- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- 2YT-3864-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01621-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- V. E.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. E., atstovaujamos globėjos D. R., skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. Ž., viešoji įstaiga ,,Akmenės būstas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Gren Akmenė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Akmenės vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešoji įstaiga ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė skundą (skundus) dėl antstolės G. Ž. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti 2024 m. vasario 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-188-4085, 2024 m. vasario 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-188-4086 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais, panaikinti 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4026 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4071 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4025 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4068 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4069 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4070 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4067 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais.
2. Skunde (skunduose) nurodoma, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Skolininkas A. E. mirė (duomenys neskelbtini). Kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini). Kreditoriai kreditorinio reikalavimo iki (duomenys neskelbtini). laisva valia, niekieno neverčiami nepateikė ir atsisakė neveiksnios V. E. naudai palikimo. Papildomai nurodoma, jog patvarkymuose dėl šalies pakeitimo vykdymo procese nėra nurodomi motyvai.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė G. Ž. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundus, 2024 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S-24-188-7338 skundų netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė teismui.
4. Patvarkyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13185-600/2023 V. E. atnaujino terminą palikimui priimti. Nutartyje taip pat nurodyta, jog nuo 2010 m. iki 2022 m. buvo iškelta ne viena civilinė byla dėl skolų priteisimo, todėl vadovaujantis CK 5.53 straipsniu teismas nurodė, jog siekiant apsaugoti neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos pareiškėjos interesus, kad netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, pareiškėjai leistina priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Antstolis J. P. 2023 m. lapkričio 11 d. turto apyrašu Nr. S-23-4602 sudarė palikėjo A. E. paveldimo turto apyrašą, palikimą priimančios V. E. naudai. Turto apyrašą pasirašė V. E. globėja D. R., kuri paliudijo, kad apyraše nurodytas visas žinomas palikėjo turtas, visi skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Turto apyraše nenurodyti jokie globėjos prieštaravimai dėl esamų skolų, ar tų kreditorinių reikalavimų nepripažinimo, neteikė jokios informacijos ar motyvų, kad nesutinka su turto apyrašu ar nurodytomis antstolės vykdomosiomis bylomis ir skolomis. Atvirkščiai, V. E. globėja, tenkindama globotinės interesus, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, t. y. laiku per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo ir galimai valstybei pradėjus turto paveldėjimo procedūrą, t. y. duomenų rinkimą, kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo paveldimo turto paveldėjimui. V. E. globėjos D. R. teigimu, kreditoriai neinformavo paveldėtojos per tris mėnesius, tačiau kyla logiškas klausimas kaip kreditorius turi informuoti paveldėtoją per tris mėnesius, jei paveldėtojai paveldėjimo procedūra, t. y. teisė į paveldėjimą, atsirado vos ne po metų nuo A. E. mirties. Galimai globėja pati sąmoningai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, kad nebūtų išviešintas galimas paveldėtojas ir įstatymuose nustatyta tvarka kreditoriai negalėtų pareikšti savo, kaip kreditorių, teisių ir pareigų bei pareikšti reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad skolų išviešinimas antstolių informacinėje sistemoje (AIS) yra tinkamas, jei turtą paveldi valstybė. Atsižvelgiant į tai, kad turto paveldėtoja per tris mėnesius nesikreipė dėl turto paveldėjimo, todėl skolų išviešinimas per AIS yra tinkama forma. Pažymėjo, jog teismui atnaujinus terminą V. E. priimti palikimą, pasikeitė ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimtys, nes iš esmės buvo išspręstas ne tik įpėdinės klausimas dėl palikimo priėmimo, tačiau ir kitų asmenų įstatymų nustatytų terminų atnaujinimo klausimas, nes tiek įpėdinei, tiek palikėjo kreditoriams įstatymu yra nustatytas toks pat trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl atnaujinus terminą vienai proceso šaliai, jis atsinaujina ir kitoms proceso šalims, todėl tiek įpėdinei, tiek kreditoriams trijų mėnesių terminas yra skaičiuotinas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Taip pat pažymėjo, kad iš turto apyrašo matyti, jog skolininkas A. E. registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo, todėl nei antstolė, nei kreditorius neturėjo pagrindo galimus turto paveldėtojus apie A. E. skolas informuoti per Turto arešto aktų registrą, nes nebuvo žinomo areštuotino turto, kuris galėtų būti areštuojamas per Turto arešto aktų registrą. Įstatyme taip pat nėra nurodyta, kad apie kreditorinius reikalavimus turi informuoti būtent tik pats kreditorius, o tretiesiems asmenims tai yra draudžiama. Šiuo konkrečiu atveju V. E. atstovė globėja D. R. antstolio J. P. 2023 m. lapkričio 10 d. turto apyrašu buvo informuota apie antstolės G. Ž. vykdomas vykdomąsias bylas, nepraleidžiant trijų mėnesių termino, t. y. nuo teisės atsiradimo priimti palikimą V. E., t. y. 2023 m. rugpjūčio 23 d. Trijų mėnesių terminas turėjo sueiti ne anksčiau kaip 2023 m. lapkričio 23 d., o apie kreditorinius reikalavimus D. R. tikrai sužinojo 2023 m. lapkričio 10 d., nes pasirašė turto apyrašą, galimai ir anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdinė V. E. preliminariai paveldėjo turto už 52 186,04 Eur, o skolų – kreditorinių reikalavimų už 14 582,41 Eur, todėl skundžiami antstolės G. Ž. patvarkymai dėl teisių perėmimo vykdymo procese, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nepažeidžia skolininkės V. E. teisių ir interesų, o atvirkščiai apsaugo V. E. interesus ir teises neatsakant skolininkei didesne turto dalimi nei paveldėjo. Taip pat D. R. nurodo, jog išieškotojai atsisakė išieškojimo iš V. E., tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog kreditoriai atsisakė skolos išieškojimo iš V. E., ar palikėjo A. E., o atvirkščiai prašo tolimesnio skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į skundus, kuriuo nurodo, jog palaiko antstolės nurodytus argumentus ir prašo netenkinti V. E. atstovės D. R. skundų. Sutinka su patvarkyme nurodytu teiginiu, kad skundžiami antstolės patvarkymai dėl teisių perėmimo vykdymo procese, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nepažeidžia skolininkės V. E. teisių ir interesų, o juos apsaugo, nes paveldėto turto vertės (52 186,04 Eur) santykis yra didesnis nei esamų išieškomų skolų (14 582,41 Eur). Taip pat pritaria antstolės išdėstytiems teiginiams, kad pareiškėjos atstovė nepagrindė, jog kreditoriai atsisakė skolos išieškojimo iš V. E. ar palikėjo A. E..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
6. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolės G. Ž. žinioje yra vykdomosios bylos:
7.1. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1563-1140/2021 dėl 317,64 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Akmenės energija“ (naujas pavadinimas UAB „Gren Akmenė“);
7.2. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. kovo 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-476-1112/2022 dėl 175,86 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai UAB ,,Ignitis“;
7.3. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. birželio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-219-1140/2022 dėl 2 970 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai VMI prie FM;
7.4. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. eI-4663-621/2021 dėl 69,09 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“;
7.5. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal VMI prie FM 2022 m. liepos 20 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08)483-73982 dėl 10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai VMI prie FM;
7.6. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. teismo įsakymą Nr. eL2-6365-1028/2021 dėl 226,04 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai UAB ,,Akmenės vandenys“. Antstolės kontoroje 2022 m. gruodžio 19 d. gauti išieškotojo duomenys, jog skola apmokėta (v. b. l. 17-18);
7.7. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1818-1112/2021 dėl 164,66 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai VšĮ ,,Akmenės būstas“.
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13185-600/2023 pareiškėjos V. E., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. R., pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintas ir V. E. atnaujintas praleistas terminas priimti palikimą, atsiradusį po A. E. mirties pagal antstolio sudarytą apyrašą.
10. Antstolė 2024 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymus dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4071 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 18), Nr. S-24-188-4069 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 20), Nr. S-24-188-4068 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11), Nr. S-24-188-4026 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l.13), Nr. S-24-188-4067 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 19), Nr. S-24-188-4025 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 17), Nr. S-24-188-4070 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 42), kuriais pradinį skolininką A. E. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja įpėdine V. E.. Antstolė 2024 m. vasario 5 d. vykdomosiose bylose priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkymą Nr. S-24-188-4086 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 40-41), kuriuo vykdomosiose bylose apskaičiuotos vykdymo išlaidos (1 221,46 Eur sumai), bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-188-4085, kuriuo patvarkė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (priverstinai nurašomų lėšų suma 5 000,28 Eur) iš V. E. sąskaitos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 38-39).
11. Byloje antstolė G. Ž. pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš V. E. gautos lėšos (5 000,28 Eur), nurodė, jog gautų lėšų suma lygi antstolės vykdomų bylų V. E. (jos mirusio tėvo A. E.) skolų ir vykdymo išlaidų padengimui (b. l. 41-42). Suinteresuotas asmuo V. E., atstovaujama globėjos D. R., pateikė teismui duomenis, jog mokėjimo į antstolės depozitinę sąskaitą neatliko, duomenų, kokiu pagrindu lėšos pateko į antstolės depozitinę sąskaitą bei kada, neturi, apie tai sužinojo iš teismo.
12. Pareiškėja V. E. skundais dėl antstolės veiksmų, be kita ko, prašo panaikinti patvarkymus dėl teisių perėmimo vykdymo procese ir antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais. Reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog palikėjo kreditoriai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreditorinio reikalavimo palikėjo įpėdinei nepareiškė, todėl atsisakė palikimo V. E. naudai.
13. Taigi šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (ne)teisėtumo.
14. Vykdymo veiksmų atlikimo metu (iki 2024 m. balandžio 1 d.) galiojusios redakcijos CPK 596 straipsnio 1 dalis numatė, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
15. Nuo 2024 m. balandžio 1 d. įsigaliojus CPK 596 straipsnio pakeitimams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalis papildyta nuostatomis, kad jeigu pagrindas pakeisti skolininką ar išieškotoją atsirado prieš pradedant vykdymo procesą, antstolis skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą sprendžia tuo atveju, kai yra išduotas ir antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas; vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikiantis asmuo, pageidaujantis, kad būtų pakeistas skolininkas ar išieškotojas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui turi pateikti prašymą pakeisti skolininką ar išieškotoją ir pridėti įrodymus kaip pagrindą pakeisti skolininką ar išieškotoją. Klausimą dėl skolininko ar išieškotojo pakeitimo fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais antstolis išsprendžia patvarkymu, kuris gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 596 straipsnio 3 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinių teisių perėmimo, įskaitant vykdymo procesą, pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-611/2023 ir kt.). Kartu pažymima, jog procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Dėl to, sprendžiant procesinių teisių perėmimą, negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su antstolės 2024 m. vasario 5 d. patvarkymais dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, kuriais pradinis skolininkas pakeistas jo įpėdine pareiškėja V. E.. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas A. E. mirė (duomenys neskelbtini).
18. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
20. Nustatyta, jog pareiškėja V. E. priėmė palikėjo (skolininko) A. E. palikimą pagal apyrašą, palikimo atsiradimo vietos notarui pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, prieš tai pareiškėjai atnaujinus įstatymo nustatytą praleistą terminą palikimui po A. E. mirties priimti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog palikimo atsiradimo dieną palikėjas A. E. turėjo skolinių įsipareigojimų, t. y. turėjo kreditorių, kurių reikalavimų priverstinis išieškojimas, be kita ko, vykdomas antstolės G. Ž. vykdomose vykdomosiose bylose. Palikėjo skoliniai įsipareigojimai (skolos) yra turtinės prievolės, todėl pagal bendrąsias palikimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas yra paveldimos (CK 5.1 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
21. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką paveldėjimo teisiniuose santykiuose, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl minėto teisinio reglamentavimo, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019). CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018, 28 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, jog antstolė, nustačiusi, kad skolininkas A. E. mirė, 2022 m. gruodžio 7 d. patvarkymais šiuo pagrindu sustabdė vykdomąsias bylas iki paaiškės skolininko teisių perėmėjai. Bylos duomenys suponuoja, jog antstolė apie išieškotojams atsiradusią teisę ir pareigą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo įpėdiniams žinojo iki CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos. Vykdomosiose bylose duomenų, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditoriai, t. y. išieškotojai antstolės vykdomose vykdomosiose bylose, būtų laikęsi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos tvarkos ir pareiškę savo kreditorinius reikalavimus įpėdiniams ar tokius veiksmus už išieškotojus būtų atlikusi antstolė, nėra. Antstolė G. Ž. tik 2023 m. kovo 17 d. raštu kreipėsi į VMI prie FM, prašydama spręsti klausimą dėl palikimo, atsiradusio po skolininko mirties, perėjimo valstybei. Taigi ir šie antstolės veiksmai buvo atlikti praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
24. Antstolės patvarkyme nurodyti argumentai, jog teismo nutartimi atnaujinus terminą įpėdinei priimti palikimą, šis terminas atsinaujina ir kitoms proceso šalims yra teisiškai nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja (įpėdinė) įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl įstatymų nustatyto praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra pagrindas spręsti, jog tokiais veiksmais ji įgyvendina ir kitų paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų (palikėjo kreditorių) teises, to nenumato įstatymas (CK 5.57 straipsnis, 5.63 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, jog civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Atitinkamai tik suinteresuotas savo teisių įgyvendinimu asmuo pats sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo/įgyvendinimo ir kaip šias teises įgyvendinti (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o civilinės bylos pagrindas yra tokio asmens pareiškimas (prašymas) ar ieškinys (CPK 5 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
25. Kaip nepagrįsti atmestini antstolės argumentai, jog tiek įpėdinei, tiek kreditoriams trijų mėnesių terminas (palikimui priimti, kreditoriniams reikalavimams pareikšti) yra skaičiuotinas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties įsiteisėjimo (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus įpėdiniams, o pagal įstatymą palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog įstatyme (CK 5.63 straipsnis) nustatytos teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas trijų mėnesių nuo palikimo atsirado dienos terminas kreditorių reikalavimams pareikšti būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia, nei pačioje teisės normoje nurodyta, tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme (CK 5.63 straipsnio 1 dalyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009. Teismų praktika. 2009, 32).
26. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, antstolė, remdamasi kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 nurodytais išaiškinimais, teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad turto paveldėtoja per tris mėnesius nesikreipė tinkamai dėl turto paveldėjimo, skolų išviešinimas yra tinkama forma per antstolių informacinę sistemą (AIS). Šie antstolės argumentai nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog antstolės patvarkyme nurodytos kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-206-378/2019 ir šios civilinės bylos ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 buvo sprendžiama dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo, taip pat dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų išviešinimo per antstolių informacinę sistemą (AIS) tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, ir pasisakyta, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (nutarties 44 punktas). Šiuo atveju palikimą, atsiradusį po skolininko mirties, paveldėjo ne valstybė, o pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi antstolės nurodomos kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos ir šios civilinės bylos aplinkybės skiriasi, todėl antstolės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai.
27. Pastebėtina, jog rašytine bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog Telšių apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-826-1174/2024 pagal pareiškėjos V. E. įstatyminės atstovės skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, kurioje taip pat buvo kvestionuojamas antstolės veiksmų teisėtumas sprendžiant vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo klausimą. Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos V. E. atstovės D. R. skundas atmestas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-151-357/2024 pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir pareiškėjos skundas tenkintas, panaikinti antstolės E. M. patvarkymai dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, priimti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
28. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog antstolė E. M. 2024 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. Sn-13186 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)užbaigė vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. remdamasi Šiaulių apygardos teismo nutartimi vykdomąją bylą nutraukė. Antstolė E. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo skolininkas A. E. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja įpėdine V. E., kreditoriui pateikus duomenis, jog per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui buvo pateiktas kreditorinis reikalavimas palikėjo įpėdiniams, ir 2024 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. Sn-45040 vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Antstolė E. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, kuriuo skolininkas A. E. pakeistas įpėdine V. E. (kreditoriui atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti) ir 2024 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. Sn-45058 vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Antstolė E. M. 2024 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė skolininką A. E. jo teisių ir pareigų perėmėja V. E. (kreditoriui atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti) ir 2024 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. Sn-45061 vykdomąją bylą užbaigė visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
29. Pastebėtina, jog šios civilinės bylos ir Telšių apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos (nutarties 27 punktas) faktinės aplinkybės yra labai panašios, taigi Telšių apylinkės teisme išnagrinėta iš esmės analogiška šiai civilinė byla.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
31. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas).
32. Šiuo atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, taip pat įvertinus teismo procesinius sprendimus, priimtus analogiškoje civilinėje byloje, pripažintina, jog antstolė vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) be teisinio pagrindo priėmė 2024 m. vasario 5 d. patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo, nesilaikė CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pažeidė teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, kas sudaro pagrindą antstolės patvarkymus panaikinti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
33. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (nutarties 16 punktas) pareiškėjos argumentai, jog išieškotojai atsisakė reikalavimų palikėjo (skolininko) įpėdinės, t. y. pareiškėjos, naudai, viena vertus, yra nepagrįsti, kadangi nepateikti jokie tokius argumentus patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis), kita vertus, yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant šalies pakeitimo vykdymo procese klausimus, todėl atskirai nevertintini (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 596 straipsnis).
34. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2024 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. S-24-188-4070 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinį skolininką A. E. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja įpėdine V. E.. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas iš skolininko A. E. vykdomas išieškotojos UAB ,,Akmenės energija“ (naujas pavadinimas UAB ,,Gren Akmenė“) naudai pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1563-1140/2021 (nutarties 7.1 punktas, 10 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog palikėjo A. E. kreditorė UAB ,,Gren Akmenė“ pareiškimu dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą ir teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4470-676/2024 UAB ,,Gren Akmenė“ atnaujino terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą dėl skolos skolininko A. E. turto paveldėtojai V. E.. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties (civilinėje byloje Nr. e2S-316-368/2024) pagrindu.
35. Įvertinus nutarties 34 punkte nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia esant pagrindą netenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S-24-188-4070, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išspręstas vykdymo procese šalies (skolininko) pakeitimo klausimas. Nors byloje yra pateikti duomenys, jog skundžiamas antstolės patvarkymas yra priimtas iki kreditorės UAB ,,Gren Akmenė“ kreipimosi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti palikėjo įpėdiniams atnaujinimo, pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo atveju UAB ,,Gren Akmenė“ įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdinei (pareiškėjai) pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) yra atnaujintas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), taigi egzistuoja visos teisinės sąlygos spręsti vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka. Esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, formalus įstatymo taikymas šiuo atveju neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kadangi antstolei pakartotinai išsprendus klausimą dėl šalies pakeitimo priėmus analogiško turinio patvarkymą, faktinė situacija nepakistų (CPK 7 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
36. Vykdomųjų bylų duomenimis, minėta, nustatyta, jog antstolė G. Ž. 2024 m. vasario 5 d. patvarkymu vykdomosiose bylose priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkymą Nr. S-24-188-4086, kuriuo vykdomosiose bylose apskaičiuotos vykdymo išlaidos, bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-188-4085, kuriuo patvarkė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (priverstinai nurašomų lėšų suma 5 000,28 Eur) iš V. E. sąskaitos (nutarties 10 punktas). Šiuos patvarkymus pareiškėja taip pat prašo panaikinti motyvuodama tuo, kad išieškotojai praleido įstatyme nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti.
37. CPK 613 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija), 107 punkto nuostatas, visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms bylos rengiamas vienas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Vykdymo išlaidas išieškodamas priverstinai, antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui siunčia kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymu atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.) (Instrukcijos 153 punktas).
38. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Šiems veiksmams atlikti antstolis priima nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 2 dalis).
39. Pažymėtina, jog vykdymo atlikimo pagrindas yra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 2 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė 2024 m. vasario 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjos vardu atidarytos sąskaitos priėmė 2024 m. vasario 5 d. patvarkymų, kuriais vykdymo procese išspręstas klausimas dėl šalies (skolininko) pakeitimo, pagrindu. Šiuo atveju teismui nustačius, jog antstolės G. Ž. 2024 m. vasario 5 d. patvarkymai dėl teisių perėmimo vykdymo procese, priimti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei juos panaikinus, pripažintina, jog antstolė nepagrįstai priėmė 2024 m. vasario 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas visai skolininko A. E. skolų, išieškomų antstolės vykdomosiose bylose, ir vykdymo išlaidų sumai ir išieškojimą nukreipė į pareiškėjos, kuri nėra skolininkė vykdymo procese, turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolės 2024 m. vasario 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir 2024 m. vasario 5 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas naikintini (CPK 513 straipsnis).
41. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjos skundas (skundai) dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies (CPK 185, 513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos V. E., atstovaujamos globėjos D. R., skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės G. Ž. 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4026 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4071 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4025 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4068 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4069 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-24-188-4067 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. vasario 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-188-4085 ir 2024 m. vasario 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-188-4086 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. v, Nr. v, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei G. Ž..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.