Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B. (A. B.), bankroto administratorė S. P., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Pareiškėjas V. V. kartu su atskiruoju skundą pateikė naujus įrodymus t. y. 2015‑11-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-14951-911/2015 išrašą, A. S. 2016-02-04 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S1a-5765 kopiją, ieškinio Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, gauto 2016-03-21, išrašą, pranešimą dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo kopiją. Pažymėtina, jog pareiškėjas pateikė skundą antstoliui, kurio antstolis netenkino, bei skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės šių duomenų pateikti anksčiau, todėl atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pareiškėjo V. V. pateikti įrodymai pridėtini prie civilinės bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis, vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03291 duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog 2016-02-04 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S1a-5765, pagal kurį pareiškėjas V. V. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26). Pareiškėjas V. V. pateikė trečiajam asmeniui A. B. 2016-02-10 pranešimą „Dėl iškeldinimo ir nuosavybės teisės pažeidimo nutraukimo“, kuriuo prašė A. B. iki 2016‑03‑07 išsikelti su visais priklausančiais asmeniniais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2016-03-21 pareiškėjas V. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 27) dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, jis teismo 2016-08-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5610-889/2016 buvo tenkintas, t. y. skolininkas A. B. buvo iškeldintas iš minėto buto bei iš A. B., pareiškėjo V. V. naudai priteista 263,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo V. V. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų priteisimo antstolio A. S. kontoroje gautas 2016 m. spalio 21 d. (v. b. l. 1). Vykdomasis raštas, kurį pateikė pareiškėjas, išduotas 2016 m. spalio 20 d. (v. b. l. 2–3). Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03291 medžiaga nustatyta, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis ėmėsi įprastinių vykdymo veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcijoje, t. y. priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 7), skolininkui A. B. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą (v. b. l 8). Taip pat nustatė, kad skolininkas A. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)a“, ir išsiuntė šiai įmonei patvarkymą dėl skolos išieškojimo, juo pareikalavo nuo skolininko darbo užmokesčio kas mėnesį nuskaičiuoti įstatymuose numatytą sumą (v. b. l. 35–36). 2017-01-25 antstolio kontoroje gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad išskaitymai iš skolininko A. B. darbo užmokesčio negali būti atliekami, nes 2015 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jam iškelta fizinio asmens bankroto byla (v. b. l. 44–61). Gavęs šią informaciją bei ją patikrinęs, antstolis ir priėmė skundžiamą 2017 m. sausio 26 d. patvarkymą Nr. S1b-7384, kuriuo vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir FABĮ 20 straipsnio 1 dalimi užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03291 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5610-889/2016 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui (v. b. l. 66).

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nustatyta, jog antstolis A. S. pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03291 bei grąžino vykdomąjį raštą skolininko A. B. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus, kadangi byloje susiklostė situacija, kai sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo, atsiradusio esant įsiteisėjusiai nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir vykstant fizinio asmens bankroto procedūrai, vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo pareiškėjo argumentu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad V. V. kreditinis reikalavimas atsirado pareiškėjui iš varžytynių, vykusių 2015-09-28, įsigijus butą, kuris nuosavybės teise priklausė skolininkui A. B., todėl pripažino, jog pareiškėjo V. V. kreditinis reikalavimas, nepaisant vykdomojo rašto išdavimo dienos, yra atsiradęs anksčiau, t. y. dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes, iš kurių pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į skolininką. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas iš varžytinių, vykusių 2015-09-28, įgijo A. B. nuosavybės teise priklausiusį butą ir 2016-02-22 įregistravo savo nuosavybės teisę. Taigi ši data laikytina kaip teisinių santykių, atsiradusių iš turto pirkimo–pardavimo iš varžytynių, pabaiga. Įregistravus nuosavybės teisę, pareiškėjas įgijo visas teises į jam nuosavybės teise priklausančio turto valdymą, todėl kreipėsi į A. B. su raštu „Dėl iškeldinimo ir nuosavybės teisės pažeidimo nutraukimo“, kuriuo prašė iki 2016‑03‑07 su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi A. B. įpareigojimo neįvykdė, pareiškėjas V. V. 2016-03-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti A. B., taigi pradėjo naują procedūrą, kurios metu siekė įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-26 sprendimu įpareigojo A. B. išsikelti iš V. V. priklausančio buto bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimo teisė atsirado ne iš varžytynių, kurios prasidėjo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kildinamų teisinių santykių, tačiau iš teisinių santykių, kuriais trečiasis asmuo A. B. buvo iškeldintas iš V. V. priklausančio buto, ji prasidėjo A. B. atsisakius išsikelti iš buto ir V. V. 2016-03-21 pradėjus naują savarankišką teisminį procesą dėl A. B. ir kitų iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog trečiojo asmens A. B. fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta 2015-11-25, ši nutartis įsiteisėjo 2016‑01-14, tai yra iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl A. B. ir kitų iškeldinimo.Antstolis A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog CPK 626 str. 1 d. 3 p. numato, jog vykdomoji byla ir vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, o CPK 632 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad vykdomoji byla užbaigiama persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, kad fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ), kaip specialusis įstatymas, reglamentuoja fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus (Įstatymo 1 str.). FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog kreditoriai bankroto byloje turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius tik iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.Analizuojant byloje kilusį ginčą būtina pažymėti, jog teismų praktikoje yra išskiriamos dvi kreditorių kategorijos: senieji ir naujieji kreditoriai. Senieji kreditoriai yra tie, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Būtent dėl negalėjimo atsiskaityti visa apimtimi su senaisiais kreditoriais yra keliama bankroto byla. Šiuo atveju nustatyta, jog kreditinis reikalavimas į skolininką A. B. atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl aiškinant FABĮ 23 straipsnio „Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas“ nuostatas, darytina išvada, kad fizinio asmens bankroto byloje teismas tvirtina tik reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pažymėtina, jog FABĮ 20 str. 2 d. nustatyta, jog kreditoriaus reikalavimai, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo patenkinti antstoliui vykdant išieškojimą, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi atsižvelgdamas į specialiąsias įstatymų normas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog antstolis A. S. matydamas, jog bankroto byla A. B. buvo iškelta ir įsiteisėjo iki teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-5610-889/2016, neturėjo vadovautis CPK 626 str. nuostatomis bei stabdyti išieškojimo proceso, kadangi tai prieštarauja specialiosioms įstatymo nuostatoms, todėl jo priimtas patvarkymas yra neteisėtas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kreditinio reikalavimo atsiradimo momentą, todėl netinkamai taikė įstatymų nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio A. S. patvarkymas Nr. S1b-7384 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento perdavimo“ naikintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. S. patvarkymą Nr. S1b-7384 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento perdavimo“ panaikinti.