- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2814-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32962-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. B., R. L. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-19772-807/2022 pagal pareiškėjo R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021 pagal ieškovų A. B., bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. L. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021 patenkino ieškovų A. B., BUAB „Group Europa Investment“ ir BUAB „Europa Group“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. L. B. ir pripažino negaliojančia R. B. ir R. L. B. 2013 m. balandžio 26 d. sudarytą Sutuoktinių turto padalijimo sutartį bei taikė restituciją – grąžino į R. B. ir R. L. B. bendrąją jungtinę nuosavybę gyvenamąjį namą, pirtį, stoginę, kiemo statinius, žemės sklypą, 20 000 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 7 679 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 21,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 60 Eur žyminio mokesčio ieškovui A. B..
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-936/2022 atmetė apeliantų (atsakovų) R. B. ir R. L. B. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovų ieškovei BUAB „Europa Group“ 907,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. B. kasacinį skundą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas R. B. 2022 m. liepos 14 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymo ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovų valstybei buvo priteista lygiomis dalimis 7 679 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 21,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ir iš atsakovų priteistino žyminio mokesčio dydį perskaičiuoti pagal 2021 m. spalio 19 d. galiojusias gyvenamojo namo, pirties, stoginės, kiemo statinių, žemės sklypo, 20 000 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų vertes.
4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisės normos taikymo klaidą, nustatydamas valstybei priteistino žyminio mokesčio dydį. Ieškovų ieškinys buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 29 d., t. y. prieš septynerius metus iki teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo priėmimo. Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi atidėjo ieškovui 26 516 Lt (7 679 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką visais atvejais teismai, spręsdami turtinio pobūdžio reikalavimus, turi vadovautis to turto vertėmis, egzistuojančiomis dėl turto priimtų teismo sprendimų dieną. (duomenys neskelbtini) 20 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vertė jau 2021 m. buvo lygi 0 Eur. Tačiau teismas, skaičiuodamas priteistino žyminio mokesčio dydį valstybei, neatsižvelgė į šią aplinkybę. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertė per septynerius bylos nagrinėjimo metus taip pat turėjo būti pasikeitusi. Tačiau teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimo priėmimo metu neatliko turto vertės nustatymo.
5. Pareiškėjas nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas, nesutinkamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimu ir nutartimi, teikė skundą kasaciniam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą. Pareiškėjas tikėjosi, kad teisės normos taikymo klaidą ištaisys kasacinis teismas. Kadangi skundas nebuvo priimtas, trijų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios kasacinio teismo nutarties priėmimo dienos, nes nuo jos pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. B. nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimą byloje peržiūrėjus apeliacine tvarka, o kasaciniam teismui atsisakius priimti pareiškėjo kasacinį skundą, nėra pagrindo atnaujinti civilinį procesą. Pareiškėjo nurodytos kasacinio teismo nutartys, kuriomis jis grindžia teisės normos taikymo klaidos padarymą, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje. Įstatymas nereglamentuoja galimybės mažinti žyminį mokestį dėl to, kad jis buvo atidėtas ar pasikeitė ginčo objekto vertė. Pareiškėjas esminės klaidos sąlygos neįrodė. Pareiškėjas turėjo žinoti ir žinojo apie aplinkybes dėl žyminio mokesčio dydžio, tačiau šio klausimo viso proceso metu nekėlė. Tai, kad pareiškėjas proceso metu nepasinaudojo teise apskųsti sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis įsiteisėjo iš karto priėmimo metu. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praėjus 4 mėnesiams ir 3 savaitėms. Kasacinio skundo teikimas nedaro įtakos termino skaičiavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjo R. B. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skaičiuoja nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties priėmimo dienos. Pareiškėjas apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes galėjo žinoti gavęs tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą, tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį. Nuo šio momento pareiškėjas dėl sprendime padarytos teisės klaidos turėjo kreiptis į pareiškėją atstovaujančius teisininkus, ar į kitą profesionalų teisininką (advokatą ar advokato padėjėją). Aplinkybė, kad pareiškėjas neteisingai skaičiuoja terminą dėl proceso atnaujinimo, neatleidžia jo nuo pareigų, nepratęsia ir nenukelia įstatyme įtvirtintų terminų skaičiavimo bei neturi įtakos jo teisių realizavimui.
9. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, tinkamai jas realizuoti, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Be to, teisėje galioja principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jo nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Pareiškėjas neįrodė, kad apie teismo galimai padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą sužinojo tik 2022 m. birželio 3 d. Pareiškėjas beveik du mėnesius praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).
10. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pagrindą procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą. Ši nuostata yra imperatyvioji, nes ji pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Išimtinė teisė prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą instancine tvarka patikrino apeliacinės instancijos teismas, suteikta tik generaliniam prokurorui.
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas, kasacine tvarka atsakovo skundas nepriimtas. Dėl to procesas civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėjo prašyme nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte pagrindu negali būti atnaujinamas. Pareiškėjas jau yra pasinaudojęs teise savo interesus ginti instancine tvarka, teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas galioti. Tenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra pagrindo, nes nėra proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėjas R. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai skaičiavo terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad tikėjosi, jog teismo sprendimą pakeis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t. y. siekė išnaudoti visas teisines priemones apginti savo teises. Tik kasaciniam teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Dėl to prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos ar apeliacinio skundo padavimo, nes skundo padavimo terminas negali sutapti su proceso atnaujinimo terminu. Tik nuo neskundžiamos kasacinio teismo nutarties priėmimo turi būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Taigi terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. birželio 3 d., todėl jis nėra praleistas.
12.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pagrindą nėra galimas. Pagal teismų praktiką ginčijamo turto kaina yra nustatoma pagal teismo sprendimo dieną nustatytą kainą, taip pat ir žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas teismo sprendimo priėmimo dieną. Teismo sprendimo priėmimo dieną ginčo turto vertė faktiškai buvo lygi nuliui, todėl ir žyminio mokesčio dydis privalėjo būti skaičiuojamas nuo šios vertės. Kito nekilnojamo turto kaina turėjo būti apskaičiuota ir žyminis mokestis nustatytas pagal teismo sprendimo priėmimo dieną nustatytas kainas. Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo nurodytos teismų nutartys nėra susijusios su nagrinėjama byla, neįvertino teismų praktikos, pagal kurią turto kainos dydis nustatomas teismo sprendimo priėmimo dieną.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiškėjo argumentai neatitinka žyminio mokesčio atidėjimo sampratos. Teismui nusprendus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, asmuo nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, bet jo mokėjimas yra nukeliamas iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Žyminis mokestis į valstybės biudžetą bus priteistas iš bylą pralaimėjusio ir nuo bylinėjimosi išlaidų neatleisto asmens. Taigi įstatymas nereglamentuoja galimybės mažinti žyminį mokestį dėl to, kad jis buvo atidėtas ar pasikeitė ginčo objekto vertė, nes ji gali kisti nuolat. Dėl to ginčo turto vertė nustatoma ieškinio teikimo metu. Darytina išvada, kad jau apskaičiuoto ir atidėto žyminio mokesčio dydžio vertės perskaičiavimas neatitiktų šio instituto prasmės.
13.2. Teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal teismų praktiką CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui svarbus teismo sprendimo neperžiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme faktas. Byla, kurios procesą atnaujinti prašo pareiškėjas, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, yra laikoma sprendimo peržiūrėjimu apeliacine tvarka. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir atnaujinti civilinį procesą.
13.3. Pareiškėjas neįrodė, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisės taikymo klaida įsiteisėjusiame teismo sprendime, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, turi būti ne tik aiški, bet ir esminė. Jeigu teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise, įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas. Pareiškėjo cituojamų bylų aplinkybės nesutampa su aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje. Pateikiamose nutartyse nagrinėjimo klausimas yra visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai ir kompensacija už juos.
13.4. Pareiškėjo argumentai dėl žyminio mokesčio mažinimo paneigia esminius bylinėjimosi išlaidų požymius. Bylinėjimosi išlaidos yra sumokamos ir faktiškai patiriamos byloje dalyvaujančių asmenų. Bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos. Taigi visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, nes jos yra faktiškai patirtos. Priteisus ne visas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies, pagrįstai būtų galima kelti nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) klausimą.
13.5. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar pareiškėjas, sprendžiant bylą iš esmės, nurodė esmines bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turėjo žinoti ir žinojo apie aplinkybes dėl žyminio mokesčio dydžio (viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato). Tai, kad pareiškėjas proceso metu nepasinaudojo teise apskųsti sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
13.6. Pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį proceso atnaujinimo terminas yra skaičiuojamas nuo sužinojimo apie nutarties, kurioje galimai padarytas teisės pažeidimas, priėmimo momento. Vilniaus apygardos teismas nutartį priėmė 2022 m. vasario 24 d. Pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie šios nutarties paskelbimą. Tačiau pareiškėjas prašymą pateikė tik 2022 m. liepos 13 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams ir 3 savaitėms. Aplinkybė, kad pareiškėjas teikė kasacinį skundą, kuris nebuvo priimtas, nedaro įtakos skaičiavimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
15. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
16. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovų ieškinys teismui buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė, kad už ieškinį mokėtinas 26 624 Lt (7 710,84 Eur) žyminis mokestis, o 2014 m. spalio 9 d. nutartimi atidėjo ieškovui A. B. 26 516 Lt (7 679,00 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021 patenkino ieškovų ieškinį visiškai, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 7 679 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 21,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 60 Eur žyminio mokesčio ieškovui A. B..
17. Pareiškėjas (atsakovas) 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-936/2022 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 23 d. pateikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.
18. Pareiškėjas 2022 m. liepos 14 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu priteisdamas iš atsakovų valstybei 7 679 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas, padarė teisės normos taikymo klaidą, nes neperskaičiavo byloje mokėtino žyminio mokesčio pagal sprendimo priėmimo metu buvusias turto, kurio perleidimo sandoris buvo ginčijamas, vertes. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, taip pat nenustatęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo proceso atnaujinimui.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
19. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2022 m. liepos 14 d., paaiškindamas, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą skaičiavo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą, priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).
21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėją (atsakovą) atstovavo advokatas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimas pareiškėjo atstovui buvo išsiųstas tą pačią dieną per Elektroninių paslaugų portalą. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį pripažintina, kad pareiškėjas apie jo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2021 m. spalio 20 d. Taigi trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo baigėsi 2022 m. sausio 20 d.
22. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei 2021 m. lapkričio 22 d. apeliaciniame skunde, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą, nei 2022 m. gegužės 23 d. kasaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priteisto žyminio mokesčio bei neprašė mokėtiną žyminį mokestį perskaičiuoti pagal skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvusias turto kainas. Dėl to pareiškėjo argumentas, kad tik nuo kasacinio teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą, jis sužinojo apie savo teisių pažeidimą, yra nepagrįstas.
23. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nepateikė jokių paaiškinimų, kokios subjektyvios aplinkybės lėmė, kad būtent nuo kasacinio teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties priėmimo jis sužinojo apie pirmosios instancijos teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir žyminio mokesčio dydžio, priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies, nustatymu. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima šį terminą atnaujinti.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo
24. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).
26. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida; tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
28. Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė, vertinant, ar pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, yra tai, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs teise į apeliaciją, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo.
29. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ši nuostata yra imperatyvioji, nes ji pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi nagrinėjamoje byloje negalima atnaujinti proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka pagal paties pareiškėjo apeliacinį skundą.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad galimai aiškią pirmosios instancijos teismo proceso normos taikymo klaidą jis grindžia tik kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 ir 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018. Pažymėtina, kad šiose bylose buvo nagrinėtos teisės normos, reglamentuojančios visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę paduoti apeliacinį skundą, ekspertizės skyrimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo bei taikymo klausimai. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir žyminio mokesčio dydžio nustatymo bei jo galimo perskaičiavimo proceso pabaigoje, atsižvelgiant į turto vertės pasikeitimą, klausimai minėtose kasacinio teismo nutartyse nebuvo sprendžiami.
31. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad procesas civilinėje byloje pareiškėjo prašyme nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte pagrindu negali būti atnaujinamas.
32. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.