Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. E., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. R., pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą neveiksnaus tam tikrose srityse asmens vardu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

4. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

5. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

6. Nustatyta, kad A. E. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 300. Vadovaujantis byloje esančia Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, A. E. mirė būdamas ištuokoje, susilaukęs dukters V. E.. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis, palikėjo A. E. palikimą sudaro 0,03 Eur lėšos banko sąskaitoje, 786,60 Eur vertės pensijos kaupimo vienetų likutis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Luminor ir investicijų valdymas“ ir 49 037,61 Eur pensijų turtas UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“. Patikrinus Testamentų registro duomenis, nustatyta, kad po palikėjo A. E. mirties jo įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą.

7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad V. E. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13871-328/2017 pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, be kita ko, paveldėjimo teisinių santykių srityje, o jos globėja ir turto administratore paskirta jos motina D. R.. Ši aplinkybė reiškia, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja pati negalėjo įgyvendinti savo teisių į tėvo palikimo priėmimą, būdama pripažinta neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje.

8. CK 5.56 straipsnis nustato, kad neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis).

9. Nustatyta, kad pareiškėjos globėja D. R. praleido terminą priimti po pareiškėjos tėvo mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjos atstovė teigia, kad terminą ji praleido dėl teisinių žinių stokos. Nors ši aplinkybė savaimė nelaikyta svarbia sprendžiant klausimą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo tikslingumo, teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, o toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjos atstovė pagal įstatymą sąmoningai, nerūpestingai, aplaidžiai būtų įgyvendinusi pareiškėjos teisę į mirusio tėvo palikimą. Šios aplinkybės suponuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti ir išduoti pareiškėjos atstovei pagal įstatymą leidimą pareiškėjos vardu vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. E. mirties.

10. CK 5.53 straipsnis nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Teismui patikrinus LITEKO duomenis, nustatyta, kad palikėjui laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2022 metų buvo iškelta ne viena civilinė byla dėl skolų priteisimo. Be to, iš suinteresuoto asmens į bylą pateikto 2022 m. lapkričio 21 d. antstolės Elenos Miliauskienės patvarkymo Nr. S1-65441 taip pat matyti, kad iš palikėjo buvo išieškomos skolos skirtingiems kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant apsaugoti neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos pareiškėjos interesus, kad netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, pareiškėjai leistina priimti palikimą pagal apyrašą.

11. Pareiškėjai (jos atstovei pagal įstatymą) išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą – ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdiniai ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 576–582 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai atstovės pagal įstatymą D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjos atstovei pagal įstatymą D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos pareiškėjos V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Šios nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.