Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių G. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovėms G. K. (ankstesnė pavardė Š) ir J. K. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, bendrosios jungtinės veiklos fakto nustatymo ir turto atidalijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat pagal atsakovės G. K. priešieškinį ieškovei L. K., G. R. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms G. K. ir J. K., kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti apsimestiniais sandoriais ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2009 m. balandžio 6 d. žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo ir 2014 m. kovo 26 d. žemės sklypo, Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl sandorių šalies – pirkėjų (įgijėjų) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra L. K., ir A. K.; 2) pripažinti apsimestiniu sandoriu ir negaliojančia ab initio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 27 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą dėl joje nurodyto statytojo ir nustatyti, kad namo statytojai yra L. K. ir A. K.; 3) pripažinti žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), L. K. ir A. K. bendrąja daline nuosavybe, ir sklypus atidalinti nustatant, jog L. K. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti gyvenamąjį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), L. K. ir A. K. bendrąja daline nuosavybe ir jį atidalinti, nustatant, jog L. K. priklauso 1/2 dalis šio gyvenamojo namo; 5) pripažinti 2020 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp G. K. ir J. K. negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. mirė jos sutuoktinis A. K.. Ieškovės teigimu, ji kartu su sutuoktiniu bei dukromis gyveno sutuoktinio motinos J. K. vardu registruotame name Kaune, (duomenys neskelbtini), kurį ieškovės statė su sutuoktiniu. Atsakovei J. K. buvo žinoma, kad žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini), yra išimtinai ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio nuosavybė. Ieškovė su A. K. kartu gyveno nuo 2008 m., nors santuoką jie sudarė tik 2014 m. gruodžio 12 d.

3. Ieškovė aiškino, kartu su A. K. vedė bendrą ūkį, su juo vykdė jungtinę veiklą atsakovei J. K. priklausančiame žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, buvo sutarta, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui pabaigus namo statybą ir žemės sklypo aplinkos tvarkymo darbus, A. K. motina turtą perregistruos jo ir ieškovės vardu. Ieškovė aiškino, kad jos nėštumo metu dalį namo statybos darbų atliko ir ieškovės tėvas, kartu su A. K. kontroliavęs statybos procesą.

4. Ieškovė nurodė, kad pasibaigus namo statybos darbams, ginčo turtą ketinta registruoti ieškovės ir A. K. vardu, tačiau jo ankstesnė sutuoktinė kreipėsi į antstolį dėl vaiko išlaikymo skolos (maždaug 4 129,98 Eur) išieškojimo, o vėliau A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto ginklo laikymo, todėl nutarta turto ieškovės ir A. K. vardu tuo metu neregistruoti.

5. Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. J. K. tvirtinimu, ieškovė meluoja bei siekia nepagrįstai praturtėti. Atsakovė J. K. aiškino, kad ieškovė sako netiesą, jog su A. K. bendrą ūkį vedė nuo 2008 m. Dėl ieškovės kaltės iširo pirmoji A. K. santuoka, kuri buvo nutraukta tik 2009 m. liepos 30 d. Atsakovės vertinimu, A. K. ir ieškovės intymūs santykiai nereiškia, kad jie nuo 2008 m. vedė bendrą ūkį.

6. Atsakovė J. K. akcentavo, kad prie ginčo namo statybos ieškovės giminaičiai neprisidėjo, o tam nebuvo ir poreikio, kadangi J. K. statybos reikalus patikėjo sūnui A. K.. Sūnus organizavo darbus, ieškojo statybininkų ir meistrų, su atsakove J. K. važinėdavo pirkti medžiagų. Dėl šios priežasties buvo leista atsakovės name sūnui gyventi su savo antrąja šeima. Atsakovė J. K. pripažino, kad jos ir ieškovės santykiai yra konfliktiški.

7. Atsakovė J. K. nurodė, kad namo statybai pati pirko įvairias statybines medžiagas iš UAB „Girada“, UAB „Laubriga“, UAB „Senukai“ ir kt., yra išsaugojusi dalį sąskaitų bei mokėjimo kvitų. Ji išsaugojo ir dalį sąskaitų bei mokėjimo dokumentų už komunalinius patarnavimus, apsaugos paslaugas, žemės mokestį. Šie dokumentai įrodo, kad net ir sūnui su ieškove gyvenant atsakovės namuose, atsakovė neretai apmokėdavo mokesčius. Atsakovė J. K. akcentavo, kad dovanojimo sutartį, kuria ginčo turtą padovanojo atsakovei G. K. (anūkei), sudarė laisva valia, įvertinusi aplinkybę, kad didžiąją dalį mirusiojo A. K. turto paveldėjo ieškovė, kurios turtinė padėtis yra gera.

8. Atsakovė G. K. (ankstesnė pavardė – Š) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ši atsakovė pateikė analogiškus atsikirtimų į ieškinį argumentus, kaip ir atsakovė J. K..

9. Atsakovė G. K. pateikė priešieškinį ieškovei L. K., G. R. ir A. K., kurį patikslinusi, prašė iš jų solidariai priteisti 6 330,65 Eur nuostolių atlyginimą (už neteisėtą naudojimąsi ginčo namu iki jo perdavimo atsakovei), 1 353,19 Eur neteisėtai gautą naudą (nepagrįstai sutaupytos lėšos už gautas, bet neapmokėtas komunalines paslaugas), 720,50 Eur nuostolių atlyginimą dėl turto (ginčo namo) sužalojimo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su atsakovės priešiniais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Ieškovė nurodė, kad su G. K. reikalavimu dėl iškeldinimo iš namo ji nesutiko, nes laikosi nuostatos, jog 2020 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartis, kurios pagrindu G. K. tapo ginčo namo savininke, yra neteisėta ir negaliojanti. Ieškovės įsitikinimu, ginčo namas faktiškai yra jos ir buvusio sutuoktinio A. K. (G. K. tėvo) nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė.

12. Teismas nusprendė: 1) pripažinti apsimestiniais sandoriais ir negaliojančiomis ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių dalis dėl sandorių šalies – pirkėjų (įgijėjų) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra L. K. ir A. K. (miręs 2020 m. rugpjūčio 23 d.); 2) pripažinti apsimestiniu sandoriu ir negaliojančia ab initio ginčo gyvenamojo namo 2013 m. rugsėjo 27 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą dėl statytojo ir nustatyti, kad namo statytojai yra L. K. ir A. K. (miręs 2020 m. rugpjūčio 23 d.); 3) pripažinti ginčo žemės sklypus L. K. ir A. K., mirusio 2020 m. rugpjūčio 23 d., bendrąja daline nuosavybe, ir juos atidalinti, nustatant, jog L. K. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti gyvenamąjį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), L. K. ir A. K., mirusio 2020 m. rugpjūčio 23 d., bendrąja daline nuosavybe, ir jį atidalinti, nustatant, jog L. K. priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo; 5) pripažinti 2020 m. rugsėjo 18 d. turto dovanojimo sutartį Nr. ML-5632, sudarytą tarp G. Š. ir J. K., negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

13. Teismas nustatė, kad pagal 2009 m. balandžio 6 d. sutartį (notarinio registro Nr. 2-3585) atsakovė J. K. nupirko 0,1388 ha žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas parduotas už 43 443 Eur (150 000 Lt), kuriuos pardavėja gavo iš pirkėjos J. K. sutarties sudarymo metu. 2013 m. rugsėjo 27 d. J. K. pateikė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui deklaraciją apie gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą. 2014 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-3585) J. K. nupirko 299/1198 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, už 289,62 Eur (1 000 Lt) kainą.

14. Teismo sprendime rašoma, kad 2009 m. gegužės 1 d. gimė A. K., kurios tėvai – A. K. ir L. K. (tai – ankstesnė ieškovės pavardė). Į bylą pateiktas ištuokos liudijimas patvirtina, kad A. K. ir Š. K. santuoka nutraukta 2009 m. liepos 30 d. (įrašo Nr. 660).

15. Teismo sprendime nurodyta, kad A. K. ir L. K. (pavardė po santuokos – K) susituokė 2014 m. gruodžio 12 d. Medicininis mirties liudijimas Nr. 20-34255928 patvirtina, kad A. K. mirė 2020 m. rugpjūčio 23 d.

16. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. ML-5632) J. K. padovanojo vaikaitei G. Š. 299/1198 dalis 0,1198 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 0,1388 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), 214,12 m² pastatą–gyvenamąjį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini).

17. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčas kilo dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso (ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu), teismas konstatavo, jog tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos dėl bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės.

18. Ieškovė L. K. teisme aiškino, kad 2008 m. pradžioje ji susipažino su A. K.. Nuo 2008 m. balandžio mėnesio jie kartu gyveno bute Kaune, Sukilėlių pr. 87A-44, vedė bendrą ūkį. Ieškovė 2008 m. rugpjūčio mėnesį pastojo, 2009 m. gegužės 1 d. jiems gimė dukra A. K.. Liudytoja apklausta pirmoji A. K. sutuoktinė Š. K. parodė, kad sužinojusi apie A. K. neištikimybę, norėjo kuo greičiau išsituokti, kad A. K. iš buto Kaune, Jotvingių g. 16-74, kuriame jie kartu gyveno, į nuomojamą butą išsikraustė tik 2009 m. vasaros pabaigoje.

19. Teismas nurodė, kad, nutraukdamas A. K. ir Š. K. santuoką, Kauno apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėjai daugiau kaip metai nebeveda bendro ūkio. Teismo nustatytų faktų liudytoja Š. K. negali ginčyti.

20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad butą, esantį Kaune, Sukilėlių pr. 87A-44, 2007 m. vasario 1 d. sutartimi po 1/2 dalį įsigijo A. R. ir L. K.. Savo buto dalį A. R. 2011 m. gegužės 10 d. sutartimi perleido D. K. ir V. K., kurie yra ieškovės tėvai. Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą rodo, kad ieškovė ir jos dukra G. R. 2008 m. lapkričio 7 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo bute, esančiame Kaune, Sukilėlių pr. 87A-44. Tame bute savo gyvenamąją vietą 2009 m. rugpjūčio 3 d. deklaravo A. K., o 2009 m. rugpjūčio 8 d. – A. K..

21. Sprendime teismas pažymėjo, kad A. K. yra miręs, o į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie jam esant gyvam patvirtintas aplinkybes (tiek apie susitarimą dėl jungtinės veiklos, tiek dėl statytinio asmens dalyvavimo įsigyjant turtą). Šias aplinkybes šalys įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau dauguma liudytojų yra šalims artimi asmenys, todėl jų parodymai (kuriems įtaką gali daryti ir laiko veiksnys bei požiūris į įvykius ar faktus) vertintini su kitų byloje esančių įrodymų visuma.

22. Ieškovė pabrėžia aplinkybę, kad ji buvo užsidirbusi pinigų Anglijoje, ten turėjo du grožio salonus, nuomojosi kosmetologės darbo vietą. Iki susipažįstant su A. K., ieškovė taupė pinigus ir norėjo įsigyti verslą, o kai susipažino su Audriumi, nusprendė įsigyti sklypą ir statytis namą, nes turėjo sutaupiusi 202 734,01 Eur (700 000 Lt) grynųjų pinigų. Pasak ieškovės, kartu sudėję savo asmenines lėšas, ji ir A. K. pasistatė ginčo namą.

23. Ieškovės teigimu, J. K. neturėjo lėšų nupirkti žemės sklypą ir jame pastatyti namą. Teismas akcentavo, kad atsikertant į ieškovės argumentus, atsakovei J. K. nepakako vien tik nurodyti, jog ji turėjo santaupų (augino šilauoges, dirbo su verslo liudijimais ir iš to turėjo pajamų), ar ginčyti ieškovės pajamas patvirtinančių dokumentų tikrumą. Atsakovė turėjo įrodyti savo finansines galimybes turtui įsigyti, tačiau to nepadarė.

24. Atsakovė J. K. akcentavo, kad visos jos pajamos atsispindi turto deklaracijose. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pildytų deklaracijų duomenys nesutampa su jos paaiškinimais, kitais Valstybinei mokesčių inspekcijai jos teiktais dokumentais, byloje apklaustų liudytojų parodymais. Teismas nurodė, kad nei atsakovė J. K., nei atsakovė G. K., nei atsakovės prašymu kviestos liudytojos, kurios deklaravo artimus ryšius su atsakove, negalėjo nieko konkretaus paaiškinti apie atsakovės augintas šilauoges ir iš to gautas pajamas.

25. Teismas akcentavo, kad pateikti turto masinio vertinimo duomenys apie atsakovės turėto ir parduoto nekilnojamojo turto rinkos vertę neteikia pagrindo išvadai, jog atsakovė galėjo sukaupti tokias santaupas, apie kurias aiškina šioje byloje.

26. 2009 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais pirkėjos J. K. vardu išrašytos 32 PVM sąskaitos faktūros liudija apie prekių – statybinių medžiagų įsigijimą. Teismas nurodė, kad tokia aplinkybė nepatvirtina, jog už prekes sumokėjo atsakovė J. K. savo lėšomis. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktose draudimo sutartyse, sudarytose atsakovės J. K. vardu, nėra atsakovės parašo, draudimo įmokos buvo apmokėtos A. K., dalį namui teiktų komunalinių paslaugų apmokėjo A. K. ir ieškovė.

27. Teismo vertinimu, ieškovės poziciją dėl jos ir A. K. bendro ūkio vedimo, įskaitant žemės sklypų įsigijimą ir namo statybą, pagrindžia byloje apklaustų liudytojų parodymai, kiti rašytiniai įrodymai.

28. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovės L. K. pateiktos mokesčių deklaracijos iš Didžiosios Britanijos už 2004–2008 m. laikotarpį (2004–2005 metais deklaruota 52 184 GBP ((Didžiosios Britanijos svarų sterlingų)) pajamų, 2006–2007 metais deklaruota 56 076 GBP pajamų, 2007–2008 metais deklaruota 52 553 GBP pajamų) patvirtina ieškovės paaiškinimus apie jos gautas pajamas Jungtinėje Karalystėje, o taip pat apie turėtas asmenines lėšas, kurias ji skyrė sklypo įsigijimui ir namo statybai.

29. Siekdama paneigti L. K. mokesčių deklaracijų Didžiojoje Britanijoje duomenų tikrumą, atsakovės G. K. atstovė pateikė Tax Spot Group 2021 m. spalio 20 d. išvadą dėl pateiktų pajamų deklaracijų ir 2021 m. lapkričio 4 d. priedą prie išvados dėl pateiktų pajamų deklaracijų, Eksperta Ltd 2021 m. spalio 20 d. išvadą dėl pateiktų pajamų deklaracijų įvertinimo ir Greenarces Bookkeeping 2021 m. spalio 20 d. vertinimą. Teismas nurodė, kad neturėdamas duomenų apie išvadas pateikusių institucijų ir specialistų kompetenciją, jis neturi pagrindo vadovautis jų išvadomis.

30. Teismo sprendime rašoma, kad apie geras A. K. pajamas iš darbo ir verslo liudijo liudytojai A. A. P., ieškovės tėvas V. K., jos sesuo V. K. (nors objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra, o pateiktos metalo pardavimo sutartys yra vėlesnio laikotarpio nei buvo perkami sklypai ir statomas namas).

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Veda“ sukomplektavo visą įrangą ir medžiagas statomam baseinui Kaune, (duomenys neskelbtini), o užsakovė L. K. už jas atsiskaitė. Ieškovės tėvas V. K. buvo sudaręs sutartį dėl 12 vnt. langų Kauno r., Vaišvydavoje, (duomenys neskelbtini), pagaminimo už 10 252,70 Eur (35 400,51 Lt) sumą, jo vardu išrašyta sąskaita dėl apsauginių žaliuzių, adresu (duomenys neskelbtini), už 5 202,34 Eur (17 962,65 Lt) sumą pristatymo, pirkėjui V. K. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros klinkerio plytų ir klinkerio mūro pirkimui už 22 313,21 Eur (77 043,04 Lt) sumą (ten esantys pirkėjo parašai patvirtina minėtų prekių gavimą). Atsikirsdama į atsakovės argumentus, kad statybines medžiagas V. K. galėjo panaudoti savo namo statybai, ieškovė pateikė 2002 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, liudijančią, kad jos tėvas V. K. 65 proc. baigtumo plytų mūro gyvenamąjį namą įsigijo dar 2002 m. (ginčui aktualiu laikotarpiu tas namas jau buvo pastatytas).

32. Teismas nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios L. K. asmeninės sąskaitos už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. išrašas patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 30 d. už duris ieškovė pervedė 2 369,09 Eur (8 180 Lt), 2010 m. spalio 20 d. pažyma patvirtina, kad ieškovės užsakymu buvo parduoti ir pristatyti virtuvės baldai, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

33. Teismo vertinimu, ieškovės aiškinimą, kad jau pridavus eksploatuoti namą, buvo nutarta jo dar neperrašyti dėl A. K. nesutarimų su buvusia sutuoktine dėl išlaikymo vaikui, patvirtina antstolio R. S. 2013 m. liepos 17 d. patvarkymas dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, kuriame nurodyta, kad A. K. skola vaiko išlaikymui 2013 m. liepos 16 d. sudarė 14 260 Lt. A. K. turėtas problemas su teisėsauga iš dalies patvirtina Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 15 d. realizuoto ginklo priėmimo–perdavimo aktas.

34. Teismas reikšminga laikė aplinkybę, kad 2014 m. liepos 21 d. ieškovė L. K., A. K., G. R. ir A. K. savo gyvenamąją vietą deklaravo name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini).

35. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, byloje esančias fotonuotraukas), teismas padarė tikėtiną išvadą, jog ieškovė L. K. ir A. K. nuo 2008 m. tvarkė bendrą ūkį, jų gyvenimas kartu buvo ne epizodinis, bet truko ilgą laiką, buvo nuolatinis ir pastovus. Byloje surinktų įrodymų vertinimas teismui leido daryti ir labiau tikėtiną išvadą, jog L. K. su A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo žemės sklypus ir gyvenamąjį namą

36. Teismo sprendime rašoma, kad apklausti liudytojai V. G., S. J., V. Ž. ir A. A. P., o taip pat ieškovės tėvas V. K. ir ieškovės sesuo V. K. iš esmės vieningai nurodė, kad L. K. ir A. K. sau statėsi namą. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės J. K. dalyvavimą įsigyjant žemės sklypus, statant ginčo namą, rūpinantis tuo turtu, mokant mokesčius. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė L. K. ir A. K. yra tikrieji žemės sklypų įgijėjai ir namo statytojai, patvirtina byloje rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyti faktai.

37. Teismas neturėjo pagrindo palankiai vertinti atsakovės J. K. paaiškinimų, kad ji nusipirko žemės sklypus ir pasistatė namą ar finansavo jo statybą. Teismo vertinimu, teisingo, logiško ir atsakingo elgesio standartui prieštarautų toks modelis, kuomet atsakovė J. K. sukaupė lėšas sklypų pirkimui, namo pastatymui tik tuomet, kai jai buvo virš 60 m., turėdama rimtų sveikatos problemų, būdama jau 66 m. amžiaus pradėjo prabangaus namo statybas. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė J. K. būtų asmeniškai atlikusi kokius nors mokėjimus, susijusius su ginčo turto įsigijimu, jog ji turėjo lėšų tokiems mokėjimams.

38. Teismas neabejojo, kad ieškovė L. K. apie 2009 m. ir 2014 m. sudarytus ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius žinojo nuo jų sudarymo momento, taip pat žinojo ir apie namo statybos užbaigimą 2013 m. Teismo vertinimu, atsakovė J. K. savo elgesiu ar (ne)veikimu iki sūnaus A. K. mirties nedavė pagrindo ieškovei manyti, kad ieškovė ir A. K. nėra ginčo turto tikrieji savininkai.

39. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas įgalina daryti ir kitą labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijamos 2009 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei 2014 m. kovo 26 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestiniai sandoriai. Ginčijama 2013 m. rugpjūčio 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą yra apsimestinis aktas. Ginčijami sandoriai ir aktas buvo sudaryti per statytinį J. K., siekiant pridengti tikruosius sklypų pirkėjus bei namo statytojus – L. K. ir A. K..

40. Atsižvelgęs į tai, kad statybos leidimas yra statybą leidžiantis dokumentas, bet ne nuosavybę patvirtinantis dokumentas, o namo statybos procesas yra užbaigtas, ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl J. K. išduoto statybos leidimo (pasikeitus statytojui), teismas savo iniciatyva statybos leidimo nepripažino negaliojančiu. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino negaliojančia ginčo turto dovanojimo sutartį, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei.

41. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad vien elektroniniame laiške pateikta asmens nuomonė apie galimą namo nuomos vertę neįrodo atsakovės G. K. realios galimybės gauti pajamas, todėl reikalavimą priteisti 6 330,65 Eur nuostolių atlyginimą atmetė kaip neįrodytą.

42. Teismo vertinimu, atsakovės G. K. patirtos nuo 2020 m. birželio 1 d. išsinuomoto būsto nuomos išlaidos negali būti siejamas su ieškovės L. K. neveikimu (neišsikėlimu iš ginčo gyvenamojo namo), nes namo dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. rugsėjo 17 d. Be to, teismas dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia, taip pat pripažino, kad namo 1/2 dalis priklauso ieškovei, o įstatymo nustatyta tvarka viešame registre neįregistruota 2020 m. birželio 1 d. nuomos sutartis negali būti panaudota prieš ieškovę. Šių motyvų pagrindu teismas priešieškinio dalį priteisti 1 899,19 Eur nuomos išlaidų atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

43. Teismas laikėsi nuostatos, kad reikalaudama priteisti 720,50 Eur nuostolių dėl namo sužalojimo (sugadintų namo sienų, išorinių automatinių žaliuzių), G. K. nepateikė objektyvių įrodymų, jog šiuos nuostolius ji patyrė dėl neteisėtų L. K. veiksmų. Nenustatęs neteisėtų L. K. veiksmų, teismas pastarąjį priešieškinio reikalavimą taip pat atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

44. Apeliaciniame skunde atsakovės J. K. ir G. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

45.1. Teismas ieškovei priteisė turtą, priklausantį tretiesiems asmenims, kurie nebuvo bylos dalyviai ir apie bylą net nežinojo. Teismas žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažino daline ieškovės ir A. K. nuosavybe, nors šio sklypo 899/1198 dalys priklauso kitiems asmenims.

45.2. Teismas atidalino žemės sklypus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat atidalino namą Kaune, (duomenys neskelbtini), nors byloje nebuvo nagrinėjamas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Teismas nenustatė, kuri sklypų vieta atidalinta, nevertino, kad vieno aukšto namo apskritai negalima atidalinti natūra. Teismas apskųstu sprendimu atidalino turtą, tačiau ir toliau paliko dalinę nuosavybę į turtą.

45.3. Teismas įteisino piktnaudžiavimą teise, kai ieškovė, esą vengdama kreditorių reikalavimų nukreipimo į turtą, tariamai „užrašė“ turtą atsakovės J. K. vardu, t. y. teismas įteisino situaciją, kai iš neteisės atsiranda teisė.

45.4. Esant byloje oficialiems rašytiniams įrodymams (banko sąskaitų išrašams, Sodros pažymoms, VMI raštams) apie tai, kad A. K. pinigų neturėjo, teismas jais nesivadovavo, o rėmėsi ieškovės tėvo ir sesers paaiškinimais, jog A. K. turėjo labai daug pinigų. Teismas padarė išvadą, jog A. K. turėjo pinigų įsigyti ginčo turtą, nors ir nėra tokią išvadą patvirtinančių įrodymų. Tokiu būdu teismas legalizavo „neteisėtus“, nedeklaruotus A. K. pinigus, jeigu tokių ir buvo, priteisdamas jam nekilnojamąjį turtą.

45.5. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo pinigų, kuriuos uždirbo Jungtinėje Karalystėje, dirbdama pagal patentą ir turėdama du grožio salonus (kuriuos ieškovė „laikė po žeme“), remdamasis vieninteliu įrodymu – atspausdintomis pažymomis (ieškovės teigimu, pažymų originalus ji pametė). Dėl šių pažymų byloje pateiktos trys nepriklausomų specialistų (Jungtinėje Karalystėje veikiančių finansų įmonių) išvados apie jų turinio suklastojimą. Be to, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pažymų suklastojimo.

45.6. Teismas ieškovę pripažino „tikrąja“ pirkėja žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nors byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė mokėjo už šį žemės sklypą pagal 2009 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

45.7. Teismas pripažino ieškovę „tikrąja“ pirkėja ir žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nors byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė mokėjo už žemės sklypą pagal 2014 m. kovo 26 d žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas net nenurodė, kokiais įrodymais remiantis daro tokią išvadą.

45.8. Teismas ieškinio senaties dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2009 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia eigos skaičiavimui taikė sunkiai suvokiamą laiko aplinkybę – momentą, kai atsakovė J. K. perleido šį sklypą atsakovei G. K.. Senatis gali būti skaičiuojama tik nuo to momento, kada ieškovė sužinojo apie tariamą savo teisių pažeidimą, t. y. kada sužinojo, jog ne ji yra turto savininkė.

45.9. Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nepagrįstai ją perkeldamas atsakovėms.

45.10. Teismas įrodymus vertino šališkai ir selektyviai – rėmėsi tik dalimi liudytojo A. R. teiginių, nevertindamas ieškovei nenaudingų šio liudytojo parodymų, tuos pačius įrodymus ieškovės ir atsakovių atžvilgiu vertino skirtingai.

45.11. Teismas nenustatė jungtinės veiklos pobūdžio ir turinio, neteisėtai taikė sutuoktiniams taikytiną turto teisinį režimą.

45.12. Teismas nenustatinėjo ginčijamų sandorių apsimestinumo požymių.

46. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su atsakovių skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, be kita ko, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui iš dalies sutinkant su apeliacinio skundo argumentais dėl žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), priklausomybės, galima pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, jog 299/1198 dalis šio žemės sklypo yra L. K. ir A. K., mirusio 2020 m. rugpjūčio 23 d., bendroji dalinė nuosavybė, ir jį atidalinti, nustatant, jog L. K. priklauso 1/2 dalis tos žemės sklypo dalies.

47. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais atsikirtimais:

47.1. Jei būtų pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas buvo neteisus, priteisdamas visą žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), toks neatitikimas gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme.

47.2. Apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise nepagrįstas. Priešingai – pirmosios instancijos teismas akcentavo atsakovių nesąžiningumą ir jeigu būtų panaikintas pirmosios instancijos teismas sprendimas, kuris yra ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet svarbiausia – teisingas, būtų pažeistas atsakovių nurodomas sąžiningumo principas bei teisės normos, nes atsakovės įgytų tai, kas joms niekada nepriklausė ir neturi priklausyti.

47.3. Viena esminių bylos aplinkybių buvo ta, kad atsakovė J. K. pripažino, jog ji niekada neturėjo raktų nuo „savo“ gyvenamojo namo ir jame niekada negyveno.

47.4. Kadangi teismas teisingai konstatavo jungtinės veiklos santykius tarp ieškovės ir A. K., jis pagrįstai padalino (atidalino) ginčo turtą po 1/2 dalį kiekvienai iš šalių.

47.5. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas vadovavosi įrodymų visetu, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą

47.6. Nors apeliantės išimtinai kaip pasiturinčią ir turėjusią finansinę galimybę įsigyti žemės sklypus bei gyvenamąjį namą išskiria atsakovę J. K., tačiau teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, padarė pagrįstas išvadas, kad tokios finansinės galimybės atsakovė neturėjo.

47.7. Gerą ieškovės finansinę padėtį tiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2014 metais ji pardavė turėtą automobilį BMW už kiek daugiau nei 28 962 Eur (100 000 Lt), kas reiškia, kad jis buvo įsigytas ginčui aktualiu laikotarpiu. Daugiau nei akivaizdu ir yra logiška, kad įsigyti daugiau nei 28 962 Eur vertės automobilį be paskolos galėjo tik pasiturintis asmuo.

47.8. Apeliantės nurodo, kad A. K. galėjo turėti ir „neteisėtų“ pinigų, taip netiesiogiai pripažindamos jo gerą finansinę padėtį. Net jei būtų laikoma, kad A. K. turėjo „neteisėtų“ pinigų, tai nepaneigtų nei ieškovės, kuri turėjo savarankiškų pajamų, nei A. K. indėlio į turto įsigijimą.

47.9. Atsakovės skunde cituoja tik dalį liudytojo A. R. parodymų, kurie yra neesminiai ir jokio esminio prieštaringumo tarp liudytojų ir ieškovės dėstomos pozicijos nėra.

47.10. Priešingai nei nurodo atsakovės, byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad egzistavo susitarimas tarp ieškovės ir A. K. dėl žemės sklypų įsigijimo bei namo statybos, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

47.11. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad egzistavo du šalių susitarimai – išorinis, neatspindintis šalių ketinimų, bei kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, pagal kurį tikrieji ginčo turto savininkai yra ieškovė ir A. K..

47.12. Nėra pagrindo sutikti su apeliančių teiginiais, kad teismas aukšto tikėtinumo išvadas byloje grindė absoliučiai diskriminacinio pobūdžio prielaidomis, samprotavimais ir subjektyvia nuomone.

48. 2022 m. liepos 26 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

49. 2022 m. rugsėjo 20 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės J. K. prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo.

50. 2022 m. spalio 24 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės G. K. prašymas stabdyti bylą, iki bus baigtas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje pradėtas ir Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00012-22.

51. 2022 m. spalio 25 d. apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovės L. K. rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovių pateiktų naujų rašytinių įrodymų bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

52. 2022 m. lapkričio 7 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovės pagal priešieškinį G. R. rašytiniai paaiškinimai, atsakovės J. K. nuomonė dėl atsakovės G. K. procesinių prašymų ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovės G. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų bei prašymas priimti naujus įrodymus.

53. 2022 m. lapkričio 20 d. apeliacinės instancijos teisme gauta ieškovės L. K. nuomonė dėl atsakovės G. K. prašymo priimti naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

55. Nors apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodyta, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau šį teiginį detaliau pagrindžiantys argumentai apeliaciniame skunde nepateikti, taip pat neįvardyti į bylos nagrinėjimą neįtraukti kiti asmenys, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl nurodyto sprendimo negaliojimo pagrindo nepasisako. Be to, apeliaciniame skunde išdėstytą teiginį dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo daro nereikšmingu tai, kad apeliacinės instancijos teismas byloje priima naują sprendimą, kurio turinys reiškia skunde pateiktos aplinkybės dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo išnykimą. Teisėjų kolegija kitų absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų savo iniciatyva nenustatė.

Dėl pateiktų naujų įrodymų

56. Atsakovė G. K. 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus: a) 2022 m. rugpjūčio 29 d. prašymo prokurorui bei 2022 m. rugsėjo 5 d. prokuroro rašto dėl prašymo kopijas; b) 2022 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo bei jo priedų (duomenys apie ieškovės darbovietę bei atlyginimą, Danske Bank AS pranešimas apie pateikiamą informaciją, kredito sutartis, kredito paraiška, informacija apie bendraskolį, susitarimas dėl kredito sutarties pakeitimo) kopijas; c) duomenis apie teisinės pagalbos išlaidas parengiant prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovė L. K. 2022 m. spalio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašė dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo spręsti teismo nuožiūra, tačiau, ieškovės nuomone, teikiamus įrodymus atsakovė galėjo gauti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės įsitikinimu, priešingai nei teigia atsakovės, naujai pateikti įrodymai patvirtina ieškovės gerą finansinę padėtį bylai aktualiu laikotarpiu (atsakovės bylos nagrinėjimo metu apskritai kėlė abejones dėl ieškovės darbo Jungtinėje Karalystėje fakto). Atsakovė pagal priešieškinį G. R. 2022 m. lapkričio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė visiškai palaikanti ieškovės L. K. nuomonę dėl G. K. prašymo priimti ir pridėti prie bylos naujus įrodymus.

57. 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovė G. K. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: a) 2022 m. gegužės 6 d. Kauno VPK prašymo dėl teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00012-22 kopiją; b) 2022 m. spalio 7 d. atsakymo iš Jungtinės Karalystės į teisinės pagalbos prašymą kopiją; c) 2022 m. spalio 27 d. prašymo dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 03-00012-22 medžiaga kopiją; d) 2022 m. spalio 27 d. prokuroro rašto dėl prašymo kopiją. Atsakovė J. K. 2022 m. lapkričio 7 d. rašytinėje nuomonėje prašo tenkinti abu atsakovės G. K. teismui pateiktus prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovė L. K. ir atsakovė pagal priešieškinį G. R. 2022 m. lapkričio 18 d. pateiktoje rašytinėje nuomonėje prašo nepriimti 2022 m. lapkričio 4 d. pateiktų naujų įrodymų. Ieškovė ir atsakovė pagal priešieškinį G. R. akcentuoja, kad teikdama įrodymus atsakovė G. K. nepateikė prokuroro leidimo paskelbti ir (ar) naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat nurodo, kad galėjo egzistuoti skirtingi ieškovės nacionalinio draudimo Didžiojoje Britanijoje numeriai, todėl ikiteisminiam tyrimui galėjo būti pateikti ne visi duomenys. Be to, ieškovė ir atsakovė pagal priešieškinį pareiškė abejojančios iš Jungtinės Karalystės pagal prašymą dėl teisinės pagalbos pateiktų duomenų patikimumu (nėra aišku, kokias funkcijas atlieka duomenis pateikusi institucija).

58. Prie 2022 m. lapkričio 18 d. rašytinės nuomonės ieškovė L. K. ir atsakovė pagal priešieškinį G. R. pridėjo 2006 m. lapkričio 26 d. piniginės sutarties kopiją. Ieškovė L. K. ir atsakovė pagal priešieškinį G. R. nepareiškė prašymo dėl prie rašytinės nuomonės esančio priedo (kaip naujo įrodymo) priėmimo ir pridėjimo prie bylos, be to, rašytinėje nuomonėje nesiremia šiuo priedu, todėl jo priėmimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.

59. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme – apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

60. Atsakovė G. K. prašymus priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme grindė tuo, kad šie duomenys gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl nebuvo galimybės šių duomenų pateikti anksčiau, kad šie duomenys yra reikšmingi teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, kadangi paneigia ieškovės įrodinėtas aplinkybes apie jos pajamas ginčui aktualiu laikotarpiu. Kaip minėta, dėl dalies duomenų priėmimo ieškovė L. K. ir atsakovė G. R. nesutinka, teigdamos, jog toks duomenų pateikimas yra neteisėtas, nes teikiami duomenys yra ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, o ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras nesuteikė leidimo šiuos duomenis pateikti į civilinę bylą.

61. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog minėtas straipsnis turi garantuoti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje paskleidžiami duomenys netaptų viešai žinomi. BPK 177 straipsnio nuostatos nepažeidžiamos, jei baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys supažindami su tam tikra ikiteisminio tyrimo metu fiksuota informacija ir toks supažindinimas yra reikalingas siekiant, kad su tais asmenimis atliekami proceso veiksmai būtų sėkmingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308/2014). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad BPK 177 straipsnio 1 dalyje numatytas informacijos apie ikiteisminį baudžiamosios bylos tyrimą ribojimas siejamas su asmens, kuris įtariamas nusikaltimo padarymu, teisių apsauga atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas, taip pat į tai, kad tokių duomenų paskelbimas gali pažeisti kitų proceso dalyvių teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2014).

62. Šiuo atveju teikdama prokurorui prašymą, atsakovė G. K. nurodė, jog prašo leisti kuo skubiau susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti jos dokumentų kopijas, kadangi vyksta civilinis ginčo procesas Lietuvos apeliaciniame teisme. Teikdama prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pasidaryti dokumentų kopijas, atsakovė G. K. prokurorui atskleidė, kad gauti duomenų yra aktualu dėl vykstančio teisminio ginčo. Taigi leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pasidaryti jos dokumentų kopijas davęs prokuroras buvo informuotas apie ketinimą gautą informaciją panaudoti teisminėje ginčo byloje.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų pateikimas teismui, nagrinėjančiam civilinį ginčą, tokius ikiteisminio tyrimo duomenis gavus teisėtai ir informavus ikiteisminį tyrimą vykdantį prokurorą apie ketinimą panaudoti duomenis teisminiame ginče, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar neleistinas. Dėl civilinėje byloje esančių įrodymų patikimumo ir įrodomosios reikšmės sprendžiama bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne įrodymų priėmimo metu, todėl teisėjų kolegija šioje sprendimo dalyje nepasisako dėl ieškovės L. K. ir atsakovės pagal priešieškinį G. R. argumentų, siejamų su pateiktų naujų įrodymų patikimumu bei įrodomąja reikšme.

64. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija turi pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir priimti bei prie bylos medžiagos pridėti atsakovės G. K. apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

Dėl prašymo sustabdyti bylą

65. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. spalio 24 d. gautas atsakovės G. K. prašymas dėl bylos sustabdymo. Atsakovė G. K. prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus baigtas atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00012-22, kadangi ikiteisminio tyrimo metu gali būti surinkti įrodymai bei priimti procesiniai sprendimai, galintys turėti esminės reikšmės šio civilinės bylos rezultatui bei teisingam jos išnagrinėjimui (ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimai suklastotų ir į šią civilinę bylą pateiktų ieškovės mokesčių deklaracijų). 2022 m. spalio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė L. K. su prašymu sustabdyti bylą nesutiko, nurodydama, kad tam nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų. 2022 m. lapkričio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė pagal priešieškinį G. R. išreiškė sutikimą su L. K. 2022 m. spalio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija. Atsakovė J. K. išreiškė nuomonę, kad priėmus pateiktus naujus oficialius rašytinius įrodymus dėl byloje esančių ieškovės mokesčių deklaracijų Jungtinėje Karalystėje, bylos sustabdymas nebėra tikslingas.

66. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Bylos stabdymas dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo priskiriamas prie fakultatyviųjų pagrindų, nurodytų CPK 164 straipsnio 4 punkte.

67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020 26 punktas).

68. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas, dėl kurio prašomą stabdyti bylą, yra susijęs su į bylą pateiktų ieškovės mokestinių deklaracijų teisingumu (galimu jų suklastojimu). Įrodymas, dėl kurio patikimumo atsakovės J. K. ir G. K. išreiškė abejones, yra susijęs tik su dalimi nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių (ieškovės finansinėmis galimybėmis prisidėti prie ginčo turto įgijimo ir sukūrimo). Be to, atsakovės pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo nuomonę dėl ieškovės pateiktų mokestinės deklaracijos duomenų nepatikimumo (deklaracijų galimo suklastojimo). Atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis turi galimybę spręsti dėl aptariamų įrodymų patikimumo bei jų įrodomosios vertės, taip pat į tai, kad šie įrodymai susiję tik su dalimi byloje tiriamų ir nustatinėjamų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo bylos stabdymui pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

Dėl jungtinės veiklos sutarties fakto ir apsimestinio sandorio požymių

69. Byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčijami žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai bei deklaracija apie namo statybos užbaigimą yra apsimestiniai ir negaliojantys, kadangi šiais sandoriais buvo pridengiama ieškovės L. K. ir A. K. vykdyta jungtinė veikla. Ieškovės tvirtinimu, nors Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovės J. K. nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą, tačiau šio turto tikraisiais savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise iki A. K. mirties buvo L. K. ir A. K.. Atitinkamai išvestiniu reikalavimu ieškovė ginčija atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį, kaip sudarytą asmens, neturėjusio nuosavybės teisės į perleidžiamą (dovanojamą) turtą. Be to, ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš įrodinėjamos ieškovės ir mirusiojo A. K. bendrosios dalinės nuosavybės.

70. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje apibrėžta norma, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 2 dalimi, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 3 dalis).

71. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 1.87 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022 35 punktas ir jame nurodyta praktika).

72. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022 41 punktas ir jame nurodyta praktika).

73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018 29 punktas ir jame nurodyta praktika). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 41 punktas).

74. Kaip minėta, ieškovė įrodinėja, kad apsimestiniais sandoriais (sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis ir deklaracija apie namo statybos užbaigimą) buvo pridengiama ieškovės L. K. ir mirusio jos sugyventinio (vėliau sutuoktinio) A. K. vykdytos jungtinės veiklos sutartis.

75. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).

76. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 27–29 punktai ir juose nurodyta praktika).

77. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. O CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

78. Apibendrinant aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškovė, teigdama, jog tarp jos ir mirusiojo A. K. buvo sudaryta ne pelno siekimo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, privalėjo įrodyti, kad: 1) ji ir A. K. buvo susitarę kooperuoti savo turtinius, intelektinius ar darbinius išteklius (įnašus); 2) ji ir A. K. buvo įsipareigoję naudojant kooperuotus išteklius veikti bendrai; 3) egzistavo bendras jos ir A. K. tikslas – bendrai įgyti žemės sklypus ir pastatyti gyvenamąjį namą, skirtą sutarties šalims ieškovei ir A. K. (CPK 178 straipsnis).

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

79. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės argumentus apie jos įnašą (finansines galimybes suteikti tokį įnašą) ginčo turto įgijimui, taip pat patvirtinančius atsakovės J. K. atsikirtimus apie ginčo turto įsigijimą savo lėšomis, padarė išvadą, kad ieškovė L. K. ir A. K. buvo tikrieji žemės sklypų įgijėjai bei namo statytojai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. K. yra miręs, o į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų apie jam gyvam esant kitais įrodymais patvirtintas aplinkybes tiek apie susitarimą dėl jungtinės veiklos, tiek dėl statytinio dalyvavimo įsigyjant ir kuriant turtą. Įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismas padarė tikėtiną išvadą, kad ginčo turtas buvo įgytas ir sukurtas sudėjus ieškovės ir mirusiojo A. K. bendras lėšas ir (ar) jiems bendrai dirbant.

80. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei J. K., nurodydamas, kad būtent ji turėjo įrodyti savo finansines galimybes ginčo turtui įsigyti (sukurti), tačiau to nepadarė. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas įrodymus byloje vertino šališkai ir selektyviai – tos pačios kategorijos bei rūšies ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus vertino skirtingai, neužsiminė apie byloje esančius oficialiuosius rašytinius įrodymus, nesivadovavo bylos duomenimis apie tai, kad A. K. neturėjo lėšų, iš kurių būtų galėjęs įsigyti sklypus ir pastatyti namą.

81. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

82. Pirmosios instancijos teismas iš pateikto ištuokos liudijimo nustatė, kad A. K. ir Š. K. santuoka nutraukta 2009 m. liepos 30 d. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės L. K. ir A. K. dukra A. K. gimė 2009 m. gegužės 1 d. Liudytoja Š. K. teisme parodė, kad A. K. iš buto, kuriame jie kartu gyveno, išsikraustė 2009 m. vasaros pabaigoje. Ieškovė L. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad ji su A. K. susipažino 2008 m. pradžioje, o nuo 2008 m. balandžio mėnesio jie gyveno kartu viename bute, vedė bendrą ūkį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės nurodytame bute, kuriame ji gyveno su A. K., L. K. gyvenamąją vietą deklaravo 2008 m. lapkričio 7 d., o A. K. savo gyvenamąją vietą tame bute deklaravo 2009 m. rugpjūčio 8 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė L. K. ir A. K. susituokė 2014 m. gruodžio 12 d. Iš į bylą pateikto medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. K. mirė 2020 m. rugpjūčio 23 d.

83. Šio sprendimo 82 punkte nurodytos aplinkybės yra aktualios visų ieškinio reikalavimų atžvilgiu, o dėl kiekvienam ginčijamam sandoriui reikšmingų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas pasisakys tolimesnėse šio sprendimo dalyse.

Dėl 2009 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio

84. Pirmoji ieškovės ginčijama žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), notarinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. balandžio 6 d. (el. b. t. V, l. 93–95). Iš 2009 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad atsakovė J. K. už 43 443 Eur (150 000 Lt) įsigijo žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pardavėja pinigus iš atsakovės J. K. gavo sutarties sudarymo metu. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad A. K. ir Š. K. santuokos nutraukimo byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad vienintelis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas jų turtas yra lengvasis automobilis.

85. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad A. K. ir Š. K. jų santuokos metu būtų sudarę vedybų sutartį ir pasirinkę kitą nei įstatyme nustatytą nuosavybės teisės režimą. Priešingai – Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos pasibaigimo pasekmių nurodyta, kad A. K. ir Š. K. buvo įgiję turtą (automobilį) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje taip pat nėra duomenų apie A. K. asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą santuokos su Š. K. metu.

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmenų santuokos metu, galiojant įstatyme įtvirtintam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniam režimui, vieno iš sutuoktinių jungtinės veiklos vykdymas su kitu artimus ryšius palaikančiu asmeniu yra negalimas, nebent būtų pateikti aiškūs įrodymai, jog jungtinei veiklai buvo naudojamos tokią veiklą vykdančiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos. Vadinasi, byloje nesant duomenų apie A. K. santuokos su Š. K. metu asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, negalima konstatuoti, jog A. K., vykdydamas jungtinės veiklos su ieškove L. K. susitarimą, savo įnašu finansavo 2009 m. balandžio 6 d. sudarytą žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį.

87. Teismo 2021 m. spalio 7 d. posėdyje teikdama paaiškinimus ieškovė L. K. nurodė, kad po to, kai ji pastojo (2008 m. rugpjūčio mėn.), A. K. pasakė, kad jo pažįstamas (draugas) turi žemės sklypą su padarytu projektu, esantį (duomenys neskelbtini), nuvažiavo sklypo apžiūrėti, o kadangi vyko A. K. skyrybų procesas, nusprendė sklypą užrašyti anytos vardu; ieškovės teigimu, didžioji pinigų už perkamą sklypą dalis buvo jos, kadangi ji dirbo Jungtinėje Karalystėje nuo 2004 m. ir grynuosius pinigus parsiveždavo į Lietuvą, skraidydama po 16 kartų per metus (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min iki 38 min 53 s). Ieškovės tvirtinimu, pirmieji pinigai buvo jos parvežti iš Didžiosios Britanijos, vėliau, pradėjęs dirbti su gręžiniais, prie namo statybos prisidėjo ir A. K., bet už žemės sklypą buvo pinigai, parvežti iš užsienio (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 40 min 30 s iki 40 min 50 s). Pasak ieškovės, atsakovė J. K. tik formaliai pasirašinėdavo atvežtus dokumentus, nes žinojo kad dar nėra pasibaigusi sūnaus santuoka, norėjo, kad nebūtų nesklandumų, nebūtų sutuoktinės, žinojusios apie ieškovės ir A. K. draugystę, pykčio, pavydo (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 41 min 18 s. iki 42 min 5 s). Atsakydama į pirmosios instancijos teismo teisėjo klausimus ieškovė nurodė, kad dėl žemės sklypo pirkimo derėjosi ji ir A. K., o J. K. tik buvo nuvežta pas notarą; pinigus A. K. padavė ieškovė, kuri pasiliko namie su vaiku; ieškovės teigimu, ji su A. K. tarėsi, kad žemės sklypas bus po vieną antrąją dalį kiekvienam; žemės pirkimo sandorio ieškovė savo vardu neformino, kadangi A. K. sutuoktinė pavydėjo; tuo metu atrodė, kad taip bus geriausia, „bijojo, kad nebūtų iš kitos pusės noro į tą turtą“; ieškovė tuo metu turėjo savo butą (1/2 dalį su tėčiu), be to, ieškovė pasitikėjo A. K., nes jį labai mylėjo; ieškovė žemės sklypo pirkimui davė apie 140 000 Lt (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 1 min 19 s iki 1 val. 14 min 52 s).

88. Gautas pajamas Jungtinėje Karalystėje ir galimybę sumokėti esminę žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), kainos dalį ieškovė įrodinėjo į bylą pateiktomis 2004–2008 m. mokesčių deklaracijomis iš Didžiosios Britanijos, kuriose nurodyta, jog 2004–2005 m. ieškovės pajamos buvo 52 184 GBP; 2006–2007 m. ieškovės pajamos buvo 56 076 GBP, 2007–2008 m. ieškovės pajamos buvo 52 553 GBP (2021 m. gegužės 17 d. teismui pateikti duomenys, dok. Nr. DOK-11924). Abejodamos ieškovės pateiktų duomenų apie pajamas tikrumu, atsakovės pateikė Tax Spot Group 2021 m. spalio 20 d. išvadą dėl ieškovės pajamų deklaracijų ir 2021 m. lapkričio 4 d. priedą prie išvados dėl pateiktų pajamų deklaracijų, Eksperta Ltd 2021 m. spalio 20 d. išvadą dėl pateiktų pajamų deklaracijų įvertinimo ir Greenarces Bookkeeping 2021 m. spalio 20 d. vertinimą (el. b. t. V, l. 18–34). Be to, į bylą pateiktas Jungtinės Karalystės mokesčių administravimą vykdančios institucijos raštas, parengtas atsakant į Lietuvos Respublikos ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos prašymą dėl dvišalės teisinės pagalbos, kuriame nurodyta, jog L. K. iki 2018 m. nesiregistravo įsivertinimui, pareiškusi, kad 2017 m. balandžio 10 d. ji pradėjo vykdyti individualią veiklą, ir todėl iki tos dienos nėra jokių ankstesnių įrašų (el. b. t. VIII, l. 28–31).

89. Ieškovė teiginius, kad žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas daugiausia už jos lėšas, įrodinėjo paaiškinimais bei netiesioginiais įrodymais, teikdama duomenis apie savo finansines galimybes sumokėti 140 000 Lt sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti atsakovių į bylą pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovės pateiktų 2004–2008 m. mokesčių deklaracijų iš Didžiosios Britanijos teisingumu (atitikimu tikrovei). Įvertinus tai, kad ieškovė nepaaiškino priežasčių, dėl kurių žemės sklypo pirkimas–pardavimas, finansuotas iš esmės tik už ieškovės lėšas, buvo forminamas kaip apsimestinis sandoris, nuslepiant, jog tikroji žemės sklypo pirkėja yra ieškovė (ieškovė tik akcentavo pasitikėjimą A. K.), bei esant pagrįstų abejonių dėl ieškovės į bylą pateiktų mokesčių deklaracijų Jungtinėje Karalystėje teisingumo, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė už savo lėšas (jos teigimu, 93,33 proc. visos sandorio kainos) per statytinį įsigijusi bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovei neįrodžius dengiamojo sandorio – jungtinės veiklos ar kitos sutarties, kurios pagrindu ji įgijo nuosavybę į žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini), – nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl notarinės 2009 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu sandoriu.

Dėl namo statybos užbaigimo deklaracijos

90. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą pripažinti 2013 m. rugsėjo 27 d. deklaraciją apie gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą apsimestiniu sandoriu dėl statytojo ir nustatyti, kad namo statytojai yra L. K. ir A. K.. Ieškovė įrodinėjo, kad tikruosius gyvenamojo namo statytojus – ieškovę ir A. K. siejo sutartiniai jungtinės veiklos santykiai, kurių pagrindu ginčo namas buvo sukurtas kaip jų bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

91. Spręsdamas dėl ieškovės ir A. K. susitarimo bendrai kooperuojant įnašus (turtinius, intelektinius ar darbinius išteklius) pastatyti gyvenamąjį namą, skirtą ieškovės ir A. K. šeimos poreikiams, pirmosios instancijos teismas vertino liudytojų V. G., S. J., V. Ž. ir A. A. P., taip pat ieškovės tėvo V. K. ir jos sesers V. K. teisme duotus parodymus apie tai, kad L. K. ir A. K. sau statėsi namą. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie: L. K. (ankstesnė ieškovės pavardė) ir V. G. (ieškovės sesuo) konsultavimą dėl Kaune, (duomenys neskelbtini), statomo baseino; ieškovės įtraukimą atsakingu asmeniu ginčo namo techninės (elektroninės) apsaugos sutartyje, V. G. įsigijimą vonios kambario įrangos už 7 819,74 Eur (27 000 Lt), apmokant avansu; V. K. sudarytą sutartį pagaminti langus ginčo namui; pirkėjui V. K. išrašytas PVM sąskaitas faktūras įsigyjant klinkerio plyteles; V. G. pateiktą sąmatą polimerinės dangos plokštėms ir įrengimui, kurią apmokėjo D. K. (ieškovės motina); ieškovės sumokėjimą 2 369,09 Eur (8 000 Lt) už ginčo namo duris, pirkėjai L. K. ginčo namo adresu pristatytas plyteles už 5 676,55 Eur (19 600 Lt); laistymo sistemos pridavimą L. K.. Teismas taip pat atsižvelgė į pateiktus duomenis, jog 2014 m. gegužės 8 d. L. K., D. K. ir V. K. gavo 82 252,09 Eur (284 000 Lt), pardavę nekilnojamąjį turtą, o ieškovė 2014 m. birželio 6 d. gavo 29 251,62 Eur už automobilio pardavimą. Taigi susitarimo dėl jungtinės veiklos su A. K. sudarymo ir vykdymo egzistavimą ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais, o savo (bei artimųjų giminaičių) įnašą į ginčo namo statybą taip pat įrodinėjo rašytiniais duomenimis.

92. Teismo 2022 m. sausio 19 d. posėdyje apklaustas liudytojas V. G. nurodė, kad buvo ginčo namo statybos darbų vadovu. Liudytojas aiškino, kad jo pažįstamas pasakė apie savo draugų ketinimą statytis namą ir supažindino su Audriumi. V. G. teigimu, sklypas jau buvo nupirktas, stovėjo pamatai, kurie buvo apaugę žolėm, juose augo medžiai; būta dviejų pamatų, kurie buvo atsidalyti dviejų draugų Audriaus ir Artūro, o liudytojas statė jiems du namus. Kadangi reikėjo statyboms leidimų, Audrius paprašė liudytojo nuvažiuoti pas mamą, kad ji pasirašytų, pas ją kelis kartus teko važiuoti, o kodėl Audrius savo vardu neformino, liudytojas nežino ir jam tai nebuvo aktualu. V. G. parodė, kad vidaus įrengimo sprendimus priimdavo Laura su seserimi Vilma, su kuria liudytojas daugiausiai bendravo (2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min iki 50 min 36 s). V. G. nurodė, kad namo statytojas buvo A. K. – „kas pinigus moka, tas ir statytojas“ (2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 55 min iki 55 min 5 s). Liudytojas nurodė grynuosius pinigus gaudavęs iš A. K., o pinigų gavimas būdavo įforminamas liudytojo parengtomis ataskaitomis (2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 58 min 45 s iki 59 min 33 s).

93. Teismo 2022 m. sausio 19 d. posėdyje apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad ginčo name maždaug 2010 ar 2011 metais atliko elektros, šviestuvų, rozečių įrengimo darbus pagal ieškovės sesers paduotą elektros instaliacijos projektėlį. Liudytojo teigimu, pinigus atveždavo Audrius su Laura, pinigai sumokėti du kartus – vieną kartą atsiskaitant tikrai buvo kartu Laura, o antrą kartą Audrius sumokėjo susitikus mieste (2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 37 min iki 1 val. 40 min 10 s).

94. Teismo 2022 m. sausio 19 d. posėdyje apklaustas liudytojas V. K. (ieškovės tėvas) paliudijo, kad 2008 m. atvykęs pas savo dukrą į jos butą susipažino su A. K., kuris buvo pristatytas kaip naujas dukters draugas, su kuriuo ji apsigyveno. V. K. nurodė, kad gyvendami kartu ieškovė ir A. K. susilaukė dukters, todėl 2009 m. pasidarė mažai vietos ir kilo mintys bei šnekos, kad yra nusižiūrėtas žemės sklypas Vaišvydavoje. Liudytojas V. K. pabrėžė, kad nežino, kaip ir kieno vardu 2009 m. įsigytas žemės sklypas, nurodė, jog vėliau prasidėjo statybos, kurios aktyviausios buvo 2010–2011 m. V. K. teigė, kad dviem žmonėms gyvenant kartu ir susilaukiant vaiko yra vedamas bendras ūkis. V. K. parodė, kad prisidėjo prie ginčo namo baseino kasimo ir betonavimo darbų, pirko klinkerio plytas bei skiedinius, kurių sąskaitos pateiktos į bylą, užsakė langus, kurių atvežimo ir sudėjimo dokumentai pateikti į bylą, dvigubiniam garažui užsakė automatinius vartus, taip pat prisidėjo prie metalinių uždaromų žaliuzių pirkimo, prie D. K. pirktos dangos įsigijimo. Liudytojui teko perduoti darbų vykdytojui V. G. 8 000 Lt, kadangi ieškovė su A. K. buvo išvykę. V. K. nurodė, kad ieškovė su A. K. ir savo vaikais 2013 m. antroje pusėje persikėlė gyventi į ginčo namą. Liudytojo teigimu, ieškovės, jos vaikų ir A. K. santykiai buvo labai geri, ieškovė ir A. K. tiek iki santuokos, tiek po jos kartu vedė bendrą ūkį. Liudytojas V. K. teigė, kad ilgą laiką nežinojo, kieno vardu statomas namas, o sužinojęs prašė Audriaus suforminti ne motinos vardu, nors mąstė, kad po motinos mirties vis tiek jam atitektų. V. K. taip pat nurodė , kad pas jį būdavo saugomi Jungtinėje Karalystėje ieškovės uždirbti ir parvežti grynieji pinigai (2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 52 min 53 s iki 2 val. iki 2 val. 25 min 14 s).

95. Teismo 2022 m. vasario 24 d. posėdyje apklausta liudytoja V. K. (tokia dabartinė ieškovės sesers pavardė) parodė, kad ji statė ginčo namą, dalyvavo visuose statybos procesuose nuo pirmos plytos. Liudytoja teigė padėjusi ieškovei ir A. K., sakė, kad nors projektas buvo įsigytas kartu su sklypu ir pamatais, tačiau liudytoja, baigdama architektūros studijas, tą projektą pakoregavo pagal ieškovės ir A. K. pageidavimus. Pasak liudytojos, atsakovė J. K. tame procese nedalyvavo nei pinigais, nei kitaip. Liudytojos tvirtinimu, pinigus duodavo jos sesuo ir Audrius. V. K. papasakojo, kad ieškovei dar gyvenant kartu su ankstesniu draugu A. R., ieškovė susipažino su A. K., su kuriuo vėliau susibičiuliavo ir A. K. apsigyveno kartu su ieškove. Jie vėliau susilaukė dukters ir Audriaus iniciatyva nusprendė, kad nori didesnių namų bei pradėjo ieškoti sklypo. Liudytoja nurodė nežinojusi, kieno vardu statomas namas, o ieškovė pasakė, kad toks buvo A. K. sprendimas, nors kiek liudytojai žinoma, A. K. santykiai su mama nebuvo geri, todėl toks sprendimas liudytojai pasirodęs keistas. Liudytoja V. K. nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje ieškovė uždirbdavo didelius pinigus, kuriuos parsiveždavo ir laikydavo pas tėvą (2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 42 min iki 56 min 38 s).

96. Teismo 2022 m. kovo 15 d. posėdyje apklaustas liudytojas V. Ž. parodė, kad ieškovė buvo jo kaimynė. Liudytojas nurodė, kad kai pastatė ginčo namą, ten gyveno ieškovė su dukromis. Liudytojas aiškino, kad kai prasidėjo namo statybos 2008, 2009 ar 2010 m., ten būdavo Audrius ir darbų vykdytojas Vaidas, jie vis užeidavo dėl statybinių reikalų (tvoros, elektros). Liudytojo teigimu, Vaidas užeidavo dėl techninių dalykų (prireikus vandens ar elektros), o dėl kitų jautresnių dalykų viską tvarkė Audrius. Taip pat nurodė, kad aštuoni kaimynai yra nusipirkę vieną didelį sklypą, kurio reikalus visada spręsdavo Audrius, nors dokumentuose buvo ne jis įrašytas, o buvo jo motinos pavardė. Kadangi liudytojo santykiai nebuvo tokie artimi, jis nesidomėjo, kodėl taip padaryta. Liudytojas V. Ž. nurodė supratęs, kad ginčo namo statytojas buvo Audrius, kadangi visus sprendimus priimdavo jis ir pinigus bendriems reikalams duodavo jis. V. Ž. aiškino kažkada išgirdęs gandus, jog toje vietoje bus autoservisas, jis nuėjo pas Audrių ir paklausė, ką šis ketina daryti, o Audrius jam atsakęs, kad jis gyvens name su šeima. Liudytojo vertinimu, ginčo namas yra įrengtas prabangiai ir skirtas gyventi vienai šeimai (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min 42 s iki 17 min).

97. Teismo 2022 m. kovo 15 d. posėdyje apklaustas liudytojas A. A. P. nurodė, kad su ieškove ir Audriumi yra geri artimi draugai, buvo kaimynai. Liudytojas papasakojo, kad Audriui rekomendavo V. G. ir jo brigadą. Atsakydamas į teismo klausimą, liudytojas A. A. P. teigė, kad Audrius statėsi namą, jis ir rūpinosi statybomis, vėliau pridėjo, jog rūpinosi ir Laura. Liudytojo teigimu, ginčo namo statybos kainavo brangiai, namas statytas iš Audriaus lėšų (liudytojas pats matė, kaip Audrius mokėjo už statybas), kurias šis gavo iš metalų verslo. Liudytojas aiškino, kad jo žmona užsiima užuolaidų dizainu, o Laura buvo užsakiusi iš jos užuolaidas. Liudytojas nurodė, kad tik dabar sužinojo, kieno vardu registruotas ginčo namas. Liudytojas nurodė, kad statant ginčo namą dalyvavo Lauros tėvas, o jos sesuo – darant interjerą (2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min 30 s iki 44 min)

98. Įvertinus šio sprendimo 92-97 punktuose aptartus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymus, negalima daryti objektyvios išvados, kad šie parodymai pagrindžia ieškovės ir A. K. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo tikslu pasistatyti namą. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas netiksliai konstatavo, kad liudytojai V. G., V. Ž. ir A. A. P. teikė parodymus apie tai, kad ieškovė su A. K. statėsi sau namą. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad, jų nuomone, ginčo namo statytojas ir finansuotojas buvo A. K.. Liudytojas S. J. tik parodė, kad atsiskaitant su juo už elektros instaliacijos darbus, vieną kartą dalyvavo ir L. K.. Liudytojai V. K. ir V. K. paliudijo dėl savo indėlio statant ginčo namą, tačiau nepateikė informacijos apie ieškovės ir A. K. susitarimą bendrai kooperuojantis statyti gyvenamąjį namą, kuris jiems priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nors iš kai kurių liudytojų parodymų (pavyzdžiui, V. Ž.) galima manyti, jog A. K. turėjo tikslą ginčo name gyventi su šeima, tačiau nei aptarti liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys duomenys nepagrindžia ieškovės ir A. K. valios įsigyti (pastatyti) ginčo namą kaip jų bendrosios nuosavybės teisės objektą. Asmeninį vertinimą dėl ginčo namo bendrumo, paremtą ieškovės ir A. K. šeiminio gyvenimo faktu, išreiškė byloje apklausti ieškovės artimieji giminaičiai (tėvas ir sesuo), tačiau toks liudytojų vertinimas nepagrįstas aplinkybėmis apie ieškovės ir A. K. tarpusavio susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, nukreiptos įgyti (sukurti) jų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą. Vien tai, kad ieškovė dalyvavo statant ginčo namą, įrengiant jo interjerą, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog ji yra įgijusi nuosavybės teisę į šį daiktą.

99. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad ieškovė aplinkybės, jog ginčo namo sukūrimo (statybos, įrengimo) metu egzistavo suderinta ieškovės ir A. K. valia sukurti bendrosios nuosavybės objektą, t. y. neįrodžius susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl namo statybos užbaigimo deklaracijos (dėl joje nurodyto statytojo) pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

Dėl 2014 m. kovo 26 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorio

100. Ieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu sandoriu 2014 m. kovo 26 d. žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalies – pirkėjo (įgijėjo) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra L. K. ir A. K..

101. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai įgalina daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2014 m. kovo 26 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė ir A. K., vykdydami jungtinės veiklos sutartį, įgijo žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.

102. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. kovo 26 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi J. K. įsigijo 299/1198 dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), už 289,62 Eur (1 000 Lt) (el. b. t. V, l. 99–105). Pagal sutarties sąlygas sklypo dalies pardavėjas pinigus iš pirkėjos J. K. gavo sutarties sudarymo metu.

103. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė akcentuoja, kad atsakovėms nėra žinomos žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo aplinkybės, sklypo (jame esančių objektų) pokyčiai. Tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina ir ieškovės paaiškinimus dėl aptariamo žemės sklypo įsigijimo aplinkybių. Teismo 2021 m. spalio 7 d. posėdyje ieškovė dėl žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo aiškino, jog šią sklypo dalį ji su A. K. nusipirko atsakovės J. K. vardu, tikėdamiesi, kad vėliau atsakovė visą turtą perrašys. Atsakydama į teisėjo klausimą, kas sumokėjo perkamos žemės sklypo dalies kainą, ieškovė atsakė, kad buvo nuvažiavę kartu su Audriumi, o pinigai buvo iš ieškovės uždirbtų pajamų. Aiškindama dėl žemės sklypo dalies 2014 m. kovo 26 d. įsigijimo už jos lėšas, bet kito asmens vardu, ieškovė tokio elgesio priežastimi įvardijo tai, kad ji buvo labai užimta, turėjo daug darbų, mylėjo ir pasitikėjo atsakove J. K. (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 44 min 29 s iki 1 val. 48 min 44 s).

104. Tikėtina, kad teikdamas parodymus apie kaimynų turimą didelį bendrą žemės sklypą, liudytojas V. Ž. (žr. šio sprendimo 96 punktą) turėjo omenyje žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (P. N. turto registro išrašą 300/1198 šio žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso S. Ž.). Minėtas liudytojas paliudijo, kad dėl kaimynų bendro žemės sklypo visada reikalus spręsdavo A. K..

105. Byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti, kad ieškovė su A. K. buvo sudarę susitarimą panaudojant abiejų įnašus (ieškovės teigimu – jos lėšas) įsigyti bendrosios nuosavybės teise 299/1198 dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini). Teikdama paaiškinimus, ieškovė neatskleidė, kada, koks ir kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas jos ir A. K. susitarimas dėl šio žemės sklypo dalies įsigijimo, tik teigė, jog tikėjosi vėliau susitvarkyti dokumentus.

106. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad dėl 299/1198 dalių žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigijimo ji buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį su A. K. ir kad šios jungtinės veiklos sutarties rezultatas buvo apsimestinio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymas.

Dėl ieškinio reikalavimų įvertinimo

107. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareikštų ieškinio reikalavimų formuoja priešingą išvadą nei tai padarė pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus ieškovė nepagrindė savo pozicijos dėl su A. K. sudarytos jungtinės veiklos sutarties, kurios vykdymas buvo dengiamas trimis skirtingu laikotarpiu sudarytais ginčo sandoriais. Toks teisinis vertinimas reiškia, kad ieškinio reikalavimai dėl 2009 m. balandžio 6 d. žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. deklaracijos apie namo statybos užbaigimą bei dėl 2014 m. kovo 26 d. žemės sklypo dalies Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniais sandoriais yra atmetami.

108. Likę ieškinio reikalavimai (dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia) yra išvestiniai iš šio sprendimo 107 punkte išvardintų pagrindinių ieškinio reikalavimų, todėl atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus, išvestiniai reikalavimai taip pat negali būti tenkinami. Esant tokiam ieškinio išsprendimo rezultatui, nėra prasmės pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, siejamų su ieškinio senaties termino skaičiavimu ir taikymu.

Dėl priešieškinio reikalavimų

109. Atsakovė G. K. pateikė priešieškinį ieškovei L. K., atsakovėms G. R. ir A. K.. Priešieškinio reikalavimų turinys nurodytas šio sprendimo 9 punkte. Atsakovė G. K. nurodė, kad ginčo namo mėnesio nuomos vertė būtų 1 500 Eur, todėl atsakovės pagal priešieškinį nuo 2020 m. lapkričio 5 d. (kada baigėsi G. K. pretenzijoje nurodytas namo patalpų atlaisvinimo terminas) iki 2021 m. kovo 12 d. gavo nepagrįstą naudą, sutaupydamos namo savininko sąskaita. Nors priešieškinyje G. K. nurodė ir apie 1 899,19 Eur kito būsto nuomos išlaidas (nuomojosi būstą, nors būtų galėjusi gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame ginčo name), tačiau šios sumos neprašė priteisti. G. K. teigimu, atsakovės pagal priešieškinį neatsiskaitė už komunalinių atliekų išvežimą 2021 m. vasario mėnesį, G. K. padengė iki 2021 m. kovo 3 d. susidariusią skolą už elektros energiją, taip pat sumokėjo už 2021 m. kovo mėnesį tiektą elektros energiją bei skirtumą tarp elektros skaitiklio deklaruotų duomenų ir faktiškai elektros tiekėjo užfiksuotų duomenų, sumokėjo už nuotekų siurbimo paslaugas. Be to, atsakovė G. K. įrodinėjo, kad patyrė nuostolių dėl name buvusių sugadintų daiktų – neveikiančios video telefonspynės, išardytų dūmų detektorių, pažeistų sienų bei lubų, sulūžusio žaliuzių pakėlimo ir nuleidimo mechanizmo.

110. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad: 1) G. K. neįrodė realių, neišvengiamų, o ne tikėtinų pajamų, kurios galėjo būti gautos išnuomojus ginčo namą; 2) G. K. gyvenamosios vietos nuomos sutartis buvo sudaryta dar iki jos nuosavybės teisės į ginčo namą įgijimo; 3) atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytą aplinkybę, kad už buitines nuotekas ji yra atsiskaičiusi su kaimyninio sklypo savininku; 4) iš pateiktų pavedimų kopijų nėra galimybės nustatyti, už kokį laikotarpį ir kokį objektą atlikti mokėjimai – išlaidos nėra detalizuotos, todėl negalima nustatyti, už kurias paslaugas reikia mokėti pastovų mokestį, o kuri mokesčio dalis priklauso nuo faktinio paslaugų vartojimo.

111. Asmens civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinąsias šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei.

112. Atsakovė G. K. prašė atlyginti 6 330,65 Eur dydžio nuostolius, susidariusius dėl atsakovių pagal priešieškinį nepagrįstai gautos naudos. Reikalavimą atlyginti nuostolius dėl negautų pajamų G. K. grindė 2020 m. spalio 20 d. elektroniniu laišku, kuriame pareikšta I. Z. nuomonė apie namo mėnesio nuomos vertę (1 500 Eur) (priešieškinio 6 priedas, teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 25 d., dok. Nr. CBP-636).

113. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021 24 punktą ir jame nurodytą praktiką). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018 35 punktas ir jame nurodyta praktika).

114. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. K. patirtus 6 330,65 Eur dydžio nuostolius kvalifikavo kaip jos negautas pajamas, o ne kaip ieškovės neteisėtai gautą naudą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra reikalavimą pareiškusio nukentėjusio asmens patirta žala, todėl ta aplinkybė, jog ieškovė teisėtai ar neteisėtai gauna kokią nors naudą, atsakovei G. K. nesukelia turto netekimo ar išlaidų. Įvertinus tai, kad patirtus 6 330,65 Eur nuostolius G. K. įrodinėja nuomone apie galimą namo nuomos mokesčio dydį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tokius nuostolius pagrįstai kvalifikavo kaip negautas pajamas.

115. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad elektroniniame laiške pateikta asmens nuomonė apie galimą namo nuomos vertę neįrodo atsakovės realios galimybės gauti tokias pajamas, todėl priešieškinio reikalavimas priteisti 6 330,65 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą atmestas pagrįstai. Be to, sprendžiant dėl G. K. patirtų nuostolių fakto, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, kad nuo pretenzijos ieškovei pateikimo iki ieškovės ir kitų atsakovių pagal priešieškinį išsikėlimo iš ginčo namo vyko teisminis ginčas dėl turtinių teisių į namą, kad bylos šalis sieja artimi santykiai (atsakovė G. K. yra atsakovės pagal priešieškinį A. K. netikra sesuo). Nenustačius atsakovės G. K. patirtų nuostolių dėl negautų pajamų fakto, nėra teisinio pagrindo priteisti 6 330,65 Eur sumą.

116. Atsakovė G. K. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesto 1 353,19 Eur piniginio reikalavimo už ieškovei ir atsakovėms pagal priešieškinį suteiktas komunalines paslaugas, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė kartu su atsakovėmis pagal priešieškinį ginčo name gyveno iki 2021 m. kovo 12 d. ir naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis, už jas nemokėdamos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu priešieškinio reikalavimą dėl 1 353,19 Eur priteisimo atmetė konstatavęs, jog atsakovė G. K. neįrodė žalos fakto. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad atsakovė G. K. apmokėjo būtent į bylą pateiktas komunalinių paslaugų sąskaitas už objektą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde neginčijant pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų šioje priešieškinio dalyje nepakankamumo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės G. K. reikalavimą dėl 1 353,19 Eur priteisimo.

117. Atsakovė G. K. prašė priteisti 720,50 Eur tiesioginius nuostolius dėl turto sugadinimo. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodinėjami ieškovės ir atsakovių pagal priešieškinį neteisėti veiksmai, lėmę žalos dėl daiktų sugadinimo atsiradimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kokie kiti asmenys, išskyrus ją ir jos dukras, galėjo padaryti namui žalos. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas – kaip šiame teismo sprendime ne kartą minėta, įrodinėjimo našta civiliniame procese tenka tam asmeniui, kuris pareiškia atitinkamus reikalavimus, todėl atsakovė G. K. turėjo įrodymais pagrįsti ieškovės ir atsakovių pagal priešieškinį atliktus neteisėtus veiksmus, o ne ieškovė ir atsakovės pagal priešieškinį turėjo įrodyti, kad neatliko neteisėtų veiksmų (CPK 12, 178 straipsniai).

118. Pirmiau minėta, kad G. K. patikslintame priešieškinyje nebuvo suformulavusi reikalavimo priteisti 1 899,19 Eur būsto nuomos išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 1 899,19 Eur sumą G. K. buvo įvardijusi kaip patirtus minimalius nuostolius, t. y. sumą, kurios mažinti priteisiant nuostolių atlyginimą negalima. Visiškai atmetus priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, nesprendžiama dėl nuostolių atlyginimo mažinimo, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija daugiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

119. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl be pagrindo tenkino ieškovės L. K. ieškinį. Pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis buvo atmesti atsakovės G. K. priešieškinio reikalavimai, yra pagrįstos ir teisėtos.

120. Remdamasis šiame sprendime nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria visiškai patenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priima naują sprendimą – ieškinį atmesta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

121. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

122. Patikslinto ieškinio reikalavimai, skaičiuojant žyminį mokestį, įvertinti 333 500 Eur suma, su kuria sutiko pirmosios instancijos teismas. Patikslinto priešieškinio reikalavimai sudaro 8 404,34 Eur sumą. Bendra ginčo suma yra 341 904,34 Eur. Ieškovė ir atsakovės pagal priešieškinį laimėjo ginčą dėl 8 404,34 Eur sumos (išvengė tokio dydžio prievolės), o tai sudaro 2,46 proc. viso ginčo turtinės išraiškos. Atmetant ieškinį, atsakovės laimi ginčą dėl 333 500 Eur vertės turto, tai sudaro 97,54 proc. viso ginčo turtinės išraiškos.

123. Pateikdama ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė sumokėjo 1 000 Eur žyminį mokestį. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovei atidėtas 1 441 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Patikslinusi ieškinį ir pareikšdama papildomus reikalavimus, ieškovė sumokėjo 932 Eur žyminį mokestį (į šią sumą įskaitytas ir 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Ieškinį atmetant, iš ieškovės L. K. valstybės naudai priteisiamas 1 441 Eur žyminis mokestis.

124. Ieškovė L. K. pateikė duomenis apie patirtas 2 209,46 Eur išlaidas (apmokėtos 2022 m. kovo 9 d., yra pinigų priėmimo kvitas) už advokatės teisinę pagalbą: 84,70 Eur už 1 val. pasiruošimą 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdžiui, 84,70 Eur už atstovavimą 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, 127,05 Eur už 1,5 val. pasiruošimą 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžiui, 84,70 Eur už atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje, 84,70 Eur už 1 val. pasiruošimą 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžiui, 55,66 Eur už atstovavimą 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje, 127,05 Eur už 1,5 val. pasiruošimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžiui, 296,45 Eur už atstovavimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje, 127,05 Eur už 1,5 val. pasiruošimą 2021 m. spalio 11 d. teismo posėdžiui, 254,10 Eur už atstovavimą 2021 m. spalio 11 d. teismo posėdyje, 84,70 Eur už prašymo dėl įrodymų išreikalavimo parengimą, 60,50 Eur už prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimą, 60,50 Eur už prašymą dėl įrodymų priėmimo parengimą, 127,05 Eur už 1,5 val. pasirengimą 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžiui, 254,10 Eur už atstovavimą 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, 84,70 Eur už 1 val. pasiruošimą 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiui, 211,75 Eur už atstovavimą 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje. Nors į bylą pateiktoje pažymoje nurodyta 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio data, tačiau byloje teismo posėdis vyko 2021 m. lapkričio 30 d., kuriame ieškovę atstovavo pažymą parengusi advokatė. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių.

125. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie patirtas 1 609,30 Eur išlaidas (apmokėta 2022 m. kovo 18 d., yra pinigų priėmimo kvitas) už advokatės teisinę pagalbą: 169,4 Eur už 2 val. pasiruošimą 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžiui, 296,45 Eur už atstovavimą 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje, 84,70 Eur už 1 val. pasiruošimą 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžiui, 127,05 Eur už atstovavimą 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje, 127,05 Eur už 1,5 val. pasiruošimą 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžiui, 296,45 Eur už atstovavimą 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdyje, 254,10 Eur už 3 val. pasirengimą baigiamosioms kalboms, 254,10 Eur už atstovavimą 2022 m. kovo 21 d. teismo posėdyje. Nors į bylą pateiktoje pažymoje nurodyta 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio data, tačiau byloje teismo posėdis vyko 2022 m. sausio 19 d., kuriame ieškovę atstovavo pažymą parengusi advokatė. Išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

126. Ieškovė taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovė sumokėjo advokatei 600 Eur už dokumento surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitą išrašiusi advokatė parengė ieškinį šioje byloje, o ieškovės sumokėta suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio, 600 Eur suma pripažįstama pagrįstomis išlaidomis.

127. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie kito advokato suteiktas 11 825,08 Eur dydžio teisines paslaugas: 200 Eur už 2 val. susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę, konsultacijų teikimą; 300 Eur už 2 val. susipažinimą su 2021 m. gegužės 10 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo; 2 500 Eur už susipažinimą su pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, atsiliepimo parengimą; 300 Eur už 2 val. susipažinimą su 2021 m. gegužės 24 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo, konsultacijų klientui teikimą; 300 Eur už 2 val. susipažinimą su 2021 m. birželio 21 d. prašymu dėl papildomų įrodymų, konsultacijų teikimą; 300 Eur už 2 val. pasirengimą 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme; 1 500 Eur už patikslinto ieškinio parengimą; 450 Eur už 3 val. susipažinimą su atsiliepimu į patikslintą ieškinį, konsultacijų teikimą; 600 Eur už atstovavimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje; 450 Eur už pasirengimą 2021 m. spalio 11 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme; 900 Eur už 6 val. susipažinimą su 2021 m. lapkričio 24 d. prašymais dėl papildomų įrodymų prijungimo, konsultacijų teikimą; 450 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje; 450 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje; 450 Eur už 3 val. susipažinimą su 2022 m. sausio 3 d. prašymais, konsultacijų teikimą; 450 Eur už 3 val. susipažinimą su 2022 m. sausio 4 d. prašymu, konsultacijų teikimą; 150 Eur už 1 val. susipažinimą su 2022 m. sausio 13 d. prašymu, konsultacijų teikimą; 600 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdyje; 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje; 450 Eur už 3 val. pasirengimą baigiamosioms kalboms; 600 Eur už atstovavimą 2022 m. kovo 21 d. teismo posėdyje; 125,08 Eur už pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimą. Išlaidos apmokėtos 2021 m. kovo 28 d. (2 150 Eur), 2021 m. birželio 10 d. (2 500 Eur), 2021 m. birželio 22 d. (760 Eur), 2021 m. rugpjūčio 18 d. (2 000 Eur), 2021 m. rugsėjo 7 d. (300 Eur), 2022 m. kovo 19 d. (3 500 Eur) mokėjimo nurodymais bei 2022 m. vasario 28 d. V. K. pinigų perlaida per Lietuvos paštą (615,08 Eur). Kadangi ieškovę 2021 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. spalio 7 d., 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. sausio 19 d., 2022 m. vasario 24 d., 2022 m. kovo 21 d. teismo posėdžiuose (iš viso 4 200 Eur suma už antro advokato atstovavimą) atstovavo du advokatai, atsižvelgiant į Rekomendacijų 4 punktą pripažįstama pagrįsta 1 577 Eur dydžio ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Pagrįstomis nelaikomos ieškovės 125,08 Eur išlaidos už advokato pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimą. Atsiliepimo į priešieškinį ir patikslinto ieškinio rengimo išlaidos – iš viso 4 000 Eur neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paprastai teismų praktikoje teisinės pagalbos išlaidos dėl susipažinimo su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizę, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan., atskirai nėra atlyginamos, tačiau Rekomendacijų 8.20 punkte numatyta galimybė priteisti atlyginimą ir už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose teikimą. Atsižvelgus į bylos pobūdį, joje dalyvaujančių asmenų skaičių bei bylos apimtį, yra pagrindas spręsti, kad užmokesčio už konsultacijų teikimą, bylos medžiagos analizę dydis, neviršijantis Rekomendacijų 8.20 punkte nustatyto dydžio, gali būti pripažįstamas pagrįstu, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. Kadangi dalis analizuotų priešingos bylos šalies prašymų dėl įrodymų prijungimo ir jų priedai yra nedidelės apimties, bylos nagrinėjime dalyvavo tie patys advokatai, neegzistavo būtinybė išvykti į kitą vietovę nei yra registruota advokato darbo vieta, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nebuvo reikalingos kompleksinės, specialios žinios, pagrįsta laikytina ne 3 500 Eur, o 2 000 Eur suma už advokato teisines konsultacijas ir bylos medžiagos analizę.

128. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, pripažįstama, kad ieškovė pagrindė 11 995,76 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinę pagalbą. Įvertinant ieškovės laimėtą ginčo dalį (šio sprendimo 122 punktas), ieškovei priteistinas 295 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (iš kiekvienos atsakovės – po 147,50 Eur suma).

129. Atsakovė G. K. pateikė duomenis apie patirtas 21 066,18 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą: 1 573 Eur už priešieškinio bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą (apmokėta 2020 m. spalio 21 d. bankiniu pavedimu); 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (apmokėta 2020 m. gruodžio 30 d. bankiniu pavedimu); 600 Eur už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį, teismų praktikos paiešką, dubliko parengimą (apmokėta 2021 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymu); 100 Eur už prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimą (apmokėta 2021 m. vasario 22 d. bankiniu pavedimu); 1 507,45Eur už įrodymų rinkimą, patikslinto priešieškinio parengimą (apmokėta 2021 m. balandžio 22 d. bankiniu pavedimu); 2 516,80Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, už 1 val. pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, už 10 val. trukmės pasirengimą baigiamosioms kalboms (sudaro 1 573 Eur) (apmokėta 2021 m. gegužės 24 d. bankiniu pavedimu); 121 Eur už advokato atvykimą į teismo posėdį; 1 258,40 Eur už 8 val. procesinių dokumentų analizę, konsultavimą (apmokėta 2021 m. kovo 12 d. bankiniu pavedimu); 865,15 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą, už 5 val. pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. rugpjūčio 25 d. bankiniu pavedimu); 121 Eur už advokato atvykimą į 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdį; 1 258,40 Eur už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (apmokėta 2021 m. rugsėjo 14 d. bankiniu pavedimu); 157,30 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje, 157,30 Eur už atsiliepimo į prašymą parengimą (apmokėta 2021 m. rugsėjo 21 d. bankiniu pavedimu); 121 Eur už advokato vykimą į teismo posėdį; 629,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. spalio 8 d. bankiniu pavedimu); 121 Eur už advokato vykimą į teismo posėdį; 786,50 Eur už pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo rengimą (apmokėta 2021 m. spalio 5 d.); 471,90 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 11 d. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu); 121 Eur advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos; 1 573 Eur už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo bei prašymo dėl kreipimosi suteikti teisinę pagalbą parengimą (apmokėta 2021 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu); 629,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimas 2021 m. lapkričio 30 D. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu); 121 Eur advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos; 471,90 Eur pasirengimas ir atstovavimą 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. gruodžio 9 d. bankiniu pavedimu); 121 Eur advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos; 825,83 Eur už teisines paslaugas rengiant skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, rašto dėl teisėjos atsisakymo suteikti su byla susijusius duomenis policijai ir atsakymo į tyrėjo užklausimą parengimą (apmokėta 2021 m. gruodžio 24 d. bankiniu pavedimu); 471,90 Eur už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą (apmokėta 2022 m. sausio 5 d.); 520 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje ir 390 Eur už prašymo dėl dalies medžiagos pripažinimo nevieša parengimą (apmokėta 2022 m. sausio 22 d. bankiniu pavedimu); 121Eur advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos; 195 Eur už prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir 195 Eur už atstovavimą bei pasirengimą teismo posėdžiui (apmokėta 2022 m. kovo 2 d. bankiniu pavedimu); 121 Eur advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos; 471,90 Eur už atstovavimą 2022 m. kovo 21 d. teismo posėdyje ir 550,55 Eur už atstovavimą 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdyje bei 786,50 Eur už baigiamųjų kalbų parengimą (apmokėta 2022 m. kovo 17 d. bankiniu pavedimu); 121 Eur ir 121 Eur advokato vykimo į teismo posėdžius išlaidos. Rekomendacijose nustatytus dydžius atitinka atsakovės G. K. išlaidos advokato teisinei pagalbai parengiant priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį, dubliką, prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo, patikslinto ieškinio parengimą (įskaitant ir su tuo susijusių įrodymų rinkimą), atstovavimą teismo posėdžiuose, 2021 m. gegužės 7 d. prašymo parengimą, 2021 m. gegužės 24 d. prašymo parengimą, atsiliepimo į prašymą parengimą – iš viso 9 845,70 Eur. Išlaidos už dviejų atskirųjų skundų parengimą, 2022 m. sausio 4 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, už prašymą, susijusį su bylos medžiagos pripažinimu nevieša, mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų dydžių – iš viso 1 686 Eur (Rekomendacijų 8.15, 8.17 punktai). Išlaidos, susijusios su ikiteisminio tyrimo dokumentų rengimu, prašymo dėl teisėjos nušalinimo rengimu, kitų tiesiogiai su civiline byla nesusijusių dokumentų rengimu, neatlyginamos. Advokatas nurodė, kad jo vykimo į teismo posėdžius maršrutas buvo Vilnius–Kaunas–Vilnius, todėl atlyginamas protingas tokių išlaidų dydis, atsižvelgiant į nuvyktą atstumą, 20 Eur už vieną vykimą; advokatas vyko į 11 posėdžių, todėl protinga atlyginimo suma yra 220 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Be to, atsakovė G. K. nurodė, kad patyrė su įrodinėjimu susijusias išlaidas – 242 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 400 Eur už kito antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Byloje priimant procesinius sprendimus, šiais įrodymais nesiremta, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos neatlygintinos. Atsakovė G. K. įrodymais pagrindė 221,37 Eur ir 304,69 Eur išlaidas už specialistų išvadas dėl ieškovės pateiktų mokesčių deklaracijų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tas išvadas, todėl 526,06 Eur išlaidos atlygintinos atsakovei. Atsakovė G. K. pagrindė iš viso 12 277,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

130. Įvertinus atsakovės G. K. laimėtą ginčo byloje dalį bei ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, atsakovei G. K. iš ieškovės priteisiamas 11 828 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

131. Atsakovė J. K. pateikė duomenis apie patirtas 9 089,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas: 1 000 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (apmokėta 2020 m. gruodžio 30 d. bankiniu pavedimu ir 2020 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitu); 400 Eur už tripliko parengimą (apmokėta 2021 m. vasario 22 d. bankiniu pavedimu); 200 Eur už atstovavimą antstoliui nustatant faktines aplinkybes, 622 Eur už prašymų pateikimą bankų informacijai gauti pagal teismo liudijimą bei prašymo dėl papildomų dokumentų parengimą, 300 Eur už susipažinimą su iš policijos gautais ir į bylą pateiktais vaizdo įrašais (apmokėta 2021 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu); 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje; 1 100 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje, 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. spalio 8 d. bankiniu pavedimu); 300 Eur papildoma atstovavimo sąskaita, įvertinus itin ilgą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio trukmę (apmokėta 2021 m. spalio 12 d. bankiniu pavedimu); 50 Eur už užklausas renkant įrodymus; 150 Eur už atstovavimą antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes (apmokėta 2021 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymu); 629,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu); 471,90 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. gruodžio 9 d. bankiniu pavedimu); 786,50 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą (apmokėta 2022 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu); 629,20 Eur už atstovavimą 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. sausio 24 d. bankiniu pavedimu); 235,95 Eur už atstovavimą 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu); 550,55 Eur už atstovavimą 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdyje; 471,90 Eur už atstovavimą 2022 m. kovo 21 d. teismo posėdyje; 314,60 Eur už baigiamosios kalbos parengimą (apmokėta 2022 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu). Atsakovės J. K. išlaidos atsiliepimo į ieškinį, tripliko, prašymų pagal išduotą liudijimą, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, atsiliepimo į patikslintą ieškinį, užklausų pagal teismo liudijimą parengimą, pasirengimą baigiamosioms kalboms bei atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl yra atlygintinos – iš viso 7 653,30 Eur suma. Išlaidos už 2022 m. sausio 3 d. prašymo parengimą mažinamos iki Rekomendacijose numatyto dydžio – 159 Eur. Advokato atstovavimo išlaidos antstoliui atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, peržiūrint iš policijos gautus vaizdo įrašus, neatlyginamos. Apskaičiuojama, kad atsakovės J. K. pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 7 812,30 Eur sumą.

132. Įvertinus atsakovės J. K. laimėtą ginčo byloje dalį bei ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės L. K. atsakovei J. K. priteisiamas 7 472 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

133. Iš ieškovės L. K. valstybei priteisiamos 18,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

134. Atsakovei G. K. grąžinama 846 Eur dydžio žyminio mokesčio, sumokėto iki priešieškinio patikslinimo, dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

135. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

136. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovėms G. K. ir J. K. atidėtas 3 178 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas. Įvertinus patenkinamą apeliacinio skundo dalį, valstybei iš ieškovės priteisiamas 3 100 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovių – po 39 Eur šio mokesčio.

137. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti: 2 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 50 Eur už advokato pažymos apie suteiktas teisines paslaugas parengimą (apmokėta 2022 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu). Ieškovės išlaidos už advokato pažymos apie suteiktas paslaugas parengimą neatlygintinos. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Įvertinus atmetamą apeliacinio skundo dalį, ieškovei priteistinas 52 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (po 26 Eur iš kiekvienos atsakovės).

138. Atsakovė J. K. pateikė duomenis apie patirtas 3 010,05 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 100 Eur sumokant žyminį mokestį, 2 516,80 Eur už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą (apmokėta 2022 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu), 329,25 Eur už advokato pagalbą parengiant nuomonę apie atsakovės G. K. procesinius prašymus (apmokėta 2022 m. lapkričio 6 d.). Maksimali už apeliacinį skundą atlygintina suma sudaro 3 026,85 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovės kartu pateikė vieną apeliacinį skundą, maksimali kiekvienai atsakovei atlygintina suma yra 1 513,42 Eur (Rekomendacijų 8.10 punktas). Už dokumento, kuriame išreikšta teisinė pozicija, parengimą maksimali atlygintina suma yra 178,05 Eur (Rekomendacijų 8.17 punktas). Taigi, atsakovė J. K. pagrindė 1 791,47 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į patenkinamą apeliacinio skundo dalį bei ieškovei atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dalį, atsakovei J. K. iš ieškovės L. K. priteisiamas 1 747 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

139. Atsakovė G. K. pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur sumokant žyminį mokestį, 2 516,80Eur už advokato teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą (sumokėta 2022 m. gegužės 10 d. bankiniu pavedimu), 157,30 Eur už prašymo prijungti papildomus įrodymus parengimą (apmokėta 2022 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu), 235,95 Eur už prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą parengimą (apmokėta 2022 m. spalio 22 d. bankiniu pavedimu); 314,60 Eur už advokato paslaugas parengiant prašymą prijungti naujus įrodymus (apmokėta 2022 m. lapkričio 6 d.), 22,71 Eur vertimo išlaidos. Išlaidos už prašymų parengimą, viršijančios 178,05 Eur, mažinamos iki šio dydžio, taip pat iki 1 513,42 Eur mažinamas atlyginimas už apeliacinio skundo parengimą (Rekomendacijų 8.10, 8.17 punktai). Atsakovės G. K. pagrįstos bylinėjimosi apeliacinės instancijos išlaidos teisme sudaro 2 149,53 Eur. Įvertinus patenkintą ieškinio dalį bei ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei G. K. iš ieškovės L. K. priteisiamas 2 070 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas patikslintas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas priešieškinis, palikti nepakeistą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 472 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 828 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 441 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį ir 18,49 Eur (aštuoniolika eurų 49 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Mokėjimas valstybei atliekamas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Grąžinti atsakovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 24 d. D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu sumokėto 846 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio dalį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

Priteisti atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 747 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 070 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimties eurų ) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.