Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 (vieno šimto) MGL, tai yra 5 000 (penkių tūkstančių) Eur dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas ir R. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio pateikė nuteistojo gynėjas, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prašo jo ginamąjį išteisinti.

6. Nuteistajam inkriminuota BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti su valdymo tvarka siejamas vertybes: dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos, esančios dokumente, patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

7. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog V. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su kitu nuteistuoju – R. S., suklastojo automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, o būtent: 2024 m. gegužės 30 d. R. S. atsivedus paminėto automobilio pirkėją M. S. pas draudimo paslaugas teikiantį V. K., į patalpas (duomenys neskelbtini), V. K., žinodamas, kad parduodamą automobilį iš R. S. pirks M. S., pirkimo-pardavimo sandorio metu kaip pirkimą patvirtinantį dokumentą išdavė tikrovės neatitinkantį dokumentą – 2024 m. gegužės 23 d. vokiečių kalba surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad automobilis M. S. buvo parduotas B. D. vardu, gyvenančio Austrijoje, o ne R. S.. Tokiu būdu, žinodami, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra reikalinga registruojant automobilį, R. S. su V. K., perduodami šį netikrą dokumentą M. S., jį realizavo, po ko 2024 m. gegužės 30 d. VĮ „Regitra“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šis netikras dokumentas buvo panaudotas, jo pagrindu automobilis buvo įregistruotas M. S. vardu.

9. Šioje byloje nebuvo ginčijama ta aplinkybė, jog tikrasis automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pardavėjas buvo ne pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas asmuo – B. D., o R. S.. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. K. taip pat pripažino, jog 2024 m. gegužės 30 d. patalpose, kuriose jis teikia draudimo paslaugas, lankėsi šio automobilio pirkėjas M. S.. Tačiau V. K. viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis suteikė M. S. tik draudimo paslaugą, kategoriškai neigdamas tai, jog tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje taip pat išdavė M. S. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie automobilio pardavėją. Nuteistasis tikino, kad apie vokiečių kalba surašytą automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį jis apskritai nieko nežino. Tuo tarpu R. S. parodė, jog įsigijęs automobilį „BMW 535D“ Vokietijoje, jo Lietuvoje jis neužregistravo, dėl ko jam nebuvo išduotas šios transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK). Kadangi M. S. norėjo nusipirkti ir įregistruoti automobilį tą pačią dieną, kai jį apžiūrėjo, ko be išduoto transporto priemonės savininko Lietuvoje deklaravimo kodo nebuvo įmanoma atlikti, jis (R. S.) pasiūlė M. S. sudaryti vokišką pirkimo-pardavimo sutartį, su kuo pirkėjas sutiko. R. S. taip pat nurodė, jog M. S. nusprendus pirkti automobilį „BMW 535D“ ir už jį atsiskaičius, jis pirkėjui atidavė jo dokumentus, kurie buvo surašyti B. D. vardu, bei informavo pirkėją, kad automobilį reikia apdrausti. Tuomet jie kartu nuėjo į patalpas (duomenys neskelbtini), kur V. K. teikė tokias paslaugas. Kadangi V. K. suteikinėjo paslaugas kitam klientui, M. S. atsisėdo palaukti, o jis pats (R. S.) išėjo į lauką ir kokius dokumentus bei kas surašė, jis nežino, tame tarpe nežino, ir ar ten buvo parengta vokiška automobilio pirkimo-pardavimo sutartis („kauferis“), pats jos nerengė ir nepasirašė.

10. Nors nuteistieji neigė bendrais veiksmais suklastoję automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jų parodymus, kiek jie susiję su šia ginčijama bylos aplinkybe, paneigia ir jų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą veikiant bendrininkų grupėje įrodo kiti byloje surinkti įrodymai, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė buvo patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. V. K. ir kito nuteistojo R. S. kaltę patvirtina ir jų parodymus tik kaip gynybinę jų versiją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, leidžia atmesti M. S. parodymai. Liudytoju apklaustas M. S. teisme nurodė, jog po to, kai nusprendė pirkti automobilį „BMW 535D“ iš R. S., pastarasis kartu su juo nuėjo į patalpas, kuriose dirbo V. K.. Liudytojas taipogi paaiškino, kad šiose patalpose su juo (M. S.) R. S. buvo visą laiką, ką nurodė ir liudytojas A. R.. M. S. taip pat parodė, jog V. K. padavus automobilio dokumentus, V. K. kompiuteriu paruošė vokišką pirkimo-pardavimo sutartį, ją atspausdino ir liepė jam pasirašyti pirkėjo vietoje.

11. Liudytojo M. S. parodymai iš tiesų nebuvo visiškai nuoseklūs viso proceso metu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė neprisimenantis, ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo paruošta dar iki jam ir R. S. atvykus į patalpas, kuriose V. K. teikė draudimo paslaugas, ar buvo ruošiama jau jiems lankantis šiose patalpose. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat negalėjo atsakyti, kas jam nurodė pasirašyti vokiečių kalba surašytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Kaip teisingai baigiamųjų kalbų metu pažymėjo V. K. gynėja, M. S. taip pat negalėjo atsakyti į klausimus, kokius dokumentus jis padavė V. K., iš kokio kompiuterio buvo atspausdinta sutartis, kas pasirašė pardavėjo vietoje. Vis tik teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo dėl šių priežasčių laikyti teisme M. S. duotus parodymus nepatikimais ir jais nesivadovauti, sprendžiant V. K. kaltės klausimą. Visiškai natūralu, kad tokių aplinkybių kokius dokumentus jis padavė V. K., kokiu kompiuteriu ir spausdintuvu jis naudojosi, kas pasirašė sutartyje pardavėjo vietoje, liudytojas galėjo neįsiminti, į jas net nekreipti dėmesio, nes tuo metu jų tiesiog nesureikšmino, nemanė, kad jos gali būti reikšmingos ateityje. Kaip matyti iš jo parodymų, jis neįtarė, kad vokiškos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas gali užtraukti atsakomybę, į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi ne dėl pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo, o siekdamas nustatyti tikrąjį automobilio pardavėją, kuriam norėjo pareikšti pretenziją dėl parduotos nekokybiškos transporto priemonės, išaiškėjus jos defektams. Nors kiek keista, kad ikiteisminio tyrimo metu neprisiminęs, ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo paruošta iš anksto, ar buvo ruošiama tik atėjus pas V. K. apdrausti automobilio, teisme M. S. jau neabejodamas nurodė, kad ją kompiuteriu paruošė bei ją atspausdino V. K., tačiau teisėjų kolegija laiko teisingus būtent teisme M. S. duotus parodymus dėl šios aplinkybės įvertinus juos kitų bylos duomenų kontekste. Iš byloje esančios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties (Kaufvertag) matyti, kad joje visas tekstas yra spausdintas, išskyrus mėlynos spalvos rašikliu padarytus parašus pardavėjo (Verkaufer) ir pirkėjo (Kaufer) grafose, t. y. spausdinti, o ne ranka įrašyti ir pirkėjo – M. S. duomenys – jo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas. Šių liudytojo asmens duomenų, dar iki jam atvykus į automobilio stovėjimo vietą (automobilių turgų (duomenys neskelbtini), esantį kitoje gatvės pusėje, nei V. K. darbo vieta) ir nusprendus jį pirkti, R. S. negalėjo žinoti. Taigi, jis negalėjo iš anksto parengti pirkimo-pardavimo sutarties. Ji negalėjo būti parengta R. S. ir prieš pat apsilankant pas V. K., kadangi su savimi parduodamo automobilio stovėjimo vietoje R. S. neturėjo nei kompiuterio, nei spausdintuvo. Šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad sutartis galėjo būti paruošta bei pasirašyta jau po to, kai M. S. išėjo iš kioskelio, kuriame V. K. teikė draudimo paslaugas, kadangi liudytojas viso proceso metu nuosekliai tikino, jog šis dokumentas jam buvo pateiktas būnant minėtame kioskelyje, būtent V. K., aplinkybės, dėl kurių M. S. būtų suinteresuotas duoti jam nepalankius parodymus, šiuo atveju taip pat nenustatytos, jų nenurodė nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas.

12. Be to, V. K. kaltę šiuo atveju patvirtina ne tik M. S. parodymai, bet ir byloje surinkti kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai. Iš 2024 m. liepos 4 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą draudimo paslaugas teikiančiame kioskelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo paimta V. K. draudimo veikloje naudojama įranga – nešiojamas kompiuteris „Lenovo“, baltos spalvos spausdintuvas „HP“, serijos Nr. CNB6JCT87M, baltos spalvos spausdintuvas užrašu: HP Deskjet 1510 print scan copy, bei spausdintuvo kasetės Premium Laser Toner Cartridge CF279A 1,5K Nr. A/E233038, Compatible toner for HP CF279A Nr. 21AS046BAM2485, Compatible toner for HP CF279A Nr. 20AS003BAM4557, ATH-79N compatible for HP CF279A Nr. NO.0685. Be to, šios kratos metu buvo rastos ir paimtos nebaigtos pildyti pirkimo-pardavimo sutartys-užsienietiškos ir lietuviškos (1 t., b. l. 117-121). Iš 2024 m. liepos 4 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą V. K. bute, be kita ko, rasta ir paimta: nešiojamasis kompiuteris ,,Lenovo“, baltos spalvos spausdintuvas ,,hp“, nešiojamasis kompiuteris ,,Acer aspire“, modelis - MS2253 (1 t., b. l. 136-140). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus atliktoje specialisto išvadoje dėl iš V. K. paimtos kompiuterinės įrangos nurodyta, kad: 1. Tyrimo kompiuterių „acer“, serijos numeris „LXATR0X2118422D1342000“, „LENOVO“, serijos numeris „WB052574552“, „LENOVO“, serijos numeris „PF2LHK90“ diskų „1lap-1hdd“, „2lap-1hdd“ ir „3lap-1ssd“ kopijose buvo ieškoma vaizdinio bei tekstinio turinio failų su automobilių duomenimis bei pirkimo-pardavimo sutarčių. Diske „2lap-1hdd“ rasti 80 failų, diske „3lap-1ssd“ rasta 61 failas, galintis turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Failai buvo nukopijuoti ir su detalia informacija apie juos pateikiami DVD-R tipo kompaktiniame diske Nr. 1, atitinkamai aplankuose pavadinimais „2lap“ ir „3lap“. 2. Tyrimo metu nešiojamųjų kompiuterių „acer“, serijos numeris „LXATR0X2118422D1342000“, „LENOVO“, serijos numeris „WB052574552“, „LENOVO“, serijos numeris - „PF2LHK90“ diskų „1lap-1hdd“, „2lap-1hdd“ ir „3lap-1ssd“ kopijose buvo atlikta failų paieška naudojant raktinius žodžius „B.“, „D.“, „M.“ ir „S.“. Atitikmenų – nerasta. 3. Tyrimo metu nešiojamųjų kompiuterių „acer“, serijos numeris „LXATR0X2118422D1342000“, „LENOVO“, serijos numeris „WB052574552“, „LENOVO“, serijos numeris „PF2LHK90“ diskų „1lap-1hdd“, „2lap-1hdd“ ir „3lap-1ssd“ kopijose buvo ieškota failų, kurių sukūrimo data metaduomenų žymose atitiktų „2024-05-30“. Atitikmenų nerasta (2 t., b. l. 42-51). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas DVD-R kompaktinis diskas Nr. 1, (2024-11-22 specialisto išvada) , kuriame yra du aplankalai pavadinimu „2lap“ ir „3lap“. Aplankale „2lap“ rasta išviso 80 failų, o aplankale „3lap“ rasta 61 failas. Atidarius aplankalą „2lap“ jame matyti įvairios automobilių pirkimo-pardavimo sutarties formos, pavadinimais „Kaufer“, „KAUFVERTAG“, „Olandiškas kauferis“ ir kita. Atidarius aplankalą „3lap“ jame matyti taip pat įvairiais pavadinimais automobilių pirkimo-pardavimo sutarties formos, tarp jų rastos panašios pirkimo-pardavimo sutarčių formos, t. y. tokia pati sutarties forma pavadinimu „KAUFVERTAG“, kurią pateikė M. S.. Minėtos pirkimo-paradavimo sutarčių formos nėra užpildytos, juose nėra jokių ranka užpildytų įrašų ar parašų. Minėtuose panašiose automobilių pirkimo-paradavimo sutarčių formose esantys simboliai, jų išdėstymas atitinka M. S. pateikto „KAUFVERTAG“ pirkimo-paradavimo sutarties išdėstymą. Atspausdinus iš aplanko „3lap“ rastą panašią pirkimo-paradavimo sutarties formą ir ją vizualiai palyginus su jau minėta M. S. „KAUFVERTAG“ pirkimo-paradavimo sutarties forma, esminių skirtumų nerasta (2 t., b. l. 53-65).

13. Ankstesnėje pastraipoje aprašyti įrodymai patvirtina, jog iš V. K. paimtoje kompiuterinėje įrangoje buvo rasti įvairiomis kalbomis ir įvairių formatų automobilių pirkimo -pardavimo sutarčių blankai, kurie, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, vykdant V. K. transporto priemonių draudimo veiklą, nėra reikalingi. Šie įrodymai taip pat patvirtina, jog V. K. naudotame kompiuteryje buvo rastas sutarties „KAUFVERTAG“ blankas, kurio forma, teksto išdėstymas, šriftas yra tokie patys kaip liudytojo M. S. pateiktoje vokiečių kalba surašytoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Vertinant paminėtus rašytinius įrodymus kartu su M. S. parodymais, juos sujungus juos į vientisą loginę grandinę, nekyla jokių abejonių, kad V. K. parengė, atspausdino ir pateikė liudytojui M. S. vokiečių kalba surašytą automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta melaginga informacija apie šio automobilio pardavėją, ir tokiais veiksmais, veikdamas bendrai su R. S., kuris ir pasiūlė M. S. sudaryti vokišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, iš anksto žinodamas, kad joje automobilio pardavėju bus nurodytas ne jis (R. S.), o kitas asmuo – B. D., ir nuvedė jį į V. K. darbo vietą, kur žinojo, jog tokia sutartis gali būti parengta, atspausdinta ir pateikta automobilio pirkėjui, realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius.

14. Pateiktame apeliaciniame skunde, bandant paneigti V. K. dalyvavimą jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, akcentuojama tik tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje specialisto išvadoje Nr. 11-393 (25), 11-516 925) buvo konstatuota, jog patirta tirti automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis „KAUFVERTAG“ nebuvo išspausdinta spausdinimo aparatais, kurie buvo paimti kratos, atliktos draudimo paslaugas teikiančiame kioskelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kratos, atliktos V. K. gyvenamojoje vietoje, metu (2 t., b. l. 71-76). Anot gynėjo, tai pilnai paneigia liudytojo M. S. parodymus, kad būtent V. K. jam išspausdino ir pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o kartu ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl V. K. kaltės. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje specialisto išvadoje Nr. 11-393 (25), 11-516 925) padarytos išvados, o kartu ir tai, kad apžiūrėjus kratos metu paimtus kompiuterius failų su raktiniais žodžiais „B.“, „D.“, „M.“, „S.“, kaip ir datos „2024-05-30“ nebuvo rasta, liudytojo M. S. parodymų bei aukščiau padarytų išvadų savaime nepaneigia ir išteisinti V. K. pagrindo nesudaro. Kaip matyti iš bylos duomenų, krata V. K. darbo ir gyvenamojoje vietose buvo atlikta ne automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dieną – 2025 m. gegužės 30 d., o praėjus nuo jos daugiau kaip mėnesiui laiko – 2024 m. liepos 4 d. Dar iki kratos atlikimo M. S. buvo pateikęs pretenziją R. S. dėl automobilio „BMW 535D“, defektų. Taigi, jis, suvokdamas, jog su šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu susijusios aplinkybės gali būti tiriamos, taip pat žinodamas, kad ji buvo suklastota, nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilio padavėją, galėjo apie tai įspėti veiklos bendrininką, kuris vienas ar padedamas R. S. ar kitų asmenų galėjo ištrinti iš V. K. kompiuterio parengtą konkrečią automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei parduoti, sunaikinti ar kitu būdu atsikratyti įrenginio, kuriuo buvo atspausdintas šis dokumentas, taip sąmoningai siekiant sunaikinti padarytos nusikalstamos veikos įkalčius. Be to, nėra aišku, ar parengta sutartis apskritai buvo išsaugota kompiuteryje, ar kompiuteris ir (ar) spausdintuvas, kuriuos V. K. naudojo 2025 m. gegužės 30 d., iki kratos atlikimo nebuvo pakeisti kitais dėl kokių nors kitų priežasčių, pavyzdžiui, gedimo, planuoto šios įrangos keitimo ir panašiai. Tokio apeliacinio argumento kontekste taip pat pažymėtina, jog tiek baudžiamojo proceso įstatyme, tiek teismų praktikoje specialisto išvada ar ekspertizės aktas nėra laikomi didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu ar įrodymu, kurio vertinimui taikytinos kitokios, negu įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, nuostatos. Tai yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ekspertizės aktas ir specialisto išvada yra tik prielaida teisinei išvadai, kadangi dėl asmens kaltės padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodytumo ar neįrodytumo asmens veikoje, t. y. dėl asmens atliktų veiksmų teisinio vertinimo išvadas daro tik bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes.

15. Remdamasis visu tuo, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žemesnės instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, pripažindamas, kad nuteistasis V. K., veikdamas bendrai su R. S., kaltinime nurodytu būdu ir aplinkybėmis suklastojo automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, bei perduodamas jį M. S., kuris vėliau šią sutartį pateikė VĮ „Regitra“ dėl automobilio įregistravimo savo vardu, realizavo. Rašytinė automobilio „BMW 535D“, identifikacinis kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis neabejotinai laikytina BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, nors ji ir sudaryta tarp privačių asmenų. Kodėl tokia sutartis laikoma dokumentu BK 300 straipsnio prasme, aiškūs, teisingi ir pakankami argumentai yra išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Pritardama jiems, o taip pat įvertinusi aukštesnės instancijos teismo paskirtį bei tai, kad tokie pirmosios instancijos teismo argumentai neginčijami ir pateiktame apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija jų dar kartą nekartoja.

16. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad V. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad sutartis, nurodant joje ne tikrąjį automobilio „BMW 535D“ pardavėją, yra klastojama, kaip ir suprato, kad toks dokumentas su joje nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija bus panaudotas jį pateikiant valstybinei įmonei „Regitra“, siekiant įregistruoti automobilį M. S. vardu, ir norėjo taip veikti. Paties V. K. parodymai patvirtina, kad jam buvo žinoma automobilių, įvežtų iš užsienio valstybių į Lietuvą, įvežimo, pardavimo, registravimo tvarka ir kokie dokumentai reikalingi pirkimo-pardavimo sandoriui įforminti bei automobiliui įregistruoti Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre. Pats nuteistasis teisme taip pat parodė, kad tokio pobūdžio sutartis turi būti pasirašoma (ką apima ir parašą dedančio asmens duomenų – vardo ir pavardės nurodymas) tikrojo automobilio pardavėjo ir naujojo jo savininko. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad žinojo R. S. iš anksčiau, kadangi jis ne kartą buvo kreipęsis dėl jo parduodamų automobilių draudimo paslaugų. Taigi, V. K. buvo žinoma, kad kitas nuteistasis – R. S. užsiima automobilių pardavimo veikla ir automobilį „BMW 535D“ M. S. parduoda būtent jis, o ne B. D., kadangi, kaip nustatyta M. S. bei liudytojo A. R. parodymais, pats R. S. atlydėjo transporto priemonės pirkėją į kioskelį, kuriame V. K. teikė draudimo paslaugas, buvo su M. S. jame visą laiką. Taigi, V. K. veika atitinka ne tik objektyviuosius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, bet ir subjektyviąją šio nusikaltimo pusę. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

17. Nors apeliaciniame skunde gynėjas neformuoja alternatyvaus reikalavimo tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas neišteisins V. K., pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, tačiau skundu jis prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika baudžiamųjų įstatymų prasme vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, kad ja ypatingai reikšmingos žalos nepadaryta. Taip pat teismas įvertino tai, kad nuteistasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, vykdo darbinę veiklą, jam nustatytas neterminuotai didelių specialiųjų poreikių lygis. V. K. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydį nustatė nors ir didesnį už minimalų, tačiau artimą jam už nesunkų nusikaltimą galimos skirtos baudos dydžiui – 100 MGL, kas sudaro 5 000 Eur (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2000 minimalių gyvenimo lygių bauda). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė negali būti laikoma netinkama, per griežta, neproporcinga.

19. Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-126275. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant V. K., sudaro 179,17 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. gynėjo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl V. K. gynimo apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos, įvertinus gynėjo jam paskyrimo teisinį pagrindą bei teiktos teisinės pagalbos apimtį. Šiuo atveju pats nuteistasis skirti jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatę neprašė, antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo – BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Be to, apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas vieno posėdžio metu, apelianto gynėja trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu.

22. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, buvo tris kartus neteisingai parašytas nuteistojo V. K. vardas – vietoje „V. K.“ nurodyta „V. K.“, vietoje „V. K.“ nurodyta „V. K.“ , vietoje „V. K.“ nurodyta „V. K.“. Šias klaidas teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu. Kadangi jos neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, jos ištaisytinos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeičiant.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, padarytas rašymo apsirikimo klaidas: žodžius „V. K.“ pakeisti žodžiais „V. K.“; žodžius „V. K.“ pakeisti žodžiais „V. K.“; žodžius „V. K.“ pakeisti žodžiais „V. K.“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.