Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei B. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovės B. B. priešieškinį, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1 skubos tvarka, neinformavus atsakovės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnametės dukters M. M. gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės M. M. laikiną išlaikymą po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikas sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervesti į ieškovo banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 12 dienos, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą;

8. Atsakovė B. B. pareiškimu dėl priešieškinio dalies reikalavimo atsisakymo atsisakė priešieškinyje suformuluotų reikalavimų dėl J. M. tėvo teisių laikino apribojimo vaikų (S. B. bei M. M.) atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis, kuria nustatyta laikinai ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovo teikiamas dokumentas buvo priimtas vėliau, nei buvo priimta skundžiama teismo nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateiktas įrodymas yra susiję su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, jog naujo įrodymo prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).

Bylos faktinės aplinkybės

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-09-27 sprendimu patvirtino 2023-08-23 susitarimą, sudarytą tarp pareiškėjų J. M. ir B. M. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinio pakeitimo, kuriame buvo išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei uzufrukto atsisakymo ir jo atlaisvinimo teisiniai klausimai.

22. M. M. atvyko iš JAV į Lietuvą ir nuo 2023-12-30 jos gyvenamoji vieta yra su tėvu ieškovu J. M..

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-04-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-7798-1195/2024 netenkino pareiškėjo J. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

25. S. M. nuo 2024-02-21 apgyvendinta pas senelę G. S.. 2024-02-26 S. M. laikina gyvenamoji vieta su senelės G. S. įsipareigojimu užtikrinti saugią aplinką nustatyta su G. S.. Vaiko laikinoji priežiūra pratęsta nuo 2024-03-26 iki 2024-04-26. Vaikas 2024-04-11 perduotas atstovui pagal įstatymą – B. M..

26. Nuo 2024-07-01 S. M. su motina B. B. išvyko į JAV.

27. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-12-16 sprendimu ieškovo J. M. ieškinį tenkino, atsakovės B. B. priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18008-465/2023 pakeistos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su keičiamomis nepilnamečių vaikų M. M. ir S. B. (M.) gyvenamosiomis vietomis, jų išlaikymu, tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Nustatė M. M. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu J. M.. Nustatė S. B. gyvenamąją vietą su vaiko motina B. B.. Leido S. B. išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas nuolatiniam gyvenimui su motina B. B. be tėvo J. M. sutikimo. Pasikeitus vaikų gyvenamosios vietos adresams J. M. ir B. B. įsipareigoja apie tai per 10 kalendorinių dienų informuoti vienas kitą elektroniniu paštu. Priteisė iš B. B. J. M. M. M. išlaikymui po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, sumokant pavedimu į vaiko tėvo J. M. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 12 dienos. Priteisė iš J. M. B. B. S. B. išlaikymui po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, sumokant pavedimu į vaiko motinos B. B. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos. Nepilnamečių vaikų išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. J. M. ir B. B. nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise. Nustatė M. M. ir B. B. bendravimo tvarką. Nustatė S. B. ir J. M. bendravimo tvarką:

27.1 J. M. laisvai ir netrukdomas bendrauja su dukra S. B. nuotolinio ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams bei norams, o jei vaikui sutikus bendravimas vyksta kontaktiniu būdu, apie tai, kad atvyks paimti S. B. J. M. B. B. informuoja elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatyto bendravimo su dukra pradžios laiko, o B. B. apie tai, kad dukra vyks bendrauti su J. M., jį privalo informuoti elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 10 dienų iki numatyto bendravimo su dukra laiko pradžios;

27.2 B. B. privalo užtikrinti faktinį S. B. vykimą su J. M. betarpiškai bendrauti pagal nurodytą bendravimo tvarką;

27.3 vaiko S. B. kelionės išlaidas apmoka vaiko tėvas J. M..

28. Nustatė, kad J. M. netrukdo B. M. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. M., o B. M. netrukdo J. M. bendrauti su S. M.. Užtikrinant mamos ir tėčio pakankamą bendravimą su S. B. ir M. M., motina ir tėvas turi teisę neribotai bendrauti su jomis elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis, elektroniniais laiškais ir kt.), jeigu toks bendravimas neprieštarauja vaikų interesams bei norams. Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-897/2019 patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18008-465/2023 pakeistos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su keičiamomis nepilnamečių vaikų M. M. ir S. B. (M.) gyvenamosiomis vietomis, jų išlaikymu, tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, paliko nepakeistas.

29. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-16 sprendimas neįsiteisėjęs.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

31. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

32. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir nustatė laikiną ieškovo J. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. B. tvarką – laisvą ir netrukdomą ieškovo J. M. ir S. B. bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo tėvui ir dukrai patogiu metu, kiek tai neprieštarauja vaiko S. B. interesams bei norams.

34. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai; šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius; vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

35. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.

36. Apelianto vertinimu, nustatytas laisvas ir netrukdomas bendravimas reiškia tai, kad ieškovui ir toliau nebus sudaromos galimybės bendrauti su dukra. Nuo balandžio, kai atsakovė trumpam atskrido į Lietuvą, dukra nustojo atsakinėti į ieškovo žinutes, nepaisant to, kad naujų konfliktų tarp jų neįvyko. Siekiant atkurti ieškovo ryšį su dukra, turi būti nustatyta laikina pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka, kurios metu būtų sudarytos realios galimybės tėvui atkurti ryšį su dukra ir jį stiprinti.

37. Tarnyba išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, ką nurodo S. B., matyti, jog vaiko ir tėvo santykiai yra nutrūkę. S. B., būdama 16 metų, sugeba pati išreikšti savo nuomonę ir norus bei negali būti verčiama bendrauti su tėvu. Tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatyta laikinoji bendravimo tvarka naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis, per kurį tėvo ir nepilnamečio vaiko ryšys būtų atkurtas, tačiau būtina atsižvelgti bei gerbti vaiko interesus ir bendravimas su tėvu neturi būti vykdomas per prievartą. Laikinas bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis turi būti vykdomas palaipsniui, nedarant spaudimo vaikui.

38. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. B. yra beveik 17 metų amžiaus. Iš Tarnybos pateiktų S. B. el. laiškų nustatyta, kad ji aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo nuomonę raštu dėl bendravimo su ieškovu ir nurodė, kad ji nenori ir nebendraus su tėvu (2024-07-25 el. laiškas) ir, kad ji negrįš ir tikrai su tėvu ir jo sugyventine negyvens, su siaubu prisimena tą laiką, kai gyveno jų namuose, ji nenori ir atsisako dabar bendrauti su tėvu (2024-09-30 el. laiškas).

39. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad dukra yra paveikta atsakovės manipuliacijų ir su tėvu nenori bendrauti jau kelis mėnesius. Atsakovė teigia, kad aplinkybės apie atsakovės manipuliacijas nepagrįstos įrodymais, tai ieškovo išsigalvojimai. Ieškovas pats sugadino santykius su dukra. Vaikas patirdavo tėvo psichologinį smurtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad jau kurį laiką ieškovo ir šalių dukros santykiai yra įtempti – iki išvykstant pas atsakovę, šalių dukra nebegyveno su ieškovu, o gyveno su savo močiute. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją byloję, įvertinęs Tarnybos pateiktus šalių dukros laiškus ir tai, kad šalių dukra jau yra paauglė, beveik 17 metų amžiaus, galinti aiškiai suformuoti ir išreikšti savo nuomonę, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog vaiko nuomonė būtų įtakota atsakovės. Šalių dukra abiejuose savo laiškuose savo nuomonę dėstė nuosekliai, pagal savo amžių vertindama faktinę šeimos situaciją bei tėvų elgesį.

40. Apeliantas teigia, kad laisvas ir netrukdomas bendravimas reiškia tai, jog ieškovui nebus sudaromos galimybės bendrauti su dukra. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, reikalinga nustatyti tokį laikiną bendravimą su vaiku, kad vaikas nejustų prievartinio bendravimo pobūdžio, nejustų tam priešiškumo, o būtų pats suinteresuotas bendravimu su skyrium gyvenančiu tėvu. Skubant ir nepasirinkus reikiamos, individualizuotos trukmės, galima sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes, kurių pašalinimui bus reikalingas papildomas laikas ir pastangos. Akivaizdu, kad tokių pasekmių atsiradimas nėra įstatymo siekiamybė. Todėl, tam kad būtų išvengta netinkamo minėtos priemonės taikymo privalu atsižvelgti į vaiko nuomonę, susikolosčiusius įtemptus santykius tarp tėvo ir paauglės dukros, bei Tarnybos išvadą. Nagrinėjamu atveju, skatinant vaiko ir tėvo bendravimą, ieškotinas kompromisas, kiek įmanoma mažinant vaiko ir tėvo tarpusavio įtampą.

41. Apeliantas teigia, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad S. B. kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, atsakovė nuolat nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Todėl atsakovei nustatytinas įpareigojimas užtikrinti ieškovo bendravimą su dukra. Atsakovė nurodo, kad S. B. laiškų turinio akivaizdu, kad S. B. sugeba išreikšti savo nuomonę ir norus, kad šiuo metu bendrauti su tėvu ji nepageidauja. Priimant sprendimus, dėl įpareigojančio / prievartinio vaiko bendravimo su tėvu, nebūtų užtikrinti vaiko interesai, būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Gyvendama tėvo namuose S. B. jautė įtampą, priekabiavimus iš tėvo ir jo šeimos pusės, priekaištus dėl vaikų teisių, dėl bendravimo su mama.

42. Apeliacinės instancijos teimas nenustatė, kad vaiko nuomonė būtų įtakota atsakovės. Ieškovo prašomas atsakovei nustatytinas įpareigojimas būtų perteklinis ir galimai sukuriantis papildomus konfliktus, įtampą bei teisinius ginčus ateityje. Teismo vertinimu, šalių ir vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra labai reikalingi, darantys įtaką jų raidai ir pasaulėžiūrai, todėl vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

43. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovė vienašališkai nutarė S. B. išvežti į JAV. Atsakovė nesusisiekė su ieškovu, neinformavo jo apie S. B. buvimo vietą, jos kontaktus ir reikalauja, kad teismas jos neįpareigotų dėti pastangų, nukreiptų į S. B. ir ieškovo bendravimo atnaujinimą. Apeliantas teigia, kad visais savo turimais kontaktais su dukra jis susisiekti negali. Ieškovas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo turimu dukters el. pašto adresu parašė el. laišką, tačiau į šį laišką jis atsakymo negavo, todėl neaišku, ar šis paštas dukters yra naudojamas. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad laiškas parašytas prieš pat pateikiant atskirąjį skundą. Jokių veiksmų prieš tai ieškovas nesiėmė, atkurti santykių su vaiku nemėgino. Iš ieškovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovas laišką dukrai el. paštu išsiuntė 2024-10-21 23:22 val. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atskirąjį skundą ieškovas teismui pateikė 2024-10-23. Taigi, pritartina atsakovės argumentui, jog ieškovas laišką dukrai parašė prieš pat teikiant atskirąjį skundą. Toks ieškovo poelgis vertintinas ne kaip siekis užmegzti ir atkurti ryšį su vaiku, o kaip siekis sudaryti įspūdį, jog jam yra kliudoma su vaiku susisiekti. Atsižvelgiant į tėvo ir vaiko sudėtingus santykius, ieškovas neturėtų daryti dukrai papildomo spaudimo, neturėtų imituoti bendravimo, o turėtų nuoširdžiai stengtis atkurti santykius palaipsniui ir gerbiant vaiko interesus.

44. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-07-25 nutartimi laisvas ir netrukdomas bendravimas buvo pripažintas keistinu, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir antrą sykį šioje byloje nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką.

45. Atsakovė nurodo, kad ieškovas 2024-10-16 teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, pripažino, kad nuo 2024-02-15, kuomet ieškovas, S. B. išmetė iš namų, nebandė su S. B. susisiekti. Taip pat pripažino, kad po Vilniaus apygardos teismo 2024-07-25 nutarties, nesikreipė į vaiko motiną, dėl pasimatymo su vaiku organizavimo, ar bendravimo per ryšio priemones. Kaip savo nesikreipimo pateisinimą, ieškovas nurodė, kad vis tiek nebūtų sulaukęs atsakymo, vaikas jį yra visur užblokavęs, per socialinius tinklus bendrauti negali. Iš ieškovo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jis nerodo iniciatyvos atkurti santykį su dukra.

46. Vilniaus apygardos teismo 2024-07-25 nutartimi buvo nustatytas tiesioginis (nenuotolinis) ieškovo ir dukters bendravimas, atsižvelgiant į tai, jog tuo metu nebuvo duomenų, kad šalių dukra gyvena užsienyje ir buvo vertinama, kad ji gyvena Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į faktiškai pasikeitusią situaciją, t.y. į tai, jog S. B. su motina B. B. išvyko į JAV, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimas turi būti keistinas. Pažymėtina tai, kad tėvas ir dukra gyvena ne tik skirtingose valstybėse, tačiau egzistuoja ir didelis laiko skirtumas, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo ir dukters bendravimo tvarka šiuo metu yra tinkama, optimali ir gali laikinai užtikrinti byloje status quo (išlaikyti padėtį, esančią dabar).

47. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

48. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.