Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-170-994/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-14
Bylos Nr.: e2-170-994/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04901-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Lipeikienė
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas: J. P., M. K., K. V. S., sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Aušra Vaišnorienė

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-170-994/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04901-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2024 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, Monikai Pocienei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, (duomenys neskelbtini) D. K.,

atsakovės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovei E. K.,

atsakovams J. P., M. K., K. V. S., sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, J. P., J. M.-P., M. K., K. V. S., V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje (duomenys neskelbtini) L. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinio reikalavimais prašo: a) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria s/b (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės nusipirko 689 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) b) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria s/b (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės nusipirko 429 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) c) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria s/b (duomenys neskelbtini) pardavė 689 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) K. V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. S. - 15/53 dalių; J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. M.-P. - 276/689 dalis; M. K. asmeninės nuosavybės teise - 218/689 dalių. d)Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria s/b (duomenys neskelbtini) pardavė 429 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. M.-P. e) Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016-10-26 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini). f) Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini). g) Taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei s/b (duomenys neskelbtini) 201,00 Eur, sumokėtus už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei s/b (duomenys neskelbtini) 125,00 Eur, sumokėtus už žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės s/b (duomenys neskelbtini) atsakovams už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėtus: K. V. S. ir V. S. - 139,77 Eur; J. P. ir J. M.-P. - 125,19 Eur; M. K. -151,09 Eur; priteisti iš atsakovės s/b (duomenys neskelbtini) atsakovams J. P. ir J. M.-P. už žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėtus 283,68 Eur.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog atlikus patikrinimą nustatytos tokios faktinės aplinkybės: Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir - Nacionalinė žemės tarnyba) ir s/b (duomenys neskelbtini), atstovaujama Bendrijos (duomenys neskelbtini) J. P., veikiančio pagal (duomenys neskelbtini) Bendrijos tarybos susirinkimo protokolą, Vilniaus rajono 1-jame notarų biure (duomenys neskelbtini) sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) s/b (duomenys neskelbtini) nusipirko 689 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjas už perkamą žemės sklypą sumokėjo 201,00 Eur: 76,17 Eur už suformuoto valstybinės žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, 124,83 Eur už žemę. Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) s/b (duomenys neskelbtini) nusipirko 429 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjas už perkamą žemės sklypą sumokėjo 125,00 Eur: 53,97 Eur už suformuoto valstybinės žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, 71,03 Eur už žemę. Minėtose sutartyse nurodyta, kad žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Nuosavybės teisė į žemės sklypus Bendrijai perduota šiomis sutartimis, kurios kartu yra ir turto perdavimo-priėmimo aktai. S/b (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įsigytus nuosavybėn žemės sklypus naudoti pagal nurodytą paskirtį ir naudojimo būdą. Nekilnojamojo turto registre Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-12-15 įregistruoti s/b (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymu „Dėl žemės sklypų sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino žemės sklypų sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio projekto tikslas - suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus bendrojo naudojimo teritorijoje, tame tarpe ir valstybinės žemės sklypus: 689 kv. m ploto proj. Nr. 7; 429 kv. m ploto proj. Nr. 5, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo s/b (duomenys neskelbtini) teritorijoje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtino jo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2016-04-26 parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip pat nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl suformuoto žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 2016-06-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo s/b (duomenys neskelbtini) teritorijoje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtino jo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2016-04-26 parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip pat nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl suformuoto žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės j šį žemės sklypą įregistravimo. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikėjimo teisė Nacionalinei žemės tarnybai buvo registruota nuo 2016-07-05 iki 2016-12-15, išregistravimo pagrindas 2016-12-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2016-10-18 gauti s/b (duomenys neskelbtini) prašymai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš valstybės. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) nusprendė parduoti Bendrijai 689 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 201,00 Eur. Pardavimo kaina sumažinta 76,17 Eur suma, pirkėjo sumokėta VĮ Registrų centre už suformuoto valstybinės žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą, ir likusi mokėti suma - 124,83 Eur. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) nusprendė parduoti Bendrijai 429 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 125 Eur. Pardavimo kaina sumažinta 53,97 Eur suma, pirkėjo sumokėta VĮ Registrų centre už suformuoto valstybinės žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą, ir likusi mokėti suma - 71,03 Eur. S/b (duomenys neskelbtini) 2012-12-16 Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, be kita ko, buvo svarstyti klausimai dėl Bendrijos formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, bendro naudojimo žemės pirkimo. Nutarta kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl Bendrijos pertvarkymo projekto rengimo ir bendro naudojimo žemės pirkimo-pardavimo, įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). S/b (duomenys neskelbtini) 2015-07-18 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl Bendrijos formavimo-pertvarkymo projekto tolimesnės eigos. Šio susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad pabrangus išsiperkamos valstybinės žemės kainai dalis s/b (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų atsisakė pirkti Bendrijos nuomojamą valstybinę žemę, tame tarpe ir atsakovai. J. P., K. S. ir M. K. 2017-03-29 - 2017-05-14 laikotarpiu kreipėsi į S/b (duomenys neskelbtini) dėl greta jų sodo sklypų esančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių pirkimo; o J. P. taip pat ir dėl greta jo sodo sklypo esančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo. S/b (duomenys neskelbtini) 2017-08-12 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl racionalaus iš valstybės išsipirktų žemės sklypų panaudojimo. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo pritarta minėtų žemės sklypų pardavimui Bendrijos nariams. Taip pat nuspręsta Bendrijos (duomenys neskelbtini) J. P. suteikti teisę dalyvauti pasirašant sutartis su matininkais, notarinėse kontorose, kadastro įmonėje, Vilniaus miesto savivaldybėje bei kitose įstaigose ir organizacijose. 2018-06-14 notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi s/b (duomenys neskelbtini), atstovaujama J. P., veikiančio pagal (duomenys neskelbtini) įgaliojimą (Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini): K. V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. S. - 15/53 dalį už 139,77 Eur; J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. M.-P. - 276/689 dalis už 125,19 Eur; M. K. asmeninės nuosavybės teise - 218/689 dalių už 151,09 Eur (Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir - Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisė pirkėjams perėjo nuo turto perdavimo, tai yra šios sutarties pasirašymo. Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: žemės sklypo dalių savininkai atskirai naudosis, valdys ir disponuos jiems nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis, prie šios sutarties pridedame priede pažymėtomis tam tikrais taškais ir indeksu. (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi s/b (duomenys neskelbtini), atstovaujama J. P., veikiančio pagal 2018-05-02 įgaliojimą (Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. M.-P. už 283,68 Eur (Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir - Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisė pirkėjams perėjo nuo turto perdavimo, tai yra Šios sutarties pasirašymo. Kaip numatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau - Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - Taisyklės) 2 punkte taip pat reglamentuota, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė - tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Teisės aktai leidžia sodininkų bendrijoms iš valstybės išsipirkti bendrojo naudojimo žemę teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat aiškiai apibrėžia, kad sodininkų bendrijos išimtinėmis - lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės sklypus turi teisę tik bendram viešam naudojimui ir tik konkrečiai veiklai vykdyti - bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Šios nuostatos yra imperatyvios, nes kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-18-248/2019). O sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys ne aukciono būdu iš valstybės turi teisę pirkti tik tuos mėgėjų sodo teritorijoje naudojamus valstybinės žemės sklypus, kurie jiems yra suteikti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka .Iš esamos situacijos aišku, kad s/b (duomenys neskelbtini) Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės nusipirko Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sąlygomis (atitinkamai už 201,00 Eur ir 125,00 Eur), mažesne nei rinkos kaina (atitinkamai 20 200 Eur ir 12 600 Eur). Tačiau po įsigijimo ginčo sklypus Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė fiziniams asmenims. Tokiu būdu, akivaizdu, jog Bendrijai minėti žemės sklypai bendriems poreikiams tenkinti nėra reikalingi, Bendrija nuosavybėn šiuos žemės sklypus įgijo tik siekdama perleisti privatiems asmenims. Tai pažeidžia tiek Žemės įstatymo (2 straipsnio 16 dalis, 21 straipsnis, 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tiek Žemės reformos įstatymo (8 straipsnio 7 dalis) minėtas nuostatas. Kaip matyti iš Bendrijos narių susirinkimų protokolų, atsakovai pirkti Bendrijos nuomojamą valstybinę žemę buvo nusprendę dar iki Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo. Tačiau, kaip pažymėta, dėl per didelės žemės kainos atsisakė ją pirkti. Tačiau Bendrijai lengvatine tvarka iš valstybės įsigijus Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), išreiškė norą šiuos žemės sklypus įsigyti. S/b (duomenys neskelbtini) narių susirinkimas racionaliausiu bendro naudojimo žemės sklypų, tame tarpe ir ginčo žemės sklypų, naudojimo būdu pripažino jų pardavimą fiziniams asmenims ir sudarė atsakovams sąlygas įsigyti ir naudoti ginčo žemės sklypus (jų dalis) teisės aktuose nenumatyta tvarka bei mažesne nei rinkos kaina. Pažymėtina, nors Sutartimi (duomenys neskelbtini) ir Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) s/b (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įsigytus nuosavybėn žemės sklypus naudoti pagal nurodytą paskirtį ir naudojimo būdą, pardavus šiuos žemės sklypus atsakovams, nebeliko įsipareigojimo žemės sklypus naudoti visų Bendrijos narių reikmėms. Tokiu būdu, minėti valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai ir administraciniai aktai, kuriais buvo leista parduoti valstybinės žemės sklypus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekiniai bei negaliojantys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (LR CK 6.145 straipsnis), tai yra turi būti atkuriama buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusi padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Nagrinėjamu atveju, Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintini valstybei, o valstybė įpareigotina pagal sandorius gautą pinigų sumą grąžinti s/b (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, ginčo žemės sklypai jau perleisti privačion nuosavybėn, todėl naikinti ir vėlesni sandoriai, o pagal sandorius gautas pinigų sumas s/b (duomenys neskelbtini) įpareigotina grąžinti atsakovams - J. P. ir J. M.-P., M. K., K. V. S. ir V. S. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 252/11). Kitu atveju, vien tik sandorių ir administracinių aktų pripažinimas negaliojančiais, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Šiuo atveju atsakovai fiziniai asmenys yra pripažintinų negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms sandorių šalys, o ne tretieji asmenys, todėl jų (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl restitucijos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019). Šiuo atveju matyti, jog atsakovams faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma. Atsakovai žinojo (turėjo žinoti) Bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus, buvo susipažinę su visais ginčo žemės sklypų sandorių dokumentais, žinojo duomenis apie sudaromo sandorio objektą ir tą aplinkybę, jog lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ginčo žemės sklypus (jų dalis) neturi teisės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatas atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Taip pat šio straipsnio 3 dalis numato, kad atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis. Tokiu būdu, atsakovas J. P., atstovaudamas Bendrijai, kuri neturėjo teisės perleisti bendrijos bendro naudojimo žemę privatiems asmenims, neturėjo teisės sudaryti ginčo žemės sklypų (dalių) pirkimo-pardavimo sutarčių tiek su atsakovais fiziniais asmenimis, tiek su pačiu savimi. Pažymėtina, kad Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) objektas yra valstybei priklausantis turtas, tai yra viešosios nuosavybės objektas. Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarime yra pažymėtas teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas: „Pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę damą. Valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės - jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių“. Nagrinėjamu atveju matyti, jog visuomenės interesas, kad valstybės turtas būtų tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, iš to gaunant maksimalios naudos, buvo pažeistas, prioritetą nepagrįstai suteikiant privačių asmenų interesams ir todėl turi būti ginamas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieškinį iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - Sodininkų bendrijų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą sodininkų bendrijos sampratą sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Minėto straipsnio 2 dalyje suformuoti pagrindiniai sodininkų bendrijos veiklos principai numatant, kad bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Kaip numatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau - Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - Taisyklės) 2 punkte taip pat reglamentuota, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė - tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 3 punktas numato, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. O sodininkų bendrijos - bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Kiti sklypai sodininkų bendrijos teritorijoje parduodami aukciono tvarka. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reglamentuota, kad žemės sklypo naudojimo būdas - teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Šio įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš jų - naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005- 01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše detalizuotas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinys - tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Teisės aktai leidžia sodininkų bendrijoms iš valstybės išsipirkti bendrojo naudojimo žemę teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat aiškiai apibrėžia, kad sodininkų bendrijos išimtinėmis - lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės sklypus turi teisę tik bendram viešam naudojimui ir tik konkrečiai veiklai vykdyti - bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Šios nuostatos yra imperatyvios, nes kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, lengvatinę (be aukciono) tokių žemės sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019). O sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys ne aukciono būdu iš valstybės turi teisę pirkti tik tuos mėgėjų sodo teritorijoje naudojamus valstybinės žemės sklypus, kurie jiems yra suteikti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Iš kartu su Ieškovės ieškiniu pateikiamų rašytinių dokumentų matyti, kad Bendrija valstybinės žemės pirkimo-pardavimo Sutartimi ir Sutartimi (duomenys neskelbtini) nusipirko Žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis (už 201 Eur) (Sutarties 2.1. papunktis), o Žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, (už 125 Eur)(Sutarties2 2.1. papunktis), tačiau po įsigijimo ginčo Žemės sklypo ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrija, atstovaujama J. P., veikiančio pagal (duomenys neskelbtini) įgaliojimą (Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavė Žemės sklypą ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atsakovams. Tokiu būdu, Bendrijai Žemės sklypas ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bendriems poreikiams tenkinti nebuvo reikalingas, kadangi Bendrija nuosavybėn Žemės sklypą ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įgijo tik siekdama perleisti jį privatiems asmenims, o tai pažeidžia tiek Žemės įstatymo (2 straipsnio 16 dalis, 21 straipsnis, 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tiek Žemės reformos įstatymo (8 straipsnio 7 dalis) nuostatas. Nacionalinė žemės tarnyba pritaria Ieškovei, kad Bendrija neturėjo teisės perparduoti Žemės sklypo. Manytina, kad tokie sandoriai neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str.).Pabrėžtina, kad remiantis Taisyklėmis galima, teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalaus žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo naudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Teisė įsigyti valstybinį žemės sklypą negali būti aiškinama plečiamai. Taisyklių 2 punkte apibrėžta, kad „Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė — mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai“. Taigi, teisės aktas aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja sodininkų bendriją bendro naudojimo žemę naudoti bendroms, rekreacijos reikmėms ir priešingai, teisės akte nėra numatytos galimybės perleisti lengvatine tvarka įsigytą bendro naudojimo žemės sklypą tretiesiems asmenims. Jau prieš tai nurodyto Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Sodininkų bendrija (toliau - bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu“. Taigi, įstatyme imperatyviai apibrėžta, kad sodininkų bendrija vykdydama veiklą negali siekti komercinės naudos (pelno). Nagrinėjamu atveju SB „Mokslas“ įsigijo Žemės sklypą ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už lengvatinę (nominalią) vertę (Taisyklių 21 punktas), - atitinkamai už 201 Eur ir 125 Eur. Tuo tarpu Bendrija perpardavė Žemės sklypą ir Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už didesnę kainą ir gavo pelno. Pažymėtina, kad valstybinės žemės patikėtinis jokių teisės aktų nepažeidė, administracinė procedūra buvo vykdyta laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, Bendrija valstybinės žemės patikėtiniui pateikė visus reikiamus dokumentus ir Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad Bendrijai Žemės sklypas ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra nereikalingas. Tačiau, Ieškovės kartu su Ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog Bendrija neturėjo siekio bendrijos poreikiams naudoti Žemės sklypą ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, egzistuoja pagrindas sutikti su Ieškiniu.

4. Atsakovas J. P. atsiliepime į ieškinį (2022-03-30 DOK – 56567, el. bylos popierinio priedo b. l. 7-9) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja teisėtai, kas įrodo, kad nuosavybės teisė įregistruota 2018-06-15 nekilnojamojo turto registre. Nuo 1980-05-08 metų į šį sklypą įdėjo daug darbo, daug asmeninių lėšų, sklypą naudojo ir tebenaudoja ne tik savo, bet ir visos Bendrijos, o žaibosaugos - interneto bokštas naudojamas viso gyvenamojo kvartalo reikmėms. Valstybinis žemės naudojimo teisės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „šiuo Valstybiniu aktu, kurį Lietuvos TSR Vilniaus miesto statybos ir remonto tresto mažosios mechanizacijos valdybai (vėliau sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini)) išdavė Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, pažymima, kad nurodytam žemės naudotojui suteikiama neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 2,9 hektarų žemės, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane“. Aiškinimas - sklypas yra (duomenys neskelbtini) prie upelio (duomenys neskelbtini). Sklypo reljefas neryškiai banguotas, yra pelkių, sklypeliai ir keliai suprojektuoti prisitaikant prie reljefo. Masyvo teritorijoje esančią pelkę rekomenduojama, sudarius melioracijos projektą nusausinti ir užvežus papildomo grunto, įrengti sklypelius. Nenusausintas pelkes palikti kaip sklypo rekreacinę zoną. Sklypeliai projektuojami 0,05-:-0,06 ha ploto. J. P. (duomenys neskelbtini) iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį C, 276/689 — 2,18 aro. Pirkdamas žemės sklypą pateikė: S/b (duomenys neskelbtini) bendrijos narių posėdžio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) protokolą leidžiantį pirkti iš Bendrijos žemę (Bendrijoje 26 nariai). Nutarta - už 24. S/b (duomenys neskelbtini) įstatus, įregistruotus juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), pasižadėjimą (duomenys neskelbtini) bendrijai, J. B. pageidaus, įrengus dangą šiame sklype, šia teritorija bus galima naudoti kaip mašinų stovėjimo aikštele“ (pridedama). iš Bendrijos genplano, patvirtinto 2015-12-01 matyti, kad ši 2,18 aro C vieta skirta keliui-aikštelei. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - Žemės ūkio, Žemės sklypo naudojimo būdas - Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Bendrijai minėti žemės sklypai bendriems poreikiams tenkinti yra reikalingi, tik nereiks Bendrijai ieškoti samdomų darbuotojų, rinkliavos rinkimo (kaip paskirstyti rinkliavą jei vieni naudosis o kiti ne). Jis aikštelę įrengė, prižiūrėjo ir ateityje neatlyginamai prižiūrės. Tai patvirtina mano (duomenys neskelbtini) Bendrijai pasižadėjimas. Mano nuosavybės teisės duomenų banko išraše duomenys tokie pat, kaip ir s/b (duomenys neskelbtini). Parduodama žemės sklypus Bendrija veikė vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principu. Jis asmeniškai paaiškina, kaip buvo įrengtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Pašalino kelmus, krūmokšnius nuo sklypo: nuo sklypo iki tvirto pagrindo iškasė šlapią dribsmėlį sumaišytą su durpine žeme, samdė transportą ir išvežė. Iškasė tranšėją (kotlovaną) 5,0 ml gyliu drenažinių vamzdžių montavimui ir iškastą gruntą išvežė. Įsigijo gelžbetoninius drenažinius vamzdžius d.650 mm ir juos sumontavo. Ant sumontuotų gelžbetoninių vamzdžių 1 (vieno) metro storiu nupirko, atvežė ir supylė susmulkintą gelžbetonį. Nupirko derlingą žemę, ją atvežė ir suformavo tinkamo aukščio sklypą. Nupirko pralaidų smėlio-žvyro mišinį 20 cm storiu įrengdamas pralaidų pasluoksnį. Nupirko susmulkintą asfaltbetonį 15 cm storiu įrengdamas asfaltbetonio dangą. Kol nebuvo suformuotas sklypo aukštis ir jis buvo žemesnio lygio, paviršinis vanduo susigerdavo į gruntą. Suformavus sklypą paviršinis vanduo nebesusigėrė, tai teko sumontuoti drenažinį šulinį su dumblo-purvo surinktuvu. Vanduo į minėtą žemės sklypą patenka nuo kelio iš vakarų pusės ir žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini). Dumblo-purvo surinktuvą valau tik jis vienas ir organizuoja jo išvežimą. Pastaba: jei nebus surinktuvas pastoviai valomas, užsikimš visa drenažinė sistema, pastatų rūsiai užsipils vandeniu, tai jau bus katastrofa. Įrengė šlaitą: pirko augalinį gruntą, jį atvežė, įrengė šlaitą ir susodino dekoratyvinius medelius, tujas. Prideda žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) C schemą, įrodančią, jog jokie statiniai bei kt. šiame sklype neįmanomi, nes per sklypą patenkama į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra lietaus vandens surinkimo teritorija. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumontuotas žaibosaugos-interneto bokštas Nr. (duomenys neskelbtini). Jame yra Telia Lietuva AB; Mezon UAB; Bitė Lietuva UAB ir Pakeleivis UAB sumontuotos antenos. Jos aptarnauja visą gyvenamąjį masyvą, maždaug 750 ml spinduliu. Panaikinus dalį kelio-aikštelę nebus galima operatoriams patekti į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovė sodininkų bendrija (toliau – ir Bendrija, s/b) (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį (2022-04-08 DOK- 63011) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2016-04-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl žemės sklypų sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo" , vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 16 str., 2004-10-04 LR Žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" ir LR vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje" buvo patvirtintas naujų žemės sklypų Bendrijoje formavimo ir pertvarkymo projektas bendro naudojimo teritorijoje, tame tarpe ir 689 kv. m. bei 429 kv. m. žemės ūkio paskirties sklypai. Formavimo ir pertvarkymo projektu buvo koreguojamas Vilniaus miesto valdybos 1995-01-05 potvarkiu Nr. 12V patvirtintas bendrijos generalinis planas. 2016-02-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui buvo pateiktas derinimui matininko R. Ž. parengtą žemės sklypų, įsiterpusių Bendrijos teritorijoje formavimo ir pertvarkymo projektas suformuojant naujus valstybinės žemės sklypus. M. R. Ž. Bendrijos teritorijoje suprojektavo ir suformavo 0.755 ha, 0,0152 ha, 0,2514 ha, 0,0100ha, 0,0429 ha, 0,3084 ha ir 0,0689 ha ploto sklypus. Prie atsiliepimo pateikiamas šio projekto aiškinamasis raštas, kuriame buvo nurodyti ir formuojamų žemės sklypų naudojimo tikslai: pravažiavimui praplatinti, vandens siurblinei įrengti, mašinų stovėjimo aikštelėms įrengti, auginti ir dauginti dekoratyvinius augalus ir pan. Pažymėtina, kad naujai suformuoti sklypai buvo labai nedidelio ploto, įsiterpę į bendrijos teritoriją, jau anksčiau Bendrijos narių šienaujami, sausinami, kadangi pati sodų teritorija buvo gan pelkėta. 2016-06-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priima objektyvius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 689 kv. m. ploto žemės sklypo, ( sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), suformavimo ir įregistravimo Registrų centre bei - Nr. (duomenys neskelbtini) - dėl 429 kv. m. ploto,( sklypas Nr. 5 ) sklypo įregistravimo, o 2015-10-26 įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nustato šių sklypų kainas bei leidžia juos parduoti atsakovei Bendrijai. Ieškovė nenurodo savo ieškinyje, kokiu juridiniu pagrindu reikia naikinti šiuos ginčo įsakymus, kaip šiais administraciniais aktais buvo pažeistas viešasis interesas. Be to, pažymėtina, kad toks ieškovės reikalavimas reiškiamas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą apskųsti šiuos aktus. Neatnaujinus šių terminų, šis reikalavimas negali būti patenkintas. Atsakovė Bendrija nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas, nes nebūtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, apsaugota nuosavybė. Atsakovė mano, kad negali būti prokuratūrai suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą ginčyti priimtus administracinius aktus, nes atsirastų neapibrėžtumas, padėties nestabilumas ((duomenys neskelbtini)admin. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, teisėtai pardavė, o atsakovė Bendrija įsigijo valstybinės žemės sklypus pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) - 689 kv. m. ir Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m. besijungiančius bendromis ribomis prie esančios Bendrijos narių sodo sklypų teritorijos. Sandoriai buvo patvirtinti notaro. Atsakovė Bendrija sprendimą pirkti valstybinę žemę priėmė vadovaudamasi Bendrijos įstatais bei 2016-10-05 Bendrijos tarybos protokolu, sumokėjo valstybės nustatytus mokesčius už parduodamą valstybinę žemę. Bendrijos įstatų 12.5, 12.6, 12.9 punktuose nurodoma, kad Bendrijos tikslas yra organizuoti mėgėjiško sodo teritorijos planavimą, įgyvendinti programas, padedančias sutvarkyti sodo bendrijos teritorijas, bendradarbiauti su valstybės, savivaldybės ir kitomis institucijomis, vadinasi, ir šiuo ginčo atveju Bendrija, išpirkdama iš valstybės įsiterpusius žemės gabalėlius, į kuriuos valstybė nėra investavusi, jos neprižiūri ir neskiria tam lėšų, nedaro žalos, nuostolių valstybei, o atvirkščiai - racionaliai panaudoja žemę. Įsigyta nuosavybė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre nekeičiant žemės sklypų naudojimo paskirties. Atsakovė, įgijusi papildomos valstybinės žemės, pagal savo išgales tvarkė jai priskirtą teritoriją. Kadangi naujai įgyti valstybinės žemės sklypai buvo netaisyklingos konfigūracijos (pridedamas sklypų konfigūracijų brėžinys) ir jie negalėjo būti panaudojami išskirtinai bendriems visų Bendrijos narių poreikiams tenkinti, Bendrija, apsvarsčiusi sklypų priežiūros galimybes ir naudingumą, vadovaudamasi Bendrijos įstatų 68.10 punktu bei (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimu, leido sklypų savininkams išsipirkti dalimis, žemę, besiribojančią su sodų narių sklypais, tuo užtikrindama racionalų sklypų panaudojimą, tinkamą priežiūrą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties. Pastebėtina, kad sodų bendrijos nariai, pirkdami šalia esančios laisvos žemės sklypo dalis, patikino Bendriją, reikalui esant leisti ją naudoti bendriems reikalams: auginti daržovių sėklas, vaiskrūmius, statyti ir įrengti bendro naudojimo šulinius bei laistymo sistemas, automobilių stovėjimo aikšteles ir pan. Prokurorės ieškinys turi būti atmestas, kadangi valstybei grąžinus parduotus valstybinės žemės sklypus taikant restituciją, Bendrijai ir jos nariams būtų padaryti dideli nuostoliai bei žala, kadangi išpirktos žemės dalys yra naudojamos ne tik asmeniniams, bet ir bendriems poreikiams tenkinti, įrenginiams eksploatuoti, o valstybė savarankiškai eksploatuoti šios žemės sklypų negalės ir neskirs tam lėšų. Šioje byloje pateikiame konkrečius faktus kaip Bendrijoje buvo tvarkoma iš valstybės išpirktos ginčo žemės sklypų dalys: drenažinis šulinys, su purvo-dumblo surinktuvu buvo pastatytas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) bendriems melioracijos tikslams ant ginčo žemės, todėl kyla grėsmė, kad jis nebus prižiūrimas ir valomas, ko pasėkoje žemė vėl užpelkės. Į šį šulinį suteka visas paviršinis vanduo nuo kelio, nuo sklypų, pažymėtų plane Nr. (duomenys neskelbtini), nes čia pati žemiausia-Bendrijos teritorijos dalis. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendriems tikslams sumontuotas žaibosaugos-interneto bokštas su Telia Lietuva, Mezon, Bitė Lietuva ir kt. antenomis, kurios aptarnauja visą Bendriją bei aplinkines teritorijas maždaug 750 m spinduliu. Panaikinus patekimą į aikštelę - Bendrija neteks paslaugų, nukentės teritorijos infrastruktūra. Iš valstybės išpirktame tvenkinyje (30 arų), plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), stovi sodų bendrijos narių lėšomis įrengti 5 vandens siurbliai, reikalingi laistymui, vandens teikimui į sodo sklypus. Pažymėtina, kad ginčo žemėje, šiaurinėje teritorijos dalyje: per sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) už sodininkų lėšas yra įrengtas drenažinis griovys, kuris surenka perteklinį vandenį. Jo valymui yra pasitelkiama speciali technika. Prijungus iš valstybės išpirktą žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį išdalinus sklypų savininkams Nr. (duomenys neskelbtini), pastarieji panaikino senąjį siaurąjį keliuką, kuriuo negalėjo pravažiuoti krovininiai automobiliai, jiems atsirado galimybė įvažiuoti į savo sklypus tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šie Bendrijos nariai raštu įsipareigojo kitiems Bendrijos nariams leisti šioje papildomai įgytoje iš valstybės žemėje pasistatyti automobilius. Pažymėtina, kad ginčo teritorijoje yra išpirktas dar vienas tvenkinys, kuris naudojamas bendrų poreikių tenkinimui - priešgaisrinei apsaugai, laistymui, vandens tiekimui gaisro atveju. Darytina išvada, kad pritaikius restituciją ir žemą grąžinus valstybei, ši negalės pasirūpinti žeme pagal jos paskirtį taip, kaip šiuo metu rūpinasi atsakovai. Įstatymas numato galimybę (Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 dalis ) sodų bendrijos teritorijoje ne aukciono būdu išsipirkti, kadangi pagal aukščiau paminėtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį parengė matininkas R. Ž., nebuvo galima suformuoti vieno, atskiro žemės sklypo bendriems poreikiams tenkinti, buvo formuojami 7 atskiri, netaisyklingos konfigūracijos sklypai, kurių dydis nuo 1,00 aro iki 30,00 arų. Jų dalys buvo parduodamos tiems sodų sklypų savininkams, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu. Be te, kiekvienas iš jų, įgijęs papildomos žemės ir ją dirbdamas ir prižiūrėdamas, prisiėmė pareigą pagal poreikį tenkinti ir bendruosius Bendrijos narių interesus, t. y. priešgaisrinei apsaugai, praėjimui, pravažiavimui, bendrų statinių statybai ir kitiems. Bendrija pažymi, kad šiuo atveju nenukentėjo Bendrijos narių bendrieji interesai, nebuvo iš valstybės įsigyta papildoma žemės teritorija naudojama ir ja disponuojama siekiant pažeisti kurių nors Bendrijos narių interesus. Praėjus daugiau kaip penkeriems metams po ginče sandorių sudarymo, nei vienas iš pirkimo- pardavimo sandorių nebuvo nuginčytas teismine tvarka, o Bendrijos nariai tokiu būdu pasiekė bendrų ir atskirų sodo- sklypų savininkų interesų suderinimo, nes buvo sukurta patogi vidinė infrastruktūra, visi ginčo žemės plotai nušienaujami, melioruojami, apsodinami mėgėjų pastangomis ir lėšomis. Tokiu būdu buvo efektyviai, naudingai, racionaliai buvo užtikrinta, kad valstybės turtas yra naudojamas, valdomas ir juo disponuojama nepažeidžiant konstitucinių teisės ir kitų normų.

6. 2024-01-17 teismo posėdžio metu prokurorė palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad sodininkų bendrija įsigijo iš valstybės ginčo sklypus ne savo reikmėms, bet privačių asmenų interesams. Kaip matyti iš susirinkimo protokolų buvo sprendžiama jau anksčiau, kad bendrija įsigis ne sau, o narių nuosavybėn, nerengiant aukciono ir mažesne kaina. Valstybinė žemė turi būti naudojama pagal tikslinę paskirtį ir būdą. Bendrija galėjo įsigyti tik viešam naudojimui. Kliūčių restitucijai natūra nėra. Kadangi bendrija perleido sklypus nariams, vertintina, kad tie sklypai bendrijai nėra reikalingi. Prokurorė nepraleido 1 mėnesio termino ginčyti aktus, nes reikalingus duomenis gavo tik 2022-02-09, o ieškinį pateikė 2022-03-02. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartyse nėra jokių įsipareigojimų naudoti žemę pagal paskirtį bendrijos reikmėms. Bendraturčiai susitarė tik dėl dalių naudojimo. Nėra byloje jokių įrodymų kokios lėšos investuotos pagerinant sklypus. Pateiktos į bylą skaičiavimų lentelės nepagrįstos pirminiais dokumentas. Bendrijos narių susirinkimui nesuteikta teisė perleisti bendrijos turtą privatiems asmenims. Žemės sklypai nėra naudojami bendroms sodininkų reikmėms.

7. 2024-01-17 teismo posėdžių metu atsakovas M. K. į bylą pateiktame plane (el. bylos popierinio priedo b. l. 56) parodė savo kitą nuosavybės teise valdomą sklypą, kuriame stovi gyvenamasis namas ir dalį ginčo įsigyto sklypo. Norėjo visą sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pertvarkymo projektą) įgyti, bet atsirado dar norinčių bendrijos narių. Tikslas buvo įsigyti, kadangi ši įsigyta sklypo dalis jau buvo su tvora buvusio savininko. Įsigyto sklypo dalyje (apie 2,5 aro) yra pasodinęs tujas, vaismedžius, vaiskrūmius. Ši dalis yra užtverta, bet yra užvirinti varteliai, kuriuos bet kada galima atverti. Per jo ne ginčo sklypą ir įsigyto sklypo dalį eina drenažinis vamzdis iki kelio. Nežino, ką galėtų veikti bendrijos nariai toje dalyje. Komunikacinė antena yra J. P. sklype, tad pro Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo dalį įvažiuoja sunkioji technika, bet gali ir pro kitą kelią privažiuoti.

8. 2024-01-17 teismo posėdžio metu atsakovas K. V. S. paaiškino, kad gyvena nuo 2010 metų. Jis yra daug lėšų investavęs, įrengiant kelią įvažiuoti į jo sklypą. Jau 2014 metais buvo tvarkoma teritorija. Privatizavo jis 2,2 aro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą sklypo. Dabar yra pasėjęs veją, tujas, puoselėja sklypo dalį palei kelią. Bendrijos nariai prižiūri geriau, nei pati bendrija. Kadangi anksčiau prižiūrėjo tą žemės sklypo dalį, į ją investavo, todėl ir norėjo išsipirkti. Kieno buvo pagrindinės ankstesnės investicijos, tas tuos sklypus ir išsipirko, nes bendrija jokių investicijų nekompensavo. Buvo būtina įsigyti sklypus, kad išspręsti visus investavimo reikalus.

9. 2024-01-17 teismo posėdžio metu atsakovas J. P. paaiškino, kad įsigijo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pertvarkymo projektą sklypo kampą, kuriame yra drenažas, šulinys, įvažiavimas su sunkiąja technika. Ruošiasi tą dalį užtverti su varteliais ir sodininkams duoti raktus, nes ten galima parkuoti mašinas, atvažiavus svečiams. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pertvarkymo projektą sklypas aptvertas tvoromis, auga vaismedžiai, žolė. Prieš 40 metų buvo svarstyta ten įrengti vandens bokštą. Gali bet kas patekti į Nr. (duomenys neskelbtini) sklypą, parašius pareiškimą, nes yra aptvertas. Visi nariai prižiūrėdavo bendrus žemės lopinėlius šalia sklypų esančius ir niekas tos priežiūros nekompensavo. Nr. (duomenys neskelbtini) sklype labai daug šliužų, tad jis perka chemiją, naikina. Kur buvo neįmanoma įrengti sklypų dėl drėgmės, steigiant bendriją, ten ir liko ta žemė dėl kurios dabar teisme ginčas. Jis 42 metus buvo bendrijos pirmininkas. Jeigu grąžintų valstybei, būtų bendrijoje chaosas. Po išsipirkimo, visi dar labiau pradėjo gražintis, puoselėti.

Atsiliepimas

10. 2024-02-28 teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovė palaikė prokuratūros ieškinį ir atsiliepime išdėstytą poziciją.

11. 2024-02-28 teismo posėdžio metu atsakovės SB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad sodininkų bendrija kūrėsi pelkėtoje vietoje, todėl patys bendrijos nariai savo lėšomis atliko daugybę drenažo, sausinimo, kelių teisimo ir kt. darbų. Kadangi likusius sklypelius reikėjo kažkam prižiūrėti, o bendrija narių įnašų nerinko, todėl nariai, kurių sklypai ribojosi su ginčo sklypais ir išsipirko tikslu rūpintis gerbūviu, rekreacija, aplinkos grožiu. Kadangi Bendrija išsipirko ginčo du sklypus teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl ginčo sklypai turėtų būti grąžinti bendrijai, bet ne valstybei. Prokurorė neįrodė byloje, kad tie sklypai nėra reikalingi Bendrijai, nes jų paskirtis nėra pakeista - tai bendro naudojimo sklypai. Viešo intereso pažeidimas yra mažareikšmis, Bendrijai reikia bendro naudojimo sklypų.

12. 2024-01-17 teismo posėdžio metu liudytojas K. V. paaiškino, kad yra prieš 3 metus išrinktos (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos nariai savo lėšomis įsirengė lietaus nuotekas, kanalizaciją, drenažus, tačiau tai buvo padaryta dar gerokai iki ginčo sandorių. (duomenys neskelbtini) sklypas atsirado užpylus sodininkams griovį. Ginčo (duomenys neskelbtini) sklypas nuo kelio nėra aptvertas, yra įrengti borteliai, apsodintos tujos, kurios sulaiko sniegą. Šis kelias yra akligatvis, (duomenys neskelbtini) nariai naudojasi. Sklypas prižiūrėtas, džiuginantis akį nuo kelio. Šis sklypas pasitarnauja privažiuoti prie antenos, esančios J. P. sklype. Ginčo (duomenys neskelbtini) sklypas buvo planuotas vandens rezervuarui įsirengti, pieva yra berods dabar. Jeigu grąžinti bendrijai, vis tiek tie patys sodininkai, kurie įsigijo, prižiūrėtų. Kiekvienas narys prižiūri individualiai šalia savo sklypo esančius sklypelius. Nėra sodininkų bendrijos poreikio spręsti apie jų reikalus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog byloje ginčas kyla dėl dviejų žemės sklypų, esančių SB (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (689 kv. m.- pagal pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (429 kv. m. – pagal pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini)) (Bendrijos atsiliepimo į ieškinį priedas – DOK – 63011; popierinio priedo b. l. 56). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų SB (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas buvo suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus bendrojo naudojimo teritorijoje taip pat ir ginčo sklypus – 689 kv. m. ploto projektinis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 429 kv. m. ploto projektinis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (SB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo priedas; el. b. popierinio priedo b. l. 56-Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, sprendinių brėžinys). M. R. Ž. Bendrijos teritorijoje suprojektavo ir suformavo (duomenys neskelbtini) žemės sklypus sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyti žemės sklypų naudojimo tikslai – pravažiavimui praplatinti, vandens siurblinei įrengti, mašinų stovėjimo aikštelėms įrengti ir pan. (Bendrijos atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1 – formavimo ir pertvarkymo projektas; DOK - 63011). 2016-06-20 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformavo ginčo žemės sklypus ir patvirtino jų kadastrinius duomenis, nustatytus pagal 2016-04-26 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą taip pat nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl suformuotų žemės sklypų bei NŽT patikėjimo teisės į ginčo du žemės sklypus įregistravimo (ieškinio priedai). Gavus 2016-10-18 bendrijos prašymus dėl suformuotų ginčo sklypų pardavimo, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2016-10-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė parduoti Bendrijai 689 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Ne. (duomenys neskelbtini) už 201 Eur. Kitu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016-10-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta parduoti Bendrijai 429 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) už 125 Eur. 2016-12-01 tarp valstybės ir SB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Bendrija nuosavybės teise įgijo 689 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-12-01 tarp valstybės ir SB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dar kita Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Bendrija nuosavybės teise įgijo 429 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejose sutartyse nurodyta, kad žemės sklypų pagrindinė naudojimosi paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registre nuo 2016-06-20 Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patikėjimo teisė registruota Nacionalinei žemės tarnybai (išregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis). Iš Bendrijos susirinkimų protokolų nustatyta, kad dar (duomenys neskelbtini) visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl Bendrijos formavimo-pertvarkymo projekto tolimesnės eigos bei pažymėta, kad pabrangus išperkamos valstybinės žemės kainai dalis žemės sklypų savininkų atsisakė pirkti Bendrijos nuomojamą valstybinę žemę taip pat ir atsakovai (ieškinio priedas (duomenys neskelbtini) protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kai suformuoti valstybinės žemės sklypai buvo parduoti Bendrijai, (duomenys neskelbtini) visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl racionalaus iš valstybės išsipirktų žemės sklypų panaudojimo ir pritarta šių išsipirktų žemės sklypų pardavimui Bendrijos nariams (ieškinio priedas – 2017-08-12 protokolas). (duomenys neskelbtini) tarp SB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos J. P., ir K. V. S., J. P. ir M. K. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria K. V. S. su sutuoktine įgijo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (689 kv. m.) 15/53 dalį, J. P. su sutuoktine – 276/689 ir M. K. – 218/689 nuosavybės teise (pagal Pertvarkymo projektą sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta dar viena ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp SB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos J. P., ir J. P. dėl 429 kv. m. žemės sklypo asmeninėn nuosavybėn įgijo (pagal Pertvarkymo projektą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčas prasidėjo nuo to momento, kai į prokuratūrą (duomenys neskelbtini) kreipėsi sodininkų bendrijoje esančio vieno iš sklypų savininkė su (duomenys neskelbtini) skundu (2022-10-11 DOK – 166166).

Dėl senaties termino (-ų) ieškinio reikalavimams pareikšti

14. Atsakovė Bendrija dėsto poziciją, kad yra praleistas terminas administraciniams aktams ginčyti.

15. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, svarbus momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Nagrinėjamu atveju aktualūs du įstatymų nustatyti galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu terminai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi reikalavimams dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016-10-26 įsakymų pareikšti taikytinas vieno mėnesio terminas. Tuo tarpu reikalavimams dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikšti taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad senaties termino pradžia viešąjį interesą ginančiam prokurorui skaičiuotina nuo to momento, kada yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių jam daryti išvadą, jog ginčijamas administracinis aktas ar sandoris pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-19 nutartis c. b. 3K-3-177/2010, 2013-04-19 nutartis c. b. 3K-3-235/2013 ir kt.). Todėl tik konstatavus, kad viešąjį interesą ginantis prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, c. b. Nr. A17-742/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. balandžio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-143/2010 ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmi duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą gauti 2022-01-04 Vilniaus apygardos prokuratūroje gavus 2022-01-03 pranešimą apie visuomenės interesų pažeidimą bei 2022-02-09 gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą į prokurorės skubų 2022-01-07 paklausimą (2022-10-11 DOK 166166). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinys atsakovams pateiktas 2022-03-02, taip pradedant procesą šioje nagrinėjamoje byloje.

18. Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo ir dviejų ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis taikytino vieno mėnesio termino kreiptis į teismą ir bendrojo 10 metų senaties terminas nagrinėjamu atveju prokurorė nepraleido.

19. CK 2.74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Sodininkų bendrija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi sodininkų bendrija, kaip viešasis juridinis asmuo, turi specialųjį teisnumą. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija, inter alia, 8 punkte – teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; 15 punkte – teisė spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad ši sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencija negali būti aiškinama kaip suteikianti susirinkimui absoliučią laisvę disponuoti bendrijos bendrojo naudojimo turtu, neatsižvelgiant į bendrijos specialųjį teisnumą ir kitas imperatyviąsias teisės aktų nuostatas.

20. Byloje kilus ginčui dėl dviejų žemės ūkio paskirties sklypų, esančių SB (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, teismas pažymi, kad teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą mėgėjų sodų teritoriją sudaro individualūs sodo sklypai ir bendrojo naudojimo žemė, kurią sodininkų bendrijos teisės aktų nustatyta tvarka gali nuomotis ar pirkti iš valstybės.

21. Sutiktina su prokurorės bei valstybės atstovės išvadomis, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims Bendrija neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų išimtinai naudojamas bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti.

Dėl ginčijamų įsakymų bei sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

22. Vienas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų yra viešosios teisės principas, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

23. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – ir Taisyklės) taisyklių nuostatos numato, jog sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai (Taisyklių 4 punktas). Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pagal šias Taisykles sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 punktas), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 punktas); šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas).

24. Nurodytos teisės normos, nustatančios sodininkų bendrijų teisę pirkti jų teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, bendrijų naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms sąlygoms.

25. Taigi teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Ir šios nuostatos yra imperatyvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).

26. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Taisyklių 2 punktas). Iš esmės analogiškai sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai apibrėžti ir Žemės naudojimo būdų turinio apraše – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms.

27. Jau minėta, kad bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sąlyga, t. y. kad sodininkų bendrijos iš valstybės perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) bendrojo naudojimo statiniams statyti (išdėstyti) ir / ar rekreacijai, yra esminė, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams. Be to, ginčo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas lemia ne tik jo įsigijimo tikslą, tačiau ir naudojimą įsigijus. Iš 2016 m. gruodžio 1 d. dviejų ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Bendrija lengvatine tvarka iš valstybės įsigijo bendrojo naudojimo žemės sklypus, todėl šie ginčo sklypai privalėjo ir privalo būti naudojami bendrojo naudojimo reikmėms.

28. Kaip matyti iš atsakovų rašytinės pozicijos ir atsakovų, dalyvavusių teismo posėdžiuose, žodinių paaiškinimų, sodininkų bendrijai besikuriant pelkėtoje, kalvotoje vietovėje, bendrijos nariams praeityje yra tekę savo piniginėmis lėšomis, žiniomis ir darbu atlikti nusausinimo, vietinių keliukų įrengimo, drenažinės sistemos įrengimą ir pan. tikslu susikurti tinkamą gerbūvį suformuotoje ir šiai Bendrijai priskirtoje teritorijoje. Kaip paaiškino ilgametis Bendrijos (duomenys neskelbtini) J. P. bei kiti atsakovai ir dalyvavęs liudytojas K. V. Bendrija nerinkdavo iš narių tam tikrų lėšų gerbūviui gerinti, aplinkai tvarkyti, o tai savo gera valia, noro vedini gražiai, patogiai gyvent atlikdavo patys Bendrijos nariai, kurių gerbūvį tiesiogiai liesdavo. Tačiau savanoriškos Bendrijos narių investicijos (fizinės, materialinės ir kt.) puoselėjant atitinkamas Bendrijos naudojamus žemės plotus niekaip nesuponuoja Bendrijos nario teisės įgyti savo asmeninėn nuosavybėn bendro naudojimo paskirties žemės sklypą ar jo dalį. Remiantis teisės aktų nuostatomis, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys ne aukciono būdu iš valstybės turi teisę pirkti tik tuos mėgėjų sodo teritorijoje naudojamus valstybinės žemės sklypus, kurie jiems yra suteikti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka, be to, ne didesnius kaip 0,12 ha (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). (Lietuvos aukščiausio Teismo 201902-13 nutarties Nr. e3K-3-18-248/2019 49 punktas).

29. Nors atsakovai tvirtina, kad jų iš Bendrijos įsigyti ginčo sklypai ar jų dalys iki šiol yra naudojami bendroms sodininkų reikmėms ir bus naudojami ateityje, tačiau iš su atsakovais sudarytos vienos iš ginčo sutarčių - 2018-06-14 pirkimo-pardavimo nuostatų (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog buvo nustatyta naudojimosi įsigytomis žemės sklypo dalimis tvarka, pagal kurią šalys susitarė, kad tam tikrą ginčo žemės sklypo dalį įgiję asmenys atskirai nuo kitų bendraturčių valdys, naudosis ir disponuos sklypo dalimis, nustatytomis plane. 2024-01-17 teismo posėdžio metu atsakovai J. P., M. K. ir K. V. S. aiškiai įvardijo jų naudojamas įsigyto žemės sklypo dalis, parodant teismo posėdžio metu į bylą pateiktame plane įsigytą dalį (el. bylos popierinio priedo b. l. 56). Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra nurodytas su fiziniais asmenimis sudarytose sutartyse, taigi jis buvo (turėjo būti) žinomas šio žemės sklypo dalis įsigijusiems asmenims. Nepriklausomai nuo to, kad formaliai viso ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis (žemės ūkio) ir / ar naudojimo būdas (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) nėra pakeistas, ir net jeigu Bendrijos valdoma ginčo žemės sklypo dalis būtų naudojama bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, Bendrija, perleidusi privatiems asmenims tam tikras plane pažymėtas ginčo žemės sklypo dalis, iš esmės prarado galimybę užtikrinti, jog visas ginčo žemės sklypas būtų naudojamas išimtinai bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnių instancijų teismų formuojamojoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis byloje e2A-327-381/2018).

30. Tas pats pasakytina ir apie ginčo (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria J. P. bendroj jungtinėn nuosavybėn su žmona J. M.-P. įgijo 429 kv. m. žemės sklypą, esantį Bendrijos teritorijoje. Nepaisant J. P. paaiškinimo teismo posėdžio metu, kad šis sklypas dar prieš 40 metų buvo numatytas vandens bokštui įrengt (kurio šiai dienai sklype nėra, esant užsodintai pievai), nesuponuoja kitokio teismo vertinimo dėl šio ginčo žemės sklypo, perleidus sklypą fizinio asmens asmeninėn nuosavybėn.

31. Kaip jau minėta, valstybine žeme gali būti disponuojama tik pagal imperatyvias teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką, o toks mechanizmas, kai Bendrija, kaip tarpininkė įsigyja bendrojo naudojimo žemės sklypą, nes privatūs asmenys neturi galimybės lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės bendrojo naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, o vėliau jo dalis parduoda privatiems asmenims, nesuderinamas su imperatyviomis tokios valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančiomis normomis. Bendrija, įgijusi ginčo žemės sklypą kitu tikslu (perleisti privatiems asmenims), nepagrįstai pasinaudojo teisės normose nustatytomis išskirtinėmis valstybinės žemės įgijimo sąlygomis, kurios skirtos tam, kad sodininkų bendrijos įsigytų ir bendriems sodininkų poreikiams tenkinti naudotų bendrojo naudojimo žemės sklypus. Pardavus lengvatinėmis sąlygomis ginčo žemę Bendrijai, kuri neketino ginčo žemės sklypų naudoti pagal jų naudojimo būdą, o vėliau Bendrijai ją pardavus fiziniams asmenims, kuriems sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė neturi būti perleidžiama, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, leidžiančios valstybinę bendrojo naudojimo žemę perleisti tik sodininkų bendrijoms ir atitinkamai draudžiančios ją įsigyti privatiems asmenims. Tai, kad šiuo atveju valstybinės bendrojo naudojimo žemės įsigijimas fizinių asmenų nuosavybėn buvo įvykdytas per tarpininką (Bendriją), nekeičia esmės, nes teisės aktai neleidžia perleisti sodininkų bendrijoms valstybinės bendrojo naudojimo žemės kitais tikslais, nei bendroms reikmėms ir rekreacijai.

32. Iš atsakovų J. P., K. V. S. bei liudytojo K. V. paaiškinimų teismo posėdžių metu tapo aišku, kad iš valstybės įsigytus Bendrijos nuosavybėn du ginčo žemės sklypus nutarta perleisti Bendrijos atitinkamiems nariams, tokiu būdu išsprendžiant praeityje investuotų asmeninių lėšų tvarkant bendro naudojimo sklypus kompensavimo klausimą, nariams už savo lėšas įrengiant ir prižiūrint kelius, drenažus, užtikrinant visos Bendrijos gerbūvį ir pan. Toks Bendrijos veikimas, kai siekdama išspręsti finansinius Bendrijos ir narių tarpusavio santykius, perleidžia nariams asmeninėn nuosavybėn iš valstybės lengvatine tvarka įsigytą bendrojo naudojimo žemės sklypą (jų dalis), pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, yra nesuderinama su imperatyviomis tokios valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančiomis normomis (Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Sodininkų Bendrijų įstatymo ir kt. aukščiau paminėtus) bei negali būti pateisinamas Bendrijos narių praeityje investuotų lėšų į šiuos sklypus kontekste. Nagrinėjamos bylos atveju sudarius du ginčijamus sandorius, atsakovai (fiziniai asmenys) de facto (faktiškai) įsigijo valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengė realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo, apeidami pirmiau nurodytose imperatyviosiose teisės normose nustatytus ribojimus ir nesant jose išvardytų sąlygų. Tai, kad tam tikriems bendrijos nariams žemės sklypų (jų dalių) išsipirkimas ne lengvatine tvarka nebuvo palankus ir priimtinas, patvirtina ir į bylą pateiktas 2015-07-18 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas), iš kurio matyti, kad žemės išsipirkimas ne lengvatine tvarka ir kaina įvardijamas kaip per brangus.

33. Jau minėta, kad bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sąlyga, t. y. kad sodininkų bendrijos iš valstybės perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) bendrojo naudojimo statiniams statyti (išdėstyti) ir / ar rekreacijai, yra esminė. Be to, ginčo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas lemia ne tik jo įsigijimo tikslą, tačiau ir naudojimą įsigijus. Bendro naudojimo reikmės žemės sklypų perleidimas asmeninėn Bendrijos narių nuosavybėn niekaip nesuponuoja vertinimo buvus/esant tikslui naudoti valstybės suformuotus sklypus bendroms Bendrijos reikmėms. Atsakovų teiginiai, kad nei J. P., užsitvėręs tvora 429 kv. m. įsigytą sklypą (sklypas pagal Projektą Nr. (duomenys neskelbtini)), nei M. K. įsigyto sklypo dalies, kuri užtverta tvora, bet varteliai gali būti bet kada pašalinti, nei K. V. S. 2,2 aro sklypo dalies (sklypas pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini)) užsėto veja ir tujomis, nedraudžia naudoti bendroms sodininkų reikmėms nepatvirtina fakto, kad ginčo žemės sklypai bus naudojami bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir/ar kitiems bendriems veiksmams, juos perleidus asmeninėn fizinių asmenų nuosavybėn. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad įsigytuose iš Bendrijos žemės sklypuose nėra vykdoma jokia esminė asmeninė atsakovų veikla, o tik sodinami medžiai, krūmai, vaismedžiai, žolė, kurių duodamais vaisiais gali naudotis visa Bendrija, grožėtis juose kuriama aplinka, J. P. priklausančioje dalyje (pagal projektą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gali parkuoti mašinas ir privažiuoti prie komunikacijos antenos, taip pat nesuponuoja išvados, kad perleisti du ginčo sklypai gali būti ir bus naudojami Bendrijos reikmėms, įvertinus asmeninės nuosavybės teisės turinį. Dar daugiau, byloje nėra įrodymų, kad būtent tose dalyse, kurios priskirtos atsakovams, yra suplanuoti statiniai ar jie jau yra įrengę kitus bendro naudojimo objektus Bendrijos narių poreikiams tenkinti ir tai būtų įteisinę.

34. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme atskleistas CPK 13 straipsnyje (šiame straipsnyje nurodyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

35. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra išsami ir išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 55 punktas ir kt.).

36. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad imperatyvių valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo padariniai – sandorių negaliojimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Konstatuotina, kad pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant fiziniams asmenims ją įsigyti, taip pažeidžiant anksčiau paminėtas imperatyvias įstatymo normas, todėl pripažįstama, jog prokurorė įrodė sandorių negaliojimo pagrindą, t. y. jų prieštaravimą CK 1.80 straipsnio 1 daliai, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria s/b (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės nusipirko 689 kv. m. ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria s/b (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės nusipirko 429 kv. m. ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad imperatyvios teisės aktų nuostatos šiuo atveju buvo pažeistos tiek priimant NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016-10-26 du ginčo įsakymus, tiek NŽT su Bendrija sudarant 2016-12-01 dvi pirkimo-pardavimo sutartis, tiek ir Bendrijai sudarant išvestinius sandorius su fiziniais asmenimis (šioje byloje patrauktais atsakovais). Taigi yra CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas šiuos išvestinius sandorius taip pat pripažinti niekiniais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

37. Dar daugiau, ieškovės ginčijamus sandorius, kuriais Bendrija iš valstybės įgyto žemės sklypą, sklypo dalis perleido sodininkų bendrijos nariams (atsakovams byloje) yra pagrindas pripažinti negaliojančiais ir kaip prieštaraujančius kitai imperatyviai įstatymo normai, t. y. CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Civilinio kodekso 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis.

38. Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto. Atstovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, kada atstovo sudarytas sandoris pažeidžia atstovaujamojo interesus, galimybė nustatyta CK 2.135 straipsnyje. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tam, jog sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-614/2008, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-557/2009).

39. Nagrinėjamu atveju bendriją atstovaujantis įgaliotas asmuo J. P. neturėjo teisės perleisti Bendrijos bendro naudojimo žemės privatiems asmenims, tam prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms, juolab sudaryti žemės sklypų (jų dalių) pirkimo-pardavimo sutarčių tiek su atsakovais fiziniais asmenimis, tiek su pačiu savimi, kaip Bendrijos atstovu.

Dėl viešojo intereso

40. Atsakovės Bendrijos atstovė gindamasi nuo ieškinio teigia, kad prokurorės ginamas viešas interesas yra mažareikšmis, nes bendrija ginčo sklypus iš valstybės įgijo teisėtai ir jai jų reikia bendrų poreikių tenkinimui.

41. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. CPK 49 str. 1 d. nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį galimą teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. spalio 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-397/2009, 2010 m. kovo 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-141/2010, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-177/2010 ir kt.).

42. Ginčo atveju, sutiktina su prokurore, kad valstybinės žemės pardavimo teisėtumas yra viešasis interesas. Tačiau kartu sutiktina ir su atsakovais, kad šioje byloje ypač svarbus kelių susikertančių viešųjų interesų proporcingumas. Tiek galimi teisės aktų pažeidimai ir/ar netinkamas jų aiškinimas, sudarant valstybinės žemės pardavimo sandorius, tiek ir teisinių santykių stabilumas bei apibrėžtumas, atsakovų teisėtų lūkesčių apsauga, yra viešojo intereso dalys. Todėl šioje byloje nustatytina, kurį šių dviejų interesų nagrinėjamu atveju reikia ginti prioritetiškai.

43. Atsakovai remiasi argumentu, kad nėra pagrindo ginti viešojo intereso, nes fizinių asmenų, įsigijusių sklypo dalis, turtinis interesas ir nuosavybės teisės yra vienodai svarbios ir valstybė neturi prioriteto prieš jos turto įgijėjus. Teismas sutinka, kad nuosavybė yra konstitucinė teisė, bet nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl teisės aktų pažeidimo perleidžiant privačion asmeninėn nuosavybėn valstybei priklausančią bendrojo naudojimo paskirties žemę. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Sodininkų bendrijų įstatymo, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - Taisyklės) imperatyvaus pobūdžio nuostatų pažeidimų. Tai reškia, kad ginčo objektas – ne turtinės teisės į žemę, o tinkamas teisės aktų įgyvendinimas, jų laikymasis realizuojant valstybinę žemę.

44. Prokurorė nurodė, kad nagrinėjamu atveju viešojo intereso pažeidimas pasireiškė valstybės turto pardavimo, jo racionalaus tvarkymo principo pažeidimais, iš to negaunant maksimalios naudos, o prioritetą suteikiant privačių asmenų interesams.

45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prioritetiškai ginti galimai pažeisto valstybės turtinio intereso. Teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

46. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti atsakovams nežinojus ir/ar nesupratus, jog Bendrijos nuosavybėn iš valstybės lengvatine tvarka (be aukciono) įgyta bendrojo naudojimo sodininkų bendrijos žemės ūkio paskirties žemė gali būti teisėtai įgyta asmeninėn fizinio asmens nuosavybėn, tokiu būdu nepažeidžiant valstybinės žemės įgijimo imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Elgdamiesi kaip bonus pater familias (apdairus ir rūpestingas asmuo), atsakovai, abejodami dėl sudaromų sandorių, privalėjo arba pasikonsultuoti ir išsiaiškinti visas su sandoriais susijusias aplinkybes bei juos reguliuojančius teisės aktus, ir/ arba tokių sandorių išvis nesudaryti.

47. Sutiktina su prokurore, kad ginčo atveju egzistuoja viešasis interesas, kurį prokurorė siekia ginti, užtikrinant valstybės turto racionalų naudojimą, tvarkymą, iš to gaunant maksimalios naudos, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų bei nesuteikiant išimtinumo privačių asmenų interesų tenkinimui.

Dėl restitucijos taikymo apimties

48. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

49. Atsakovės Bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų teisinga ir sąžininga, pritaikius restituciją, ginčo žemės du sklypus grąžinti ne valstybei, bet Bendrijai, kadangi Bendrija, įsigydama žemės sklypus iš valstybės, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir buvo įgijusi teisėtai bendro naudojimo poreikiams įgyvendinti. Teismas tokiai pozicijai nepritaria.

50. Nors atsakovai (Bendrija ir jos nariai) įrodinėja, kad jų įsigyti du žemės sklypai (jų dalys) niekaip nepažeidžia Bendrijos narių viešų poreikių intereso, nes šia žeme šiai dienai nėra draudžiama naudotis visiems bendrijos nariams, ginčo žemės sklypuose nevyksta jokios statybos, jokia kita asmeninė ūkinė veikla, išskyrus vaismedžių, vaiskrūmių ir vejos auginimas, o atsakovai nesiekė nei praturtėti, nei apgaulės būtu įgyti žemės sklypus vien tik privačioms fizinių asmenų reikmėms. Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės nenuneigia fakto, kad atsakovai negali būti bendro naudojimo žemės sklypų savininkais, kurie skirti rekreacijai ir kt. pagal jų planavimo dokumento projektinius sprendinius. Patys atsakovai teismo posėdžio metu pripažino ir neneigė, kad tokiu būdu tarp bendrijos ir jos narių buvo išspręstas narių asmeninių investuotų lėšų bendriems žemės plotams tvarkyti atlyginimo klausimas ir tolimesnis gerbūvio užtikrinimas, privatiems asmenims turint suinteresuotumą tinkamai prižiūrėti asmeninėn nuosavybėn įgytą žemę. Tai įrodo, kad ieškovės pasirinktas restitucijos taikymo būdas ginčo sklypus grąžinti valstybei yra pagrįstas, o aplinkybė, kad buvo neteisėtai parduota fiziniams asmenims Bendrijos poreikiams skirta žemė, yra įrodyta. Bendrijos veikimas, kai 2016 metais įgyta valstybinė žemė visiškai nebuvo naudojama bendro poreikio konkrečių objektyviai reikalingų įrenginių statymui, rekreacijos naudojimui ir pan. leidžia spręsti apie ginčo sklypų nereikalingumą (nenaudojimą) bendrų sodininkų interesų tenkinimui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dviejuose iš valstybės įsigytuose ginčo sklypuose buvo suplanuota ir vykdoma atitinka sodininkų poreikius tenkinanti veikla, ruošiamasi įrenginių, statinių įrengimui ir/ar statymui (CPK 12 str., 178 str.). Aplinkybės, kad galimai kažkurioje ginčo sklypų dalyje yra įrengti drenažai, dėl ko įrodymų atsakovai į bylą neteikė, o per J. P. įgyto sklypo dalį (pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini)) yra galima privažiuoti sunkiasvore mašina prie antenos, stovinčios jo sklype, tačiau privažiavimas yra galimas ir iš kitos pusės (M. K. paaiškinimai) neleidžia teismui vertinti buvus ir esant objektyviam Bendrijos reikalingumui įgyti ir valdyti du ginčo valstybinės žemės sklypus, juos neteisėtai perleidus asmeninėn nuosavybėn.

51. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje prokurorė kelia valstybės nuosavybės pažeidimo klausimą, įrodinėjant Bendrijos nesąžiningumą, bet ne fizinių asmenų atskirai, o sandorius ginčija imperatyvių teisės normų pažeidimo padarymo faktu. Taigi būtent valstybė yra praradusi nekilnojamąjį daiktą. Kita vertus, atsakovai, tame tarpe ir J. J. P., M. K., K.V. ir V. S., kaip bendrijos nariai, privalėjo pasirūpinti, kad bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimai būtų sprendžiami pagal teisės aktų reikalavimus (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Taigi ir pagal konstitucinę justiciją tik tuo atveju, jei teisės įgijimo būdai neprieštarauja teisėtumo, sąžiningumo principams, būtų galima spręsti dėl kitokio restitucijos būdo, nei reikalauja ieškovė.

52. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria prokurorei ir valstybę atstovaujančios NŽT atstovei, jog šiuo konkrečiu atveju du ginčo žemės sklypai, esantys Vilniuje, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini Lietuvos valstybei. O kaip minėjo NŽT atstovė teismo posėdžio metu, yra įvairių būdų dėl bendro naudojimo žemės sklypų valdymo, disponavimo, naudojimo perdavimo suinteresuotiems subjektams, tačiau laikantis visų imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

53. Atsakovų argumentas, kad notaras, turintis laiduoti, kad nebūtų sudaryta neteisėtų ir negaliojančių sandorių, tvirtino tarp Bendrijos ir fizinių asmenų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis savaime nepagrindžia sandorių teisėtumo. Be to, atsakovai nereiškė priešieškinio, neįrodinėjo teisinės galimybės įsigyti žemės sklypo dalių iš valstybės, atstovaujamos NŽT, neprašė perkelti pardavėjo/pirkėjo teisių ir pan. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo nepaisyti ieškinio ribų, kurias apibrėžė ieškovė, gindama viešą interesą.

54. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia taikyti restituciją, nesant atsakovų esminių prieštaravimų dėl sumokėtų ir grąžintinų piniginių lėšų: grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei s/b (duomenys neskelbtini) 201,00 Eur, sumokėtus už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei s/b (duomenys neskelbtini) 125,00 Eur, sumokėtus už žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės s/b (duomenys neskelbtini) atsakovams už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), solidariai K. V. S. ir V. S. - 139,77 Eur; solidariai J. P. ir J. M.-P. - 125,19 Eur; M. K. -151,09 Eur; priteisti iš atsakovės s/b (duomenys neskelbtini) solidariai atsakovams J. P. ir J. M.-P. už žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėtus 283,68 Eur (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, CK 6.6 straipsnis, 3.88 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.117 straipsnis). Solidarios prievolės įvykdymas sąlygoja jos įvykdymo tinkamumą sumokant visą skolos sumą bet kuriam vienam iš solidarių kreditorių (CK 6.18 straipsnio 3 dalis).

55. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-03 nutartimi ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo du ginčo žemės sklypus. Ieškovės ieškinį tenkinus, byloje 2022-03-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė neteikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

58. Nagrinėjant bylą teisme patirta 163,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš visų atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 23,29 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d., 961 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

1.Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės nusipirko 689 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

2.Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės nusipirko 429 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

3.Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) pardavė 689 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) K. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) - 15/53 dalių; J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. M.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) - 276/689 dalis; M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise - 218/689 dalių.

4.Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) pardavė 429 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. M.-P.

5.Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini).

6.Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją:

- grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

- priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 201,00 Eur, sumokėtus už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), 125,00 Eur, sumokėtus už žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovės sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), solidariai K. V. S. ir V. S. - 139,77 Eur; solidariai J. P. ir J. M.-P. - 125,19 Eur; M. K. -151,09 Eur.

- priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams solidariai J. P. ir J. M.-P. už žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėtus 283,68 Eur.

Priteisti valstybei iš atsakovų sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. – P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 23,29 Eur (dvidešimt tris eurus 29 ct) pašto išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė