimą priėmęs pareigūnas neįvertino to, kad ji pripažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išaiškinti. Aktyviai dalyvavo bei bendradarbiavo su eismo įvykio tyrimą vykdžiusia tyrėja, padėjo išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, neneigė savo kaltės, padėjo eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui nedelsiant iškvietusi medicininę pagalbą. Dėl to, kad nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jai buvo paskirta nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės terminas didesni nei sankcijoje numatyti sankcijos vidurkiai. Prašo pritaikyti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

3.5. Mano, jog tenkinus šį skundą ir panaikinus jai administracinio poveikio priemonės taikymą, ji neliktų nepatyrusi neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, ją pakankamai auklėja paskirta bauda. Be to, pati yra patyrusi didelę turtinę žalą, nes reiks remontuoti automobilį. Pilnai suvokia savo atsakomybę, padarė tinkamas išvadas ir ateityje bus atidesnė ir atsakingesnė vairuotoja.

8. Prie administracinio skundo medžiagos pridėta 2025 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio schema su rašytiniais pareiškėjos, nukentėjusiojo R. V. paaiškinimais. Pridėtos nuotraukos iš eismo įvykio vietos.

Skundas tenkinamas iš dalies.

11. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

12. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

13. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.

15. Teismų praktikoje įvairiai sprendžiama dėl veikų kvalifikavimo taikant ANK 423 straipsnį ir kitus ANK straipsnius. Pavyzdžiui, kasacinis teismas nagrinėdamas bylą padarė išvadą, kad, kai esant lengvam girtumui vairuotojas vairuoja automobilį, tačiau jo nesuvaldo, nuvažiuoja nuo kelio ir sugadina svetimą turtą, ANK 423 straipsnio 3 dalis apima lengvesnius administracinius nusižengimus, todėl vadovaujantis visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji išsamiausiai apibūdina veikos turinį. Konkrečiu atveju kolegija sprendė, kad ANK 423 straipsnio 3 dalis apima ANK 417 straipsnio 8 dalį (KET 9, 14, 127 punktų pažeidimai) ir 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-489/2020).

16. Vis dėl to, sprendžiant, ar ANK 423 straipsnio 2 dalis apima 420 straipsnio 1 dalį teismų praktikoje laikomasi kitokios pozicijos. Administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Baudžiamojoje teisėje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Analogiškos situacijos susiklosto ir asmenims viena veika tuo pačiu metu padarius du ar daugiau administracinių nusižengimų. Taigi, idealioji administracinių nusižengimų sutaptis yra tada, kai viena administracinių nusižengimų kodekso norma padarytų veikų neapima. Nustačius, kad vienu metu padaromi du atskiri administraciniai nusižengimai, kurių objektyviosios pusės požymiai skiriasi iš esmės, administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje neapima nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl veika kvalifikuojama kaip dviejų administracinių nusižengimų sutaptis (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2024 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. AN2-92-1121/2024, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. eAN2-125-879/2025.).

17. J. P.-Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko jos vairuojamas automobilis susidūrė su automobiliu VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį, bei buvo apgadintas dar vienas automobilis „Nissan“, o automobilio VW „Golf“ vairuotojui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdžio metu ištyrus byloje surinktus įrodymus, buvo nustatyta, kad J. P.-Š. vairuodama automobilį „Lexus“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą norėdama aplenkti ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Nors J. P.-Š. nurodė, kad lenkimo manevrą pradėjo esant brūkšninei kelio ženklinimo linijai tarp priešingų eismo juostų, bepabaigdama lenkimo manevrą pamatė, kad už važiuojamo kelio vingio iš kairės pusės priešpriešine juosta gana dideliu greičiu atlekia baltos spalvos automobilis, todėl siekdama išvengti eismo įvykio dar labiau paspaudė akseleratorių, norėdama kuo greičiau užbaigti lenkimo manevrą, tačiau vien aplinkybė, kad ji lenkimo manevrą pradėjo esant brūkšninei ženklinimo linijai nėra tokia aplinkybė, kuri automatiškai šalina jos atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja teigė, kad stabdyti ir grįžti į savo eismo juostą jau nebuvo galimybės, todėl bebaigiant daryti lenkimą ne iki galo grįžus į savo eismo juostą neišvengė susidūrimo su iš priekio atvažiavusiu automobiliu ir jo priekio kairysis šonas kliudė jos vairuojamo automobilio kairės pusės galinį ratą, ko pasėkoje nuo smūgio jos automobilis metėsi į dešinę pusę ir apgadino dešinėje pusėje stovėjusias dvi transporto priemones. Šios aplinkybės pareiškėjos atsakomybės nešalina, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022). Bylos duomenys patvirtina, kad J. P.-Š. pasirinko itin nesaugų manevrą dar pačioje manevro pradžioje, kai nusprendė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą esant brūkšniniam kelio žymėjimui. Liudytojas A. R. parodė, kad jis atvažiavęs šalia daugiabučio (duomenys neskelbtini), sustojo ir ruošėsi parkuotis, kai pamatė atvažiuojantį automobilį „Lexus“, kuris liudytojo automobilį aplenkė išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, spausdamas akseleratorių, tačiau vairuotoja nespėjo grįžti į savo eismo juostą susidūrė su VW markės automobiliu. Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis R. V. Jis teisme papildomai paaiškino, kad gatvė, kurioje įvyko įvykis, yra sudėtinga ir avaringa, nes iš abiejų pusių yra mašinos, matomumas dėl to mažesnis, be to, važiuojant link (duomenys neskelbtini) atrodo kaip ir geras matomumas, bet automobiliai jį uždengia. Nukentėjusysis matė automobilį, kuris norėjo parkuotis ir tada pamatė automobilį „Lexus“, nukentėjusysis stabdė ir iš karto susidūrė. Nebuvo jokių galimybių išvengti susidūrimo, susidūrimas įvyko ant ištisinės linijos. Šiuos parodymus patvirtina ir eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad iš tiesų J. P.-Š. lenkimą pradėjo esant brūkšninei kelią žyminčiai juostai, o lenkimą baigė ant ištisinės linijos. Nepaisant to, kad lenkimo manevras buvo pradėtas esant brūkšninei linijai, J. P.-Š. turėjo pareigą įsitikinti, jog lenkimo manevrą atlikti yra saugu. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak nukentėjusiojo, ši kelio atkarpa yra labai nesaugi ir sudėtinga, toks jos įsitikinimas turėjo būti vertinamas padidinto atsargumo kontekste. To J. P.-Š. nepadarė, nors galėjo sustoti ir palaukti, kol priekyje buvęs automobilis baigs parkavimosi ar kitą manevrą itin siauroje gatvėje su ribotu matomumu. Išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą J. P.-Š. neįsitikino, kad tai daryti saugu, nors turėjo visas galimybes tą padaryti, nedavė kelio priešinga kryptimi pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „VW Golf“, dėl to kitos transporto priemonės vairuotojas R. V. buvo priverstas staigiai stabdyti siekdamas išvengti eismo įvykio, o tai sukėlė pavojingą situaciją kelyje ir eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinti 4 automobiliai ir nukentėjo žmogus. Pateiktas vaizdo įrašas byloje patvirtina, kad J. P.-Š. pasirinko lenkimo manevrą itin pavojingomis aplinkybėmis negalėdama jų nematyti, bet turėdama galimybę rinktis kitokį elgesį kelyje. Vaizdo įraše matyti, kad J. P.-Š. važiuojant, prieš ją ta pačia kryptimi važiavo kitas automobilis, gatvė, kurioje vyko eismas, buvo itin siaura, tiek pareiškėjos važiuojamosios kelio juostos dalyje, tiek ir priešingoje kelio juostoje stovėjo priparkuoti automobiliai, kurie dar labiau susiaurino gatvės važiuojamąją dalį ir ribojo matomumą, prieš J. P.-Š. ta pačia kryptimi važiavęs automobilis priartėjęs prie kelio dalies, kurios dešiniame šone stovėjo automobilis, pasitraukė labiau prie kairiojo eismo juostos krašto, nes stovėjęs automobilis sudarė kliūtį, būtent tokioje situacijoje įraše matyti, kaip J. P.-Š. vairuojamas automobilis „Lexus“ išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, norėdamas apvažiuoti tiek stovintį, tiek judantį automobilius, įraše matyti, kad pasirinktas manevras buvo pavojingas vien dėl to, kad buvo atliekamas itin susiaurėjusioje važiuojamojoje kelio dalyje, kitam automobiliui dėl kliūties dešinėje pasitraukus arčiau kairio juostos krašto. Taip pat įraše matyti, kad J. P.-Š. vairuojamas automobilis išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą toje juostoje atvažiuojant priešinga kryptimi baltam automobiliui ne stabdo, ar bando grįžti į savo eismo juostą, o padidina greitį ir bando pravažiuoti tarp lenkiamo automobilio ir priešpriešais atvažiuojančio balto automobilio, būtent tuo metu įvyksta susidūrimas. Teismo vertinimu, iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka J. P.-Š. vairuojamam automobiliui pavyksta išvengti daug stipresnio susidūrimo ir sunkesnių padarinių. Pareiškėjos teiginiai, kad priešpriešais vairavęs automobilis važiavo dideliu greičiu, nepaneigia jos padarytų KET pažeidimų, kurie buvo pagrindinė priežastis tiek eismo įvykiui, tiek pavojingos situacijos sukėlimui kelyje, dėl kurios kiti eismo dalyviai buvo priversti imtis staigių manevravimo veiksmų siekiant išvengti susidūrimo. Tai, kad pareiškėja įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neneigė ir ji pati. Atsižvelgus į ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad J. P.-Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus, todėl administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio 1 dalies numatyto nusižengimo padarymą patraukta pagrįstai.

18. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Iš 2025 m. gruodžio 2 d. specialisto paaiškinimo matyti, kad specialistas išnagrinėjęs pateiktus R. V. medicininius dokumentus, bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad R. V. nustatyta odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ginčo byloje dėl sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jo masto nėra, pareiškėja ginčija inkriminuojamų administracinių nusižengimų sutapties klausimą. Teismas iš dalies sutinka su skunde išreikštu teiginiu, kad automatiškai bet kokiam išvažiavimui į priešingos krypties eismo juostą, kurio pasekoje kilo eismo įvykis, ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 2 dalies taikymas neatitiktų įstatymų leidėjo valios atskirti paprastus neatsargius pažeidimus nuo išskirtinai pavojingų ir neatsakingų vairuotojo veiksmų. Teismas pažymi, kad kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar vairuotojo išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą atitinka 420 straipsnio 1 dalies pavojingumą ir visus sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad J. P.-Š. veiksmai išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą buvo pavojingi ir atitiko nusižengimo sudėties požymius. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Dėl to ANK 420 straipsnio 1 daliai taikyti, kai veika padaroma įvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, neturi teisinės reikšmės tai, ar dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, kilo eismo įvykis ir kuris eismo dalyvis dėl jo kaltas. Svarbu tik tai, kad įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukeltų pavojingą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-788/2021). Pareiškėja skunde nurodo, kad nusižengimas numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje apima nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Vis dėl to, teismas su tokiu skundo teiginiu sutikti negali, nes jam prieštarauja aptarta teismų praktika, pagal kurią šie nusižengimai kvalifikuojami kaip sutaptis, nes nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje, neapima nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

19. Nagrinėjamu atveju J. P.-Š. nubausta pagal nurodytą ANK 420 straipsnio 1 dalį, jai paskiriant artimą minimaliai nuobaudą – 180 Eur baudą ir nustatant didesnės negu vidurkis administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo trukmę – 5 (penkis) mėnesius. Pažymėtina, kad J. P.-Š. bylos nagrinėjimo metu teisme savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, bei KET reikalavimų neatitinkančio vairavimo pripažino, nuobaudos dydžio neginčijo, tačiau prašė vertinti jos byloje susiklosčiusią situaciją ir spręsti, ar nėra pagrindo jai paskirtos poveikio priemonės terminą sumažinti arbą jos netaikyti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi.

20. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

21. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Pagal teismų praktiką taip pat yra aiškinama, kad administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-891/2023). Tai reiškia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos.

22. J. P.-Š. pašymą taikyti minėtą nuostatą grindžia aplinkybėmis, kad ji augina nepilnametę dukrą, kuria kiekvieną rytą veža į mokyklą, 3 kartus į sporto užsiėmimus, pagal jos darbo funkcijas jai priklauso vizituoti kitas įmones; jos ir sutuoktinio tėvai yra pensinio amžiaus, sutuoktinio tėvas yra po (duomenys neskelbtini), jam sunku vaikščioti, anytą turi (duomenys neskelbtini), kurį reikia kiekvieną mėnesį keisti nuvykus į ligoninę, anyta pergyvena ir nesutinka vykti taksi, pareiškėja persikraustė arčiau savo pensininkės motinos, jos vyras yra (duomenys neskelbtini) ir dažnai būna komandiruotėse.

