Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1119-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-22
Bylos Nr.: e2S-1119-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00694-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo: V. J., notarė J
Pareiškėjas: B. J.

Kategorijos

2.5.5Palikimo priėmimas

Civilinė byla Nr. e2S-1119-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00694-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. J., notarė J. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas B. J. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo mirties, priimti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės mėn. jam buvo perduotas UAB „Geometra“ siųstas laiškas, adresuotas T. J. turto paveldėtojui, kuris buvo gautas paskutiniu T. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 5 d. kreipėsi į laiško autorių, detaliojo plano rengėją, šis jį informavo, kad T. J. priklauso dalis sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dėl to laiškas buvo adresuotas T. J. turto paveldėtojui ir išsiųstas paskutiniu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjo tėtis T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutiniais metais gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). T. J. testamento palikęs nebuvo, apie turimą turtą nebuvo informavęs, turto savo vardu nebuvo registravęs, apie jokį jo turimą turtą informacijos pareiškėjas neturėjo. T. J. buvo susituokęs su V. J.. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše buvo nurodyta, kad Žemės sklypo savininkė yra V. J., taip pat įregistruoti du juridiniai faktai – išduotas nuosavybės teisės liudijimas, įgijėja V. J., įgijėjas T. J., įregistravimo pagrindas – 2014 m. balandžio 2 d. Notaro pranešimas Nr. 1009269380. Nurodo, kad Žemės sklypas buvo įgytas po santuokos sudarymo ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodytas juridinis faktas, kad T. J. yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Pareiškėją notarė informavo, kad palikimas gali būti priimtas ne teisminio proceso būdu pareiškiant valią dėl palikimo priėmimo įpėdinei sutuoktinei (V. J.) sutinkant. Siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, susisiekė su V. J. platformose „Facebook“, „Messenger“, skambučiais bei trumposiomis žinutėmis, tačiau V. J. jokio atsakymo nepateikė ir į šias pastangas nesureagavo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir iš pareiškėjo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra V. J. mamos dovana, tokį faktą pareiškėjas B. J. žinojo visada. Suinteresuotas asmuo V. J., gerbdama savo mamos atminimą, kategoriškai nesutinka, kad pareiškėjas B. J. priimtų savo tėvo palikimą, kadangi pareiškėjas B. J. yra svetimas asmuo. Visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens V. J. tėvų turtas, mirusysis T. J. su tuo niekaip nesusijęs. Pareiškėjas B. J. yra mirusiojo T. J. sūnus iš kitos santuokos, todėl suinteresuotam asmeniui V. J. nėra jokio intereso sutikti su termino palikimui priimti atnaujinimu arba sutikti, kad B. J. priimtų palikimą pas notarą neatnaujinus termino teismine tvarka. V. J. paaiškino, kad ji daugelį metų nepalaikė giminiškų santykių su mirusio jos sutuoktinio T. J. tėvais, taip pat ir su T. J. sūnumi iš kitos santuokos pareiškėju B. J.. Nurodo, kad pareiškėjo sužinojimas apie neva atsiradusį jo tėvo T. J. turtą negali būti vertinamas kaip svarbi faktinė aplinkybė dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, kadangi pareiškėjas dalyvavo savo tėvo laidotuvėse ir todėl jam buvo žinomas palikimo atsiradimo faktas bei laikas ir jo teisės į palikimą pagal įstatymą termino pradžios eiga, t. y. (duomenys neskelbtini) – kita diena po tėvo mirties. Pareiškėjas nurodė, kad tėvas jam nepaliko testamento, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas mirusio savo tėvo palikimu domėjosi, tačiau pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo laiku nepateikė dėl nepateisinamų priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino B. J. terminą dėl T. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo.

6. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo tėvas iki mirties gyveno Panevėžyje, kur ir buvo deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjas B. J. 2022 m. gegužės mėn. gavo UAB „Geometra“ laišką, adresuotą T. J. turto paveldėtojui, paskutiniu T. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas 2022 m. gegužės 5 d. kreipėsi į UAB „Geometra“, kuri jį informavo, kad T. J. priklauso dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Palikėjas testamento palikęs nebuvo, apie turimą turtą sūnaus neinformavo, turto savo vardu nebuvo įregistravęs, šis nekilnojamasis turtas ir dabar registruotas V. J., t. y. palikėjo sutuoktinės, vardu. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad apie tėvo turimą turtą pareiškėjas iki 2022 m. gegužės mėn. nežinojo. Svarbu pažymėti ir tai, kad suinteresuotas asmuo palikėjo sutuoktinė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad ir ji iki palikėjo T. J. mirties nežinojo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis priklauso ir jos sutuoktiniui T. J.

7. Teismas nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintino ir tai, kad pareiškėjas, mirus tėvui, pasiėmė jo kai kuriuos asmeninius daiktus (baldus ir kt.), buvusius palikėjo gyvenamojoje vietoje Panevėžyje, o, jo teigimu, jis kreipėsi į notarą Panevėžyje dėl palikėjo turto paveldėjimo. Taigi šios aplinkybės, kurių suinteresuotas asmuo neginčijo, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo valią palikimą priimti, tačiau nežinodamas, kad palikėjas turi paveldėtino turto, per įstatymą nustatytą terminą neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo kaip pirmos eilės įpėdinio teisę priimti palikimą, elgėsi sąžiningai, sužinojęs apie tėvo palikimą, nedelsiant pradėjo rinkti dokumentus, kreipėsi į notarą, į suinteresuotą asmenį, siūlydamas taikiai išspręsti klausimą, tačiau, pastarajam nesutikus, kreipėsi į teismą. Teismas taip pat įvertino tai, kad pareiškėjo tėvai buvo išsituokę, palikėjas buvo sudaręs kitą santuoką ir joje gyveno su suinteresuotu asmeniu, nuosavybės teisės į žemės sklypą liudijimas buvo įregistruotas tik 2014 m. balandžio 2 d., o paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas. Tai taip pat leidžia spręsti, kad pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie palikėjui nuosavybės teise priklausančio turto dalį, todėl akivaizdu, jog tai sudarė kliūtis pareiškėjui tinkamu terminu sužinoti, jog tėvas disponavo tokiu turtu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra teisininkas, todėl nelogiška būtų manyti, kad žinodamas apie tai, kad jo tėvas turėjo turto, po tėvo mirties, pasiėmęs jo kai kuriuos asmeninius daiktus, būtų specialiai delsęs aštuonerius metus priimti savo tėvo palikimą.

8. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios, o piktavališkų veiksmų ar sąmoningo pareiškėjo delsimo nenustatyta. Pareiškėjas laiku ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, to nepadarė dėl objektyvių priežasčių, kurias įrodė leistinais rašytiniais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens argumentai, jog namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra jos mamos dovana ir, gerbdama savo mamos atminimą, nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ji su palikėju buvo tik santuokoje, tačiau nevedė bendro ūkio, kad palikėjas dažniau gyveno pas savo tėvų Panevėžyje, nesirūpino turtu, nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, kad suinteresuotas asmuo daug metų nepalaikė giminiškų santykių su mirusio jos sutuoktinio tėvais, taip pat su palikėjo sūnumi, ne jie yra teisiškai nereikšmingi, kadangi įstatymas paveldėjimo santykių nesieja nei su palikėjo ir įpėdinių tarpusavio asmeninių santykių bei šeiminio gyvenimo, buvusio prieš palikėjo mirtį, kokybe, nei su tam tikrais asmens sentimentaliais ar kitokiais ryšiais su paveldėtu turtu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 5.19 straipsnio 1 ir 3 dalį testatorius gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, be to, jis gali atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar kelių, ar visų įpėdinių. Nagrinėjamu atveju palikėjas neišreiškė valios, kad jo sūnus ir pirmos eilės įpėdinis B. J. neįgytų teisės paveldėti.

10. Teismo vertinimu, nors suinteresuotas asmuo V. J. nurodo, kad turtas (konkrečiai žemės sklypas), atsiradęs po palikėjo mirties, yra jos asmeninis turtas, įsigytas jos lėšomis, todėl pareiškėjas į jį pretenduoti negali ir dėl to terminas jam negali būti atnaujintas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. ir T. J., jis buvo įgytas 1996 m. birželio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P25/96-737 pagrindu, notaras išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo įgijėjai yra tiek V. J., tiek T. J.. Pati V. J. pripažino, kad nesikreipė į teismą dėl T. J. priklausančios turto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe. Taigi šiuo metu nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo siekiamas įgyti turtas paveldėjimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausytų vien tik V. J..

11. Teismas, vertindamas tai, ar atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti suinteresuoto asmens, priėmusio palikimą, interesai ir ar tai nesukeltų jo turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nurodė, kad: pirma, pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, jis turėjo teisę paveldėti palikėjo turtą su kitais pirmos eilės įpėdiniais; antra, nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo būtų spėjusios pasikeisti esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu (pvz., perleista nuosavybės teisė); trečia, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į žemės sklypo dalį dar nėra niekam išduotas; ketvirta, tai, kad pareiškėjas taps palikėjui priklausiusio ir paveldėto kartu su suinteresuotu asmeniu turto bendraturčiu, automatiškai nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių ir interesų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentais, kad praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas pažeidžia jos interesus.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą, terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pareiškimas tenkintas visiškai, iš pareiškėjo B. J. suinteresuoto asmens V. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Suinteresuotas asmuo V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir iš pareiškėjo priteisti suinteresuoto asmens V. J. naudai visas bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė pirmosios instancijos teisme.

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas nepateisinamai ilgą laiko tarpą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. liepos 31 d. Pareiškėjo paaiškinimas dėl tėvo turto apimties nežinojimo yra prieštaringas ir nepateisinamas. Egzistuoja bendrasis teisės principas, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, pareiškėjas nurodė turintis teisininko kvalifikaciją ir dirbantis teisinį darbą. Akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir šio termino metu pareiškėjas atliko tam tikrus veiksmus dėl tėvo palikimo – kreipėsi į notarą ir pradėjo faktiškai valdyti tėvo turtą, kuris yra pateiktas pareiškėjo fotonuotraukose. Tačiau pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, kadangi nepateikė notarui prašymo dėl palikimo priėmimo, taip pat neatliko jokių veiksmų dėl faktinio tėvo turto valdymo po tėvo mirties ir nepranešė notarui apie faktinį tėvo palikimo priėmimą, tai rodo pareiškėjo teisinę poziciją nepriimti tėvo palikimo 2013 m. CK 5.11, 5.13 ir 5.50 straipsnių taikymas ir aiškinimas šioje byloje yra perteklinis, kadangi palikimo atsiradimo 2013 m. faktinės aplinkybės pareiškėjui buvo aiškios, suprantamos ir žinomos, nes pats pareiškėjas 2013 m. kreipėsi į notarą Panevėžio mieste, pats pareiškėjas pradėjo valdyti tėvo daiktus po jo mirties, tačiau pareiškėjas nerealizavo savo teisės priimti palikimą vien tik dėl to, kad nerado duomenų apie tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tokia termino praleidimo priežastis yra subjektyvi ir visiškai nesvarbi, kadangi palikimo atsiradimo faktas ir palikimo priėmimo faktas nėra niekaip teisiškai susiję su palikėjo turto apimtimi, dydžiu ir kt.

15. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas netinkamai taikė CPK 5.57 straipsnį, kadangi teismas iš esmės plečiamai aiškindamas šią teisės normą sukūrė teorines prielaidas atnaujinti terminą. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad įrašas VĮ Registrų centre galiojo nuo 2014 m. balandžio 2 d., kad nėra teisės aktuose įtvirtinta notaro ar kito įpėdinio pareiga pranešti pirmos eilės įpėdiniui apie esamą palikėjo turtą ar jo apimtis ar teisę priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Pareiškėjo nežinojimas ar teismo atitinkamai įvertintas V. J. nežinojimas apie T. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą niekaip nepateisino pareiškėjo delsimo 8 metus priimti palikimą, juolab kad teismas nustatė ir patvirtino faktus, kad pareiškėjas suprato palikimo procedūras 2013 m. ir buvo nusprendęs priimti palikimą. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas domėjosi palikimo priėmimu ir tėvo turtu, tik patvirtino pareiškėjo nerūpestingumą ir lengvabūdišką požiūrį į palikimo priėmimą, todėl teismo nutartimi buvo nepagrįstai taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai. Teismas iš esmės pareiškėjo kaip kvalifikuoto teisininko nežinojimą apie tėvo turimą turtą pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi. Toks teismo vertinimas yra neobjektyvus, kadangi asmens nežinojimas neatleidžia asmens nuo teisinės atsakomybės, t. y. šiuo atveju nuo termino praleidimo priimti palikimą pasekmių. Toks termino atnaujinimas sukuria atitinkamą teisinį nestabilumą, nes terminas atnaujinamas po daugiau nei 8 metų laiko. V. J. namų valda yra jos tėvų dovanotas turtas, todėl B. J. palikimo priėmimas turėtų iš esmės neigiamas pasekmes V. J., nes jos privačios namų valdos žemės sklypo dalies savininku taptų visiškai svetimas asmuo B. J., kuris daugiau nei 8 metus laiko be jokių pateisinamų ir objektyvių priežasčių delsė įgyvendinti savo tėvo palikimo priėmimo procedūrą.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo aiškinimas dėl pareiškėjo teisių būti pirmos eilės įpėdiniu neturi teisinės reikšmės, kadangi pirmos eilės įpėdinio teisės dėl termino atnaujinimo neturi jokios įtakos, nes toks B. J. giminystės ryšis su tėvu T. J. paveldėjimo procese jokių išskirtinių privilegijų nesukuria ir toks pirmos eilės įpėdinio teisių aiškinimas nepateisina pareiškėjo praleisto termino priežasčių ir negali būti vienu iš pagrindų terminą atnaujinti. Teismo išdėstytas suinteresuoto asmens V. J. teisėtų interesų ir lūkesčių aiškinimas yra subjektyvi teismo nuomonė, pateikta norint pagrįsti būtent tokios teismo nutarties turinį. Šios išvados nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Suinteresuoto asmens turtinės teisės ir jo teisėti lūkesčiai priklauso nuo to paties asmens valios, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo aiškinti V. J. turtinio intereso turinio, dėl kurio šioje byloje negalėjo būti sprendžiama. Pareiškėjui priėmus palikimą po termino atnaujinimo sumažėtų V. J. nuosavybės teise valdomos namų valdos dalis, būtų sukurta teisinio nestabilumo situacija, kadangi asmuo po 8 metų laiko pakeičia nuomonę dėl palikimo priėmimo, o teismas termino praleidimo priežastis dėl pareiškėjo nežinojimo pripažįsta svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Būtent termino atnaujinimas konkrečiai pažeistų V. J. interesus, kadangi jos namų valdos dalis atitinkami sumažėtų.

Šalies argumentai

17. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas neigė V. J. argumentus dėl asmeninių turtinių interesų, remdamasis 1996 m. birželio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri teismui nėra žinoma ir termino atnaujinimo pagrindams neturi jokios teisinės reikšmės. Notaro išduotas nuosavybės teisės liudijimas T. J. vardu taip pat nėra ir negali būti pagrindu atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas palikimo priėmimo procese elgėsi nesąžiningai, kadangi jam nebuvo reikalingas tėvo palikimas be konkretaus turto, todėl notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nepateikė. Toks pareiškėjo veiksmas po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) reiškė jo atitinkamą valią nepriimti palikimo. Teismo išdėstytas aiškinimas, kad pareiškėjas rūpinosi palikimu, todėl jis turėjo atitinkamą valią priimti palikimą, yra niekuo nepagrįstas, kadangi nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, susijusios su termino praleidimo pasekmėmis. Teismo išvados yra subjektyvi teismo nuomonė, pateikta siekiant pagrįsti termino atnaujinimą, tačiau ši teismo nuomonė nėra pagrįsta CK normomis bei faktine bylos medžiaga. Teismas nepagrįstai pareiškėjo nežinojimą apie tėvo turimą turtą įvertino kaip svarbią priežastį atnaujinti praleistą terminą. Teismo nutartyje išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Geometra“ laiško turiniu ir jo gavimu, tai pat byloje nėra reikšmingos ir šios aplinkybės negali būti įvertintos kaip pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Teisės aktai nenustato jokių prievolių jokiems asmenims, kurie privalo informuoti galimą įpėdinį apie atsiradusį palikėjo turtą. Paveldimo turto apimtis ar paieškos gali būti vykdomos paties įpėdinio arba notaro, kuris priėmė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Panevėžio miesto notaras, kuris 2013 m. informavo B. J. apie mirusiojo T. J. turimą turtą, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus, kadangi notaras mirusiojo turto paiešką vykdė nesant B. J. pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

18. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš V. J. pareiškėjo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad suinteresuotas asmuo V. J. atskirajame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, pateikia tuos pačius motyvus ir argumentus, kuriuos yra nurodžiusi atsiliepime į prašymą dėl termino atnaujinimo, išsakiusi pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas yra pasisakęs. Pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems argumentams ir motyvams, kuriais B. J. prašymas buvo patenkintas, – atnaujintas terminas palikimui priimti. Sutiktina, kad terminas palikimui priimti yra praleistas ilgą laiko tarpą, tačiau ši aplinkybė nėra lemianti ir turi būti vertinama kartu su visomis kitomis aplinkybėmis, kurias teismas nurodė, kaip pagrindą atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą priimti palikimui. Pažymėtina, kad teismas atnaujina terminą palikimui priimti praėjus ir daug ilgesniam termino praleidimo terminui. Taigi, teismai nelaiko esmine aplinkybe termino praleidimo laiko, o vertina visas aplinkybes individualiai.

20. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad po tėvo T. J. mirties pareiškėjas ėmėsi būtinų ir pakankamų priemonių, kad priimtų tėvo palikimą – paėmė tėvo kilnojamuosius daiktus (baldus), dalį šių daiktų yra iki šio laiko išsaugojęs. Visus kitus nereikalingus tėvo daiktus išvežė ir sunaikino. Per trijų mėnesių terminą pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto notarą su prašymu sužinoti, ar tėvas turėjo kokio nors nekilnojamojo turto. Notaras patikrino įrašus Nekilnojamojo turto registre ir nurodė, kad tėvo vardu jokio nekilnojamojo turto nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad oficialus valstybės deleguotas funkcijas paveldėjimo klausimais vykdantis asmuo – notaras pareiškėją informavo, jog jo tėvas jokio registruoto nekilnojamojo turto neturi, ir būdamas įsitikinęs, kad jo pareiškimo pateikimas notarui dėl palikimo priėmimo jokių teisinių pasekmių nesukels, nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas pripažįsta, kad iš esmės suklydo dėl to, jog tėvas neturi nekilnojamojo turto, tačiau ši klaida buvo nulemta objektyvių aplinkybių – jo tėvo vardu jokio nekilnojamojo turto nebuvo. Pažymėtina, kad dėl turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), klydo ir V. J., kuri teigia, kad visą laiką manė, kad visas žemės sklypas yra tik jos asmeninė nuosavybė. Kadangi pareiškėjo tėvas T. J. buvo sudaręs antrą santuoką su V. J., pareiškėjas ir tėvas gyveno atskirai, bendravo epizodiškai, jis pareiškėjo nebuvo informavęs apie įsigytą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad tėvas turėjo nekilnojamojo turto savo mirties dieną, kurį pareiškėjas galėjo paveldėti. Pati V. J. pareiškėjo niekada neinformavo, kad dalis žemės sklypo priklauso ir pareiškėjo tėvui, o apie tai pareiškėjas sužinojo tik gavęs UAB „Geometra“ laišką, adresuotą T. J. turto paveldėtojui.

21. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pareiškėjo pastangos išsiaiškinti, kokį registruotą turtą turėjo tėvas, pareiškėjo įvykdytas tėvui priklausančio kito turto pasiėmimas per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti laikytini protingais ir rūpestingais, sąžiningais paveldėtojo veiksmais, atliktais siekiant priimti palikimą. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po to, kai pareiškėjas sužinojo, jog tėvui priklauso žemės sklypo dalis, jis nedelsdamas ėmėsi būtinų veiksmų, kad priimti palikimą. Atmestini V. J. argumentai, kad teismo nutartimi neatsižvelgta į jos teisėtus lūkesčius ir pažeistos jos teisės. V. J. neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad pareiškėjas atsisakys palikimo. V. J. nėra iki šio laiko išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo į tėvo turto dalį. V. J. niekada su pareiškėju nebendravo dėl tėvo palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. V. J., kaip apdairi turto savininkė, įsigijusi žemės sklypą pirkimo–pardavimo sutartimi, turėjo žinoti, kad žemės sklypo bendraturtis yra T. J.. Žinodama, kad turtas įsigyjamas bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės teise, V. J. turėjo suprasti, kad, mirus bendraturčiui, turtas bus paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to V. J. teisės nėra pažeidžiamos pareiškėjui priėmus palikimą. T. J. testamento parašęs nebuvo. Žemės sklypas yra išlikęs, V. J. nėra sudariusi jokių sandorių dėl šio turto, šis turtas nėra apsunkintas, užstatytas, todėl neigiamų pasekmių teismo nutartis, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, V. J. nesukels. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra palikėjo sūnus, paveldi pirma eile. Artimas giminystės ryšys, tėvo turto paveldėjimas taip pat yra pakankamai svarbus argumentas, dėl kurio terminas palikimui priimti buvo atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis, kuria buvo tenkintas B. J. pareiškimas ir atnaujintas terminas B. J. priimti T. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

25. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo pagrįsta nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, nei faktine bylos medžiaga, teismas nepagrįstai pareiškėjo nežinojimą apie tėvo turimą turtą įvertino kaip svarbią priežastį atnaujinti ilgą laiko tarpą praleistą terminą palikimui priimti, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas būdamas teisininkas elgėsi nerūpestingai, kadangi tėvui mirus domėjosi apie palikimą pas notarą, tačiau nepateikė notarui prašymo dėl palikimo priėmimo. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog palikimas pareiškėjui be konkretaus turto nebuvo reikalingas, taip pat į tai, kad termino atnaujinimas pažeistų V. J. interesus, kadangi jos namų valdos dalis atitinkami sumažėtų ir atitektų svetimam asmeniui.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

26. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad palikėjas pareiškėjo B. J. tėtis T. J., paskutiniais metais gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjas testamento sudaręs nebuvo. Palikėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą yra ir T. J., kuris pareiškėjo palikimą gali paveldėti kartu su palikėją pergyvenusia jo sutuoktine V. J.. V. J. kreipėsi į Palangos miesto 2-ąjį notaro biurą ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė 2014 m. vasario 24 d. Trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo įpėdiniai turėjo pareikšti savo valią apie palikimo priėmimą, suėjo 2014 m. vasario 24 d. Iki šios datos paveldėjimo bylą užvedusiame notarų biure kitų įpėdinių, taip pat ir B. J., pareiškimų dėl palikimo priėmimo gauta nebuvo. Testamentų registro išrašu nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, taip pat ir palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nėra išduotas.

28. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. kovo 28 d. išrašu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. 1996 m. birželio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P25/96-737 pagrindu, taip pat įregistruoti du juridiniai faktai – išduotas nuosavybės teisės liudijimas, įgijėjas – V. J., įgijėjas – T. J., įregistravimo pagrindas –2014 m. balandžio 2 d. (notaro pranešimas Nr. 1009269380), įrašas galioja nuo 2014 m. balandžio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022 m. birželio 20 d. išrašu nustatyta, kad T. J. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, taip pat kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015.

31. Pareiškėjas nurodo, kad praleido CK 5.50 straipsnio 3 nustatytą 3 mėnesių terminą iš esmės dėl to, kad nežinojo palikimo sudėties, t. y. manė, kad palikimo priėmimas jokių teisinių pasekmių nesukels. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Tačiau teismų praktikoje, pavyzdžiui, taip pat pasisakyta, jog šiais laikais, kai žmonės yra mobilūs, gyvena skirtingose valstybėse ir rečiau bendrauja, sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės visada turi būti vertinami individualiai ir tam tikrais atvejais gali būti vertinami kaip priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti (2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666–727).

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo tėvai buvo išsituokę, pareiškėjo tėvas T. J. buvo sudaręs antrą santuoką su V. J., pareiškėjas ir jo tėvas gyveno atskirai, jie bendravo epizodiškai, tėvas pareiškėjo nebuvo informavęs apie įsigytą nekilnojamąjį turtą, palikėjas testamento palikęs nebuvo. Pareiškėjas apie tėvo mirtį žinojo, dalyvavo tėvo laidotuvėse. Pareiškėjas per palikimui priimti skirtą laiką pasiėmė kilnojamuosius palikėjui priklausančius daiktus ir kreipėsi į notarą su prašymu pasidomėti, ar palikėjas turėjo mirties dieną kokio nors nekilnojamojo turto, tačiau gavo atsakymą, kad palikėjo vardu registruoto turto nėra. Pareiškėjas 2022 m. gegužės mėn. gavo UAB „Geometra“ laišką, adresuotą T. J. turto paveldėtojui, paskutiniu T. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. gegužės 5 d. kreipėsi į UAB „Geometra“, kuri jį informavo, kad T. J. priklauso dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, sužinojęs apie tėvo palikimą, pradėjo rinkti dokumentus, kreipėsi į notarą, į suinteresuotą asmenį, siūlydamas taikiai išspręsti klausimą, tačiau, pastarajam nesutikus, kreipėsi į teismą. Šis nekilnojamasis turtas ir dabar registruotas V. J., t. y. palikėjo sutuoktinės, vardu. Nuosavybės teisės į žemės sklypą liudijimas buvo įregistruotas tik 2014 m. balandžio 2 d., o paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas.

33. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad yra pagrindas manyti, jog palikėjui mirus pareiškėjas turėjo valią jo palikimą priimti, tačiau iki 2022 m. gegužės mėn. nežinodamas, jog palikėjas turėjo turto, ir manydamas, kad palikimo priėmimas nesukels jokių teisinių pasekmių, ir dėl to nesikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi iš esmės sąžiningai ir rūpestingai. Tuo labiau, kad pareiškėjas informaciją, jog jo tėvas neturi jokio nekilnojamojo turto, gavo iš notaro. Taigi, priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios, o pareiškėjo piktavališkų veiksmų ar sąmoningo delsimo nenustatyta.

34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad palikėjas būtų išreiškęs valią, jog jo sūnus, t. y. pirmos eilės įpėdinis, neįgytų teisės paveldėti jo turto. Iš tiesų įstatymas paveldėjimo santykių nesieja nei su palikėjo ir įpėdinių tarpusavio asmeninių santykių bei šeiminio gyvenimo, buvusio prieš palikėjo mirtį, kokybe, nei su tam tikrais asmens sentimentaliais ar kitokiais ryšiais su paveldėtu turtu. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad V. J. tiek iki T. J. mirties, tiek po jo mirties per tą patį laikotarpį kaip ir pareiškėjas būtų ėmusis kokių nors veiksmų dėl T. J. priklausančios turto dalies pripažinimo asmenine jos nuosavybe. Taigi niekuo nepagrįsti V. J. teiginiai, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido būtent nepateisinamai ilgą laiko tarpą.

35. Vertinant, ar atnaujinus terminą nebus pažeisti V. J. teisėti interesai, atsižvelgtina į tai, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu, nepasikeitė. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo paveldėjimo teise siekiamas įgyti T. J. turtas nuosavybės teise priklausytų V. J. ar kitiems asmenims ar kitaip būtų apsunkintas ar suvaržytas. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad, nagrinėjamu atveju atnaujinus terminą palikimui priimti, kaip nors labiau būtų pažeidžiami V. J. interesai nei tuo atveju, jeigu pareiškėjas nebūtų praleidęs termino palikimui priimti.

36. Apibendrinant pasakytina, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių, svarbių ir pateisinamų priežasčių, be to, termino palikimui priimti atnaujinimas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

37. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, atnaujino terminą palikimui priimti.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo akivaizdžiai skirtingas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens V. J. atskirasis skundas netenkintinas, laikytina, jog sprendimas priimtas pareiškėjo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nagrinėtinas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Prašomas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijomis nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens V. J. priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d nutartį nepakeistą.

Pareiškėjui B. J. priteisti iš suinteresuoto asmens V. J. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė