- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-400-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01367-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- B. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei B. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovės B. B. priešieškinį (jo dalies patikslinimą) ieškovui J. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, leidimo išvykti į užsienį be vieno iš tėvų sutikimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1. skubos tvarka neinformavus atsakovės B. B. (toliau – ir atsakovė) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1.1. nustatyti laikiną nepilnametės dukters M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir M.), gyvenamąją vietą su ieškovu; 1.2. priteisti iš atsakovės M. laikiną išlaikymą po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaikas sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovo banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio dvyliktos dienos. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuria šalių vaiko M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o iš ieškovo vaikui priteistas išlaikymas po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios Sutarties pasirašymo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, sumokant šias pinigų sumas grynaisiais arba pavedimu į vaikų motinos B. B. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos (Sutarties 1.2 p.), panaikinti Sutarties 1.9 punktą, kuriuo šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo su vaiku M. tvarkos, ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip: 2.1. nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu; 2.2. priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaikas sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovo banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio dvyliktos dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 3. priteisti iš atsakovės vaikui įsiskolinimui padengti 1 985,50 Eur; 4. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė organizavo vaiko perkėlimą į J. A. V. (toliau – JAV) vadovaudamasi išimtinai tik vaiko nuomone. Informacija apie vaiko gyvenimą JAV ieškovui buvo atsiųsta 2023 m. rugpjūčio 14 d. Ieškovo teigimu, atsakovė yra išlaikoma savo vyro, todėl ji yra nuo jo visiškai priklausoma. M. taip pat yra priklausoma nuo atsakovės sutuoktinio. Atsakovė neturi jokio ryšio su JAV, ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba Lietuvoje, gaudavo išmokas vaikams, o JAV iki šiol neturi teisės gyventi. Analogiška situacija ir su M. – jos buvimo JAV statusas neįteisintas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė net negalėjo pretenduoti į dukters gyvenamosios vietos JAV įteisinimą ir leidimo jai gyventi šioje šalyje suteikimo statusą, visa situacija, kurią atsakovė pristatė ieškovui 2023 m. rugpjūčio mėn., buvo apgaulė.
3. Pasak ieškovo, M. yra atribota nuo ieškovo. Ieškovas buvo pastatytas prieš faktą: vaikas motinos jau buvo išvežtas į JAV, atsakovės vienašaliais neteisėtais ir su ieškovu nederintais veiksmais nutrauktas M. ugdymo procesas Lietuvoje. Ieškovo žiniomis, atsakovė JAV vykdė vaiko globos procedūrą galbūt klastodama dokumentus. Nuo ieškovo buvo nuslėpta, kad atsakovės sutuoktinis pateikė paraišką kompetentingoms JAV institucijoms dėl žaliosios kortos vaikui išdavimo. Ieškovas, būdamas apgautas, sutiko, kad M. persikeltų gyventi į JAV.
4. Ieškovas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18008-465/2023 patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas, susijusias su nepilnamečiais vaikais. Teismas nusprendė patvirtini 2023 m. rugpjūčio 23 d. šalių susitarimą, pagal kurį M. gyvenamoji vieta nesikeičia, ji lieka su vaiko motina, tačiau faktiškai ji pakeičiama į pastovią gyvenamąją vietą JAV. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 28 d.
5. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. gruodžio mėn. M. atkūrė santykius su ieškovu, tačiau atsakovė tam trukdė. Pasak ieškovo, iš vaiko jam tapo žinoma, kad vaikas gyveno su motina ir jos sutuoktiniu nesaugioje, fiziniu, psichologiniu ir ekonominiu smurtu pasižyminčioje konfliktinėje aplinkoje. Vaikas nurodė, kad buvo išvarytas iš namų tam, kad skristų į Lietuvą, ir bijo grįžti pas smurtaujančią motiną į nesaugią aplinką. Vaiko sprendimui skristi į Lietuvą ieškovas neprieštaravo. Nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė neieškojo vaiko, nes žinojo, kad vaikas grįžo į Lietuvą. 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė persigalvojo ir 2023 m. gruodžio 31 d. įskundė ieškovą policijai, esą vaikas yra nesaugioje aplinkoje. Į ieškovo gyvenamąją vietą atvykę policijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnai vaiko teisių pažeidimų nenustatė, tačiau pasikalbėję su vaiku sužinojo apie tai, kad atsakovė fiziškai smurtavo prieš dukrą, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Vaiką apžiūrėję medikai priėmė sprendimą vežti vaiką į ligoninę.
6. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės smurto prieš vaiką pareiškimą policijai pateikė tiek ieškovas, tiek Tarnyba. Šių pareiškimų pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00291-24. Situacija užfiksuota ir 2024 m. sausio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje. Anketoje išdėstytos faktinės aplinkybės įvertintos kaip rizikos veiksniai, kurie egzistuoja tik vieno iš tėvų, t. y. atsakovės, aplinkoje, o ieškovas įvertintas kaip ėmęsis būtinųjų priemonių perkelti vaiką į saugią aplinką ir tokią aplinką dukrai šiuo metu užtikrinantis.
7. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama grąžinti M. į JAV. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024 pareiškimą atmetė ir vaiką grąžinti atsakovei į JAV atsisakė. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-256-933/2024 Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, apklausti M.. Atsakovės teigimu, ieškovas netinkamai formuluoja ieškinio dalyką, taip pat laikosi pozicijos, kad M. gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.
9. Atsakovė paaiškino, kad atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs dėl M., kuri norėjo gyventi su atsakove, išvykimo į JAV, dėl to kildavo konfliktinių situacijų. Visgi teismo šalių susitarimo pagrindu buvo patvirtintas vaiko persikėlimas į JAV, orientuojantis į nuotolinę bendravimo tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovės teigimu, būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu patvirtinto susitarimo sąlygos keistinos (nustatant tam pagrindą). Ieškovui siekiant pakeisti būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos sutarties sąlygas, tačiau nekeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18008-465/2023 patvirtinto susitarimo sąlygų, ieškovas, tikėtina, siekia asmeninių tikslų – išvengti atsakomybės už neteisėtą vaiko pagrobimą.
10. Atsakovės teigimu, ieškovui leidus M. išvykti su atsakove gyventi į JAV, 2023 m. gruodžio mėnesį atvykęs į JAV su šeima ieškovas neteisėtai vaiką išvežė į Lietuvą – įvykdė tarptautinį nusikaltimą, t. y. vaiką pagrobė, dėl to tiek F. valstijoje, tiek Lietuvoje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vaiko pagrobimo, o atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024 konstatavo, kad vaiko išvežimas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos iš JAV į Lietuvą buvo neteisėtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-256-933/2024 konstatavo, kad vaiko gyvenimas JAV nebuvo laikinas ar atsitiktinis. Ieškovui nepavyko vaiko grobimo byloje paneigti aplinkybės, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo JAV, iš kur vaikas buvo ieškovo pagrobtas, t. y. neteisėtai išvežtas be atsakovės sutikimo. Nepavykus paneigti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos buvimo JAV, ieškovas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-7798-1195/2024, kuriuo atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje, nenustatęs tam pagrindų.
11. Atsakovės teigimu, ieškovo tikslas – panaikinti laisva valia jo duotą sutikimą išvykti vaikui su atsakove į JAV ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už neteisėtą vaiko išvežimą (pagrobimą). Šiuo procesu siekiama eliminuoti vaiko teisėto išvykimo į JAV pagrindą, o ne pakeisti jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
12. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nagrinėjo, ar vaikui JAV buvo sukurtos palankios gyvenimo sąlygos, ar buvo tenkinti vaiko interesai, ar buvo patenkinami vaiko poreikiai, ar aplinka ten vaikui netapo nesaugi. Teismai nenustatė, kad vaiko interesai būtų pažeidžiami, nenustatė, kad, kaip įrodinėjo ieškovas, vaikui buvo sukurta nepalanki psichologinė aplinka, kad vaikas buvo žeminamas tiek atsakovės, tiek atsakovės sutuoktinio. Teismas taip pat paneigė, kad prieš vaiką buvo vartotas fizinis smurtas. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu konstatuota, kad nenustatyta, jog vaiko gyvenimo sąlygos JAV buvo vaikui netinkamos.
13. Atsakovė pažymėjo, kad nors M. reiškia norą likti gyventi su tėvu, tačiau turi būti vertinama, ar toks vaiko noras (jeigu jis iki šiol toks yra) neprieštarauja vaiko interesams, t. y. ar jam pas tėvą užtikrinama saugi aplinka, sukuriamos tinkamos gyvenimo sąlygos, ar nedaroma žala mergaitės psichinei ar fizinei sveikatai. Vaikas Tarnybai davė paaiškinimus daugiau negu prieš tris mėnesius. Būtina nustatyti, kokia vaiko nuomonė yra šiuo metu būtent jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (iki 18 metų) aspektu (ne laikinai), ar ji nepasikeitė, išsiaiškinti, ar tai laisva valia padarytas vaiko apsisprendimas, išsiaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas nori keisti gyvenamąją vietą, nors 2023 m. vasarą įkalbinėjo tėvą duoti sutikimą išleisti ją gyventi su mama į JAV, ar vaikui nepadarytas neleistinas poveikis bei įtaka, ar vaikas norėtų gyventi su atsakove, jai grįžus į Lietuvą.
14. Pasak atsakovės, M. santykiai su sese S. po grįžimo iš JAV labai pablogėjo, S. skundėsi dėl to mamai ir vaikų teisių atstovams. Taip pat vaikas nesutaria su ieškovo sugyventine bei sugyventinės sūnumi, jie su sesėmis nebendrauja. Santykiai tarp vaiko ir tėvo yra ir buvo konfliktiški, tokie jie buvo dar iki vaiko išvažiavimo į JAV. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Vaikas, gyvendamas pas tėvą, telefonu / internetu bendrauja su suaugusiais vyras. Ieškovas linkęs į amoralų, žeminantį, engiantį bendravimą ir yra nenuspėjamas, nestabilus, o jo psichinės būsenos drastiškai keičiasi, kas indikuoja, kad aplinka vaikui yra nesveika ir nesaugi. Ieškovas yra konfliktiškai nusiteikęs tiek atsakovės, tiek jos sutuoktinio atžvilgiu, todėl vaiką naudoja kaip priemonę pakenkti motinai, manipuliuoja vaiku, naudoja savo asmeniniams tikslams.
15. Atsakovės teigimu, tai, kaip ieškovas elgiasi su savo kita dukra – S., taip pat parodo jo nesugebėjimą tinkamai auklėti vaiko. S. davus parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie netenkino ieškovo, jis ant jos supyko ir įvyko konfliktas, po kurio S. laikina priežiūra perduota jos senelei G. S., o vėliau B. B., buvo deklaruota gyvenamoji vieta su atsakove. Aplinkybė, kad įgaliotos institucijos laikiną vaiko priežiūrą skyrė mergaitės senelei, rodo tai, kad ieškovas stokoja auklėjimo įgūdžių, yra impulsyvus, nenuspėjamas. Tai, kad šie veiksmai susiję su kitu vaiku, nepaneigia, kad ieškovas apibūdinamas kaip auklėjimo įgūdžių stokojantis, nenuspėjamas asmuo, su kuriuo vaikui gali būti ne tik nesaugu, bet ir pavojinga.
16. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas neužtikrina visaverčio nepilnamečių vaikų ir motinos emocinio ryšio palaikymo, kas daro neigiamą įtaką vaikų raidai ir psichoemocinei būsenai. Ieškovas įgyvendina savo, kaip tėvo, teises priešingai dukrų interesams – neužtikrina joms saugios, ramios ir stabilios gyvenamosios aplinkos, sąmoningai riboja teisę būti auklėjamoms ir globojamoms abiejų tėvų, nes ieškovas, pagrobęs vaiką, niekaip nesistengė bei nesiekė palaikyti vaiko bendravimo su atsakove. Atsižvelgiant į ieškovo charakterio ypatumus, darytina išvada, kad jis nesugebės tinkamai paruošti vaiko suaugusios moters gyvenimui, tai galėtų padaryti būtent atsakovė, su kuria M. buvo labai artima iki įvykusio incidento.
17. Atsakovės įsitikinimu, M. nuomonė staiga pasikeitė po tėvo viešnagės JAV, buvo paveikta būtent tėvo, siekiant pakenkti atsakovei, vaiką naudojant kaip įrankį asmeniniams konfliktams spręsti bei nuoskaudoms kompensuoti. Be to, gyvenimas pas tėvą ir su tėvu neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl nesutinkama su ieškinio reikalavimu dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Atitinkamai nesutinkama ir su reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo bei ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos.
Šalies argumentai
18. Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė: 1. taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti jos bei nepilnamečio vaiko S. B. (toliau – ir S.) gyvenamąją vietą su atsakove, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą, mokamą S. kas mėnesį po 550 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo bei įsiteisėjimo, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šalies infliaciją, paskirti B. B. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti laikiną ieškovo ir S. bendravimo tvarką: tėvas J. M. laisvai ir netrukdomas bendrauja su dukra S. B. nuotolinio ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams bei norams; 2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu patvirtinto 2023 m. rugpjūčio 23 d. susitarimo, sudaryto tarp pareiškėjų J. M. ir B. M. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinio pakeitimo, 1.2, 1.3, 1.5 punktuose numatytas sąlygas, panaikinti 2.1, 2.4.3, 2.4.4 punktus, papildyti 2.5 punktu: 2.1. Šalių sutarimu nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų mama B. B. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), arba kitu jos gyvenamosios vietos adresu (1.2 punktas); 2.2. Papildyti 1.2.1 punktu: S. B. leidžiama išvykti į J. A. V. nuolat gyventi su motina B. B. be tėvo J. M. sutikimo; 2.3. B. B. netrukdo J. M. bendrauti su M. M. ir S. B., jei toks bendravimas atitinka vaikų interesus bei norus. Užtikrinant tėvo pakankamą bendravimą su S. B. bei M. M., tėvas turi teisę neribotai bendrauti su jomis elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis, elektroniniais laiškais ir kt.), jeigu toks bendravimas neprieštarauja vaikų interesams bei norams (1.3 punktas); 2.4. Pagal šį Susitarimą J. M. įsipareigoja S. B. teikti išlaikymą po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki S. B. pilnametystės, sumokėdamas šias pinigų sumas pavedimu į vaiko motinos B. B. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos, paskirti B. B. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (1.5 punktas); nustatyti atsakovo J. M. ir S. B. bendravimo tvarką, išdėstytą prieškieškinyje (2.5 punktas); 3. Priteisti iš J. M. nepilnametės dukters S. B. išlaikymo įsiskolinimui padengti 1 485 Eur; 4. Laikinai apriboti J. M. tėvo valdžią vaikams S. B. bei M. M.; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
19. Atsakovės teigimu, tėvas M. neteisėtai pargabeno į Lietuvą. Policijos pareigūnai rado mažametės tėvą namuose su M., jis buvo girtas, todėl M. priežiūra buvo perduota ieškovo sugyventinei. 2024 m. sausio 9 d. vaikui grįžus namo iš JAV, kur svečiavosi pas mamą, tarp nepilnametės ir jos tėvo kilo didelis konfliktas. Po šio konflikto vaikas atsakovei telefonu parašė ne vieną žinutę, maldavo mamos padėti, nurodė, kad nusižudys, verkė, dėl to 2024 m. sausio 10 d. buvo kreiptasi į Tarnybą. 2024 m. sausio 17 d. surašyta vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nustatytas rizikos veiksnys vaiko tėvui, kaip realiai keliančiam pavojų vaiko psichologiniam saugumui.
20. Atsakovė nurodė, kad vyksta du ikiteisminiai tyrimai Lietuvoje dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir dėl vaiko grobimo. Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. aktu buvo organizuota laikina vaiko priežiūra pas S. B. močiutę. Vaiko laikina priežiūra pas močiutę G. S. buvo pratęsta iki 2024 m. balandžio 26 d. Laikina priežiūra buvo nutraukta, kadangi į Lietuvą atvyko ieškovė, jai vaikas perduotas ir ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). S. kategoriškai nesutinka gyventi su tėvu, nori gyventi su mama, todėl egzistuoja pagrindas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakove.
21. Atsakovės teigimu, ji sugeba ir gali visiškai pasirūpinti savo vaikais, visiškai patenkina jų poreikius. Su sutuoktiniu atsakovė gyvena 2023 metų statybos erdviuose apartamentuose, kuriuose vaikas turėtų savo atskirą erdvų kambarį, vonią ir sanitarinį mazgą. Atsakovė turi leidimą dirbti, pastovų darbą ir uždirba 1 000 USD per savaitę, turi leidimą gyventi ir keliauti, yra teisėta F. valstijos rezidentė. Atsakovės sutuoktinis valdo kelis verslus, yra mecenatas ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas. S. yra 16 metų, ji labai aiškiai ne vieną kartą yra pasisakiusi, jog su tėvu nepageidauja gyventi, o gyvenimo sąlygos JAV jai yra ne tik tinkamos, bet ir labai geros, atitinkančios aukštą lygį. S. yra buvusi pas atsakovę JAV, lankiusi ją jos būste, kuris jai labai patiko ir kuriame ji norėtų gyventi su atsakove bei jos sutuoktiniu.
22. Atsakovė nurodė, kad S. su mama ir sese M. kartu gyveno visą laiką iki pat 2023 m. rudens. Tėvams nutraukus santuoką 2019 m. birželio 6 d. abiejų mergaičių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. Pabandžiusi gyventi su tėvu, S. suprato, jog ji negali prisitaikyti gyventi jai svetimoje šeimoje, jautė nuolatinę psichologinę įtampą, pykčiai su tėvu, kurių buvo ir anksčiau, peraugo į tėvo nuolatinį psichologinį vaiko terorizavimą, engimą, žeminimą. S., 2023 metų gruodį atvykusi atostogų pas mamą, prisipažino, kad labai pasigailėjo savo sprendimo likti gyventi su tėvu, o ne išvažiuoti su mama ir sese į JAV. Prie nepakeliamos įtampos namuose prisidėjo ir tėvo sugyventinės priekaištai. Nuolatiniai konfliktai ir pykčiai tarp tėvo ir kartu gyvenančio sugyventinės sūnaus peraugo į abipusę neapykantą. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į konfliktiškus, netgi priešiškus tėvo bei vaiko santykius, į visišką nebendravimą, taip pat į tai, kad S. jau yra 16 metų amžiaus ir gali pati išreikšti norą (ne)bendrauti su tėvu, manytina, kad nustatoma detali bei konkreti bendravimo tvarka gali likti tik formali ir nebus įgyvendinama. Todėl bendravimas turi būti inicijuojamas vaiko tėvo, tačiau vyktų tik esant vaiko norui ir jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Racionalu bei tikslinga būtų nekonkretizuoti laiko bei tėvo bendravimo tvarkos, o nustatyti, kad ji yra nuotolinė (nes vaiko gyvenamąją vietą prašoma nustatyti su ieškove JAV), nėra ribojama, tačiau vėlgi turi būti atsižvelgta į paties vaiko norus bei interesus.
23. Atsakovės teigimu, kadangi JAV pragyvenimo lygis yra aukštesnis negu Lietuvoje, kainos didesnės, o vaikas turi didesnių poreikių negu mažesnioji sesė, todėl priteistina iš atsakovo 550 Eur suma per mėnesį užtikrintų tik minimaliausius būtinus vaiko poreikius.
24. Atsakovė nurodė, kad S. nuo 2024 m. vasario 15 d. negyvena su tėvu, jos laikina priežiūra buvo nustatyta su atsakovės motina, o vėliau vaikas perduotas atsakovei, o ieškovas šiuo laikotarpiu nesidomėjo dukters poreikiais ir prie jų tenkinimo neprisidėjo, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo S. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. gegužės 7 d., skaičiuojamą po 550 Eur per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį sudaro 2,70 mėn. (2 mėnesiai 22 dienos), atitinkamai iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 485 Eur.
25. Atsakovė teigia, kad S. gyvenant pas tėvą buvo daroma akivaizdi žala, su mergaite buvo nederamai elgiamasi, tėvas savo valdžią naudojo priešingai vaiko interesams, kas sudaro pagrindą apriboti tėvo valdžią. Ieškovas tėvo valdžią naudoja ir priešingai kitos dukros – M. – interesams, todėl šio vaiko atžvilgiu jo tėvo valdžia taip pat turėtų būti apribota.
26. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas savo kelionę į JAV slėpė. Nors ieškovui nepriklausė bendrauti su M. per 2024 m. Kalėdas, atsakovė neprieštaravo šiam jo bendravimui su dukra. Aktualu tai, kad 2023 m. gruodžio 29 d. buvo konstatuotas smurtinis atsakovės elgesys M. atžvilgiu. Ieškovas nurodo, kad S. niekada neturėjo realių ketinimų nusižudyti, o žinutę apie tai atsakovei parašė perdėdama situaciją. Mano, kad 2024 m. vasario 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa patvirtina visiškai kitokią dukters poziciją dėl to, kas 2023 m. gruodžio 29 d. nutiko atsakovės namuose. Pasisakydamas dėl 2024 m. sausio 9 d. konfliktinės situacijos ieškovas nurodo, kad šią dieną S. grįžus iš JAV namo tarp seserų S. ir M. įvyko konfliktas. Tai, kad ieškovas auklėdamas vaikus kalbėjosi su dukterimis, skatino abi sakyti tiesą, elgtis sąžiningai, nėra ir negali būti vertinama kaip psichologinis smurtas. Jeigu atsakovė nesiektų šia situacija nesąžiningai pasinaudoti, dukra S. būtų grįžusi namo. Grįžusi iš JAV namo dukra S. atsakovės buvo nuolat kurstoma konfliktuoti su ieškovu ir namiškiais. S. įrašinėjo pokalbius, o padarytus įrašus siųsdavo atsakovei, kad ši rašytų prieš ieškovą skundus. Po 2024 m. sausio 28 d. dukters M. gimtadienio situacija pasidarė dar labiau įtempta – atsakovė nuolat rašė skundus Tarnybai, o Tarnybos specialistai ieškovo namuose lankydavosi po kelis kartus per savaitę. Su S. bandė kalbėtis ne tik ieškovas, bet ir jo sugyventinė.
Šalies argumentai
27. Ieškovas nurodė, kad aptartos konfliktinės situacijos yra eiliniai buitiniai įvykiai. Neabejotina, kad kiekvienoje šeimoje pasitaiko tokio pobūdžio kivirčų su vaikais, ypatingai paauglystės laikotarpiu, tačiau tokie įvykiai įprastai net nėra sureikšminami. Nesutinka su atsakove, kad šie buitiniai nesutarimai turėtų būti vertinami kaip pagrindas pakeisti dukters gyvenamąją vietą. Nurodė, kad S. gyvenamoji vieta atsakovei išvykus gyventi į JAV buvo nustatyta būtent su ieškovu, taip pat iki tol ieškovas su dukra reguliariai ir aktyviai bendravo, niekada nebuvo pasitaikę vaiko teisių pažeidimų. Tai rodo, kad atsakovė hiperbolizuoja ieškovo ir S. buitinį apsipykimą ir manipuliuodama vaiku siekia be jokio pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Mano, kad atsakovė manipuliuodama vaiku privertė vaiką su ieškovu bendrauti per Tarnybos specialistus, tokiu būdu siekdama dramatizuoti situaciją ir rinkti medžiagą prieš ieškovą, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Ieškovas sudarė dukrai sąlygas pasiimti daiktus, ką patvirtina pridedamas susirašinėjimas su Tarnybos specialiste ir S.. Abi šalys pripažįsta, kad tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai, o nuo 2024 m. sausio 9 d. taip pat ir S. buvo įtraukta į šiuos konfliktus. Tačiau tėvų konfliktinių santykių faktas savaime nepatvirtina poreikio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su viena iš konfliktuojančių šalių ar pakeisti. Vaiko norai negali būti suabsoliutinami. Konkrečiu atveju S. noras susiformavo ne dėl kokių nors objektyvių aplinkybių, bet veikiant atsakovei, taip pat spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ją nustatant su atsakove, remiantis vien tik vaiko noru, nesant tam kitų objektyvių priežasčių, neatitiktų vaiko interesų.
28. Ieškovas nurodė, kad byloje turi būti ištirta, kokiomis sąlygomis atsakovė siekia apgyvendinti dukrą JAV. S. išvykimas gyventi į JAV pakenktų dukterų tarpusavio santykiams. Atsakovės teiginiai patvirtina atsakovės finansinę ir teisinę priklausomybę nuo savo sutuoktinio, su kuriuo atsakovės santykiai yra konfliktiški. Atsakovė su priešieškiniu neprideda įrodymų apie savo darbą, gaunamas pajamas bei socialinį draustumą, kokiu pagrindu atsakovė gyvena jos nurodomuose apartamentuose, ar yra pajėgi mokėti už apartamentus. Ieškovo vertinimu, atsakovė objektyviai negalėtų išgyventi JAV, nes jos pajamos yra pernelyg mažos, o JAV ji yra įdarbinta savo sutuoktinio įmonėje tik dėl akių. Nėra žinomos atsakovės pajamos, gaunamos Lietuvoje. Šios aplinkybės yra nustatytos iš atsakovės paaiškinimų nagrinėjant civilinę bylą Nr. eN2-1436-861/2024 Vilniaus apygardos teisme. Ieškovo teigimu, šiuo metu atsakovės teisinis statusas ir galimybė gyventi JAV neįteisinti, todėl ji, kaip mama, negali pretenduoti dėl leidimų vaikui išdavimo. Atsakovė neįrodinėja, koks būtų vaiko teisinis statusas JAV jam persikėlus gyventi į šią šalį, kur ir su kuo vaikas gyventų JAV, kokias gyvenimo sąlygas vaikas turėtų numatomoje gyvenamojoje vietoje.
29. Ieškovas nurodė, kad vykdo jam, kaip vaiko tėvui, nustatytas pareigas: stengiasi palaikyti nuolatinį ryšį, rūpinasi S. finansiškai. Akivaizdu, kad S. nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimas, kitai dukrai ir ieškovui gyvenant skirtingose valstybėse, turėtų neigiamos įtakos vaiko ir tėvo maksimalaus tiesioginio bendravimo užtikrinimui ir pakenktų seserų tarpusavio ryšiui. Nuo 2024 m. vasario 21 d. S. konfliktuoja su tėvu, iš konfliktinių paskatų taip pat pasikeitė ir savo pavardę, o atsakovė palaiko šį konfliktišką dukters nusiteikimą ir skatina ją nebendrauti su tėvu, taip pat neabejotina, kad visa ši situacija ir nulėmė atitinkamos vaiko nuomonės susiformavimą.
30. 2024 m. spalio 11 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl priešieškinyje suformuluoto reikalavimo dėl J. M. tėvo teisių laikino apribojimo vaikų (S. B. bei M. M.) atžvilgiu atsisakymo. Pareiškime pažymima, kad pareiškimas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad nuo bylos iškėlimo ir pirminių procesinių dokumentų teismui pateikimo dienos praėjo beveik pusė metų, per šį laiką pakito faktinės aplinkybės. B. B. atkūrė santykį su M., kas leido jai visapusiškai įvertinti dukros norus ir jos poreikius šiuo metu, taip pat atsižvelgiant ir į kitą gautą informaciją ir į tą aplinkybę, kad S. atvyko gyventi pas mamą į JAV, iškilo būtinybė tikslinti pateiktą priešieškinį, o būtent – atsisakyti dalies reikalavimų, kadangi jie tapo nebeaktualūs.
31. 2024 m. spalio 28 d. gautas atsakovės priešieškinio patikslinimas dėl skyriumi gyvenančios motinos bendravimo su dukra M. M. tvarkos nustatymo. Priešieškinio patikslinimu papildomai teismo prašoma: nustatyti, jog atsakovė laisvai ir netrukdomai bendrauja su M. nuotolinio ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams bei norams; M. vasaros atostogų metu vaikas vieną mėnesį praleidžia su motina B. B. motinos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje arba užsienyje; apie tai, kad atvyks paimti M., B. B. J. M. informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatyto bendravimo su dukra pradžios laiko, o atsakovė apie tai, kad dukra vyks bendrauti su ieškovu, jį privalo informuoti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki numatyto bendravimo su dukra laiko pradžios; nustatyti, kad J. M. privalo užtikrinti faktinį M. vykimą su B. B. tiesiogiai bendrauti pagal nurodytą bendravimo tvarką. Priešieškinio patikslinimo aspektu atsakovė nurodė tai, kad ieškovas teikdamas ieškinį teismui dėl M. gyvenamosios vietos pakeitimo nėra pasiūlęs jokios tvarkos, kaip nepilnametis vaikas bendraus su skyrium gyvenančia motina. Pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu yra atkūrusi santykius su M. ir akivaizdu, kad mergaitės vystymuisi bendravimas su mama yra labai svarbus ir atitinka geriausius vaiko interesus.
Atsiliepimas
32. 2024 m. lapkričio 13 d. atsiliepimu į priešieškinio patikslinimą ieškovas prašė nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. tvarką – laisvas ir netrukdomas atsakovės ir M. bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo motinai ir kartu M. patogiu metu, kiek tai neprieštarauja M. interesams bei norams, kitus atsakovės reikalavimus dėl bendravimo su M. atmesti. Ieškovas akcentavo, kad savo ryšio su M. atsakovė iki galo nėra atkūrusi. Dukra iki šiol bijo atsakovės smurto proveržių, jos neprognozuojamo elgesio, taip pat ir jos sutuoktinio kabinėjimosi ir įžeidinėjimo, dėl šių netoleruotinų veiksmų M. kategoriškai atsisako vykti į JAV į atsakovės ir jos sutuoktinio gyvenamąją vietą ir su jais bendrauti gyvai. Kai M. 2023 m. gruodžio 29 d. grįžo gyventi į Lietuvą ir teismai atsisakė ją grąžinti atsakovei į JAV, atsakovė su ja nė sykio gyvai nebuvo susitikusi, jos neatsiprašė. Atsakovė net neturi ketinimų pati atvykti į Lietuvą atkurti ryšio su dukra.
33. Išvadą teikianti institucija dėl ieškinio ir priešieškinio dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad: ieškovas tinkamai rūpinasi M., yra sudaręs saugią aplinką vaiko vystymuisi. Duomenų apie tai, kad J. M. netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas M. atžvilgiu, skyrius neturi, todėl M. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius vaiko interesus; S. išreiškė norą gyventi kartu su motina B. B. ir nurodė, kad jos santykiai su tėvu yra nutrūkę. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus; nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu, kitas tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti ir dalyvauti vaikų auklėjime, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į vaikų norus ir gerbti jų nuomonę. Tėvai ir vaikai šiuo metu gyvena skirtinguose valstybėse, todėl šiuo metu atsakovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Išvadoje akcentuota, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaikų saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaikais. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai. Skyriaus vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, kitas turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis. Skyriaus manymu, išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei orientaciniu kriterijumi laikomas minimalus išlaikymo dydis. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovė ir ieškovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
34. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies:
- pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18008-465/2023 pakeistos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su keičiamomis nepilnamečių vaikų gyvenamosiomis vietomis, jų išlaikymu, tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka;
- nustatė M. M. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu J. M.; nustatė S. B. gyvenamąją vietą su vaiko motina B. B.;
- leido S. B. išvykti į JAV nuolat gyventi su motina be tėvo sutikimo; pasikeitus vaikų gyvenamosios vietos adresams įpareigojo tėvus apie tai per 10 kalendorinių dienų informuoti vienas kitą elektroniniu paštu;
- priteisė iš atsakovės ieškovui M. M. išlaikymą po 550,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, mokant pavedimu į vaiko tėvo J. M. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio dvyliktos dienos;
- priteisė iš ieškovo atsakovei S. B. išlaikymą po 550,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, mokant pavedimu į vaiko motinos B. B. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos;
- nustatė M. M. ir atsakovės bendravimo tvarką: atsakovė laisvai ir netrukdomai bendrauja su M. M. nuotolinio ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams bei norams, o jei vaikui sutikus bendravimas vyksta kontaktiniu būdu, apie tai, kad atvyks paimti M. M., atsakovė ieškovą informuoja elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatyto bendravimo su dukra pradžios laiko, o ieškovas apie tai, kad dukra vyks bendrauti su atsakove, ją privalo informuoti elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 10 dienų iki numatyto bendravimo su dukra laiko pradžios; M. M. vasaros atostogų metu vaikas vieną mėnesį praleidžia su motina B. B. motinos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje arba užsienyje, tik esant vaiko norui ir jei tai neprieštarauja jo interesams; ieškovas privalo užtikrinti faktinį M. M. vykimą su B. B. tiesiogiai bendrauti pagal nurodytą bendravimo tvarką; M. M. kelionės išlaidas apmoka vaiko motina;
- nustatė S. B. ir ieškovo bendravimo tvarką: ieškovas laisvai ir netrukdomai bendrauja su dukra S. B. nuotolinio ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams bei norams, o jei vaikui sutikus bendravimas vyksta kontaktiniu būdu, apie tai, kad atvyks paimti S. B., ieškovas atsakovę informuoja elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatyto bendravimo su dukra pradžios laiko, o atsakovė apie tai, kad dukra vyks bendrauti su ieškovu, jį privalo informuoti elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 10 dienų iki numatyto bendravimo su dukra laiko pradžios; Atsakovė privalo užtikrinti faktinį S. B. vykimą su ieškovu tiesiogiai bendrauti pagal nurodytą bendravimo tvarką; S. B. kelionės išlaidas apmoka vaiko tėvas;
- nustatė, kad ieškovas netrukdo atsakovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. M., o atsakovė netrukdo ieškovui bendrauti su S. M.. Užtikrinant mamos ir tėčio pakankamą bendravimą su S. B. ir M. M., motina ir tėvas turi teisę neribotai bendrauti su jomis elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis, elektroniniais laiškais ir kt.), jeigu toks bendravimas neprieštarauja vaikų interesams bei norams;
- kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18008-465/2023 pakeistos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su keičiamomis nepilnamečių vaikų gyvenamosiomis vietomis, jų išlaikymu, tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, paliko nepakeistas;
- priteisė iš atsakovės ieškovui 1 508,92 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
- atmetė šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo;
- priteisė iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis iš viso 91,67 Eur teismo patirtas išlaidas psichologo paslaugoms apmokėti, tai yra po 45,84 Eur .
Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
34.1. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) pažymėjo, kad be šalių susitarimo pasikeitė vaikų faktinės gyvenamosios vietos: M. M. gyvenamoji vieta yra su tėvu J. M.; S. M. (po pavardės keitimo – B.) gyvenamoji vieta yra su motina B. B. JAV. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, pateiktas išvadas ir atliktas apklausas, vertino, kad nepilnamečių vaikų M. M. ir S. B. geriausius interesus atitiks toks jų gyvenamosios vietos nustatymas (pakeitimas): M. M. – su tėvu J. M., S. B. – su motina B. B.. Šios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatomos pas skirtingus tėvus, nes, kaip nustatyta anksčiau, iki šios bylos iškėlimo vaikai gyveno atskirai, vieno iš jų gyvenamoji vieta šalių susitarimu, kurį patvirtino teismas, buvo nustatyta su ieškovu, kito – su atsakove.
34.2. Pažymėjo, kad M. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) atveju aktualu tai, kad bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė M. nuomonę dėl jos noro gyventi su tėvu gerbia ir neprieštarauja dėl M. M. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.
34.3. Atsižvelgęs į konfliktiškus šalių santykius, nesutarimus M. M. gyvenamosios vietos nustatymo aspektu, pažymėjo, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024 buvo įvertinta M. M. nuomonė, kai ji nurodė norinti gyventi Lietuvoje tėvo gyvenamojoje vietoje. Teismas, įvertinęs psichologės išvadas apie M. M. brandą ir gebėjimą išreikšti savo nuomonę, atmetė pareiškėjos B. B. motyvus dėl tokios tėvo įtakos mergaitei, kuri leistų teismui manyti, kad M. siekia likti Lietuvoje tėvo paveikta, o ne savo pačios sprendimu. Pati mergaitė, bendraudama su psichologe, nurodė, kad nenori sugrįžti gyventi į JAV, todėl, atsižvelgęs į vaiko brandą (mergaitei 13 metų) ir psichologės, išklausiusios vaiko nuomonę, paaiškinimus, jog mergaitė geba formuoti savo nuomonę ir aiškiai įvardija savo norus, teismas sutiko su institucijos pozicija, kad mergaitės negrąžinimas į JAV pritaikius Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 d. numatytą išimtį geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad mergaitė, grąžinus ją į JAV, turėtų tęsti prisitaikymo prie pasikeitusios šeiminės ir socialinės aplinkos procesą, o buvimo Lietuvoje laikotarpiu šalių vaikui augti ir vystytis yra sukurta kokybiška aplinka, kurioje gyventi ji yra prisitaikiusi tiek fizine, tiek emocine prasme, toks gyvenimas jai atrodo natūralus, įprastas, o tokio jautraus amžiaus paauglės paėmimas iš šiuo metu įprastos, visus poreikius atitinkančios aplinkos, kuri, vadovaujantis bylos duomenimis, vertintina kaip stabili ir saugi, būtų nesuderinamas su vaiko interesų apsaugos užtikrinimu. M. M. gyvenimas žinomoje, socialiai jai saugioje aplinkoje Lietuvoje labiausiai atitinka jos interesus. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kalbėdamasi su psichologe M. nurodė, jog pritapti JAV jai buvo gana sudėtinga, gyvendama JAV palaikė ryšį su savo draugėmis iš Lietuvos. Paklausus M., kaip jai sekasi Lietuvoje ir ar norėtų likti čia gyventi, ji nurodė, kad Lietuvoje jaučiasi gerai, nejaučia, jog pusę metų gyveno JAV, kadangi Lietuvoje liko visa jos šeima ir draugai. Mergaitė nurodė, kad grįžo į tą pačią mokyklos klasę, šiuo metu puikiai sutaria su savo tėčiu ir jo sugyventine, taip pat džiaugėsi šiltu klasės draugų priėmimu sugrįžus. Dar pokalbio su psichologe pradžioje mergaitė pasakė, kad nebenorėjo gyventi JAV, nes jai nepatinka mamos vyras, pridūrė, kad mama ją nori susigrąžinti, bet ji nori pasilikti su tėvu. Paklausta, ar norėtų grįžti į JAV, nurodė, kad nenori grįžti, nes Lietuvoje jai viskas pažįstama, čia gyvena jos šeima ir draugai, o JAV viskas yra svetima. Mergaitė pažymėjo, kad galbūt paaugusi ir norėtų sugrįžti į JAV, tačiau tik ne šiuo metu. Teismas, nustatęs, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, vertino, kad į jo nuomonę atsižvelgti yra tikslinga.
