Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-06-03 · Civilinė byla Nr. e2-4060-1255/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-06-03Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2025-08-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-03
Bylos Nr.
e2-4060-1255/2025
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00428-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Verkevičienė
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4060-1255/2025Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00428-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.6.; 2.6.10.2.4.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vaida Verkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas pripažinti ieškovo teisių pažeidimą dėl neteisėto sulaikymo, nesurašius sulaikymo protokolo, neįteikus pranešimo apie teismo ekspertizės laiką bei datą, ir priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Utenos prokuratūros (taip nurodyta patikslintame ieškinyje) bei 10 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

2. Ieškovas nurodo, kad 2021 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27423-21 (baudžiamosios bylos Nr. M1-1094-749/2022), kurio atlikimo metu ieškovui buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ieškovas paaiškina, kad 2022 m. birželio 6 d. į jo namų teritoriją įsiveržė du policijos ekipažai, ieškovą sulaikė matant jo žmonai ir nepilnamečiui sūnui ir išvežė į Utenos teismo psichiatrijos ekspertizės patalpas teismo ekspertizei atlikti. Ieškovas nurodo patyręs emocinį šoką, jo nepilnametis vaikas buvo paniškai išgąsdintas, patyrė emocinį sukrėtimą, nes pamanė, kad pareigūnai atvyko išsivežti jo. Ieškovas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie paskirtos teismo ekspertizės atlikimo laiką ir datą. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė neatliko jai priskirtų pareigų ir neįteikė ieškovui pranešimo apie paskirtą teismo ekspertizės laiką, ko pasekoje ieškovas negalėjo pats nuvykti į teismo ekspertizės atlikimo patalpas. Prokurorė turėjo įsitikinti, kad pranešimas apie paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizės laiką yra įteiktas adresatui. Buvo ignoruojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 11 punktas, reglamentuojantis asmens apžiūros, kratos, asmens kratos, atvesdinimo, poėmio, laikino sulaikymo bei suėmimo taikymą nepilnamečio akivaizdoje. Taip pat ieškovas nurodo, kad nebuvo surašytas sulaikymo protokolas, nors buvo suvaržyta ieškovo teisė į laisvę. Ieškovas nurodo, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, emocinį šoką, buvo pažeistos jo vaiko teisės, ieškovas negalėjo savarankiškai nuvykti į paskirtos ekspertizės atlikimo vietą, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus ir sielvartą, turėjo skirti papildomo laiko informacijos paieškai siekdamas apginti savo teises.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Policijos komisariatas) atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Policijos komisariatas nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27423-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 2 dalyje. Įtariamajam (ieškovui) 2021 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo paskirta stacionarinė teismo ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VTPT) Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. 2022 m. gegužės 18 d. ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) gavo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. Ražanskienės pavedimą organizuoti ieškovo atvykimą į gydymo įstaigą 2022 m. birželio 6 d. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ekspertizės atlikimui. Vykdant prokurorės pavedimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2022 m. gegužės 19 d. ieškovui paštu, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė šaukimą 2022 m. birželio 6 d. 8 val. atvykti į VTPT Utenos ekspertinį skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei. 2022 m. birželio 6 d. Policijos komisariato pareigūnai nuvyko minėtinu adresu, ieškovas pareigūnus informavo, kad jam ekspertizės data yra žinoma, šaukimą ir teismo nutartį dėl ekspertizės paskyrimo gavo. I. R. pasiėmė savo asmeninius daiktus ir kartu su pareigūnais nuvyko į VTPT Utenos ekspertinį skyrių. Policijos komisariatas nurodo, kad ieškovo atžvilgiu procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas nebuvo taikytas, dėl ko susiklosčiusioje situacijoje atsakovas neturėjo vadovautis BPK 44 ir 140 straipsniais. Policijos komisariatas ieškovo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, vykdydamas prokuroro pavedimą vadovavosi BPK 170 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus. Skundų dėl galimo pareigūnų netinkamo elgesio su ieškovu gauta nebuvo. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nepatogumus, jų pasireiškimą ar pasekmes, todėl būtų neteisinga spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

4. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 30 d. prokurorė pranešimu informavo ieškovą ir jo gynėją advokatą E. Karosą apie ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį dėl stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės paskyrimo. Ieškovas apskundė minėtą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, tačiau 2021 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apygardos teismo teisėjo neskundžiama nutartimi skundas buvo atmestas. 2021 m. gruodžio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieškovas buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą – VTPT Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui 3 mėnesių terminui. Ieškovas skundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį, tačiau jo skundas 2022 m. vasario 7 d. Panevėžio apygardos teismo neskundžiama nutartimi buvo atmestas. 2022 m. gegužės 18 d. prokurorė pavedė tyrėjai organizuoti I. R. atvykimą į VTPT Utenos ekspertinį skyrių teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. 2022 m. gegužės 19 d. I. R. per dokumentų valdymo sistemą – paštu, išsiųstas šaukimas 2022 m. birželio 6 d. 8.00 val. atvykti į ekspertinę įstaigą. 2022 m. birželio 6 d. I. R. pristatytas į VTPT Utenos ekspertinį skyrių. 2022 m. birželio 6–22 d. I. R. buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Šie veiksmai buvo atlikti laikantis BPK nustatytos tvarkos. 2022 m. birželio 22 d. VTPT Utenos ekspertinio skyriaus rašte prokurorei nurodyta, kad I. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. 2022 m. birželio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi patenkintas prokurorės pareiškimas ir I. R. perkeltas iš VTPT Utenos ekspertinio skyriaus į specialią įstaigą (duomenys neskelbtini) ligoninę). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi I. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jam būnant nepakaltinamam, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Šie veiksmai taip pat buvo atlikti laikantis BPK nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Ieškovas nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, kuriuos kiekvienam sukeltų baudžiamojo persekiojimo vykdymas, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, jog šie išgyvenimai yra tiesioginė galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų pasekmė.

Šalies argumentai

5. Ieškovas teismui pateikė papildomus paaiškinimus (ieškovo pavadinti dubliku, patikslintu dubliku, prašymu), kuriuose nurodo, jog jis pareigūnų neinformavo, kad jam žinoma ekspertizės data, teigia, kad buvo tiesiog suimtas ir išvežtas ekspertizei atlikti. Pareigūnai ieškovo namuose buvo apie 12 val., nors stacionare jis turėjo būti iki 10 val. Ieškovas nesutinka su teiginiais, kad nebuvo taikytas laikinas sulaikymas, nes jis neturėjo pasirinkimo, privalėjo vykti su pareigūnais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Ieškovas I. R. reikalauja atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią jis kildina iš, ieškovo įsitikinimu, neteisėtų Policijos komisariato veiksmų nesurašant sulaikymo protokolo, nepasirūpinat nepilnamečio teisėmis suėmimo metu, ir neteisėtų prokuratūros veiksmų, neįteikiant ieškovui pranešimo apie paskirtos ekspertizės laiką bei datą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, apie kurios atlikimo datą ir laiką, ieškovo teigimu, jis nebuvo informuotas, ko pasekoje 2022 m. birželio 6 d. į jo namus atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė, nesurašę sulaikymo protokolo, neužtikrindami nepilnamečio vaiko teisių, ir išvežė į Utenos teismo psichiatrijos ekspertizės patalpas ekspertizei atlikti.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

8. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6.272 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 4 dalimi, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas.

9. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).

10. Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. M1-1094-749/2022 medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą dėl stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės paskyrimo ieškovui (baudž. b. Nr. M1-1094-749/2022 III t., b. l. 20-22). Pareiškėjas šią nutartį skundė aukštesniam teismui, tačiau 2021 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apygardos teismo teisėjo neskundžiama nutartimi skundas buvo atmestas (baudž. b. Nr. M1-1094-749/2022 II t., b. l. 67-69). 2021 m. lapkričio 30 d. prokurorė pranešimu informavo ieškovą ir jo gynėją advokatą E. Karosą apie ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį dėl ekspertizės paskyrimo (baudž. b. Nr. M1-1094-749/2022 III t., b. l. 28-29). 2021 m. gruodžio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieškovas buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą – VTPT Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui 3 mėnesių terminui (baudž. b. Nr. M1-1094-749/2022 III t., b. l. 23-27). Ieškovas skundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį, tačiau jo skundas 2022 m. vasario 7 d. Panevėžio apygardos teismo neskundžiama nutartimi buvo atmestas (baudž. b. Nr. M1-1094-749/2022 II t., b. l. 87-90). Ieškovas neginčija, kad jis buvo informuotas apie minėtas teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo ir ieškovo atidavimo į ekspertizės įstaigą. Be to, jis minėtas nutartis skundė aukštesniajam teismui, taigi neabejotinai apie jas žinojo.

11. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą tvarką reglamentuoja BPK 141 straipsnis (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovas atiduotas į ekspertizės įstaigą bei nutarta, kad ieškovui atsisakant vykti savanoriškai atlikti ekspertizę, jo pristatymą ekspertinei įstaigai pavesti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo nutartimi buvo pritaikyta BPK 141 straipsnyje numatyta savarankiška specifinė laikino pobūdžio procesinė prievartos priemonė (atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą), o ne laikinas sulaikymas, kaip teigia ieškovas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus ar neveikimą dėl to, kad jie, vykdydami įtariamojo pristatymą į teismo nutartyje nurodytą ekspertinę įstaigą, nesurašė sulaikymo protokolo.

12. Ieškovas nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo laiką. Kaip minėta, ieškovas buvo informuotas ir žinojo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria ieškovas buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą. Ieškovas, vadovaujantis įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi turėjo pareigą savanoriškai vykti atlikti ekspertizę, tačiau, kaip matyti iš bylos šalių procesinių dokumentų turinio ir kitos byloje esančios medžiagos, to nepadarė. Be to, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Policijos komisariato pateiktas 2022 m. gegužės 19 d. šaukimo nuorašas patvirtina, kad šaukimas ieškovui 2022 m. birželio 6 d. 8:00 val. atvykti į VTPT Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti buvo siųstas ieškovo deklaruotos gyvenamosios adresu (duomenys neskelbtini) (nurodytas šaukimo įteikimo laikas – 2022-05-19). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pirmiausiai paties ieškovo pasirinktas elgesio modelis nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl jo atidavimo į ekspertinę įstaigą ir nesidomint ekspertizės atlikimo laiko klausimu sąlygojo jo ieškinyje nurodytas pasekmes (policijos pareigūnų vykdytą jo pristatymą į ekspertizės įstaigą). Juo labiau, nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis prarado galimybę savanoriškai nuvykti į ekspertizės įstaigą, kadangi, kaip minėta, jis žinojo apie jo atžvilgiu priimtas tesimo nutartis dėl ekspertizės skyrimo ir ieškovo atidavimo į ekspertizės įstaigą, tačiau pasirinko jų nevykdyti.

13. Nors ieškovas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimu byloje D. R. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 691/15), šiame sprendime nėra pateiktas ieškovo nurodytas išaiškinimas dėl sulaikymo protokolo surašymo būtinybės visais atvejais taikant įvairias specifines procesines prievartos priemones, be kita ko, tokią, kaip nagrinėjamoje byloje. Be to, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija skiriasi nuo EŽTT nagrinėto atvejo (be kita ko, skirtingai nei EŽTT nagrinėtu atveju, šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimta teismo nutartis dėl ieškovo atidavimo į ekspertizės įstaigą ir ieškovas apie ją žinojo), todėl ja remtis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi dėl jo, t. y. ieškovo, galbūt pažeistų teisių ar interesų pažeidimo. Byloje nėra sprendžiama dėl neturtinės žalos kitam asmeniui – ieškovo vaikui – atlyginimo, todėl teismas šioje byloje nevertina ieškovo argumentų dėl nepilnamečio vaiko teisių neužtikrinimo BPK 44 straipsnio 11 punkto prasme.

15. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo atstovų neteisėti veiksmai. Nenustačius vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

16. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Pažymėtina, kad ieškovas neturtinės žalos faktą grindė abstraktaus pobūdžio argumentais, tik deklaratyviai nurodė, kad dėl jos įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų bei prokuratūros veiksmų (neveikimo) jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją ir pan. Ieškovas neįvardijo konkrečių aplinkybių ir faktų, pagrindžiančių jo nurodytus išgyvenimus, patirtus nepatogumus, suvaržymus. Tokio pobūdžio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos ir likusios civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtais įvardijamų veiksmų bei asmeniui kilusios žalos.

17. Apibendrinant konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nenustačius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ieškovo ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo I. R. ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vaida Verkevičienė