- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- eAN2-125-879/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00055-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto D. S. (toliau – Pareiškėjas, Pažeidėjas ) pagal įgaliojimą atstovaujamo motinos D. K.- S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau –Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. B. 2025 m. vasario 6 d. nutarimu D. S. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta galutinė 875 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. liepos 21 d. 16 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, vairuodamas tyčia iš chuliganiškų paskatų partrenkė kelyje buvusį M. R., jį sužalodamas ir nežymiai sutrikdydamas M. R. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 28 d. nutartimi ( toliau- skundžiama nutartis) D. S. skundas dėl Institucijos nutarimo panaikinimo nepatenkintas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutarimą- administracinę bylą nutraukti.
3.1. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje buvo netinkamai įvertinta įvykio situacija susijusi su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuriame nukentėjusiąja pripažinta pareiškėjo motina D. K.- S.. Teigia, kad pareiškėjas dėl M. R. naudojamo fizinio smurto automobiliu iš namų apie 400 m atvyko lauko keliuku norėdamas apginti savo motiną nuo smurtaujančio M. R.. Pareiškėjas įvykio vietoje pats buvo sumuštas M. R., o ginantis nuo pastarojo fizinio smurto, įkando jam į pirštą. Tą teisme patvirtino liudytojas E. G., kuris stovėjo šalia M. R.. Pareiškėjui judant automobiliu E. G. jokios grėsmės nekilo, jis nuo automobilio judėjimo krypties nesitraukė, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo jokių chuliganiškų paskatų. E. G. tvirtino, kad automobilis judėjo atbuline eiga, kas neatitinka buvusios įvykio situacijos ir liudytoją apklausiant iš naujo teisme būtina šalinti šį prieštaravimą.
3.2. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties argumentais, kuriais buvo atmesti liudytojos D. K.-S. parodymai. Teigiama, kad būtent ji nurodė teisingas aplinkybes apie įvykio situaciją, nes pareiškėjui manevruojant automobiliu ir priartėjus prie stovinčių M. R. ir E. G., M. R. tyčia krito ant priartėjusio automobilio variklio dangčio, t.y. tyčia siekė sudaryti situaciją, kad pačiam nukentėti nuo pareiškėjo, tikslu išvengti atsakomybės dėl neteisėtai panaudoto fizinio smurto D. K.- S. atžvilgiu. Skunde aiškinama, kad M. R. nebuvo jokio pagrindo, reikalo ir būtinumo tyčia užšokti ant pareiškėjo vairuojamo automobilio variklio dangčio. Kūno sužalojimų apimtis ir vietų skirtingumas patvirtina, kad šių sužalojimų M. R. patirti įvykio metu negalėjo.
3.3. Teigiama, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir su išankstiniu priešišku nusistatymu pareiškėjo atžvilgiu, dėl ko nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė, todėl byla nutrauktina, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka išsireikalautina baudžiamoji byla, kurioje M. R. pareikštas įtarimas ir kurioje yra šiai bylai reikšmingų duomenų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Arnoldas Glodenis su skundu nesutinka, nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išdėstė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti policijos pareigūno ne teismo tvarka 2025 m. vasario 6 d. surašytame nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. įvykdė jam inkriminuotus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pirmiausia apeliaciniame skunde keliant reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tarka aukštesnysis teismas pasisako dėl šio skundo argumento. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos apeliacinėje instancijoje dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus to paties straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka tais atvejais kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi būti motyvuotas, tačiau jis teismui nėra privalomas.
6. Prašymas grindžiamas tuo, kad nagrinėjant bylą turi būti įvertinta baudžiamoji byla, kurioje M. R. pareikštas įtarimas ir kurioje yra šiai bylai reikšmingų duomenų. Atsakant į šį prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo pažymėtina, kad skunde pareiškėjas pats nurodo, jog prašomoje prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagoje nukentėjusiąja pripažinta pareiškėjo motina D. K.-S. dėl to, kad M. R. ją mušė, todėl ir buvo kviesta policija. Aptariamu atveju akivaizdu, jog tai yra du skirtingi įvykiai, t.y. D. K.-S. galimas sumušimas, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir D. S. padarytas ANK nusižengimas, todėl nagrinėjant D. S. administracinę bylą buvo įvertinta tik ta situacija, kur M. R. nukentėjo dėl D. S. veiksmų, pastarajam padarius KET pažeidimus. M. R. veiksmai D. K.-S. atžvilgiu bus įvertinti ikiteisminiame tyrime, todėl su šioje byloje nagrinėjama situacija jie nėra susiję. Kadangi prašymas prijungti į bylą naują įrodymą- ikiteisminio tyrimo medžiagą netenkinamas, todėl nėra jokio procesinio būtinumo rengti apeliacinio skundo nagrinėjimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir šis prašymas atmetamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas D. S. teisingo patraukimo administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą pagrįstumo klausimas, teigiant, kad jo veiksmuose nėra šių nusižengimų sudėties, kad nukentėjęs M. R. sąmoningai sukėlė situaciją, dėl kurios pats ir nukentėjo taip pat manoma, kad bylą pirmos instancijos teismas nagrinėjo šališkai dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nutartyje pasisako būtent dėl šių apeliacinio skundo keliamų klausimų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje padarymo teisės taikymo klaidų skundžiamoje nutartyje nepadarė, teisingai įvertino faktinės bylos aplinkybes bei tinkamai taikė materialines bei procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių ( toliau-KET) pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Esminis pareiškėjo skundu keliamas klausimas yra susijęs su ANK 420 straipsnio 2 dalies t.y. chuliganiško vairavimo taikymu, todėl šiuo klausimu apygardos teismas, visų pirma ir pasisako.
10. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu bylos faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų vertinimu, kad D. S. automobilio vairavimas tiesiai į M. R., taip nežymiai sutrikdant jam sveikatą aptariamu atveju pagrįstai pripažintas chuliganišku.
11. Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, išdėstyti chuliganiško vairavimo identifikavimo požymiai. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-719/2019). Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018,2AT-26-495/2025).
12. Šioje byloje D. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimu jis nubaustas už tai kad už tai, kad 2024 m. liepos 21 d. 16 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, vairuodamas tyčia, iš chuliganiškų paskatų, partrenkė kelyje buvusį M. R. jį sužalodamas ir nežymiai sutrikdydamas M. R. sveikatą, tokiais veiksmais pažeidė KET 4,5,9,14 punktų reikalavimus. KET 9 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga, kad jie privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
13. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų ir pirmos instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad tarp D. S. ir M. R. šeimos narių nuolat vyksta konfliktai dėl servitutinio kelio naudojimo. Tą partvirtina nukentėjusiojo M. R., liudytojų D. G., iš dalies liudytojos D. K.- S. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, 2024-07-22 16 val. į įvykio vietą atvykusio Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK tyrėjo T. M. tarybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių. M. R. duodamas paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo byloje ir teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną, dėl servitutinio kelio tvarkymo, įvyko ginčas tarp jo uošvio ir D. S. motinos, kuri trukdė dirbti, dėl to buvo kviesta policija. Jai išvykus, konfliktas su D. K.- S. tęsėsi, kai iš gretimos sodybos atlėkė kaimynas D. S., kuris nestabdydamas automobilio važiavo tiesiai ant M. R. ir jį partrenkė, dėl ko nukentėjęs užkrito ant D. S. vairuojamo automobilio VOLVO variklio dangčio. Nukritęs nuo jo ėjo prie vairuotojo atimti raktelių, kišo ranką, tuomet vairuotojas įkando į pirštą, pradėjo greitai važiuoti ir jį tempti. Liudytojas D. G. administracinio nusižengimo byloje ir teismo posėdyje patvirtino, kad D. S. automobiliu VOLVO važiavo tiesiai į M. R., kuris stovėjo, jį nutrenkė, automobilis nebuvo sustojęs ir M. nebuvo ant jo užšokęs, susidūrimą matė 20 m atstumu. Liudytojas patvirtino, kad D. S. važiuodamas rėkė, kad nutrenks, užmuš. Analogiškus parodymus teismo posėdyje davė ir liudytojas E. G.. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojo D. G. parodymai viso proceso metu, t.y. tiek duodant parodymus administracinio nusižengimo byloje, tiek ir pirmos instancijos teisme buvo nuoseklūs, analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir tyrėjo T. M. tarnybiniame pranešime. Aptariamoje situacijoje ypač svarbu įvertinti, jog įvykio metu pats D. S. gerai nesuvokė savo elgesio ir veiksmų, ką patvirtina, jo 2024-07-11 paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis visos įvykių eigos tiksliai neatsimena, nes buvo tarsi “autopiloto” būsenoje. Tai leidžia nuspręsti, jog D. S. savo veiksmų ir elgesio negebėjo kontroliuoti, elgėsi automatiškai ir negebėjo adekvačiai vertinti situacijos. Tokių bylos įrodymų kontekste, apygardos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad praėjus metams po įvykio, pareiškėjo parodymai teismo posėdyje detaliai išdėstant ir prisimenant įvykio aplinkybes ( kad nukentėjusysis pats užšoko ant jo automobilio variklio dangčio, kad jis sustojo prie nukentėjusiojo kojų ir jo nesužalojo) yra įvertinti kritiškai, kaip nenuoseklūs, pagrįstai teismui suabejojant tokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų patikimumu. Akivaizdu, kad pareiškėjui iš karto po įvykio teigiant jog nieko neprisimena dėl “autopiloto” būsenos, po metų detaliai paaiškinti bylos aplinkybes, tokia pozicija laikytina pasirinkta gynybos priemone, kurios nepatvirtina kiti bylos įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nors pareiškėjas skunde teigia, jog būtent liudytoja D. K.- S. teismo posėdyje teisingai nurodė visas įvykio aplinkybes, o teismo nutartyje jos parodymai nepagrįstai buvo atmesti, tačiau apygardos teismas ir su tokiu skundo argumentu visiškai nesutinka. Visų pirma, pareiškėjo motina, nors teismo posėdyje prieš duodant parodymu buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, visgi yra D. S. artimas šeimos narys, todėl jos parodymai turi būti vertinami tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai, o tokių įrodymų, be pagrįstai teismo kritiškai įvertintų D. S. parodymų, nėra. Antra, byloje nustatyti D. K.- S. konfliktiniai santykiai su M. R. šeima dėl servitutinio kelio ir dėl to užsitęsę ginčai, kas neleidžia nuspręsti, jog ji gali būti objektyvi įvykių liudininkė. Be to D. K.- S., veikdama pagal 2022-01-06 D. S. jai išduotą įgaliojimą pateikė ir šį apeliacinį skundą D. S. vardu. Visos aptartos aplinkybės ir abejonės neleidžia daryti neginčijamos išvados apie šios liudytojos parodymų patikimumą ir rodo priešingai, kad pareiškėjo motina nėra savarankiška ir nepriklausoma liudytoja šioje byloje, o yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, veikianti jo vardu ir interesais, kas nurodyta kartu su skundu pateiktame įgaliojime, dėl to pagrįstai jos parodymais pirmos instancijos teismas ir nesirėmė.
15. Pažymėtina, kad pas pareiškėjas pirmos instancijos teismo posėdyje neginčijo, jog 20/30 km/val. greičiu važiavo tiesiai į M. R.. Taigi, iš bylos įrodymų nustatyta, kad D. S. be jokios priežasties, rėkdamas kad užmuš, matant aplinkiniams, viešoje vietoje, automobiliu VOLVO važiavo tiesiai į M. R. nestabdydamas 20/3 km. greičiu, M. R. neturint galimybės pabėgti ir pasislėpti, jį partrenkė ir užmetė ant automobilio dangčio, dėl ko jis nuvirto, nukentėjusiajam bandant atimti automobilio raktelius, jiems susigrūmus D. S. jį vilko, kol M. R. nukrito. VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės išduotame M. R. ambulatorinio apsilankymo apraše bei 2024-10-24 medicinos dokumentų apžiūros protokole, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medicinos ekspertas G.Serbenta konstatavo, kad nukentėjusiajam padaryti galvos ir kaklo bei kairio peties ir dešinės blauzdos sumušimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Nors skunde teigiama, kad M. R. negalėjo patirti jam nustatytų kūno sužalojimų dėl D. S. veiksmų, tačiau apygardos teismui tokių abejonių nėra. Iš M. R. ambulatorinio apsilankymo apraše nurodyta, kad galvoje sužalojimas galėjo atsirasti dėl kritimo nuo automobilio variklio dangčio, o tokios aplinkybės nustatyta, jam konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kas taip pat atitinka M. R. kūno kontakto su automobiliu aplinkybes. Tokie D. S. veiksmai pažeidžiant eismo KET 9 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, imtis visų būtinų priemonių, kad išvengti pavojaus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nesilaikant atsargumo priemonių ir sukėlus pavojų M. R. sveikatai tyčia važiuot į žmogų, jį patrenkiant ir taip jį nežymiai sužalojus, be jokios aiškios dingsties, siekiant pademonstruoti savo pranašumą ir viršenybę rodo jo chuliganiškas paskatas, kas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinį nusižengimą- chuliganišką vairavimą.
16. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo posėdyje pirmininkavusi teisėja buvo šališka pareiškėjo atžvilgiu ir su išankstiniu priešišku nusistatymu dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, tačiau toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjui 2025-05-29 teismo posėdyje buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir teisė dėl teisėjos nušalinimo, jis šia teise nepasinaudojo nei šiame, nei kitame 2025-06-26 teismo posėdyje ir neišsakė savo abejonių dėl teisėjos šališkumo. Apygardos teismui susipažinus su teismo posėdžio garso įrašais, tokių abejonių dėl teisėjos priešiškumo pareiškėjo atžvilgiu, dėl ko neatskleista bylos esmės ar netinkamai įvertinti bylos įrodymai taip pat nenustatyta.
Dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
17. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.
18. Skundo argumento dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje padaryto administracinio nusižengimo nėra, tačiau esant reikalavimui administracinę teiseną nutraukti nesant pareiškėjo kaltės, aukštesnysis teismas pasisako ir šiuo aspektu.
19. D. S. duodamas parodymus teismo posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Byloje taip pat nustatyta, kad jis padarė KET pažeidimą ir nežymų M. R. sveikatos sutrikdymą. VĮ Regitra pateikti duomenys rodo, kad D. S. 2021-07-16 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam, kaip pradedančiam vairuotojui galiojo iki 2024-07-16. Iš ANK registro matyti, kad D. S. per dvejus metus pažeidė KET reikalavimus, nes 2023-03-09 buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį, todėl pagal Lietuvos Respublikos saugus eismo automobilių keliais įstatymo ( toliau-SEAKĮ) 22 straipsnio 5 punkto reikalavimus, prieš pakeičiant 3 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į pažymėjimą, kuris galios 10 metų, jis privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą. Kadangi jis iki 2024-03-13 nebaigė papildomų vairuotojo mokymų, todėl šioje byloje aptariamų įvykių metu 2024-07-21 neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir teisės vairuoti transporto priemonę.
20. Sprendžiant dėl D. S. paskirtų nuobaudų ANK 420 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 750 iki 1000 Eur, o to paties straipsnio 6 dalis -privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dviejų metų. Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį numatyta bauda nuo 600 iki 850 Eur, o pagal to paties straipsnio 6 dalį- privalomas teisių atėmimas nuo vienerių iki dviejų metų. Pažymėtina, kad D. S. penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas net 15 kartų, iš jų 12 kartų už KET pažeidimus, 6 administracinės nuobaudos galiojo naujų šiukščių administracinių nusižengimų padarymo metu. D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nenustatyta. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad nesant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda, D. S. paskirta bauda lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, todėl ši taisyklė nepažeista. Kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas taip pat nustatytas artimas sankcijos vidurkiui numatytam terminui, D. S. bausmės skyrimų taisyklių pažeidimų nenustatyta.
21. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nemato pagrindo remiantis apeliacinio skundo motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartis paliekama galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.