Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ir atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrO apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRUI dėl skolos priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrO priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Įvertinęs pirminės ekspertinio tyrimo ataskaitos ir techninio tyrimo ataskaitos duomenis, teismas nusprendė, kad blogos būklės įrenginiai negali užtikrinti tinkamos biologinio apdorojimo įrenginių darbo kokybės, taip pat ir šiukšlių maišelių tinkamo praplėšimo.

19. Teismas konstatavo, kad paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti atlyginimo tik už suteiktas paslaugas, kurios patenkina kliento interesus, jeigu paslauga lieka nesuteikta ar suteikta netinkamai neatsiranda ir kliento pareigos ją apmokėti.

20. Iš pateiktų atliekų priėmimo aktų per 2021 m., teismas nustatė, kad iš ieškovės atliekos buvo priimamos būtent į sąvartyno III sekciją. Teikiamų sistemos išrašų skiltyje „Požymis“ pateikiama informacija „MBA 2D“ arba „MBA 3D“ reiškia, kad atliekos priimamos iš MBA įrenginių ir yra 2D (plokščios) frakcijos arba 3D (tūrinės) frakcijos, o išrašų skiltyje „Sąvartyno sekcija“ matoma, jog šios iš MBA įrenginių atvežtos atliekos šalintos būtent sąvartyno III sekcijoje. Teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja užmokesčio už netinkamą komunalinių atliekų sutvarkymą, todėl ieškinį atmetė.

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovės priteisti 1 798 669,40 Eur už nuo 2018 m. gruodžio mėn. perdirbtų komunalinių atliekų apmokėjimą. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtent nuo 2018 metų netinkamai vykdė savo sutartines prievoles ir dėl to jai neturėjo būti mokamas atlygis. Teismas nurodė nesant pagrindo remtis neįsiteisėjusiu 2022 m. sausio 24 d. sprendimu, o jokių kitų įrodymų nepateikta. Atsakovė pati pasirašė sąskaitas už atliktus darbus, už kuriuos ji mokėjo nustatyta tvarka.

22. Pasisakydamas dėl atsakovės reikalaujamos 51 427,43 Eur žalos, teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytas sutartis ieškovė privalėjo paruošti deginimui atliekas, pakraunant jas į sunkvežimius ar konteinerius. Kadangi nuo 2021 m. sausio mėn. ieškovė šios pareigos nebevykdė, atsakovė buvo priversta samdyti kitą tiekėją ir sumokėjo šią sumą per laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn.

23. Teismas nustatė, kad ieškovė trukdė atsakovei tikrinti MBA gamyklos veiklą, nesuteikdama galimybės atsakovei įrengti vaizdo kameras. Atsakovės atstovai patvirtino, jog ieškovė nepateikė reikalaujamo kiekio maišelių su atliekomis. Šie veiksmai vertintini kaip ribojimas kontroliuoti ieškovės veiklą. Sutarties 14.7 punkte nurodyta, kad operatoriui, nesudarant galimybių užsakovo atstovui patekti į įrenginius ar jų teritoriją ar kitokiu būdu kontroliuoti / stebėti operatoriaus atliekamų paslaugų teikimą, yra taikoma 1 000 Lt (289 Eur) už vieną pažeidimo dieną sankcija.

24. Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas pripažino, kad reikalaujama priteisti bauda skaičiuotina už 180 dienų, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 10 d. atgal (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas nurodė nesant pagrindo daryti nuolaidos atsakovei ir priteisti baudą už visą laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 8 d.; atsakovė buvo atstovaujama advokatų ir turėjo galimybę pateikti priešieškinį laiku, nepraleisdama ieškinio senaties termino, todėl teismas iš dalies tenkino atsakovės reikalavimą priteisdamas 52 131,60 Eur baudą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25. Ieškovė UAB „NEG Recycling“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai, o atsakovės VšĮ ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO priešieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas tarp šalių susiklosčiusią situaciją įvertino vienpusiškai, ignoruodamas ieškovės teiktus paaiškinimus ir įrodymus bei iš esmės tendencingai vertindamas tik atsakovės byloje išdėstytą poziciją ir pateiktus įrodymus.

25.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė MKA tvarkė netinkamai ir todėl atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove. Išvadą, jog MBA įrenginių būklė yra bloga, teismas padarė įvertinęs ŠRATC į bylą pateiktus dokumentus: 2022 m. vasario 7 d. Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų MBA įrenginių pirminę ekspertinio tyrimo ataskaitą bei 2022 m. kovo 10 d. Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų MBA įrenginių techninio ekspertinio tyrimo ataskaitą, kurie parengti jau po pagrindinės sutarties nutraukimo ir MBA įrenginių grąžinimo atsakovei, ieškovei nežinant ir nedalyvaujant.

25.3. Teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas. Padarydamas išvadą, kad blogos būklės įrenginiai negali užtikrinti tinkamos MBA įrenginių darbo kokybės, taip pat ir šiukšlių maišelių tinkamo praplėšimo, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja užmokesčio už netinkamą MKA sutvarkymą, teismas netyrė ir nevertino bei sprendime nepasisakė nei dėl vieno ieškovės pateikto argumento ir įrodymo, pvz., dėl ieškovės į bylą pateikto 2022 m. sausio 28 d. antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0136/22/03, kuris pagrindžia, jog, ŠRATC perimant MBA įrenginius, 2022 m. sausio 26 d. jie buvo veikiantys ir MKA buvo rūšiuojamos tinkamai; kitų su ieškiniu ir atsiliepimu į priešieškinį pateiktų įrodymų. Teismas deklaratyvias išvadas padarė įvertinęs tik atsakovės pateiktus dokumentus. Darydamas išvadas ne iš įrodymų visumos, teismas pažeidė ne tik pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, bet ir kasacinio teismo nustatytus įrodymų vertinimo standartus.

25.4. Teismo išvados yra prieštaringos. Viena vertus, teismas, byloje nesant jokių tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų, konstatavo, kad blogos būklės MBA įrenginiai negali užtikrinti tinkamos MBA įrenginių darbo kokybės ir todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja užmokesčio už netinkamą MKA sutvarkymą. Tačiau, kita vertus, pagrįstai atmesdamas atsakovės reikalavimą atlyginti jos neva patirtą 1 798 669,40 Eur žalą dėl netinkamo 2D atliekų frakcijos apdorojimo, nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtent nuo 2018 m. netinkamai vykdė savo sutartines prievoles ir dėl to jai neturėjo būti mokamas atlygis.

25.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog MBA įrenginių būklė yra bloga ir todėl MKA apdorojimo (išrūšiavimo) paslaugos negali būti teikiamos tinkamai. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad MBA įrenginiai, iki juos perimant atsakovei, buvo veikiantys ir ieškovė tinkamai teikė MKA apdorojimo (išrūšiavimo) paslaugas. Minėtas 2022 m. sausio 28 d. antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindžia, jog ŠRATC perimant MBA įrenginius 2022 m. sausio 26 d. jie buvo veikiantys ir MKA buvo rūšiuojamos tinkamai; taip pat 2021 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas; 2021 m. liepos 27 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto tyrimų protokolas; 2019 m. lapkričio 27 d. maišelių plėšytuvo patikrinimo aktas; 2021 m. rugsėjo 6 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2021 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kt. Aplinkos apsaugos departamentas 2020–2021 m. atliko iš viso net tris MBA įrenginių darbo patikrinimus ir jokių pažeidimų ar turto trūkumų (defektų) nenustatė.

25.6. Faktą, jog MBA įrenginiai ieškovės paslaugų teikimo metu buvo tinkamos kokybės, patvirtina ir tai, kad atsakovė apskritai kvestionavo tik dalies atliekų frakcijų netinkamą apdorojimą. Net ir 2D atliekų frakcijos dalį atsakovė laikė tinkamai apdorojama ir tai pripažino savo konkliudentiniais veiksmais – visą laikotarpį didelė dalis 2D atliekų frakcijos buvo vežama deginti į atliekų deginimo jėgainę Klaipėdoje. Dalis 2D atliekų frakcijos būdavo priimama sąvartyne. Sunkvežimius su techniniu kompostu atsakovė atsisakė priimti tik keletą kartų 2021 m. rugsėjo mėn. ir dėl techninio komposto vėliau nebereiškė jokių pretenzijų. Todėl šiuo atveju nėra jokio logiško paaiškinimo, kaip tie patys MBA įrenginiai, kurie teismo buvo pripažinti kaip blogos būklės, galėjo atkeliaujantį MKA srautą tais pačiais MBA įrenginiais dalinai apdoroti tinkamai (3D frakcija, atsijos, techninis kompostas), o dalinai (2D frakcija) jau netinkamai, be to ir dalį 2D atliekų frakcijos apdoroti tinkamai, o dalį – jau netinkamai.

25.7. Teismas išvadą dėl blogos MBA įrenginių būklės padarė įvertinęs išimtinai ŠRATC į bylą pateiktų, 2022 m. vasario bei kovo mėn. atliktų tyrimų, išvadas, tačiau šie patikrinimai nėra susiję su ieškovės veikla nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, jų išvados neįrodo, kad tokia MBA įrenginių padėtis buvo anksčiau.

25.8. Konstatavęs, kad MBA įrenginių būklė yra bloga ir dėl to blogos būklės MBA įrenginiai negali užtikrinti tinkamos MBA įrenginių darbo kokybės, teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė, kokią įtaką ataskaitose konstatuoti trūkumai, pvz., grindų ir kitų paviršių užterštumas ar paviršių korozija, galėjo turėti tinkamam paslaugų teikimui ir jų kokybei. Net jei MBA įrenginių būklė yra bloga, tai yra ŠRATC veiksmų pasekmė, nes ŠRATC vengė atsiskaityti su ieškove dar nuo 2021 m. birželio mėn., tačiau tuo pačiu reikalavo užtikrinti visapusišką pagrindinės sutarties vykdymą, įskaitant, ir MBA įrenginių tinkamą veikimą. Be to, MBA įrenginius ieškovė eksploatavo nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2022 m. sausio 26 d., todėl jie natūraliai dėvėjosi. Pagal sutartį ieškovė atsakinga tik už įrangos priežiūrą, aptarnavimą ir einamąjį remontą; kapitalinis remontas bei pakeitimas (atnaujinimas), kai tai objektyviai būtina, priklausė atsakovei.

25.9. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, maišelių praplėšėjas veikė tinkamai, tai patvirtina ieškovės pateikti, tačiau teismo nevertinti įrodymai. Pagrindinėje sutartyje ir pirkimo dokumentuose nėra įtvirtintas reikalavimas užtikrinti 100 proc. maišelių praplėšėjo darbo efektyvumą. Ieškovė per dvejus metus net keturis kartus buvo atlikusi maišelių praplėšėjo efektyvumo patikrinimus, jų metu gauti rezultatai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė užtikrino reikiamą maišelių praplėšimo efektyvumą. Be to, ieškovei suprojektavus ir pastačius MBA įrenginius, pati atsakovė 2016 m. juos priėmė ir pasirašė eksploatacijos pradžios aktą, vėliau, 2019 m., pati atliko MBA įrenginių maišelių atidarymo įrenginio efektyvumo patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog nesuplėšytų maišų kiekis siekia vos 2,2 proc. Ieškovės 2021 m. rugsėjo 6 d. atlikto maišelių praplėšimo patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad maišelių praplėšimo efektyvumas siekia 100 proc., t. y. visi šiukšlių maišai buvo suplėšyti. Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, nustatyta, kad maišeliai yra praplėšiami.

25.10. Neneigiant maišelių praplėšimo įrenginio svarbos MBA įrenginiams, maišelių praplėšėjas nėra vienintelis MBA įrenginys. MBA įrenginius sudaro visuma prietaisų ir įrenginių, kuriems visiems veikiant kartu pasiekiamas pagrindinėje sutartyje numatytas tikslas – MKA išrūšiavimas į atskiras frakcijas pagal pirkimo dokumentuose numatytas specifikacijas. Procentaliai iš Šiaulių miesto vežamų MKA sraute atliekos maišeliuose sudaro tik apie 40 proc., o iš likusių Šiaulių regiono savivaldybių jos sudaro tik apie 10 proc. Likusias MKA gyventojai krato tiesiai į konteinerius, iš kurių jos surenkamos į atliekų surinkimo sunkvežimius ir pristatomos į MBA įrenginius. Tokiu būdu didžioji dalis į MBA įrenginius atvykstančių MKA apskritai yra ne maišeliuose.

25.11. Konkliudentiniai ŠRATC veiksmai, priimant ieškovės teikiamų paslaugų pagal pagrindinę sutartį rezultatą, iš esmės paneigia tariamo pažeidimo dėl neva netinkamai apdorojamos 2D atliekų frakcijos buvimą. Atsakovė atsisakė priimti apdorotas atliekų frakcijas tik po to, kai byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – buvo laikinai uždrausta nutraukti pagrindinę sutartį. Ieškovei 2021 m. spalio 30 d. dėl ŠRATC neteisėtų veiksmų sustabdžius MKA priėmimą į MBA įrenginius, ŠRATC, po atsakovės dalininkų įsikišimo, 2021 m. lapkričio 4 d. vienašališkai, savo susigalvotu ir pagrindinėje sutartyje nenumatytu būdu, apskaičiavo ir padengė dalį susidariusio įsiskolinimo. Taigi, tokiu veiksmu pripažino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio iki lapkričio mėn. apskritai nemokėdama ieškovei tą darė be teisinio pagrindo.

25.12. Ieškovė pagal pagrindinę sutartį neturi pareigos krauti atliekų išvežimui deginti, todėl priešingai, nei nusprendė teismas, atsakovės reikalavimas dėl 51 427,43 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Teismas nenurodė, kas lėmė tokią išvadą. Deginimui skirtos atliekų frakcijos krovimo paslauga yra reguliuojama tarp šalių 2018 m. lapkričio 21 d. sudaryta papildoma sutartimi. Ieškovė ne kartą informavo ir įspėjo atsakovę, kad, atsakovei sustabdžius papildomos sutarties vykdymą, nebeteiks ir krovimo paslaugos, nes tam nebebus pagrindo; po to, kai atsakovė sustabdė papildomos sutarties vykdymą, ieškovė informavo atsakovę, jog geranoriškai šias paslaugas teiks iki 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl kaltinimas neatliekant pareigų pagal pagrindinę sutartį, nors jos kyla iš papildomos sutarties, o paslaugų teikimas pagal papildomą sutartį yra sustabdytas pačios atsakovės iniciatyva, yra nepagrįstas. Bet kokiu atveju atsakovės nurodyta ir teismo sprendimu priteista nuostolių suma nėra pagrįsta ir aiški.

25.13. Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovės reikalavimas priteisti jai baudą pagal pagrindinę sutartį už tai, kad ieškovė nesudarė galimybės patikrinti maišelio praplėšėjo efektyvumą bei nesuteikė galimybės atsakovei įrengti vaizdo kameras, yra nepagrįstas. Teismas tokio sprendimo nemotyvavo. Ieškovė neturi pareigos vykdyti su maišelių praplėšimo efektyvumo patikrinimu susijusių veiksmų (ypač taip, kaip to savo nuožiūra reikalavo atsakovė). Todėl neegzistuoja pagrindas ieškovei skirti pagrindinėje sutartyje numatytą baudą. Nėra įrodymų, kad ieškovė nebūtų leidusi ar būtų trukdžiusi atsakovei įgyvendinti kurį nors iš kontrolės būdų. Pagrindinė sutartis, nors ir numato plačias ieškovės veiklos kontrolės priemones, nenumato neribotos (begalinės) atsakovės teisės savo susigalvotomis priemonėmis ir būdais kontroliuoti ieškovės veiklą, taip pat nenumato tokio pobūdžio eksperimentų (patikrinimų) atlikimo pareigos; ŠRATC negali reikalauti tokių pagrindinėje sutartyje nenumatytų kontrolės veiksmų, kurie trikdo įprastą MBA įrenginių veiklą ir ieškovei kainuoja papildomai.

25.14. Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovė pagrįstai atsisakė leisti naudoti papildomas vaizdo kameras. Vadovaujantis pagrindinės sutarties 7.2.5 punktu, atsakovė turėjo teisę stebėti ir fiksuoti MBA įrenginių eksploatavimo procesą, įrenginių valdymo procesus ar atlikti kitus veiksmus. Ieškovė niekada nedarė jokių kliūčių atsakovės atstovams bet kada atvykti į MBA įrenginius ir gyvai stebėti ir kontroliuoti jų darbą, tikrinti MBA įrenginių būklę ir t. t. Ieškovė, būdama MBA įrenginių operatore, pati stebi MBA įrenginių teritoriją savo vaizdo stebėjimo kameromis. Ieškovė visada teigė, kad ji pati tokią funkciją atlieka ir, esant teisėtam ir pagrįstam pagrindui, gali suteikti konkrečius atitinkamus vaizdo stebėjimo kamerų duomenis, todėl papildomas teritorijos stebėjimas vaizdo kameromis nėra nei reikalingas, nei proporcingas. Be to, ieškovė, kaip darbdavys, yra atsakinga už savo darbuotojų asmens duomenų apsaugą, o atsakovė nepateikė atsakymo, kam bus prieinami, naudojami, kaip bus tvarkomi surinkti duomenys.

25.15. Žodinis bylos nagrinėjimas padėtų geriau išnagrinėti šią bylą nei jos sprendimas rašytinio proceso tvarka. Ginčas kilęs dėl specifinės ūkinės veiklos – MBA įrenginių eksploatacijos, todėl ginčo šalių, turinčių specialių žinių ir patirties, susijusios su atliekų apdorojimo (rūšiavimo) veikla, žodiniai paaiškinimai byloje turi esminę reikšmę, suvokiant visas ginčui svarbias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Be to, kai kurios ginčui svarbios aplinkybės yra susijusios su ikisutartiniais šalių santykiais, todėl geriausiai gali būti atskleistos ginčo šalims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdžiuose ir teikiant žodinius paaiškinimus.

26. Atsakovė ŠRAC atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Atsakovė neturi pareigos atsiskaityti už netinkamai teiktas paslaugas ir turi teisę į žalos atlyginimą.

26.2. Nors sprendime teismas ir nesirėmė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 pateiktais išaiškinimais, tačiau priėjo analogiškų išvadų, t. y., kad ieškovė netinkamai vykdė pagrindinę sutartį; nepagrįstai neleido MBA įrenginių stebėti vaizdo kameromis; turėjo pareigą pagal pagrindinę sutartį pakrauti atliekas į specialius sunkvežimius.

