Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Urmilos Valiukienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neteisėto sulaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19.2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantui nurodytu laiku savanoriškai neatvykus į ekspertinę įstaigą, pareigūnai turėjo pilną teisę taikyti jam BPK 141 straipsnyje numatytą atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, o tai nėra tapatu laikinam sulaikymui. Tad teismas ir šiuo atveju teisingai konstatavo, kad apelianto atžvilgiu pareigūnų veiksmais nebuvo pažeistos BPK normos, todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad teismas nutartimi neleido suvaržyti jo laisvės, o ji neva neteisėtai buvo suvaržyta, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovo patikslintas ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

23. Iš civilinės bylos ir kartu su civiline byla pateiktos baudžiamosios bylos Nr. M1-1094-749/2022 medžiagos nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą dėl stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės paskyrimo ieškovui, kuris šią nutartį skundė aukštesniam teismui, tačiau 2021 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apygardos teismo teisėjo neskundžiama nutartimi ieškovo skundas buvo atmestas (baudžiamosios bylos Nr. M1-1094-749/2022 II t., b. l. 67-69, III t., b. l. 20-22).

24. 2021 m. gruodžio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ieškovas buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą – VTPT Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui 3 mėnesių terminui (baudžiamosios bylos Nr. M1-1094-749/2022 III t., b. l. 23-27). Šią teismo nutartį ieškovas apskundė Panevėžio apygardos teismui, tačiau jo skundas 2022 m. vasario 7 d. Panevėžio apygardos teismo neskundžiama nutartimi buvo atmestas (baudžiamosios bylos Nr. M1-1094-749/2022 II t., b. l. 87-90).

25. Bylos duomenys patvirtina ir ieškovas neginčijo, jog jis buvo informuotas ir žinojo apie aukščiau nurodytas priimtas teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo ir ieškovo atidavimo į ekspertizės įstaigą.

26. 2022 m. gegužės 18 d. prokurorė pavedė tyrėjai organizuoti įtariamojo I. R. (ieškovo) atvykimą į VTPT Utenos ekspertinį skyrių teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. 2022 m. gegužės 19 d. I. R. per dokumentų valdymo sistemą – paštu, išsiųstas šaukimas 2022 m. birželio 6 d. 8.00 val. atvykti į ekspertinę įstaigą. 2022 m. birželio 6 d. I. R. policijos pareigūnų pristatytas į VTPT Utenos ekspertinį skyrių teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui vykdant 2021 m. gruodžio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

27. Ieškovas (apeliantas) I. R. patikslintu ieškiniu reikalaujamą atlyginti patirtą neturtinę žalą kildino iš, ieškovo įsitikinimu, neteisėtų Policijos komisariato veiksmų nesurašant sulaikymo protokolo, nepasirūpinat jo nepilnamečio vaiko teisėmis jo sulaikymo metu, ir neteisėtų prokuratūros veiksmų, neįteikiant ieškovui pranešimo apie paskirtos ekspertizės laiką bei datą, dėl ko jam atimta galimybė savanoriškai nuvykti į ekspertinę įstaigą.

28. CK 6.272 straipsnyje yra įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 30 punktas).

29. Šioje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą sieja su jo neteisėtu ir nepagrįstu laisvės suvaržymu, pasireiškusiu tuo, kad jis, nežinodamas tikslios paskirtos ekspertizės atlikimo datos, negalėjo savarankiškai nuvykti į paskirtos ekspertizės atlikimo vietą ir objektyviai negalėjo įvykdyti jam pavestos pareigos dėl nuvykimo į ekspertizės įstaigą, be to, policijos pareigūnams suvaržius jo laisvę, nebuvo surašytas jo sulaikymo protokolas.

30. Neteisėti veiksmai baudžiamajame procese yra neteisėtas nuteisimas, suėmimas, sulaikymas ir kitų procesinės prievartos priemonių (BPK XII skyrius) taikymas (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

31. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Tuo tarpu teisėtai vykdyta policijos ar prokuratūros pareigūnų veikla, nors ji ir gali sukelti tam tikrus nepatogumus asmeniui, nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus.

32. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovas atiduotas į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, 3 (trijų) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo įtariamojo atidavimo ekspertizės įstaigai dienos (įtariamojo atvykimo ar pristatymo dienos); taip pat ta pačia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nutarta, kad ieškovui atsisakant vykti savanoriškai atlikti ekspertizę, jo pristatymą ekspertinei įstaigai pavesti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo nutartimi ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta BPK 141 straipsnyje numatyta savarankiška specifinė laikino pobūdžio procesinė prievartos priemonė (atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą), kurios taikymo tvarka reglamentuota BPK 141 straipsnyje (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui nevykdant paminėtos teismo nutarties ir nenuvykus savanoriškai atlikti ekspertizės į ekspertinę įstaigą paskirtu laiku, jo pristatymą ekspertinei įstaigai privalėjo užtikrinti Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Taigi ieškovo pristatymo į ekspertinę įstaigą vykdymo pagrindu buvo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartis, todėl ieškovo argumentai, kad tokiu atveju (siekiant jį pristatyti į ekspertinę įstaigą) policijos pareigūnai papildomai turėjo surašyti jo sulaikymo protokolą yra teisiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjimu atveju buvo vykdoma speciali procesinė prievartos priemonė, o ne laikinas sulaikymas, kaip teigia ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus ar neveikimą dėl to, kad jie, vykdydami ieškovo pristatymą į teismo nutartyje nurodytą ekspertinę įstaigą, nesurašė sulaikymo protokolo.

33. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumo ikiteisminio tyrimo metu, nes nėra nustatyta prokuroro netinkamo (ne)veikimo ar klaidų, kurios būtų sąlygojusios ieškovo teisių pažeidimą baudžiamajame procese dėl teismo nutarties, kuria ieškovas atiduotas į ekspertizės įstaigą, vykdymo. Kaip nurodė atsakovės atstovai ir ką patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, 2022 m. gegužės 18 d. prokurorė pavedė tyrėjai organizuoti I. R. atvykimą į VTPT Utenos ekspertinį skyrių teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. per IBPS sistemą tyrėjos suformuotas šaukimas, kuriame nurodoma, kad I. R. per dokumentų valdymo sistemą – paštu, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas šaukimas 2022 m. birželio 6 d. 8.00 val. atvykti į ekspertinę įstaigą; šaukimą surašė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja E. Z. Tame pačiame šaukime (šaukimo šaknelės dalyje) nurodoma šaukimo įteikimo data ir laikas – 2022 m. gegužės 19 d. 11:06 val., šaukimą įteikęs asmuo – vyriausioji tyrėja E. Z. Taigi iš šaukime nurodytų duomenų neaišku, ar šaukimas ieškovui išsiųstas paštu (naudojantis pašto tarnybų pagalba), ar adresatui visgi pristatytas (įteiktas) pačios tyrėjos.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šaukimo šaknelės grafos apie šaukimą gavusį asmenį nėra užpildytos, jokių šaukimą gavusio asmens parašų/ atžymų apie šaukimo įteikimą konkrečiam asmeniui nėra. Ieškovas byloje teigė, jog nurodyto šaukimo jis nėra gavęs ir iki policijos pareigūnų atvykimo pas jį 2022 m. birželio 6 d. jis apie jam paskirtą atvykimo į ekspertinę įstaigą laiką nebuvo informuotas. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog vien į bylą pateiktas suformuotas šaukimo dokumentas savo turiniu nepatvirtina, kad šis šaukimas buvo įteiktas ieškovui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš į bylą pateikto šaukimo duomenų neturi pagrindo spręsti, kad šaukimas tą pačią dieną, t. y. 2022 m. gegužės 19 d., kai buvo parengtas ir suformuotas, ir buvo įteiktas ieškovui, nes jokių tai patvirtinančių duomenų (ieškovo ar kitų asmenų parašų apie šaukimo gavimą) šaukimo šaknelėje nėra, tuo tarpu atsakovės atstovai jokių papildomų įrodymų, galinčių patvirtinti minėto šaukimo ieškovui išsiuntimą ir įteikimą, į bylą nepateikė. Nustatyto pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nei civilinės, nei prijungtos baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina ir atsakovė neįrodė, jog ieškovas būtų buvęs tinkamai informuotas apie jam nustatytą (paskirtą) atvykimo į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių datą ir laiką – 2022 m. birželio 6 d. 8 val. (CPK 178, 185 straipsniai).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovas, vadovaudamasis įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi, turėjo pareigą savanoriškai vykti atlikti ekspertizę, tačiau šią pareigą įvykdyti jis galėjo tik žinodamas (būdamas informuotas) apie jam nustatytą konkretų ekspertizės atlikimo laiką, kuris pačioje teismo nutartyje nebuvo nurodytas. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie jam paskirtos ekspertizės atlikimo datą ir laiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, žinodamas apie jo atžvilgiu priimtas teismo nutartis dėl stacionarinės ekspertizės skyrimo ir ieškovo atidavimo į ekspertizės įstaigą, pats pasirinko jų nevykdyti. Atsižvelgdama į nustatytą, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas, nebūdamas informuotas apie paskirtos teismo ekspertizės atlikimo datą ir laiką, negalėjo pats, t. y. savarankiškai, nuvykti į teismo ekspertizės atlikimo patalpas.

36. Kaip matyti iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties turinio, šia nutartimi ieškovas atiduotas į ekspertizės įstaigą, o ieškovo pristatymą ekspertinei įstaigai pavesta vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tik tuo atveju, jei ieškovas atsisakys vykti atlikti ekspertizę savanoriškai. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju pagrindo policijos pareigūnams priverstinai vykdyti ieškovo pristatymą į ekspertinę įstaigą nebuvo, nes nenustatyta, kad ieškovas būtų vengęs ekspertizės atlikimo, t. y. būtų neatvykęs ar atsisakęs atvykti paskirtos ekspertizės atlikimui konkrečiu jam nurodytu laiku.

37. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos apskrities VPK pareigūnai, nepatikrinę ir neįsitikinę, kad ieškovas buvo tinkai informuotas apie jam paskirtos ekspertizės atlikimo datą ir laiką, nusprendę vykdyti ieškovo pristatymą ekspertinei įstaigai ekspertizės atlikimui, netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį vykdė nepatikrinę nutartyje nurodytų jos vykdymo sąlygų egzistavimo - ieškovo atsisakymo/ vengimo vykti atlikti ekspertizę savanoriškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai neturėjo teisės vykdyti priverstinio ieškovo pristatymo į ekspertinę įstaigą teismo nutarties pagrindu, nes nebuvo įvykdytos šioje nutartyje nurodytos sąlygos – nesudaryta galimybė pačiam ieškovui savanoriškai nuvykti į ekspertinę įstaigą, kurią ieškovas galėjo įgyvendinti tik būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą atvykimo į ekspertinę įstaigą datą ir laiką. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pats ieškovas turėjo domėtis ekspertizės atlikimo laiko klausimu, o jo nesidomėjimas sąlygojo ieškinyje nurodytas pasekmes - policijos pareigūnų vykdytą jo pristatymą į ekspertizės įstaigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas, atliekamame ikiteisminiame tyrime turėdamas įtariamojo procesinį statusą, ir galėjo domėtis ekspertizės atlikimo klausimu, tačiau tai nebuvo ieškovo pareiga. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis ir manyti, jog nustačius/ paskyrus konkretų jam paskirtos ekspertizės atlikimo laiką, jis apie tai bus tinkamai informuotas. Kaip minėta, atidavimas į ekspertinę įstaigą yra speciali asmeniui taikoma procesinė prievartos priemonė, todėl negalima tikėtis, kad asmuo turi būti suinteresuotas, kad ši prievartos priemonė būtų kuo greičiau įvykdyta, be to, įstatyme nėra nustatyta įtariamajam pareigų atitinkamu periodiškumu domėtis apie jo atžvilgiu planuojamų atlikti procesinių veiksmų laiką. Tokiu būdu dėl netinkamo (nepakankamai rūpestingo) Utenos VPK pareigūnų pareigų vykdymo buvo nepagrįstai apribota ieškovo laisvė – nesant pagrindo (ieškovo atsisakymo ar vengimo atvykti į ekspertinę įstaigą), policijos pareigūnų pagalba vykdytas priverstinis ieškovo pristatymas į ekspertinę įstaigą. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundu argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog neįrodyti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėti veiksmai.

38. Ieškovas teigė, kad tiek dėl prokuratūros, tiek dėl policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų jam padaryta neturtinė žala. Kaip aptarta aukščiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl prokuroro veiksmų neteisėtumo nebuvimo, tačiau nustačiusi policijos pareigūnų netinkamą veikimą, toliau pasisakys dėl to, ar aukščiau nustatytais ir aptartais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala.

39. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas neturtinės žalos faktą grindė abstraktaus pobūdžio argumentais, nurodydamas, kad dėl jo įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų bei prokuratūros veiksmų (neveikimo) jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją ir pan. Nurodytiems argumentams pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė.

40. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas prašomos iš atsakovės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK, priteisti neturtinės žalos dydį (10 400 Eur) apskaičiuoja vertindamas kaip neteisėtą jo sulaikymą visą jo laikymo ekspertinėje įstaigoje ir stacionarioje psichiatrinėje įstaigoje laikotarpį nuo jo pristatymo 2022 m. birželio 6 d. iki paleidimo 2022 m. gruodžio 30 d., skaičiuodamas po 50 Eur už vieną dieną. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ieškovas būtų atvykęs į ekspertinę įstaigą – savarankiškai ar policijos pareigūnų pagalba – tolesnis ieškovo laikymo ekspertinėje įstaigoje laikotarpis (po atvykimo/pristatymo) buvo sąlygotas ne policijos pareigūnų veiksmų, bet pagrįstas teismo nutartimis (2021 m. gruodžio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieškovas buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą – VTPT Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui 3 mėnesių terminui; 2022 m. birželio 6–22 d. I. R. buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė; 2022 m. birželio 22 d. VTPT Utenos ekspertinio skyriaus rašte prokurorei buvo nurodyta, kad I. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis; 2022 m. birželio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi patenkintas prokurorės pareiškimas ir I. R. perkeltas iš VTPT Utenos ekspertinio skyriaus į specialią įstaigą (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę); Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi I. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jam būnant nepakaltinamam, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą), kurių teisėtumas nėra nuginčytas, be to, ieškovas šioje byloje atsakovės neteisėtus siejo su jo neteisėtu pristatymu į ekspertinę įstaigą, o ne po pristatymo tolesniu laikymu joje, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovo nurodytu laikotarpiu (nuo pristatymo į ekspertinę įstaigą 2022 m. birželio 6 d. iki paleidimo 2022 m. gruodžio 30 d.) jis buvo neteisėtai sulaikytas, atitinkamai ir nėra pagrindo su šiuo laikotarpiu sieti ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio.

41. Visgi teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų atvykimas pas ieškovą į namus, ieškovui nežinant ir nesant tinkamai informuotam apie paskirtos ekspertizės atlikimo laiką, galėjo sukelti ieškovui intensyvius neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamai paveikti ieškovo emocinę būklę, sukelti nepatogumus, nerimą, frustraciją, nesaugumo jausmą, nes akivaizdu, jog ieškovas nesitikėjo, jog pas jį tą dieną atvyks policijos pareigūnai, jis nebuvo pasiruošęs vykti ekspertizės atlikimui, be to, tokiu būdu ieškovui apribota galimybė savarankiškai (pačiam) ir savanoriškai (laisva valia) nuvykti į ekspertinę įstaigą. Aptarto pobūdžio išgyvenimus, kurie susiję su ieškovo teisių tinkamu neužtikrinimu, neteisėtu ieškovo laisvės suvaržymu (nors ir trukusiu itin neilgai – iki ieškovo nugabenimo į ekspertinę įstaigą), teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pagrindas vertinti kaip ieškovui padarytą neturtinę žalą. Visgi, sprendžiant dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtą fizinį skausmą, kad atvykę pareigūnai jo atžvilgiu būtų elgęsi nepagarbiai, nepaaiškinę atvykimo pagrindo, taip pat byloje nėra pagrindo spręsti, jog policijos pareigūnai, vykdydami ieškovo pristatymą į ekspertinę įstaigą, būtų veikę piktybiškai, žeminę ieškovą, nesudarę galimybių pasiimti vykimui į ekspertinę įstaigą reikalingų daiktų ir pan., taip pat byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad dėl policijos pareigūnų vykdyto ieškovo pristatymo į ekspertinę įstaigą ieškovas būtų patyręs kokius nors ilgalaikius padarinius sveikatai, įskaitant psichologinę būklę. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovas apie priimtą įsiteisėjusią teismo nutartį dėl jo atidavimo į ekspertinę įstaigą žinojo, todėl turėjo suprasti, jog ši teismo nutartis privalės būti anksčiau ar vėliau vykdoma (t. y. ieškovas negalės išvengti vykimo į ekspertinę įstaigą).

42. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos neturtinės žalos atlyginimui, t. y. neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys (CPK 185 straipsnis).

43. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio teismo praktikoje tai pat išaiškinta, kad neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas tam, kad ginčas būtų perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga pakankama konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo neturtinės žalos ieškovui padarymą. Atsižvelgdama į ieškovui taikytų neteisėtų suvaržymų ir jų sukeltų neigiamų išgyvenimų pobūdį, trukmę, ieškovo išankstinį (dar iki taikytų suvaržymų) žinojimą, kad tam tikru metu jam neišvengiamai turės būti atliekama stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovui yra pagrindas priteisti 100 Eur žalos atlyginimą, kuris nagrinėjamu atveju laikytinas racionaliu, atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagrindo didesniam neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimui teisėjų kolegija nenustatė, todėl likusioje dalyje ieškovo patikslintas ieškinys netenkintinas.

45. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovo argumentų dėl ieškovo nepilnamečio vaiko teisių neužtikrinimo BPK 44 straipsnio 11 punkto prasme policijos pareigūnams vykdant ieškovo pristatymą į ekspertinę įstaigą, nes ieškinys pareikštas ieškovo dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir iš ieškinio turinio nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys būtų reiškiamas ieškovo nepilnamečio vaiko interesais, dėl nepilnamečio vaiko teisių gynimo.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apibendrinama aukščiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs faktines aplinkybes dėl ieškovo tinkamo informavimo apie atvykimo į ekspertinę įstaigą laiką, neapgrįstai sprendė, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįstai visa apimtimi atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

48. Duomenų apie šalių nagrinėjant bylą pirmąja instancija ar apeliacine tvarka patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apelianto I. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui I. R. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.