- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-314-796/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- N. Š., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė DNB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. Š. ir A. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 24 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašė patvirtinti. Nurodė, kad jų šeima faktiškai iširusi. Pareiškėjai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Išryškėjus skirtingiems interesams ir poreikiams, gyvenimas santuokoje nebeturi jokių perspektyvų. Charakterio skirtumus suvienodinti ir rasti bendrą interesą nėra galimybių. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl, pareiškėjų manymu, santuoką išsaugoti nėra galimybės. Prašė neskirti termino susitaikyti bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas neprieštaravo dėl pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjų prašymas tenkintas, santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. Š. ir A. Š., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. N. Š. palikta pavardė Š, A. Š. – Š. Patvirtinta tokio turinio tarp N. Š. ir A. Š. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis:
Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.Pareiškėjai patvirtina, kad nepilnamečių vaikų neturi.Pareiškėjai patvirtina, kad santuokos metu jokio dalytino nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių neįgijo.Pareiškėjai patvirtina, kad visi sutartiniai įsipareigojimai (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kita) pagal kredito gavėjos N. Š. su akcine bendrove DNB banku, į. k. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 4 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 2303-2014-92183 po santuokos nutraukimo lieka kredito gavėjos N. Š. asmeninėmis prievolėmis.Pareiškėjai patvirtina, kad jokių kreditinių prievolių bei kitų turtinių įsipareigojimų, įgytų santuokos metu, neaptartų šioje sutartyje, neturi.Pareiškėjai patvirtina, kad bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas pasidalijamas iki santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi. Jie neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu. Pareiškėjų santuoka iširo dėl skirtingų interesų ir poreikių. Pareiškėjai nemato jokių galimybių susitaikyti, atkurti iširusią šeimą, todėl sutuoktinių sutaikyti yra neįmanoma. Teismas pažymėjo, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjai N. Š. ir A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinio skundo motyvai: Sutuoktiniai, pateikdami teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, nurodė, jog santuoka yra iširusi, šalys nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių ir panašiai, tačiau šalys bylos nagrinėjimo teisme metu išsiaiškino jų santuokos sunkumus ir nusprendė pabandyti santuoką išsaugoti. Šalys dėl teisinio neišprusimo tikėjosi, jog bus kviečiamos į teismo posėdį, tačiau per kasdienius darbus ir pastangas išsaugoti santuoką ir darnią šeimą nepasidomėjo civilinės bylos eiga ir nepranešė teismui, jog susitaikė ir prašo civilinę bylą nutraukti. Pasikeitus šalių valiai, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas nebeatitinka tikrosios šalių valios – šalys nebesiekia nutraukti santuokos, o kaip tik deda pastangas ją išsaugoti.Atsiliepimų į apeliacinį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu nutraukti jų santuoką. Nurodo, jog susitaikė, todėl prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 540 straipsnio 3 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai N. Š. ir A. Š. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo priežastimi nurodė aplinkybes, jog sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų charakteriai, interesai ir poreikiai skiriasi, gyvenimas santuokoje nebeturi jokių perspektyvų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka (kaip ir prašė pareiškėjai), taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai taikytis nenorėjo, skundžiamu sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką patenkino, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi, jie neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu.Pagal CK 3.53 straipsnio 1 dalį, teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, jog jie išsprendė jų santuokos sunkumus, susitaikė ir nebesiekia nutraukti santuokos, priešingai, deda pastangas, kad ją išsaugotų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei pareiškėjų nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjai susitaikė ir gyvena bendrą šeiminį gyvenimą, nutraukti santuokos nenori, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįsigilino į pareiškėjų nurodytas skyrybų priežastis, galimybę pareiškėjams susitaikyti, nesiėmė priemonių juos sutaikyti, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to jis naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliantų prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dėl to, kad jie susitaikė ir toliau gyvena santuokoje, laikytinas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakymu (tokios praktikos laikomasi ir kituose apeliacinės instancijos teismuose, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-259-102/2012; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-771-569/2016). Todėl, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakymas priimamas ir byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti, priimti pareiškėjų N. Š. ir A. Š. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakymą ir civilinę bylą, pradėtą pagal pareiškėjų N. Š. ir A. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.