26.3. Dėl sprendimo dalies, kuria teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai nutraukė atliekų pakrovimą ir priteisė ŠRATC žalą dėl papildomai pirktų pakrovimo paslaugų. Pagal pirkimo dokumentus ieškovė privalo pakrauti atskiras atliekų frakcijas į specialius automobilius. Šią pareigą ilgą laiką ieškovė vykdė dar iki papildomos sutarties sudarymo. Kadangi atliekų pakrovimas į sunkvežimius vienareikšmiškai sureguliuotas pagrindinėje sutartyje, papildomos sutarties pasirašymas šios pareigos niekaip nepakeitė, o aiškumo dėlei aptarta, kad ir po biodžiovinimo (kaip ir iki šios paslaugos) atliekos turi būti vežamos deginti. Kadangi dalį pagrindinės sutarties paslaugų – atliekų pakrovimą į sunkvežimius – ieškovė visiškai nutraukė, dėl šios paslaugos dalies ŠRATC teko pirkti papildomas paslaugas iš trečiųjų asmenų; byloje pateikti įrodymai, tarp jų – ir paslaugos teikėjo patvirtinimas, kad prašoma priteisti suma buvo išleista atliekų pakrovimui į sunkvežimius prieš vežant jas deginti, nors šias paslaugas pagal pagrindinę sutartį turėjo teikti ieškovė.

26.4. Dėl priteistų netesybų. Pagrindinėje sutartyje yra numatytos itin plačios ŠRATC suteikiamos kontrolės teisės tiek dėl sutarties rūšies (paslaugų teikimo sutartis), tiek dėl sutarties specifikos – paslaugos užtikrina viešąją paslaugą; apmokamos viešomis lėšomis; įrenginiai – ŠRATC nuosavybė, įrengta už Europos Sąjungos paramą. Vadovaudamasi sutartimi suteikiamomis kontrolės teisėmis (kurių sąrašas sutartyje nėra baigtinis) ŠRATC siekė nustatyti maišelių praplėšėjo efektyvumą, t. y. nustatyti, ar yra išlaikomas reikalaujamas 95 proc. maišelių praplėšimas. Ieškovė nesudarė galimybių ŠRATC patikrinti maišelių praplėšėjo efektyvumą. Atsisakymas sudaryti sąlygas patikrinti jos teikiamas paslaugas yra ne tik neracionalus, tačiau ir pažeidžia sutarties sąlygas. Sutarties nuostatos suteikia teisę ŠRATC tiek stebėti, tiek ir fiksuoti MBA įrenginių operavimą 24 valandas per parą 365 dienas per metus. ŠRATC siekė teritorijoje, kurioje yra jai priklausantys MBA įrenginiai, vadovaujantis pagrindinės sutarties nuostatomis, įrengti vaizdo kameras. Prisidengdama duomenų apsaugos ar kitais reikalavimais ieškovė vilkino galimybę įrengti vaizdo kameras, o, kai jos galiausiai buvo įrengtos – uždengė jas, neleisdama vykdyti stebėjimo.

26.5. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti sumas pagal pagrindinę sutartį; teisės aktai ir pagrindinė sutartis nenumato pareigos atsiskaityti už netinkamai teikiamas paslaugas. Būtent paslaugos teikėjui tenka pareiga pagrįsti jo teiktų paslaugų realumą, kokybę bei pagrindą paslaugas apmokėti. Byloje turima informacija liudija, kad paslaugos buvo teikiamos netinkamai.

26.6. Maišelių praplėšimo efektyvumas yra aktualus, kad būtų pasiekiamas esminis pagrindinės sutarties tikslas – tinkamai atskiriamos ir apdorojamos bioskaidžios atliekos. Jei maišeliuose patalpintos atliekos taip ir lieka maišeliuose po jų apdorojimo MBA įrenginiuose, jos nėra nei išrūšiuojamos, nei apdorojamos, o keliauja tiesiai į sąvartyną, kuriame, biologiškai skaidžioms atliekoms yrant, išskiriamos gamtai kenksmingos dujos. Atsakovė įvertino, jog po apdorojimo MBA įrenginiuose siekiamos pristatyti atliekos neabejotinai sudėtyje turi daugiau kaip 5 proc. nepraplėštų maišelių, tai reiškia, kad pagrindinės sutarties reikalavimai nėra įgyvendinami.

26.7. Antstolis 2021 m. spalio 27 d. fiksavo patikrinimą, kurio metu rankiniu būdu buvo perskaičiuotas sunkvežimio, kuriame yra vežamos atliekos į sąvartyną po apdorojimo MBA įrenginiuose, atliekų svoris bei nepraplėštų maišų dalis. Šio patikrinimo metu iš viso sunkvežimyje buvusių atliekų svorio išskaičiavus tik nepraplėštus ir neištuštintus maišus tokių maišų svoris sudarė daugiau nei 16 proc., t. y. 11 proc. viršijo sutarties reikalavimą. Atgavusi MBA įrenginius atsakovė 2022 m. vasario 17 d. atliko jų būklės vertinimą, patikrinimo metu nustatyta, kad 32 proc. maišų net nebuvo praplėšta ir ištuštinta. Netinkamo maišų praplėšimo faktą užfiksavo ir 2021 m. spalio 22 d. MBA įrenginiuose patikrinimą atlikęs Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pastebėjęs šį trūkumą, turintį įtakos ir tinkamam atliekų sistemos veikimui, savo iniciatyva, išeinant už patikrinimo ribų, atkreipė dėmesį, kad maišelių netinkamo praplėšimo problemą reikia spręsti.

26.8. Byloje pateikti įrodymai pagrindžiantys, kad sąvartyno III sekcijoje, į kurią būtent ir keliauja atliekos iš MBA gamyklos po jų apdorojimo, yra susikaupęs perteklinis metano dujų kiekis. Vokietijos ekspertai nurodė, jog to priežastis gali būti netinkamas atliekų apdorojimas MBA įrenginiuose. Byloje pateikti atliekų priėmimo aktai per 2021 m., kuriuose atsispindi, jog iš ieškovės atliekos buvo priimamos būtent į sąvartyno III sekciją.

26.9. 2021 m. rugpjūčio 23–24 d. atsakovės darbuotojai vaizdo įrašuose užfiksavo, kaip ieškovės darbuotojai, pakrovę atliekas į konteinerį, prieš jį vežant į sąvartyną, užlipa ant konteinerio viršaus ir rankiniu būdu praplėšia maišelius tam, kad paviršiuje esančios atliekos atrodytų tinkamai apdorotos. Nurodytas aplinkybes liudijantys vaizdo įrašai yra pateikti byloje; šios aplinkybės ieškovė neneigė.

26.10. Į bylą pateiktos ekspertų išvados rodo, kad, vertinant MBA įrenginių būklę, yra akivaizdu, jog MBA įrenginiai nebuvo tinkamai prižiūrimi daugelį metų, todėl dėvėjosi neproporcingai greitai, atitinkamai reikšmingai ir sparčiai mažindami efektyvumą.

26.11. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė neužtikrino esminio pagrindinės sutarties tikslo – tinkamo komunalinių atliekų sraute esančio biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo, kadangi neproporcingai didelė ir kelis kartus pagrindinės sutarties reikalavimus viršijanti atliekų dalis taip ir likdavo šiukšlių maišuose.

26.12. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, MBA įrenginių perdavimo metu (t. y. 2022 m. sausio 26 d.) UAB „NEG Recycling“ neleido ŠRATC įsitikinti, ar MBA įrenginiai veikia tinkamai.

26.13. Ieškovės teikti įrodymai nepaneigia atsakovės pateiktų įrodymų ir išdėstytų aplinkybių. Ieškovės 2019 metais atliktas maišelių praplėšėjo patikrinimas (nors tokio paties patikrinimo atlikti su ŠRATC kartu 2021 metais kategoriškai nesutiko) nereiškia, kad praėjus dviem metams maišelių praplėšėjo efektyvumas buvo išlaikytas toks pats, koks buvo 2019 metais, ypač, atsižvelgiant į itin blogą MBA įrenginių būklę, paliktą 2022 m. sausio mėn.

26.14. 2021 m. rugsėjo 6 d. atliktas maišelių praplėšėjo patikrinimas negali būti laikomas nei objektyviu, nei reprezentatyviu: neaišku, kokios atliekos buvo patalpintos į maišelių praplėšėją; pasirinktas itin mažas maišelių kiekis (vos 100 vnt.) objektyviai negali liudyti, kad dešimtimis ar net šimtais kartų didesnėmis apkrovomis veikiantis maišelių praplėšėjas užtikrintų tokį patį efektyvumą; antstolio faktinių aplinkybių protokole nėra aptarta, ar atliekos iš maišelių yra ištuštintos, kadangi vien praplėšti maišelio nepakanka – atliekos iš maišelio privalo būti ištuštintos tam, jog maišelio turinys galėtų būti išrūšiuotas; atsakovės atstovai nebuvo pakviesti sudalyvauti patikrinime, nors maišelių praplėšėjo efektyvumą leisti patikrinti atsakovė prašė metus laiko. Analogiškai ir su 2021 m. gruodžio mėn. ieškovės atliktais patikrinimais.

26.15. ŠRATC, nustačiusi sutarties pažeidimus, priėmė sprendimą už netinkamai teikiamas paslaugas nemokėti. Ieškovės dėstoma pozicija, kad pagrindinė sutartis numato apmokėjimą už į MBA įrenginius priimtas atliekas, nepriklausomai nuo to, kas toliau su tomis atliekomis yra daroma, tik patvirtina nepriimtiną ieškovės požiūrį į pagrindinės sutarties vykdymą. Pareiga apmokėti už paslaugas kyla tik tada, jei paslauga suteikiama ir tai padaroma kokybiškai, o ne tada, jei paslauga yra vien pradedama teikti. Atitinkamai dalį ieškovės pateikiamų sąskaitų ŠRATC apmokėdavo iš dalies – atlikdavo mokėjimus tik už tą dalį atliekų, dėl kurių sutvarkymo nekilo problemų.

26.16. Byloje egzistuoja viešasis interesas; atsakovei yra pavesta atlikti valstybės deleguotąją atliekų tvarkymo funkciją visame Šiaulių regione. Viešasis interesas taip pat reikalauja, kad viešieji pinigai (gyventojų sumokami mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą) nebūtų naudojami apmokėti paslaugoms, kurios nėra teikiamos ar teikiamos nekokybiškai, ypač subjektui, kuris ne tik netinkamai vykdė sutartį, tačiau galbūt sutarties vykdymo metu atliko ir nusikalstamas veikas, dėl kurių ieškovė yra sulaukusi įtarimų ikiteisminiame tyrime.

26.17. Dėl pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka prašo spręsti teismo nuožiūra.

27. Atsakovė VšĮ ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmesta priešieškinio dalis ir priimti naują sprendimą – VšĮ ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 ir šiuo sprendimu teismai vieningai konstatavo, kad pagrindinės sutarties nutraukimo metu ir po jo egzistavo pagrindinės sutarties esminiai pažeidimai, sudarę prielaidas tiek pagrindinę sutartį nutraukti, tiek ir nemokėti ieškovei už netinkamai teikiamas paslaugas.

27.2. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė netinkamai teikė paslaugas ir iki 2021 m. birželio mėn., todėl už šį laikotarpį sumokėta suma dėl netinkamo paslaugų teikimo yra atsakovės žala. Pagrindinėje sutartyje nustatyta, kad turi būti užtikrintas kuo aukštesnis (95 proc.) maišelių praplėšimo efektyvumas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad maišelių praplėšėjo efektyvumas nebuvo užtikrintas ginčo laikotarpiu: atlikus į sąvartyną atliekas pristatančio sunkvežimio patikrą nustatyta, jog esama 16 proc. nepraplėštų maišų, po 2021 m. sausio 24 d., susigrąžinus MBA įrenginius, buvo atliktas išsamus įrenginio patikrinimas, kuriuo nustatyta, kad po komunalinių atliekų apdorojimo 32 proc. maišų lieka net nepraplėšta, netinkamo maišų praplėšimo faktą užfiksavo ir 2021 m. spalio 22 d. MBA įrenginiuose patikrinimą atlikęs Aplinkos apsaugos departamentas. Esminius ieškovės veiklos trūkumus fiksavo ir po MBA įrenginių perdavimo ŠRATC atlikta įrenginių būklės ekspertizė.

27.3. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad netinkama paslaugų kokybė egzistavo ilgą laiką iki ŠRATC nutraukė mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Dar 2017 metais, kaip ir 2021 metais, Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, jog po apdorojimo MBA įrenginiuose į sąvartyną yra vežamas srautas visiškai neapdorotų, taip ir likusių šiukšlių maišuose komunalinių atliekų, su patikrinimo aktu pateiktos ir fotofiksacijos.

27.4. Sąvartyne dėl netinkamų atliekų šalinimo yra susikaupęs perteklinis metano dujų kiekis. Siekdama nustatyti sąvartyno III sekcijoje, į kurią keliauja atliekos iš MBA gamyklos po jų apdorojimo, besikaupiančių dujų kiekį, ŠRATC kreipėsi į ekspertus Vokietijoje, kurie nurodė, kad metano dujų kiekis šioje sąvartyno sekcijoje yra perteklinis ir to priežastis – netinkamas atliekų apdorojimas MBA įrenginiuose. Jokios kitos žaliosios atliekos, kaip teigia ieškovė, ten nėra šalinamos. Šis metano dujų perteklius nesusikaupia per mėnesį ar du, o susiklosto dėl neapdorotų atliekų irimo sąvartyne ilgą laiką, todėl paslaugos yra teikiamos netinkamai ilgą laiką.

27.5. 2021 m. sausio 26 d. ŠRATC perėmus į savo valdymą MBA įrenginius, pasitelktų ekspertų MBA įrenginių būklei įvertinti išvados rodo, kad MBA įrenginiai nebuvo tinkamai prižiūrimi daugelį metų (galbūt nuo pat įrenginių eksploatavimo pradžios 2016 metais), todėl dėvėjosi neproporcingai greitai, atitinkamai reikšmingai ir sparčiai mažindami efektyvumą.

27.6. Ieškovė nuo 2018 metų, kai pradėta vykdyti papildoma biodžiovinimo sutartis, atliekas permaišydavo tarpusavyje taip jas blogai sutvarkydama. Ikiteisminiame tyrime, kuriame ieškovei pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo vykdant sutartis su ŠRATC, pateikti liudijimai patvirtina, kad ieškovė į bioskaidžias atliekas įmaišydavo 2D frakcijos atliekas, tai reiškia, jog šios atliekos nuo 2018 metų buvo sutvarkomos netinkamai.

27.7. Netinkamą paslaugų teikimą dar iki dalies mokėjimų nutraukimo patvirtina ieškovės elgesys paprašius leisti įsitikinti paslaugų kokybe. Pagrindinėje sutartyje išsamiai ir nebaigtiniu sąrašu aptartos atsakovei suteiktos teisės tikrinti ieškovės veiklą, įskaitant ir teisę tikrinti MBA įrenginių būklę, jų veikimą bei tai, ar jiems nėra reikalingas remontas. Dar 2021 m. vasario mėn. ŠRATC kreipėsi į ieškovę dėl vieno pagrindinių MBA įrenginių – maišelių praplėšėjo – veikimo patikrinimo, tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta. Toks vengimas ne tik savarankiškas pagrindinės sutarties pažeidimas (ką pripažino ir teismas kitoje civilinėje byloje), tačiau taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės, kaip paslaugos teikėjo, sąžiningumo.

27.8. Netinkamo paslaugų teikimo fakto įrodymas pagrindžia ieškovės veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti.

27.9. Patirtos žalos dydis buvo pagrįstas. Byloje paaiškintos aplinkybės patvirtina, kad po atliekų apdorojimo MBA įrenginiuose atliekos, išskaidytos į skirtingas frakcijas, toliau keliaudavo arba į sąvartyną, arba deginimui, arba tolesniam apdorojimui. Tos atliekos, kurios taip ir likdavo neišpakuotuose maišuose ir likdavo neapdorotos, į sąvartyną buvo vežamos kaip 2D frakcijos atliekos. Nuo 2021 m. birželio mėn. atsakovė, nustačiusi, kad su 2D atliekomis į sąvartyną keliauja net iš maišų neištuštintos atliekos, nutraukė mokėjimus būtent šioje paslaugų apimtyje (t. y. pagal 2D frakcijos atliekų svorį apskaičiuodavo šiai atliekų daliai tenkantį mokestį pagal sutartį ir jo nemokėjo). Analogišku būdu apskaičiuota ir priešieškiniu reikalaujama žala, t. y. ginčo laikotarpiu už 2D frakcijos atliekas apmokėta suma. Toks žalos apskaičiavimas yra kompromisinis, kadangi nėra reikalaujama grąžinti visų sumokėtų sumų, o prašoma priteisti tik dalį sumokėtų sumų už paslaugas.

27.10. Nors paslaugos buvo teikiamos netinkamai nuo 2017 metų, atsakovė žalą prašė priteisti už 3 metų laikotarpį iki priešieškinio pareiškimo, atsižvelgiant į taikomus ieškinio senaties terminus.

27.11. Priteisdamas tik dalį baudos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiga mokėti atmestas sumas ieškovei kilo 6 mėn. laikotarpiu iki priešieškinio pareiškimo. Priešieškinis pareikštas 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas leidžia reikalauti netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 9 d. Tik pati pirmoji už netesybas išrašyta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2021 m. gegužės 30 d., t. y. senaties terminas praleistas vos 9 dienomis. Atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, eilę tarp šalių vykstančių teisminių procesų, taip pat į itin mažą ieškinio senaties termino praleidimą, ieškinio senaties funkciją, šį ieškinio senaties terminą atsakovė prašė ir prašo teismo atnaujinti. Visos kitos sąskaitos už netesybas tapo mokėtinos jau po 2021 m. birželio 9 d., todėl papildomai iš ieškovės priteistina 16 508,34 Eur netesybų.

28. Ieškovė UAB „NEG Recycling“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; tenkinti ieškovės apeliacinį skundą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė netinkamai teikė paslaugas. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ir nepatvirtina fakto, kad ieškovė paslaugas teikė netinkamai, teismas jame nepasisakė, jog ieškovė netinkamai apdorojo mišrias komunalines atliekas ir tokio pagrindinės sutarties pažeidimo sprendime nekonstatavo; be to sprendimas neįsiteisėjęs.

28.2. Aplinkos apsaugos departamento 2017 metų patikrinimo aktas nepaaiškina, kodėl po jo surašymo atsakovė toliau iki pat 2021 m. rugpjūčio mėn. iš esmės be jokių kliūčių priiminėjo MBA įrenginiuose apdorotas atliekų frakcijas. Pažymėtina, kad šis patikrinimas buvo atliktas dėl pačios atsakovės ir jos valdomo Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno, o ne dėl ieškovės veiklos MBA įrenginiuose. Atlikus šį patikrinimą nebuvo nustatyta jokių realių pažeidimų, už kuriuos būtent ieškovei vėliau būtų paskirtos sankcijos ir nustatyti įpareigojimai ar veiklos apribojimai.

28.3. Pagrindinėje sutartyje ir pirkimo dokumentuose nėra įtvirtintas reikalavimas užtikrinti 100 proc. maišelių praplėšėjo darbo efektyvumą. Ieškovė per dvejus metus net keturis kartus buvo atlikusi maišelių praplėšėjo efektyvumo patikrinimus, jų metu gauti rezultatai patvirtina, kad ieškovė užtikrino reikiamą maišelių praplėšimo efektyvumą. Neneigiant maišelių praplėšimo įrenginio svarbos MBA įrenginiams, maišelių praplėšėjas nėra vienintelis MBA įrenginys; MBA įrenginius sudaro visuma prietaisų ir įrenginių, kuriems visiems veikiant kartu pasiekiamas pagrindinėje sutartyje numatytas tikslas – MKA išrūšiavimas į atskiras frakcijas pagal pirkimo dokumentuose numatytas specifikacijas.

28.4. Konkliudentiniai ŠRATC veiksmai priimant ieškovės pristatomas apdorotas (išrūšiuotas) atliekų frakcijas, t. y., kai priimamas ieškovės teikiamų paslaugų pagal pagrindinę sutartį rezultatas, iš esmės paneigia tariamo pažeidimo dėl neva netinkamai apdorojamų 2D atliekų frakcijos buvimą. Atsakovė atsisakė priimti apdorotas atliekas tik po to, kai byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei buvo laikinai uždrausta nutraukti pagrindinę sutartį.

28.5. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad metano dujos kauptųsi būtent tose atliekų frakcijose, kurias anksčiau šiame sąvartyne šalindavo ieškovė. Ieškovės sąvartyne šalinamos atliekos sudaro tik dalį visų sąvartyne šalinamų atliekų, t. y. be MBA įrenginiuose apdorotų atliekų, į jį taip pat patenka juridinių asmenų sukauptos ir žaliosios atliekos.

28.6. Antstolio T. U. 2022 m. sausio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindžia, kad ŠRATC perimant MBA įrenginius 2022 m. sausio 26 d., jie buvo veikiantys ir MKA buvo rūšiuojamos tinkamai, taigi, ieškovė tinkamai teikė MKA apdorojimo (išrūšiavimo) paslaugas, todėl už tai, jog ŠRATC, perėmusi MBA įrenginius, neturi resursų bei žinių tinkamam jų eksploatavimui, ieškovė negali būti laikoma atsakinga. Be to faktą, kad MBA įrenginiai buvo tinkamos kokybės ieškovės paslaugų teikimo metu, patvirtina ir tai, jog atsakovė apskritai kvestionavo tik dalies atliekų frakcijų netinkamą apdorojimą.

28.7. Net jei ir būtų konstatuota, kad MBA įrenginių būklė po MBA įrenginių grąžinimo atsakovei šiuo metu yra bloga, tyrimai, kurie buvo atlikti 2022 m. vasario, kovo mėn., niekaip neįrodo, jog tokia MBA įrenginių padėtis buvo anksčiau. Be to, juos atsakovė atliko vienašališkai, todėl ieškovė negali būti įsitikinusi, kad ne pati ŠRATC, tarp šalių egzistuojant konfliktiškiems santykiams bei vykstant teisminiams procesams, tyčia nesugadino MBA įrenginių.

28.8. Pagal pagrindinę sutartį ieškovė atsakinga tik už įrangos priežiūrą, aptarnavimą ir einamąjį remontą, o įrangos kapitalinis remontas bei pakeitimas (atnaujinimas), kai tai objektyviai būtina, yra ŠRACT atsakomybė.

28.9. Ikiteisminis tyrimas, kurį iniciavo ŠRATC, atliekamas ne dėl pagrindinės sutarties vykdymo, tačiau tik dėl biodžiovinimo paslaugų, kurios buvo teiktos pagal papildomą sutartį. Dėl papildomos sutarties vykdymo tarp šalių kilęs ginčas yra sprendžiamas kitoje Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-133-569/2022. Ieškovės ir vieno iš ieškovės darbuotojų atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, atsakovė į bylą teikė selektyviai atrinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą.

28.10. Pagrindinė sutartis, nors ir numato plačias ieškovės veiklos kontrolės priemones, nenumato neribotos (begalinės) atsakovės teisės savo pačios susigalvotomis priemonėmis ir būdais kontroliuoti ieškovės veiklos.

28.11. Nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė paslaugas teikė netinkamai ir tokiu būdu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, atsakovės reikalavimas atlyginti jos neva patirtą 1 798 669,40 Eur žalą dėl netinkamo 2D atliekų frakcijos apdorojimo yra nepagrįstas. Atsakovė bet kuriuo atveju neįrodė patirtos žalos – savo nuostolių dydžiui pagrįsti pateiktoje buhalterinėje pažymoje matematiškai apskaičiuota suma, kurią atsakovė sumokėjo už 2D atliekų frakcijos apdorojimą, tačiau ignoruota, pvz., kad dalis šios atliekų frakcijos buvo išvežta deginti į atliekų deginimo jėgainę Klaipėdoje, o dalis priimta ir pašalinta sąvartyne dar prieš trejus metus.

28.12. Nepagrįstas reikalavimas priteisti atsakovei 68 639,94 Eur baudą pagal pagrindinę sutartį už tai, kad ieškovė neva atsisakė sudaryti galimybę patikrinti maišelio praplėšėjo efektyvumą. Ieškovė neturi pareigos vykdyti su maišelių praplėšimo efektyvumo patikrinimu susijusių veiksmų (ypač taip, kaip to savo nuožiūra reikalavo atsakovė). Ieškovė pagrįstai atsisakė leisti naudoti papildomas vaizdo kameras. Jei Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų priešingai, atsakovei negali būti priteista visa reikalaujama 68 639,94 Eur suma, nes atsakovė reikalauja baudos priteisimo už 8 mėn. laikotarpį. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė buvo atstovaujama advokatų ir turėjo galimybę pateikti priešieškinį laiku, nepraleisdama ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo ir iš dalies tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir rašytinių paaiškinimų

31. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių turėtų būti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu teismo sprendimu ginčas yra išspręstas teisingai. Savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę išdėstyti ir yra išsamiai išdėstę apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos. Dėl to nėra būtinybės bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33. Atsakovė ŠRATC Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-631-330/2022 bei ja paliktą galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi šie procesiniai sprendimai turi res judicata (teismo išspręstas klausimas) teisinę galią, juose nustatytos prejudicinę galią šiai bylai turinčios aplinkybės. Ieškovė UAB „NEG Recycling“ prašo šių rašytinių paaiškinimų nepriimti.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, atsižvelgdama į apeliacinio proceso paskirtį, laiko, jog rašytiniuose paaiškinimuose teikiama pozicija vertintina kaip apeliaciniame skunde jau išdėstytos atsakovės pozicijos papildymas, remiantis kitoje byloje teismo įvertintomis aplinkybėmis, kuris, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nėra leidžiamas. Todėl ieškovės rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės (ribų)

37. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės iš viso 500 270,70 Eur sumą už 2021 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. bei 2022 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas, nes, nors atsakovė ir padengė dalį įsiskolinimo už 2021 m. birželio–rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas, ji nėra apmokėjusi vėliau ieškovės teiktų PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, į MBA įrenginius patenkantys maišeliai, kuriuose yra atliekos, nebuvo tinkamai praplėšiami, todėl atliekos nebuvo toliau išrūšiuojamos; atitinkamai paslaugos pagal sutartį nėra suteikiamos, todėl, nepasiekiant pagrindinio sutarties tikslo, nekyla pareiga už jas sumokėti. Dėl dalies paslaugų teikimo nutraukimo ir netinkamai teiktų paslaugų atsakovė nurodė patyrusi 1 850 096,83 Eur žalą, kurią, kaip ir 68 639,94 Eur baudą, prašė priteisti iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja užmokesčio už netinkamą komunalinių atliekų sutvarkymą. Teismas tenkino priešieškinio dalį dėl 51 427,43 Eur žalos priteisimo, nustatęs, kad ieškovė nevykdė pakrovimo pareigos ir atsakovė turėjo samdyti kitą tiekėją, bei dėl 52 131,60 Eur baudos dalies (už 6 mėn. laikotarpį) priteisimo ieškovei apribojus atsakovės teisę kontroliuoti ieškovės veiklą; kitą priešieškinio dalį atmetė, padaręs išvadą byloje nesant įrodymų, kad ieškovė nuo 2018 metų netinkamai vykdė savo sutartines prievoles. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieškovė atliekas tvarkė tinkamai. Atsakovės įsitikinimu, byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė netinkamai teikė paslaugas ir iki 2021 m. birželio mėn., todėl už šį laikotarpį sumokėta suma dėl netinkamo paslaugų teikimo yra atsakovės patirta žala, o, esant viešajam interesui ir senaties terminą praleidus vos 9 dienomis, turėjo būti priteista visa priešieškiniu pareikalauta sutartinių netesybų (baudos) suma.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

39. Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, teisingai nusprendė, jog atsakovei nekyla pareiga apmokėti ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už netinkamai suteiktas paslaugas, o atsakovė neįrodė, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles dar iki kilusio ginčo dėl neatsiskaitymo.

Dėl ieškovės suteiktų paslaugų kokybės

40. Kaip minėta, sudaryta pagrindine sutartimi šalys sutarė dėl mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir su jomis susijusių paslaugų teikimo. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

41. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

42. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

43. Pagal pagrindinės sutarties 1.1.4 punktą paslaugos – atliekų apdorojimas įrenginiuose ir su atliekų apdorojimu susijusios skirtos paslaugos, identifikuotos techninėje specifikacijoje / užsakovo reikalavimuose, kurias operatorius teiks užsakovui visą sutarties galiojimo laikotarpį, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir už tiekėjo (operatoriaus) pasiūlyme bei sutartyje nustatytą paslaugų teikimo kainą. Paslaugų kaina – reiškia pasiūlyme nurodytą ir šioje sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį, mokamą litais ar kita oficialia Lietuvos Respublikos valiuta (jeigu litas būtų pakeistas kita oficialia valiuta sutarties galiojimo metu) už vieną toną atliekų, kurį už atliekų apdorojimą įrenginiuose ir jų tinkamą tolimesnį sutvarkymą, turi pareigą sumokėti užsakovas (sutarties 1.1.5 punktas). Kaip minėta, pagal pagrindinės sutarties 2.1 punktą operatorius įsipareigojo valdyti ir prižiūrėti įrenginius sutartyje nustatyta tvarka, priimti ir apdoroti laikantis sutarties reikalavimų atliekų vežėjų ir (ar) užsakovo atvežamas atliekas bei suteikti kitas su atliekų apdorojimu susijusias paslaugas, nurodytas techninėje specifikacijoje, o užsakovas įsipareigojo užtikrinti atliekų tiekimą operatoriui bei mokėti paslaugų kainą. Paslaugų kaina yra 59 Lt (17,09 Eur) be PVM už 1 toną operatoriui perduotų ir tinkamai, laikantis sutarties reikalavimų, apdorotų komunalinių atliekų (sutarties 10.2 punktas). Paslaugos turi būti teikiamos laikantis operatoriaus pasiūlyme ir pirkimo sąlygose, įskaitant techninę specifikaciją, ir šią sutartį nustatytų reikalavimų (sutarties 2.4 punktas). Sutarties 5.7 punktu operatorius įsipareigojo užtikrinti užsakovui, kad įrenginiai bus veikiantys taip, kad ne trumpiau nei 2 (dvejus) kalendorinius metus nuo šios sutarties pabaigos (išskyrus šios sutarties 18.4 punkte numatytus atvejus ir atvejus kuomet sutartis pasibaigia ne dėl operatoriaus kaltės) atitiks minimalius pirkimo dokumentų III skyriuje Techninės specifikacijos nurodytus veikimo rodiklius, bus išlaikomas įrenginių našumas (tinkamas atliekų apdorojimas).

47. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su tokia teismo išvada, nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, pvz., dėl 2022 m. sausio 28 d. antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris pagrindžia, jog ŠRATC perimant MBA įrenginius 2022 m. sausio 26 d., jie buvo veikiantys ir MKA buvo rūšiuojamos tinkamai, ir dėl kitų ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia tinkamą maišelių praplėšėjo veikimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytų įrodymų turinį, sprendžia, jog jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados.

48. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktas 2019 m. lapkričio 27 d. MBA įrenginių maišų atidarymo įrenginio efektyvumo patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, jog maišų atidarymo įrenginys dirba pakankamai efektyviai, kadangi nesuplėšytų maišų liko 2,2 proc. (iš 1 000 vnt. į įrenginius pakrautų maišų nesuplėšyta 22 vnt.), nėra aktualus, kadangi nagrinėjamas ginčas kilo 2021 m. pavasarį, t. y. praėjus apie pusantrų metų nuo patikrinimo. Be to, pati ieškovė skunde pripažįsta, kad MBA įrenginiai ieškovės buvo eksploatuojami nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2022 m. sausio 26 d., kuomet MBA įrenginiai buvo perduoti atsakovei, ir dėl nuolatinio veikimo ir MKA tvarkymo natūraliai dėvisi. Taigi, dėl natūralaus dėvėjimosi atitinkamai gali kisti ir jų efektyvumas.

49. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nei ieškovės pateiktas antstolio T. U. 2021 m. rugsėjo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atliekant maišelių plėšymo įrenginio efektyvumo eksperimentą, kuriame nurodyta, jog iš 100 į maišelių plėšymo įrenginį pakrautų nepraplėštų šiukšlių maišų sveikų (nepraplėštų) nebuvo, 2021 m. gruodžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atliekant maišelių plėšymo įrenginio efektyvumo eksperimentą, kuriame nurodyta, kad iš 120 į maišelių plėšymo įrenginį pakrautų nepraplėštų šiukšlių maišų pilnai neiškratyti buvo keturi maišai, nepatvirtina MBA įrenginių būklės ir jų veikimo tinkamumo, kadangi antstolis įrenginių būklės nefiksavo, o atlikti efektyvumo eksperimentai nelaikytini patikimais dėl mažo tirtų maišelių kiekio, lyginant su 2019 m. lapkričio 27 d. efektyvumo patikrinimo aktu ar atsižvelgiant į techninių reikalavimų 2.1.3.1 punkte įtvirtintą nustatą, jog bendras mechaninio rūšiavimo įrenginių našumas turi būti ne mažesnis kaip 25 t/h; be to, nėra aptarta, ar atliekos iš maišelių yra ištuštintos, kadangi vien praplėšti maišelio nepakanka – atliekos iš maišelio privalo būti ištuštintos tam, kad maišelio turinys galėtų būti išrūšiuotas. Antstolio T. U. 2022 m. sausio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, fiksuojant UAB „Neg Recycling“ operuojamų MBA įrenginių perdavimo ŠRATC eigą, kuriame nurodyta, jog, ieškovės darbuotojams paleidus MBA įrenginius, MBA įrenginiai veikė ir pradėjo rūšiuoti juose likusias mišrias komunalines atliekas, taip pat nepatvirtina MBA įrenginių veikimo tinkamumo, kadangi antstolis nefiksavo įrenginių būklės bei jų efektyvumo.

50. Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. patikrinimo aktas taip pat, priešingai nei teigia ieškovė, nepagrindžia tinkamo maišelių praplėšėjo veikimo, nes jame, įvertinus ieškovės 2021 m. rugsėjo 6 d. atlikto efektyvumo eksperimento rezultatus bei vizualiai palyginus plėšytuvo įrenginio užfiksuotus vaizdus, rekomenduota įvertinti šio įrenginio efektyvumą su tikslu, kad maišai ne tik būtų suplėšyti / įdrėksti, bet ir jų turinys būtų išbyrėjęs, kas pagerintų mechaninį atliekų rūšiavimo efektyvumą. Taigi, šiame akte taip pat nefiksuota MBA įrenginių būklė ir kokybiška MBA įrenginių veikla, o rekomenduota įvertinti įrenginio efektyvumą.

51. Vieninteliai dokumentai, kuriuose buvo vertinama MBA įrenginių būklė ir jų veikimas – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros prof. dr. V. J. parengta 2022 m. vasario 7 d. ŠRATC Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių pirminė ekspertinio tyrimo ataskaita bei 2022 m. kovo 10 d. techninio ekspertinio tyrimo ataskaita, kurias išsamiai įvertino ir jomis pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Duomenų, paneigiančių padarytas išvadas, ieškovė nepateikė.

52. Pirminėje ekspertinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad objekto vertinimas / tyrimas atliktas tikslu įvertinti Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių būklę, našumą bei kokybinius darbo parametrus ir konstatuoti nustatytos būklės priežastis. Objekto vertinimo / tyrimo metu, kuomet buvo planuota MBA įrenginių apžiūra tikslu nustatyti įrenginių techninę būklę, našumą bei darbo kokybinius parametrus, paaiškėjus galimai esant MBA įrenginių esminių techninių trūkumų, kurie dėl įrenginių paviršių užterštumo bei korozijos negalėjo būti pilnai įvertinti, nuspręsta apsiriboti įvertinimu įrangą paleidžiant be technologinės apkrovos. Nustatyta, kad MBA įrenginių būklė (maišelių plėšytuvo, balistinio separatoriaus, konvejerių, magneto, pasukamųjų konvejerių, kompresoriaus ir kt.) bloga / labai bloga. Visi įrenginiai padengti storu dulkių sluoksniu (itin aktyvinančiu koroziją), todėl neįmanoma net apytiksliai pasakyti visų įrenginių rėminių konstrukcijų mechaninio pažeidimo laipsnio (įtrūkimų ir pan.), korozinių pažeidimų masto, gylio. Vertinant maišelių plėšytuvą, nustatyta gausi paviršių korozija; sudilę būgno apsaugos leidžia šiukšlėms patekti į vidinius mechanizmus ir trikdyti darbą (net ir išvalius įrenginį jis dirbs efektyviai trumpą laiką, daugiausiai 2-3 savaites dėl visiškai susidėvėjusių atplėšimo būgno segmentų maišų atidarymo kokybė bus prasta ir dėl pernelyg didelio atplėšimo peilių kampo nudilimų); sudilę darbiniai elementai, pradėjusi gesti hidraulinė sistema (išdilęs cilindrų tvirtinimas); sulaužytas viršutinis plėšytuvo gaubtas – nevyksta dulkių išsiurbimas iš įrenginio kameros; matyti savavališkų konstrukcijos perdirbimų – sumontuoto transporterio juostos šoninį poslinkį (dilimą) ribojantys šoniniai ritinėliai (t. y. šalinama pasekmė, bet ne priežastis); izoliacine juosta užklijuoti plėšytuvo bunkerio lazeriniai jutikliai (dėl to atlieka į tolimesnę rūšiavimo įrangą dozuojama netolygiai, prastėja išrūšiavimo kokybė); valdymo spintos vidus dulkėtas, nes išimtas filtravimo elementas tam, kad nekaistų (tai trumparegiškas sprendimas, nes elektronikos kaitimas laikinai sumažinamas, bet elektronikos elementų padengimas dulkėmis didina trumpojo jungimo riziką); mechaniškai pažeisti elektros kabelius laikantys loveliai (tarp valdymo spintos ir maišelių plėšytuvo); rankiniu būdu įrenginys nepaleidžiamas (valdymo problemos elektrinėje dalyje).

53. Techninio ekspertinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad objekto vertinimo / tyrimo tikslas – Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų MBA gamyklos įrenginių bendrosios techninės būklės, našumo bei kokybinių darbo parametrų įvertinimas ir nustatytos būklės priežasčių konstatavimas. Dėl MBA gamyklos įrenginių paviršių užterštumo bei korozijos objekto vertinimo / tyrimo metu (atlikto 2022 m. vasario 3 d.) įrenginiuose esminių techninių trūkumų nebuvo galima pilnai įvertinti, todėl buvo apsiribota įvertinimu įrangą paleidžiant be technologinės apkrovos, o detalesnis vertinimas nukeltas vėlesniam laikotarpiui, kai įrenginiai bus nuvalyti (išsamesnis konstrukcinis ir įrenginių našumo vertinimas buvo atliekamas 2022 m. vasario 14 d.). 2022 m. vasario 14 d. tęsiant MBA gamyklos įrenginių techninės būklės vertinimą / tyrimą buvo atliktas įrenginių našumo tyrimas, išanalizuotos prielaidos maišelių plėšytuvo kokybiniams parametrams pasiekti. Techninio ekspertinio tyrimo ataskaitoje, vertinant maišų plėšytuvo būklę, nurodyta, kad maišų plėšytuvo darbo kokybiniai parametrai: iškratytų šiukšlių maišelių procentas pagal gamintoją ne mažesnis už 95 proc. Gamintojo reikalavimai įrenginio atplėšimo būgno ,,dantų“ nudilimui – ne daugiau 6 mm. Realiai apie pusės atplėšimo ,,dantų“ nudilimas yra didesnis už šį įvardintą dydį, todėl maišų plėšytuvas netenkina gamintojo įvardintų konstrukcinių reikalavimų. Tai patvirtina 2022 m. vasario 17 d. atliktas maišų plėšytuvo efektyvumo kontrolinis tyrimas, kurio faktą registravo antstolis R. K.. Maišų plėšytuvas nepažeidė 32,12 proc. maišelių. Padaryta išvada, kad Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų MBA gamyklos įrenginių techninė būklė, darbo našumas ir kokybiniai parametrai, sąlygojami pernelyg didelių apkrovų bei sistemingos priežiūrų bei remonto sistemos nevykdymo blogi / labai blogi, neatitinka techninėje dokumentacijoje nurodytų verčių, todėl MBA technologijos įrenginiams reikalingas skubus kapitalinis remontas arba dalies jų pakeitimas naujais.

54. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-631-330/2022, išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą dėl sutarties nutraukimo (CPK 182 straipsnio 2 dalis), nustatė, jog atsakovė 2021 m. kovo 25 d. pareikalavo pakartoti prieš maždaug 1,5 metų (2019 m. lapkričio 27 d.) atliktą maišų plėšytuvo efektyvumo tyrimą, t. y. atlikti eksperimentą su iš bendro šiukšlių srauto atrinktais 500 vienetų maišelių. Kaip matyti iš ieškovės raštų atsakovei, ieškovė tokį eksperimentą atlikti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė savo raštuose patvirtino, jog mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kaip ir bet kokia kita įranga, ją naudojant nusidėvi, atsakovės pageidavimas atlikti dvigubai mažesnės apimties, nei buvo atliktas 2019 m. lapkričio 27 d., mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių patikrinimą laikytas racionaliu. Tokio patikrinimo rezultatai sudarytų sąlygas sutarties šalims įvertinti įrangos būklę, o nustačius netinkamą įrangos veikimą – imtis veiksmų pašalinti trūkumus, sumažinti įrangos nusidėvėjimą, arba priešingai – būtų patvirtinta ieškovės pozicija, kad įranga veikia tinkamai ir efektyviai.

55. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, kad MBA įrenginių patikrinimas buvo atliktas 2019 m. lapkričio 27 d., ieškovė pripažino, jog įrenginiai dėvisi, o atsakovė nuo 2021 m. kovo 25 d. reikalavo pakartoti efektyvumo tyrimą, tačiau ieškovė tai daryti atsisakė, nors pati inicijavo 2021 m. rugsėjo 6 d. antstolio fiksuotą eksperimentinį tyrimą, 2021 m. gruodžio 23 d. eksperimentinį tyrimą ir kt., kurie neatitinka išsamumo ir patikimumo kriterijų, kad vieninteliai išsamūs įrenginių techninės būklės vertinimo ir našumo tyrimai atlikti įrenginius perdavus atsakovei, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertinio tyrimo ataskaitomis ir nusprendė, kad blogos būklės įrenginiai negali užtikrinti tinkamos biologinio apdorojimo įrenginių darbo kokybės, taip pat ir šiukšlių maišelių tinkamo praplėšimo, atitinkamai ieškovė nepagrįstai reikalauja užmokesčio už netinkamai suteiktas paslaugas.

56. Pasisakant dėl ieškovės argumentų, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atliktų dalinių mokėjimų pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Nagrinėjamu atveju argumentų bei įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji nuo 2021 m. birželio mėn. ieškovei apmokėjo dalį teiktų paslaugų, įvertinusi tinkamai apdorotų atliekų proporciją (t. y. visos paslaugos, išskyrus 2D frakcijos atliekų tvarkymą), atsakovės pateiktų skaičiavimų, ieškovė nepateikė.

57. Nors ieškovė nesutikimą su skundžiamu sprendimu argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė tinkamai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, ar nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje jos pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės (nustatytas tinkamas maišelių plėšytuvo veikimas), nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas, nors detaliai neaptarė visų ieškovės pateiktų bei kitų byloje esančių įrodymų, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko yra pagrįstos byloje surinktais duomenimis, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

Dėl žalos priteisimo (priešieškinio reikalavimų)

58. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės žalos atlyginimą: 1) 51 427,43 Eur ieškovei nutraukus dalies paslaugų teikimą – atsisakius pakrauti atliekas, kurios po apdorojimo MBA įrenginiuose yra vežamos deginimui, atsakovei teko papildomai šias paslaugas pirkti iš trečiųjų asmenų; 2) 1 798 669,40 Eur ieškovei neužtikrinus tinkamo 2D frakcijos atliekų sutvarkymo, reikalaujamo pagal pagrindinę sutartį – ieškovė nepasiekė pagrindine sutartimi reikalaujamo 95 proc. mišrių komunalinių atliekų maišelių praplėšimo efektyvumo, nuo 2018 m. gruodžio mėn.; 3) 68 639,94 Eur – sankciją dėl netinkamo pagrindinės sutarties vykdymo pagal pagrindinės sutarties 14.7 punktą nuo 2021 m. balandžio mėn.

59. Skundžiamu sprendimu teismas atsakovės reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovės 51 427,43 Eur už papildomai atsakovės pirktas paslaugas bei 52 131,60 Eur baudą, apskaičiavęs už 180 dienas nuo priešieškinio pareiškimo, reikalavimą dėl 1 798 669,40 Eur žalos atlyginimo atmetė. Ieškovė nesutikimą su patenkinta atsakovės priešieškinio dalimi argumentuoja pareigos krauti atliekų jų išvežimui deginti pagal pagrindinę sutartį nebuvimu bei tuo, kad nors pagrindinė sutartis ir numato plačias ieškovės veiklos kontrolės priemones, tačiau nenumato neribotos atsakovės teisės kontroliuoti ieškovės veiklos, ŠRATC negali reikalauti pagrindinėje sutartyje nenumatytų kontrolės veiksmų, kurie trikdo įprastą MBA įrenginių veiklą ir ieškovei kainuoja papildomai. Atsakovė nesutinka su priešieškinio dalimi dėl 1 798 669,40 Eur žalos atlyginimo, teigdama, kad netinkama paslaugų kokybė egzistavo ilgą laiką iki ŠRATC nutraukė mokėjimus pagal pagrindinę sutartį, bei kad senaties terminas dėl baudos priteisimo praleistas vos 9 dienomis, atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, ne vieną tarp šalių vykstantį teisminį procesą, taip pat į tai, jog ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, ieškinio senaties funkciją, šį ieškinio senaties terminą atsakovė prašė ir prašo teismo atnaujinti, todėl iš ieškovės priteistina 16 508,34 Eur netesybų.

60. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis).

61. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė nuo 2018 m. netinkamai vykdė savo sutartines prievoles ir dėl to jai neturėjo būti mokamas atlygis. Kaip jau nustatyta, MBA įrenginių patikrinimas buvo atliktas 2019 m. lapkričio 27 d. (konstatuotas tinkamas veikimas), atsakovė tik nuo 2021 m. kovo 25 d. reikalavo pakartoti efektyvumo tyrimą. Nors atsakovės reikalavimas nebuvo įvykdytas, tačiau tai neteikia pagrindo išvadai dėl netinkamo ieškovės paslaugų teikimo, nesant tai pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant atsakovės raštuose nurodytų ieškovės veiklos trūkumų, atsakovė iki už 2021 m. birželio mėn. suteiktas paslaugas ieškovės pateiktus atliekų perdavimo–priėmimo aktus priėmė, išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo; vėlesnes sąskaitas, kaip jau nustatyta šioje byloje, pagrįstai apmokėjo tik iš dalies. Todėl nepaisant atsakovės argumentų, kad už dalį netinkamai apdorotų atliekų žala apskaičiuota analogiškai kaip ir dalinai apmokant už nuo 2021 m. birželio mėn. išrašytas sąskaitas – įvertinus tinkamai apdorotų atliekų proporciją (t. y. visos paslaugos išskyrus 2D frakcijos atliekų tvarkymą), įrodymais nepagrindus netinkamo atliekų apdorojimo efektyvumo ankstesniu laikotarpiu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė patyrė 1 798 669,40 Eur žalą. Bylos duomenys rodo, kad atsakovė, siekdama nustatyti ieškovės teikiamų paslaugų kokybę – maišelių plėšytuvo efektyvumą, aktyvių veiksmų, tarp jų ir įvairių raginimų, raštų ieškovei siuntimo, fotofiksacijų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo ir pan., iš esmės ėmėsi tik nuo 2021 m. vidurio, šios aplinkybės pagrindžia, jog iki 2021 m. birželio mėn. neegzistuoja pagrindas pripažinti netinkamo ieškovės paslaugų teikimo, lemiančio atsakovės patirtą žalą.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti duomenys ir argumentai, kad sąvartyne dėl netinkamų atliekų šalinimo yra susikaupęs perteklinis metano dujų kiekis, kad Vokietijos ekspertai nurodė, jog to priežastis – netinkamas atliekų apdorojimas MBA įrenginiuose, taip pat nepagrindžia atsakovės prašomos žalos. Kaip matyti iš pateikto rašto turinio, jame nurodyta tik tikėtina metano dujų koncentracijos priežastis: nurodyta, kad didelė metano dujų koncentracija rodo biologinių medžiagų (atliekų su organiniais komponentais) irimo procesus 3-ioje sąvartyno sekcijoje; tai reiškia, jog tikėtina, kad į sąvartyno III sekciją pateko atliekos, kurios galimai nebuvo pakankamai apdorotos ar išrūšiuotos, atskiriant biologiškai skaidžias medžiagas.

63. Kaip minėta, CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

64. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių netinkamą ieškovės paslaugų teikimą nuo 2018 m., priėmus ieškovės pateiktus atliekų perdavimo–priėmimo aktus, apmokėjus išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 1 798 669,40 Eur žalos priteisimo, atsakovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo priešingai išvadai.

65. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė privalėjo paruošti deginimui atliekas, pakraunant jas į sunkvežimius ar konteinerius, tačiau nuo 2021 m. sausio mėn. šios pareigos nebevykdė, nusprendė, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti 51 427,43 Eur žalos, nes buvo priversta samdyti kitą tiekėją ir sumokėjo šią sumą per laikotarpį nuo 2021 m. sausio iki lapkričio mėn. Teisėjų kolegija, pritardama tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir atmesdama ieškovės argumentus, kad deginimui skirtos atliekų frakcijos krovimo paslauga yra susijusi ne su pagrindine sutartimi, o yra reguliuojama šalių 2018 m. lapkričio 21 d. sudaryta papildoma sutartimi, pažymi, kad analogiškus argumentus ieškovė nurodė ir jau minėtoje byloje dėl sutarties nutraukimo.

66. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 16 punktas). Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tada, kai abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir faktai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, taip pat, įrodinėjamas faktas turi būti reikšmingas abiejose bylose.

67. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-631-330/2022, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą dėl sutarties nutraukimo (CPK 182 straipsnio 2 dalis), išsamiai išanalizavo šalių sudarytų pagrindinės ir biodžiovinimo sutarčių nuostatas, pirkimo dokumentus, įvertino faktinį ieškovės elgesį vykdant 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį ir pakraunant atskirtas atliekas, skirtas deginimui, į atsakovės pateiktą transportą. Teismas, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose apibrėžtas skirtingas ieškovės prievoles dėl skirtingų rūšių atliekų bei į biodžiovinimo sutarties objektą, sutiko su atsakovės pozicija, kad 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, kaip numatančios pareigą ieškovei pakrauti atskirtas atliekas, skirtas deginimui, į atsakovės pateiktą transportą. Tai reiškia, kad atsisakydama vykdyti atskirtų atliekų, skirtų deginimui, pakrovimo į atsakovės pateiktą transportą pareigą, ieškovė pažeidė 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį.

68. Taigi, nurodytoje byloje, kaip ir šioje, teismas vertino šalių sudarytų sutarčių nuostatas ieškovės pareigos pakrauti atliekas, skirtas deginimui, į atsakovės pateiktą transportą, aspektu, todėl šioje apimtyje abiejų bylų įrodinėjimo dalykas sutampa. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pateikusi argumentų ar įrodymų teikiančių pagrindą priešingoms išvadoms, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad šioje dalyje priešieškinio reikalavimai tenkinti pagrįstai. Ieškovė pripažino nevykdžiusi pakrovimo pareigos (nepagrįstai motyvuodama jos nebuvimu pagal sutartį), todėl atsakovė šias paslaugas turėjo įsigyti iš kito subjekto – UAB „Kaslita“, į bylą atsakovės pateiktos UAB „Kaslita“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jų apmokėjimo dokumentai; taip pat ir atsakovės kas mėnesį siųsti raštai ieškovei dėl sutarties nevykdymo ir patirtų išlaidų bei UAB „Kaslita“ 2022 m. vasario 9 d. patvirtinimas, kad sąskaitos išrašytos už technikos su vairuotoju nuomą mišrioms komunalinėms atliekoms pakrauti į specialius sunkvežimius, prieš vežant atliekas deginimui, patvirtina skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo priešingoms išvadoms.

69. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrindui priteisti iš ieškovės sutarties 14.7 punkte numatytą 1 000 litų už vieną pažeidimo dieną (289,62 Eur) baudą nesudarant galimybių atsakovei patekti į įrenginius ar jų teritoriją ar kitokiu būdu kontroliuoti (stebėti) ieškovės atliekamų paslaugų teikimą už 180 dienų, t. y. 52 131,60 Eur. Nesutikdama ieškovė nurodo neturinti pareigos vykdyti su maišelių praplėšimo efektyvumo patikrinimu susijusių veiksmų, be to pagrįstai atsisakė leisti naudoti papildomas vaizdo kameras.

70. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-631-330/2022, teismas išsamiai ištyrė ir įvertino iš esmės analogiškus, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ieškovės teikiamus argumentus šalių sudarytos sutarties sąlygų kontekste ir konstatavo, kad ieškovė nesudarė atsakovei galimybės vykdyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo kontrolę atsakovės pasirinktu būdu – per atsakovės įrengtas vaizdo stebėjimo kameras. Padaryta išvada, kad sudarydama kliūtis atsakovei vykdyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo kontrolę atsakovės pasirinktu būdu (stebėsena per vaizdo stebėjimo kameras), ieškovė pažeidė įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5 punktą. Taip pat padaryta išvada, kad ieškovės atsisakymas kartotinai atlikti maišų plėšytuvo veikimo efektyvumo patikrinimą, neatitiko šalių kooperavimosi bei bendradarbiavimo principo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 182 straipsnio 2 dalimi, neturi pagrindo kitaip vertinti ir nagrinėjamoje byloje šiuo aspektu pateiktų argumentų, kurie, kaip minėta, iš esmės sutampa, ir abejoti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumu nėra pagrindo.

71. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, ginčo teisinių santykių metu galiojusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir kt.). Taigi, šešių mėnesių ieškinio senaties termino delspinigiams taikymas reiškia, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos (šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos šešis mėnesius atgal).

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

73. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta, jog 2021 m. gruodžio 9 d. pateikdama priešieškinio reikalavimus dėl netesybų (baudos) priteisimo, jų reikalauja už ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį – nuo 2021 m. balandžio mėn., tačiau tokį prašymą grindžia tik deklaratyviais argumentais apie byloje egzistuojantį viešąjį interesą, ne vienu tarp šalių vykstančiu teisminiu procesu, taip pat itin trumpu ieškinio senaties termino praleidimu. Tačiau tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo šioje byloje netesybas (baudą už kiekvieną pažeidimo dieną) priteisti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį – atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad priteista bauda neatliks savo kaip minimalių nuostolių atlyginimo užtikrinimo funkcijos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), kurios pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kreditoriui nereikėtų įrodinėti, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą). Taip pat kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė buvo atstovaujama advokatų ir turėjo galimybę pateikti priešieškinį laiku, nepraleisdama ieškinio senaties termino. Atitinkamai turėjo galimybę pagrįsti ir nurodyti reikšmingas aplinkybes, galinčias lemti baudos priteisimą už visą prašomą laikotarpį, tačiau to nepadarė. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai neteikia pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priteisdamas baudą už 6 mėn. laikotarpį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo atmesti, o atsakovės tenkinti iš dalies, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinių skundų argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju abiejų šalių apeliacinius skundus atmetus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.