Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotiems atstovams Žydrūnui Kumpiui ir Redai Siautilei, skundą pateikusiam asmeniui A. G. ir jo atstovui advokatui Audroniui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio UAB „Tomtrak“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. gegužės 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. G. skundas tenkintinas, administracinė teisena nutrauktina.

Dėl procesinių dokumentų byloje

Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis). ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: <…> administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo;<…>.

A. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2018-12-12, po 2018-11-14 atlikto žemės naudojimo patikrinimo, kurį atliko NŽT pagal 2018-10-29 14 asmenų prašymą (Institucijos b. l. 3).

Protokole A. G. iš esmės kaltinamas, kad savavališkai (neturėdamas jokio teisėto pagrindo) naudojosi valstybinėje žemėje esančiu vandens telkiniu (jo dalimi). A. G. gruntu yra užpylęs minėto vandens telkinio dalį (apie 238 kv.m.), taip padalindamas esamą vandens telkinį į dvi dalis. Supiltas gruntas, dalijantis esamą vandens telkinį yra iš paties telkinio (jį išvalius ir pagilinus). A. G. savavališkai naudodamasis minėtu vandens telkiniu (jo dalimi) nesilaikė žemės savininkams ir kitiems naudotojams nustatytos pareigos, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 12 punkte – laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, t.y. naudojosi vandens telkiniu, neturėdamas tam teisinio pagrindo. 2019-05-21 A. G. nubaustas už savavališką minėto vandens telkinio dalies užėmimą, gruntu užpylus vandens telkinio dalį (apie 238 kv.m.), taip padalinus vandens telkinį į dvi dalis. Supiltas gruntas, dalijantis esamą vandens telkinį yra iš paties telkinio (jį išvalius ir pagilinus) bei statybinių atliekų. Taip A. G. nesilaikė žemės savininkams ir kitiems naudotojams nustatytos pareigos, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte – savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Tai, kad A. G. nubaustas pagal tą patį straipsnį kaip nurodyta ir protokole, dar nereiškia, kad jis nubaustas už tą pačią veiką, už ką jam buvo surašytas protokolas. Jis buvo kaltinamas savavališku vandens telkinio naudojimu, o nubaustas už savavališką vandens telkinio užėmimą. Tiek protokole, tiek nutarime nurodytos skirtingos teisės aktų normos, kurias pažeidė A. G..

Teismas sutinka su A. G. atstovo teiginiais, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

Išklausius bylos nagrinėjimo NŽT garso įrašą nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėjantis bylą (nustatyta, kad tai L. L.) A. G. nurodė, jog jo pažeidimą traktuoja kaip vandens telkinio užėmimą dėl supilto pylimo iš statybinių atliekų ir nurodė, kad jis pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pacituodamas šią normą. Šie duomenys A. G. nurodyti, skaitant priimtą nutarimą. A. G. prieštaravo ir klausė, kokiu pagrindu teigiama, kad jis užėmė vandens telkinį, tačiau pareigūnas atsakė, kad tokias aplinkybes jie nustatė. Garso įrašas rodo, kad A. G. nebuvo išaiškintos ir tiksliai nurodytos keičiamo kaltinimo faktinės aplinkybės, kurios pasikeitė iš esmės, A. G., kaip traukiamam atsakomybėn asmeniui, nebuvo sudarytos sąlygos pasiruošti gynybai nuo naujo kaltinimo, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą ir teisingo proceso principą.

Teismo pareiga yra patikrinti, ar institucija Nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, taip pat ištaisyti institucijos padarytas procesines klaidas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad A. G. skundas dėl jam pritaikytos administracinės nuobaudos teisme nagrinėtas iš esmės, betarpiškai ir tiesiogiai tiriant visas bylos aplinkybes, NŽT padaryti procesiniai pažeidimai dėl kaltinimo keitimo ir A. G. baudimo už veiką, nenurodytą protokole, ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu, sudarant A. G. galimybę pasisakyti (apsiginti) ir dėl veikos aplinkybių, už kurias jam pritaikyta administracinė nuobauda.

Dėl pareigūno, nagrinėjusio bylą, šališkumo.

A. G. teigia, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas pareigūnas – NŽT Skuodo skyriaus vedėjas L. L., nes pastarasis reiškė išankstinę nuomonę dėl nuobaudos jam už padarytą nusižengimą skyrimo. Nušalinimą visam Skuodo skyriui A. G. buvo pareiškęs bylos nagrinėjimo NŽT metu (Institucijos b.l.39-40), tačiau šis buvo atmestas 2019-05-11 (Institucijos b.l. 44), apie ką A. G. buvo informuotas (Institucijos b.l. 42). Iš Institucijos byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokie motyvai lėmė tokį sprendimą, nes byloje esti tik Skyriaus vedėjos V. D. viza „Pagal PS kompetenciją nėra pagrindo nušalinti“ (Institucijos b.l. 44).

Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipnis numato nušalinimo pagrindus, tarp kurių nurodytas ir proceso dalyvių motyvuotos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių asmens nešališkumu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. L. žinojo apie A. G. prašymą leisti sutvarkyti kūdra ir kaip nurodė liudytojas T. B. netgi sakė, kad tokio leidimo nereikia, tačiau kai dėl kūdros NŽT buvo gautas asmenų prašymas spręsti klausimą dėl jos naudojimo, administracinė byloje jis konstatavo, kad A. G. kūdros tvarkymo veiksmus atliko, neturėdamas tam leidimo. Šiuo atveju konstatuotina, kad L. L. žinojęs ir nors neoficialiai (nesant tam oficialaus rašytinio prašymo) sprendęs klausimą dėl leidimo kūdros tvarkymui nereikalingumo, turėjo nusišalinti sprendžiant atsakomybės klausimą, susijusį su šios kūdros naudojimu ir užėmimu, tuo labiau, kad veiksmus, kurie protokole kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, A. G. padarė po minėto žodinio leidimo gavimo ir dėl to būdamas tikras, kad elgiasi teisėtai. Teismo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių A. G. pagrįstai abejojo šio pareigūno nešališkumu.

Dėl administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą

Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).

Nagrinėjamu atveju A. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis savavališkai naudojosi valstybinėje žemėje esančiu vandens telkiniu, tačiau šios kaltinimo pozicijos NŽT atsisakė, teismo posėdžio metu jos atstovas Ž.Kumpis taip pat pripažino, kad minėtu telkiniu galėjo ir gali naudotis visi asmenys, ribojimų juo naudotis nėra ir A. G. nubaudė už savavališką vandens telkinio užėmimą, kuris pasireiškė telkinio dalies (apie 238 kv.m.) užpylimu gruntu ir taip vandens telkinio padalinimu į dvi dalis. Minėtos vandens telkinio dalies užpylimas ir yra A. G. savavališkai užimto vandens telkinio dalis ir užėmimo būdas.

Iš byloje esančių dokumentų ir asmenų paaiškinimų matyti, kad A. G. 2002 m. iš A. M. nusipirko pastatus, prie kurių, anot A. M., buvo iškastas priešgaisrinis rezervuaras – ginčo objektas (b.l. 10-11). Žemės sklypas prie A. G. priklausančių pastatų suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2017-01-02. Sklypo nuosavybė – Lietuvos Respublika (Institucijos b.l. 16-17). 2017-02-21 su A. G. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (Institucijos b.l. 15). Sklypo dalis, kurioje yra vandens telkinys - kūdra, į A. G. išsinuomotą žemės sklypą neįeina, tik ribojasi. A. G. pageidavo, kad ir ši dalis būtų jam išnuomota, tačiau jam buvo atsakyta ir šiuo metu vandens telkinys yra nesuformuotoje, laisvoje valstybinėje žemėje. Kaip pastatų savininkas ir naudotojas A. G. dar 2015 m. kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybę, aplinkosaugą su prašymu sutvarkyti prie jo pastatų esantį vandens telkinį, kuris buvo apleistas ir kuriuo tuo metu pagrinde naudojosi netoliese esančių sklypų daržininkai. Skuodo rajono meras atsakė neigiamai į šį prašymą, motyvuojat tuo, kad tam nėra lėšų ir leido pačiam A. G. savo lėšomis tvarkyti minėtą vandens telkinį. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais teismo posėdyje apklausti S. V. (buvęs Skuodo miesto meras) ir T. B. (buvęs Skuodo rajono savivaldybės vyr.architektas, kuris buvo atsakingas už leidimų statybai išdavimą bei želdynų komisijos pirmininkas). Šią aplinkybę pripažino ir NŽT Skuodo skyriaus vedėjas L. L., kad buvo kalba dėl minėto vandens telkinio tvarkymo. Kad vandens telkinio sutvarkymui leidimo nereikėjo patvirtino ne tik Skuodo rajono savivaldybės buvęs vyr.architektas T. B., kuris buvo atsakingas už leidimų išdavimą, bet tai liudija ir 2019-02-12 Aplinkos apsaugos agentūros raštas Nr. (25)-A4-1148 (b.l. 15-16) bei 2019-02-13 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštas Nr.(13.5)-ADS-2283 (b.l. 23-24).

NŽT kaip patikėtinė valdanti valstybei priklausančią žemę A. G. reiškia pretenzijas dėl vandens telkinio, kuris yra nesuformuotame ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype. Duomenų apie šį telkinį Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (UETK) nėra (b.l. 23). Teritorijų planavimo dokumentais vandens telkinio pakrančių apsaugos juostos ir zonos nenustytos, jos nenurodytos ir Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal (b.l. 23). NŽT pažeidimo faktą įrodinėja žemės naudojimo patirkinimo aktu (b.l. 25-28), ortofotonuoraukomis (Institucijos b.l. 26) bei liudytojų, apklaustų teismo posėdyje parodymais, kad vandens telkinys buvo vientisas ir po A. G. veiksmų, jis atskirtas į dvi dalis, iš kurių viena tvarkoma ir prižiūrima A. G. ir toliau, supilant tarp šių dirbtinai padarytų dalių pertvarą iš sutvarkytos ir išvalytos telkinio dalies grunto bei statybinių atliekų.

A. G. neneigia tvarkęs ir prižiūrintis dalį šio vandens telkinio, kuris yra šalia jam priklausančių pastatų. Taip pat nurodo, kad minėta pertvara, kuri padalino kūdrą į dvi dalis jau buvo susiformavusi natūraliai, jis ją tik padidino (paaukštino), dugno gruntu ir atliekomis, kurias iškasė, valydamas tvarkomą kūdros dalį. Kitos kūdro dalies jis netvarkė dėl lėšų trūkumo, nes visus darbus atliko iš savo asmeninių lėšų. Specialiai jokių atliekų pertvaros darymui jis nevežė ir į kūdrą nepylė. Nors kūdros dalį jis sutvarkė ir tvarko, jis jos nėra aptvėręs, jokiais ženklais nepažymėjęs ir žmonėms ja leidžia naudotis laisvai. Kad praėjimas prie šios kūdros dalies neužtvertas nurodyta ir 2018-11-15 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 15NŽ-228-(14.15.73) (b.l. 25-28), tą patvirtinto ir NŽT prašymu byloje apklaustos liudytojos J. B., L. Ž. ir A. D., kurių prašymo pagrindu ir buvo atliktas minėto sklypo žemės naudojimo patikrinimas.

Teisme ištirti įrodymai rodo, kad A. G., tvarkydamas kūdros dalį iš tiesų padidino pertvarą kūdroje, dėl ko vandens telkinys akivaizdžiai šiuo metu yra padalintas į dvi dalis, kas matyti iš A. G. pateiktų ortofotonuotraukų (b.l. 48-50). NŽT atstovai šią pertvarą ir traktuoja kaip A. G. vandens telkinio dalies užėmimą, tokiu būdu pažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises ir įstatymų saugomus interesus, nes ji sumažino telkinio plotą, pablogino kūdros būklę ir vandenį, daržininkų priėjimą prie vandens.

Kaip buvo aukščiau nurodyta, teismų praktikoje užėmimu pripažintini atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Teismas sutinka, kad dėl A. G. veiksmų kūdroje pertvara yra tokio dydžio kaip užfiksuota žemės naudojimo patikrinimo akte ir ortofotonuotraukose, ką iš dalies patvirtino ir pats A. G., tačiau teismo manymu, tokie A. G. veiksmai, atsižvelgiant į teismų praktikoje vartojamą “užėmimo” sąvoką negali būti laikomi vandens telkinio užėmimu, nes ir po pertvaros sutvarkymo/įrengimo, minėtos teritorijos A. G. neužtvėrė, neapribojo patekimo į ją kitiems asmenims, taip pat joje nepastatė jokių ženklų, rodančių jo teises į ją. Šią aplinkybę pripažino ir liudytojai. Atsižvelgiant į tai, kad pertvara tarp kūdros dalių esti ties A. G. pastatų riba ir tai, kad jis tvarko tik tą kūdros dalį, kuri ribojasi su juo nuomojamu sklypu, galima būtų manyti, kad A. G. tokiu būdu kėsinasi užimti šį žemės sklypą, juolab kad šį sklypą suformuoti jo naudojimui, bet kaip žinia administracinė atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusižengimą nenumatyta. Be to, kad liudytojos teigia, jog vandens būklė kūdroje pablogėjo, jokių kitų neigiamų padarinių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Nenustatyta ir tai, kad vandens būklė iš tiesų yra pablogėjusi, lyginant su buvusia, ir kad tai įtakojo būtent A. G. veiksmai.

Teismo nuomone, A. G. atlikti veiksmai turi būti vertinami ne kaip vandens telkinio užėmimas, bet kaip dirbtinio vandens telkinio – kūdros pertvarkymo darbai, atsižvelgiant į šiems veiksmams keliamus reikalavimus ir į tai, kad pastaruosius A. G. atliko ne jam, o valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Vertinant aplinkybę, kad A. G. buvo gavęs žodinį savivaldos atstovų leidimą tvarkyti kūdrą ir šiuos darbus atliko savo nuožiūra, vien tai, kad šių veiksmų pasekmė netenkina sklypo savininko patikėtinio, dar nereiškia, kad A. G. veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal jam inkriminuotą straipsnį. Tokiu atveju turėtų būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė šį vandens telkinį ir minėtą pylimą supylė iš statybinių medžiagų. Nors liudytojos nurodė, kad A. G. vežė statybines atliekas, tačiau įvykio vietoje iš ko supiltas pylimas nenustyta ir nesiaiškinta. Pastarosios liudytojos teismo posėdyje reiškė priekaištus tik dėl to, jog negali laisvai patekti prie vandens telkinio, nes A. G. užsitvėrė tvorą, bet tai jis padarė savo sklype ir nors tai netekina liudytojų, A. G. veiksmai yra teisėti. Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad pylimas supiltas ne iš išvalyto kūdros grunto, byloje nėra.

Pagal teismo pirmiau nustatytas aplinkybes skundžiamame nutarime nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties (nėra pagrindo išvadai, kad A. G. užėmė kūdrą), todėl nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. G. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Administracinę teiseną A. G. atžvilgiu nutraukus, teismas dėl senaties termino nuobaudai taikyti nepasisako.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-05-21 nutarimą Nr. NZT-ANR_N-565-2019 ir administracinę teiseną A. G. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismą.