Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovė) 1 443 Eur proceso išlaidų sumą ir 1 397,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė E. K. 2024 m. balandžio 24 d. ieškovo atžvilgiu priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-6715-2024 (ROIK 24239228281), kuriuo ieškovas buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio poveikio priemonę nuobaudą – įspėjimą už tai, kad ieškovas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kariotiškių verslas“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2024 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. balandžio 15 d. Ieškovui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį. Ieškovas nesutiko su pareigūno nutarimu, todėl dėl teisinės pagalbos kreipėsi į advokatą. 2024 m. gegužės 2 d. advokato parengtas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo išsiųstas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Skundu buvo reikalaujama panaikinti nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir priteisti ieškovo patirtas išlaidas už advokato pagalbą atlikus skundžiamo nutarimo teisinį vertinimą, už suteiktą konsultaciją ieškovui ir už skundo parengimą. Prie skundo buvo pridėti atstovavimo proceso (bylinėjimosi) išlaidų už advokato pagalbą išlaidas patvirtinantys įrodymai – 2024 m. gegužės 2 d. sąskaita už teisines paslaugas 1 280,50 Eur sumai ir 2024 m. gegužės 2 d. mokėjimas. 2024 m. gegužės 24 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas G. G. išnagrinėjęs ieškovo pateiktąjį skundą nutarimu Nr.VMI-01-ANR_N-7220-2024 sutiko su skundu ir skundą tenkinęs panaikino 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.VMI-01-ANR_N-6715-2024, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį ir nubaustas įspėjimu, ir bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė, konstatavus, kad padaryta veika neturėjo administracinio nusižengimo požymio – kaltės. Ieškovas minėto nutarimo neskundė, kadangi nebuvo objektyvaus skundo objekto ir skundas dėl išlaidų advokatui atlyginimo būtų nesudaręs pagrindo ieškovo turėtas išlaidas prisiteisti iš neteisminio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso. Tačiau minėtu nutarimu institucijos pareigūnas neišsprendė ieškovo teikto skundo prašymo dėl ieškovo patirtų išlaidų advokatui atlyginimo ir dėl pateikto prašymo nutarime nepasisakė. Dėl to ieškovas vėl kreipėsi į advokatą, kad būtų parengtas motyvuotas prašymas dėl ieškovo patirtų išlaidų advokatui už advokato jam suteiktą pagalbą atlyginimo ir kartu su prašymu pateikė 2024 m. birželio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas 162,50 Eur sumai ir 2024 m. birželio 14 d. mokėjimą. 2024 m. birželio 20 d. ieškovas iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gavo atsakymą, kuriuo atsakovas informavo ieškovą, kad ANK 666 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą. Teisinis motyvas atsisakyti ieškovui atlyginti jo patirtas išlaidas advokatui buvo, kad nutraukus bylą ne teismo tvarka, išlaidos neatlyginamos. Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakyme nurodytu motyvu, kad nutraukus bylą ne teismo tvarka, išlaidos neatlyginamos, priverstas šiuo ieškiniu kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl patirtų išlaidų advokatui atlyginimo.

3. Ieškovas dublike nurodė, kad ieškovą tenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto G. G. 2024 m. gegužės 24 d. priimtas nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-7220-2024, todėl ieškovui nebebuvo jokio objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo teikti skundą dėl 2024 m. gegužės 24 d. nutarimo, kurio dalyku būtų tik advokatui patirtų išlaidų atlyginimo priteisimas, kadangi 2024 m. gegužės 24 d. nutarime nebeliko jokio skundo objekto, t. y. nutarime nebeliko to, ką ieškovas galėtų pakartotiniu skundu skųsti, ir skundas dėl išlaidų advokatui atlyginimo būtų nesudaręs pagrindo ieškovo turėtas išlaidas prisiteisti iš neteisminio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso naujame teisminiame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procese. 2024 m. gegužės 24 d. nutarime nebuvo pasisakyta dėl advokatui patirtų išlaidų atlyginimo. Be to, ieškovas nesutiko su atsakovės motyvu dėl nepagrįsto ir neproporcingo išlaidų dydžio, nes ieškovo teisėtų interesų atstovavimas per advokatą ir pasireiškė advokatui susipažįstant su institucijos nutarimu ir ieškovo pateiktais dokumentais bei juos teisiškai vertinant, parengiant skundą dėl nutarimo panaikinimo ir jį pateikiant atsakovei, teikiant ieškovui konsultacijas, parengiant prašymą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo bei parengiant ieškinį dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo.

4. Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 2 d. gavo ieškovo skundą, kuriuo nesutinkama su paskirta administracine nuobauda, prašomą 2024 m. balandžio 24 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti, administracinę nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Išnagrinėjus ieškovo skundą, 2024 m. gegužės 24 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo Nr. VMI-01-ANR_N-7220-2024. Nustatyta, kad UAB „Kariotiškių verslas“ Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM313), kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. balandžio 15 d. buvo bandoma teikti laiku, tačiau teikiant deklaraciją padaryta techninė klaida. Teikiant deklaraciją, nurodytas klaidingas deklaruotinas laikotarpis. GPM313 Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija teikta ne už 2024 m. kovo mėn., bet už 2024 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį. Pažeidimai ištaisyti pateikiant naujas deklaracijas 2024 m. balandžio 29 d. už 2024 m. vasario mėn. bei 2024 m. kovo mėn. mokestinius laikotarpius t. y., po 2024 m. balandžio 25 d. paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimo. Atsakovė, įvertinusi susidariusią situaciją ir vadovaudamasi ANK 625 straipsnio nuostatomis, priėmė nutarimą sutikti su skundo reikalavimais ir panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atsakovė pripažįsta, kad 2024 m. gegužės 24 d. nutarime, kuriuo administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nebuvo pasisakyta dėl proceso išlaidų priteisimo, tačiau institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, savo sprendimu savaime neatlygina patirtų išlaidų, tai yra teismui priskirta kompetencija, kaip tai aptariama ir ANK 666 straipsnyje, kuris nukreipia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK). Ieškovas per ANK 623 straipsnyje nustatytą terminą, kaip tai aptaria ANK 625 straipsnis, pakartotinai teismui nutarimo neapskundė bei tokiu būdu nesprendė advokatui patirtų išlaidų atlyginimo klausimo, todėl laikytina, kad ieškovo atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną, jam turėjo būti laikytinas patenkinamu, kadangi daugiau skundų negauta. Be to, atsakovės nuomone, tiek 2024 m. gegužės 2 d. atsakovei pateiktame pirminiame skunde, tiek civiliniame ieškinyje nepagrįstas ir neproporcingas išlaidų dydis. Teisminio proceso nebuvo, kitokiu būdu taip pat ieškovui nebuvo atstovauta. Atsižvelgus į bylos nesudėtingumą, nedidelį medžiagos kiekį, manytina, kad proceso išlaidos laikytinos nepagrįstomis.

5. Atsakovė triplike nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, jog mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Ieškovo pažeidimas buvo padarytas pateikiant deklaraciją už klaidingą mokestinį laikotarpį, tačiau atsakovė įvertino mokėtojo naudai aplinkybę, kad buvo techniškai suklysta ir skirtą administracinę nuobaudą panaikino vadovaujantis ANK 625 straipsniu. Teikti deklaracijas laiku ir teisingai yra mokesčių mokėtojų atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas yra UAB „Kariotiškių verslas“ vadovas ir privalo užtikrinti, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, atsakovei būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313). Už šios pareigos nevykdymą atsakovė ieškovo atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ir 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-6715-2024 skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Iš 2024 m. gegužės 24 d. atsakovės priimto nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-7220-2024 matyti, kad ieškovas teikdamas deklaraciją suklydo nurodydamas mokestinį laikotarpį ir ši klaida buvo ištaisyta 2024 m. balandžio 29 d. teisingai pateikus deklaraciją. Atsakovė įvertinusi, kad ieškovas neturėjo tyčios pateikti klaidingą deklaraciją, administracinę teiseną ieškovo atžvilgiu nutraukė. Ieškovas teismui pateikė rašytinius duomenis (dvi sąskaitas ir du mokėjimo nurodymus), kad jo atžvilgiu atsakovės pradėtoje administracinėje teisenoje, jis naudojosi advokato pagalba ir tam patyrė 1 443 Eur išlaidų.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas laikydamasis Mokesčių administravimo įstatymo 5 punkte nustatytos pareigos pateikė deklaraciją atsakovei, tačiau neteisingai nurodė mokestinį laikotarpį ir tai lėmė administracinės teisenos pradėjimą ieškovo atžvilgiu ir dėl to ieškovas patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl, kad nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ne kiekvienas administracinės teisenos nutraukimas suponuoja besąlyginį patirtų išlaidų asmeniui, kurio atžvilgiu administracinė teisena pradėta, atlyginimą. Esant nustatytoms aplinkybėms ir nesant atsakovės veiksmuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.248 straipsniuose nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Vienintelis ir esminis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo teismas rėmėsi atmesdamas ieškinį yra tai, kad atsakovės veiksmuose nebuvo CK 6.246–6.248 straipsniuose nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas rėmėsi žalos atlyginimo institutu, kuris sprendžiant ginčą neturėjo būti taikomas. Šis pirmosios instancijos teismo teisinis ieškinio atmetimo pagrindas reiškia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. taikė ne tas teisės normas, kurias reikėjo taikyti, nesivadovavo suformuota šios kategorijos ginčo bylų teismine praktika, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

9.2. Teismų praktikoje dėl šiam ginčui taikytino ANK 666 straipsnio yra pakankamai išsamiai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias prašo priteisti apeliantas, atlyginimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-102-575/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-302-624/2023). Minėtose nutartyse Lietuvos vyriausiais administracinis teismas aiškiai pasisakė, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. tokio pobūdžio išlaidų atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį ir CK 6.246–6.248 straipsnius nepriteisiamos.

9.3. Apeliantas nei viename procesiniame dokumente negrindė savo reikalavimo nei pagal CK 6.271 straipsnio, nei pagal CK 6.246–6.248 straipsnių nuostatas, o rėmėsi ANK ir BPK nustatytomis tvarkomis, kadangi ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendro pobūdžio teisinis reguliavimas, pagal kurį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, o ANK 666 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas specialus išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo teisinis reguliavimas (BPK 106 straipsnio 3 dalies atžvilgiu), pagal kurį tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, nurodant, kad tokioms išlaidoms atlyginti taikoma BPK nustatyta tvarka.

9.4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, tačiau šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas reglamentuotas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi tiek civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), tiek ir administracinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-302-624/2023).

9.5. Pirmosios instancijos teismas apelianto patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti visiškai nepagrįstai kvalifikavo kaip materialiuosius nuostolius, kurias turėjo kvalifikuoti kaip procesines išlaidas.

9.6. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ANK 589 straipsnyje nurodyti pareigūnai, kurie tyrimą gali pradėti patys arba pagal kitų asmenų pranešimą. Visais atvejais, kada yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, institucija (pareigūnai) atlieka tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar veikoje egzistuoja atitinkamo administracinio nusižengimo požymiai ir kas šį nusižengimą padarė. Tais atvejais, kai, atlikus tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes, nenustatomi administracinio nusižengimo požymiai, institucijos (pareigūnai) priima sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) ir toks asmuo įgyja teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės.

9.7. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą padarė esminį materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimą, nes spręsdamas ieškovo atstovavimo išlaidų atlyginimo byloje klausimą netinkamai aiškino ir taikė Konstitucinio Teismo išaiškinimus, ANK 565¹ straipsnio 1 punkto, 666 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl neteisingai išsprendė apelianto patirtų išlaidų advokatui atlyginimo klausimą.

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo ieškovo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas bei priėmė tinkamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

4. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl išlaidų (proceso), kurios patirtos ne teismo tvarka nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Ieškovas bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti 1 443 Eur išlaidas, kurios patirtos ne teismo tvarka nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą. Ieškovo vertinimu, atsakovei nutraukus administracinio nusižengimo bylą, jam turi būti atlyginamos šios jo patirtos išlaidos.

6. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra UAB “Kariotiškių verslas” vadovas ir privalėjo užtikrinti, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, atsakovei būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (toliau – deklaracija). Už šios pareigos nevykdymą atsakovė ieškovo atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ir 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-6715-2024 skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Ieškovas nesutiko su paskirta administracine nuobauda, todėl pateikė skundą, kuriuo prašė priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti, administracinę nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucija (atsakovė) sutikusi su skundu (ANK 625 straipsnis), 2024 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą panaikinti skundžiamą 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Šis nutarimas buvo motyvuojamas tuo, kad UAB „Kariotiškių verslas“ Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM313), kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d. (t. y. iki 2024 m. balandžio 15 d.), buvo bandoma teikti laiku, tačiau teikiant deklaraciją padaryta techninė klaida, nes buvo nurodytas klaidingas deklaruotinas laikotarpis. GPM313 Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija teikta ne už 2024 m. kovo mėn., bet už 2024 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį. Pažeidimai ištaisyti pateikiant naujas deklaracijas 2024 m. balandžio 29 d. už 2024 m. vasario mėn. bei 2024 m. kovo mėn. mokestinius laikotarpius. Kadangi ieškovas neturėjo tyčios pateikti klaidingos deklaracijos bei padarė techninę klaidą nurodydamas klaidingą deklaruotiną laikotarpį, atsakovė sprendė, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymio – kaltės. Šiame nutarime nebuvo pasisakytą dėl pareiškėjo prašymo atlyginti proceso išlaidas. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 24 d. nutarimas įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.

8. Ieškovas 2024 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai pateikė prašymą dėl 1 443 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias sudaro: 1 280,50 Eur susipažinimas su nutarimu administracinio nusižengimo byloje; nutarimo ir asmens pateiktų dokumentų teisinis vertinimas; skundo dėl nutarimo panaikinimo parengimas; konsultacinis pokalbis telefonu su atsakomybėn traukiamu asmeniu; ir 162,50 Eur papildomos išlaidos už šio prašymo parengimą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija raštu atsakė, kad 2024 m. gegužės 24 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo Nr. VMI-01-ANR-N-7220-2024 (ROIK: 24239228281), kuriuo panaikintas 2024 m. balandžio 24 d. R. B. skirtas įspėjimas dėl deklaracijos nepateikimo pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo panaikintas vadovaujantis ANK 625 straipsniu, t. y., nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija sutiko su skundu bei priėmė naują nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nutraukus bylą ne teismo tvarka, išlaidos neatlyginamos.

9. Ieškovas dėl patirtų išlaidų atlyginimo su ieškiniu kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu, nesant atsakovės veiksmuose CK 6.246–6.248 straipsniuose nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo R. B. ieškinį atmetė.

10. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį ir nepriteisė administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas apelianto patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nepagrįstai kvalifikavo kaip materialiuosius nuostolius, nors turėjo kvalifikuoti kaip procesines išlaidas bei vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis turėjo priteisti iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais apelianto argumentais sutikti.

11. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato pagalbai kompensavimas.

12. ANK 666 straipsnio nuostatos reglamentuoja tik administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą. ANK (ir BPK) nereglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo, kai administracinių nusižengimų bylos teisena nutraukiama ne teismo tvarka, o nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusiai institucijai sutikus su skundu (ANK 625 straipsnis). Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovo atžvilgiu pradėta administracinių nusižengimų byla nebuvo nagrinėjama teisme.

13. Bylinėjimosi (proceso) išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka. Nuo tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos skiriasi, visų pirma, tuo, kad joms atlyginti įstatymas nustato specialią tvarką, t. y. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos toje byloje, kurioje jos patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016), ir laikantis specialių proceso įstatyme nustatytų taisyklių. Kadangi ieškovo nurodytos išlaidos (sumos, ieškovo sumokėtos advokatui už skundo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai parengimą ir kitos su tuo susijusios išlaidos) nepatenka į bylinėjimosi (proceso) išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka, dėl tokių išlaidų atlygintinumo gali būti sprendžiama civilio proceso tvarka, pateikiant ieškinį. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovas neįrodė CK 6.246–6.248 straipsniuose nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas laikydamasis Mokesčių administravimo įstatymo 5 punkte nustatytos pareigos pateikė deklaraciją atsakovei, tačiau neteisingai nurodė mokestinį laikotarpį ir tai sąlygojo administracinės teisenos pradėjimą ieškovo atžvilgiu ir dėl to ieškovas patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl to, jog nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o ne dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei atlikto vertinimo, todėl konstatuotina, jog teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei deliktinė atsakomybė negali būti taikoma. Pažymėtina ir tai, kai administracinio teisės pažeidimo byla ne teismo tvarka nutraukiama ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimas dėl proceso išlaidų priteisimo iš asmens, kurio iniciatyva administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta, nagrinėjamas pagal deliktinę civilinę atsakomybę nustatančius įstatymus, vien administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo faktas nėra pakankamas atsakovės civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti.

15. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą atmesti ieškovo reikalavimus pagal deliktinę civilinę atsakomybę nustatančius įstatymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, ar 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-302-624/2023. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovo nurodytose anksčiau teismų nagrinėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi (proceso) išlaidų, susijusių su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka, atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija yra tapati kaip ieškovo nurodytose anksčiau teismų išnagrinėtose bylose, todėl jose pateikti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje neturi precedento galios.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas ieškinyje atsakovu nurodo ne valstybę, kuri atsakinga už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekciją. Pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turėjo spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą. Nors teismas tokių procesinių veiksmų neatliko, tačiau ši aplinkybė galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

17. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.