Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-158-824/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-29
Bylos Nr.: 2-158-824/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00827-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Navickienė
Ieškovas: E. T.
Atsakovas: O. T.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS
Advokatai: Marina Saveljeva, Kęstutis Kanišauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-158-824/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00827-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.2; (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,dalyvaujant ieškovei E. T.,ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai,atsakovui O. T.,atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui O. T. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I tomas, b. l. 41 – 45), prašydama: 1. santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, tarp O. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T. (P.), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2. nustatyti, kad nepilnamečių vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra su ieškove E. T.; 3. nustatyti, kad atsakovas O. T. bendrauja su vaikais šeštadieniais nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dalyvaujant ieškovei; 4. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. ir V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: 4.1. priteisti nepilnamečiui vaikui N. T., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės bei priteisti 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėn. (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.); 4.2. priteisti nepilnamečiui vaikui V. T., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės bei priteisti 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėn. (nuo 2017 06 01 iki 2018 01 31); 5. padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis lengvąjį automobilį CITROEN C3 PLURIEL, valst. Nr (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; lengvąjį automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Eur vertės; šaldytuvą SAMSUNG 200 Eur vertės; televizorių SAMSUNG 300 Eur vertės; viso priteisti ieškovei 8 000 Eur vertės turtą; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 52/2000 negyvenamąją patalpą - požeminę automobilių saugyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 460 Eur vertės; monolitinį garažą Nr. 02, esantį garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; šaldytuvą ELEKTROLIUX 200 Eur vertės; šaldymo kamerą ELEKTROLIUX 100 Eur vertės; kondicionierių SAMSUNG 200 Eur vertės; viso priteisti atsakovui turtą 7 960 Eur vertės; 6. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas atsiskaitys su Luminor Bank AB pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 7. priteisti iš atsakovo 15 375,35 USD (1/2 dalį santuokoje sumokėtos atsakovo asmeniniam kreditoriui Luminor Bank AB 16551,14 USD paskolos ir 14199,57 USD palūkanų; 8. po santuokos nutraukimo palikti pavardę „T.“; 9. suteikti ieškovei E. T. su nepilnamečiais vaikais teisę naudotis šeimos turtu (nustatyti uzufruktą) - butu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės - iki 2031 m. rugsėjo 24 d. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę. Nuo 2017 m. birželio mėnesio šalys nebeveda bendro sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė nurodė, kad ji skyrė daugiau dėmesio ir laiko vaikams, turi norą ir galimybes tinkamai rūpintis vaikais, juos prižiūrėti ir auklėti. Atsakovas nuo 2017 m. birželio 1 d. visiškai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (I tomas, b. l. 71 - 74) į ieškovės patikslintą ieškinį ir nurodė, kad nesutinka su patikslinto ieškinio dalimi ir prašo netenkinti ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašo jai suteikti su nepilnamečiais vaikais teisę naudotis šeimos turtu (nustatyti uzufruktą) – butu (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės – iki 2031-09-24. Civilinę bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) teismui pateikė išvadą (II tomas, b. l. 46). Išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais, susijusiais su nepilnamečiais vaikais, t. y. sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, prašo, kad vaikams būtų priteistas kuo didesnis išlaikymas ir taip būtų kuo geriau patenkinti būtiniausi nepilnamečių vaikų poreikiai.

2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje buvo gautas ieškovės prašymas dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų atsisakymo, t. y. dėl patikslinto ieškinio 6, 7, 9 reikalavimų. Nurodė, kad atsisako patikslinto ieškinio 6-o reikalavimo, t. y. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas atsiskaitys su Luminor Bank AB pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsisako patikslinto ieškinio 7-o reikalavimo, t. y. priteisti iš atsakovo 15 375,35 USD (1/2 dalį santuokoje sumokėtos atsakovo asmeniniam kreditoriui Luminor Bank AB 16551,14 USD paskolos ir 14199,57 USD palūkanų), kadangi atsakovas su ieškove atsiskaitė. Atsisako patikslinto ieškinio 9-o reikalavimo, t. y. suteikti ieškovei E. T. su nepilnamečiais vaikais teisę naudotis šeimos turtu (nustatyti uzufruktą) - butu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės - iki 2031 m. rugsėjo mėn. 24 d., kadangi nebus galimybių bendrai su atsakovu naudotis butu. Nurodė, jog dalies ieškinio atsisakymo pasekmės išaiškintos ir žinomos.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė advokatė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti. Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad prieš sudarant santuoką su atsakovu jį pažinojo keletą metų, jau tada jai buvo žinoma, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus ir turi priklausomybę nuo alkoholio. Ieškovė paaiškino, kad iki sudarant santuoką atsakovas prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Ieškovė nurodė, kad įžvelgia ir savo kaltę dėl santuokos iširimo, mano kad turėjo elgtis kitaip, būti griežtesnė atsakovo atžvilgiu, netoleruoti jo dažno vartojimo alkoholinių gėrimų ir nuo pat pradžių skatinti atsakovą kreiptis pagalbos į specialistus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovo atstovas advokatas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Atsakovas teigė, kad kol jis dirbo ir gaudavo didelį atlyginimą, o ieškovė buvo viskuo aprūpinta, jų santuokoje problemų nebuvo. Nurodė, kad nesutarimai jų šeimoje prasidėjo įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio pasekoje jis iš dalies tapo darbingu. Pažymėjo, kad jam nebedirbant ir nebegaunat pajamų, jų santuokoje prasidėjo barniai ir nesutarimai, nurodė, kad ieškovė jo nepalaikė, todėl jis vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovas nurodė, kad vaikams išlaikymą galėtų skirti 65 Eur per mėnesį, prašė atmesti reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo, kadangi jis nedirba ir negauna nuolatinių pajamų. Atsakovas mano, kad tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tarka turėtų būti intensyvesnė. Atsakovas nurodė, jog pripažįsta, kad yra kaltas dėl santuokos iširimo, jog vartojo alkoholį. Teigė suprantantis, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas išlaikymas, tačiau šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, todėl negali teikti tokio išlaikymo dydžio, kokio prašo ieškovė. Atsakovas nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą ir yra automobilių inžinierius, moka tris kalbas, ketina artimiausiu metu ieškotis darbo, tačiau to negali daryti, nes dokumentai, pagrindžiantys jo išsilavinimą yra pas atsakovę.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Anžela Šumauskienė palaikė rašytinę išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 9). Šalys būdamos santuokoje susilaukė nepilnamečių vaikų – sūnaus V. T. (V. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus N. T. (N. T.), gimusio (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 11-12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – požeminę automobilių saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 13 – 25). Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad šalys įsigijo monolitinį garažą Nr.02 garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 36). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 26-27). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo kilnojamąjį turtą – dvi transporto priemones – automobilį Citroen C3 Pluriel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilį – Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 37-38, 147-148). Atsakovui nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis iki 2019-05-08 (II tomas, b. l. 55). 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio ieškovė pateikė rašytinį prašymas dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų atsisakymo, t. y. dėl patikslinto ieškinio 6, 7, 9 reikalavimų (II tomas, b. l. 53). Ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo teismo priimtas teismo posėdyje (II tomas, b. l. 58-63).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2017 m. birželio mėnesio nebeveda bendro sutuoktinio gyvenimo, ieškovė nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl šalių kaltės

Ieškovė santuoką prašė nutraukti dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko 2017 m. birželio mėnesį, kuomet ieškovė su vaikais išsikėlė iš buto adresu (duomenys neskelbtini). Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes remiantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015).

Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, kuris pasireikšdavo atsakovui išgėrus alkoholio. Ieškovė į bylą pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį (I tomas, b. l. 154) bei (duomenys neskelbtini) pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (I tomas, b. l. 157), kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, padaryto BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių (I tomas, b. l. 163-165). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko 2017 m. birželio mėnesį, kuomet ieškovė su vaikais išsikėlė iš buto adresu (duomenys neskelbtini). Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi. T.y. ikiteisminiai tyrimai pradėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. faktiškai iširus santuokai, todėl šios aplinkybės bylai teisinės reikšmės neturi.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė ir atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki sudarant santuoką jai buvo žinoma, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir suprato, kad yra priklausomas nuo jų vartojimo, tačiau kaip pati teigia, nematė tame nieko blogo. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra kaltas, kad vartojo alkoholį, bandė gydytis, tačiau gydymasis padėjo tik laikinai. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad įžvelgia ir savo kaltę dėl santuokos iširimo, mano kad turėjo elgtis kitaip, būti griežtesnė atsakovo atžvilgiu, netoleruoti jo dažno vartojimo alkoholinių gėrimų ir nuo pat pradžių skatinti atsakovą kreiptis pagalbos į specialistus, sudarant santuoką ir santuokoje viską labiau įvertinti. Nurodė pripažįstanti abiejų šalių kaltę, tačiau savo kaltės įžvelgianti mažiau.

Iš teismo nustatytų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Teismas daro išvadą, kad abiem šalims pritrūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

Ieškinyje ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje įgytą pavardę – „T.“. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jei santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukiama ne dėl vieno, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės tenkinamas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo turi būti nustatyta su ieškove. Šalių sūnūs nuo gimimo gyvena su motina, kuri žino ir supranta visus vaikų poreikius, rūpinasi vaikų poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo savo pareigas sūnums. Iš pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, jog Skyrius neturi duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaikų atžvilgiu, todėl sutinka, jog berniukų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaikų interesus geriausiai atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Vaikų N. T. ir V. T. gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove E. T. (CK 3.3 straipsnis, 3.155 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dėl bendravimo su vaikais tarp šalių kyla konfliktai, išlieka nesutarimai bendravimo su vaikais klausimais. Esant tokioms aplinkybėms turi būti nustatyta konkreti ir aiški vykdymui atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kuri užtikrintų vaikams stabilumą, būtų tinkama šalims, kad jos galėtų planuoti savo laiką atsižvelgiant į vaikų interesus.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovo su vaikais bendravimo tvarką: nustatyti, kad atsakovas O. T. bendrauja su vaikais šeštadieniais nuo 15 val. iki 19.00 val. dalyvaujant ieškovei E. T.. Ieškovė paaiškino, kad vaikai yra mažamečiai, o atsakovas dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl yra nesaugu palikti vaikus atsakovo priežiūroje. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kadangi jis nori aktyviau bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad jų nuomone, prašoma teismo nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais yra minimali, tačiau mano, kad nustačius tokią bendravimo tvarką nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Pažymėjo, kad Skyriaus žiniomis, atsakovas smurtauja prieš atsakovę bei dažnai vartoja alkoholį. Be to, atsakovui yra iškelta jau ketvirta baudžiamoji byla dėl smurto prieš šeimos narius, o nuo 2018 m. vasario mėnesio atsakovui taikyta kardomoji priemonė – nesiartinti prie žmonos ir vaikų. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė palaikė aukščiau išdėstytą nuomonę, jog būtų nustatyta minimali bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, t. y. tokia, kokios prašo ieškovė.

Byloje pateikti duomenys apie atsakovo padarytus administracinius nusižengimus, kurie patvirtina, kad atsakovas viešoje vietoje ne kartą buvo neblaivus (I tomas, b. l. 149-150, 151-152, 153). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (I tomas, b. l. 154). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. Atsakovas nurodytų aplinkybių neneigė. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią būtų numatytas atsakovo bendravimas su vaikais šeštadieniais nuo 15 val. iki 19.00 val. dalyvaujant ieškovei E. T..

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Teismas išaiškina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti vaikams po 200 eurų per mėnesį išlaikymą. Nurodo, kad nurodyto dydžio išlaikymas atitinka ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei vaikų poreikius. Ieškovė nurodo, kad atsakovas šiuo metu nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikia. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai padeda jos mama, ieškovės darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 800 eurų, kuriuos gauna neoficialiai dirbdama keliose darbovietėse. Ieškovės teigimu vieno vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti 382 eurus: 150 eurų maistui, 50 eurų drabužiams ir avalynei, 50 eurų vaistams ir vitaminams, 30 eurų būsto išlaikymui, 20 eurų higienos priemonėms, 20 eurų žaislams, kanceliarinėms prekėms, 62 eurai už darželį (I tomas, b. l. 32). Nepilnamečiai vaikai lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „Žiburėlis“ (I tomas, b. l. 101-102). Ieškovė nurodė, kad nuomojasi butą, kartu su ja gyvena jos mama, kuri prisideda prie buto išlaikymo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad nepilnamečiams vaikams turi būti teikiamas išlaikymas, tačiau jis šiuo metu neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymo, nes jo mėnesinės pajamos yra apie 130 eurų. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis turi automobilių inžinieriaus specialybę, ir šiuo metu ieškosi darbo. Byloje pateiktas atsakovo neįgaliojo pažymėjimas (II tomas, b. l. 55) bei Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, netekto darbingumo pensiją, kuri sudaro apie 140 eurų per mėnesį (II tomas, b. l. 51, 54).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas yra pajėgus prisidėti prie vaikų išlaikymo ir teikti vaikams po 180 eurų per mėnesį išlaikymą, reikalingą vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas turi rinkoje paklausią specialybę, iš jo paaiškinimų nustatyta, jog kalba apie ketinimus dirbti, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, todėl teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų priemonių, vaikams teikti jiems reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove būtent ji privalo rūpintis vaikų sveikata, ugdymu, būstu, apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už būrelius ir kitais poreikiais. Kai vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti po 1400 eurų išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvo pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t.y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimą sudaro laikotarpis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., kadangi atsakovas nuo 2017 m. birželio mėnesio visiškai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas teismo posėdžio metu šių aplinkybių neneigė, tačiau prašė reikalavimą atmesti, kadangi neturi finansinių galimybių sumokėti išlaikymo išsiskolinimo.

Teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 180 eurų kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Vadinasi, atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (aštuoni mėnesiai), turėjo būti sumokėjęs 2880 eurų (180 eurų x 8 mėn. x 2 vaikai), vadinasi ieškovas šiuo metu yra skolingas 2880 eurų. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir būtinybę teikti jiems materialinį išlaikymą, kuris būtinas jų ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą, ieškovės reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams V. T. ir N. T. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Tarp šalių nėra ginčo, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir nutraukiant santuoką yra dalintinas: automobilis Citroen C3 Pluriel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 eurų vertės, bei automobilis – Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 eurų vertės; požeminė automobilių saugykla, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5460 eurų vertės; monolitinis garažas Nr.02, 2000 eurų vertė. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo minėtus automobilius priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. O požeminę automobilių saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei monolitinį garažą Nr.02 priteisti atsakovui. Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko, kad atsakovei būtų priteisti abu automobiliai, tačiau sutiko, kad požeminė automobilių saugykla bei monolitinis garažas būtų priteistas atsakovui. Atsakovas paaiškino, kad garaže sandėliuoja jam priklausančius daiktus. Atsakovas nurodė, kad automobiliu – Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudoja daugiau kaip metai. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su automobiliu Citroen C3 Pluriel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaikus veža į darželį.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, todėl visas santuokoje įgytas turtas šalims padalintinas lygiomis dalimis. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi įstatymų nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus - šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Įstatymu nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas toks turto padalijimo būdas: vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam sutuoktiniui atitinkama jam priteistino turto dalies kompensacija pinigais. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, sveikatos būklę ar jų turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisia automobilį Citroen C3 Pluriel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 eurų vertės, bei automobilį – Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 eurų vertės, viso turto už 7500 eurų. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise teismas priteisia požeminę automobilių saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5460 eurų vertės, bei monolitinį garažą Nr.02, esantį garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės, viso turto už 7450 eurų.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b. l. 26-27), todėl šis nekilnojamasis turtas yra nedalintinas (CK 3. 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patikslintu ieškiniu yra pareikštas reikalavimas padalinti santuokos metu įgytą buitinę techniką – šaldytuvą SAMSUNG, 200 Eur vertės; televizorių SAMSUNG, 300 Eur vertės; šaldytuvą ELEKTROLIUX, 200 Eur vertės; šaldymo kamerą ELEKTROLIUX, 100 Eur vertės; kondicionierių SAMSUNG, 200 Eur vertės. Pažymėtina, kad šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad šį turtą jau turi pasidalijusios, tarp šalių dėl šio turto ginčo nėra, todėl atsižvelgiant į tai, minėtas turtas nedalijamas.

Dėl dalies bylos nutraukimo

2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje buvo gautas ieškovės prašymas dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų atsisakymo, t. y. dėl patikslinto ieškinio 6, 7, 9 reikalavimų. Ieškovė nurodė, kad atsisako patikslinto ieškinio 6-o reikalavimo, t. y. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas atsiskaitys su Luminor Bank AB pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsisako patikslinto ieškinio 7-o reikalavimo, t. y. priteisti iš atsakovo 15 375,35 USD (1/2 dalį santuokoje sumokėtos atsakovo asmeniniam kreditoriui Luminor Bank AB 16551,14 USD paskolos ir 14199,57 USD palūkanų), kadangi atsakovas su ieškove atsiskaitė, bei atsisako patikslinto ieškinio 9-o reikalavimo, t. y. suteikti ieškovei E. T. su nepilnamečiais vaikais teisę naudotis šeimos turtu (nustatyti uzufruktą) - butu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės - iki 2031 m. rugsėjo mėn. 24 d., kadangi nebus galimybių bendrai su atsakovu naudotis butu. Nurodė, jog dalies ieškinio atsisakymo pasekmės išaiškintos ir žinomos. Posėdyje ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo priimtas. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priėmęs ieškinio atsisakymą, nutraukia bylą (CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Bylos nutraukimas yra neišvengiama procesinė ieškinio atsisakymo pasekmė. Paaiškėjus, kad atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), ieškovės prašymas tenkintinas ir civilinė byla dėl dalies ieškovės reikalavimų: 1) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas O. T. atsiskaitys su Luminor Bank AB pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2) reikalavimo priteisti iš atsakovo 15 375,35 USD bei 3) reikalavimo suteikti ieškovei E. T. su nepilnamečiais vaikais teisę naudotis šeimos turtu (nustatyti uzufruktą) - butu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės - iki 2031 m. rugsėjo mėn. 24 d., nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis (turto areštas), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2068-19672 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (I t. b. l. 6-8, II t. b. l. 10-11). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Pagal pateiktą 2019 m. sausio 7 d. pažymą Nr. NTP-7-74 ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 939,13 eurų, iš jų 929 Eur 50 ct advokato užmokestis (II tomas, b. l. 39). Nors ieškinys yra patenkintas tik iš dalies ir turėtų būti proporcingai paskirstytos tarp šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, ir nepateikdamas visų duomenų apie savo realiai esamą turtinę padėtį, o taip pat atsižvelgiant į atsakovės materialinę padėtį ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 4 d. ir 99 straipsnis).

Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas paskirstomos proporcingai teismui atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2282-20509 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (II t. b. l. 9). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Pagal pateiktą 2019 m. sausio 8 d. pažymą Nr. NTP-7-104 teisinės pagalbos išlaidas sudaro 130 eurų, kurie visi skirti advokato užmokesčiui (II t. b. l. 44). Taigi ieškinį patenkinus 88 procentais iš atsakovo priteistinos atsakovo advokato užmokesčio 114 Eur 40 ct (130 EUR x 88 proc.) valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 4 d. ir 99 straipsnis). Viso iš atsakovo priteistina 1043 Eur 90 ct (929 EUR 50 ct + 114 Eur 40 ct) suma bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 21 Eur 84 ct. Atsižvelgiant į tai, ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. T. palikti pavardę – T., atsakovui O. T. – T..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. T. (N. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. T..

Priteisti iš atsakovo O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. T. (N. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo O. T. 1440 eurų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. nepilnamečiui vaikui V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. T. 1440 eurų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. nepilnamečiui vaikui N. T. (N. T.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų V. T. (V. T.) ir N. T. (N. T.), išlaikymui skirtas lėšas iki jų pilnametystės.

Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

atsakovas O. T. bendrauja su vaikais šeštadieniais nuo 15 val. iki 19.00 val. dalyvaujant ieškovei E. T..

Automobilį CITROEN PLURIEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur rinkos vertės, priteisti ieškovei E. T..

Automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 Eur rinkos vertės, priteisti ieškovei E. T..

Požeminę automobilių saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5460 eurų vertės, priteisti atsakovui O. T..

Monolitinį garažą Nr.02, garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertė, priteisti atsakovui O. T..

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimų: 1) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas O. T. atsiskaitys su Luminor Bank AB pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2) priteisti iš atsakovo 15 375,35 USD bei 3) suteikti ieškovei E. T. su nepilnamečiais vaikais teisę naudotis šeimos turtu (nustatyti uzufruktą) - butu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės - iki 2031 m. rugsėjo mėn. 24 d.

Priteisti valstybei iš atsakovo O. T. 1043 Eur 90 ct (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 ir įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-158-824/2019.

Priteisti iš atsakovo O. T. 21 Eur 84 ct (dvidešimt vieną eurą 84 ct) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-158-824/2019, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Laikinąsias apsaugos priemonės, taikytas 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Navickienė