Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2098-802/2025, pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui J. V. dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos pakeitimo, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, skolos už kito tėvo naudai įvykdytą išlaikymo prievolę priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kazlų Rūdoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo priteisimo klausimas, sprendžia, kad tiek atsakovo su atskiruoju skundu, tiek ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.

15. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, t. y. po 300 Eur kiekvienam kas mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl ankstesniu teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini) bei skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos pakeitimo, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, skolos už kito tėvo naudai įvykdytą išlaikymo prievolę priteisimo.

18. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, taikymo ir priteisė iš atsakovo kiekvienai iš dukrų po 300 Eur kas mėnesį mokamo laikino materialinio išlaikymo. Tokio dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė tam, kad būtų patenkinti būtinieji šalių nepilnamečių vaikų poreikiai.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

21. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

22. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Ieškovė patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi, kad vienam vaikui per mėnesį yra reikalinga 350 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį, o atsakovo pagal Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-112-374/2022, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, Kauno apygardos teisme 2023 m. gegužės 25 d. priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-505-894/2023, ir pakeistas, teikiamo 100 Eur kiekvienai iš dukrų nepakanka, nes atsakovas su dukromis nebendrauja pagal nustatytą bendravimo tvarką, kai dukros su kiekvienu iš tėvų turėtų bendrauti pagal „50:50 procentų laiko“ modelį.

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas mėnesines pajamas sudaro 973,44 Eur suma, kuri susideda iš gaunamo 409,97 Eur darbo užmokesčio (žr. 2025 m. kovo 5 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesti bei kitas išmokas už 2025 m. sausio mėn.), 521,18 Eur netekto darbingumo / negalios pensijos ir 42,29 Eur vienišo asmens išmokos (žr. informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.). Be to, atsakovas ne tik gauna darbines pajamas ir valstybės skirtas išmokas, tačiau taip pat verčiasi žemės ūkio veikla. Skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovui priklausė viena transporto priemonė (priekaba) (žr. Kelių transporto priemonių registro 2025 m. vasario 25 d. išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones) ir šie nekilnojamojo turto objektai – du butai, trys žemės sklypai ir du statiniai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė, atlikta masinio vertinimo būdu, sudarė 81 507,50 Eur sumą (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. sausio 28 d. išrašai ir vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį duomenys).

26. Nors atsakovas negalėjimą teikti skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą grindžia įvykusia nelaime, dėl kurios neteko 55 procentų darbingumo, tačiau įvertinus atsakovo iki nelaimės gautą darbo užmokestį, t. y. 617,82 Eur, ir šiuo metu gaunamą – 409,97 Eur, matyti, jog darbo užmokestis labai ženkliai nepakito, be to, atsakovas gauna iš valstybės paramą. Pažymėtina ir tai, jog traumą atsakovas patyrė dar 2023 m. liepos mėn., t. y. beveik prieš du metus, todėl turėjo galimybę adaptuotis gyvenime su dabartine savo sveikatos būkle ir fizine padėtimi, tačiau duomenų, kad būtų bandęs susirasti geriau apmokamą darbą, nepateikė. Šiuo atveju vaikų interesai yra svarbiausi, o atsakovo sveikatos būklė nėra tokia bloga, jog būtų pagrindas pripažinti, kad jis neturėtų teikti savo vaikams adekvataus dydžio laikino išlaikymo. Teiginiai, jog jis gali prie vaikų priežiūros prisidėti kitais būdais, kelia abejonių, nes iš šalių pateiktos informacijos byloje matyti, jog atsakovas tuos beveik dvejus metus nuo tada, kai patyrė traumą, su dukromis nebendrauja, o įrodymų, kad dėjo visas įmanomas pastangas bendrauti irgi nepateikia, pvz. nors teigia, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukromis, tačiau nepateikė teismui duomenų, jog būtų kreipęsis į antstolę dėl ankstesniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Kauno apygardos teismo nutartimi) nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais vykdymo. Savo sunkios materialinės padėties atsakovas taip pat nepagrindė. Nors jo pajamos per mėnesį sudaro 973,44 Eur sumą, bet tai yra pajamos iš darbo užmokesčio ir valstybės išmokų, tačiau be to dar atsakovas užsiima ūkine veikla ir deklaraciją, kuria grindžia nuostolingą ūkinę veiklą, pateikė tik už 2023 m., todėl teismui nėra galimybės nustatyti, ar 2024 m. atsakovas gavo (negavo) pelno iš jo vykdomos ūkinės veiklos. Atsakovas turi ir nekilnojamojo turto, pvz., turi du butus, todėl, pavyzdžiui, viename iš jų gyvendamas pats, iš kito gali gauti pajamų jį nuomodamas, taip pat turi ir kito nekilnojamojo turto, kurį gali nuomoti ir gauti iš to pajamas. Atsakovas nepateikė ir kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo sunkią materialinę padėtį, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo, ypač atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas laikino išlaikymo dydžio klausimas, šalių vaikams iš atsakovo, kuris neprisideda prie vaikų auklėjimo ir priežiūros jokiais būdais, nepriteisti laikino išlaikymo ir palikti jį tokį, koks buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu, atskaičius mokesčius, jis yra 777 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

28. Pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur (70 Eur x 1,75). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

29. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl laikino išlaikymo priteisimo, kurio pagrindinis tikslas yra ne galutinai išspręsti šalių ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, bet užtikrinti pagrindinių vaikų poreikių patenkinimą iki ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas teisme, todėl būtent šia bazinės socialinės išmokos dydžio suma, įvertinus jos dydį atitinkamu laikotarpiu, turėtų būti sumažintas iš atsakovo prašomo priteisti laikino išlaikymo kiekvienam vaikui dydis. Taigi, nagrinėjamu atveju vienam šalių vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio sumą sudaro apie 327 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam priteisė po 300 Eur dydžio laikino išlaikymo sumą, o atsakovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateikė pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą šią sumą sumažinti, spręstina, jog tokio dydžio laikinas išlaikymas iš atsakovo priteistas pagrįstai.

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2025 m. vasario 25 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

33. Atsakovas atskirajame skunde prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog atsakovo atskirasis skundas nėra patenkintas, o išlaidas pagrindžiantys dokumentai apeliacinės instancijos teismui net ir nėra pateikti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.