- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- eA-353-822/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00047-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- I. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 86,02 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2019 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-183-2019 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo paskyrė pareiškėjui 60 Eur baudą už tai, kad jis 2018 m. kovo 9 d. apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė šį automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Nutarimą ir bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutarimu tenkino Administracijos apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimą bei paliko galioti Nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2020 m. kovo 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kelio ženklinimas įvykio vietoje buvo klaidinantis, o atsakingos tarnybos nesiėmė veiksmų, jog iš stovėjimo aikštelės būtų pašalinti nelegalūs ženklai. Administracinė atsakomybė neturi būti taikoma asmeniui, kuris sąžiningai stengėsi išvengti neteisėto elgesio, tačiau nenuoseklų teisinį reguliavimą suprato kitaip, nei atskiras valstybės institucijos pareigūnas. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. Administracijai pateikė raginimą atlyginti patirtą turtinę žąlą, t. y. prašė atlyginti 2 380 Eur patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau atsakovas 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė atsakymą, kad teisinio ir faktinio pagrindo atlyginti turtinę žalą nėra.
2.2. Dėl nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėjas buvo priverstas samdytis advokatą ir patyrė su tuo susijusią turtinę žalą. Pareiškėjui turi būti atlyginta patirta turtinė žala dėl to, kad Administracijos neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog nebuvo visapusiškai ir objektyviai nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie pareiškėjo kaltę, aplaidžiai toleruotas klaidinantis ženklų išstatymas bei buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nutarimas buvo surašytas nepagrįstai, nes, prieš priimdama šį Nutarimą, institucija nesurinko pakankamai duomenų pareiškėjo kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, neatliko veiksmų, reikalingų visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, nepagrįstai siekė pareiškėjo administracinės atsakomybės, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.
2.3. Atsakovas turėjo atlikti įvykio aplinkybių tyrimą – patikrinti, ar byloje pakanka duomenų apkaltinti pareiškėją ir pripažinti jį kaltu dėl nusižengimo padarymo, tačiau šios pareigos nevykdė. Šioje situacijoje atsakovas yra susijęs su klaidinančiu ženklų išdėstymu ir nelegalių ženklų toleravimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šalia parduotuvės „Vynoteka“ prie linijomis subraižytų automobilių stovėjimo vietų buvo pastatyti ženklai „Rezervuota Vynoteka 1 val.”, kurie buvo pastatyti nelegaliai, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, jog šie ženklai iš aikštelės būtų pašalinti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog kelio ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) nebuvo tinkamai pastatytas, taip, kad vairuotojams būtų galimybė akimirksniu suvokti ženklo reikalavimą. LAT pažymėjo, kad šiuo atveju kelio ženklas Nr. 531 buvo pastatytas ne prie pat aikštelės ar stovėti skirto kelio ruožo, bet prie įvažiavimo į kelią. Administracija neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdama administracinę teiseną, surašė Nutarimą, kuris vėliau teismo buvo panaikintas. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė pareiškėjui turtinę žalą, kurią privalo atlyginti.
2.4. Atsiradusi turtinė žala tiesiogiai sietina su atsakovo priimtu neteisėtu ir nepagrįstu Nutarimu. Pareiškėjas patyrė išlaidas advokato pagalbai ne tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir advokatui atstovaujant pareiškėją Administracijoje surašant nusižengimo protokolą (pareiškėjas sumokėjo advokatui už tai 80 Eur honorarą). Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo yra netaikytinos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnio nuostatos, nes ši teisės norma nustato išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, atlyginimo tvarką. ANK tiesiogiai neįvardinta bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje stadijoje, atlyginimo tvarka, todėl ši žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020 nagrinėdamas advokato samdymo išlaidų, patirtų ne teisme, atlyginimo klausimą, pasisakė, kad dėl šių išlaidų atlyginimo nėra pagrindo nesiremti anksčiau suformuota LVAT praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinių teisės pažeidimų teisenoje (dabar – administracinių nusižengimų teisenoje) asmeniui valstybės institucijų veiksmais padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Be to, pareiškėjui buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0128/19/01783, kurioje antstoliui buvo pavesta atlikti paskirtos baudos išieškojimą. Nepaisant to, kad antstolis nutraukė išieškojimą, tačiau negrąžino pareiškėjui iš jo išieškotų 6,02 Eur vykdymo išlaidų. Taigi iš viso dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė 86,02 Eur žalą, t. y. (80 Eur pareiškėjo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos ne teisme, 6,02 Eur pareiškėjo patirtos vykdymo išlaidos antstoliui).