Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-784/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-11-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-428-319/2012Nutartis · 2012-09-03Alytaus apylinkės teismas
  3. KasacijaNutartis · 2012-10-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-360-506/2012Nutartis · 2012-10-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-08-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-672-784/2013Nutartis · 2013-10-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. TS-14-503/2014Nutartis · 2014-07-31Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-04Kauno apygardos teismas
  9. T-1628-784/2015Nutartis · 2015-10-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-23
Bylos Nr.
1-33-784/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01496-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Kaltinamasis
A. I., L. S.
Advokatai
Sergejus Pelšas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-33-784/2011Proceso Nr. 1-10-1-01496-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.3., 1.2.14.5.2.; (S) 1.1.4.5.2.,1.1.4.4.3.,1.2.29.1.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Kristinai Žigelytei, Vidai Šuminienei, Vitai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Indrei Kupcikevičiūtei,

gynėjams advokatams Sergej Pelš, Algirdui Gurauskui, Liudmilai Karvelienei, Anatolijui Svilai, Aleksandr Palamarčuk,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 24 str. 4 d., 300 str. 1 d.; L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-02-25 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d., 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), dviejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams; 2) 1998-05-22 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), dviejų metų laisvės atėmimo bausme su ¼ dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str. prijungta neatlikta bausmė pagal 1997-02-25 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį, nustatant galutinę dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ¼ dalies turto konfiskavimu; 3) 2003-11-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 4) 2004-12-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su 2003-11-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 5) 2006-10-31 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d., vienerių metų laisvės atėmimo bausme; 6) 2007-03-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2006-10-31 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2010-04-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 1 d., 149 str. 1 d., 140 str. 1 d., šešerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2010-07-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-09 nuosprendis iš dalies pakeistas, nurodant, jog veika iš BK 149 str. 1 d. (išžaginimas, padarytas 2009-10-21), pagal BK 149 str. 1 d. (išžaginimas, padarytas 2009-11-16) perkvalifikuota pagal BK 151 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 140 str. 1 d., paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 8) 2010-05-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 str. 1 d., trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2010-10-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-31 nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 4, 9 d. subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-07-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, kaltinamas pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 24 str. 3 d., 300 str. 1 d.; R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą nurodęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 24 str. 3 d., 300 str. 1 d.; R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996-11-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), dviejų mėtų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; 2) 1999-02-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), dviejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/5 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str. prie paskirtos bausmės dalinai prijungta neatliktos bausmės dalis pagal 1996-11-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį, nustatant galutinę subendrintą dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 1/5 turto konfiskavimu; 3) 2002-01-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 111 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), dvejų metų laisvės atėmimo bausme; teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 24 str. 3 d., 300 str. 1 d.,

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. I., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009-07-29 turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje vienam sunkiam nusikaltimui daryti, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš L. S., R. S., R. K., organizatoriumi, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, koordinuodamas ir vadovaudamas organizuotos grupės veiklai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, organizavo ir vykdė netikrų dokumentų pagaminimą, jų laikymą ir netikrų dokumentų panaudojimą, didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimą ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis kartu su L. S., R. S. ir R. K., iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. be turto savininko žinios ir sutikimo, pagaminant, laikant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule įgyjant didelės vertės turtinę teisę disponuoti svetimu, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), po to pasinaudojant šia nusikalstamu būdu įgyta teise, apgaule įgyti pinigus, gautus realizavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Įgyvendindamas nusikalstamos veikos sumanymą, jis – A. I., būdamas organizuotos grupės narių veiksmų koordinatoriumi ir vadovu, iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. S., kurio buvimo vieta buvo nežinoma ir šio buto paveldėjimo procedūra nėra baigta, neteisėtai disponuodamas svetimais dokumentais – 2007-09-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (notarinio registro Nr. P7-4332) ir 2007-07-30 Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro liudijimu (notarinio registro Nr. PJ-3889), M. S. 2007-06-19 mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo ir vykdė netikro dokumento – įgaliojimo, pagaminimą ir laikymą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje siekiant neteisėtai A. S. vardu tvarkyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, nurodė L. S., kad notarų biure A. S. vardu išduodant įgaliojimą tvarkyti A. S. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus bei A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, apgaule veiktų R. S., taip pat nurodė L. S. surasti kitą asmenį, kuris sutiktų pagal šį netikrą įgaliojimą būti A. S. įgaliotu asmeniu, o L. S., veikiant A. I. nurodymu, suvokiant, kad pagamintas įgaliojimas veikti A. S. vardu tvarkant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, bus netikras, 2009-07-19 susisiekus su R. S. ir R. K. bei įkalbėjus juos dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir tą pačią dieną gavus R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei apie tai informavus A. I..

Be to, jis – A. I., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, organizavo vykimą į notarų biurą Alytuje, t. y. 2009-07-21 savo automobiliu AUDI A8, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvežė L. S. ir R. S. į Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei davė nurodymus R. S. koks turi būti įgaliojimo turinys, taip pat nurodė kaip elgtis notarų biure ir perdavė A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. 2007-06-19 mirties liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir davė jam pinigų atsiskaityti už notarines paslaugas, po ko R. S. ir L. S. atvykus į Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, R. S. pas notarę N. L. apgaule - prisistatydamas A. S. vardu ir pateikdamas A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgaliojime savo ranka pasirašydamas A. S. vardu ir parašu, o notarei N. L. R. S. panaudotos apgaulės įtakoje išdavus 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. S. suteikia teisę R. K. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylas notarų biure 2007-06-17 mirus motinai M. S., tam tikslui gauti visus reikiamus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, tame tarpe ir iš VĮ Registrų centro, Žemėtvarkos skyriaus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti jį įstatymų nustatyta tvarka, gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus A. S. vardu; gauti visus reikalingus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių, organizacijų, tame tarpe iš VĮ Registrų centras, ir parduoti A. S. paveldėtą butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus, pasirašyti avansinio mokėjimo ir pirkimo pardavimo sutartis, turto perdavimo ir priėmimo aktą; daryti A. S. vardu pareiškimus, teikti prašymus, už A. S. pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, R. S., šis žinomai netikrą pagamintą 2009-07-21 įgaliojimą prie Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI A8, v. n. (duomenys neskelbtini) perdavė A. I., tokiu būdu A. I. kartu su organizuotos grupės nariais – L. S., R. S. bei R. K., pagamino ir laikė netikrą dokumentą – Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po to, A. I. tęsdamas nusikalstamą sumanymą, organizavo ir vykdė netikrų dokumentų panaudojimą ir netikrų dokumentų pagaminimą ir laikymą bei apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę, t.y. 2009-07-27 Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, perdavė L. S. netikrą Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą ir pinigus atsiskaitymui už notarines paslaugas bei nurodė L. S., kad jis kartu su R. K. vyktų į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pateiktų notarei netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, kurio pagrindu bus išduotas A. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei nurodė vykti į VĮ Registrų centras, adresu (duomenys neskelbtini), kur įgytų žinomai netikrų dokumentų – 2009-07-21 įgaliojimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagrindu, užregistruoti A. S. nuosavybės teisę į paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus bei perdavė L. S. pinigus atsiskaitymui už VĮ Registrų centras paslaugas, po ko L. S. ir R. K. atvykus į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę P. J., ir R. K. apgaule – notarei P. J. pateikus savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, o notarei P. J. R. K. panaudotos apgaulės įtakoje, t.y. netikro 2009-07-21 įgaliojimo pagrindu 2009-07-27 išdavus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. S. paveldėjo turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), R. K., po ko šiam kartu su L. S. 2009-07-27 atvykus į VĮ Registrų centrą, adresu (duomenys neskelbtini), bei R. K. pateikus savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), netikrą 2009-07-21 įgaliojimą ir netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą VĮ Registrų centras, 2009-07-28 VĮ Registrų centras R. K. išdavė pagamintą netikrą nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko R. K. žinomai netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei žinomai netikrą 2009-07-28 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą perdavė L. S., o šis tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje šiuos pagamintus netikrus dokumentus perdavė A. I., tokiu būdu A. I. kartu su organizuotos grupės nariais – L. S., R. S. bei R. K., panaudojo netikrą dokumentą, t.y. Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, t.y. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagamino ir laikė netikrą dokumentą, t.y. VĮ Registrų centras 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę, t.y. teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Po to, jis – A. I., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą – pinigus už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), tam tikslui panaudojant žinomai netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, netikrą 2009-07-28 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą, t.y. realizuojant apgaule įgytą teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), organizavo ir vykdė didelės vertės svetimo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą, t.y. 2009-07-28 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė su L. S., kad parduodamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaina yra 90 000 Lt, taip pat susitarė dėl gautų pinigų už parduotą butą pasidalinimo tarp organizuotos grupės narių bei pateikė L. S. galimų buto pirkėjų telefono numerius ir davė nurodymus dėl buto pirkėjų paieškos, po ko 2009-07-29 L. S. ir R. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarus ir susitikus su buto pirkėju prisistačiusiu asmeniu - pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, o A. I. telefonu betarpiškai duodant nurodymus dėl bendravimo su pirkėju buto pardavimo klausimais, t.y. nurodant rankpinigių sumą, paaiškinant, kaip turi būti surašoma sutartis dėl rankpinigių davimo, kaip reikia elgtis pas notarą, kokius teisinius dokumentus reikia pasirašyti, kokius dokumentus reikia perduoti pirkėjui, L. S. ir R. K. veikdami apgaule – žinomai netikrų dokumentų, t.y. 2009-07-21 įgaliojimo, 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2009-07-28 pažymėjimo dėl paveldėto turto, pagrindu, su asmeniu, prisistačiusiu šio buto pirkėju, susitarė dėl buto pirkimo – pardavimo sąlygų, t.y. kad butas bus parduotas už 90 000 Lt ir tuo tikslu R. K. su asmeniu – pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, sudarius rankpinigių sutartį, pagal kurią R. K., įgaliotasis pardavėjas, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paimdamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo pardavimo sutartį pasirašant 2009-07-30, (duomenys neskelbtini), o pirkėjas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš įgalioto pardavėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) duodamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo – pardavimo sutartį pasirašant 2009-07-30, adresu (duomenys neskelbtini), ir šią rankpinigių sutartį atitinkamai R. K. pasirašius, A. I., L. S., R. K. ir R. S. rankpinigių, taip pat pinigų už parduodamą butą neįgijo, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009-07-29 A. I., L. S., R. K. ir R. S. buvo sulaikyti Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų, tokiu būdu, A. I. kartu su organizuotos grupės nariais – L. S., R. K., R. S., apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 90 000 Lt už parduodamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis L. S., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009-07-29 turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje vienam sunkiam nusikaltimui daryti, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš A. I., R. S., R. K., vykdytoju, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, dalyvavo organizuotoje grupėje ir vykdė netikrų dokumentų pagaminimą, jų laikymą ir netikrų dokumentų panaudojimą, didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimą ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis kartu su A. I., R. S. ir R. K., iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. be turto savininko žinios ir sutikimo, pagaminant, laikant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule įgyjant didelės vertės turtinę teisę disponuoti svetimu, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), po to pasinaudojant šia nusikalstamu būdu įgyta teise, apgaule įgyti pinigus, gautus realizavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įgyvendinant nusikalstamos veikos sumanymą, jis – L. S., būdamas organizuotos grupės narių veiksmų vykdytoju, iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. S., kurio buvimo vieta buvo nežinoma ir šio buto paveldėjimo procedūra nėra baigta, A. I. neteisėtai disponuojant svetimais dokumentais – 2007-09-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007-07-30 Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro liudijimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), M. S. 2007-06-19 mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė netikro dokumento – įgaliojimo, pagaminimą ir laikymą, t.y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje siekiant neteisėtai A. S. vardu tvarkyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, veikdamas A. I. nurodymu, kad notarų biure apgaule - A. S. vardu išduodant įgaliojimą tvarkyti A. S. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus bei A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, veiktų R. S., taip pat kad jis - L. S. surastų kitą asmenį, kuris sutiktų pagal šį netikrą įgaliojimą būti A. S. įgaliotu asmeniu, L. S., suvokdamas, kad pagamintas įgaliojimas veikti A. S. vardu tvarkant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, bus netikras, 2009-07-19 susisiekė su R. S. ir R. K. bei įkalbėjo juos dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir tą pačią dieną gavo R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei apie tai informavo A. I., po ko jis – L. S., vykdydamas bendrą susitarimą ir veikdamas A. I. nurodymu, vyko į notarų biurą Alytuje, t.y. 2009-07-21 A. I. savo automobiliu AUDI A8, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvežus L. S. ir R. S. į Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei davus nurodymus R. S. koks turi būti įgaliojimo turinys, kaip R. S. turi elgtis notarų biure, taip pat R. S. perdavus A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. 2007-06-19 mirties liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigus, kurie buvo skirti atsiskaityti už notarines paslaugas, jis – L. S. kartu su R. S. atvyko į Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, ir dalyvavo R. S. pas notarę N. L. apgaule - prisistatant A. S. vardu ir pateikiant A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgaliojime savo ranka pasirašant A. S. vardu ir parašu, o notarei N. L. R. S. panaudotos apgaulės įtakoje išdavus 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. S. suteikia teisę R. K. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylas notarų biure 2007-06-17 mirus motinai M. S., tam tikslui gauti visus reikiamus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, tame tarpe ir iš VĮ Registrų centro, Žemėtvarkos skyriaus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti jį įstatymų nustatyta tvarka, gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus A. S. vardu; gauti visus reikalingus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių, organizacijų, tame tarpe iš VĮ Registrų centras, ir parduoti A. S. paveldėtą butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus, pasirašyti avansinio mokėjimo ir pirkimo pardavimo sutartis, turto perdavimo ir priėmimo aktą; daryti A. S. vardu pareiškimus, teikti prašymus, už A. S. pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, jis kartu su R. S. šį žinomai netikrą pagamintą 2009-07-21 įgaliojimą prie Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI A8, v. n. (duomenys neskelbtini) perdavė A. I., tokiu būdu L. S. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., R. S. bei R. K., pagamino ir laikė netikrą dokumentą – Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po to L. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdė netikrų dokumentų panaudojimą ir netikrų dokumentų pagaminimą ir laikymą bei apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę, t.y. 2009-07-27 Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, A. I. perdavus L. S. netikrą Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą ir pinigus atsiskaitymui už notarines paslaugas bei nurodžius jam kartu su R. K. vykti į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pateikti notarei netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, kurio pagrindu bus išduotas A. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei nurodžius po to jam kartu su R. K. vykti į VĮ Registrų centras, adresu (duomenys neskelbtini), kur įgytų žinomai netikrų dokumentų – 2009-07-21 įgaliojimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagrindu, užregistruoti A. S. nuosavybės teisę į paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus ir A. I. perdavus jam pinigus atsiskaitymui už VĮ Registrų centras paslaugas, jis - L. S. kartu su R. K. atvyko į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę P. J., ir dalyvavo R. K. apgaule – notarei P. J. pateikiant savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, o notarei P. J. R. K. panaudotos apgaulės įtakoje, t.y. netikro 2009-07-21 įgaliojimo pagrindu 2009-07-27 išduodant R. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. S. paveldėjo turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), po ko L. S. kartu su R. K. 2009-07-27 nuvyko į VĮ Registrų centrą, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. K. pateikus savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), netikrą 2009-07-21 įgaliojimą ir netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą VĮ Registrų centras, 2009-07-28 VĮ Registrų centras R. K. išdavė pagamintą netikrą nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko R. K. žinomai netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei žinomai netikrą 2009-07-28 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą perdavė L. S., o šis tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje šiuos pagamintus netikrus dokumentus perdavė A. I., tokiu būdu L. S. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., R. S. bei R. K., panaudojo netikrą dokumentą, t.y. Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, t.y. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagamino ir laikė netikrą dokumentą, t.y. VĮ Registrų centras 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę, t.y. teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Po to jis – L. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą – pinigus už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), tam tikslui panaudojant žinomai netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, netikrą 2009-07-28 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą, t.y. realizuojant apgaule įgytą teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), vykdė didelės vertės svetimo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą, t.y. 2009-07-28 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė su A. I., kad parduodamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaina yra 90 000 Lt, taip pat susitarė dėl gautų pinigų už parduotą butą pasidalinimo tarp organizuotos grupės narių, po ko 2009-07-29 L. S. kartu su R. K. iš anksto susitarus ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), susitikus su buto pirkėju prisistačiusiu asmeniu - pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, bei vykdant A. I. telefonu betarpiškai jam duotus nurodymus dėl bendravimo su pirkėju buto pardavimo klausimais, t.y. nurodymus dėl rankpinigių sumos, paaiškinimus, kaip turi būti surašoma sutartis dėl rankpinigių davimo, kokius teisinius dokumentus reikia pasirašyti, kokius dokumentus reikia perduoti pirkėjui, L. S. ir R. K. veikdami apgaule – žinomai netikrų dokumentų, t.y. 2009-07-21 įgaliojimo, 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašo - pažymėjimo, pagrindu, su asmeniu, prisistačiusiu šio buto pirkėju, susitarė dėl buto pirkimo – pardavimo sąlygų, t.y. kad butas bus parduotas už 90 000 Lt ir tuo tikslu R. K. su asmeniu – pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, sudarius rankpinigių sutartį, pagal kurią R. K., įgaliotasis pardavėjas, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paimdamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo pardavimo sutartį pasirašant 2009-07-30, (duomenys neskelbtini), o pirkėjas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš įgalioto pardavėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) duodamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo – pardavimo sutartį pasirašant 2009-07-30, adresu (duomenys neskelbtini), ir šią rankpinigių sutartį atitinkamai R. K. pasirašius, L. S., A. I., R. K. ir R. S. rankpinigių, taip pat pinigų už parduodamą butą neįgijo, t.y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009-07-29 L. S., A. I., R. K. ir R. S. buvo sulaikyti Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų, tokiu būdu, L. S. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., R. K., R. S., apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 90 000 Lt už parduodamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. S., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009-07-29 turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje vienam sunkiam nusikaltimui daryti, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš A. I., L. S., R. K., vykdytoju, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, dalyvavo organizuotoje grupėje ir vykdė netikrų dokumentų pagaminimą, jų laikymą ir netikrų dokumentų panaudojimą, didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimą ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis kartu su A. I., L. S. ir R. K., iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. be turto savininko žinios ir sutikimo, pagaminant, laikant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule įgyjant didelės vertės turtinę teisę disponuoti svetimu, A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), po to pasinaudojant šia nusikalstamu būdu įgyta teise, apgaule įgyti pinigus, gautus realizavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įgyvendinant nusikalstamos veikos sumanymą, jis – R. S., būdamas organizuotos grupės narių veiksmų vykdytoju, iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. S., kurio buvimo vieta buvo nežinoma ir šio buto paveldėjimo procedūra nėra baigta, A. I. neteisėtai disponuojant svetimais dokumentais - 2007-09-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007-07-30 Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro liudijimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), M. S. 2007-06-19 mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė netikro dokumento – įgaliojimo, pagaminimą ir laikymą, t.y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje siekiant neteisėtai A. S. vardu tvarkyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, L. S. vykdant A. I. nurodymą, kad notarų biure apgaule - A. S. vardu išduodant įgaliojimą tvarkyti A. S. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus bei A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, veiktų jis - R. S., taip pat L. S. vykdant A. I. nurodymą surasti kitą asmenį, kuris sutiktų pagal šį netikrą įgaliojimą būti A. S. įgaliotu asmeniu, L. S. 2009-07-19 susisiekus su R. S. ir R. K. bei įkalbėjus juos dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir tą pačią dieną gavus R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei apie tai informavus A. I., jis – R. S., suvokdamas, kad pagamintas įgaliojimas veikti A. S. vardu tvarkant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, bus netikras, vykdydamas bendrą susitarimą ir veikdamas A. I. nurodymu, vyko į notarų biurą Alytuje, t.y. 2009-07-21 A. I. savo automobiliu AUDI A8, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvežus R. S. ir L. S. į Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei davus nurodymus R. S. koks turi būti įgaliojimo turinys, kaip jis turi elgtis notarų biure, taip pat perdavus jam A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. KD (duomenys neskelbtini), M. S. 2007-06-19 mirties liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigus, kurie buvo skirti atsiskaityti už notarines paslaugas, R. S. kartu su L. S. atvyko į Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, pas notarę N. L., kur jis apgaule - prisistatydamas A. S. vardu ir pateikdamas A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgaliojime savo ranka pasirašydamas A. S. vardu ir parašu, o notarei N. L. jo panaudotos apgaulės įtakoje išdavus 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. S. suteikia teisę R. K. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylas notarų biure 2007-06-17 mirus motinai M. S., tam tikslui gauti visus reikiamus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, tame tarpe ir iš VĮ Registrų centro, Žemėtvarkos skyriaus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti jį įstatymų nustatyta tvarka, gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus A. S. vardu; gauti visus reikalingus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių, organizacijų, tame tarpe iš VĮ Registrų centras, ir parduoti A. S. paveldėtą butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus, pasirašyti avansinio mokėjimo ir pirkimo pardavimo sutartis, turto perdavimo ir priėmimo aktą; daryti A. S. vardu pareiškimus, teikti prašymus, už A. S. pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, jis kartu su L. S. šį žinomai netikrą pagamintą 2009-07-21 įgaliojimą prie Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI A8, v. n. (duomenys neskelbtini) perdavė A. I., tokiu būdu R. S. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., L. S. bei R. K., pagamino ir laikė netikrą dokumentą – Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po to organizuotos grupės nariams – A. I., L. S. ir R. K., tęsiant nusikalstamą veiką, vykdant netikrų dokumentų panaudojimą ir netikrų dokumentų pagaminimą ir laikymą, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę, t.y. 2009-07-27 Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, A. I. perdavus L. S. netikrą Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą ir pinigus atsiskaitymui už notarines paslaugas bei nurodžius L. S. kartu su R. K. vykti į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pateikti notarei netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, kurio pagrindu bus išduotas A. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei nurodžius po to L. S. kartu su R. K. vykti į VĮ Registrų centras, adresu (duomenys neskelbtini), kur įgytų žinomai netikrų dokumentų – 2009-07-21 įgaliojimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagrindu, užregistruoti A. S. nuosavybės teisę į paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus ir A. I. perdavus L. S. pinigus atsiskaitymui už VĮ Registrų centras paslaugas, po ko L. S. kartu su R. K. atvykus į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę P. J., ir R. K. apgaule – notarei P. J. pateikus savo asmens tapatybės kortelę Nr. 10468491 ir žinomai netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, o notarei P. J. R. K. panaudotos apgaulės įtakoje, t.y. netikro 2009-07-21 įgaliojimo pagrindu 2009-07-27 išdavus R. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. S. paveldėjo turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), po to L. S. kartu su R. K. 2009-07-27 nuvykus į VĮ Registrų centrą, adresu (duomenys neskelbtini), ir R. K. pateikus savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), netikrą 2009-07-21 įgaliojimą ir netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą VĮ Registrų centras, 2009-07-28 VĮ Registrų centras R. K. išdavė pagamintą netikrą nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko R. K. žinomai netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei žinomai netikrą 2009-07-28 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą perdavė L. S., o šis tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje šiuos pagamintus netikrus dokumentus perdavė A. I., tokiu būdu R. S. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., L. S. bei R. K., jiems panaudojus netikrą dokumentą, t.y. Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagaminus, laikius ir panaudojus netikrą dokumentą, t.y. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagaminus ir laikius netikrą dokumentą, t.y. VĮ Registrų centras 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę, t.y. teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Po to organizuotos grupės nariams – A. I., L. S. ir R. K., tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą – pinigus už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), tam tikslui panaudojant žinomai netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, netikrą 2009-07-28 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą, t.y. realizuojant apgaule įgytą teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), vykdant didelės vertės svetimo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą, t.y. 2009-07-28 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje L. S. susitarus su A. I., kad parduodamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaina yra 90 000 Lt, taip pat susitarus dėl gautų pinigų už parduotą butą pasidalinimo tarp organizuotos grupės narių, po ko 2009-07-29 L. S. kartu su R. K. iš anksto susitarus ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), susitikus su buto pirkėju prisistačiusiu asmeniu - pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, bei L. S. vykdant A. I. telefonu betarpiškai duotus nurodymus dėl bendravimo su pirkėju buto pardavimo klausimais, t.y. nurodymus dėl rankpinigių sumos, paaiškinimus, kaip turi būti surašoma sutartis dėl rankpinigių davimo, kokius teisinius dokumentus reikia pasirašyti, kokius dokumentus reikia perduoti pirkėjui, L. S. ir R. K. veikiant apgaule – žinomai netikrų dokumentų, t.y. 2009-07-21 įgaliojimo, 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašo - pažymėjimo, pagrindu, su asmeniu, prisistačiusiu šio buto pirkėju, susitarus dėl buto pirkimo – pardavimo sąlygų, t.y. kad butas bus parduotas už 90 000 Lt ir tuo tikslu R. K. su asmeniu – pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, sudarius rankpinigių sutartį, pagal kurią R. K., įgaliotasis pardavėjas, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paimdamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo pardavimo sutartį pasirašant 2009-07-30, (duomenys neskelbtini), o pirkėjas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš įgalioto pardavėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) duodamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo – pardavimo sutartį pasirašant 2009-07-30, adresu (duomenys neskelbtini), ir šią rankpinigių sutartį atitinkamai R. K. pasirašius, R. S., A. I., R. K. ir L. S. rankpinigių, taip pat pinigų už parduodamą butą neįgijo, t.y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009-07-29 R. S., A. I., R. K. ir L. S. buvo sulaikyti Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų, tokiu būdu, R. S. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., R. K., L. S., apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 90 000 Lt už parduodamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. K., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009-07-29 turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje vienam sunkiam nusikaltimui daryti, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš A. I., R. S., L. S., vykdytoju, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, dalyvavo organizuotoje grupėje ir vykdė netikrų dokumentų pagaminimą, jų laikymą ir netikrų dokumentų panaudojimą, didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimą ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis kartu su A. I., L. S. ir R. S., iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. be turto savininko žinios ir sutikimo, pagaminant, laikant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule įgyjant didelės vertės turtinę teisę disponuoti svetimu, A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), po to pasinaudojant šia nusikalstamu būdu įgyta teise, apgaule įgyti pinigus, gautus realizavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įgyvendinant nusikalstamos veikos sumanymą, jis – R. K., būdamas organizuotos grupės narių veiksmų vykdytoju, iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. S., kurio buvimo vieta buvo nežinoma ir šio buto paveldėjimo procedūra nėra baigta, A. I. neteisėtai disponuojant svetimais dokumentais - 2007-09-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007-07-30 Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro liudijimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), M. S. 2007-06-19 mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo pagaminant netikrą dokumentą – įgaliojimą, t.y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje siekiant neteisėtai A. S. vardu tvarkyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, L. S. vykdant A. I. nurodymą, kad notarų biure apgaule - A. S. vardu išduodant įgaliojimą tvarkyti A. S. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus bei A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, veiktų R. S., taip pat L. S. vykdant A. I. nurodymą surasti kitą asmenį, kuris sutiktų pagal šį netikrą įgaliojimą būti A. S. įgaliotu asmeniu bei 2009-07-19 susisiekus su R. S. ir juo - R. K., bei įkalbėjus juos dalyvauti nusikalstamoje veikoje, jis – R. K., suvokdamas, kad pagamintas įgaliojimas veikti A. S. vardu tvarkant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentus ir A. S. vardu atlikti kitus teisinius veiksmus, bus netikras, tą pačią dieną perdavė savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) L. S., kuris apie tai informavo A. I., po ko organizuotos grupės nariams – A. I., L. S. ir R. S., tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą, nuvykus į notarų biurą Alytuje, t.y. 2009-07-21 A. I. savo automobiliu AUDI A8, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvežus L. S. ir R. S. į Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei davus nurodymus R. S. koks turi būti įgaliojimo turinys, kaip R. S. turi elgtis notarų biure, taip pat R. S. perdavus A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. KD 012023, M. S. 2007-06-19 mirties liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo - R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigus, kurie buvo skirti atsiskaityti už notarines paslaugas, L. S. kartu su R. S. atvykus į Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, ir R. S. pas notarę N. L. apgaule - prisistatant A. S. vardu ir pateikiant A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. KD (duomenys neskelbtini) bei jo - R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgaliojime savo ranka pasirašant A. S. vardu ir parašu, o notarei N. L. R. S. panaudotos apgaulės įtakoje išdavus 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. S. suteikia teisę R. K. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylas notarų biure 2007-06-17 mirus motinai M. S., tam tikslui gauti visus reikiamus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, tame tarpe ir iš VĮ Registrų centro, Žemėtvarkos skyriaus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti jį įstatymų nustatyta tvarka, gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus A. S. vardu; gauti visus reikalingus dokumentus iš visų įstaigų, įmonių, organizacijų, tame tarpe iš VĮ Registrų centras, ir parduoti A. S. paveldėtą butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus, pasirašyti avansinio mokėjimo ir pirkimo pardavimo sutartis, turto perdavimo ir priėmimo aktą; daryti A. S. vardu pareiškimus, teikti prašymus, už A. S. pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, R. S. ir L. S. šį žinomai netikrą pagamintą 2009-07-21 įgaliojimą prie Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI A8, v. n. (duomenys neskelbtini) perdavė A. I., tokiu būdu R. K. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., R. S. bei L. S., pagamino ir laikė netikrą dokumentą – Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po to R. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdė netikrų dokumentų panaudojimą ir netikrų dokumentų pagaminimą ir laikymą bei apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę, t.y. 2009-07-27 Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, A. I. perdavus L. S. netikrą Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą ir pinigus atsiskaitymui už notarines paslaugas bei nurodžius L. S. kartu su juo vykti į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pateikti notarei netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, kurio pagrindu bus išduotas A. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, taip pat nurodžius po to L. S. kartu su juo vykti į VĮ Registrų centras, adresu (duomenys neskelbtini), kur įgytų žinomai netikrų dokumentų – 2009-07-21 įgaliojimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagrindu, užregistruoti A. S. nuosavybės teisę į paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir gauti paveldėto turto nuosavybės dokumentus ir A. I. perdavus L. S. pinigus atsiskaitymui už VĮ Registrų centras paslaugas, jis - R. K. kartu su L. S. atvyko į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę P. J., kur R. K. apgaule – notarei P. J. pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, o notarei P. J. jo panaudotos apgaulės įtakoje, t.y. netikro 2009-07-21 įgaliojimo pagrindu 2009-07-27 išdavus R. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. S. paveldėjo turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), po to R. K. kartu su L. S. 2009-07-27 nuvyko į VĮ Registrų centrą, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. K. pateikus savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), netikrą 2009-07-21 įgaliojimą ir netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą VĮ Registrų centras, 2009-07-28 VĮ Registrų centras jam išdavė pagamintą netikrą nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis žinomai netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei žinomai netikrą 2009-07-28 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą perdavė L. S., o šis tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje šiuos pagamintus netikrus dokumentus perdavė A. I., tokiu būdu R. K. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., L. S. bei R. S., panaudojo netikrą dokumentą, t.y. Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, t.y. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai prie paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagamino ir laikė netikrą dokumentą, t.y. VĮ Registrų centras 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę, t.y. teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Po to jis – R. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą – pinigus už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), tam tikslui panaudojant žinomai netikrą 2009-07-21 įgaliojimą, netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, netikrą 2009-07-28 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą, t.y. realizuojant apgaule įgytą teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), vykdė didelės vertės svetimo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą, t. y. 2009-07-28 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje L. S. susitarus su A. I., kad parduodamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaina yra 90 000 Lt, taip pat susitarus dėl gautų pinigų už parduotą butą pasidalinimo tarp organizuotos grupės narių, po to 2009-07-29 R. K. kartu su L. S. iš anksto susitarus ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), susitikus su buto pirkėju prisistačiusiu asmeniu - pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, bei L. S. vykdant A. I. telefonu betarpiškai duotus nurodymus dėl bendravimo su pirkėju buto pardavimo klausimais, t.y. nurodymus dėl rankpinigių sumos, paaiškinimus, kaip turi būti surašoma sutartis dėl rankpinigių davimo, kokius teisinius dokumentus reikia pasirašyti, kokius dokumentus reikia perduoti pirkėjui, R. K. kartu su L. S. veikdami apgaule – žinomai netikrų dokumentų, t. y. 2009-07-21 įgaliojimo, 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašo - pažymėjimo, pagrindu, su asmeniu, prisistačiusiu šio buto pirkėju, susitarė dėl buto pirkimo – pardavimo sąlygų, t.y. kad butas bus parduotas už 90 000 Lt ir tuo tikslu R. K. su asmeniu – pareigūnu, atliekančiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, sudarius rankpinigių sutartį, pagal kurią R. K., įgaliotasis pardavėjas, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paimdamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo pardavimo sutartį pasirašant 2009-07-30, (duomenys neskelbtini), o pirkėjas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš įgalioto pardavėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) duodamas 5000 Lt rankpinigių, pirkimo – pardavimo sutartį pasirašant 2009-07-30, adresu (duomenys neskelbtini), ir šią rankpinigių sutartį atitinkamai R. K. pasirašius, R. K., A. I., L. S. ir R. S. rankpinigių, taip pat pinigų už parduodamą butą neįgijo, t.y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009-07-29 L. S., A. I., R. K. ir R. S. buvo sulaikyti Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų, tokiu būdu, R. K. kartu su organizuotos grupės nariais – A. I., L. S., R. S., apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 90 000 Lt už parduodamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. I., kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jo pažintis su L. S. prasidėjo pavasarį, 2009 metais. Jis (A. I.) ieškojo buto pirkimui, kurį norėjo pasiremontuoti ir rudenį išnuomoti. Beieškant tinkamo buto, surado skelbimą, kuriame buvo nurodytas prašymas padėti parduoti butą. Paskambinus telefonu pagal šį skelbimą, atsiliepė moteris, kaip vėliau išaiškėjo S., kuri perdavė telefono ragelį L. S.. Su juo susitarė susitikti ir apžiūrėti butą. Susitikus su pastaruoju nuėjo į butą, jį apžiūrėjo, matė, jog jis buvo apleistas. L. S. jam sakė, jog butas nėra jo, o jo labai gero draugo A. S., kuris sėdi kalėjime, ir kuriam reikia pinigų. Už šį butą prašė 100 000 Lt. Tačiau jis, L. S. pasakė, kad už tokį apleistą butą mokėti jo prašomą sumą yra per brangu. Tuomet L. S. jo paklausė ar jis gali jam padėti parduoti šį butą, kadangi jis pats neturi jokios patirties šioje srityje. Jis pasakė, kad jei savininkas iš tikro nori parduoti šį butą ir šio buto dokumentai yra tvarkingi, tuomet jis gali padėti. Po kelių dienų L. S. jam padavė segtuvą, tačiau ten buvo elementarūs popieriai, įvairūs mokėjimai, sutartys su komunalininkais. Po kurio laiko vėl susitikus su L. S., pastarasis nurodė, kad į šį butą yra teisė pagal paveldėjimą bei padavė M. S. liudijimą. L. S. jam garantavo, jog norima šį butą parduoti bei už pardavimą žadėjo sumokėti. Jis pats pasiskambino į (duomenys neskelbtini) notarų biurą pasitikrinti, atsiliepė moteris – padėjėja, pastarosios paklausus dėl buto ar paveldėjimas tvarkingas, ar nėra daugiau paveldėtojų, sakė, kad viskas tvarkoje, visi buto dokumentai pas juos. Sakė, kad reikia ateiti A. S., ar įgaliotam asmeniui pabaigti sutvarkyti paveldėjimo. Jam susidarė įspūdis, jog viskas gerai. Padavė skelbimus į „Alio reklamą“, „Aruodas“ ir „Skelbiu“. Skelbimuose nurodė savo asmeninį telefono numerį. Bendravimas su L. S., jam kėlė pasitikėjimą, atrodė nuoširdus, buvo dažnai su mažamečiu vaiku. Jam nekilo minčių, kad pardavinėja nesuderėtą butą, galvojo, jog nebus jokių problemų parduoti butą, jei savininkas sutinka. Tačiau šio buto dėl jo kvadratūros ir būklės už L. S. prašomą sumą parduoti nesisekė. Todėl L. S. buvo pasiūlyta suderinti prieinamesnę kainą su buto savininku. Po kiek laiko susitikus su L. S., pastarasis pasiteiravo kiek, jis (A. I.) galėtų sumokėti už butą. Jis nurodė, kad nedaugiau 60 000 Lt ir padengtų visas skolas. L. S. sutiko bei pasiūlė, jog viską sutvarkytų jis pats (A. I.) ir jam sumokėtų 30 000 Lt pinigais, ir atiduotų automobilį. Sutarus su L. S., jis pradėjo domėtis buto skolom, nutarė susitikti su Kalėjimų departamento vadovu, kadangi jam reikėjo gauti įgaliojimą. L. S. pasakė, jog tai smulkmena. Sakė, jog rašomas raštas, kurį pasirašo kalėjimo viršininkas, nurodė, jog visą tvarką pasakys pats Lukiškių kalėjimo viršininkas. Po kelių dienų su juo susisiekė L. S., jie susitiko. Jis jam pasakė, kad reikia pasirašyti įgaliojimą, taip pat nurodė, jog reikia duomenų, nes eis pas kalėjimo viršininką, todėl paprašė, jog duotų savo pasą ar kortelę. L. S. nurodė, kad pasibaigęs jo kortelės galiojimas, todėl gal jo brolis galės duoti savo pasą, tačiau jis jam pasakė, jog nesvarbu, kas pateiks savo duomenis, svarbu, kad pasitikėtų A. S.. Jis paskambino broliui R. S., pastarasis pasirodė labai greitai. Jis paėmė pastarojo pasą, surašė duomenis, jog parašytų įgaliojimą. Po kurio laiko susitikus su L. S., pastarasis nurodė, jog skubiai reikia pinigų, nes draugas prasiskolino kalėjime ir jei greitu laiku negaus pinigų, bus blogai. Prašė 30 000 Lt. Nurodė, jog pasirašys raštelį, kad pasiskolino. Kadangi L. S. jam atrodė patikimas žmogus, todėl ryte atvežė prašomą sumą bei pasirašė raštą, kuriame nurodė, jog L. S. jam skolingas pinigus. Viskas pasikeitė tuomet, kai jis susitiko su I.. Susitikus su pastaruoju domėjosi, kaip tvarkomi įgaliojimai, taip pat klausė ar pas juos yra laikomas A. S.. Tačiau jam buvo pasakyta, kad tokio asmens šioje įstaigoje nėra. Liepė paskambinti po pietų, patikrins dar kartą. Paskambinus nurodė, kad tokio žmogaus nėra ir nebuvo Lukiškėse. Susisiekus su L. S., pastarasis nurodė, jog A. S. tikrai sėdi, tik gal ne Lukiškėse, o kitoje vietoje. Paskambinus S. V., jog sužinotų kur sėdi A. S., pastarasis nurodė, kad tokio žmogaus apskritai niekur nėra kalinto. Susisiekęs su L. S. ir jam pasakęs ką sužinojo, pastarasis nurodė, kad tikrai jo neapgaudinėja bei pasidomės ar A. S. nėra tardymo izoliatoriuje. Po kelių dienų vėl susisiekus su L. S. bei paklausus kur yra minėtas asmuo, pastarasis atsakė, kad tas žmogus pabėgęs, slapstosi. L. S. nurodė, kad esant šioms aplinkybėms, jis atsako pirkti butą, bei prašė grąžinti duotus pinigus. Tačiau pastarasis nurodė, kad pinigų jis neatgaus, kol nepadės sutvarkyti buto dokumentų. Jis L. S. nurodė, kad reikia nuvažiuoti pas notarę, sutvarkyti paveldėjimą ir parašyti įgaliojimą. L. S. pradėjo jam sakyti, kad viską turi sutvarkyti jis (A. I.). Pradėjo siuntinėti jam žinutes, po langais pradėjo stovėti kažkokia mašina, jautėsi spaudimas. Po kiek laiko susitiko su L. S.. Jis padavė vairuotojo pažymėjimą, nurodė, jog pagal šiuos duomenis bus galima sutvarkyti dokumentus. Tačiau jis L. S. pasakė, jog nežino kaip tokie reikalai tvarkomi. L. S. jam pasakė, jog jei jis nori atgauti pinigus, tuomet jis (A. I.) turi pasakyti kur reikia eiti ir viskas. Jis (A. I.) buvo psichologiškai paveiktas, nežinojo ką daryti. Galėjo kreiptis į bet kurią tarnybą, tačiau nebuvo visiškai tikras dėl stebėjimo. Pagalvojo, jog nuveš pas notarę, o ji nepasirašys ir viskas tuo baigsis. Susitikus su L. S. sutarė, jog nuveš pas notarę ir jei jiems nepavyks, viskas tuo ir baigsis. L. S. nurodė, jog važiuoti reiks į Alytų, liepė nieko nešnekėti prie jo brolio R. S.. Laimis pasakė, kad vietoj A. S. pas notarę eis jo brolis R. S.. Bevažiuojant pas notarę, pasidarė smalsu, todėl pažiūrėjo į vairuotojo pažymėjimą, kurį jam davė L. S.. Pažymėjimas buvo išduotas A. S. vardu. Jis L. S. pasakė, kad R. S. nepanašus į A. S.. Pasakė, kad turės pasistengti, jog notarė jais patikėtų. L. S., jo paklausė, kaip įgaliojimas turi atrodyti. Jis jam parodė įgaliojimą, kurį buvo paruošęs nešti į kalėjimą. L. S., jį perdavė savo broliui R. S.. Pas notarę važiavo trise, t. y. jis pats, L. S. ir R. S.. Atvažiavę į Alytų, nuvažiavo į pačiame centre esantį notarų biurą. Pas notarę nuėjo L. S. kartu su R. S.. Jis pats liko mašinoje. Atėjęs L. S., pasakė, kad notarės nėra, todėl viską pasakė sekretorei. Vėliau grįžus notarei, pastaroji pasirašė įgaliojimą. Jis (A. I.) nesuprato, kaip notarė galėjo pasirašyti šį dokumentą. Manė, kad notarė lieps atnešti kitus dokumentus, nes juose nebuvo jokio panašumo. Jiems pradėjus važiuoti, L. S. perskaitė įgaliojimą. Jis L. S. pasakė, jog įgaliojimas surašytas netinkamai, kadangi jame buvo parašyta tik apie paveldėjimą, o ne apie buto pardavimą. Pasakė L. S., kad jis grįžtų ir pasakytų, jog įgaliojime prirašytų ir pardavimą. Pastarajam nuėjus vėl pas notarę, įgaliojimas buvo perrašytas tinkamai. L. S. šį įgaliojimą paliko pas jį automobilyje. Jis L. S. sakė, kad dėl buto reiks eiti pas notarus, į registrų centrą, taip pat jog reikia perrašyti rankpinigių sumą. L. S. parašė naują lapelį, senąjį jis (A. I.) suplėšė. Registrų centre L. S. buvo kartu su R. K.. L. S. jam visada rašydavo žinutes, kuriose klausdavo ką daryti vienu ar kitu atveju, taip pat visada parašydavo, jog buvo tai vienoje, tai kitoje vietoje, jog padarė tai tą, tai aną. Kodėl jis taip darydavo, nesupranta. Prašė L. S. grąžinti pinigus, nurodė, jog nebenori nieko daugiau girdėti ir turėti reikalų su juo. Pažadėjo pinigus atiduoti. L. S. pasakė, jog surastų pirkėjus, su jais nueitų pas notarą, kuris viską pasakys ką reikia daryti, taip pat pasakė, kaip reikia rašyti rankpinigių sutartį. Sulaikymo dieną L. S. vėl jam rašė įvairias žinutes ir visko klausinėjo. Prašė, jog jis baigtų jam siuntinėti žinutes. Jo manymu tos žinutės buvo reikalingos, kad užfiksuotų jo pokalbius. Jis nežinojo, jog A. S. miręs. Manė, kad pastarasis buvo prisidirbęs, todėl kažkur slapstėsi. Kai suprato, jog kažkas ne taip, iškart nutraukė buto pirkimą. Kadangi niekaip kitaip negalėjo atgauti savo 30 000 Lt ir buvo įvarytas į kampą, todėl konsultavo L. S., jam patarinėjo dėl buto pardavimo, tačiau viskam jis nevadovavo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. S., kaltu iš esmės neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 metų pavasarį, jo brolis R. S. supažindino jį su savo draugu M. M.. Jie visi trys nutarė eiti į barą. Tenai M. M. pradėjo sakyti, kad Lazdynuose kažkoks jo draugas turi butą, kurį paliko pastarajam ir jis gali jį parduoti. Kur tuo metu buvo jo (M. M.) draugas, jis pats tiksliai pasakyti negalėjo. Sakė, kad galimai buto savininkas sėdi kalėjime. M. M. pasiūlė šį butą parduoti. Kadangi pastarasis turėjo buto raktą, sutarė nuvažiuoti ir jį apžiūrėti. Nusipirko porą butelių degtinės ir vakare nuvažiavo apžiūrėti buto. Užėjus į minėta butą, buvo matyti netvarka, baldai išmėtyti, viskas atrodė kaip landynė. Tame bute gėrė degtinę, galvojo kaip šį butą reiks parduoti. Po kiek laiko M. M. susiginčijo su jo broliu R., susimušė, po ko M. dingo. Raktas nuo buto liko pas juos. Po kelių dienų, jis paskambino M. M., paklausė ką jis su tuo butu darys. M. M. jo paprašė, kad įdėtų skelbimą į internetą, jog parduodamas butas. Ką jis ir padarė. Skelbime nurodė brolio R. telefono numerį, kadangi jie su M. buvo pažįstami geriau. Tačiau pagal skelbimą niekas neskambino. Vėl susisiekus su M. M., pastarasis paprašė dar kartą įdėti skelbimą. Jis įdėjo skelbimą, kuriuo prašė pagalbos parduodant butą. Į šį skelbimą atsiliepė A. I.. Su juo susitarė susitikti. Susitikus su pastaruoju, jam papasakojo apie butą Lazdynuose, jog savininkas arba užsienyje, arba kalėjime sėdi. Po to nuvažiavo į butą, jį apžiūrėjo, ten rado aplanką su dokumentais, kažkokius paveldėjimus, A. S. vairuotojo pažymėjimą. A. I., jam pasakė, jog paieškos buto savininko kalėjime, jei jis ištikrųjų sėdi jame. Tačiau pradėjęs ieškoti, jo nerado. Susisiekus su M. M., pastarasis nurodė, jog buto savininkas arba kalėjime, arba išvykęs į užsienį. Jis A. I. pasakė, kad jei nėra savininko, tai to buto nepardavinės, tačiau A. I. pradėjo sakyti, jog tam įdėjo daug savo pinigų ir reikia šį butą kaip nors parduoti. Taip pat A. I. prieš ieškant buto savininko buvo paėmęs jo brolio pasą, sakė, jog jeigu suras šį žmogų, tuomet tai ant jo brolio R. S. parašys įgaliojimą. Tačiau kai niekaip nerado A. S., A. I. pasakė jam, kad jo brolis R., labai panašus į buto savininką. Sakė, jog reikia nuvažiuoti pas notarus kur nors ne Vilniuje, ir padaryti įgaliojimą. A. I. sakė, kad važiuoti reikės į Alytų, pas notarus. Pasakojo kaip reikės ką sakyti, kad būtų įtikinamiau, jog pasirašytų tą įgaliojimą. Į Alytų važiuoti ragino pats A. I.. Bevažiuojant pas notarą, A. I. pasakė, kad R. S. pasimokintų A. S. parašą, kaip ten reikia pasirašyti, išėmė iš mašinos dėtuvės įgaliojimo pavyzdį, liepė mokintis kaip sakyti, dar kas turi būti parašyta. Atvykus į Alytų jis su broliu R. S. nuėjo pas notarę. Jo brolis paprašė išrašyti įgaliojimą, ką jo brolis kalbėjo, jis pats negirdėjo, nes sėdėjo prie įėjimo. Su įgaliojimu ne iš karto pavyko, nes jame nebuvo įrašyta, kad galima dovanoti, parduoti, todėl grįžo atgal ir su R. vėl ėjo, kad išduotų kitą. Paskui įgaliojimą išrašė gerai. A. I. pasakė, kad įgaliojimas geras, po to grįžo visi į Vilnių. Apie gautą įgaliojimą jis pranešė N.. Po kiek laiko susitiko su A. I. prie Seimo, kavinėje. A. I. liepė jam paskambinti į (duomenys neskelbtini) Notarų biurą ir susitarti dėl susitikimo. A. I. liepė rašyti įgaliojimą ant jo (L. S.), tačiau jo paso galiojimas buvo pasibaigęs, todėl jis surado kitą asmenį R. K.. Jam jis (L. S.) trumpai paaiškino, jog reikia perrašyti butą, paklausė ar jis sutinka, taip pat sakė, jog jam bus sumokėta už tai. R. K. sutiko, padavė savo kortelę. Buto įgaliojimas buvo perrašytas ant R. K.. Vėl susitikus su A. I., pastarasis liepė paskambinti į (duomenys neskelbtini) Notarų biurą ir susitarti dėl pažymų. Klausė kodėl A. I. pats negali paskambinti ir susitarti dėl pažymų, tačiau pastarasis nurodė, kad jo (L. S.) balsas jaunesnis, todėl bus įtikinamiau. Pasiskambinus ir nuvykus į notarų biurą kartu su R. K., jame paėmė dokumentus, kažkokį didelį voką. Parašė SMS žinutę A. I., klausė ką daryti toliau, pastarasis liepė eiti į Registrų centrą. Nuėjus kartu su R. K. į Registrų centrą, jame vėl gavo kažkokius dokumentus, tuo metu A. I. laukė kavinėje. Prašė, jog R. K. jo nematytų. Kadangi trūko pinigų, paprašė R. K. pasilikti Registrų centre, o jis pats nuėjo pas A. I. į kavinę. Pastarasis davė jam pinigų, jog sumokėtų už pažymas, kurias išduoda Registrų centras. Po to, A. I. dar jam davė kažkokių 5 žmonių telefono numerius, sakė, jog šie žmonės ieško buto. Liepė paskambinti ir pabandyti pasiūlyti jiems, gal kas nupirks. Jis paskambino duotais numeriais, tačiau nieko nesudomino. Po kelių dienų į jo telefoną paskambino žmogus, klausė ar parduodamas butas. Jam pasakiau, jog taip, o po to jį suėmė. Su A. I., jis jokių piniginių santykių neturėjo. Tarp jo ir A. I. nebuvo jokios skolos. A. I. jam pasakė, kad bijo, jog jis nepabėgtų su tuo dokumentu buto, liepė ant popieriaus parašyti, kad iš jo atseit 60 000 Lt pasiskolino, sakė, jog jam (A. I.) bus kaip garantas. Tačiau jokių pinigų jis jam nebuvo davęs. Buto savininko A. S. jis nepažinojo, tačiau iš N. sužinojo, kad jis negyvas. Tai sužinojo tą dieną kai ėjo pas notarus. Apie šio buto pardavimą, N. buvo informuotas nuo tada, kada A. I. liepė įgaliojimą padaryti jo brolio R. S. vardu. N. jam liepė daryti, ką A. I. lieps ir pranešinėti viską jam. Jis taip ir darė. Taip daryti N. jam liepė žodžiu. Tačiau prieš tai tarp jo ir N. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Šią sutartį pastarasis nutraukė po šio nusikaltimo. Jis būtų turėjęs materialinės naudos iš N., jis jam būtų sumokėjęs už atliktą darbą. Jis fiksuodavo mokėjimus už kokį nors atliktą darbą. Jis (L. S.) pasirašydavo ant popieriaus. Už šį darbą turėjo sumokėti. Po suėmimo pas jį atvažiavo N. su Z. ir pradėjo jam grasinti, sakė, jog jei jis sakys, kad bendradarbiavo, tuomet jam bus iškelta byla už valstybinės paslapties išdavimą. Liepė tylėti ir niekam nieko nesakyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S., kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 metų pavasarį jis kartu su broliu L. S. susitiko M. M.. Jiems bendraujant, M. M. paminėjo, jog yra butas, kuris priklausė jo draugui, kuris yra dingęs. Jis minėjo, jog reikia tą butą parduoti ar išnuomoti. Konkrečiau apie šį butą šnekėjo jo brolis L. S. su M. M., o jis tik stovėjo šalia. Apie ketinimus parduoti šį butą, vėliau sužinojo iš savo brolio L. S.. Brolis jam buvo prasitaręs, jog atsirado žmogus, kuris pirks ar parduos butą. Sakė, jog A. I. mokės už butą, prižadėjo L. S. pinigų ir automobilį. Sakė, kad sumokės 30 000 Lt ir duos automobilį Audi A8. Po kiek laiko jam paskambino brolis ir pasakė, jog reiks važiuoti į Alytų pas notarę. Brolis L. S. sakė, jog jis (R. S.) yra panašus į butą savininką A. S., bent taip jam sakė A. I.. Jis pat A. S. nepažinojo ir jo nebuvo niekada matęs. Brolis jam sakė pasiruošti važiuoti į Alytų, liepė prasčiau apsirengti. Jo brolis L. S. kartu su A. I. pas jį atvažiavo liepos 21 diena, ryte. Jis tuomet pirmą kartą pamatė A. I.. Jam buvo liepta pasiimti knygutę su tušinuku, jog bevažiuojant į Alytų pas notarę, jis išmoktų A. S. parašą. Tai jam pasakė padaryti jo brolis A. I. liepimu. Paklausus kodėl būtent reikia važiuoti į Alytų, A. I. pasakė, jog kitam mieste bus geriau ir mažiau kas žinos. Bevažiuojant A. I. padavė kažkokį išrašą iš banko su A. S. parašu ir liepė mokintis jo prašą. Pakeliui į Alytų, A. I. nusuko į šalį, miškelyje išmetė kažkokį popierių, įgaliojimą moters vardu. Prieš tai jį buvo davęs jam, jog perskaitytų ir žinotų ką sakyti notarei. Jam (R. S.) davė R. K. vardu išduotą pasą. Nuvažiavus į Alytų, A. I. paskambino informacijos telefonu, ieškojo nuošalesnio notarų biuro. A. I. jam susakė kaip ir ką reikės sakyti notarei, padavė dokumentus bei liepė jo broliui L. S. eiti kartu su juo, kad būtų drąsiau. Nuėjus pas notarę visus popierius užpildė sekretorė. Sekretorei jis nieko nesakė, kad įgaliojime turi būti parašyta parduoti ir dovanoti butą, surašė jį paveldėjimo dokumentams tvarkyti. Šį įgaliojimą pasirašė notarė, už jį sumokėjo apie 60 Lt. Sugrįžus į mašiną, nuvažiavo prie degalinės, A. I. pamatęs įgaliojimą susinervino, sakė, jog jis blogai parašytas, kad neparašytas įgaliojimas dovanoti ar parduoti butą, sakė, jog nieko su tokiu įgaliojimu nepadarys. Teko grįžti atgal pas notarę, kadangi A. I. toks įgaliojimas netenkino. Sekretorė perrašė įgaliojimą, notarė pasirašė, klausė, kodėl iškart sekretorė tinkamai nesurašė dokumento. Grįžus į mašiną, A. I. vėl apžiūrėjo įgaliojimą, sakė, kad viskas gerai. Visi grįžo į Vilnių, paprašė, jog jį (R. S.) nuvežtu pakeliui. Tądien kai išsiskyrė, daugiau nebuvo susitikęs su A. I., apie pastarojo tolimesnius veiksmus, ką darė, jis nieko nežinojo. Pinigus sumokėti notarei už įgaliojimo sudarymą davė A. I.. Vykti į Alytų sutiko, kadangi jam brolis buvo sakęs, kad viskas vyksta su policijos žinia ir jam nieko už tai nebus, jog pareigūnas R. N. viską žino. Apie policiją jam brolis L. S. minėjo prieš važiuojant į Alytų. Jo brolis L. S. dažnai bendravo su R. N.. R. N. sakė L. stabdyti reikalą ir daugiau nesivelti, nes tiek L., tiek jis (R. S.) turės problemų. Visą tai jam pasakojo pats brolis, jau po to kai buvo paimtas įgaliojimas. Kaltinamasis nurodė, jog jis pats nepažinojo R. K., su juo susipažino kaip paleido iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Iki to laiko buvo matęs tik pastarojo tapatybės kortelę. Matė, jog įgaliojimas buvo daromas R. K. vardu. Jam brolis L. S. buvo sakęs, kad už tai jis būtų gavęs materialinės naudos. Jog jei, jis nuvažiuos pas notarę ir apsimes A. S., gaus 15 000 Lt. Visą tai jam sakė brolis, kai jie buvo Alytuje ir ėjo pas notarę. Sutiko dalyvauti tik todėl, jog viskas buvo daroma su policijos žinia, jam nekilo dėl to jokių įtarimų. Apie A. S. mirtį sužinojo iš po įgaliojimo gavimo, po Alytaus, jam pasakė brolis L. S., o jam tai pranešė draugas iš policijos R. N.. Apie R. N. brolis sakė, kad tai yra jo draugas, pažįstamas, atseit anksčiau jis L. duodavo kažkokias užduotis. Ar jo brolis L. S. dėl šių dalykų kreipėsi į R. N., jis nežino, tačiau jis su juo bendravo visą laiką, ir kai grįžo iš Alytaus L. su juo taip pat kalbėjosi. Jam brolis L. S. buvo sakęs, kad nieko nebus, nes šį reikalą kontroliuoja policija, sakė, jog į kalėjimą jis nepaklius. Ar L. S. buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai su policijos žinia, jis nežino. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi dėl jų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K., kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jam paskambino pažįstamas L. S. ir paprašė jo duoti pasą įgaliojimui parašyti. Sakė, jog viskas bus švaru, jog gaus už tai 2000 Lt. Po kelių dienų, pasą jam grąžino. Praėjus kiek laiko, 2009 metų liepos 27 dieną, jam vėl paskambino L. S., paprašė susitikti Mindaugo Stotelėje, Vilniuje. Iš ten nuvažiavo pas notarą. Sekretorei padavė pinigus ir pasą, palaukė kol atėjo notarė, kuri atėjusi jiems padavė paruoštus buto dokumentus. Po notarės nuvažiavo į Registrų centrą. Į Registrų centrą taip pat važiavo kartu su L. S.. Registrų centre, jis (R. K.) paprašė kažkokių buto dokumentų, išrašo apie butą. Už šių dokumentų išdavimą ir paruošimą reikėjo sumokėti. L. S. liepė palaukti jo, po kiek laiko grįžo su pinigais. Susimokėjus, jiems pasakė, kad dokumentai bus paruošti kitą dieną. Tą dieną, kai jie su L. S. atsiėmė dokumentus, jis juos nunešė kažkam parodyti. Kitą dieną, jam vėl paskambino L. S. ir pasakė, kad reiks važiuoti dėl buto pardavimo tartis. Tą dieną, jis (R. K.) sužinojo, kad A. S. miręs, o įgaliojimas buvo parašytas jo vardu. Tai jam pasakė pats L. S., kai buvo sutvarkyti visi dokumentai. Iš kur atsirado buto pirkėjas, jis nežino. Pirkėjas buvo atvažiavęs į butą, jį apžiūrėjo, sakė, jog vakare surinks avansą ir tuomet jie vėl susitiks. Pasirašius preliminarią sutarti, juos sulaikė bute. L. S., jam žadėjo 2000 Lt po buto pardavimo. Visą tą laiką, jis bendravo tik su L. S., vėliau sužinojo, jog dar yra A. I.. L. S. ji vadino seniu, sakė jei ne šis senis, buto neparduotų. Jis pats su A. I. niekada nebendravo. Jam pasidarė aišku, jog viskas vyksta neteisėtai, kai pasakė, jog buto savininkas yra miręs. Iki tol manė, jog viskas yra teisėta, jog buto savininkas išvykęs į Angliją. Iškilęs klausimas buvo tik dėl to, kodėl reikėjo į Alytų važiuoti daryti įgaliojimą, o ne Vilniuje tai tvarkyti. Tačiau jis toliau tęsė šiuos neteisėtus veiksmus, kadangi bijojo poveikio, susidorojimo. Su R. S., jis nebuvo pažįstamas. Su juo kartu išėjo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Kad L. S. veikė ne vienas, jis suprato iš to, kaip jis kalbėdavo telefonu, gaudavo nurodymus, pinigus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. B., paaiškino, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), priklausė jo sesei M. S. ir jos vyrui A. S.. Jame jie gyveno nuo 1980 metų. Mirus vyrui, tame bute liko gyventi jo sesuo su sūnumi A. S.. Kiek jis žino, jog kai mirė jo sesers vyras, butas buvo neapiformintas ant jos, jis taip ir liko ant jos vyro vardo. Mirus M. S., butas pagal paveldėjimo dokumentus pasiliko A. S.. Po sesers mirties, jos sūnus pradėjo vesti asocialų gyvenimo būdą. Po sesers laidotuvių su A. S. nutrūko visi kontaktai. Jis neatsakinėjo į telefono skambučius, butas visada būdavo užrakintas. Jis pats keletą kartų skambino apylinkės įgaliotiniui, domėjosi dėl savo sūnėno. Jam buvo pasakyta, kad A. valkatauja, jog jo buvimo vieta nežinoma. Pagal policininko žodžius buvo pastebėtas Karoliniškėse. Po kiek laiko sesers vyro pusseserei paskambino A. S. kaimynė, kuri pasakė, jog kažkas iš buto išneša visus daiktus. Jie atvažiavo pažiūrėti, tačiau ten jau nieko nerado. Butas buvo užrakintas. Tuo viskas ir baigėsi. Paskiau juos iškvietė į policiją atpažinimui pagal nuotraukas. Kadangi buvo rastas negyvas asmuo, kažkokioje Karoliniškių namo laiptinėje. Atvažiavus į policijos komisariatą buvo pateiktos negyvo asmens nuotraukos pagal kurias atpažino A. S.. Po atpažinimo procedūros, tardytojams jam patarė paskambinti į notarų biurą, pasidomėti koks yra buto likimas. Pas notarę asmeninio intereso kreiptis neturėjo, norėjo tik išsiaiškinti tiesą, kas ten vyko.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja O. Š., paaiškino, kad ji gyveno tame pačiame name, kaip ir A. S.. Šiame name A. S. gyveno kartu su savo motina. Motinai mirus, butas pasidarė kaip landinė. Ji pati ne kartą rašė pareiškimus į policijos komisariatą dėl nuolatinio girtavimo ir triukšmo tame bute. Kada tiksliai mirė A. S., ji pasakyti negali, bet jai atrodo, kad vasara, nes gruodžio mėnesį, ji dar jį matė. A. S. dar buvo gyvas, nes buvo didelis triukšmas su muštynėmis, po to jau pavasarį, jo nebematė ir negirdėjo. Tame bute nuolatos gyveno pašaliniai asmenys, kurie triukšmaudavo. Apie tai buvo pranešta ir policijai, tačiau jie jai atsakė, kad nieko negali padaryti, sakė gal jis išnuomavo butą ar leido jiems gyventi. Pamena kaip kartą, lyg pavasaris buvo, naktį išgirdo triukšmą, subyrėjo stiklai. Ji pasižiūrėjus per langą pamatė vyrišką siluetą, kuris su keiksmažodžiais sakė, jog reikia eiti iš čia, nes tuoj kas iškvies policiją. Po kiek laiko pastebėjo, kad jau kažkas šį butą pradėjo tvarkyti. Iš jo buvo nešami seni daiktai. Tame bute buvo mergina, šviesiais plaukais, ir keli vyrukai, kurie pasakė, kad nusipirko šį butą. Paklausus iš kur sužinojo apie šį butą, nurodė, kad rado skelbimą laikraštyje. Paklausus kur gyvena pats A. S., vyrai jai atsakė, kad Nemėžyje, ar Nemenčinėje, tiksliai nepamena, sakė kad kažkur Vilniaus rajone.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. P., paaiškino, kad ji gyvena name esančiame (duomenys neskelbtini). Ji buvo A. S. kaimynė. Jo butas buvo jai iš dešinės pusės, durys šalia jos durų. Šeima buvo ne iš pasiturinčių, ją sudarė motina ir sūnus, kadangi tėvas anksti mirė. Kartais ji priimdavo A. S. motina pernakvoti, duodavo pavalgyti ir pačiam A. S.. Jog šiame bute būtų lankėsi giminės, ji nematė. Iš A. S. mamos kalbu žinojo, jog pastaroji turi du brolius. Taip pat jai minėjo, kad A. S. yra pasidavęs blogų draugų įtakai ir niekas nesugebėjo padėti jam išbristi iš to. A. S. motina anksti išeidavo į darbą, vėlai pareidavo, nes dirbo buhaltere kažkokioje įmonėje. Pats A. S. tai dirbdavo tai nedirbdavo. Buvo tylus, ramus žmogus, kaip pasirodė vėliau, ne visai sveikas. Girdėdavo, kai jo motina išeidavo pas jį ateidavo draugai, kuriuos iš matymo ji pažįsta. Vienas iš tų draugų buvo nepiktybinis, kitas agresyvesnis. Kada tiksliai mirė A. S. motina, ji negali pasakyti, tačiau tai buvo vasara. Jis pats pas ją atėjo, pakvietė į laidotuves. Po motino mirties, ji dar su A. S. matėsi. Po jos mirties, jis gavo kažkiek pinigų, kuriuos motina paliko susimokėti skoloms už butą. Ji labai jį mylėjo, jo gailėjo ir bijojo jį palikti, nes jam užeidavo priepuoliai. Kai jam užeidavo priepuoliai, jį labai krėsdavo, visas pabaldavo. Mirus motinai, bute būdavo triukšmas, ateidavo nepažįstami žmonės. Matė kaip kartą atvažiavo tamsi mašina, iš kurios išlipo aukštas žmogus, kurio veido ji nematė, kuris buvo užėjęs į A. S. butą. Po kurio laiko vėl išėjo, atsisėdęs į mašiną nuvažiavo. Tai buvo neeilinis žmogus. Manė, jog A. S. ką nors prisidirbo. Po to, kažkiek mėnesių buvo viskas ramu. Po kiek laiko, ji naktį išgirdo didelį trenksmą. Tai buvo apie 3 val. nakties. Kažkas daužė į A. S. buto duris. Jose liko plaktuko duobės. Tiksliai nepamena, bet galimai po to, ji dar matė jį sumušta. Vėliau jis dingo. Ji visada klausdavo jo draugų, kuriuos žinojo iš matymo, ar nematė A. S.. Sakydavo jiems, jei jie jį pamatys, jog pasakytų, kad ateitų. Taip pat sakydavo jiems, jog gal kokia giminė pasirodys, ji tą butą su A. S. kaip nors sutvarkytų, parduotų ir jam kokį mažesnį nupirktų, padengtų visas skolas. Ji dar vieną iš tų jo pažįstamų buvo sutikusi Karoliniškėse, vis jo klausinėjo kur A. S. pradingęs, tačiau niekas nieko nežinojo. Jau žiemos metu kaimynė jai sakė, lygtai A. S. sėdėjo naktį ant laiptų, visas apžėlęs, sušalęs. Paklausė jos, kaip ji jo neįleido į namus, tačiau kaimynė nebuvo tikra, jog tai buvo jis. Viskas tuo ir pasibaigė. Po A. S. dingimo, matė nepažįstamus žmones. Bute būdavo tylu, niekas jame nesirodydavo, o jei kas užsukdavo į jį, tai būdavo labai tylu. Vieną dieną, jai būnant namuose, susiruošė pavedžioti šuniuką. Beišeinant pamatė, jog A. S. buto durys buvo atidarytos, jame kažkas tvarkėsi. Ji paklausė jų ar jie nauji kaimynai, bei kurgi A. S. pats, ar šį butą pirko iš jo pačio ir kur jis pats dabar gyvena. Jie patvirtino, jog butą pirko iš A. S. bei pasakė, kad jis yra Nemėžyje. Po to, jos pačios užklausė kaimynė, ar ji matė du jaunus žmones. Jai atsakė, jog matė, ponią kažkokią, po to vyras atvažiavo. Pasakė jai, kad turės naujus kaimynus. Vėliau iš A. S. pažįstamo, kurį jį pažinojo iš matymo, jis buvo neaukšto ūgio, sužinojo, jog A. S. rado negyvą. Jis jai dar sakė, kad A. S. jau palaidotas. Daugiau nieko apie tai negali pasakyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. I., paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pagal asmens duomenų apsaugos įstatymą, jam yra draudžiama teikti bet kokius duomenis apie asmenis, kurie randasi įkalinimo įstaigoje, jei tie asmenys nėra oficialūs pareigūnai. Jis nepamena, kad A. I. būtų kreipęsis į jį dėl informacijos suteikimo apie A. S.. Jis pats, asmeniškai A. I. nepažinojo. Jį žinojo tik iš spaudos, kad jis buvęs Seimo narys. Kad jis būtų bendravęs su A. I. asmeniškai ar telefonu, nepamena. Norint patekti pas jį asmeniškai į įstaigą būdavo reikalingas leidimas, bet kas taip lengvai nepatekdavo. Tačiau, jis nepamena ar A. I. buvo kreipęsis į jį. Apie įgaliojimų pasirašymą, gali pasakyti tik tiek, jog arba patys asmenys ateina su paruoštu įgaliojimų, kurį turi pasirašyti kalėjime sėdintis asmuo, arba jei pastarasis sutinka, įstaiga pati gali surašyti įgaliojimą, kurį asmuo pasirašo pareigūno akivaizdoje. Tik tuomet, kai yra įstaigoje esančio asmens aiški pozicija, jis pasirašo šiuos įgaliojimus. Visus iškilusius klausimus su asmenimis stengdavosi spręsti telefonu, jog nekiltų problemų. Interesantams suteikdavo teiktiną informaciją be konkrečios pavardės. E. G. pažįsta kaip kalėjimo darbuotoją. Jis yra įskaitos skyriaus pareigūnas, kuris turi teisę iš jo (A. I.) pareikalauti bet kokių duomenų apie bet kokį suimtąjį ar nuteistąjį. O jis privalo juo suteikti. Apie kokį asmenį E. G. jo klausė, jis negali tiksliai pasakyti, kadangi tai buvo jo kasdieninis darbas ir tokių asmenų būdavo labai daug. Jis pats stengiasi su asmenimis, kurie nėra tie patys pareigūnai, nebendrauti nei savo kabinete nei už darbo ribų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. G., paaiškino, kad jo įprastas darbas ieškoti informacijos apie asmenų teistumą, jų buvimo vietą. Jei jis tai darydavo ne savo iniciatyvą, tuomet pavedus tiesioginiams viršininkams. Kiek jis prisimena, jam paskambino tyrėja, paklausė ar jis domėjosi A. S. ir kodėl domėjosi. Pakvietė atvykti apklausai. Kadangi žinojo dėl ko bus kalba, todėl pasidomėjo ar nebuvo kokių rašytinių užklausimų įstaigoje. Jų nebuvo. Pavedimai dėl informacijos apie asmenį, gali būti išreikšti tiek žodžiu tiek raštu. Dėl šio konkretaus atvejo, ar jis kreipėsi duomenų dėl A. S., nieko pasakyti negali, nes nepamena. Kadangi tai jo kasdieninis darbas ir jis negali atsiminti visų tikrinamų asmenų. Jis pats gali suteikti interesantams tam tikrą informaciją žodžiu, pavyzdžiui ar asmuo atlieka bausmę ar ne, tačiau daugiau jokios konkrečios informacijos neteikia.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. V., paaiškino, kad tiksliai nepamena, tačiau galimai 2009 metų birželio mėnesio pradžioje, pas jį į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko A. I.. Kiek jis pamena buvo kalba apie galimybę įsidarbinti ar tai jam, ar tai jo padėjėjui. Kitas klausimas buvo tas, kad jis ieško giminaičio, kuris yra įkalinimo įstaigoje ir kurio jis neranda. Šis pokalbis vyko koridoriuje prie kabineto. Tame koridoriuje buvo dar šeši ar septyni žmonės, tame tarpe ir įskaitos skyriaus viršininkas. Jis pats parašė pakonsultuoti A. I. apie jo giminaitį, kuris jo žiniomis buvo įkalinimo įstaigoje, tačiau jo neranda. Tuo ir baigėsi jo susitikimas su juo. Jis su A. I. buvo keletą kartų susitikęs Seime, kai jis buvo Seimo operatyvinės komisijos pirmininku. Susitikęs buvo darbiniais reikalais, susijusiais su kalėjimų sistema, departamentais ir pan.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. N., paaiškino, kad visus kaltinamuosius jis pažįsta. Jo santykiai su L. S. yra paprasti. Šį asmenį jis pažįsta jau seniai, iš darbinės veiklos. Jis negali patvirtinti, jog jis yra jo agentas. Taip pat pažįsta ir S. A.. Jam teko su ja bendrauti. Galimai teko bendrauti ir neformalioje aplinkoje. Taip pat dalyvavo ir jų vaiko (L. S. ir S. A. dukros) krikštynose. Jose dalyvavo, kaip svečias. Taip pat liudytojas paaiškino, kad jo veiklą reglamentuoja keletas pagrindinių įstatymų, kurių privaloma laikytis, tai Operatyvinės veiklos įstatymas ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Operatyvinės veiklos įstatymas numato galimybę naudotis piliečių paslaugomis, jei jie teikia informaciją apie nusikalstamas veikas. Jei būdavo duodamos užduotys, tai susijusios tik su tuo, kad pateikti informaciją apie nusikalstamas veikas. Tuo metu jis atlikinėjo tam tikrus operatyvinius tyrimo veiksmus, dėl to byloje yra pateiktas protokolas ir visa su tuo susijusi medžiaga. Taip pat buvo atlikta ir keletas tarnybos veiklos patikrinimų. Atliekant technines priemones specialiąja tvarka buvo gauta operatyvinė informacija apie grupę asmenų, kurie galimai planuoja įvykdyti nusikalstamą veiką su butu, esančiu Lazdynų gatvėje. Šios informacijos pagrindu buvo atliekami veiksmai, renkami duomenys, nustatinėjami savininkai. Tikrinant gautą operatyvinę informaciją buvo nustatyti asmenys, keturi ar penki. Palaipsniui buvo nustatyta kiekvieno asmens asmenybė. Kiekvieno asmens atžvilgiu buvo atliekami veiksmai. Kada tapo žinoma, jog šioje nusikalstamoje veikloje dalyvauja A. I., tiksliai pasakyti negali. Užduotis L. S. dalyvauti buto pirkime-pardavime duota nebuvo. Už tai jam nebuvo mokamas ir joks atlyginimas. Tarp jo ir L. S. jokio pokalbio, po kurio pastarasis galėjo suprasti, kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo. Jokios užduoties vykdyti nusikaltimą pastarajam taip pat nebuvo duota. Piliečiai gali pretenduoti į atlygį jei suteikia vertingą informaciją, taip pat būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu vykdo veiksmus, kurie yra sankcionuoti pagal baudžiamąjį procesą ar pagal Operatyvinės veiklos įstatymą vykdant nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Tačiau su pačiu L. S., jokie nusikalstamos veikos modelio veiksmai nebuvo atliekami.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoja N. L., paaiškino, kad 2009 metų vasarą į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį Alytuje, atvyko du vyrai. Vienas jų buvo jaunesnis, kitas vyresnis. Jie bendravo su jos darbuotoja, prašė paruošti įgaliojimą. Pastaroji viską išsiaiškinusi ir paruošusi įgaliojimo projektą, pateikė jai pasirašyti. Šis įgaliojimas buvo dėl paveldėjimo bylos įforminimo, vėliau iškilo klausimas dėl paveldėto turto pardavimo. Įgaliojimas yra registruojamas tik tuomet, kai jis yra patvirtinamas. Išduotą įgaliojimą turi pasirašyti klientas ir jį išduodantis notaras, tuomet tai yra registruojama į knygą, į notarinių veiksmų registrą. Tuomet kai sužinojo, jog išrašytas įgaliojimas su netikru dokumentu, apie tai pranešė Notarų rūmams, specialioje svetainėje įrašydama įrašą, kad minėtas dokumentas yra negaliojantis. Jeigu būtų daromas sandoris, tuomet kiti notarai pagal šio įrašo duomenis matytų, kad toks sandoris yra negaliojantis. Šiuo atveju buvo išduotas vienas įgaliojimas. Kai sumokami pinigai, įgaliojimas jau turi būti įregistruotas. Jei vyksta antrą kartą mokėjimas, tuomet yra registruojama antrą kartą. Jei po pinigų sumokėjimo klientas pastebi klaidą (spausdinimo), galima neregistruojant knygoje įrašo paliekant senąjį, sunaikinti įgaliojimą ir parašyti naują. Tačiau jei įrašoma papildoma pardavimo sąlyga, tai jau kitas įgaliojimas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoja R. S., paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure. Kiek ji pamena, į biurą darbo pradžioje atėjo du jauni vyrai. Jie priėję prie jos paprašė paruošti įgaliojimą paveldėjimui. Ji paėmusi jai pateiktus dokumentus pradėjo ruošti įgaliojimą. Iš pradžių įgaliojimas buvo ruošiamas dėl paveldėjimo bylos vedimo, vėliau eigoje paprašė dar, kad įgaliojime būtų nurodyta ir paveldėtą turtą parduoti. Minėti vaikinai į biurą buvo atėję tik vieną kartą. Kai buvo paruošti dokumentai jie nuėjo pas notarę, juos pasirašė ir antrą kartą atėję nebuvo. Už įgaliojimo padarymą iš minėtų asmenų pinigai buvo imami tik vieną kartą. Šių pinigų paėmimą tvarko pati notarė, tai įrašydama į registro knygą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. J., paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 metų vasaros jos pareigos yra nepasikeitusios. Ji prisimena, kad gavo P. J. prašymą dėl tariamai suklastoto įgaliojimo. Pasidomėję pamatė, jog ką tik buvo išduoti dokumentai. Buvo jau įregistruotos teisės prieš gaunant faksą iš P. J.. Gautas faksas buvo su direktoriaus viza skubiai visiems darbuotojams, jog įrašytų žymą nekilnojamo turto registre. 2009 metais buvo išduotas pažymėjimas ir registro išrašas apie registruotas teises įgaliotam asmeniui. Jį išdavė Miškinytė. Dokumentus buvo prašoma išduoti per vieną darbo dieną. Vieną dieną užsakė, kitą atėjo atsiimti. Už dokumentų parengimą buvo sumokėta grynais pinigais į kasą pateikus prašymą M. L.. Kada M. L. įregistravo A. S. įgalioto asmens R. K. prašymą, prašymo numerį, ji tiksliai negali pasakyti. Gavus tokį prašymą, atitinkami skyriaus darbuotojai tikrina registrą, ar nėra uždėtų areštų, tikslina turto vertę, ar nėra kokių pastabų registre, t. y. atlieka tam tikrą techninį darbą. Kadangi jį rengė raštą ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, todėl buvo iškvieta apklausai, jog pateiktų visą jai žinomą informaciją apie susidariusią situaciją.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. A., paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jam buvo pavesta atlikti procesinį veiksmą, t. y. neatskleidžiant tapatybės, paskambinti telefonu ir susitarti dėl buto pirkimo Lazdynuose. Susitarė susitikti. Lazdynuose susitikus su buto pardavėjais, vienas jų prisistatė Laimiu, kito vardo nepamena. Pardavėjai buvo dviese. Paaiškino, kad buto šeimininkas užsienyje, o butą reikia parduoti skubiai. Parodė įgaliojimą. Aptarė buto pardavimo sąlygas, susitarė, kad jis vėliau jiems paskambins. Po kurio laiko, jis gavo SMS žinutę, kurioje jo klausė ar pirks butą ar ne, ar jį rodyti kitam. Tuomet jis perskambino jiems iš tarnybinio telefono ir susitarė dėl avansinio mokesčio. Siūlė butą parduoti už 90 000 Lt. Atvažiavus antrą kartą, minėti asmenis paaiškino, kaip surašyti pakvitavimą. Surašius pakvitavimą, asmenys buvo sulaikyti. Vėliau paaiškėjo, kad sulaikyti buvo L. S. ir R. K.. Pastarieji laibai skubėjo parduoti butą, sakė, jog mokėti reikės tik grynais. Buvo sutarta, jog po grynųjų pinigų perdavimo, kitą dieną važiuos tvarkyti visų dokumentų pas notarą. Jis pats, visą tą laiką bendravo su L. S. ir R. K., kitų kaltinamųjų nematė. Pamena, kad pirmą kartą jam išėjus po susitikimo, matė, jog paskui jį važiuoja automobilis Audi A8.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. A., paaiškino, kad ji su L. S. turi bendrą vaiką, dukrą, kuriai bus keturi metai. Su L. S., ji niekada nebuvo susituokusi. Pirmą kartą ji apie ta butą sužinojo iš L. S.. Kad kažkoks tai draugas, kuris išvažiavęs į užsienį, davė jam raktus. Siūlė ten gyventi, sakė, kad nereikės net už nuomą mokėti, tik už paslaugas susimokėti. Jai atrodo, kad tuo metu su L. S. ji negyveno kartu. Jie dažnai pykdavosi, todėl tai būdavo kartu, tai atskyrai. Ji pati nesidomėjo iš kur L. S. gavo butą. Jis jai taip pat pasakojo, kad buto savininkas yra kalėjime, kad jis sutiko parduoti butą, nes ilgai dar sėdės. Kiek ji žino, tame bute L. S. kartu su R. S. bei M. M. gerdavo. Jie ten rado kažkokius dokumentus, turbūt tuomet, jiems ir šovė mintis parduoti šį butą. L. S., jai yra pasakojęs, kad M. M. pats norėjo parduoti šį butą, tačiau jam nieko nesigavo. Ji pažįsta kaltinamąjį A. I., nes jis buvo atvažiavęs pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Juose jis kažką kalbėjo su L. S., tačiau apie ką ji nežino, nes Laimis jai nepasakojo. Taip pat pažįsta R. S., nes jis yra L. S. brolis. Yra mačiusi ir kaltinamąjį R. K., jis L. S. turėjo kažkokius popierius į namus atvežti. Ji su pastaruoju nėra bendravusi, tik L. S. prašymu paėmė kažkokius popierius iš jo. Ji žino tik tiek, jog kai L. S. prasidėjo su tuo butu, jis jai pasakė, kad žmogus sėdi kalėjime ir, kad jie susitarė tą butą parduoti. Tuomet jis pradėjo ieškoti kaip parduoti tą butą, parašė internete skelbimą. Į šį skelbimą atsiliepė A. I. ir viską pradėjo tvarkyti. Tik vėliau ji sužinojo, kad buto savininkas yra miręs ir viskas vyko neteisėtai. Bute, esančiame Lazdynuose, ji taip pat yra buvusi. Jame matė ir A. I.. L. S., jai pasiūlė sutvarkyti šį butą. Kadangi trūko pinigų, ji sutiko už 100 Lt jį aptvarkyti. Už buto sutvarkymą, pinigus jai sumokėjo pats A. I.. Ji pati L. S. padėjo surasti žmogų, kuris iš buto išvežė visus nereikalingus daiktus. Tai buvo jos draugės vyras, tačiau jis nieko apie šį butą daugiau nežinojo. Vėliau A. I., ji matė tik komisariate po sulaikymo. M. M. ji nėra mačiusi. Apie jį žino tik tiek, jog jis buvo R. S. draugas ir, kad būtent per jį sužinojo apie butą. R. S. ir M. M. anksčiau kartu dirbo. Apie L. S. kelionę į Alytų pas notarus, jai taip pat yra žinoma, nes tai jai sakė pats L.. Jis jai minėjo, kad reikės važiuoti pas notarą pasirašinėti dokumentus, kad jo broliui R. S. reikės apsimesti savininku. Taip pat jai sakė, kad A. I. jam (L. S.) už butą duos 60 000 Lt ir automobilį Audi, tačiau ji nėra girdėjusi, jog jis (A. I.) pats pirks tą butą. Kad į Alytų, L. S. su R. S. ir A. I. važiavo trise, sužinojo iš pačio L.. Jis jai sakė, kad A. I. pats pasakė, jog reikės važiuoti į Alytų, kad R. S. reikia apželti, nesiskųsti, kad būtų panašesnis į buto savininką. Jai L. S. yra sakęs, kad A. I. sumokėjo už visų dokumentų tvarkymą. Jog L. S. yra pasiskolinęs pinigų, nieko jai nesakė. Tuo metu kai buvo pardavinėjamas butas, L. S. bendravo su R. N.. R. N., kaip L. S. išėjo buvo šeimos draugas, padėjo jam susirasti darbą, netgi buvo judviejų dukters krikštynose. Kad R. N. žinojo apie butą, jai sakė L. S.. Dabar L. S. jai pastoviai grasina, už tai, jog ji duoda parodymus. Grasina laiškais ir telefonu. Grasina, jog tai jis ją užmuš, tai jos mamą, kad kai eis iš darbo, tai ją sutiks vyrai ir pan. Viename iš laiškų, jis parašė, kad kažką padarys, kad ji nebūtų liudytoja šioje byloje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. K., paaiškino, kad jis pažįsta kaltinamuosius L. ir R. S.. Jie sakė, jog nupirko pigiai butą, jį remontuoją. Su L. S., jis susipažino per D. M.. Minėtame bute jis irgi yra buvęs. Jie susipažino klube, D. M. jame šoko su L. S.. Vėliau jie išvažiavo. D. M. su jais kartu išvažiavo. Tarp D. M. ir L. S. įvyko kažkokie neaiškumai, paprašė jai padėti. Susitikus su L. S., jo broliu ir M., nusprendė visi važiuoti į minėtą butą ir ten vartojant alkoholį pasikalbėti. Bute pasėdėjo, pašnekėjo ir išsiskyrė. Tiek pats L. S., tiek R. S., jam sakė, kad tą butą jis pigiai nusipirko, jog reiks daryti remontą, žadėjo jį parduoti. Iš ko tą butą pirko, jam nesakė. Sakė, kad pirko iš žmogaus, kuris turėjo skolų, todėl pigiai pardavė. Pats butas atrodė labai prastas, apleistas, išlaužytas, kaip landynė. M. tame bute irgi buvo. Jie visi trys tarpusavyje ginčijosi, kas daugiau prisidėjo, kas mažiau prie buto. Šnekėjo, jog kažkokius buto dokumentus turi. Susimušė, išvarė M., dužo langas. Po konflikto, jis pats iš to buto išėjo. Tai atsitiko 2009 metų pavasarį ar vasarą, tiksliai nepamena. Daugiau šiame bute jis nesilankė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai G. S. pareiškus, kad ji nesutinka duoti parodymų, kadangi ji yra L. S. ir R. S. sesuo, teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2009 m. rugpjūčio 13 d. apklausos metu liudytoja G. S. parodė, kad prieš porą mėnesių, tai yra 2009 metų gegužės pabaigoje, birželio pradžioje R. papasakojo, kad jis kartu su L. turi butą, Vilniuje, Lazdynuose, prie (duomenys neskelbtini), kurį galės parduoti. Tada ji paklausė, iš kur gavo tą butą, R. jai pasakė, kad nuo buto raktus davė jų draugas M., tačiau pavardės nežino, M. pažįsta, nes anksčiau tas M. su R. gyveno viename bendrabutyje ir kai ji važiuodavo pas R. ten būdavo ir M., taip ir susipažino su juo. Kai R. paklausė apie buto šeimininką, jis pasakė, kad tikriausiai sėdi kalėjime. Jai R. sakė, kad reikia sutvarkyti tą butą, nes L. susipažino su A. I., su juo susipažino tikriausiai per internetą, nes kiek žino, buvo įdėtas skelbimas, kad ieškomas žmogaus, kuris galėtų padėti parduoti butą. Ir tas A. I. pasakė, kad norint parduoti butą, reikia jį pirmiausiai sutvarkyti. 2009 metų birželio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, kažkur tarp birželio 10-19 d. atvažiavo į Vilnių, nes R. prašė padėti sutvarkyti butą Lazdynuose, kai atvažiavo į Vilnių, Žemuosiuose Paneriuose, susitiko su broliais L., R. ir L. sugyventine S. ir jie visi kartu su troleibusu nuvažiavo į butą Lazdynų gatvėje, tikslaus adreso neprisimena. Ten nuvažiavus, buto duris atrakino L., nes jis turėjo raktus, iš to buto išnešinėjo šiukšles, knygas, laikraščius, įvairius popierius, visas šiukšles nešė į konteinerius stovinčius prie namo. Kai atvažiavo į butą, jokių baldų, drabužių nebuvo. Kai buvo bute R., iš jos telefono paskambino M. ir paklausė, ar jis atvažiuos tvarkyti buto, tačiau M. atsakė, kad jis gimtadienyje, Alytuje, ir neatvažiuos. Tiksliai nežino, kas tuos daiktus išvežė, bet tikriausiai L. su R.. Kai išnešė šiukšles, išvažiavo namo. Kiek jai sakė S., ji vėliau viena važiavo į tą butą išplauti grindų, išvalyti langus, už visas priemones mokėjo A. I., taip pat ir jai buvo sumokėta už darbą, tačiau kiek nežino. Po buto sutvarkymo L. su R. laukė, kada A. I. nupirks tą butą, nes jis žadėjo pats jį pirkti, kodėl persigalvojo ir nepirko buto nežino. 2009 metų liepos mėnesį nuo 20 iki 29 dienos tiksliai datos nežino L., R. kartu su A. I. važiavo į Alytų pas notarą sutvarkyti dokumentų, ko tiksliai nežino, tik žino, kad A. I. per L. pasakė, kad R. nesiskųstų barzdos, nes jis turės eiti pas notarą kaip A. S.. R. sakė, kad už visus dokumentus sumokės A. I., kaip iš jo kalbų suprato, kad notaras Alytuje buvo A. I. pažįstamas. Tą dieną, kai R. buvo Alytuje, jis negrįžo namo, kiek ji žino, liko Vilniuje, kitą dieną kai grįžo namo pasakė, kad jau greitai bus pinigai. Kiek žino, A. I. už butą (duomenys neskelbtini) L. ir R. pažadėjo sumokėti kažkiek pinigų, kokią konkrečiai sumą nežino ir turėjo atiduoti savo automobilį Audi A8. Su M. bendravo telefonu ir anksčiau, 2009 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, jai paskambino ir klausė, kur yra R., tačiau skambino ne iš savo numerio, vėliau rašė žinutes, bet jau iš savo numerio, taip pat ir ji rašė jam, jog jeigu pamatys R., tegul perduoda, kad grįžtų namo (t. 1, b. l. 114-116).

Teisiamajame posėdyje, tikslu patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų P. J., I. S., D. M., A. T. parodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. J. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2007 m. liepos 30 d. į ją kreipėsi A. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi po savo motinos mirties dėl paveldėjimo bylos užvedimo. 2007 m. liepos 30 d. A. S. buvo išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo liudijama, kad jis yra mirusios motinos įpėdinis. Po to, A. S. kreipėsi 2007 m. rugsėjo 17 d. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą į motinai neišmokėtą senatvės pensiją. Tą pačią dieną jam buvo išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo liudijama, kad A. S. išmokėta 630,56 Lt suma. Po to, A. S. nematė ir jis nesikreipė dėl paveldėjimo į butą, (duomenys neskelbtini). 2009 metų birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, telefonu 213-04-10 skambinęs asmuo užsisakė 2009 m. birželio 15 d. 8.00 val., jos, kaip notarės, paslaugas dėl A. S. paveldėjimo. Tačiau nurodytą dieną niekas neatvyko. 2009 m. liepos 27 d. 8.00 val., vėl buvo užsakyta dėl A. S. paveldėjimo. 2009 m. liepos 27 d. 8.00 val. į notarų biurą atvyko R. K., kuris jai pateikė savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgaliojimą atstovauti A. S., patvirtintą Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. L., įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini). Notarų biuro svetainėje patikrinus, ar nurodytas įgaliojimas nėra panaikintas, buvo nustatyta, kad įgaliojimas galiojantis. Tuomet ji paruošė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kad A. S. paveldėjo butą (duomenys neskelbtini). Nurodytą liudijimą, originalą įteikė R. K., liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijime grafoje „pastabos“ parašyta, kad du liudijimo egzemplioriai išduodami įpėdiniui. Kopija pridedama prie paveldėjimo bylos, o notarinio registro knygoje pasirašo įgaliotas asmuo, šiuo atveju R. K.. 2009 m. liepos 28 d. apie 9.00 val. į notarų biurą paskambino vyriškis, kuris prisistatė A. S. dėde ir paklausė, koks yra buto (duomenys neskelbtini), likimas, tada tam vyriškiui ji pasakė, kad 2009 m. liepos 27 d. A. S. įgaliotam asmeniui išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Tuomet vyriškis pasakė, kad A. S. 2008 metų gruodžio mėnesį mirė ir palaidotas kaip neatpažintas asmuo. Dėl to asmeniui buvo patarta kreiptis į policiją (t. 1, b. l. 139-141). Papildomos apklausos metu liudytoja P. J. parodė, kad 2009 m. liepos 27 d. į notarų biurą atėjo R. K., kai jis atėjo pirmiausia pabendravo su padėjėja, jis jai parodė turėtą įgaliojimą ir pasakė, kad nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą, dėl buto esančio (duomenys neskelbtini), taip pat padėjėjai R. K. parodė savo asmens tapatybės kortelę. Kadangi visi dokumentai buvo paruošti dar 2007 metų rugsėjo mėnesį, tačiau A. S. neatėjo susitvarkyti iki galo visų dokumentų, todėl visi dokumentai buvo likę byloje. Ir jau kai 2009 m. liepos 27 d. atėjo R. K. su įgaliojimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tada padėjėja visą paveldėjimo M. S. bylą atnešė, o R. K. jai padavė tik įgaliojimą, kuris buvo išrašytas 2009 m. liepos 21 d., Alytaus (duomenys neskelbtini) notarų biure. Kadangi biure buvo sugedęs dauginimo aparatas, o R. K. buvo atsinešęs tik vieną originalo įgaliojimą, o jiems reikėjo į bylą atsišviesti kopiją, nes įgaliojime buvo parašyta, kad gali atlikti kitus notarinius veiksmus, todėl buvo reikalingas nuorašas, dėl ko R. K. reikėjo palaukti. Kiek ji matė, jis kai laukė kažko nerimavo, skubėjo. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) notarų biurą atėjo vienas, laukiamajame buvo kiti žmonės, tačiau nepastebėjo, kad R. K. bent su vienu bendrautų, todėl susidarė įspūdis, kad jis atėjo vienas. Kai buvo atšviestas R. K. išduotas įgaliojimas, tada pastarąjį pasikvietė pas save į kabinetą. Paprašė jo, kad duotų savo asmens tapatybės kortelę, paėmė jam išduotą įgaliojimą, dar pasitikrino notarų rūmų svetainėje ar įgaliojimas nepanaikintas, kai viską sutikrino ir pažiūrėjo, kad viskas gerai, tada R. K. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kad A. S. paveldėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini) iš savo mamos M. S.. Kai išdavė R. K. paveldėjimo teisės liudijimą notarų registrų knygoje įrašė, kad 2009 m. liepos 27 d. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą vienas papildomai, nes ankstesnis buvo išduotas 2007 m. rugsėjo 17 d. Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kai visus dokumentus išdavė R. K., jis sumokėjo 132 Lt už patį paveldėjimą, 2 Lt už spausdinimą, 6 Lt kompensacija už patikrą registruose, 25 Lt už VĮ Registro centro patikrinimą, 15 Lt už pažymos užsakymą ir iš viso 202 Lt, visur, kur reikėjo, R. K. pasirašė. Dar ji R. K. pasakė, kad reikia įregistruoti į Registrų centrą, kai tai jam pasakė, jis išėjo. 2009 m. liepos 28 d. jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė A. S. dėde, pasakė savo vardą K., ir paklausė, koks likimas yra buto (duomenys neskelbtini). Ji jam pasakė, kad 2009 m. liepos 27 d. notarų biure buvo A. S. įgaliotas asmuo, kuriam buvo išduotas paveldėjimo liudijimas. Tada vyriškis pasakė, kad A. S. 2008 metų gruodžio mėnesį mirė ir jis negalėjo nieko įgalioti. Po to, kai ji sužinojo apie A. S. mirtį, paskambino į Registrų centrą, kad ten neišduotų pažymos buto (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriui sudaryti, tada pranešė visiems notarams, kad jie nedarytų jokių sandorių, tai padarė per notarų rūmų svetainę. Dar paskambino Alytaus miesto ketvirto notarų biuro notarei, pasakė apie tai, kad greičiausiai įgaliojimas padirbtas, dar bandė pranešti notarų rūmams, bet jie pasakė, kad nepatvirtintos informacijos jie negali skelbti, todėl pasakė, kad pati visiems praneštų (t. 1, b. l. 180-182).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 21, 23 dienomis, tikslios dienos neprisimena, telefonu 213-04-10 paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad skambina dėl paveldėjimo, taip pat sakė, kad turi A. S. įgaliojimą ir jis nori gauti paveldėjimo liudijimą, tuomet jam paskyrė laiką 2009 m. liepos 27 d. 8.00 val. Nurodytu laiku vyriškis atvyko į notarų biurą, kur buvo sutikrinti įgaliojime nurodyti asmens duomenys su jo pateikta asmens tapatybės kortele. Šis asmuo į notarų biurą buvo atėjęs dar su vienu vyriškiu, tačiau pastarasis nieko nekalbėjo. Jis tik sėdėjo ir laukė. Notarei sutvarkius dokumentus abu vyriškiai išėjo (t. 1, b. l. 183).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. paaiškino, kad jo pravardė yra „D.“, A. S. pažinojo nuo vaikystės. 2007 metų rudenį, jis grįžo iš Anglijos ir neturėjo kur gyventi, tada jis kreipėsi pas A. S., kad šis leistų pagyventi bute (duomenys neskelbtini), ten gyveno nuo 2007 metų rudens iki 2008 metų pavasario. A. S. buvo davęs jam raktus nuo buto, kur šiuo metu yra raktas nežino, tačiau A. S. jis jo negrąžino, nes jis turėjo savo raktus, o jam buvo duoti mamos raktai. 2008 metais A. S. pradėjo slapstytis nuo policijos ir nustojo lankytis bute, (duomenys neskelbtini). Kai jis apsigyveno pas tėvą, jis dar apsilankydavo A. S. bute, kur bute su draugais gerdavo. Apie 2008 metų pabaigoje pastebėjo, kad iš buto dingo televizorius, dar vėliau pastebėjo, kad bute buvo lankytasi be jo ir visi daiktai suversti. Kas dar be jo lankėsi bute, nežino. A. S. paskutinį kartą matė 2008 metų vasario mėnesio pradžioje. Jam gyvenant A. S. bute, matė ten esančius A. S. pasą, „Sodros“ knygelę, dokumentai buvo mažesniame kambarėlyje ant spintelės, buto dokumentų ir A. S. vairuotojo pažymėjimo nematė. Su M. M. susipažino dar iki jam pradedant gyventi A. S. bute, juos supažindino bendras pažįstamas Vytas, pavardės nežino. M. M. su A. S. supažindino jis, jie pažįstami apie 2 metus. Jis ne kartą buvo užėjęs pas A. S. į butą, kur jie vartodavo alkoholinius gėrimus. Kai A. S. išėjo iš buto (duomenys neskelbtini), daugiau nematė ir M. M.. M. M. kelis kartus buvo atėjęs pas A. S. į butą su draugu „M.“, vardas M.. L. S., R. S., A. I. nepažįsta ir apie buto (duomenys neskelbtini), pardavimą nieko nežino (t. 1, b. l. 128-129).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. paaiškino, kad M. M. pažįsta nuo vaikystės, gyveno viename kaime. Anksčiau M. gyveno pas jį bute (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą jį matė 2009 metų rugpjūčio 8 d. Su M. susitikdavo aptarti reikalus susijusius su statybų darbais. Kai su juo susitikdavo, jis pasakojo, kad užeidavo pas savo pažįstamą A. išgerti, kiek M. sakė, tas A. jam net davė savo buto raktus, tas butas randasi prie Lazdynų viaduko, tačiau tikslaus adreso nežino. M. sakė, kad pas tą A. jis užeidavo pagerti, dar jis sakė, kad jis su dviem savo pažįstamais, tačiau jų vardų nesakė, užsuko į tą butą pagerti ir ten jį tie jo draugai sumušė, kai jis atsipeikėjo iš ten pabėgo, o buto raktai liko viduje, tačiau nuo to karto su jais nesusitiko. Dar kitą kartą jam kažkas skambino ir sakė, kad reikia butą prie Lazdyno viaduko sutvarkyti, išnešti baldus ir tą butą parduoti. Dar M. sakė, kad jam kažkoks bičiukas parašė žinutę, kad gerai prasisukot ir kad jis ruoštų „babkes už kojas“, šitą žinutę gavo 2009 m. rugpjūčio 6 d.. Kitą dieną M. turėjo susitikti su tuo vaikinu, tačiau jis neatėjo. Jam sakė, kad jis greičiau kreiptųsi į policiją ir viską paaiškintų, nes čia gali blogai baigtis, M. pažadėjo, kad nueis, su juo turėjo susitikti 2009 m. rugpjūčio 9 d., tačiau taip ir nesulaukė. Daugiau nieko pasakyti negali, nes M. jam ne viską pasakojo (t. 1, b. l. 122-124).

Iš 2009 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu protokolo matyti, kad liudytojai P. J. kartu su kitais asmenimis iš nuotraukų buvo pateiktas atpažinti A. I., tačiau P. J. jo neatpažino (t. 1, b. l. 142-143).

Iš 2009 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu protokolo matyti, kad liudytoja P. J. atpažino R. K., kuris 2009 m. liepos 27 d. kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir pateikė įgaliojimą veikti A. S. vardu (t. 1, b. l. 144-145).

Iš 2009 m. rugpjūčio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja R. S. atpažino L. S. kaip asmenį, kuris 2009 m. liepos 21 d. buvo notarų biure tam, kad išrašytų įgaliojimą R. K. (t. 2, b. l. 153-159).

Iš 2009 m. rugpjūčio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja R. S. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris 2009 m. liepos 21 d. buvo notarų biure tam, kad A. S. vardu išrašytų įgaliojimą R. K. (t. 4, b. l. 115-118).

Iš 2009 m. rugpjūčio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja N. L. atpažino L. S. kaip asmenį, apie kurį 2009 m. liepos 30 d. ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. davė parodymus. Taip pat atpažino L. S., kaip asmenį mokėjusį pinigus už notarinį veiksmą, kuris buvo atliktas A. S. 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimo tvirtinimo metu (t. 2, b. l. 151-152).

Iš 2009 m. rugpjūčio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad N. L. atpažino R. S. kuris buvo 2009 m. liepos 21 d. Alytaus notarų biure (t. 4, b. l. 111-113).

Iš 2009 m. rugpjūčio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja S. A. atpažino A. I. apie kurį 2009 m. rugpjūčio 4 davė parodymus (t. 3, b. l. 175-178).

Iš 2009 m. rugpjūčio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja S. A. atpažino A. I., kaip asmenį apie kurį 2009 m. rugpjūčio 4 d. davė parodymus (t. 1, b. l. 199-200).

Iš 2009 m. rugpjūčio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. K. atpažino R. S. kaip asmenį apie kurį 2009 m. rugpjūčio 24 d. davė parodymus (t. 2, b. l. 54-55, 62).

Iš 2009 m. rugpjūčio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. K. atpažino L. S. kaip asmenį apie kurį 2009 m. rugpjūčio 24 d. davė parodymus (t. 2, b. l. 56-57, 63).

Iš 2009 m. rugpjūčio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. K. atpažino M. M. kaip asmenį apie kurį 2009 m. rugpjūčio 24 d. davė parodymus (t. 2, b. l. 58-61).

Iš 2009 m. liepos 29 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas A. I. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti dokumentai, t. y. A. S. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį turtą paveldi A. S., 2007 m. liepos 30 d. liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį turtą pagal įstatymą paveldi A. S., A. S. mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. birželio 15 d. sutartis tarp Lazdynų seniūnijos ir M. S., A. S. (įrašas rejestro knygoje Nr. (duomenys neskelbtini)), A. S. moksleivio pažymėjimas Nr. 213753, geltonos spalvos laminuotas A4 formato lapas su užrašais, segtuvas su įvairiais dokumentais, kompiuterinė dėžė COM1 computers (t. 3, b. l. 126-127).

Iš 2009 m. liepos 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimame bute buvo trys vyrai, t. y. R. K., L. S. ir J. A.. Ant šio buto palangės rastos dvi padėtos permatomo plastiko įmautės, kuriose buvo sudėti dokumentai. Apžiūros metu nustatytą, kad apžiūrint pirmą įmautę, joje buvo rasti šie dokumentai: 2009 m. liepos 29 d. R. K. rankpinigių gavimo raštelis, R. K. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 27 d. nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint antrąją įmautę, joje buvo rasta atsiskaitymų knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymų už gamtines dujas knygelė mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 29 d. R. K. rankpinigių gavimo raštelis, 2007 m. rugsėjo 30 d. „Vilniaus energija“ pranešimas, 2007 m. rugsėjo mėnesio mokamasis pranešimas, 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimas registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas registro Nr. PJ-5421 (t. 2, b. l. 129-130).

Iš 2009 m. liepos 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. I. priklausantis automobilis Audi A8, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilyje buvo rasti ir paimti dokumentai, t. y. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro aplankas, kuriame yra 2006 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, 2008 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojimas, M. S. mirties liudijimas, A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro patvirtinta 2006-11-14 reikalavimo perleidimo sutartis, Juodos spalvos užrašų knygelė, Mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6310i, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6500c V06.61 (t. 3, b. l. 129-153).

Iš 2009 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompiuterio sisteminiame bloke, paimto 2009 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu A. I. gyvenamojoje vietoje, esanti informacija. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad standžiojo disko C lokaliajame diske, aplanke „documents and settings/tevas/my documents“, rastas failas „įgaliojimas.doc“ (t. 4, b. l. 24-29).

Iš 2009 m. spalio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas LG, paimtas 2009 m. liepos 29 d. įtariamojo L. S. asmens kratos metu. Apžiūros metu atlikus mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atminties turinio apžiūrą, nustatyti reikšmingi kontaktai ir SMS žinutės užfiksuoti protokolo prieduose (t. 3, b. l. 1-10).

Iš 2009 m. spalio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6500c, paimtas 2009 m. liepos 29 d. transporto priemonės apžiūros A. I. priklausančiame automobilyje Audi A8, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) metu. Apžiūros metu atlikus mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atminties turinio apžiūrą, nustatyti reikšmingi kontaktai ir SMS žinutės užfiksuoti protokolo prieduose (t. 4, b. l. 30-50).

Iš 2009 m. spalio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 1600, paimtas 2009 m. liepos 30 d. R. S. asmens kratos metu. Apžiūros metu atlikus mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atminties turinio apžiūrą, nustatyti reikšmingi kontaktai ir SMS žinutės užfiksuoti protokolo prieduose (t. 4, b. l. 160-167).

Iš 2009 m. spalio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 2760, paimtas 2009 m. liepos 29 d. R. K. asmens kratos metu. Apžiūros metu atlikus mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atminties turinio apžiūrą, nustatyti reikšmingi kontaktai ir SMS žinutės užfiksuoti protokolo prieduose (t. 3, b. l. 98-113).

Iš 2009 m. spalio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Sharp GX10, paimtas 2009 m. rugpjūčio 9 d. M. M. asmens kratos metu. Apžiūros metu atlikus mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atminties turinio apžiūrą, nustatyti reikšmingi kontaktai ir SMS žinutės užfiksuoti protokolo prieduose (t. 5, b. l. 16-24).

Iš 2009 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti dokumentai, kurie 2009 m. liepos 29 d. buvo paimti iš įtariamųjų A. I., L. S., R. K. (t. 5, b. l. 83-86).

Iš 2009 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti dokumentai, kurie 2009 m. liepos 29 d. buvo kratos metu rasti ir paimti iš A. I. (t. 1, b. l. 133-138).

Iš 2009 m. rugpjūčio 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, byloje Nr. 10-1-01496-09 dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, buvo pateiktas užrašų bloknotas, su užrašu „Kaimo plėtros planas, atgimstančio kaimo ženklai“ ant kurio parašytas tekstas dėl paskolintų pinigų L. S. (t. 1, b. l. 132).

Iš 2009 m. rugsėjo 4 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad su įtariamuoju L. S. buvo nuvykta į automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), kur įtariamasis L. S. nurodė automobilį Audi A8, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris, pagal įtariamojo L. S. žodžius, priklauso A. I.. L. S. nurodė, kad su minėtu automobiliu buvo vykta į Alytų pas notarus atlikti notarinius veiksmus 2009 m. liepos 21 d. Įtariamasis L. S. parodė, kad jis į automobilį Audi A8 įlipo iš dešinės automobilio pusės ir atsisėdo ant priekinės keleivio automobilio sėdynės, vairuotojo sėdynėje sėdėjo A. I., kadangi jis vairavo automobilį. Į automobilį įlipo Vaduvos gatvėje, kur A. I. jo atvažiavo pasiimti. Kai įtariamasis atsisėdo į automobilį ir pradėjus automobiliui važiuoti A. I. su juo nešnekėjo, jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti jo brolio R. S.. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į automobilį Audi A8 iš dešinės automobilio pusės ant galinės automobilio sėdynės atsisėdo R. S., jis atsisėdo už priekinės keleivio sėdynės. Kai R. S. atsisėdo, A. I. iš automobilio daiktinės išėmė ir padavė R. S. A. S. vairuotojo pažymėjimą, išrašą iš banko, taip pat įgaliojimo pavyzdį, kai padavė visus dokumentus A. I. R. S. pasakė, kad jis išmoktų iš banko išrašo A. S. parašą. Kai R. S. pasirašinėjo jis nematė, nes nebuvo atsisukęs į galą. Vėliau A. I. pasakė R. S., kad šis pasiskaitytų duotą įgaliojimą, nes kai eis pas notarus, turės paaiškinti, ko jis nori, kokį įgaliojimą turi surašyti notarė. Kai nuvyko į Alytų, A. I. jam pasakė, kad jis eitų kartu su R. S., bei R. S. padavė apie 60 Lt ir pasakė, kad jie eitų, o jis pats liko sėdėti automobilyje. Po to, kai jie grįžo iš notarės, jis atsisėdo į keleivio priekinę sėdynę, o R. S. ant galinės automobilio sėdynės. Tada R. S. padavė A. I. iš notarės atsineštą įgaliojimą. A. I. paskaitė ir pradėjo rėkti, kad ne taip surašytas įgaliojimas, nes su tokiu įgaliojimu galima tik tvarkyti paveldėjimo dokumentus, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), parduoti, dovanoti su tokiu įgaliojimu negalima bus. Todėl A. I. liepė dar kartą grįžti pas notarę ir sutvarkyti taip, kaip reikia. Kai antrą kartą jie grįžo į automobilį, R. S. vėl padavė A. I. įgaliojimą, gautą iš notarės, kurį jis paskaitė ir pasakė, kad viskas gerai ir jie visi, jis (L. S.), R. S. ir A. I., grįžo į Vilnių (t. 2, b. l. 169-171).

Iš 2009 m. spalio 8 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis L. S. nurodė vykti prie Mindaugo tilto, kur stotelėje „Mindaugo tiltas“ jis (L. S.) 2009 m. liepos 27 d. susitiko su R. K.. Tuomet jie kartu nuėjo į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, adresu (duomenys neskelbtini). Abudu užėjo į notarų biurą. R. K. priėjo prie notarės padėjėjos ir jai padavė savo asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad 2009 m. liepos 27 d. buvo užsakyta pažyma. Ką vėliau kalbėjo R. K. su notarės padėjėja, jis negirdėjo, nes išėjo iš notarų biuro. R. K. jis laukė prie notarų biuro lauke. Po kokių 15 min. R. K. išėjo iš notarų biuro, iš ten išsinešė voką ir lapą, kuriame buvo parašyta, kad A. S. paveldėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis (L. S.) su R. K. išėjo iš notarų biuro, jam (L. S.) A. I. parašė žinutę, kurioje buvo parašyta, kad su gautais dokumentais jie eitų į Registrų centrą. 2009 m. liepos 27 d. jis kartu su R. K. nuvažiavo į Registrų centrą, esantį (duomenys neskelbtini). Įtariamasis L. S. parodė, kad į Registrų centrą užėjo vienas R. K., o jis laukė lauke prie Registrų centro, bet R. K. greitai išėjo iš Registrų centro, nes paaiškėjo, kad už dokumentus reikia mokėti. Tada jis (L. S.) nurodė, kad kai grįžo R. K. ir pasakė, kad reikia mokėti, jis parašė žinutę A. I., kurioje parašė, kad reikia pinigų. A. I. jam atsiuntė žinutę, kad jis (L. S.) ateitų į kavinę, esančią „Europoje“. Ten A. I. jam davė 100 Lt, kuriuos jis perdavė R. K., kad šis sumokėtų Registrų centre už dokumentų tvarkymą. Taip pat L. S. nurodė, kad 2009 m. liepos 28 d. kartu su R. K. jie vėl nuvyko į Registrų centrą atsiimti pažymėjimo, vėliau tą pažymėjimą jis parodė A. I., toje pačioje kavinėje prie „Europos“. L. S. parodymų patikrinimo metu parodė, kad 2009 m. liepos 29 d. jis kartu su R. K. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur abudu bandė parduoti šį butą nepažįstamam vyriškiui. Tačiau buto nepardavė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (t. 2, b. l. 200-210).

Iš 2009 m. spalio 26 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. S. nurodė vykti į Alytų, kur jis, L. S. ir A. I. buvo nuvykę pas notarus, atlikti notarinius veiksmus. R. S. nurodė, kad važiuojant į Alytų pakeliui prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, jį pasiėmė A. I. ir L. S.. A. I. vairavo automobilį Audi, o L. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdinėje. Nuvažiavus į Alytų, adresu Alyvų takas Nr. 11, A. I. sustojo už notarų biuro pastato ir pasakė, kad jis (R. S.) kartu su L. S. eitų pas notarę. Į notarų biurą jie užėjo kartu. L. S. atsisėdo ant sofos, kuri stovėjo netoli notarės padėjėjos stalo, o jis atsisėdo prie notarės padėjėjos stalo, jis pakalbėjęs su padėjėja, pasakė, kad jam reikalingas įgaliojimas, jai padavė A. S. motinos mirties liudijimą, A. S. vairuotojo pažymėjimą ir R. K. asmens tapatybės kortelę, nes jo vardu buvo išrašomas įgaliojimas. Notarės padėjėja surašė įgaliojimą ir pasakė, kad reikės truputuką palaukti, kol ateis notarė. Tada L. S. pasakė, kad eina nusipirkti cigarečių, po kažkurio laiko ir jis išėjo į lauką parūkyti. Po to, abu vėl užėjo į vidų, nes atėjo notarė. L. S. liko sėdėti priimamajame, o jis užėjo pas notarę. Jai padavė A. S. vairuotojo pažymėjimą, ji pažiūrėjo ir tada jam padavė du lapus, kuriuos atnešė jos padėjėja, parodė, kur jis turi pasirašyti. Vieną lapą davė jam, kitą pasiliko sau, dar jis pasirašė į registrų knygą, sumokėjo 42 Lt ir kartu su L. S. nuėjo į automobilį, kur jų laukė A. I.. Kažkiek pavažiavus, A. I. padavė įgaliojimą, nes jis sakė, kad nori paskaityti. Kai paskaitė, labai susinervino ir pradėjo šaukti, kad ne taip surašytas įgaliojimas. Tada A. I. pasakė, kad jis grįžtų pas notarę ir pasakytų, kad notarė įgaliojime parašytų, kad įgaliotas asmuo galėtų ne tik tvarkyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo dokumentus, bet ir tą butą parduoti, dovanoti. Tuomet jis su L. S. vėl grįžo į notariatą, pasakė notarės padėjėjai, ką reikia pataisyti. Ji pataisė dokumentus ir nunešė notarei. Notarė pasakė, kad reikėjo iš karto pasakyti ko noriu, jis notarei paaiškino, kad net nespėjo įgaliojimo perskaityti, tada notarė pasirašė tą įgaliojimą, jis pasirašė, primokėjo 10 Lt. Kai grįžo į automobilį, iš karto davė A. I. paskaityti, jis pasakė, kad viskas gerai ir jie išvažiavo iš Alytaus. Bevažiuojant netoli Pirčiupių sustojo pagrybauti, o po to visi trys grįžo į Vilnių (t. 4, b. l. 134-142).

Iš 2009 m. spalio 29 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. K. nurodė vykti prie Karaliaus Mindaugo tilto, kur stotelėje „Mindaugo tiltas“ jis 2009 m. liepos 27 d. susitiko su L. S.. Ten L. S. jam parodė įgaliojimą, išrašytą jo (R. K.) vardu, tai yra kad A. S. įgalioja jį (R. K.) tvarkyti visus dokumentus, susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat, jog jis (R. K.) šį butą galės parduoti, dovanoti. Jis šį įgaliojimą perskaitė ir kartu su L. S. nuėjo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Į notarų biurą jis užėjo kartu su L. S.. L. S. atsisėdo laukiamajame ant sofos, o jis nuėjo prie sekretorės, jai padavė įgaliojimą, savo asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad atėjo pasiimti paveldėjimo dokumentų susijusių su butu, adresu (duomenys neskelbtini). Tada sekretorė pasakė, kad reikia palaukti notarės. L. S. išėjo į lauką parūkyti, vėliau išėjo ir jis pats. Kai notarė atėjo, L. S. vėl atsisėdo ant sofos, o jis nuėjo pas notarę, parodė savo asmens tapatybės kortelę, notarė dar atšvietė įgaliojimą, padavė paveldėjimo dokumentus, pasakė, kad reikia sumokėti apie 200 Lt, nes kažkokia skola likusi, taip pat jis (R. K.) pasirašė registracijos knygoje. Kai gavo visus dokumentus, notarė pasakė eiti į Registrų centrą. Išėję iš notarų biuro, kartu su L. S. nuėjo į Registrų centrą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten užėjo abudu, tačiau prie langelio ėjo jis vienas. Jis priėjo prie 14 langelio, padavė darbuotojai gautus dokumentus iš notarų biuro ir savo asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad reikalingas pažymėjimas, jo paklausė, kaip greitai reikia padaryti, jis pasakė, kad per dieną. Tada pasakė, kad reikia sumokėti apie 26 Lt, jis nuėjo pas L. S., kuris tuo metu buvo lauke ir pasakė, kad reikia pinigų. L. S. kažkur nuėjo ir atnešė jam 100 Lt, jis vėl užėjo į Registrų centrą, prie 4 langelio sumokėjo pinigus ir išėjo. 2009 m. liepos 28 d., jis kartu su L. S. vėl atvažiavo į Registrų centrą atsiimti pažymėjimo. Jis vienas užėjo į vidų ir prie 5 langelio atsiėmė pažymėjimą, kurį perdavė L. S., o jis kažkam nunešė parodė ir vėliau grįžo. 2009 m. liepos 29 d. jie su L. S. atvažiavo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nes butą norėjo apžiūrėti pirkėjas, pirkėjui parodė tą butą, kaip vėliau paaiškėjo, pirkėjas buvo policijos pareigūnas (t. 3, b. l. 65-73).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas dėl veikiant padidinto pavojingumo bendrininkavimo forma – organizuota grupe, padarytų nusikalstamų veikų – netikrų dokumentų pagaminimo, jų laikymo ir panaudojimo, didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimo ir pasikėsinimo įgyti didelės vertės svetimą turtą. Kaltinamajam A. I. inkriminuojamas organizatoriaus ir vykdytojo vaidmuo, kitiems kaltinamiesiems – vykdytojo vaidmuo.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais – tiek objektyviais rašytiniais įrodymais (įskaitant netikrą dokumentą – Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą 2009-07-21 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), šio žinomai netikro įgaliojimo pagrindu pagamintą netikrą 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir VĮ Registro centro 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek liudytojų N. L., R. S., R. J., P. J., J. A. parodymais, o iš esmės ir pačių kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad pagamintų netikrų dokumentų pagrindu, šiuos dokumentus panaudojant atitinkamose valstybinėse institucijose, buvo įgyta didelės vertės svetima turtinė teisė – tai yra, teisė disponuoti didelės vertės svetimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamos veikos planą, šį butą buvo pabandyta parduoti, tačiau pastarąją nusikalstamą veiką užkardė policijos pareigūnai. Sprendžiant pareikštų kaltinimų pagrįstumo klausimą, iš pradžių būtina nustatyti, ar tikrai kaltinamieji nusikalto veikdami organizuota grupe, jei tai pasitvirtintų, reikalinga įvertinti kiekvieno bendrininko vaidmenį ir pašalinti (arba patvirtinti) kaltinamojo L. S. ir iš dalies kaltinamojo A. I. teisminio nagrinėjimo metu iškeltas abejones dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo, įtakojant policijos pareigūnams.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad kaltinamieji, žinodami ir suprasdami, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininko A. S. nėra, susitarė butą parduoti be A. S. žinios ir sutikimo. Kaltinamųjų R. S. ir L. S. parodymais nustatyta, kad pirmasis apie planuojamą buto pardavimą užsiminė M. M. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, šiam pasislėpus nuo teismo). Šių kaltinamųjų parodymais nustatyta ir tai, kad jie nuo pat pirmųjų pokalbių su minėtu M. M. žinojo, kad buto savininkas yra dingęs, galimai sėdi kalėjime. Kaltinamasis A. I. teigia, kad iš pradžių patikėjo tuo, kad A. S. yra gyvas, ir, kad L. S. veikia pastarojo vardu, tačiau netgi tikint visais šio kaltinamojo parodymais (apie detalesnį kaltinamojo A. I. parodymų vertinimą teismas pasisakys šiek tiek vėliau) akivaizdu, kad jis, tikrai ir neabejotinai suvokęs, kad A. S. nepardavinėja jokio buto ir, kad šis asmuo apskritai miręs, aktyviai ėmėsi tęsti nusikalstamą veiką, organizuodamas bei vykdydamas netikrų dokumentų pagaminimą, panaudojimą ir svetimos turtinės teisės įgijimą. Apie tai, kad kartu su kitais bendrininkais dalyvavo nusikalstamoje veikoje, parodė ir kaltinamasis R. K.. Taigi, teismas laiko įrodytu visų kaltinamųjų susitarimą padaryti sunkią nusikalstamą veiką, kartu padarant tyčines veikas, susijusias su netikrų dokumentų pagaminimu, laikymu ir panaudojimu, kurias įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika tęsėsi pakankamai ilgą laiką, tarp kaltinamųjų egzistuojant pastoviems ryšiams. Kaltinamieji A. I. ir L. S. susipažino dar 2009 metų pavasarį, nuo to laiko jie nuolat bendravo tiek tiesiogiai, tiek telefonu. Kaltinamasis R. S. yra kaltinamojo L. S. brolis, būtent L. S. jį ir supažindino su A. I., o R. K. su L. S. buvo pažįstami iš anksčiau. Objektyviai nustatyti kaltinamųjų veiksmai– R. S. prisistačius A. S. vardu ir iš Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro gavus įgaliojimą, kad R. K. veiktų A. S. vardu, vėliau R. K. žinomai neteisėtai veikiant netikro įgaliojimo pagrindu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure įgijant netikrą buto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, jį vėlgi neteisėtai užregistruojant VĮ „Registrų centras“, įgijant didelės vertės svetimą turtinę teisę, o po to dar ir pasikėsinant parduoti butą už grynus pinigus rodo, kad nusikalstamos veikos mechanizmas buvo kruopščiai parengtas, apgalvotas ir iš esmės realizuotas. Suplanuotos nusikalstamos veikos mechanizmas buvo realizuojamas netikrus dokumentus pagaminant notarų biuruose, vėliau juos pateikiant VĮ „Registrų centras“. Tai rodo didelį nusikalstamos veikos pavojingumą, kartu – ir kaltinamųjų įžūlumą, vaidmenų pasiskirstymą. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veikų pobūdis ir sistemiškumas vykdant bendrą nusikalstamos veikos planą rodo, kad visi kaltinamieji veikė kartu bendrininkaudami organizuota grupe, turėjo vieningą tyčią ir siekė bendro rezultato – be teisėto pagrindo savo naudai įgyti teisę disponuoti svetimu turtu – A. S. butu, šią teisę įgijo ir pasikėsino realizuojant šią apgaule įgytą teisę, įgyti didelės vertės svetimą turtą – pinigus už parduotą butą.

Kaltinamieji R. S. ir R. K. pripažįsta padarę inkriminuojamas veikas ir buvę nusikalstamų veikų bendrininkais – vykdytojais. Kaltinamasis A. I. teisme kaltu prisipažino iš dalies, iš principo savo kaltės neneigė, tačiau neigė organizavęs nusikalstamas veikas. Šią versiją A. I. grindė tuo, kad jis buvo paskolinęs kaltinamajam L. S. 30 000 Lt, kurių niekaip negalėjo atgauti, todėl buvo „įvarytas į kampą“ ir konsultavo L. S., jam patarinėjo, tai yra, padėjo pardavinėti butą. Vis dėlto, pastarieji kaltinamojo A. I. parodymai, kitaip tariant parodymai dėl motyvų, jį paskatinusių nusikalstamai veikai, vertintini kritiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą ir organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Tačiau, pripažįstant vieną iš bendrininkų organizatoriumi, nebūtinai visi šie organizaciniai veiksmai turi būti jo veikoje, užtenka bent vieno iš jų. Tuo tarpu padėjėjo skiriamasis požymis yra tai, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai šiems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-29/2006, Nr. 2K-102/2009 ir kt.). Kaip teismas jau pasisakė, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamus veiksmus atliko veikdami organizuotoje grupėje. Neabejotinai nustatyta ir tai, kad visi netikri dokumentai, kurių pagrindu buvo apgaule įgyta svetima didelės vertės turtinė teisė – būtent, Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotas 2009-07-21 įgaliojimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), šio žinomai netikro įgaliojimo pagrindu pagamintas netikras 2009-07-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir VĮ Registro centro 2009-07-28 nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagaminti ir panaudoti kaltinamojo A. I. iniciatyva ir nurodymu. Kaltinamųjų R. S., L. S., o iš esmės ir paties A. I. parodymais nustatyta, kad būtent A. I. dėl žinomai netikro įgaliojimo pagaminimo kaltinamuosius L. S. ir R. S. nuvežė į Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, R. S. padavė R. K. vardu išduotą pasą, o bevažiuojant į Alytų A. I. R. S. padavė dokumentą su A. S. parašu ir liepė mokytis pasirašyti jo vardu. Be to, A. I. kaltinamąjį R. S. instruktavo, kaip elgtis pas notarę, gavęs pirmąjį įgaliojimą ir pastebėjęs, kad šis įgaliojimas nepilnas (tai yra, jame nebuvo nurodytos esminės sąlygos dėl galimybės disponuoti tariamai paveldėtu butu – ši aplinkybė dar kartą patvirtina konkretaus bendro nusikalstamo sumanymo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą buvimą), nurodė pakartotinai apsilankyti pas notarę ir gauti reikiamos formos žinomai netikrą dokumentą. Be to, A. I. davė pinigus, reikalingus sumokėti notarei už minėtą netikrą įgaliojimą. Tolimesnių netikrų dokumentų pagaminimu ir panaudojimu kaltinamasis A. I. taip pat aktyviai rūpinosi, galiausiai sulaikymo metu kaltinamojo A. I. automobilyje rasti M. S. (A. S. motinos) mirties liudijimas, A. S. vairuotojo pažymėjimas, bei BPK nustatyta tvarka surinkta informacija – pokalbių ir SMS žinučių suvestinės taip pat rodo, kad kaltinamasis A. I. duodavo nurodymus dėl atitinkamų bendrininkų veiksmų atlikimo, pastarieji apie jų atlikimą kaltinamąjį A. I. informuodavo. Kaltinamojo A. I. iškeltą versiją, kad jis į veiką buvo „įtrauktas“ L. S. paneigia ir tai, kad jis pats pasinaudodamas pažintimis susitiko su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento pareigūnais bei betarpiškai gavo duomenis apie tai, kad A. S. nėra įkalintas ir negali pasirašyti įgaliojimo. Šias aplinkybes pripažino pats kaltinamasis A. I., jas pagrindžia teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų A. I., S. V. parodymai. Gavęs šią informaciją, kaltinamasis A. I. ėmėsi pats aktyviai kurti nusikalstamą planą, kas parodo, jog jis suvokė aiškų savo daromų veiksmų pavojingumą. Jau aptarti kaltinamojo A. I. veiksmai duodant nurodymus kaip ir kokiu būdu reikia klastoti dokumentus, diktuojant tekstą, aiškinant, kokius veiksmus reikia atlikti pas notarę, kaip R. S. apsimesti kitu asmeniu (tai yra, A. S.) rodo, kad nusikalstamos veikos, susijusios su žinomai netikrų dokumentų pagaminimu, laikymu ir panaudojimu buvo atliktos aiškiai išreikšta tiesiogine tyčia, siekiant nusikalstamų padarinių ateityje, realizuojant nusikalstamai įgytą turtinę teisę, tai buvo iš esmės daugkartiniai fiziniai ir intelektualūs apgaulės panaudojimo atvejai. Aktyvus A. I. vaidmuo skatino daryti veiką ir aktyviai elgtis kitus bendrininkus, pirmiausia kaltinamuosius L. S. ir R. S.. Taigi teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. I. vadovavo parengtoms nusikalstamoms veikoms, koordinavo vykdytojų – L. S., R. S. ir R. K. veiksmus, o šie veikė pagal A. I. planą ir jo nurodymus. Tai visiškai atitinka organizatoriaus apibrėžimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir rodo, kad kaltinamojo A. I. veikoje pakanka požymių, apibūdinančių šią bendrininko rūšį.

Vertinant kaltinamojo A. I. parodymus, pažymėtina, kad jo versijos apie tai, kad jis būtų kaltinamajam L. S. paskolinęs 30 000 Lt, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Kaltinamasis L. S. parodė, kad A. I. jam pasakė, kad bijo, kad jis (L. S.) nepabėgtų su turimu buto dokumentu, todėl liepė ant popieriaus rašyti, kad L. S. tariamai iš A. I. pasiskolino 60 000 Lt, sakydamas, kad jam, A. I., tai bus kaip garantas, tačiau realiai jokių pinigų A. I. L. S. nedavęs. Iš esmės visi kaltinamieji parodė, kad jie būtų gavę turtinės naudos iš planuojamo buto pardavimo. Nors nusikalstamų pinigų ir turto pasidalinimo proporcijos yra už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, sudėties ribų, tačiau kaltinamojo A. I. gynybos versijos kontekste surinkti duomenys leidžia atmesti jo gynybinę versiją dėl paskolinių santykių su kaltinamuoju L. S.. Teismo vertinimu, rašytinis skolos lapelis buvo sudarytas tik siekiant apsisaugoti nuo galimo nesąžiningumo tarp bendrininkų vienas kito atžvilgiu.

Vertinant kaltinamojo L. S. parodymus pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje jis ne tik iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad nusikalstamos veikos padarymą įtakojo policijos pareigūnai, bet ir papasakojo apie S. A. galimą vaidmenį nusikalstamoje veikloje. Vis dėlto, pastarieji parodymai yra nepatikimi, nes jų iš esmės nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to, jie neturi jokios reikšmės kaltinamųjų baudžiamajai atsakomybei, nes remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismas laiko, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai visiškai paneigia ir kaltinamojo L. S. bei, iš dalies, kaltinamojo A. I. iškeltą versiją dėl nusikalstamos veikos padarymo su policijos pareigūnų žinia. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko 2009-09-29 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje įtariamajam L. S. atlikti aktyvius veiksmus vykdant nusikaltimą ar jame dalyvauti užduočių nebuvo duota, taip pat nebuvo sudarytos tam prielaidos. Minėtuose tyrimuose nusikalstamos veikos imitavimo modelis nebuvo panaudotas, todėl L. S. tokiuose veiksmuose negalėjo dalyvauti (t. 2, b. l. 149). Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimos policijos pareigūnų įtakos kaltinamojo L. S. nusikalstamiems veiksmams teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytojas R. N.. Jis kategoriškai paneigė davęs užduotį L. S. dalyvauti aptariamo buto pirkime-pardavime. Tarp šio liudytojo ir L. S. nebuvo jokio pokalbio, po kurio pastarasis galėjo suprsti, kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jokie nusikalstamos veikos imitavimo modeliai su L. S. nebuvo atliekami. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo L. S. iškelta versija apie tai, kad jis veikė su policijos pareigūnų, konkrečiai, policijos pareigūno R. N. žinia, yra deklaratyvi. Teismas tikrindamas, ar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistas proceso teisėtumo principas, dėl galimai atliktų operatyvinių veiksmų prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, pateikė atitinkamą užklausą Vilniaus apygardos prokuratūrai. Tačiau gautos iš dalies išslaptintos Vilniaus apygardos teismo 2009-07-27 nutartys (t. 8, b. l. 32-38) patvirtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo procedūra buvo vykdoma tiek L. S., tiek ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Tai parodo, kad L. S. nevykdė teisėsaugos institucijų užduočių, o paprasčiausiai kartu su kitais bendrininkais vykdė nusikalstamas veikas. Be to, teismas akcentuoja, kad analizuojant baudžiamosios bylos dokumentus matyti, kad kaltinamųjų kaltė nėra įrodinėjama kokio nors operatyvinio tyrimo metu gauta informacija. Visi tyrimui reikšmingi faktiniai duomenys yra gauti Lietuvos Respublikos BPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir atskleisti viešo baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu pareikštų kaltinamiesiems A. I., L. S., R. S. ir R. K. kaltinimų faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino. Kaltinamiesiems pagrįstai inkriminuojama, kad jie padarė baigtas nusikalstamas veikas, kadangi žinomai netikrų dokumentų pagrindu buvo apgaule įgyta didelės vertės svetima turtinė teisė ir nustatyti visi būtinieji tiek BK 300 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimo sudėčių požymiai. Byloje nustatyta, kad iš šių kaltinamųjų susidedančioje organizuotoje grupėje kaltinamasis A. I. atliko organizatoriaus ir vykdytojo vaidmenį, o kiti kaltinamieji – tik vykdytojo vaidmenį. Pagal teismų praktikoje nusistovėjusias veikų kvalifikavimo taisykles, su nuoroda į BK 24 straipsnį (tai yra, šio straipsnio 4 dalį) kvalifikuojama tik organizatoriaus veika. Todėl vykdytojo veiksmų kvalifikavimas papildomai darant nuorodą į BK 24 straipsnio 3 dalį yra perteklinis. Be to, bendrininkavimo forma (šiuo konkrečiu atveju, organizuota grupė) aptariama nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį nedaro.

Kaltinamojo A. I. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o kaltinamųjų L. S., R. S. ir R. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamųjų R. S. ir R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors kaltinamieji A. I. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės prisipažino padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu iš dalies pakeitė parodymus, kurių esmė – savo vaidmenų menkinimas ir neigimas. Kaltinamasis A. I. teisiamajame posėdyje neigė buvęs nusikaltimų organizatoriumi, o kaltinamasis L. S. teigė veikęs su policijos pareigūnų žinia ir iš principo nusikalstamų veikų nepadaręs. Tokios kaltinamųjų pozicijos negalima traktuoti kaip prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir, juo labiau, kaip gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti kaltinamųjų A. I. ir L. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. buvimo. Kitokių kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgia padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą (nebuvimą), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Kaltinamasis A. I. padarė dvi nusikalstamas veikas - sunkų nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą, buvo šių nusikalstamų veikų organizatoriumi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, dirba, turi pozityvius šeiminius ir socialinius ryšius. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato keletą alternatyvių bausmių. Todėl kaltinamajam A. I. skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos, tačiau mažesnės už sankcijos vidurkį bausmės. Paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu, nes padarytos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, be to, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).

Kaltinamasis L. S. padarė dvi nusikalstamas veikas – sunkų nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą, jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo mažesnio pavojingumo, negu kaltinamojo A. I.. Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau kaltinamojo asmenybė apibūdintina neigiamai – jis daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, po šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis L. S. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas 2010-04-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu (iš dalies pakeistu 2010-07-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu), be to, 2010-05-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą iki šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis L. S. yra socialiai pavojingas, nelinkęs taisytis ir daryti pozityvių išvadų asmuo. Pažymėtina, kad remiantis BK 27 str. 1 d. kaltinamasis L. S. yra recidyvistas. Todėl kaltinamajam L. S. skirtina ne mažesnio dydžio bausmė, negu nusikaltimų organizatoriui. Paskirtos bausmės už šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1, 2 p.), o subendrinta bausmė – dalinio sudėjimo būdu su 2010-10-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme (BK 63 str. 4, 9 d.), į galutinę subendrintą bausmę įskaitant bausmę, atliktą pagal minėtus nuosprendžius ir nutartį.

Kaltinamasis R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas – sunkų nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą, organizuotoje grupėje atliko vykdytojo vaidmenį. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. S. nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, dirba, turi pozityvius socialinius ir šeiminius ryšius. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam R. S. skirtina bausmė, artima įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos minimumui. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1, 2 p.)

Kaltinamasis R. K. padarė dvi nusikalstamas veikas – sunkų nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą, organizuotoje grupėje atliko vykdytojo vaidmenį. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo R. K. teistumas išnykęs, tad jis laikomas teisiamu pirmą kartą, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, dirba, turi pozityvius socialinius ir šeiminius ryšius, jam nustatytas ribotas darbingumas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam R. S. skirtina bausmė, artima įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos minimumui. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1, 2 p.)

Daiktų ir dokumentų, turėjusių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaltinamajame akte nurodyti dokumentai ir dokumentų kopijos sudaro baudžiamosios bylos medžiagą ir savarankiškais daiktiniais įrodymais BPK 94 straipsnio prasme nelaikytini, todėl teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl jų nepasisako.

Kadangi kaltinamasis L. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šioje baudžiamojoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės nebetenka prasmės, todėl panaikintinos. Kitiems kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. I. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti A. I. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. I. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. I. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir A. I. nukreipti atlikti bausmę.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę L. S. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę L. S. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir keturiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti L. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2009 m. spalio 20 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje įskaitytą į bausmę laiką ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 23 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2009 m. spalio 30 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir R. S. nukreipti atlikti bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Į bausmės laiką įskaityti R. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2009 m. spalio 30 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir R. K. nukreipti atlikti bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis