Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Zinos Mickevičiūtės ir Ramunės Čeknienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir I. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-834-589/2012 pagal V. D. ir I. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Visais atvejais teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 540 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 4 d. pareiškėjai Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiškimą, prašydami nutraukti 1997 m. balandžio 16 d. sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo priežastimi nurodė tai, kad nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu taikytis nenorėjo, skundžiamu sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką patenkino, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, konstatuodamas, kad šeima bendro ūkio neveda, santuoka yra iširusi dėl nesutarimų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą, pasiskirstymo pareigomis, pripažino, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti klausimai dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo, sutartis neprieštarauja viešajam interesui. Tačiau pagal CK 3.53 str. 1 ir 2 d. teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu ir preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjai kartu negyvena apie vienerius metus laiko. Šiuo atveju pareiškėjai pareiškime nenurodė, kiek laiko jie neveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo, tik apeliaciniame skunde pareiškėjas I. D. nurodė, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pateikė po nedidelio tarpusavio barnio, o po to greitai susitaikė. Apeliantai nurodo, kad jie veda bendrą ūkį, nori gyventi santuokoje, auginti nepilnametį sūnų ir CK 3.53 str. 1 d. nustatytų pagrindų santuokai nutraukti nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei apeliantų nurodytus argumentus, į tai, kad apeliantai susitaikė ir gyvena bendrą šeimyninį gyvenimą, augina nepilnametį vaiką ir nutraukti santuokos nenori, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįsigilino į pareiškėjų nurodytas skyrybų priežastis, galimybes pareiškėjams susitaikyti, nesiėmė priemonių jiems sutaikyti, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Pareiškėjai V. D. ir I. D. prašo pareiškimą dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtu, kas šiuo atveju reiškia pareiškimo atsiėmimą(CPK 296 str. 1 d. 10 p.). Šis prašymas netenkintinas, nes pagal CPK 139 str. 1 d. ieškinį (pareiškimą) galima atsiimti ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dėl to, kad jie susitaikė ir toliau gyvena ir nori gyventi santuokoje, laikytinas pareiškimo atsisakymu. Todėl, vadovaujantis CPK 140 str. 1 d. pareiškėjų pareiškimo atsisakymas priimamas ir byla nutraukiama.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti, priimti pareiškėjų V. D. ir I. D. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu atsisakymą ir bylą nutraukti.