Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1960-1012/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
2A-1960-1012/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01316-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Pareiškėjas
V. M., I. M.
Kategorijos
  • 3.1.14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1960-1012/2023Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01316-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6; 3.2.8.4; 3.3.1.18.5; 3.4.5.16.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Astos Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) V. M. ir I. M. (I. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir I. M. (I. M.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašo nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis), po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir neskirti termino susitaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. prašymą tenkino, nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų 2023 m. balandžio 27 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

3. Teismas sprendė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl pradės gyventi kaip šeima – bendro ūkio nebetvarko, santuokinio gyvenimo nebegyvena. Nors pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė, kad pareiškėjai šiuo metu gyvena kartu, mažiau nei vienerius metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog jie yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką, pareiškėjas nurodė pažeidęs lojalumo sutuoktinei pareigą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), 3.53 straipsnio 1 dalis); terminas susitaikyti nenustatytinas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

4. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą Sutartį, darė išvadą, kad ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia sutuoktinių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl Sutartis tvirtintina (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo priimti naują sprendimą – nepatvirtinti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir Sutarties, sutuoktiniams susitaikius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Po teismo posėdžio pareiškėjų santykiai pradėjo gerėti, dėl ko padarė išvadą, kad sprendimas nutraukti santuoką buvo skubotas ir neapgalvotas.

5.2. Visos tarpusavio šeimyninės problemos yra išspręstos, gyvenama kartu ir nebenorima nutraukti santuokos. Toliau vedamas bendras ūkis.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė termino susitaikyti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo buvo pareiškėjų prašymas tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo esmės

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareiškėjai po pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti jų santuoką bendru sutarimu susitaikė, santuokos nutraukti nebenori, todėl prašo netenkinti jų ankstesnio prašymo dėl santuokos nutraukimo.

10. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 540 straipsnio 3 dalis).

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai 2023 m. gegužės 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo priežastimi nurodė aplinkybes, jog sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų charakteriai, interesai ir poreikiai skiriasi, gyvenimas santuokoje nebeturi jokių perspektyvų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai taikytis nenorėjo, skundžiamu sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką patenkino, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi, jie neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu.

12. Pagal CK 3.53 straipsnio 1 dalį, teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Kaip minėta, apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, jog jie išsprendė jų santuokos sunkumus, susitaikė ir nebesiekia nutraukti santuokos, priešingai, deda pastangas, kad ją išsaugotų.

13. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, jeigu yra sąlygos, numatytos CPK 293 straipsnyje. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, byla nutraukiama, jei ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė. Galimybė atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovui (pareiškėjui) suteikiama nagrinėjant bylą tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje ar kasacinėje instancijose. Atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovas (pareiškėjas) gali raštu arba žodžiu (vykstant teismo posėdžiui) kreipdamasis į teismą (CPK 140 straipsnis).

14. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei pareiškėjų nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjai susitaikė ir gyvena bendrą šeiminį gyvenimą, nutraukti santuokos nenori, daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau po sprendimo priėmimo pareiškėjų teigimu, pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių pasikeitė ir jų valia dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

15. Apeliantų prašymas priimti naują sprendimą, kuriuo būtų netenkintas jų ankstesnis prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dėl to, kad jie susitaikė ir toliau gyvena santuokoje, laikytinas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakymu (tokios praktikos laikomasi ir kituose apeliacinės instancijos teismuose (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-259-102/2012; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-771-569/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-505-883/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-314-796/2018; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2674-430/2021; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-264-855/2023).

16. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato teisę atsisakyti pareiškimo bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis), pareiškėjų valios neatitinka santuokos nutraukimas bendru sutarimu, jų atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsisakymas nuo pareiškimo priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 5 punktas).

17. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti.

Priimti pareiškėjų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą.

Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir I. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė