Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2. Pradiniame ir patikslintame ieškiniuose nurodyta, kad T. M. ir R. Š. nuo 2009 m. iki 2020 m. spalio mėn., t. y. apie 11 metų, nors ir nesudarę santuokos, kartu gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu, (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukters A. Š.. Siekdami pagerinti sau ir vaikams (ieškovė dar augina sūnų iš ankstesnės santuokos) buitį, 2015 m. vasarą šalys nusprendė įsigyti nuosavą būstą, todėl R. Š. vardu iš AB „Swedbank“ buvo paimtas vartojimo kreditas, 2015-09‑21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2983 pagrindu šalys nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Butas buvo užregistruotas R. Š. vardu, tačiau šalys jį įsigijo ir naudojo kartu kaip šeima, kartu dengė su būstu susijusius mokesčius, išmokėjo visą kreditą, dalijosi kitas buities išlaidas. Vis dėlto, 2020 m. šalių santykiams nutrūkus, T. M. su vaikais teko išsikraustyti iš bendrų šeimos namų. Tuo metu šalys sutarė, kad parduos bendrą būstą ir pasidalins už jį gautus pinigus per pusę. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, neilgai trukus po T. M. išsikraustymo, R. Š. vienašališkai pardavė butą (duomenys neskelbtini), įskaitant ir visus jame likusius šeimos baldus, o pusę gautų už jį pinigų ieškovei sumokėti kategoriškai atsisakė. Šalių santykiams pasibaigus, R. Š. dar kurį laiką, maždaug iki 2021 m. vasario mėn., padėjo T. M. rūpintis dukterimi, nuveždavo ją į ugdymo įstaigą, esančią Šiauliuose, tačiau vėliau nuo rūpinimosi dukterimi nusišalino, jos poreikiams perveda vos po 100 Eur kas mėnesį (tik rugpjūčio mėnesį pervedė 150 Eur, nes duktė sirgo). R. Š. akivaizdžiai nepakankamai rūpinantis dukterimi, taip pat paaiškėjus apie kartu gyvenant įgyto buto pardavimą, ieškovė bandė su atsakovu išspręsti klausimus, susijusius tiek su šalių dukterimi ir jos interesais, tiek su turtiniais šalių santykiais. Nepavykus to padaryti savarankiškai, ieškovė iniciavo privalomąją mediaciją, kuri buvo nesėkminga. Ieškovė taip pat nurodė, kad jų su atsakovu duktė lanko specializuotą Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą, kurioje ugdomi vaikai, turintys didelių specialių ugdymosi poreikių bei kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Vidutiniškai dukters poreikiams per mėnesį reikia apie 600 Eur/mėn.: maistui – apie 140 Eur; aprangai, įskaitant lauko drabužius; avalynei – apie 60 Eur; būsto išlaidoms, ryšio paslaugoms – 132 Eur; sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai, tyrimai, procedūros ir kt.) – apie 30 Eur; žaislams, lavinimo/ mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – apie 50 Eur; higienos prekėms ir paslaugoms – apie 20 Eur; transportui – apie 108 Eur; draudimui – 40 Eur; buities ir kitoms išlaidoms – apie 20 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apie vaiko poreikius, tėvų finansines galimybes, įskaitant tai, kad atsakovas, šalims išsiskyrus, vienasmeniškai pardavė butą, už kurį šalys kartu išmokėjo paskolą, o ieškovei, siekiant užtikrinti savo vaikams kitą būstą teko prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus kito būsto įsigijimui, ieškovė mano, kad prie dukters išlaikymo atsakovas turėtų prisidėti 300 Eur kas mėnesį suma. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės/ savivaldybės mokamos išmokos vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvo išlaikymo prievolės vaikui dydžio. Ši išmoka, kuri nuo 2022-01-01 yra padidėjusi, iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikams būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šalių tarpusavio santykiai nutrūko 2020 m. spalio mėn. Nuo rūpinimosi dukterimi atsakovas nusišalino nuo 2021 m. vasario mėn., kai pažadėjęs pasiimti dukterį to nepadarė. Po šio įvykio atsakovas dukters į ugdymo įstaigą nebeveždavo/ neparsiveždavo. Prie dukters poreikių atsakovas finansiškai pradėjo prisidėti tik nuo 2021 m. kovo mėn. – kas mėnesį pervedė po 100 Eur. Kadangi 2020 m. lapkričio mėn. – 2021 m. vasario mėn. atsakovas prie dukters poreikių tenkinimo prisidėjo dukters vežiojimu į ugdymo įstaigą (vertinant pinigais, ieškovės nuomone, tuo atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėdavo apie 100 Eur), o nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. liepos mėn. kas mėnesį pervesdavo po 100 Eur (išskyrus rugpjūčio mėnesį, kuomet buvo pervesta 150 Eur suma), nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos susidarė 2150 Eur išlaikymo skola (t. y. 11 mėn. x 200 Eur – 50 Eur už rugpjūčio mėn.). Išlaikymo įsiskolinimas yra už trumpesnį nei trejų metų laikotarpį, todėl priteistinas visa apimtimi. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas butą (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas kaip įsigytas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½), 2020-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5916 pagrindu pardavė, todėl nebesant turto natūra, ieškovei priteistina ½ parduoto buto vertės dydžio kompensacija. Ieškovė, realizuodama teisę ir vykdydama pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus byloje, pateikė duomenis apie realią buto (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, nustatytą atlikus individualų buto retrospektyvinį vertinimą, minimo buto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (2020 m. spalio mėnesį) sudarė 27200 Eur. Be to, bute, kurį atsakovas pardavė, buvo ir šalims kartu gyvenant pirkti baldai – lova, sekcija ir kt. Pagal išsaugotus ir į bylą pateiktus dokumentus, minėtame bute liko baldai, už kuriuos buvo sumokėta daugiau nei 700 Eur. Atsakovui šiuos baldus pardavus kartu su butu, ieškovei iš atsakovo už juos papildomai priteistina 350 Eur dydžio kompensacija. Taigi, už parduotą butą (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius baldus iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 13950 Eur kompensacijos suma (27200:2=13600+350=13950).

6. Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės:

6.1. iš gimimo liudijimo matyti, kad nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvai yra T. M. ir R. Š. (1 t., b. l. 12);

6.2. Neįgalumo lygio pažyma patvirtina, kad A. Š. laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2030 m. spalio 8 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b. l. 13);

6.3. 2021 m. kovo 16 d., gruodžio 23 d. pažymos patvirtina, kad A. Š. mokosi Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, yra dalinai valstybės išlaikoma, nemokamai gauna maistą (pusryčiai, pietūs, pavakariai, vakarienė), yra apgyvendinta; mokinio reikmenimis ir rūbais mokykla neaprūpina. 2021 m. spalio – gruodžio mėnesiais A. Š. mokyklos bendrabutyje nakvoja kiekvieną savaitę (2-3 naktis), darbo dienomis, priklausomai nuo motinos T. M. darbo grafiko (1 t., b. l. 14; 2 t., b. l. 123);

6.4. 2020 m. birželio 4 d. pažyma dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo patvirtina, kad A. Š. nustatytas kalbos sutrikimas (žymus kalbos neišsivystymas), mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (pažintinės, socialinės ir emocinės), nustatyti dideli specialiojo ugdymo poreikiai (1 t., b. l. 19-20);

6.5. 2020 m. spalio 12 d. kredito sutartimi Nr. CL-LTC-20034650, sudaryta su BIGBANK AS filialu, ieškovė T. M. gavo 15000 Eur sumą būstui įsigyti (1 t., b. l. 24-27);

6.6. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė T. M. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2020 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 22-23; 2 t., b. l. 184-189);

6.7. 2015 m. rugpjūčio 6 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 15-067510-GV, sudaryta su „Swedbank“, AB, atsakovas R. Š. gavo 10000 Eur sumą nekilnojamojo turto pirkimui (1 t., b. l. 144-145);

6.8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2015 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas R. Š. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o minimą butą pardavė 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 33-35, 128-143; 2 t., b. l. 8-14).

9. Vertinant ieškovės ir atsakovo materialines ir šeimos aplinkos sąlygas matyti, kad šalys apsirūpinusios gyvenamuoju būstu, ieškovė kartu su dukterimi A. Š. ir sūnumi N. M. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalių gyvenamųjų vietų sąlygos, šalių finansinės galimybės yra tinkamos ir panašios patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi atskirus kambarius, tinkamus nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymui, žaidimams ir kt.) patenkinti, turi galimybes užtikrinti vaikui lankymąsi ugdymo įstaigoje, tinkamą medicininę priežiūrą. Šalys turi įgūdžius ir pakankamas galimybes dirbti ir užsidirbti. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės ar atsakovo gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Spręstina, kad abi šalys yra tinkamos auginti ir rūpintis dukterimi, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

10. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su dukterimi A. Š. gyvena kartu nuo vaiko gimimo, šalims nuo 2020 m. rudens pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Bylos nagrinėjimo metu laikinoji vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 90-93). Šiuo metu vaikui yra suėję devyneri metai, vaikas betarpiškai prisirišęs prie ieškovės kaip artimiausio šeimoje asmens, jos artimųjų, įprastos gyvenamosios aplinkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, jos gyvenamoji aplinka netinkama vaikui tobulėti, augti, neužtikrinami, pažeidžiami vaiko interesai. Atsakovas taip pat sutiko, kad šalių dukters A. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą duodančios institucijos atstovė pripažino, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaiko interesus.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių nuomonę, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka, susiklostę vaiko ir tėvų santykiai, tarpusavio ryšys, bendravimas yra stabilūs, saugūs vaikui, užtikrinantys jo interesus. Ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnamečio vaiko interesus, tinkamą kasdieninių poreikių tenkinimą, todėl šalių nepilnametės dukters A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove T. M. jos gyvenamojoje vietoje.

13. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neužkerta šalims galimybės ateityje, pasikeitus aplinkybėms, esant galimybei išklausyti vaiko nuomonę, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo.

14. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

17. Ieškovė pateikė duomenis į bylą apie gaunamas pajamas. Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 16 d. pažymų apie uždarbį matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio ieškovei išmokėtas 21952,95 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 548,82 Eur kas mėnesį; laikotarpiu nuo 2019 m sausio iki 2021 m. vasario mėnesio ieškovei išmokėtas 15672,13 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 602,77 Eur kas mėnesį; (1 t., b. l. 28-31). (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 10 d. pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m kovo mėnesio iki gegužės mėnesio ieškovei išmokėtas 1706,54 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 568,85 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 32). Iš ieškovės sąskaitos Luminor Bank AS išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki lapkričio mėnesio ieškovei išmokėtas 5035,15 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 839,19 Eur kas mėnesį (2 t., b. l. 127-157). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad gauna papildomas pajamas ir iš platinamos kosmetikos. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė „Mercedes Benz Classe B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos (3 t., b. l. 111). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (1 t., b. l. 22-23).

18. Ieškovė pateikė duomenis į bylą apie patirtas išlaidas būsto išlaikymui ir mokesčiams, maistui, drabužiams, kurui, sveikatos priemonėms, draudimui, kredito už būstą grąžinimui, kitų poreikių tenkinimui (1 t., b. l. 21, 24, 101, 102, 106, 108-111, 2 t., b. l. 45-98, 127-181). Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad ji turi sveikatos problemų, dėl objektyvių priežasčių negali daugiau dirbti ir užsidirbti, turi su specialiaisiais poreikiais susijusių išlaidų.

19. Į bylą pateikti atsakovo sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo išmokėtas tokio dydžio darbo užmokestis: dirbant (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2017 m. sausio 23 d. išmokėtas 13714,64 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 548,59 Eur kas mėnesį; dirbant (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki rugsėjo 1 d. išmokėtas 5035,48 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 559,50 Eur kas mėnesį; dirbant (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 15 d. ir 17 d. išmokėtas atitinkamai 739,91 Eur ir 40,45 Eur darbo užmokestis; dirbant įmonėje (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. sausio 15 d. išmokėtas 4596,72 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 1149,18 Eur kas mėnesį; dirbant (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki balandžio 29 d. ir nuo rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 30 d. išmokėtas 4537,04 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 504,11 Eur kas mėnesį; dirbant įmonėje (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki gruodžio 22 d. išmokėtas 6200,81 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 775,10 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 145-200; 2 t., b. l. 1-7). Į bylą pateikta Darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas nuo 2022 m. balandžio 4 d. dirba (duomenys neskelbtini) pagalbinio darbininko pareigose, jam nustatytas 750 Eur darbo užmokestis kas mėnesį (3 t., b. l. 120-122). Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovui buvo pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos, pvz., 2015 m. sausio 9 d. išmokėta 24,45 Eur, lapkričio 16 d. išmokėta 272,10 Eur, 2017 m. sausio 12 d. išmokėta 675,53 Eur ir kt. (1 t., b. l. 75-76, 145-200; 2 t., b. l. 1-7). Iš viešųjų registrų gautų duomenų matyti, kad atsakovas neturi nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje įregistruotų kilnojamųjų, nekilnojamųjų daiktų (1 t., b. l. 77, 78). Atsakovas pateikė duomenis, kad turi sveikatos problemų, po 1999 metais patirtos galvos traumos serga epilepsija (3 t., b. l. 119).

20. Atsakovas pateikė sąskaitos išrašus, iš kurių matyti atsakovo patiriamos išlaidos maistui, kurui, sveikatos priemonėms, draudimui, kitų poreikių tenkinimui (1 t., b. l. 75-76, 145-200; 2 t., b. l. 1-7). (1 t., b. l. 21, 24, 101, 102, 106, 108-111, 2 t., b. l. 45-98, 127-181).

21. Įvertinus ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, specialiųjų poreikių nebuvimą, galimybes dirbti ir užsidirbti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygių galimybių principo, teikiant išlaikymą dukteriai, ir iš atsakovo priteisti didesnę (mažesnę) išlaikymo sumos dalį ieškovės nurodytoms vaiko poreikių išlaidoms tenkinti.

22. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

23. Ieškovė pateikė į bylą išlaidų vaikui sąmatą ir paaiškinimus, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 600 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 140 Eur, aprangai, įskaitant lauko drabužius, avalynei – 60 Eur, būsto išlaidoms, ryšio paslaugoms – 132 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur, žaislams, lavinimo, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 50 Eur, higienos prekėms ir paslaugoms – 20 Eur, transportui – 108 Eur, draudimui – 40 Eur, buities ir kitoms išlaidoms – 20 Eur. Pažymėtina, kad vaikui augant, atsiranda papildomi vaiko poreikiai, dėl jų ir pragyvenimo lygio kilimo didėja ir išlaidos vaikui, todėl vaiko išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus ne tik dabartines ieškovės nurodytas išlaidas, bet ir išlaidų vaiko poreikiams didėjimą ateityje.

26. Atsakovas teigia, kad ieškovė reikalauja ir jo didesnės išlaikymo sumos, nei nepilnamečiam vaikui N. M. teikia 150 Eur išlaikymą vaiko tėvas D. M.. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. M. tėvas D. M. teikia nuo 2018 m. liepos 20 d. iki vaiko pilnametystės. N. M. pilnamečiu (duomenys neskelbtini), todėl suprantamas ieškovės nenoras inicijuoti naują civilinį procesą dėl išlaikymo vaikui N. M. padidinimo, kai vaikas šių metų rudenį taps pilnamečiu ir pats galės inicijuoti civilinę bylą dėl paramos jam priteisimo iš tėvo.

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2150 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį (11 mėnesių, t. y., nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio), minusuojant 50 Eur už rugpjūčio mėnesį, teigdama, kad šalių tarpusavio santykiai nutrūko 2020 m. spalio mėnesį, atsakovas prie dukters išlaikymo finansiškai neprisidėdavo, nors iki 2021 m. vasario mėnesio nuveždavo dukterį į ugdymo įstaigą, ją parsiveždavo. Prie dukters poreikių tenkinimo atsakovas finansiškai pradėjo prisidėti nuo 2021 m. kovo mėnesio, kas mėnesį pervesdamas po 100 Eur. Kadangi atsakovas 2020 m. lapkričio – 2021 m. vasario mėnesiais prie dukters poreikių prisidėjo ją vežiojimu į ugdymo įstaigą, laikytina, kad jis minimu laikotarpiu prisidėjo 100 Eur suma kas mėnesį.

28. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

29. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys baigė vesti bendrą ūkį 2020 m. spalio mėnesį, atsakovas teigia, kad ieškovė su dukterimi iš buto (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2020 m. gruodžio 19 d. Tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki išsikraustymo dienos. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas 2020 m. lapkričio – 2021 m. vasario mėnesiais prie dukters poreikių prisidėjo ją vežiojimu į ugdymo įstaigą, t. y. prisidėdavo minimu laikotarpiu po 100 Eur kas mėnesį išlaikymo suma, vėliau mokėdavo dukteriai išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad už ieškovės nurodytą reikalaujamo įsiskolinimo laikotarpį atsakovas pervedė jai šias sumas dukters išlaikymui: laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 20 d. iki liepos 31 d. pervedė 500 Eur, t. y. po 100 Eur kas mėnesį, 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir rugsėjo 28 d. pervedė po 150 Eur kas mėnesį (2 t., b. l. 158-181).

30. Spręstina, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio (11 mėnesių) atsakovas teikė vaikui išlaikymą, kurio bendra suma yra 1200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį, įvertinus, jog ieškovės prašomo priteisti vaiko išlaikymo suma mažintina nuo 300 Eur iki 200 Eur, ieškovei priteistinas iš atsakovo 1000 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai įsiskolinimas.

31. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

36. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui įrodinėja, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei baldus šalys įgijo iš bendrų lėšų gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad nekilnojamasis daiktas, į kurį pretenduoja ieškovė, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, šalys niekada neturėjo tikslo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, bendro turto bendromis lėšomis nesukūrė, neįgijo ir niekada netvarkė, kiekvienas jų savo turtą tvarkė ir valdė atskirai.

41. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad po buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo 2015 m. rugsėjo 21 d. ji pirko įvairius baldus, buitinę techniką (šaldytuvą, skalbyklę), sudarydama sutartis dėl prekių įsigijimo išsimokėtinai bei mokėdama įmokas (1 t., b. l. 38-44; 3 t., b. l. 21-31). Atsakovas patvirtino, kad įsigytame bute buvo virtuvės baldų komplektas ir prieškambaris, kitus baldus pirko ieškovė, pats atsakovas prie baldų pirkimo finansiškai neprisidėjo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad ieškovės pirktais baldais, buitine technika naudojosi ir jis pats.

42. Ieškovė pateikė į bylą mokesčių mokėjimą patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė mokėjo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskaičiuotus mokesčius Telia Lietuva, AB (ankstesnis pavadinimas – TEO LT, UAB), SPLIUS, UAB, UAB „Kuršėnų vandenys“, AB „Šiaulių energija“, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų bendrijai, dujų, elektros energijos tiekėjams (1 t., b. l. 45-68). Pažymėtina, kad butui teikiamas paslaugas iš Telia Lietuva, AB, SPLIUS, UAB, užsakė ieškovė, jos vardu buvo išrašomos sąskaitos apmokėjimui (2 t., b. l. 182, 183). Atsakovo teiginiai, jog mokesčiai buvo mokami jo pinigais, kai jis duodavo pinigus ieškovei sumokėti mokesčius, o ieškovė juos apmokėdavo savo banko kortele, vertintini kaip neįtikinantys. Atsakovas nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl jis, jei valdė ir tvarkė savo turtą atskirai, pats neapmokėjo kasmėnesinių mokesčių, o pavesdavo tai daryti ieškovei. Atsakovo sąskaitos išrašai taip neįrodo, jog atsakovas, šalims gyvenant kartu, būtų mokėjęs buto mokesčius (1 t., b. l. 145-200; 2 t., b. l. 1-7). Atsakovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis mokėjo jau po to, kai ieškovė išsikraustė iš minimo buto (2 t., b. l. 117-122). Šalys, patvirtino, kad gyvendami kartu, jie kartu pirko maistą, kasdieniniam gyvenimui reikalingus daiktus (pvz., buitinę chemiją, higienos reikmenis ir kt.). Liudytojas N. M. taip pat patvirtino, kad šalys bute gyveno kaip šeima, ieškovė rūpinosi buitimi, gamino valgį visai šeimai, tvarkė kambarius, skalbė drabužius, juos lygino.

43. Ieškovė pateikė bylą nuotraukas, kuriose užfiksuotos šalių buvimo kartu, laisvalaikio, švenčių su giminaičiais akimirkos (3 t., b. l. 114-118, 138-142). Nuotraukose matomi vaizdai suformuoja teismo įsitikinimą, kad šalys gyveno kartu kaip šeima, leisdavo laisvalaikį kartu su vaikais, dalyvaudavo šventėse su giminaičiais, šalių tarpusavio ryšys nebuvo formalus, susietas tik vaiku ir intymiais ryšiais.

44. Šio sprendimo 19 punkte aptarti duomenys apie atsakovo pajamas patvirtina, kad atsakovo darbo užmokestis nebuvo didelis (pvz., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2017 m. sausio 23 d. atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis vidutiniškai po 548,59 Eur kas mėnesį), iš gaunamo darbo užmokesčio atsakovas mokėjo būsto paskolos įmokas su palūkanomis, kurios sudarydavo didesnę nei 200 Eur sumą kas mėnesį, pirko kurą, įvarius daiktus, įstiklino buto balkoną, patyrė kitas išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 11 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 200 Eur sumą, o jau kitą dieną atsakovas atliko kasmėnesinę kredito ir palūkanų įmoką, duomenų, jog ši suma būtų grąžinta ieškovei, į bylą nepateikta (2 t., b. l. 1-7). Spręstina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, gyvendami kartu, prisidėjo prie bendrų kasdienių tiek savo, tiek bendro vaiko poreikių tenkinimo, kiekvienas įnešdamas savo indėlį darbu, daiktais, pinigais, todėl atsakovo teiginiai, jog šalis gyvenant kartu siejo tik vaikas ir intymūs santykiai, vertintini kritiškai, kaip atsakovo siekis atsiriboti nuo faktiškai susiklosčiusių šeimos santykių, bendro ūkio vedimo ir abipusių šeimoje kilusių pareigų vykdymo.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo, gavęs vartojimo kreditą, asmeninės nuosavybės teise, todėl nagrinėjamu atveju yra reikšmingos ieškovės nurodytos aplinkybės, kodėl vartojimo kreditas iš banko buvo paimtas tik atsakovo vardu. Ieškovė nurodo, kad sprendimas įsigyti butą, o ne jį nuomoti, buvo priimtas bendrai su ieškovu, šios aplinkybės nepaneigė ir atsakovas. Ieškovės teigimu, šalys nusprendė imti kreditą atsakovo vardu, kadangi ieškovė turi du vaikus, tad jai būtų reikėję teikti papildomus dokumentus, reikalingus banko kreditui gauti, be to, ieškovė neturėjo reikiamo 6 mėnesių darbo stažo, reikalingo būsto kreditui gauti. Į bylą pateikta informacija apie ieškovės valstybinio socialinio draudimo laikotarpius patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 28 iki balandžio 27 d. ieškovė augino vaiką iki trejų metų, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki gegužės 18 d. jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, o nuo 2015 m. gegužės 19 d. ji pradėjo dirbti A. S. IĮ (3 t., b. l. 97). Ieškovė taip pat nurodė, kad bankas negalėjo jai pateikti retrospektyvinės informacijos apie kredito gavimo aplinkybes ir sąlygas, tačiau spręstina, jog ieškovės nurodytos kredito suteikimo aplinkybės, sąlygos nėra nelogiškos, prieštaraujančios priimtino elgesio standartams. Pats atsakovas taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų kredito suteikimo sąlygų. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad butą, prieš jį perkant, vyko apžiūrėti kartu su ieškove. Į bylą pateiktas buto pardavėjo A. P. ranka rašytas raštelis patvirtina, kad tariantis dėl buto pardavimo dalyvavo ir ieškovė, raštelio tekste įrašyta: „Į butą jie persikraustys 2015 09 01“ (3 t., b. l. 20). Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo teisme duotus paaiškinimus, jog trijų kambarių butą pirko dėl to, kad gyveno su ieškove ir dviem vaikais, o butą pardavė, nes išsikrausčius ieškovei su vaikais butas jam vienam tapo per didelis. Kaip suprantamas, logiškas, neprieštaraujantis byloje surinktiems duomenims vertintinas ieškovės paaiškinimas, kad ji su vaikais nedeklaravo savo gyvenamosios vietos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), norėdama išvengti didesnių mokesčių, tenkančių kiekvienam buto gyventojui.

47. Atsakovas nurodo, kad bendro šalių biudžeto nebuvo, jis pirko ginčo butą iš asmeninių lėšų, o ieškovė pirko automobilį „Mercedes Benz Classe B“ taip pat iš savo asmeninių lėšų, šie pirkiniai įrodo, kad šalys disponavo asmeninėmis lėšomis ir nevedė bendro ūkio. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo dėl automobilio pripažinimo bendra daline nuosavybe, atsakovas byloje nereiškė atitinkamo reikalavimo, neginčijo automobilio įsigijimo aplinkybių, todėl teismas papildomai neanalizavo, bendromis ar asmeninėmis lėšomis ieškovė pirko minimą automobilį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad automobiliui įsigyti ji gavo finansinę paramą iš tėvų, atsakovas šio aplinkybės nepaneigė. Atsakovas informuotinas, kad jis turi teisę reikšti ieškinį kitoje byloje ir įrodinėti, jog minimas automobilis buvo įgytas iš bendrų lėšų, šalims vedant bendrą ūkį.

48. Liudytojo E. B. parodymus teismas vertina kritiškai, liudytoją ir atsakovą sieja ilgamečiai bendravimo santykiai, liudytojas gali būti suinteresuotas duoti atsakovui palankius parodymus. Pažymėtina, kad liudytojas iš esmės atkartojo atsakovo teiginius, jog šalys bendro ūkio nevedė, bendrų šeimos planų nepuoselėjo, juos siejo tik vaikas ir intymūs santykiai.

49. Atsižvelgiant į šio sprendimo 36-48 punktuose nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, darytina išvada, jog ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei baldus šalys įgijo iš bendrų lėšų laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2020 m. spalio mėnesio gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, naudojosi daiktais kaip savais, kiekvienas prisidėdamas prie bendro gyvenimo savo darbu ir lėšomis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei baldai buvo įgyti kaip bendroji dalinė nuosavybė, kurioje ieškovės ir atsakovo nuosavybės teisės dalys sudarė po ½ dalį.

50. Kadangi atsakovas pardavė ginčo butą, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo kompensaciją pinigais už parduotą butą ir jame buvusius baldus – iš viso 13950 Eur.

51. Iš į bylą patektos 2020 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas pardavė ginčo butą už 5000 Eur (2 t., b. l. 8-14). (duomenys neskelbtini) atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), retrospektyvinį turto rinkos vertės nustatymą, 2020 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. BN-N22107 išvadoje nurodyta, kad vertinamos gyvenamosios patalpos (buto su rūsiu) rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną (2020-10-01) ji yra 27200 Eur (3 t., b. l. 44-95). Internetinio portalo „Aruodas“ duomenimis trijų kambarių butų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra artima turto vertintojų nustatytai turto vertei (1 t., b. l. 37). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtinividutinė rinkos vertė 2020 m. gruodžio 23 dienai, atlikus masinį vertinimą, buvo nustatyta 15900 Eur (1 t., b. l. 33-35). Atsakovas neginčijo turto vertintojos (duomenys neskelbtini) atlikto retrospektyvinio turto rinkos vertės nustatymo, nurodydamas, kad ir pats iš pradžių internetiniame portale pardavinėjo butą už 35000 Eur, tačiau neatsiradus pirkėjų, norėdamas greičiau parduoti butą ir išvažiuoti į užsienį, jį pardavė D. Ž., Ž. Ž. už 5000 Eur su visais jame buvusiais baldais.

52. Pažymėtina, kad atsakovas po buto pardavimo į užsienį neišvažiavo ir liko gyventi tame pačiame bute nuomininko teisėmis, šiame bute gyvena ir šiuo metu. Butą atsakovas pardavė pirkėjai Ž. Ž., kuri su jo pusbroliu A. T. yra susijusi įbrolio ir įseserės ryšiu. Sutiktina su atsakovu, kad butą jis galėjo parduoti kaina pagal savo pasirinkimą, tačiau nustačius, jog butas buvo įgytas gyvenant šeimos santykyje ir vedant bendrą ūkį su ieškove, bei pripažinus, kad butas šalių įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, atsakovas turi prisiimti pasekmes dėl buto pardavimo ženkliai mažesne nei rinkos kaina, jam kyla pareiga kompensuoti ieškovei pusę buto realios rinkos vertės jo pardavimo dieną, t. y. 13600 Eur, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

53. Ieškovė nurodo, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį buvo nupirkti 700 Eur vertės baldai: lova, sekcija ir kt., šie baldai, ieškovei išsikrausčius, liko bute. Kadangi atsakovas pardavė butą su visais jame buvusiais baldais, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur kompensaciją už bute likusius baldus, sudarančius ieškovės dalį. Atsakovas sutiko sumokėti ieškovei 350 Eur kompensaciją, todėl spręstina, kad šalių ginčo šioje dalyje nėra, 350 Eur kompensacija už baldus priteistina ieškovei iš atsakovo.

54. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, jį apmokėjo 100 Eur žyminiu mokesčiu, likusios 515 Eur žyminio mokesčio dalies, kuri apskaičiuota pagal suformuluotus patikslinto ieškinio reikalavimus, mokėjimas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovei atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo (1 t., b. l. 71-72). Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų, sąskaitos išrašų ir pan.), jog ji patyrė byloje teisinių paslaugų bei turto vertinimo išlaidas, todėl šios išlaidos ieškovei nepriteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kompensacijos priteisimo, ieškovei priteistinas iš atsakovo 100 Eur žyminis mokestis (93 str. 2 d.).

55. Atsakovas pateikė rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 950 Eur teisinių paslaugų išlaidas, susidedančias iš advokato paslaugų susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (3 t., b. l. 128-135; CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Vertindamas atsakovo patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas). Įvertinus atsakovo atstovo paslaugų turinį, spręstina, kad atsakovo patirtos 950 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti atsakovo patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu iš esmės nustatytina atsakovo siūloma jo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, netenkintina 33,33 proc. dalis ieškovės patikslinto reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, netenkintina 53,49 proc. dalis ieškovės patikslinto reikalavimo dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovui priteistinos iš ieškovės 295 Eur teisinių paslaugų išlaidos (158,33 Eur + 52,79 Eur + 84,69 Eur; CPK 93 str. 2 d.).