34.4. Pažymėjo, kad S. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) atveju aktualu tai, kad dėl galbūt nesaugios, konfliktinės aplinkos M. gyvenant JAV jos motinos gyvenamojoje vietoje kartu su atsakovės sutuoktiniu, kurią ieškovas akcentuoja bei teigia, kad tokioje aplinkoje galbūt gyvena ir S., vertinimą yra pateikęs Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024. Šiuo aspektu teismas, išnagrinėjęs bylą, pabrėžė, kad suinteresuotas asmuo byloje nepagrindė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis S. B. netinkamai elgiasi su vaiku, jų elgesys kelia vaikui grėsmę, kuri atitinka reikalingos įrodyti grėsmės pagal Konvencijos dėl vaikų grobimo 13 straipsnio 1 dalies b punktą, mastą. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, susipažinęs su daugybe į bylą pateiktų susirašinėjimų, žinučių, garso įrašų, mano, kad iš esmės dėl tėvų sukurtos dukroms aplinkos, kai jos yra patekusios į lojalumo konfliktą, dukros yra priverstos nuolat su kuriuo nors iš tėvų bendrauti epizodiškai arba nuotoliu, taikytis prie naujų namų ir naujų tėvų sutuoktinių / sugyventinių pačios būdamos probleminio amžiaus, byloje analizuoti įvairių ginčų epizodai neįrodo kraštutinės grėsmės. Teismas akcentuoja, kad vis dar besitęsiantys ilgalaikiai pareiškėjos ir suinteresuoto asmens konfliktai dėl neįrodyto byloje suinteresuoto asmens alkoholizmo, eskaluojami pareiškėjos ir jos buvusių gyvenimo draugų santykiai neleidžia teismui abejoti, kad dukros į šiuos ginčus yra nuolat įtraukiamos, ką akivaizdžiai įrodo byloje pateikti susirašinėjimai tarp dukrų ir tėvų, taip pat pačių tėvų teismo posėdyje vartojami tokie išsireiškimai kaip ,,supratau, kad dukrai tapsiu priešu“, ,,S. dabar priešė, nes palaiko mamą“, ,,M. yra auka“ (38 punktas). Nors suinteresuoto asmens advokatė prašė teismo nevertinti liudytojo S. B. parodymų, teismas, sutikdamas, kad S. B. girdėjo mišraus teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, pažymi, kad jo išsakyti teiginiai padėjo teismui suformuoti vidinį įsitikinimą, jog konfliktų pareiškėjos ir S. B. šeimoje su M. kildavo dėl atitinkamo požiūrio į auklėjimą, finansinę paramą, prisitaikymą prie gyvenimo JAV ir pan. Akcentuotina, kad būtų neįtikėtina, jei liudytojas nežinotų daugybės ginčo aplinkybių – jis yra pareiškėjos sutuoktinis ir, kaip pats paaiškino, ,,šita tema įsibrovė į mano šeimą“; J. R. teismo posėdyje išvykimo iš JAV aplinkybes, dukrų ir tėvų tarpusavio santykių aplinkybes aiškino identiškai kaip ir suinteresuotas asmuo. Nors teismas mano, kad byloje neįrodyta, kad S. B. iš M. tyčiojosi, ją žemino ir užgauliojo, nes tokio jo elgesio nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, teigti, kad vien tas faktas, jog liudytojas dirba organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalėtų įžeidžiančiame kontekste vartoti žodžio „autizmas“, taip pat negalima. Tuo tarpu teigti, kad M. tėvo namuose nepatekdavo į jokius konfliktus, gyveno vien tik taikiai, taip pat būtų subjektyvu. Kaip teismo posėdyje nurodė J. M., jį abi dukros išvesdavo iš kantrybės, o kai vaikas peržengia ribas, jis yra griežtas. Teismo nuomone, tiek motinos namuose JAV, tiek tėvo namuose Lietuvoje tarp tėvų ir M. kildavo konfliktų, tačiau gyvenant įtemptoje šeiminėje situacijoje ir auginant paaugles dukras tą išgyventi natūralu kiekvienoje šeimoje, o tėvų konfliktai su vaikais dėl auklėjimo, laiko prie ekranų, susirašinėjimų su draugais leksikos ir laiko, tam tikrų leidimų ir (ar) draudimų laikytini vaikams galbūt ir skaudžiais, tačiau jokiu būdu ne žalojančiais, taigi įprastais. Byloje yra pateikta informacija, kad šeima specialistams žinoma dar nuo 2018 m. lapkričio 26 d. dėl vaiko tėvų tarpusavio nesutarimų. B. M. ir J. M. šeimai atvejo vadyba Vilniaus mieste buvo taikoma nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. birželio 27 d., nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2022 m. vasario 9 d., Vilniaus rajone atvejo vadybos procesas inicijuotas nuo 2024 m. sausio 10 d. ir vyksta iki dabar. Iš to, kas išdėstyta anksčiau, pripažintina, kad konkretūs psichologinio smurto epizodai byloje objektyviai nėra nustatyti (39 punktas). Pažymėtina, kad byloje pateikta informacija apie galimus pareiškėjos sukeltus sužeidimus M. M. (nuotraukos) ir pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 5 straipsnį, 140 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos nuomone, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, be to, tikėtina, kad kai kurie iš nuotraukose užfiksuotų patinimų ir mėlynių galėjo atsirasti nuo ilgo verkimo bei mėlynos spalvos saldainių (Sour patch blue rasberry, Blue mouth sweets, Blue whales) valgymo (nuotraukose mėlynos ne visos M. lūpos, kaip galėtų būti nuo sumušimo, o tik pailga brūkšnio formos žymė išilgai lūpos), apie kurių dažomąjį poveikį yra viešai prieinamos informacijos socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad byloje nepateikta svarių, neginčytinų ir objektyvių įrodymų, jog, vaiką sugrąžinus į JAV, jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala, kaip tai yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (40 p.). Todėl teismas pripažino, kad nors ir kylant konfliktų, teigti, jog pareiškėja netinkamai vykdė pareigas rūpintis savo vaiku, neužtikrino dukrai saugios ir stabilios aplinkos ir dėl to vaiką grąžinus jam bus padaryta fizinė ar psichinė žala ar vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją, nėra pagrįsto pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) (41 p.).
34.5. Teismas pažymėjo, kad aktualu tai, jog byloje yra duomenys apie S. M. (B.) savarankiškai išreikštą nuomonę, kuri yra užfiksuota 2024 m. balandžio 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 157-24-64. Šiame protokole nurodyta, kad antstolis 2024 m. balandžio 19 d. S. M. (Užsakovės) prašymu konstatuoja faktines aplinkybės, susijusias su nuomonės pateikimu. Užsakovė konstatavimo metu nurodė, jog „nenori grįžti gyventi pas tėtį, nes patiria psichologinį smurtą iš jo, jo šeimos ir sugyventinės, pyktį dėl bendravimo Užsakovės su mama. Psichologinis smurtas perėjo iki terorizavimo, o po apklausos policijoje, kai pasakymai nesutapo su jo planais, jam tai labai nepatiko, dėl ko buvo išmesta iš namų be daiktų, dėl ko išvažiavo pas močiutę. Užsakovė nurodo, jog nori išvykti gyventi su mama į JAV. Užsakovė nurodo, jog jos pavardė – B.. Konstatavimo metu antstolio patalpose pašalinių asmenų nebuvo. Konstatavime dalyvavo: S. M. (Užsakovė)“.
34.6. S. gyvenamosios vietos nustatymo aspektu taip pat pažymėta, kad į bylą yra pateikti duomenis apie tai, kad S. ne kartą kreipėsi į Tarnybą dėl tėvo, jos nuomone, netinkamo elgesio su ja ir jos mama (žr., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. el. laiškus). Iš S. T. rašytų laiškų, taip pat pateiktų paaiškinimų teismui žodžiu, matyti, kad ji kategoriškai atsisako gyventi su ieškovu, nenori su juo šiuo metu bendrauti. Nurodo, kad dėl tėvo elgesio yra įskaudinta, todėl šiuo metu savo iniciatyva su juo bendrauti nepageidauja. Taip pat pateikti duomenis, kad S. M. pakeitė savo pavardę į B.. Iš į bylą pateiktų atsakovės rašytinių paaiškinimų, pridedamų duomenų, iš S. B. raštu teiktų prašymų Tarnybai, taip pat iš jos teismo įvykdytos apklausos nustatyta, kad S. nuo 2024 m. liepos 1 d. gyvena JAV, (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina ir jos sutuoktiniu dviejų miegamųjų pagal nuomos sutartį išnuomotuose apartamentuose, S. turi savo kambarį su atskiru įėjimu, atskiru vonios kambariu. S. B. nuo 2024 m. rugpjūčio 12 priimta į (duomenys neskelbtini) vienuoliktą klasę. Į bylą pateikta S. mokinio pažymėjimo kopija, mokymų grafikas, kurie patvirtina, jog S. B. lanko mokymo įstaigą.
34.7. Teismas nenustatė, kad S. B. aplinka gyvenant jos motinos gyvenamojoje vietoje yra (tapo) nesaugi. Ieškovo argumentai dėl nesaugios S. gyvenimo aplinkos yra grįsti tik prielaidomis, nepateikiant jiems pagrįsti įrodymų. Taip pat teismas nenustatė, kad S. B. būtiniausi poreikiai jai gyvenant JAV su mama B. B. nebūtų užtikrinti. Į bylą pateikti duomenis apie atsakovės B. B. darbą JAV, jos gaunamą darbo užmokestį. Vertinti priešingai nėra pagrindo, į bylą tokių duomenų nepateikta. Be to, minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024 teismas nustatė, jog M. M. poreikiai jai gyvenant JAV su motina buvo tenkinami. Atitinkamai vertintina, kad ir kitos dukters S. B. būtiniausi poreikiai, esant nepasikeitusiai atsakovės turtinei padėčiai, yra patenkinti. Tai, kad S. B. turi savo kambarį jos mamos ir sutuoktinio išnuomotame būste, turi galimybę lankyti mokyklą, laisvalaikį leisti su draugais, žaidžia tenisą, patvirtina ir pačios S. B. teismui duoti paaiškinimai, į bylą pateiktos fotonuotraukos, 2024 m. rugsėjo 30 d. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose S. akcentuoja, kad jaučiasi ramiai ir saugiai gyvendama JAV su mama ir jos sutuoktiniu. Nurodo, kad neketina grįžti į tėvo gyvenamąją vietą, atsisako su tėvu bendrauti. Pažymi, kad šie mokslo metai jos ateities planams yra labai svarbus, taip pat ruošiasi gauti vairuotojo teises.
34.8. Teismas vertino, kad S. B. asmeninių ir socialinių interesų centras šiuo metu yra JAV. S. savo ateities planus sieja su gyvenimu JAV, jaučiasi saugiai gyvendama su savo mama ir jos sutuoktiniu, jai yra užtikrinami būtiniausi poreikiai. S. B. dėl savo brandaus amžiaus (16 metų) išdėstė nuoseklią poziciją jos gyvenamosios vietos klausimu. Teismas nenustatė, kad S. B. nuomonė būtų neobjektyvi dėl kitų asmenų jai daromo neleistino poveikio. S. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu šiuo atveju neatitiktų geriausių S. B. interesų, todėl teismas padarė išvadą, kad S. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove, jos motina B. B., atitiktų geriausius S. B. interesus.
34.9. Teismas vertino, kad konkrečiu atveju, ieškovui neduodant sutikimo S. B. leisti išvykti jai nuolat gyventi į JAV su motina B. B., būtų pažeistos S. B. kaip brandžios asmenybės teisės ir interesai, būtų padarytas nepataisomas poveikis jos asmenybės gerovei ir savijautai. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl leidimo išvykti S. B. nuolat gyventi į JAV be tėvo sutikimo tenkintas.
34.10. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, su atsakovės siūloma bendravimo tvarka sutiko. Tokią išvadą padarė įvertinęs tai, kad atsakovė palaiko nuotolinį bendravimą su dukra M., susisiekia su ja nuotolinio ryšio priemonėmis. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje ieškovas, nurodydamas, kad atsakovė susisiekia su M. telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau jų bendravimas nėra dažnas, M. nenoriai bendrauja su mama. Teismo vertinimu, nustatant bendravimo su M. tvarką, tikslinga stiprinti vaiko motinos ir jos dukros ryšį, kuris neabejotinai yra vienas iš fundamentaliausių ryšių, susiklostančių šeimoje, sudaryti sąlygas šiam ryšiui atkurti, tačiau svarbu, kad bendravimas, vykstantis motinos iniciatyva, vyktų tik esant vaiko norui ir jei tai neprieštarauja jo interesams. Taip pat nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. kelionės išlaidas konkrečiu atveju apmoka pareigą atkurti bendravimą su vaiku M. turinti vaiko motina.
34.11. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys, šalių paaiškinimai, S. B. paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas šiuo metu nepalaiko nuolatinio ir artimo ryšio su dukra S. B., tarp jų nėra artimo ir pastovaus emocinio ryšio. S. B. yra nusišalinusi nuo bendravimo su tėvu, bendrauti su juo atsisako. Iš S. paaiškinimų matyti, kad ji norėtų, kad būtent tėvas imtųsi iniciatyvos atkurti jų tarpusavio santykius. Teismas nenustatė, kad ieškovas deda visas pastangas stiprinti savo kaip tėvo ryšį su dukra S. B.. Tačiau bet kuriuo atveju teismas turi skatinti tėvo ir dukros ryšio atkūrimą. Teismo nuomone, šioje konkrečioje situacijoje ieškovui siekiant išlaikyti, sustiprinti ir (ar) atkurti savo ryšį su S. B. geriausius vaiko interesus atitiktų tokia tėvo ir S. bendravimo tvarka – tėvas J. M. laisvai ir netrukdomai bendrauja su dukra S. B. nuotolinio ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams bei norams, o jei vaikui sutikus bendravimas vyksta kontaktiniu būdu, apie tai, kad atvyks paimti S., ieškovas atsakovę informuoja el. paštu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatyto bendravimo su dukra pradžios laiko, o atsakovė apie tai, kad dukra vyks bendrauti su ieškovu, jį privalo informuoti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki numatyto bendravimo su dukra laiko pradžios; atsakovė privalo užtikrinti faktinį S. vykimą su tėvu tiesiogiai bendrauti pagal nurodytą bendravimo tvarką. Nepilnamečio vaiko S. kelionės išlaidas konkrečiu atveju apmoka pareigą atkurti bendravimą su vaiku S. turintis vaiko tėvas.
34.12. Teismo vertinimu, nustatyta tvarka siektina sudaryti galimybę pašalinti tarp ieškovo ir jo dukros S. B. atsiradusias bendravimo spragas, ji sudarys prielaidas užmegzti pastovius ir artimesnius tarpusavio ir emocinius ryšius. Tokia bendravimo tvarka konkrečiu atveju, teismo vertinimu, atitiks geriausius S. interesus. Pabrėžta, kad analogiškai, kaip ir atsakovės bendravimo tvarkos su M. atveju, bendravimas, vykstantis tėvo iniciatyva, turi vykti tik esant vaiko norui ir jei tai neprieštarauja jo interesams.
34.13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių ieškovo argumentus, kad atsakovė kryptingai ir sistemingai siektų pažeidinėti vaiko teises, veiktų siekdama visiškai neleisti nepilnametei S. matytis ir bendrauti su tėvu, taip pažeisdama savo dukters teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Priešingai, byloje yra 2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1240-1157/2022, kurioje aptartas keltas klausimas dėl atsakovės veikimo ribojant vaiko bendravimą su ieškovu. Minėta nutartimi antstolės pareiškimas dėl baudos atsakovei už teismo sprendimo nevykdymą buvo atmestas. Teismas šios bylos nagrinėjimo iš esmės metu taip pat nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai rodančių atsakovės kryptingą veikimą prieš S. ir jos tėvo bei jo pusėje esančių artimųjų ir giminaičių bendravimą. Minėta, kad S., kaip pati nurodė, yra nutraukusi bendravimą su tėvu savo iniciatyva.
34.14. Teismas pabrėžė, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir, svarbiausia, atsižvelgiant, kaip ne kartą akcentuota, į nepilnamečių vaikų, sugebančių suformuluoti savo individualius įsitikinimus ir nuomonę, norus ir interesus. Priverstinis nepilnamečių vaikų ir jų tėvų bendravimas yra negalimas. Pareigos priversti vaikus bendrauti su motina ar tėvu šalys neturi, nes tai pažeistų vaikų teises ir vaikus psichologiškai traumuotų. Šiuo aspektu esant šalių konfliktams, į kuriuos yra įtraukiami nepilnamečiai vaikai, ką, kaip minėta, nustatė ir patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024, taip pat šią aplinkybę patvirtina ir šios nagrinėjamos bylos medžiaga, nepilnamečių vaikų paaiškinimų turinys, tikslinga išaiškinti šalims (nepilnamečių vaikų tėvams) poreikį lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, siekiant pagilinti žinias apie vaikų brandą atitinkantį vaikų auklėjimą bei augimą.
34.15. Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus periodinėmis išmokomis, taip pat dėl šalių prašomo priteisti vaikų išlaikymui dydžio (550 Eur) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams šalys sutinka mokėti. Teismas vertino, kad 550 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dengtų būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, yra pagrįsto, proporcingo ir racionalaus dydžio, išlaikantis pusiausvyrą tarp vaikų poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties.
34.16. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatyta pareiga teikti laikiną išlaikymą galioja nuo kreipimosi į teismą dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo, o nuo šio teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo iš motinos priteistinas nepilnametės dukters M. M. išlaikymas kas mėnesį po 550 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo priėmimo, iki vaikas sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į tėvo banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio dvyliktos dienos. Nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas tėvas. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
34.17. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamąją vietą su atsakove, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir priteisė iš tėvo laikiną išlaikymą, mokamą nepilnamečiam vaikui S. B. kas mėnesį po 550 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo bei įsiteisėjimo, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šalies infliaciją, paskyrė motiną šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1529-643/2024 paliko nepakeistą. Šiuo teismo sprendimu iš tėvo priteistas nepilnametės dukters S. B. išlaikymas kas mėnesį po 550 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo priėmimo, iki vaikas sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į motinos banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos. Nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirta motina. Nustatyta, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
34.18. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad M. M. nuo 2023 m. gruodžio 30 d. gyvena su ieškovu, ši aplinkybė byloje yra nustatyta. Duomenų, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu, kai M. M. gyveno su tėvu, prisidėdavo prie M. M. išlaikymo, byloje nėra. Atitinkamai ieškovo reikalavimas dėl M. išlaikymo įsiskolinimo už nurodytą laikotarpį priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintas.
34.19. Teismas pažymėjo, kad S. B. po konflikto su tėvu gyveno pas senelę G. S.. 2024 m. vasario 21 d. Laikino apgyvendinimo aktu Nr. 1VLA S. M. buvo apgyvendinta pas senelę G. S. nuo 2024 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini). S. M. laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su G. S. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. vasario 26 d. Vaiko laikinoji priežiūra pratęsta nuo 2024 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. Vaikas 2024 m. balandžio 11 d. perduotas atstovui pagal įstatymą – B. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai ar turimas vienas jų. Taigi tai, kad S. M. nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. gyveno pas senelę, nepašalina tėvų prievolės mokėti išlaikymą vaikui.
34.20. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigė, jog nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. balandžio 11 d., kai S. M. gyveno su senele, už ieškovą vykdė vaiko išlaikymo prievolę, t. y. išlaikymas buvo teikiamas jos sąskaita, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė į bylą jokių duomenų. Atsakovės argumentus, kad ieškovas nesidomėjo dukters poreikiais ir prie jų tenkinimo neprisidėjo, paneigia į bylą pateikti duomenys apie J. M. atliktus mokėjimus už dukters S. korepetitoriaus ir muzikos pamokas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad atsakovės reikalavimo teisė į išlaikymo įsiskolinimą už nurodytą laikotarpį iš ieškovo yra neįrodyta. Teismas nusprendė, kad atsakovė turi reikalavimo teisę priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovo S. išlaikymui už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 11 d., t. y. nuo tada, kai S. buvo perduota atsakovei, t. y. atstovei pagal įstatymą – B. M.. 2024 m. balandžio 17 d. S. M. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu, kai S. M. buvo perduota atsakovei, prisidėdavo prie S. M. būtinųjų poreikių (maistas, apranga, higiena ir pan.) tenkinimo, byloje nėra. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteistas S. B. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. skaičiuojant po 550 Eur per mėnesį, t. y. iš viso už 26 dienas 476,58 Eur.
34.21. Teismas nurodė, kad nustatytas atsakovės išlaikymo įsiskolinimas įskaitytinas į ieškovui priteistiną įsiskolinimą, todėl ieškovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas mažinamas nurodyta suma ir ieškovui iš atsakovės priteistinas M. M. 1 508,92 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.
34.22. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju šalys turi pasilikti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi nagrinėjamu atveju materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas priimtas tiek ieškovo naudai (tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl vaiko M. gyvenamosios vietos nustatymo su juo), tiek atsakovės naudai (tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl vaiko S. gyvenamosios vietos nustatymo su ja), taigi abi šalys teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo prasme yra ginčą laimėjusios šalys. Be to, yra pagrindas mažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl ieškovo tėvo teisių apribojimo, dėl kurio atsakovės pozicija yra nenuosekli, taip pat priešieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo iš ieškovo priteisimo yra patenkintas iš dalies. Ieškovo patirtas išlaidas yra pagrindas mažinti atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu ieškovas neprašė nustatyti M. M. ir jos motinos B. B. bendravimo tvarkos, tokiu būdu nesiekdamas užtikrinti motinos bendravimo su dukra.
34.23. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismuose yra išnagrinėta ne viena byla pagal ieškovo ir atsakovės reikalavimus ginčo tvarka sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais. Šioje byloje šalys pakartotinai kelia klausimus, dėl kurių yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, šioje byloje nenurodant iš esmės naujų aplinkybių, galinčių pakeisti teismų atliktą vertinimą ir padarytas išvadas (pvz., dėl M. M. gyvenamosios vietos su ieškovu; M. M. pagrobimo; dėl galbūt nesaugios, konfliktinės aplinkos M. gyvenant JAV jos motinos gyvenamojoje vietoje kartu su atsakovės sutuoktiniu; dėl atsakovės trukdymo ieškovui bendrauti su S. M.). Taigi, esant teismų išaiškinimams, esant išreikštai nepilnamečių vaikų, gebančių tinkamai išreikšti savo poziciją gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvais klausimu, nuomonėms, teismo vertinimu, šalys, neįtraukdamos nepilnamečių vaikų į besitęsiančius savo konfliktus (vaikai buvo išklausyti pakartotinai teisminio proceso metu, taip sukeliant vaikams neigiamus išgyvenimus), turėjo galimybę abipusių nuolaidų ir kompromisų būdų prieiti prie taikaus susitarimo iškeltais byloje ginčo klausimais nesikreipdamos į teismą. Be to, akcentuotas šalių pasyvumas ikiteisminės mediacijos procese. Teismas teisminio proceso metu taip pat ne kartą, įvertinęs bylos medžiagą, matydamas realias galimybes ginčą išspręsti taikai, siūlė šalims ginčą išspręsti taikiu susitarimu siekiant ko operatyviau atkurti tarp šalių teisinę taiką, taip užtikrinant geriausius nepilnamečių vaikų interesus, tačiau šalys, atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, buvo pasyvios, taikaus susitarimo nesiekė, priešingai, siekė tolesnio ginčo nagrinėjimo, keldamos vis naujas abejones (pvz., ieškovo prašymas pakartotinai apklausti S. B.). Teismas nusprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra jų konfliktiško elgesio vienas su kitu rezultatas, šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su šalių nerūpestingumu, siekiu veikti prieš operatyvų jautraus klausimo (nepilnamečių vaikų teisių ir interesų užtikrinimas) išsprendimą, teikiant prioritetą besitęsiančių ilgalaikių šalių konfliktų išsprendimui, o ne nepilnamečių vaikų, kurie pateko į tėvų lojalumo konfliktą, nuomonėms. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų kaltės, o tai patvirtina teismo išvadą, kad šalys turi pasilikti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
35. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas atsakovės patikslintas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą: atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti visa apimtimi arba pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti apeliantui nustatytą pareigą apmokėti S. B. kelionių išlaidas; priteisti iš atsakovės apeliantui pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
35.1. Dėl S. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024 nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovės dukrai S. užtikrinamos saugios aplinkos ir gyvenimo sąlygų ir laikyti šias aplinkybes turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytoje byloje buvo vertinama, kokiomis sąlygomis JAV gyveno dukra M., tačiau dukters S. gyvenimo sąlygų pas atsakovę nurodytoje byloje teismas netyrė ir jų nevertino bei dėl jų niekaip nepasisakė.
35.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas per didelę reikšmę suteikė pačios S. B. nuomonei. Apeliantas nesutinka, kad 2024 m. vasario 21 d. jo konfliktas su S. turėtų būti taip sureikšminamas, nes tai yra eilinis paauglės maištavimas dėl jos auklėjimo, kuris gali pasitaikyti kiekvienoje šeimoje, vis tik to negalima laikyti kokiu nors netinkamu apelianto elgesiu su vaiku.
35.3. Dėl leidimo S. išvykti gyventi į JAV be tėvo sutikimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė nepagrindė, jog vaiko išvykimas gyventi į JAV geriausiai atitinka vaiko interesus. Neįsigilinta į objektyvius su vaiko teisiniu statusu JAV susijusius klausimus, neatsižvelgta į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, koks būtų vaiko teisinis statusas JAV jam persikėlus gyventi į šią šalį, kur ir su kuo vaikas gyventų JAV, kokias gyvenimo sąlygas vaikas turėtų numatomoje gyvenamojoje vietoje, nepateikė įrodymų apie atsakovės pragyvenimo JAV šaltinį ir gaunamų pajamų dydį, įrodymų, kad JAV gali dirbti, koks yra atsakovės teisinis statusas JAV, kokiais pagrindais ir kokio lygio sveikatos priežiūros paslaugas vaikas gautų JAV, pagal kokią ugdymo programą ir kokioje ugdymo įstaigoje, kokiu pagrindu JAV būtų ugdomas vaikas, kokia forma vyktų ugdymas, kokie ugdomieji dalykai būtų dėstomi vaikui JAV, ar buvo įvertinti vaiko gebėjimai ir pajėgumai ugdytis JAV pagal šios šalies ugdymo programą ir valstybinę kalbą, kaip vaikui gyvenant JAV bus užtikrintas lietuvių kalbos žinių lygio palaikymas ir puoselėjimas.
35.4. Nurodo, kad reikalavimai dėl išlaikymo iš apelianto S. B. priteisimo ir jo bendravimo tvarkos su šia dukra nustatymo yra išvestiniai iš reikalavimų pakeisti jos gyvenamąją vietą ir leisti jai be tėvo sutikimo išvykti gyventi į JAV, todėl jie taip pat turėjo būti teismo atmesti atsakovei neįrodžius pagrindinių reikalavimų.
35.5. Nurodo, kad dėl apelianto įpareigojimo apmokėti S. kelionių išlaidas kategoriškai nesutinka, nes į JAV S. išvyko tik dėl atsakovės iniciatyvos, todėl jai ir turėtų tekti pareiga šias išlaidas apmokėti.
35.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nurodo, kad teismo pozicija prieštarauja teisiniam reglamentavimui, numatančiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles priimant teismo sprendimą dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Priešieškinį iš dalies atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestiems reikalavimams priteistinos iš atsakovės.
Atsiliepimas
36. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi prejudicinę galią turinčia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nes ginčas toje byloje buvo nagrinėtas tarp tų pačių šalių ir nors reikalavimas buvo pareikštas kitokio pobūdžio (dėl vaiko neteisėto išvežimo ir grąžinimo), tačiau teismas vertino tas pačias faktines aplinkybes.
36.2. Pažymi, kad argumentai, jog atsakovė darė spaudimą dukrai, yra melagingi, nepagrįsti jokiais įrodymais, kas pripažinta ir 2025 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-82-580/2025. Sprendimą gyventi su mama, taip pat pasikeisti pavardę į mamos / jos sutuoktinio pavardę S. priėmė laisva valia ir su savo sprendimu supažindino mamą. Suprantami apelianto nuogąstavimai dėl tokio dukros sprendimo, tačiau šis sprendimas priimtas S. savarankiškai ir laisva valia ir nulemtas būtent apelianto netinkamo elgesio su ja, kaip tokio elgesio pasekmė.
36.3. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai kvestionuoja pateiktus rašytinius dokumentus apie S. gyvenimo, mokymosi JAV sąlygas, atsakovės teisinį statusą JAV.
36.4. Nurodo, kad apeliantas bando eilinį kartą klaidinti teismą dėl atsakovės bei dukros statuso. Tačiau, S. esant šalyje neteisėtai, ji nebūtų priimta mokytis, ji yra JAV piliečio šeimos narė ir jai suteikiamos visos būtinos paslaugos, ji turi išduotus jai teisėtą pagrindą gyventi šalyje suteikiančius dokumentus, kas patvirtinama pridedamais dokumentais, kuriuos teismo prašo priimti bei pridėti prie bylos.
36.5. Nurodo, kad tik dėl apelianto elgesio, S. atžvilgiu vartojamo psichologinio smurto, konfliktų, dukters engimo ir terorizavimo bei išvarymo iš namų ji neturėjo kitos išeities kaip tik prašyti mamos, kad ji ją pasiimtų gyventi. Kadangi atsakovė gyvena JAV, tai S. gyvenamoji vieta taip pat nustatyta JAV. Taigi, šiuo atveju ne atsakovė sukūrė šią situaciją, o pats apeliantas, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.
36.6. Nurodo, kad apeliantas eilinį kartą inicijavo civilinę bylą ir nepaisydamas S. B. nuomonės bei valios teikė savo prieštaravimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo su mama, ignoruodamas sveiką protą, tokiu būdu labiau gilindamas konfliktą ir didindamas šalims bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė vertina tokį teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų kaip teisingą, prisiima patirtų bylinėjimosi išlaidų naštą, o apeliantas ir toliau bando gilinti konfliktą, eskaluoti šią situaciją, kuri tęsiasi jau beveik 2 metus, tokiu būdu taip tik ir parodydamas, kad procesinėmis priemonėmis, teisminiais ginčais jis naudojasi kaip asmeninių konfliktų su atsakove sprendimo priemone, tokiu būdu kenkdamas ne tik atsakovės, bet ir vaikų psichologinei būsenai, o ne siekdamas teisingo teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
38. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo
40. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priimti papildomai teikiamus dokumentus – B. B. leidimą nuolat gyventi JAV, S. B. leidimą dirbti ir S. B. socialinio draudimo kortelę. Nurodo, kad dokumentai gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau.
41. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
42. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
43. Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017).
44. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju spręstina, kad minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių, be to, įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, šalys galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, pareikšti nuomonę, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
45. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo J. M. ir atsakovės B. B. (ankstesnė pavardė – M.) bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatė, kad šalių nepilnamečių vaikų S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina B. M. (Sutarties 1.1 p.), o ieškovas įsipareigojo šalių nepilnamečiams vaikams S. M. ir M. M. teikti išlaikymą po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios Sutarties pasirašymo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, sumokėdamas šias pinigų sumas grynaisiais arba pavedimu į vaikų motinos B. M. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos (Sutarties 1.2 p.).
46. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu patvirtino 2023 m. rugpjūčio 23 d. susitarimą, sudarytą tarp pareiškėjų J. M. ir B. M. dėl 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinio pakeitimo, kuriame buvo išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei uzufrukto atsisakymo ir jo atlaisvinimo teisiniai klausimai. Šalys, be kita ko, sutarė:
„1.1. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nesikeičia – ji kaip numatyta teismo sprendimu lieka su vaiko motina B. M..
1.1.1. Nepilnamečio vaiko tėvas J. M. sutinka, kad M. M. pastovi gyvenamoji vieta Lietuvoje, susitarimu būtų keičiama į pastovią gyvenamąją vietą Jungtinėse A. V., į kurią vaikas gyventi išvyko su mama B. M..
1.2. Šalių sutarimu nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų tėvu J. M.; (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) arba kitu tėvo gyvenamosios vietos adresu.
1.3. J. M. netrukdo B. M. bendrauti su nepilnamečiu vaiku S. M., o B. M. netrukdo J. M. bendrauti su M. M.. Užtikrinant mamos ir tėčio pakankamą bendravimą su S. ir M. M., mama ir tėtis turi teisę neribotai bendrauti su jomis elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis, elektroniniais laiškais ir kt.).
1.4. J. M. teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai M. M. nekeičiamas – jis ir toliau mokamas tokia tvarka, kaip yra numatyta Teismo sprendimu.
1.5. Pagal šį Susitarimą B. M. nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. įsipareigoja S. M. teikti išlaikymą po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos iki S. M. pilnametystės, sumokėdama šias pinigų sumas pavedimu į vaiko tėvo J. M. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos.
1.6. Nepilnamečių vaikų išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 straipsnis).
1.7. Šalys abi rūpinasi savo nepilnamečių vaikų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime.
1.8. Esant konfliktui tarp vieno iš tėvų su kartu gyvenančiu nepilnamečiu vaiku visi klausimai sprendžiami abipusiai tėvų atsižvelgiant į vaikų interesus, protingus vaikų pageidavimus ir norus. Bet kokios formos prievarta prieš vaikus yra neleistinas elgesys darantis žalą nepilnamečių vaikų interesams. Visi konfliktai sprendžiami geranoriškai atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai yra paaugliai, kurie turi galimybę suformuluoti savo individualius įsitikinimus ir nuomonę ir jos laikytis. Vaikų tėvai privalo dėti visas pastangas, kad skyrium gyvenantis tėvas/ motina maksimaliai bendrautų su vaiku ir visokeriopai šį bendravimą skatinti, aktyviais veiksmais raginti vaiką bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina. Šių aktyvių veiksmų neatlikimas ar pasyvus vaiko atsisakymo bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina palaikymas yra vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas.
1.9. Tėvai įsipareigoja visus su vaikais susijusius klausimus spręsti tarpusavyje raštu, į susirašinėjimą ir pokalbius šiais klausimais neįtraukti vaikų.
2. Šiame Susitarime yra nustatomos Tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygos.
2.1. Įvertinus tai, kad šiuo Susitarimu keičiama nepilnametės dukters S. M. gyvenamoji vieta, nustatant ją su tėvu J. M., 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-2388-897/2019 nuostatos dalyje dėl J. M. bendravimo su nepilnamete dukra S. M. yra neaktualios, o jo bendravimo su nepilnamete dukra M. M. keičiama ir vykdoma kaip numatyta sekančiuose šio punkto papunkčiuose.
2.2. Abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, rūpintis jų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nei vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su vaikais. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaikų atžvilgiu. Bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su nepilnamečiais vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.
2.3. Atsižvelgiant į tai, jog Susitarimu keičiama nepilnamečio vaiko M. M. pastovi gyvenamoji vieta iš Lietuvos į J. A. V. užtikrinant tėvo pakankamą bendravimą su M. M., tėvas turi teisę neribotai bendrauti su ja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis, elektroniniais laiškai ir kt.).
2.4. Šalys sutaria, kad J. M. betarpiškai bendrauja su M. M. pagal žemiau nurodytą tvarką:
2.4.1. M. M. ugdymo įstaigoje nustatomų vasaros atostogų metu, kuomet ji atvyksta į Lietuvą pas J. M. ir gyvena tėvo gyvenamojoje vietoje. Ši kelionė yra apmokama B. M..
2.4.2. Lyginiais kalendoriniais metais (2024, 2026,2028,2030) per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir po jų einančių Naujųjų metų progą ugdymo įstaigoje vaikui nustatytas atostogas, M. M. praleidžia pas tėvą J. M.. Nepilnamečio vaiko kelionės išlaidas apmoka vaiko motina B. M.. Šiame punkte nurodytas šventes su tėvu praleidžia ir S. M..
2.4.3. Nelyginiais kalendoriniais metais (2023, 2025, 2027, 2029) per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir po jų einančių Naujųjų Metų proga ugdymo įstaigoje vaikams nustatytas atostogas, abu nepilnamečiai vaikai M. M. ir S. M. praleidžia su mama B. M.. Nepilnamečio vaiko S. M. kelionės išlaidas apmoka vaiko motina B. M..
2.4.4. S. M. mokslo atostogų metu, jai pageidaujant, atostogas praleidžia su mama B. M.. Nepilnamečio vaiko S. M. kelionės išlaidas apmoka vaiko motina B. M..
2.4.5. Kiekviena iš Šalių, pagal susitarimą jiems priskirtu bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikotarpiu, dėl bet kokių priežasčių rūpintis vaikais jei vaikai tam neprieštarauja, gali pavesti vaikų seneliams, dėdėms, tetoms, kurių kontaktiniai duomenys turi būti pateikti kitai Šaliai tačiau tokiu atveju, jei Šalis pati negali pasirūpinti vaikais, pirmiausiai privalo pasiūlyti vaikus prižiūrėti kitai Šaliai, o tik jai atsisakius - pavesti vaikų priežiūrą kitiems giminaičiams. Vaikų buvimas su aukščiau šiame Sutarties punkte nurodytais asmenimis nėra laikomas netinkama vaikų priežiūra. Atostogų metu kiekviena iš Šalių savo bendravimo su vaikais metu gali organizuoti vaikams poilsį.“
47. 2023 m. gruodžio 30 d. M. M. išvyko iš JAV į Lietuvą ir jos gyvenamoji vieta yra su tėvu ieškovu J. M. Lietuvoje.
48. B. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama grąžinti nepilnametę dukrą M. M. į JAV. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024 pareiškimą atmetė ir vaiką grąžinti į JAV atsisakė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą teisme išvadą teikianti institucija nurodė, kad susiklosčiusi situacija atitinka neteisėto vaiko išvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes Hagos konvencijoje numatyta prasme ir tokiai pozicijai teismas pritaria. Todėl vaiko atvežimas į Lietuvos Respubliką pripažintinas neteisėtu (29 p.). Teismas laiko, kad nors ir kylant konfliktų, teigti, jog pareiškėja netinkamai vykdė pareigas rūpintis savo vaiku, neužtikrino dukrai saugios ir stabilios aplinkos ir dėl to vaiką grąžinus jam bus padaryta fizinė ar psichinė žala ar vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją, nėra pagrįsto pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) (41 punktas). Teismas, įvertinęs psichologės išvadas po bendravimo su M. M. apie M. M. brandą ir gebėjimą išreikšti savo nuomonę, atmetė pareiškėjos motyvus dėl tokios tėvo įtakos mergaitei, kuri leistų teismui manyti, kad M. siekia likti Lietuvoje tėvo paveikta, o ne savo pačios sprendimu (43 p.). Kaip nurodyta byloje esančioje išvadoje, mergaitė gyvena tėvui priklausančiame name, kuris visiškai atitinka mergaitės poreikius. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) (mergaitė sugrįžus į Lietuvą mokslus tęsė toje pačioje klasėje) ir užsiėmimus žirgyne. Pati mergaitė, bendraudama su psichologe, nurodo, kad nenori sugrįžti gyventi į JAV, todėl, atsižvelgęs į vaiko brandą (mergaitei 13 metų) bei psichologės, išklaususios vaiko nuomonę, paaiškinimus, jog mergaitė geba formuoti savo nuomonę ir aiškiai įvardija savo norus, teismas sutiko su institucijos pozicija, kad mergaitės negrąžinimas į JAV pritaikius Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 d. numatytą išimtį geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad mergaitė, grąžinus ją į JAV, turėtų tęsti prisitaikymo prie pasikeitusios šeiminės ir socialinės aplinkos procesą, o buvimo Lietuvoje laikotarpiu šalių vaikui augti ir vystytis yra sukurta kokybiška aplinka, kurioje gyventi ji yra prisitaikiusi tiek fizine, tiek emocine prasme, toks gyvenimas jai atrodo natūralus, įprastas, o tokio jautraus amžiaus paauglės paėmimas iš šiuo metu įprastos, visus poreikius atitinkančios aplinkos, kuri, vadovaujantis bylos duomenimis, vertintina kaip stabili ir saugi, būtų nesuderinamas su vaiko interesų apsaugos užtikrinimu. M. M. gyvenimas žinomoje, socialiai jai saugioje aplinkoje Lietuvoje labiausiai atitinka jos interesus (44 p.). Šalių nepilnametė dukra negrąžintina į jos kilmės valstybę nustačius, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kad į jo nuomonę atsižvelgti yra tikslinga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) (46 p.). Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-256-933/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis palikta nepakeista.
49. Kita šalių dukra S. M. nuo 2024 m. vasario 21 d. buvo apgyvendinta pas senelę G. S. (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 26 d. S. M. laikina gyvenamoji vieta įsipareigojus užtikrinti saugią aplinką nustatyta su močiute G. S. (duomenys neskelbtini). Vaiko laikinoji priežiūra pratęsta nuo 2024 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. Vaikas 2024 m. balandžio 11 d. perduotas atstovui pagal įstatymą – atsakovei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
50. Nuo 2024 m. liepos 1 d. S. M. su motina B. B. išvyko gyventi į JAV.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
51. Apeliantas nesutikdamas su ginčijamo sprendimo dalimi dėl dukros S. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju negalėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024 nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovės dukrai S. užtikrinamos saugios aplinkos ir gyvenimo sąlygų ir laikyti šias aplinkybes turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytoje byloje buvo vertinama, kokiomis sąlygomis JAV gyveno dukra M., tačiau dukters S. gyvenimo sąlygų pas atsakovę nurodytoje byloje teismas netyrė ir jų nevertino bei dėl jų niekaip nepasisakė.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, byloje pateiktus įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su apeliantu.
53. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3.169 straipsnio 2 dalis).
54. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22, 23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas).
56. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
57. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas ne tik teisėtai, bet ir pagrįstai rėmėsi prejudicinę galią turinčia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, kadangi ginčas toje byloje buvo išnagrinėtas tarp tų pačių šalių, ir nors reikalavimas buvo pareikštas kitokio pobūdžio (dėl vaiko neteisėto išvežimo ir grąžinimo), tačiau teismas vertino tas pačias faktines aplinkybes, taigi skirtingas tų pačių aplinkinių vertinimas pažeistų teisingumo, protingumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje padarytomis išvadomis apie atsakovės gyvenimo sąlygas JAV, kurioje teismas pabrėžė, kad suinteresuotas asmuo (šiuo atveju – apeliantas) byloje nepagrindė, jog pareiškėja (šiuo atveju – atsakovė) ir jos sutuoktinis netinkamai elgiasi su vaiku, kad jų elgesys kelia vaikui grėsmę.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo nustatytos atsakovės šeimos gyvenimo sąlygos bendrąja prasme, t. y. būstas, finansinė padėtis, psichologinė atmosfera bei aplinka, kas egzistuoja objektyviai bei nepriklauso nuo to, kuris vaikas – M. ar S. – toje aplinkoje gyvena, t. y. įvertintos visos sąlygos, kurios objektyviai sudaromos vaikui, ir jos tiek M., tiek S. atžvilgiu pagrįstai įvertintos kaip tinkamos ir atitinkančios visus vaiko poreikius.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įvertino ne tik bylos medžiagą bei teismų ginčui aktualiais klausimais priimtų procesinių sprendimų išvadas ir motyvus, tačiau ir Tarnybos surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, teikiant, be kita ko, duomenis bei teisinį vertinimą apie situacijas, kai buvo tiriami nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų atvejai, vaikų situacijų vertinimo anketas, nustatant rizikos veiksnius, keliančius pavojų vaikų psichologiniam saugumui, vaikų nuomonės išklausymo aktus, Tarnybos išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, taip pat galutinę Tarnybos išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kitų ginčui aktualių klausimų, kuri parengta įvertinus nepilnamečių vaikų nuomones, kurios buvo pateiktos bylą nagrinėjant iš esmės ir ištyrus nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, taip pat nepilnamečių vaikų M. M. ir S. B. nuomones, kurios užfiksuotos rašytiniuose dokumentuose ir teismui atlikus S. B. apklausą nuotolinių ryšių priemonėmis. Apeliantas nepaneigė šių byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, o jo paaiškinimai apie mažiau palankias gyvenimo sąlygas dukrai S. atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.
61. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas per didelę reikšmę suteikė pačios S. B. nuomonei. Apeliantas nesutinka, kad 2024 m. vasario 21 d. jo konfliktas su S. turėtų būti taip sureikšminamas, nes tai yra eilinis paauglės maištavimas dėl jos auklėjimo, kuris gali pasitaikyti kiekvienoje šeimoje, vis tik to negalima laikyti kokiu nors netinkamu apelianto elgesiu su vaiku.
62. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip deklaratyvius, nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.
63. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
64. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kaip reikšmingą įrodymą analizavo 2024 m. gegužės 13 d. Tarnybos išvadą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagal atsakovės priešieškinį, kurioje nurodoma: „Pabrėžtina, kad per paskutinį vaiko situacijos vertinimą vaikas S. M. nurodė, kad nenori grįžti gyventi pas savo tėvą, nes ten jaučiasi labai blogai, ten jos atžvilgiu naudojamas psichologinis smurtas, iš tėvo ir jo sugyventinės jos atžvilgiu nuolat yra priekaištai, įvairios nepagrįstos pretenzijos, kaltinimai. Mergaitė išsako norinti gyventi su motina. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei remiantis teismo formuojama praktika, Skyrius neprieštarauja ieškovės prašymui nustatyti laikiną nepilnametės dukters S. M. gyvenamąją vietą su motina B. B..“
66. Pažymėtina, kad Tarnyba šioje byloje pateikė 2024 m. lapkričio 13 d. galutinę išvadą, kurioje nurodyta, kad „S. B. išreiškė norą gyventi kartu motina B. B., bei nurodė, kad jos santykiai su tėvu yra nutrūkę. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, skyriaus vertinimu S. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus“. Taigi darytina išvada, kad Tarnyba atliko vaiko noro atitikties geriausiems vaiko interesams vertinimą ir padarė išvadą, kad S. B. noras atitinka geriausius vaiko interesus. Taip pat šioje byloje buvo nustatytas paties vaiko – S. B. – noras gyventi su mama, kurį ji aiškiai išreiškė teismui bei kitoms institucijoms.
67. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. N. 2024 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad S. (Užsakovė) „nurodo, jog nenori grįžti gyventi pas tėtį, nes patiria psichologinį smurtą iš jo, jo šeimos ir sugyventinės, pyktį dėl bendravimo Užsakovės su mama. Psichologinis smurtas perėjo iki terorizavimo, o po apklausos policijoje, kai pasakymai nesutapo su jo planais, jam tai labai nepatiko, dėl ko buvo išmesta iš namų be daiktų, dėl ko išvažiavo pas močiutę. Po poros dienų tėvas atvyko su policija paimti iš močiutės, Užsakovė liko pas močiutę. Užsakovė nurodo, jog nori išvykti gyventi su mama į J. A. V.“.
68. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą i? jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas i? vaiko norą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta i? vaiko nuomone?, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Lietuvos Respublikos vaiko teisiu? apsaugos pagrindu? įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numato, kad, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama i? vaiko, galinčio pareikšti savo nuomone?, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų? jis norėtų? kartu gyventi.
69. Taigi aplinkybė, kad šalių dukra S. aiškiai ir vienareikšmiškai suformulavo norą gyventi su mama, nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir apelianto nepagrįstai nuvertinama, kadangi ir Tarnyba padarė išvadą, kad šis vaiko noras neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. jau yra beveik 17 metų amžiaus paauglė, kuri neabejoti gali suformuluoti savo pažiūras, su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, ir šis jos noras turi prioritetinę reikšmę, o jos nuomonės nepaisymas nagrinėjamu atveju neatitiktų geriausio vaiko interesų užtikrinimo pricipo šeimos bylose ir būtų vertinamas kaip veikimas priešingai jos interesams bei valiai.
70. Apeliantas nurodo, kad dukros S. nuomonė nėra objektyvi, nes buvo paveikta atsakovės įtakos, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto paaiškinimus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi į bylą nėra pateikta jokių dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad S. nesugeba racionaliai vertinti situacijos ar išreikšti savo tikrosios valios, todėl vertinti, kad jos nuomonė neobjektyvi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
71. Nagrinėjamu atveju vertinant S. nuomonės objektyvumą taip pat reikšminga ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-82-580/2025, kurioje teismas vertino tapačias aplinkybes ir padarė svarbias išvadas dėl S. bei apelianto bendravimo tvarkos pakeitimo: „Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. B. yra beveik 17 metų amžiaus. Iš Tarnybos pateiktų S. B. el. laiškų nustatyta, kad ji aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo nuomonę raštu dėl bendravimo su ieškovu ir nurodė, kad ji nenori ir nebendraus su tėvu (2024-07-25 el. laiškas) ir, kad ji negrįš ir tikrai su tėvu ir jo sugyventine negyvens, su siaubu prisimena tą laiką, kai gyveno jų namuose, ji nenori ir atsisako dabar bendrauti su tėvu (2024-09-30 el. laiškas).“ Teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją byloje, įvertinęs Tarnybos pateiktus šalių dukros laiškus ir tai, kad šalių dukra jau yra paauglė, beveik 17 metų amžiaus, galinti aiškiai suformuoti ir išreikšti savo nuomonę, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog vaiko nuomonė būtų paveikta atsakovės: „Šalių dukra abiejuose savo laiškuose savo nuomonę dėstė nuosekliai, pagal savo amžių vertindama faktinę šeimos situaciją bei tėvų elgesį. Šiuo konkrečiu atveju, reikalinga nustatyti tokį laikiną bendravimą su vaiku, kad vaikas nejustų prievartinio bendravimo pobūdžio, nejustų tam priešiškumo, o būtų pats suinteresuotas bendravimu su skyrium gyvenančiu tėvu. Skubant ir nepasirinkus reikiamos, individualizuotos trukmės, galima sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes, kurių pašalinimui bus reikalingas papildomas laikas ir pastangos. Akivaizdu, kad tokių pasekmių atsiradimas nėra įstatymo siekiamybė. Todėl, tam kad būtų išvengta netinkamo minėtos priemonės taikymo privalu atsižvelgti į vaiko nuomonę, susiklosčiusius įtemptus santykius tarp tėvo ir paauglės dukros, bei Tarnybos išvadą. Nagrinėjamu atveju, skatinant vaiko ir tėvo bendravimą, ieškotinas kompromisas, kiek įmanoma mažinant vaiko ir tėvo tarpusavio įtampą. Priimant sprendimus, dėl įpareigojančio / prievartinio vaiko bendravimo su tėvu, nebūtų užtikrinti vaiko interesai, būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Atsižvelgiant į tėvo ir vaiko sudėtingus santykius, ieškovas neturėtų daryti dukrai papildomo spaudimo, neturėtų imituoti bendravimo, o turėtų nuoširdžiai stengtis atkurti santykius palaipsniui ir gerbiant vaiko interesus“.
72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nepilnametė dukra S. racionaliai įvertino susiklosčiusią konfliktinę situaciją bendraujant su apeliantu, todėl priėjo prie vienareikšmiškos nuomonės, kad nori gyventi su mama, abejoti šios suformuluotos nuomonės objektyvumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
73. Pirmosios instancijos teismas atliko visapusišką įrodymų vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, konstatuodamas, kad teismas nenustatė, kad S. B. aplinka gyvenant jos motinos gyvenamojoje vietoje yra (tapo) nesaugi. Ieškovo argumentai dėl nesaugios S. gyvenimo aplinkos yra pagrįsti tik prielaidomis, nepateikiant jiems pagrįsti įrodymų. Taip pat teismas nenustatė, kad S. B. būtiniausi poreikiai jai gyvenant JAV su mama B. B. nebūtų užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko brandą, amžių, kas reikšminga šiuo atveju, ir konstatavo, kad „S. gyvenamosios vietos nustatymo aspektu teismas vertina, kad S. B. asmeninių ir socialinių interesų centras šiuo metu yra JAV. S. savo ateities planus sieja su gyvenimu JAV, jaučiasi saugiai gyvendama su savo mama ir jos sutuoktiniu, jai yra užtikrinami būtiniausi poreikiai. S. B. dėl savo brandaus amžiaus (16 metų) išdėstė nuoseklią poziciją jos gyvenamosios vietos klausimu. Teismas nenustatė, kad S. B. nuomonė būtų neobjektyvi dėl kitų asmenų jai daromo neleistino poveikio. S. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu J. M. šiuo atveju neatitiktų geriausių S. B. interesų, todėl teismas priėjo išvados, kad S. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove, jos motina B. B., atitiktų geriausius S. B. interesus“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, argumentuotos, logiškos ir pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, o ne vien S. nuomone, kaip teigia apeliantas.
74. Apeliantas nesutikdamas su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria leista S. išvykti gyventi į JAV be tėvo sutikimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė nepagrindė, jog vaiko išvykimas gyventi į JAV geriausiai atitinka vaiko interesus. Neįsigilinta į objektyvius su vaiko teisiniu statusu JAV susijusius klausimus, neatsižvelgta į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, koks būtų vaiko teisinis statusas JAV jam persikėlus gyventi į šią šalį, kur ir su kuo vaikas gyventų JAV, kokias gyvenimo sąlygas vaikas turėtų numatomoje gyvenamojoje vietoje, nepateikė įrodymų apie atsakovės pragyvenimo JAV šaltinį ir gaunamų pajamų dydį, įrodymų, kad JAV gali dirbti, koks yra atsakovės teisinis statusas JAV, kokiais pagrindais ir kokio lygio sveikatos priežiūros paslaugas vaikas gautų JAV, pagal kokią ugdymo programą ir kokioje ugdymo įstaigoje, kokiu pagrindu JAV būtų ugdomas vaikas, kokia forma vyktų ugdymas, kokie ugdomieji dalykai būtų dėstomi vaikui JAV, ar buvo įvertinti vaiko gebėjimai ir pajėgumai ugdytis JAV pagal šios šalies ugdymo programą ir valstybinę kalbą, kaip vaikui gyvenant JAV bus užtikrintas lietuvių kalbos žinių lygio palaikymas ir puoselėjimas.
75. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi, įvertinus byloje esančius duomenis, nustatyta, jog visi apelianto reikalauti duomenys buvo ne tik atsakovės pateikti, bet ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti.
76. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė pateikė į bylą tiek buto JAV nuomos sutartį su pakeitimu (5 t., 108–112 l.), atskirai buto planą, tiek duomenis apie savo finansinę padėtį, pajamų ataskaitas (5 t., 113–123 l.), tiek S. pažymėjimą iš „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., 124 l.), taip pat jos pamokų tvarkaraštį, mokymosi rezultatų įvertinimus (5 t., 132–133 l.), kurie teisėjų kolegijos yra vertintini kaip labai geri (priešingi nei, kaip apeliaciniame skunde teigė apeliantas, S. gyvenant su juo, kai ji mokėsi prastai), taip pat pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas vaiko laisvalaikis, kaip ji leidžia laiką tiek su šeima, tiek ir su draugais (5 t., 139–143 l.). Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė B. B. leidimą nuolat gyventi JAV (žalią kortą), S. B. leidimą dirbti ir S. B. socialinio draudimo kortelę.
77. Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino bei pažymėjo, kad „iš į bylą pateiktų atsakovės B. B. rašytinių paaiškinimų, pridedamų duomenų, iš S. B. raštu teiktų prašymų Tarnybai, taip pat iš jos teismo įvykdytos apklausos nustatyta, kad S. nuo 2024 m. liepos 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina B. B. ir jos sutuoktiniu S. B. dviejų miegamųjų pagal nuomos sutartį išnuomotuose apartamentuose, S. turi savo kambarį su atskiru įėjimu, atskiru vonios kambariu. S. B. nuo 2024 m. rugpjūčio 12 priimta į „(duomenys neskelbtini)“, vienuoliktą klasę. Į bylą pateikta S. mokinio pažymėjimo kopija, mokymų grafikas, kurie patvirtina, jog S. B. lanko mokymo įstaigą“. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, jog anksčiau minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-1436-861/2024 teismas nustatė, jog „M. M. poreikiai jai gyvenant JAV su motina buvo tenkinami. Atitinkamai vertintina, kad ir kitos dukters S. B. būtiniausi poreikiai, esant nepasikeitusiai atsakovės turtinei padėčiai, yra patenkinti. Tai, kad S. B. turi savo kambarį jos mamos ir sutuoktinio išnuomotame būste, turi galimybę lankyti mokyklą, laisvalaikį leisti su draugais, žaidžia tenisą, patvirtina ir pačios S. B. teismui duoti paaiškinimai, į bylą pateiktos foto nuotraukos, 2024 m. rugsėjo 30 d. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose S. akcentuoja, kad jaučiasi ramiai ir saugiai gyvendama JAV su mama ir jos sutuoktiniu. Nurodo, kad neketina grįžti į tėvo gyvenamąją vietą, atsisako su tėvu bendrauti. Pažymi, kad šie mokslo metai jos ateities planams yra labai svarbūs, taip pat ruošiasi gauti vairuotojo teises“.
78. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti tiesioginiai įrodymai patvirtina, kad S. JAV užtikrinamos visos būtinos gyvenimo sąlygos, visapusiškai užtikrinančios vaiko interesus, į bylą pateikti duomenys apie atsakovės faktiškai gaunamą atlyginimą pavirtina tiek jos darbo santykių realumą, tiek ir gaunamas pajamas, todėl kvestionuoti pateiktus rašytinius įrodymus apie S. gyvenimo, mokymosi sąlygas JAV teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
79. Apeliantas nurodo, kad kategoriškai nesutinka apmokėti S. kelionių išlaidų, nes į JAV S. išvyko tik dėl atsakovės iniciatyvos, todėl jai ir turėtų tekti pareiga šias išlaidas apmokėti.
80. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamu sprendimu šalių dukterų M. M. kelionės išlaidas apmoka vaiko motina B. B., o S. B. kelionės išlaidas apmoka vaiko tėvas J. M.. Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus, matyti, kad teismas įpareigojo šalis netrukdyti viena kitai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tėvai turi teisę neribotai bendrauti su dukromis elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis, elektroniniais laiškais ir kt.), jeigu toks bendravimas neprieštarauja vaikų interesams bei norams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santykiai su dukromis, gyvenančiomis atskirai nuo jų, yra konfliktiški, todėl nepilnamečių vaikų išlaidas konkrečiu atveju apmoka pareigą atkurti bendravimą su vaiku turintis vienas iš tėvų.
81. Apelianto vertinimu, S. išvyko į JAV tik dėl atsakovės iniciatyvos, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto teiginiams. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, jog S. iš pradžių nenorėjo vykti į JAV ir ketino mokyklą baigti Lietuvoje, todėl, atsakovei išvykus gyventi į JAV, S. pasiliko gyventi su apeliantu, tačiau 2024 m. sausio 9 d. vaikui grįžus namo iš JAV, kur svečiavosi pas mamą, tarp S. ir jos tėvo kilo didelis konfliktas. Po šio konflikto įvyko dar ne vienas kivirčas ir ginčų, dėl kurių S. nuo 2024 m. vasario 21 d. buvo apgyvendinta pas senelę G. S. (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 26 d. S. M. laikina gyvenamoji vieta įsipareigojus užtikrinti saugią aplinką nustatyta su močiute G. S. (duomenys neskelbtini). Vaiko laikinoji priežiūra pratęsta nuo 2024 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. Vaikas 2024 m. balandžio 11 d. perduotas atstovui pagal įstatymą – atsakovei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad vaiko pasikeitusiam norui dėl gyvenamosios vietos turėjo įtakos būtent netinkamas apelianto elgesys su vaiku ir jų tarpusavio nesutarimai.
82. Kadangi atsakovė gyvena JAV, tai ir S. gyvenamoji vieta taip pat nustatyta JAV. Šiuo atveju akivaizdu, kad ne atsakovės iniciatyva S. išvyko gyventi į JAV, bet būtent dėl apelianto netinkamo elgesio su savo vaiku, todėl darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas ir turi prisiimti neigiamas savo elgesio pasekmes. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kadangi S. apskritai atsisako šiuo metu bendrauti su tėvu, yra jo kaip tėvo pareiga atkurti bendravimą su savo vaiku, todėl ir vaiko kelionės išlaidas, jei tokių apskritai būtų, atsižvelgiant į šalių (S. ir apelianto) konfliktiškus santykius ir šiek tiek ilgesnį nei vieneri metai iki S. pilnametystės laikotarpį turi apmokėti ta šalis, kuri siekia atkurti bendravimą su vaiku.
83. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nurodomos Kauno apygardos ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtų civilinių bylų teisinės ir faktinės aplinkybės bei ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) palyginti su šia civiline byla yra skirtingos.
84. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas). Kaip minėta, kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
85. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria vaikų kelionių išlaidas įpareigota apmokėti kiekviena iš šalių, pareiškianti norą bendrauti su vaiku.
86. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir nurodo, kad toks sprendimas prieštarauja teisiniam reglamentavimui, numatančiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles priimant teismo sprendimą dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Priešieškinį iš dalies atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų proporcijoms turėtų būti atlygintinos iš atsakovės.
87. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, kodėl šalys turi pasilikti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teismuose yra išnagrinėta ne viena byla pagal ieškovo ir atsakovės reikalavimus ginčo tvarka sprendžiant klausimus, susijusius su jų nepilnamečiais vaikais. Šioje byloje šalys pakartotinai kelia klausimus, dėl kurių yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nenurodydamos iš esmės naujų aplinkybių, galinčių pakeisti teismų atliktą vertinimą ir padarytas išvadas (pvz., dėl M. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu; M. M. pagrobimo; dėl galbūt nesaugios, konfliktinės aplinkos M. gyvenant JAV jos motinos gyvenamojoje vietoje kartu su atsakovės sutuoktiniu; dėl atsakovės trukdymo ieškovui bendrauti su S. M.). Taigi, esant teismų išaiškinimams, esant išreikštai nepilnamečių vaikų, gebančių tinkamai išreikšti savo poziciją gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvais klausimu, nuomonėms, teismo vertinimu, šalys, neįtraukdamos nepilnamečių vaikų į besitęsiančius šalių konfliktus (vaikai buvo išklausyti pakartotinai teisminio proceso metu, taip sukeliant vaikams neigiamus išgyvenimus), turėjo galimybę abipusių nuolaidų ir kompromisų būdų prieiti prie taikaus susitarimo iškeltais byloje ginčo klausimais nesikreipdamos į teismą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo šalių pasyvumą ikiteisminės mediacijos procese. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, taip pat matyti, kad teismas, įvertinęs bylos medžiagą, matydamas realias galimybes ginčą išspręsti taikai, ne kartą siūlė šalims ginčą išspręsti taikiu susitarimu siekiant kuo operatyviau atkurti tarp šalių teisinę taiką, taip užtikrinant geriausius nepilnamečių vaikų interesus, tačiau šalys, atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, buvo pasyvios, taikaus susitarimo nesiekė, priešingai, siekė tolesnio ginčo nagrinėjimo, keldamos vis naujas abejones (pvz., ieškovo prašymas pakartotinai apklausti S. B.).
88. Pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
89. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra jų netinkamo konfliktiško elgesio vienas su kitu rezultatas, šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su šalių nerūpestingumu, siekiu veikti prieš operatyvų jautraus klausimo (nepilnamečių vaikų teisių ir interesų užtikrinimas) išsprendimą, teikiant prioritetą besitęsiančių ilgalaikių šalių konfliktų išsprendimui, o ne nepilnamečių vaikų, kurie pateko į tėvų lojalumo konfliktą, nuomonėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų kaltės, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad šalys turi pasilikti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
90. Be to, pažymėtina, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas priimtas tiek ieškovo naudai (tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl vaiko M. gyvenamosios vietos nustatymo su jo), tiek atsakovės naudai (tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl vaiko S. gyvenamosios vietos nustatymo su ja), taigi abi šalys teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo prasme yra ginčą laimėjusios šalys. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog ieškovas nagrinėjamu atveju buvo pareiškęs tik tris reikalavimus, kurie buvo tenkinti, o atsakovė net šešis, iš kurių vieno atsisakė, o vienas buvo tenkintas iš dalies, be to, atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo daug didesnės nei ieškovo ir atlikus skaičiavimus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcijos atmestų reikalavimų daliai matyti, kad ne apeliantui būtų atlyginamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės, bet priešingai – atsakovei iš apelianto.
Dėl bylos procesinės baigties
91. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
92. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
93. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
94. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
95. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, nuspręstina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos 2 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.