23. Vertindamas, ar pareiškėjos padarytų nusižengimų atveju galima pripažinti esant teismų praktikoje įvardinamą kompleksą faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjos naudai, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje atskirai vertinant nėra vienos ar kelių aplinkybių, kurios būtų laikomos išskirtinėmis, ar faktinių bylos aplinkybių visuma pripažintina kaip reikšminga ir sudaranti pagrindą paskirti švelnesnę negu sankcijoje nustatyta administracinio poveikio priemonę. Nors pareiškėja nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas vykti į darbą, bei periodiškai važiuoti padėti anytai nuvykti pas gydytojus, paimti dukrą iš ugdymo įstaigų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo svartyti jų kaip tokių ypatingų, dėl kurių būtų pagrindas trumpinti teisių atėmimo terminą. Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėja nurodė, jog jos tiesioginėse darbo funkcijose nėra nurodymo vizituoti kitas įmones, tą patvirtinančių dokumentų ji teismui nepateikė. Teisme gautoje charakteristikoje ji darbdavio apibūdinama teigiamai, tačiau nėra pažymėta, kad teisių atėmimas iš esmės keistų darbo santykius, sudarytų prielaidas nutraukti darbo sutartį ar pan. Tai rodo, kad teisė vairuoti nėra būtinoji darbinių santykių išlaikymo sąlyga, kurios egzistavimas leistų svarstyti neproporcingo neigiamo poveikio pažeidėjui. Nurodomos šeiminės aplinkybės be abejo yra reikšmingos, rodo, kad pareiškėja yra rūpestinga ir prisiimanti atsakomybę už savo artimuosius, tačiau pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog teisių atėmimas sukels tokius padarinius, kurie prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas pažymi, kad praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, ??? 2AT-1-654/2025). Nors pareiškėja nurodė, kad jos vyras dirba ir dažnai būna komandiruotėse, tačiau pateikti papildomi dokumentai patvirtinantys patį darbo pobūdį, neįrodo, kad sutuoktiniui būnant komandiruotėse, o pareiškėjai neturit teisės vairuoti nebus jokių galimybių pasirūpinti šeimos nariais, kaip nurodė pati pareiškėja ji gyvena arti motinos, o anytą nuvežti iki gydytojų yra galimybė ir su taksi, vien anytos nesutikimas su tokiu važiavimo būdu, esmingai situacijos vertinimo nekeičia.

24. Nepaisant to, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui pagrindo nenustatyta, teismas sprendžia, kad Institucija, paskyrusi teisės vairuoti atėmimo terminą, jį nustatė didesnį negu vidurkis, tačiau tokio sprendimo motyvų nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, kuri apibūdinama iš esmės teigiamai yra pagrindas manyti, jog toks terminas yra neproporcingas ir sankcijos ribose gali būti mažinamas iki minimalaus. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad J. P.-Š. padarė nusižengimus, tačiau neveikė tyčia tikslingai siekdama vairuoti pavojingai, ji netinkamai įvertinusi situaciją, pasirinko toje kelio atkarpoje nesaugų manevrą išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, nors tą daryti akivaizdžiai buvo nesaugu. Dėl padaryto pažeidimo ir sukeltų pasekmių pareiškėja teismo posėdžio metu išreiškė gailestį ir pergyvenimą. Ji neneigė faktų, kurie nustatyti administracinio nusižengimo protokole, tačiau nesutiko su jų teisiniu vertinimu. Tokiu atveju teismas vertina, kad yra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad už pažeidimą, sukėlusį byloje nustatytus padarinius teisių atėmimas gali būti taikomas, nors už pažeidimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, teisių atėmimo taikymas yra privalomas. Byloje esantys duomenys pareiškėją apibūdina tik teigiamai. Pagal administracinių nusižengimų registro duomenis, J. P.-Š. 2025 m. bausta vieną kartą už stovėjimą neleistinoje vietoje, bauda sumokėta. Iki 2021 m. daugiau KET pažeidimų nebuvo fiksuota, tai rodo, kad pareiškėja nėra piktybinė pažeidėja, ji siekia ir laikosi KET reikalavimų, fiksuoti pažeidimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, o nagrinėjamos bylos įvykis yra neįvertintos situacijos rizikos pasekmė, itin neatsargaus veikimo padarinys. Taigi, matyti, jog anksčiau J. P.-Š. nebuvo bausta už pavojingą vairavimą, nėra padariusi kitų administracinių nusižengimų, neteista. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėja neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ar kitas visuomenėje priimtas elgesio normas. Nors ji, kaip pakankamai intensyviai vairuojantis asmuo turėjo nuobaudų už nedidelius KET pažeidimus, tačiau visos paskirtos administracinės baudos sumokėtos, kas rodo, jog asmuo nevengia asmeninės atsakomybės už padarytus pažeidimus.

25. Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, išklausęs teismo posėdyje pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimų, J. P.-Š. teismo posėdžio metu išreikštą prisipažinimą sukėlus eismo įvykį bei nuoširdų gailėjimąsi dėl administracinio nusižengimo padarymo, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog J. P.-Š. padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų ir nors ji turi atsakyti už padarytus pažeidimus, tačiau administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju turi būti proporcinga, todėl yra pagrindas administracinio poveikio priemonės terminą mažinti iki minimalaus termino sankcijos ribose. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, daro išvadą, jog paskyrus administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui, bus užtikrinama teisės pažeidimų prevencija bei ANK 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P.-Š. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-31068-2025 (ROIK: 25290664967) pakeisti: J. P.-Š. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinio poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Galutinę nuobaudą paskirti 240 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.