Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje, kuria patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria į bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašą įtrauktas kreditinis reikalavimas po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kreditinio reikalavimo atsiradimo momentą. Skola R. Š. atsirado praėjus daugiau nei metams laiko po bankroto bylos iškėlimo R. P., todėl nėra teisinių pagrindų pripažinti R. Š. bankrutuojančio R. P. kreditore (suinteresuotu asmeniu) bankroto byloje.

10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad R. P. bankroto byla buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. sausio 23 d. Tuo tarpu kreditinis reikalavimas R. Š. atsirado 2019 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-85-460/2019, kuria buvo pakeistas Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tai skolos atsiradimo momentu laikoma 2019 m. kovo 18 d., t. y. skola R. Š. atsirado praėjus daugiau nei metams laiko po bankroto bylos iškėlimo R. P..

11. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog kreditoriai bankroto byloje turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius tik iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

12. Analizuojant byloje kilusį ginčą būtina pažymėti, jog teismų praktikoje yra išskiriamos dvi kreditorių kategorijos: senieji ir naujieji kreditoriai. Senieji kreditoriai yra tie, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Būtent dėl negalėjimo atsiskaityti visa apimtimi su senaisiais kreditoriais yra keliama bankroto byla (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1430-777/2016, 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1039-796/2017, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1571-613/2017, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1636-163/2017). Šiuo atveju nustatyta, jog kreditinis reikalavimas į skolininką R. P. apeliantei atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl aiškinant FABĮ 23 straipsnio „Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas“ nuostatas sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo įtraukti R. Š. ir jos finansinį reikalavimą, atsiradusį po bankroto bylos iškėlimo, į bankrutuojančio R. P. kreditorių sąrašą.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentu, kad R. Š. kreditinį reikalavimą pareiškė ir prašymą įtraukti apeliantę į kreditorių sąrašą teismui pateikė netinkamas subjektas.

14. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ne savo iniciatyva bankroto administratorius nustato kreditorių finansinius reikalavimus, o tik šiems pateikus raštiškus reikalavimus ir skolą pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis (iš teismui pateikto bankroto administratorės UAB „Alisanta“ 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymo matyti, jog R. Š. neteikė bankroto administratorei prašymo įtraukti ją į kreditorių sąrašą, nors bankroto administratorė siuntė apeliantei net du raštus) nustatyta, kad apeliantė bankroto administratorei UAB „Alisanta” neteikė kreditinio reikalavimo, todėl bankroto administratorė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą.

15. Fizinio asmens bankroto bylose kreditoriai į kreditorių sąrašus įtraukiami pareikštiniu būdu, reiškiančiu, kad jie turi pareikšti raštu finansinį reikalavimą, o nepareiškusieji reikalavimo kreditoriai nėra traukiami į kreditorių sąrašą, nors jų finansiniai reikalavimai ir būtų atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui priėmimo dienos. Taigi, nesant apeliantės prašymo įtraukti ją į kreditorių sąrašą, bankroto administratorei nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo.

16. Be to, pažymėtina, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais (FABĮ 23 str. 3 d.). Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kreditoriui praleidus terminą laiku pateikti kreditinį reikalavimą: pateikti kreditinį reikalavimą gali tik pats kreditorius tiesiogiai teismui; teismas gali atnaujinti terminą pateikti kreditinį reikalavimą tik pripažinęs termino praleidimo priežastis svarbiomis; teismas gali atnaujinti terminą tik pripažinęs reikalavimą pagrįstu.

17. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė praleisto termino atnaujinimo klausimo, nemotyvavo, kodėl pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis, kodėl laiko finansinį reikalavimą pagrįstu, kodėl šį klausimą nagrinėjo kreditinį reikalavimą pateikus netinkamam asmeniui.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto administratorės prašymas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Kadangi kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nedaro įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Apeliantė nurodo, kad už atskirojo skundo surašymą patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Prašo šias išlaidas priteisti iš pareiškėjo R. P..

21. Išlaidos už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, patenkinus atskirąjį skundą, priteistina suinteresuotam asmeniui R. Š. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo R. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Alisanta“ prašymą į kreditorių sąrašą įtraukti R. Š. ir patvirtinti jos 1 753,83 Eur finansinį reikalavimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. Š. iš pareiškėjo R. P. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.