- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eA-1502-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00058-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) jam priteisti 650 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Skuodo skyriaus vyriausiasis specialistas E. Ž. 2018 m. lapkričio 14 d. atliko jo ir J. G. nuomojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir 2018 m. lapkričio 15 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas galimai savavališkai naudojosi vandens telkiniu ir jo pakrante, nepaisydamas jo nuomojamo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plane nurodytų ribų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Skuodo skyriaus vyriausiasis specialistas E. Ž. 2018 m. gruodžio 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė žemės savininkams ir kitiems naudotojams nustatytos pareigos, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 12 punkte, pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. Nors Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 13 d. pateikė išvadą, jog atlikdamas vandens telkinio priežiūros darbus, pareiškėjas aplinkosauginių reikalavimų nepažeidė, tačiau NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 430 Eur bauda už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
4. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu, jį apskundė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams, kurie 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino, NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 21 d. nutarimą panaikino ir administracinę teiseną pareiškėjui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukė. Nenustatęs objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, visas abejones įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistu.
Atsiliepimas
5. Pareiškėjas, gindamas savo teises teisme, sudarė teisinės pagalbos teikimo sutartį su advokatu A. M., kuris parengė ir atsiliepimą į NŽT apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo panaikinimo. Advokatui už nurodytų procesinių veiksmų atlikimą pareiškėjas sumokėjo 650 Eur.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė pareigūnų neprofesionaliu pareiškėjo atliktų veiksmų vertinimu, teisės aktų neišmanymu ir netinkamu jų taikymu, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių tinkamu neištyrimu, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ne dėl įrodymų stokos, o todėl, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties.
Atsiliepimas
7. Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. NŽT paaiškino, kad, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, NŽT Skuodo skyriaus vyriausiasis specialistas E. Ž. 2018 m. lapkričio 14 d. 10.00 val. atliko A. G. ir J. G. nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas savavališkai naudojasi valstybinėje žemėje esančiu vandens telkiniu (jo dalimi), kuris yra jo nuomojamo žemės sklypo šiaurinėje gretimybėje, nes gruntu užpylė minėto vandens telkinio dalį (apie 238 kv. m.), esamą vandens telkinį padalindamas į dvi dalis. Vieną vandens telkinio dalį sutvarkė (iškirto aplink vandens telkinį augusius krūmus, pakrantę užsėjo veja, pasodino kalnapušių). NŽT Skuodo skyriaus vyriausiajam specialistui konstatavus, jog naudodamasis vandens telkiniu, pareiškėjas nesilaikė savininkams ir kitiems žemės naudotojams nustatytos pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 12 punkte, pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
9. NŽT teigė, kad, išsamiai ištyrus visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, 2019 m. gegužės 21 d. buvo priimtas NŽT Skuodo skyriaus vedėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pagal kurį pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Neatsižvelgiant į aplinkybę, jog pertvarkytos teritorijos ir supilto pylimo / pertvaros pareiškėjas neužtvėrė, neapribojo į ją patekimo kitiems asmenims, nepastatė kokių nors ženklų, rodančių jo teises į šią žemę, pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip savavališkas vandens telkinio užėmimas.
10. NŽT pabrėžė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nekonstatavo, jog NŽT atstovai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ANK normas, reglamentuojančias protokolo ir nutarimo surašymą, nenustatė, jog pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, ar būtų veikę priešingai nustatytiems teisės aktų reikalavimams, elgėsi nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio profesines pareigas.
11. NŽT akcentavo, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjui nutraukė, pritrūkus objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kilusias abejones vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
12. NŽT pažymėjo, kad NŽT pareigūnų veiksmuose nėra neteisėtumo elemento, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei turtinė prievolė atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271) straipsnį nekyla.
II.
13. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.
14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė teismine tvarka gindamas pažeistas teises administracinio nusižengimo byloje Nr. II-76-1068/2019, atlyginimo priteisimo.
15. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nustatė, kad:
15.1. NŽT Skuodo skyriaus vyriausiasis specialistas E. Ž. 2018 m. gruodžio 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-632-2018 A. G. dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 14 d. 11 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai (neturėdamas teisėto pagrindo) naudojosi valstybinėje žemėje esančiu vandens telkiniu (jo dalimi), kuris yra jo ir J. G. nuomojamo valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje gretimybėje, gruntu užpylė minėto vandens telkinio dalį (apie 238 kv. m.), taip esamą vandens telkinį padalindamas į dvi dalis – vieną (vakarinę) vandens telkinio dalį, kuri yra arčiau žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių, sutvarkė (iškirto aplink vandens telkinį augusius krūmus, pakrantę užsėjo veja, pasodino kalnapušes).
15.2. Administracinio nusižengimo protokole Nr. NZT-ANR_P-632-2018 pažymėta, kad A. G. leidimo tvarkyti vandens telkinį neturi. Supiltas gruntas, dalijantis esamą vandens telkinį yra iš paties telkinio (jį išvalius ir pagilinus); savavališkai naudodamasis minėtu vandens telkiniu (jo dalimi), A. G. nesilaikė žemės savininkams ir kitiems naudotojams tenkančios pareigos, nustatytos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 12 punkte – laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų; A. G. pažeidė Vandens įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, t. y. naudojosi vandens telkiniu, neturėdamas tam teisinio pagrindo; savavališkai naudodamas dalį vandens telkinio A. G. padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
15.3. NŽT 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu, kurį priėmė NŽT Skuodo skyriaus vedėjas L. L., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. G. paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda.
15.4. Plungės rajono apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-76-1068/2019 NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 21 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinė teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį pareiškėjui nutraukta.
15.5. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistu.
16. Teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad, kadangi turtinės žalos atsiradimas siejamas su neteisėtu pareiškėjo patraukimu administracinėn atsakomybėn, analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju institucijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
17. Teismas vadovavosi ANK nuostatomis (590 str. 1 d., 608 str. 1 d.), Plungės rajono apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-76-1068/2019. Teismas padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-565-2019 buvo panaikintas ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukta ne dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, o teismui nesutikus su institucijos pozicija dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo.
18. Įvertinęs tai, kad nėra duomenų, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikę NŽT Skuodo skyriaus darbuotojai veikė aplaidžiai ar paviršutiniškai, dėl ko galėjo būti pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, teismas padarė išvadą, kad skunde nurodyti argumentai nesuponuoja NŽT Skuodo skyriaus darbuotojų veiksmų neteisėtumo aplinkybės konstatavimo, o, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, kitos tokiai atsakomybei kilti sąlygos nevertintinos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
III.
19. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 650 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje.
21. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas nurodo, kad NŽT pareigūnų neteisėti veiksmai nulėmė, jog pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas administracine nuobauda – 430 Eur bauda pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę žalą (650 Eur), kurią privalo atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
22. Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. NŽT nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei nustatyti – valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius bent vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
24. NŽT akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 650 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ginčijant NŽT Skuodo skyriaus vedėjo priimtą nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė CK 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomą priteisti 650 Eur turtinę žalą sudaro pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje.
28. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje yra numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, išnagrinėjusi iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).
30. Iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų formuojamos praktikos galima daryti išvada, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
31. Pastebėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.
32. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam NŽT Skuodo skyriaus pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurį vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021).
33. Atsižvelgdama į tai, kad visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su NŽT Skuodo skyriaus darbuotojų veiksmais, surašant administracinio nusižengimo protokolą ir pradedant administracinio nusižengimo teiseną, CK 6.271 straipsnio taikymo kontekste nebeturi teisinės reikšmės, teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl pareiškėjo prašomos priteisti 650 Eur turtinės žalos vertinimo keistini, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tenkinti pareiškėjo skundo nebuvo pagrindo. Bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas teisinis rezultatas nesikeičia, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.