Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. E. įstatyminės atstovės D. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gren Akmenė“ pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. E., atstovaujama įstatyminės atstovės D. R., antstolė E. M., antstolė G. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Gren Akmenė“ (buvęs pavadinimas UAB „Akmenės energija“) tiekė šildymo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris priklausė A. E., mirusiam (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. E. butas buvo parduotas, neapmokėta skola perduota antstoliui priverstinai išieškoti. (duomenys neskelbtini) mirus A. E. liko neapmokėta 968,19 Eur skola pareiškėjai UAB „Gren Akmenė“ pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų išduotus vykdomuosius dokumentus. 2022 m. lapkričio 21 d. raštu antstolė E. M. pasiūlė Mokesčių inspekcijai spręsti klausimą dėl mirusio skolininko galimai esamo turto paveldėjimo valstybės vardu, taip pat pareiškė reikalavimą dėl skolos ir vykdymo išlaidų. 2022 lapkričio 21 d. patvarkymais vykdomosios bylos sustabdytos iki kol bus nustatytas skolininko teisių ir pareigų perėmėjas, išieškotojams pasiūlyta sutinkamai su CK 5.63 straipsniu, pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui.

11. Iš prie bylos pridėtos Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo14 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-151-357/2024 nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu V. E. pripažinta ribotai veiksnia tam tikrose srityse. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu V. E. rūpintoja, globėja ir turto administratore paskirta D. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-13185-600/2023, V. E., atstovaujamai D. R., atnaujintas terminas priimti palikimą ir leista atstovei D. R. priimti V. E. vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. E. mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą. 2023 m. lapkričio 10 d. antstolis J. P. sudarė mirusio A. E. turto apyrašą, kuriame nurodyta, kad palikėjo A. E. turtą sudaro 0,03 Eur piniginių lėšų likutis banko sąskaitoje, 795,44 Eur vertės turtinė teisė į pinigines lėšas, esančias papildomo savanoriško pensijų kaupimo fonde, 49 593,09 Eur vertės turtinė teisė į pinigines lėšas pagal sudarytą pensijų kaupimo sutartį, 1 797,48 Eur vertės turtinė teisė pagal sudarytą VIP pensinio draudimo sutartį, bendra skolų suma 14 582,41 Eur, įskaitant bendrą 968,19 Eur skola pareiškėjai UAB „Gren Akmenė“ pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų išduotus vykdomuosius dokumentus. Apyrašą pasirašė V. E. globėja D. R., paliudydama, kad apyraše nurodytas visas žinomas palikėjo turtas, visi skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. 2023 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaras įpėdinei V. E. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo

12. Byloje nustatyta, kad terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti A. E., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams suėjo 2023 m. sausio 31 d. Pareiškėja UAB „Gren Akmenė“ yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį terminą atnaujino pareiškėjai praleidus dėl svarbių priežasčių. Apeliantė nesutinka, kad su tokiu teismo vertinimu ir teigia, kad pareiškėja terminą, nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, praleido ne dėl svarbių priežasčių.

13. Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose Civilinio kodekso normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

14. CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

16. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

18. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad V. E. kreipimosi į notarą dėl paveldėjimo dieną, pareiškėja buvo laiku ir tinkamai pateikusi kreditorinį reikalavimą Mokesčių inspekcijai, kadangi Mokesčių inspekcijai nebuvo išduotas paveldėjimo liudijimas ir šis subjektas nebuvo įgaliotas veikti įpėdinės V. E. vardu.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nėra duomenų, jog Lietuvos Respublika, kurią atstovauja Mokesčių inspekcija, būtų priėmusi mirusio A. E. palikimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu, be kita ko, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolė, kuri vykdė išieškojimus pagal vykdomuosius raštus iš skolininko A. E. pareiškėjos naudai, paaiškėjus, jog per CK 5.50 straipsnio 3 dalį numatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos niekas mirusio A. E. palikimo nepriėmė, 2023 m. lapkričio 21 d. raštu pranešė paveldimo teisę turinčią valstybę atstovaujančiai Mokesčių inspekcijai apie likusį nepriimtą mirusio A. E. palikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad antstolė minėtu raštu pranešė Mokesčių inspekcijai apie turimą kreditorinį reikalavimą, dar Mokesčių inspekcijai valstybės vardu nepradėjus paveldėjimo procedūros, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo raštu apie skolinius reikalavimus buvo informuota paveldėtoja V. E., todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

21. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014.

22. Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja grindė tuo, kad skolininko A. E. mirties dienai bei per trijų mėnesių terminą pareiškėja neturėjo žinių apie galimas paveldėti A. E. turtines ir/ar neturtines teises. Pareiškėjai tinkamu terminu sužinoti, jog A. E. disponuoja turtinėmis teisėmis, kurios gali būti paveldėtos, bet nėra registruojamos ar kitaip išviešinamos, sudarė kliūtis pateikti kreditorinį reikalavimą.

23. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškėjai nebuvo žinoma, kad palikėjas turėjo neišviešintas turtines teises. Per šį terminą pareiškėja disponavo antstolės E. M. 2022 lapkričio 21 d. patvarkymuose dėl vykdomųjų bylų sustabdymo nurodyta informacija, kad skolininko A. E. vardu nėra registruoto turto. Iš byloje esančios Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo14 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-151-357/2024 nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atnaujinus terminą priimti palikimą bei leidus atstovei pagal įstatymą D. R. priimti V. E. vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. E. mirties, antstolė E. M. 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė patvarkymus dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, kuriuo miręs skolininkas A. E. pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėją V. E., tačiau Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi minėti patvarkymai buvo panaikinti. Po to, kai buvo panaikinti šie antstolės patvarkymai, pareiškėja per protingą terminą – 2024 m. kovo 22 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

26. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja nepažiedė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nebuvo pasyvi ir ėmėsi veiksmų savo kaip kreditorės teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti.

27. Nors apeliantė skunde teigia, kad palikimo priėmimo metu įpėdinei nebuvo žinoma apie palikėjo skolas pareiškėjai, tačiau iš byloje esančio 2023 m. lapkričio 10 d. antstolio Jono Petriko sudaryto mirusio A. E. turto apyrašo nustatyta, kad į apyrašą yra įtrauktos turėtos palikėjo skolos pareiškėjai UAB „Gren Akmenė“ pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų išduotus vykdomuosius dokumentus, kurių bendra suma – 1 061,58 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įpėdinė V. E. priimdama palikimą žinojo apie palikėjo skolą kreditorei UAB „Gren Akmenė“. Pažymėtina, tai, kad apyrašą pasirašė ne pati įpėdinė, bet jos globėja D. R., kuri yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu paskirta V. E. rūpintoja, globėja ir turto administratore ir veikia globotinės interesais, pasirašė turto apyrašą, nesudaro pagrindo vertinti, kad įpėdinei nebuvo žinoma apie apyraše nurodytas palikėjo turėtas skolas kreditorei UAB „Gren Akmenė“.

28. Tai, kad antstolis sudarydamas turto apyrašą, galimai rėmėsi antstolių duomenų bazėje turima informacija, nepaneigia aplinkybės, jog įpėdinė palikimo priėmimo metu žinojo apie palikėjo skolą pareiškėjai ir antstolis šį įsipareigojimą atitinkamai įtraukė į paveldimo turto apyrašą.

29. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių ir paveldėtojai V. E. už palikėjo skolas atsakant tik paveldėto turto tikrąja verte, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gren Akmenė“ kreditorinis reikalavimas sudaro 968,19 Eur, ir apie šią skolą paveldėtojai buvo žinoma palikimo priėmimo metu, V. E. palikimą priėmė pagal apyrašą ir paveldėjo iš viso 52 186,04 Eur, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimas neturės esminės neigiamos įtakos suinteresuoto asmens V. E. interesams ir jos teisinių santykių stabilumui.

30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino CK 5.63 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.