Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-102-575/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-01
Bylos Nr.: eA-102-575/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00772-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas: V. J.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala

Administracinė byla Nr. eA-102-575/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00772-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 500 Eur neturtinės ir 960 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AN-580-813/2020, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį bei Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-13998-2020 (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną prieš V. J.. Administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Nutarimu jis buvo nubaustas 75 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatavo, kad policijos pareigūnai nesiėmė jokių papildomų priemonių įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti jų nurodomas aplinkybes, nors pažeidimo faktą vairuotojas neigė. Negana to, jie, net ir žinodami, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nei tą pačią, nei kitą dieną nesurašė tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų detaliai užfiksavę visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tarnybiniai pranešimai surašyti praėjus 19 dienų po užfiksuoto administracinio nusižengimo. Juose nėra itin detaliai atskleistos galimo nusižengimo padarymo aplinkybės. Be to, administracinio nusižengimo bylą tyrusiai pareigūnei nebuvo pateikti nei tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, nei pareigūno „bodycam“ prietaiso vaizdo įrašai, nors šie duomenys būtų buvę labai svarus įrodymas, galėjęs išsklaidyti abejones. Galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsdami surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiūrėti jo mobiliojo ryšio telefoną (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, išsiaiškinti, ar mobiliajame telefone, kuriuo naudojantis galimai buvo padarytas nusižengimas, galimas vienos ar dviejų SIM kortelių naudojimas, reikiamais atvejais net gauti skambučių išklotines ir pan.), tačiau to nebuvo padaryta. Dėl to Kauno apygardos teismas pripažino, kad šiuo atveju policijos pareigūnai pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, o bauda pareiškėjui buvo paskirta vien pasikliaujant policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose nuo automobilio sustabdymo momento praėjus net 19 dienų, o vėliau, praėjus keliems mėnesiams, dar patikslintuose, nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

4. Policijos pareigūnams netinkamai atliekant pavestas pareigas renkant medžiagą dėl administracinio nusižengimo, atliekant tyrimą ir priimant neteisėtą sprendimą, pareiškėjas turėjo ištverti ilgą procesą bylą nagrinėjant policijoje, kurios Nutarimas teismo buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Jei nuo pat pradžių policijos pareigūnai būtų tinkamai atlikę tarnybines funkcijas, nebūtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, pareiškėjui nebūtų reikėję gintis dėl nepadaryto nusižengimo, patirti turtinės žalos ir išlaidų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neteismine tvarka.

5. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neteisminėje institucijoje (policijoje), pareiškėjas patyrė išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti – 960 Eur. Šią sumą sudarė užmokestis pareiškėjo atstovui – advokatui už teiktas teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, įrodymų rinkimą, užklausų, paaiškinimų ir prašymų teikimą, atstovavimą žodinio proceso tvarka.

6. Nepagrįstai apkaltas administracinio nusižengimo padarymu, pareiškėjas buvo pažemintas, patyrė dvasinių išgyvenimų, ėmė nepasitikėti valstybės institucijomis ir pareigūnais, sugaišo daug asmeninio laiko. Šiuos veiksnius pareiškėjas vertino kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašė priteisti 500 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai, vertindami analogiškus faktinius duomenis, priėmė skirtingus sprendimus. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-412-1108/2020 nurodė, kad neturi pagrindo abejoti dėl pareiškėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimo. Tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-580-813/2020 nusprendė, kad byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, todėl, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, panaikino skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį ir Nutarimą.

9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagal įstatymą. Šiuo atveju tiek nutarimą priėmęs policijos pareigūnas, tiek pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu surinktus duomenis vertino kaip pakankamus pareiškėjo kaltei pagrįsti. Vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog minėtų duomenų nepakanka asmenį nubausti administracine tvarka, nesuteikia pagrindo preziumuoti, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kauno AVPK vertinimu, policijos pareigūno užfiksuotas pažeidimas yra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą. Papildomai surinkti / nesurinkti duomenys yra fakultatyvūs ir negali nulemti administracinio nusižengimo tyrimo baigties. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos, teigė nepadaręs jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau tokia pareiškėjo pozicija turėjo būti vertinama kritiškai, kaip gynybinė versija, ir negali būti pagrindu konstatuoti neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ir patirtos žalos dydžio, todėl Kauno AVPK atsakomybė negalima.

II.

12. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas 75 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui ir prašė Nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį bei Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš pareiškėją nutraukė, nenustatęs pareiškėjo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

14. Teismas pažymėjo, jog administracinė teisena prieš pareiškėją buvo nutraukta tik dėl to, jog teismas, vertindamas bylos įrodymus, nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti pareiškėją padarius pažeidimą, ir konstatavo, jog nusižengimo faktą patvirtinančių neginčijamų įrodymų surinkta nepakankamai. Dėl to Kauno apygardos teismas, pažymėdamas, jog vien policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais remtis konstatuojant teisės pažeidimo buvimo faktą nepakanka, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, visas teismui kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pripažįstant, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties. Be to, bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismas Kauno AVPK pareigūnų surinktus įrodymus įvertino kaip pakankamus, pagrindžiančius pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo kaltę patvirtino automobilio fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad telefonas automobilyje laikomas vairuotojui lengvai ranka pasiekiamoje vietoje, o pareiškėjo pateiktą mobiliojo ryšio paslaugų operatoriaus paslaugų detaliąją ataskaitą vertino kritiškai, pažymėdamas, kad telefonu galima naudotis ir neeikvojant mobiliųjų duomenų bei neskambinant ar nesiunčiant SMS pranešimų. Aplinkybę, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai ir skundžiamą nutarimą priėmusiai pareigūnei nepavyko gauti nei vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, nei pareigūno „bodycam“ prietaiso įrašo, Kauno apylinkės teismas vertino kaip neturinčią esminės reikšmės sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį klausimą, kadangi nusižengimo faktas gali būti nustatomas įvairiais įrodinėjimo šaltiniais, šiuo atveju – liudytojų parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra itin detaliai atskleistos galimo nusižengimo padarymo aplinkybės. Aplinkybę, kad administracinio nusižengimo bylą tyrusiai pareigūnei nebuvo pateikti nei tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, nei pareigūno „bodycam“ prietaiso vaizdo įrašai, vertino kaip esminę, kadangi šie duomenys būtų buvę labai svarus įrodymas, galėjęs išsklaidyti abejones. Kritiškai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų) parodymai, kadangi jie negalėjo prisiminti, jog rašė papildomus tarnybinius pranešimus, dėl kokių aplinkybių tai darė, ką juose fiksavo ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsdami surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiūrėti jo mobiliojo ryšio telefoną (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, išsiaiškinti, ar mobiliajame telefone, kuriuo naudojantis galimai buvo padarytas nusižengimas, galimas vienos ar dviejų SIM kortelių naudojimas ir kt.).

15. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Kauno apygardos teismas darė išvadą, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimą lėmė skirtingas tų pačių įrodymų vertinimas: Kauno AVPK pareigūnai, priimdami Nutarimą, ir Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus vertino kaip pakankamus, o Kauno apygardos teismas – kaip nepatvirtinančius pareiškėjo kaltės. Jokių kitų naujų argumentų, pagrindžiančių, kad Kauno AVPK pareigūnai prieš pareiškėją atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas nenurodė. Teismo vertinimu, šios administracinės bylos duomenys nepatvirtino, kad Kauno AVPK pareigūnams, pradėjusiems administracinio nusižengimo teiseną ir skyrusiems pareiškėjui nuobaudą, galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Nėra pagrindo išvadai, kad pareigūnai šioje situacijoje elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas pagal jiems suteiktą kompetenciją, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai. Kauno apygardos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad pareigūnai nesurinko pakankamai reikšmingų įrodymų, tačiau atsakovo atstovo įsitikinimu, jų pakako (vadovautasi pareigūnų tarnybiniais pranešimais).

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog administracinio nusižengimo bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės nulėmė bylą nagrinėjusios pareigūnės vidinį įsitikinimą, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė. Kauno apygardos teismas nustatė, kad toks įsitikinimas buvo klaidingas, tačiau tai buvo siejama ne su atitinkamais neteisėtais pareigūnų veiksmais, bet kitaip vertinant tuos pačius pareigūnų parodymus, tarnybinius pranešimus, pareiškėjo paaiškinimus ir jo teiktus įrodymus, suteikiant pastariesiems prioritetinę reikšmę prieš liudytojų (pareigūnų) parodymus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismuose, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta pareigūnų šališkumo ar kitokio suinteresuotumo bylos baigtimi, tendencingumo, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimo, piktnaudžiavimo įgaliojimais, kitų esminių administracinio proceso pažeidimų pareiškėją traukiant administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir skiriant nuobaudą.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Kauno AVPK neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme nagrinėjamu atveju neatliko, todėl Kauno AVPK nekyla civilinė atsakomybė atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo jis patyrė emocinių išgyvenimų, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir laikytini subjektyviu paties pareiškėjo situacijos vertinimu.

18. Atmetęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

19. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu, užbaigiančiu administracinio nusižengimo bylą, pabrėžė įrodymų vertinimo pažeidimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant neteismine tvarka ir pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimą lėmė skirtingas tų pačių įrodymų vertinimas, yra nepagrįstas.

21. Administracinio nusižengimo teiseną pradėję ir sprendimą surašę pareigūnai savo veikloje privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos policijos įstatymu (toliau – ir Policijos įstatymas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – ir Instrukcija) bei ANK, pagal kuriuos įgaliotas pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Šiuo atveju policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti praėjus 19 dienų po fiksuoto administracinio nusižengimo, tik tuomet, kai buvo rengiamas atsakymas į pareiškėjo užklausimą dėl prašomos informacijos pateikimo. Be to, Kauno apygardos teismas pripažino, jog institucija pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose nuo automobilio sustabdymo momento praėjus net 19 dienų, o vėliau praėjus keliems mėnesiams dar patikslintomis įvykio aplinkybėmis. Pagal ANK 567 straipsnį pareigūnas vidinį savo įsitikinimą turi pagrįsti visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, bet šiuo atveju sprendimą priimant pareigūnė neatliko pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimo.

22. Policijos pareigūnams netinkamai atliekant pavestas pareigas (jų tiesiog neatliekant), įrodinėjimo pareiga buvo perkelta pareiškėjui, kuris tiesiogiai ir atstovo pagalba buvo priverstas rinkti ir įrodymus bei teikti rašytinius paaiškinimus. Jei policijos pareigūnai būtų tinkamai vykdę savo funkcijas ir ANK įtvirtintas administracinių nusižengimų tyrimo nuostatas atliekant tyrimą, pareiškėjui nebūtų reikėję gintis nuo nepadaryto nusižengimo, patirti turinę žalą bei išlaidas renkant įrodymus.

23. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas neįpareigojo atlikti tyrimo dėl policijos pareigūnų neveikimo, o ir tai, kad institucija nesiėmė atlikti tyrimo dėl pareigūnų neveikimo, niekaip nepašalina teismo nutarimu konstatuoto institucijos neveikimo ir pasyvumo pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos teisėtumo, operatyvumo ir išsamumo principus, įtvirtintus ANK 566 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo institucijos pasyvumą, pasireiškusį neveikimu, kuris prieštarauja Policijos įstatymo, Instrukcijos bei ANK nuostatoms. Kas leidžia teigti, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.

24. Neturtinė žala pareiškėjui atsirado dėl institucijos neteisėtų veiksmų. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

25. Dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas pažymi, kad asmens patirtų išlaidų administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas administraciniame teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kadangi pagal ANK 666 straipsnį atlyginamos tik administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, t. y. ANK nėra nustatyta tvarka atlyginti asmens patirtoms išlaidoms administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje. Kauno apygardos teismui panaikinus Nutarimą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios sudaro 960 Eur.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovo atstovas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinį ginčą dėl žalos priteisimo nagrinėjantis teismas privalo iš naujo pasisakyti dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo administracinio nusižengimo procese. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio nusižengimo teisenos bylos nutraukimas negali būti vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas; kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teismų praktiką, kadangi teismas iš naujo vertino visus administracinio nusižengimo bylos duomenis bei darė pagrįstą išvadą, jog administracinio nusižengimo bylos nutraukimą lėmė skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareigūnų šališkumo ar kitokio suinteresuotumo bylos baigtimi, tendencingumo, nustatytų faktinių ar kitokių reikšmingų aplinkybių nuslėpimo, piktnaudžiavimo įgaliojimais, kitokių esminių administracinio proceso pažeidimų pareiškėją traukiant administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir skiriant nuobaudą.

Atsiliepimas

28. Nors pareiškėjas nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo neteismine tvarka metu patyrė 960 Eur dydžio turinę žalą, kurią sudarė teisinio atstovavimo išlaidos, tačiau Kauno AVPK atkreipia dėmesį, jog Nutarimas buvo priimtas 2020 m. liepos 15 d., o banko išrašai patvirtina, kad mokėjimo pavedimai buvo atlikti praėjus nemažam laikotarpiui po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo Kauno AVPK, bylą su skundu perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, byloje nepateikti paslaugų suteikimo laiką pagrindžiantys dokumentai, todėl abejotina, kad prašomos priteisti išlaidos pareiškėjo buvo patirtos tik ikiteisminiame administracinės bylos nagrinėjimo etape. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, jog pirminiame skunde pareiškėjas prašė priteisti 1 200 Eur, nurodydamas, kad ši suma sudarė visas bylinėjimosi išlaidas, todėl abejotina, kad bylos teisminio nagrinėjimo išlaidos galėjo sudaryti tik 240 Eur. Kauno AVK vertinimu, pareiškėjas neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant neteismine tvarka, dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė patyręs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl neteisėtų Kauno APVK veiksmų Nutarimu skiriant administracinę baudą už ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimą lėmė skirtingas tų pačių įrodymų vertinimas. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtino, kad Kauno AVPK pareigūnams, pradėjusiems administracinio nusižengimo teiseną ir skyrusiems pareiškėjui nuobaudą, galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Nėra pagrindo išvadai, kad pareigūnai šioje situacijoje elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas pagal jiems suteiktą kompetenciją, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai.

Žemesnės instancijos teismas

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, jog teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu pabrėžė įrodymų vertinimo pažeidimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant neteismine tvarka ir pirmosios instancijos teisme, taip pat pripažino, jog institucija pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose nuo automobilio sustabdymo momento praėjus net 19 dienų, o vėliau praėjus keliems mėnesiams dar patikslintomis įvykio aplinkybėmis.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

33. Pareiškėjas dėl neteisėtų Kauno APVK veiksmų prašo priteisti 960 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė 960 Eur bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant neteismine tvarka ir šios išlaidos jam turi būti atlygintos, nes Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nutarimas buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta dėl to, kad jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Prieš ginčo santykius, iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialiojo įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą (žr., išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

35. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, ir konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

36. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tais atvejais, kai teismas nutraukė asmeniui administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties nebuvimo, būtinų ir pagrįstų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas tiesiogiai vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021; 2021 m. birželio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-1073/2021; 2022 m. vasario 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-788/2022; 2022 m. kovo 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-489/2022; 2022 m. balandžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

37. Pastebėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

38. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo prašymą priteisti turtinę žalą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2237-662/2020; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-353-822/2022).

39. Šiuo atveju pareiškėjo administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir nutarimas priimtas ANK 666 straipsnio galiojimo metu (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą ir galimybę nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą teismui remiantis specialiuoju įstatymu pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl tokio prašymo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismui eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

40. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

41. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog jis dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-438/2020; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021; kt.).

43. Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018; kt.).

44. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

45. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

46. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013; kt.).

47. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas V. J. Nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 75 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. vasario 28 d. 11.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Nesutikdamas su Nutarimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi V. J. skundo netenkino ir Nutarimą paliko galioti. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu V. J. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį bei Nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. J. atžvilgiu.

48. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, kad policijos pareigūnai nesiėmė jokių papildomų priemonių įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti jų nurodomas aplinkybes, nors pažeidimo faktą vairuotojas neigė. Negana to, jie, net ir žinodami, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nei tą pačią, nei sekančią dieną, nesurašė tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų detaliai užfiksavę visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tarnybiniai pranešimai surašyti praėjus 19 dienų po fiksuoto administracinio nusižengimo – 2020 m. kovo 19 d., t. y. tik tuomet kai buvo rengiamas atsakymas į V. J. užklausimą dėl prašomos informacijos pateikimo. Juose nėra itin detaliai atskleistos galimo nusižengimo padarymo aplinkybės. Negana to, administracinio nusižengimo bylą tyrusiai pareigūnei nebuvo pateikti vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, nei pareigūno Ryčio Šlivinsko „bodycam“, prietaiso Nr. BOF1EC57E848, nors šie duomenys būtų buvęs labai svarus įrodymas, galėjęs išsklaidyti abejones. Taip pat Kauno apygardos teismas konstatavo, kad institucija pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose nuo automobilio sustabdymo momento praėjus net 19 dienų, o vėliau praėjus keliems mėnesiams dar patikslintais nurodytomis jų matytomis įvykio aplinkybėmis.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą, pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismas, įvertinęs Kauno AVPK pareigūnų, kurie dėl pareiškėjo veiksmų pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ir skyrė jam nuobaudą, veiksmus, nustatė, kad pareigūnai pasyviai rinko duomenis, tačiau nenustatė, kad pareigūnai šiuo atveju nevykdė jiems įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos draudžia atlikti teisės aktai, arba, nors ir vykdė funkcijas pagal jiems suteiktą kompetenciją, tačiau veikė šališkai ar nepateisinamai aplaidžiai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimą lėmė skirtingas tų pačių įrodymų vertinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad Kauno AVPK pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o tai, kad Kauno apygardos teismas panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti neteisėti pareigūnų veiksmai.

50. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nenustatyti neteisėti Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmai veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą. Kaip jau minėta, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

51. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

52. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan