Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-14-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-13
Bylos Nr.: 2A-14-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05373-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: A. K.
Trečiasis asmuo: D. K.
Advokatai: Edgaras Jautakis, Liutauras Kinderis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-14-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05373-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant apeliantui A. K., jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,ieškovei E. K., jos atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, trečiasis asmuo – D. K., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. K. (toliau – ieškovė) prašė teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15673-924/2014 iš atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, priteisti dukros K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur, sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur per mėnesį, priklausomai nuo vartojimo kainų indekso, pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus sumokant ieškovei; nustatyti ieškovės pasiūlytą atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15673-924/2014 nutraukė šalių santuoką, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai K. K. konkrečia pinigų suma, t. y. 50 000 Lt, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį, sūnui A. K. po 400 Lt kas mėnesį. Nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo abiejų vaikų poreikiai, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Ieškovė šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamos apie 1 250 Eur pajamos yra nepakankamos abiejų vaikų poreikiams užtikrinti. Dukros K. K. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia po 900 Eur, sūnaus A. K. – po 600 Eur. Atsakovas yra darbingas, gauna pakankamai dideles pajamas, todėl dukros K. K. išlaikymui, atėmus išlaikymo sumą, priteistą turtu, kas mėnesį galėtų skirti po 300 Eur, sūnaus A. K. išlaikymui – po 300 Eur. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atitinkančią vaikų interesus ir sudarančią atsakovui galimybę maksimaliai bendrauti su jais, dalyvauti jų auklėjime.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Atsakovas teigė, kad ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį K. K. yra nepagrįstas, nes nuo santuokos nutraukimo praėjo tik treji metai, dukters K. K. išlaikymui buvo skirta 50 000 Lt (14 481 Eur) suma, skaičiuojant po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį. Ieškovės teiginys, kad jai nepakanka pinigų dukters poreikiams patenkinti, kelia pagrįstą abejonę dėl ieškovės gebėjimo naudoti nepilnametei dukrai skirtas pinigines lėšas. Kadangi dukters K. K. išlaikymui kas mėnesį skiriama 145 Eur, todėl atsakovas neprieštaravo, kad sūnui A. K. išlaikymas būtų padidintas iki 145 Eur. Ieškovė vaikų poreikių lentelėse nepagrįstai padidina vaikams skirtas išlaidas, dalį jų vaikams priskiria nepagrįstai. Atsakovo finansinė padėtis iš esmės nepagerėjo, be to, atsakovas turi įsiskolinimą AB SEB bankui, yra sudaręs santuoką, su sutuoktine augina vienerių metų vaiką. Atsakovas nesutiko su detalios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu, kadangi nurodytos tvarkos negalės tinkamai vykdyti dėl savo darbo pobūdžio.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15673-942/2014 dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. K. priteistas periodinis išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį, K. K. išlaikymui priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) suma iki jos pilnametystės, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nurodė, kad atsakovas išlaikymo lėšas moka kas mėnesį bankiniu pavedimu ieškovei, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. K. po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nurodė, kad atsakovas išlaikymo lėšas moka kas mėnesį bankiniu pavedimu ieškovei, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė; nustatė atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1. Vaikai A. K. ir K. K. (toliau – vaikai) su tėvu bendrauja tokia tvarka: 1.1. Kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu A. K. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.; 1.2. Tėvas A. K. vaikus paima pirmą ir trečią mėnesio penktadienį. Jeigu per kalendorinį mėnesį yra penki penktadieniai, tai tą penktą penktadienį ir savaitgalį sausio–birželio mėnesiais su vaikais praleidžia tėvas, liepos–gruodžio mėnesiais praleidžia motina E. K.; 1.3. Kiekvienos savaitės vieną dieną (trečiadienį, jei abipusiu sutarimu nenusprendžiama kitaip) A. K. paima vaikus ne vėliau 18 val. ir būna kartu iki 21 val. arba sekančios dienos 8 val. ryto; 2. Švenčių dienomis vaikai su tėvu A. K. bendrauja tokia tvarka: 2.1. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo A. K. gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui A. K. bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai praleidžia su tėvu A. K., nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip. Jeigu Tėvo diena ir tėvo A. K. gimtadienis nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su tėvu A. K. nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; 2.2. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui A. K. bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai bendrauja su motina E. K., nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip. Jeigu Motinos diena ir motinos gimtadienis sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas A. K. turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su motina E. K. nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; 2.3. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su tėvu A. K. Kai vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas A. K. bendrauja su vaiku nuo šios dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas A. K. turi teisę bendrauti su vaikais, tėvas A. K. bendrauja su vaiku nuo šios dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais, kai savo gimtadienius vaikai praleidžia su motina E. K., jeigu gimtadienio diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas A. K. turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su motina E. K. nuo tos dienos 14 val. iki 18 val.; 2.4. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Kūčias ir šv. Kalėdas vaikai praleidžia su tėvu A. K. nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; 2.5. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus vaikai praleidžia su tėvu A. K. nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val.; 2.6. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu A. K. nuo šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 2.7. Nelyginiais metais Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikai praleidžia su motina E. K. Jeigu šios šventės sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas A. K. turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai su motina E. K. per Kūčias ir šv. Kalėdas praleidžia nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., Naujuosius Metus praleidžia nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val., šv. Velykas vaikai praleidžia nuo šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 3. Atostogų metu vaikai su tėvu bendrauja tokia tvarka: 3.1. Vaikai su tėvu A. K. būna keturiolika paeiliui einančių dienų tėvo A. K. kasmetinių atostogų metu. Tėvas A. K. apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną E. K. įspėja prieš vieną mėnesį. Tėvas A. K. savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Jei tėvo A. K. ir motinos E. K. atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams, pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 3.2. Tėvas A. K. informuoja motiną E. K. apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį, motina E. K. pateikia tėvui A. K. turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; 3.3 Vaikų išvykimas su tėvu A. K. už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos E. K. sutikimui; 3.4. Vaikai su motina E. K. būna keturiolika paeiliui einančių dienų motinos E. K. kasmetinių atostogų metu. Motina E. K. apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų tėvą A. K. įspėja prieš vieną mėnesį; 3.5. Motina E. K. privalo informuoti vaikų tėvą A. K. apie vaikų išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų; 4. Bendrosios nuostatos: 4.1. Tėvas A. K. pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; 4.2. Vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta; 4.3. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo A. K. bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas A. K. negali vaikų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina E. K. dienų sąskaita; 4.4. Tėvas A. K. privalo informuoti motiną E. K. apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina E. K. galėtų juos tinkamai parengti; 4.5. Motina E. K. pateikia reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu A. K.; 4.6. Jeigu tėvas A. K. ar motina E. K. bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 24 val.; 4.7. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 4.8. Vaikams susirgus, tėvas A. K. privalo informuoti motiną E. K. apie tai ir sudaryti galimybes motinai E. K. pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai E. K. Sergančius vaikus tėvas A. K. gali lankyti jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina E. K.; 4.9. Tėvas A. K. ir motina E. K. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaikų sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas A. K. ir motina E. K. gali patys gauti tokią informaciją; 4.10. Esant motinos E. K. sutikimui tėvas A. K. gali matytis su nepilnamečiais vaikais ir dažniau nei numatyta bendravimo tvarkoje; 4.11. Jeigu tuo metu, kai vaikai yra pas tėvą A. K., jiems yra numatytas vizitas į gydymo įstaigą, mokyklą, būrelį ar kitą vietą, kur vaikai privalo dalyvauti, tai tėvas A. K. privalo ten nuvežti vaikus ir juos pasiimti; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 80 Eur žyminį mokestį, 468 Eur už advokato teisinę pagalbą; priteisė atsakovui iš ieškovės 140 Eur už advokato teisinę pagalbą; priteisė valstybei iš ieškovės 4,67 Eur, o iš atsakovo 18,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, su kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, įrodė, jog būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma nuo 2014 metų yra padidėjusi, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, žymiai išaugo prekių ir paslaugų kainos, sprendimo šioje byloje priėmimo metu šalių sūnui A. K. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis lanko mokyklą, mokosi pirmoje klasėje, dalyvauja popamokinėje veikloje, lanko būrelius, šalių dukrai K. K. yra (duomenys neskelbtini) metų, ji yra paauglė, lanko mokyklą, mokosi septintoje klasėje, dalyvauja popamokinėje veikloje, lanko būrelius, abiem vaikams reikalinga visavertė mityba, lėšos ugdymui ir socialiniam gyvenimui, drabužiams ir avalynei pirkti, be to, atsiranda papildomos kiekvieno iš vaikų individualios išlaidos, susijusios su vaikų brendimu, todėl šiuo metu atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka ir ši aplinkybė yra pakankamai svari spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

6. Teismas sprendė, kad ieškovės A. K. poreikių lentelėje nurodomos 335 Eur mėnesinės išlaidos mokyklos rinkliavai (10 Eur), mokyklinėms priemonėms (10 Eur), mokyklinei uniformai (7 Eur), higienai (7 Eur), maistui (100 Eur), drabužiams ir batams (100 Eur), kirpyklai (4 Eur), komunalinėms išlaidoms (17 Eur namų šildymas, 10 Eur elektra) ir vaistams (10 Eur) yra visiškai pagrįstos ieškovės paaiškinimais ir byloje esančia medžiaga. Teismas vertino, kad transporto išlaidoms (vaiko vežiojimas ir kelionės autobusu) turėtų pakakti 25 Eur per mėnesį, popamokinei veiklai ir būrelių lankymui skirtos išlaidos (baseino lankymas, skautų stovykla ir kiti būreliai) – 45 Eur, išlaidos pramogoms (vaiko asmeniniai pinigai, išvykos, gimtadieniai ir kitos pramogos) – 30 Eur. Teismas manė, kad atsakovas turi prisidėti prie išlaidų, būtinų įrengiant vaikams atskirus kambarius, tačiau tam pakanka 20 Eur per mėnesį sumos. Iš ieškovės paaiškinimų teismas darė išvadą, jog samdomo žmogaus paslaugos prižiūrint vaikus po pamokų yra būtinos, nes sūnus A. K. turi elgesio problemų, ieškovė viena prižiūri vaikus, rūpinasi jų buities sąlygomis, jiems skalbia, maitina, rūpinasi jų ugdymu, atsakovui turėtų tekti 130 Eur dydžio išlaidos per mėnesį. Išlaidų vaikų augintiniams teismas nelaikė būtinaisiais vaiko poreikiais, todėl jų neįskaičiavo į išlaikymo dydį. Teismas konstatavo, kad bendra A. K. būtinųjų poreikių suma per mėnesį yra 585 Eur.

7. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos K. K. 350 Eur mėnesinės išlaidos: mokyklos rinkliavai (10 Eur), mokyklinėms priemonėms (10 Eur), mokyklinei uniformai (10 Eur), telefonui (10 Eur), higienai (20 Eur), maistui (100 Eur), drabužiams ir batams (100 Eur), kirpyklai (4 Eur), komunalinėms išlaidoms (17 Eur namų šildymas, 10 Eur elektra) ir vaistams (10 Eur) yra visiškai pagrįstos ieškovės paaiškinimais ir byloje esančia medžiaga. Teismas vertino, kad K. K. transporto išlaidoms (vaiko vežiojimas ir kelionės autobusu) turėtų pakakti 25 Eur, popamokinei veiklai ir būrelių lankymui (baseino lankymas, šokių būrelis, skautų stovykla ir kiti būreliai) – 45 Eur, išlaidos pramogoms (vaiko asmeniniai pinigai, išvykos, gimtadieniai ir kitos pramogos) – 40 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas turi prisidėti prie išlaidų, būtinų įrengiant vaikams atskirus kambarius, tam į išlaikymo sumą įtraukiant 20 Eur per mėnesį. Kadangi vaikus prižiūrintis asmuo teikia paslaugas ne tik prižiūrėdamas A. K., bet ir paruošdamas valgyti, padėdamas parengti namų darbus, teismas sprendė, kad protinga ir teisinga dalį šių išlaidų priskirti ir K. K. išlaikymui – 70 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, jog jis nelaiko esmine aplinkybe to, kad vaikų priežiūros išlaidos atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, teismas nurodė šias išlaidas vertinantis pagal jų būtinumą ir protingumą. Teismas konstatavo, kad bendra K. K. išlaikymui reikalinga išlaidų suma per vieną mėnesį yra 550 Eur.

8. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, ieškovė neturi transporto priemonių, dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos sudaro vidutiniškai apie 1 300 Eur per mėnesį, uždarbis nėra stabilus, kadangi jį sudaro 750 Eur bazinis atlyginimas ir apmokėjimas už papildomą darbą, dirbant viršvalandžius ir savaitgaliais, be to, ieškovė nuomoja dalį gyvenamojo namo UAB (duomenys neskelbtini) už 59,5 Eur nuomos mokestį. Teismas sprendė, jog ieškovė deda maksimalias pastangas, dirbdama viršvalandžius ir savaitgaliais, nebegali pagerinti savo finansinės padėties, nes turi atlikti visas buitinio gyvenimo pareigas, kurias įprastai šeimose dalijasi abu sutuoktiniai. Teismas nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi A6“, atsakovas (duomenys neskelbtini), šiuo metu jo pajamas sudaro vidutiniškai apie 1 550,95 Eur, atsakovo atlyginimas didėja kiekvienais metais, byloje nėra duomenų apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas su sutuoktine D. K. augina sūnų J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), artimiausiu metu atsakovo šeimoje turi gimti dar vienas vaikas. Atsakovo sutuoktinė D. K. šiuo metu yra vaiko gimdymo atostogose, jos mėnesinės pajamos yra minimalios, ji gauna VSDFV išmokas, kurios sudaro vidutiniškai apie 183,52 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau atsakovas nededa maksimalių pastangų gauti didesnes pajamas, aplinkybė, kad atsakovas sukūrė naują šeimą, turi išlaikytinių, nesumažina jo atsakomybės užtikrinti vyresniųjų vaikų poreikius.

9. Nustatęs, jog šalių sūnui A. K. išlaikyti per mėnesį reikalinga 585 Eur dydžio suma, K. K. – 550 Eur dydžio suma, teismas sprendė, kad atsakovas kas mėnesį turi prisidėti prie sūnaus A. K. išlaikymo 292,5 Eur suma, prie K. K. išlaikymo – 275 Eur suma. Kadangi K. K. išlaikymui atsakovas jau yra skyręs 50 000 Lt sumą iki jos pilnametystės (tai atitinka 114,81 Eur per mėnesį), teismas konstatavo, jog atsakovas per mėnesį turi skirti dukrai K. K. po 160,19 Eur. Įvertinęs atsakovo išlaikytinių skaičių, atsakovo ir trečiojo asmens šeimoje augančio vaiko amžių, į netrukus gimsiantį vaiką, aplinkybę, kad atsakovas nededa maksimalių pastangų gauti didesnes pajamas, trečiasis asmuo nedirba, į tai, kad trečiasis asmuo laikinai negali gauti didesnių pajamų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimą ir šalių nepilnamečiam sūnui A. K. iš atsakovo priteisiant 260 Eur išlaikymą, o šalių nepilnametei dukrai K. K. – 140 Eur išlaikymą. Teismas nurodė, kad padidintas išlaikymas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o ne ieškinio padavimo teismui dienos, kadangi iki sprendimo priėmimo galioja Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15673-942/2014 priteisto išlaikymo dydis.

10. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nesilaikė nuoseklios pozicijos pasisakant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau byloje nereiškė pasiūlymų, kokia bendravimo tvarka su vaikais turėtų būti nustatyta, neteikė priešieškinio, tik išreiškė abejones dėl to, kad ateityje, pasikeitus aplinkybėms, galimi šalių nesutarimai dėl bendravimo tvarkos. Teismas pripažino, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką bus užtikrinta galimybė abiem vaikų tėvams maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkintas ieškovės ieškinys, iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15673-942/2014 dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. K. priteistas periodinis išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovui išlaikymo lėšas mokant kas mėnesį bankiniu pavedimu ieškovei, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę; atmesti ieškinio reikalavimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15673-942/2014 dalies, kuria iš atsakovo nepilnametei K. K. priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) suma, skirta nepilnametės išlaikymui iki jos pilnametystės, pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai K. K.; nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1. Tėvas kiekvieną trečiadienį bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos tą pačią dieną 20.00 val.; 2. Tėvas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžina to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; 3. Tuo atveju, jeigu pagal tėvo (duomenys neskelbtini) grafiką jam ateinantį mėnesį tenka dirbti mėnesio pirmą ir/ar trečią savaitgalius, jis apie tai praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki ateinančio mėnesio pradžios telefonu ar elektroniniu paštu. Tokiu atveju, tą mėnesį tėvas su vaikais bendrauja laisvais nuo darbo savaitgaliais (bet ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį), pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžina to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; 4. Esant motinos sutikimui, tėvas gali matytis su nepilnamečiais vaikais ir dažniau nei numatyta bendravimo tvarkoje; 5. Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių tėvas negali nustatytu laiku bendrauti su vaikais (tėvo liga, komandiruotė, (duomenys neskelbtini) ir kt.), tėvas praneša apie tai ieškovei iš anksto SMS; atmesti ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovės nurodytas vaikų poreikių dydis turėjo būti vertinamas kritiškai, nes ieškovės nurodoma tariamai vaikams skiriama suma per mėnesį yra 1 849,41 Eur, t. y. didesnė nei ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos. Šalims gyvenant santuokoje ir po jos nutraukimo, šalių vaikai neturėjo specialių poreikių, prabangos dalykų, vaikų poreikiai visada atitiko protingumo kriterijus. Kuomet ieškovė 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ji pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog sūnaus A. K. išlaikymui mėnesiui reikia 569 Eur, dukros K. K. – 844 Eur. 2019 metų rudenį ieškovė pateikė tą pačią lentelę, kurioje sūnui A. K. jau reikalinga 827 Eur, dukrai K. K. – 1 022,41 Eur suma. Tam, kad padidintų vaikų poreikiams reikalingas sumas, ieškovė juos įrašė į mokamus užsiėmimus „Gatvės šokiai“, baseiną, sudarė patarnavimo sutartį vaikų priežiūrai, vaikus pervedė iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kuri yra prie namų, į toli nuo namų esančias ugdymo įstaigas (įtraukė vaikų vežiojimą po 17 Eur už kiekvieną, nors veža juos kartu), įrašė papildomas 94,16 Eur išlaidas ir t. t. Visi paminėti poreikiai negali būti laikomi būtinais ir pastoviais. Vaikai gali eiti į būrelius, o gali juos bet kada nustoti lankyti, ieškovė gali bet kada atsisakyti patarnaujančio asmens paslaugų, tačiau atsakovas vis tiek turėtų mokėti nurodytas sumas.

11.2. Nevertinta išvada, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamą atlyginimą ir vaikų poreikius, ieškovės prašomos sumos ne visiškai atitinka vaikų interesus. Institucijos nuomone, vaikų išlaikymui turėtų būti skiriama ne mažesnė nei 200–215 Eur suma.

11.3. Teismo išvada, kad A. K. poreikių lentelėje nurodyta 335 Eur mėnesinių išlaidų suma (mokyklos rinkliavai, mokyklinėms priemonėms, mokyklinei uniformai, higienai, maistui, drabužiams ir batams, kirpyklai, komunalinėms išlaidoms ir vaistams) yra pagrįsta, yra abstrakti, neparemta įrodymais. Teismo išvardintos išlaidos pagal A. K. poreikių lentelę sudaro ne 335 Eur, o 275 Eur. Iš šios sumos pagrįstos išlaidos sūnaus poreikiams yra 10 Eur mokyklos rinkliavai, 10 Eur priemonėms, 7 Eur uniformai, 7 Eur higienai, 70 Eur maistui, 30 Eur drabužiams ir batams, 4 Eur kirpyklai, 10 Eur namų šildymui, 10 Eur elektrai, 10 Eur vaistams, iš viso 168 Eur. Teismas nesiaiškino kiekvieno iš nurodyto poreikio dydžio pagrįstumo, jeigu tai būtų daręs, būtų nustatęs, kad ieškovės nurodomos sumos yra per didelės. Sūnus lanko mokyklą, todėl apie 20 dienų per mėnesį ten pietauja. Nėra pateikta įrodymų, kokia suma yra reikalinga maistui mokykloje. Atsakovas su vaikais per mėnesį praleidžia vidutiniškai 9 dienas, t. y. beveik 1/3 mėnesio. Šį laiką maistu vaikams atsakovas rūpinasi savo sąskaita. Darytina išvada, kad maistui reikalinga 70 Eur suma. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sūnaus drabužiams ir batams kas mėnesį ji išleidžia 100 Eur sumą. Sūnus lanko mokyklą, kurioje vilki uniformą. Darytina išvada, kad drabužiams ir avalynei per mėnesį reikalinga 30 Eur suma. Ieškovė, pateikdama vaikų poreikių lenteles, nurodo visas sumas, kurias jis sumoka už elektrą ir namo šildymą, neatimdama UAB (duomenys neskelbtini) suvartojamos elektros ir šilumos, tačiau teismas nesiaiškino šių aplinkybių. Atsakovo nuomone, UAB (duomenys neskelbtini) suvartojama elektros energija sudaro ne mažiau 70 procentų viso namo kiekio. Teismas neįvertino nuomininkės mokamo nuomos dydžio pagrįstumo, kuris yra neprotingai mažas, taip pat netyrė, kokia suma buvo įvertintas UAB (duomenys neskelbtini) atliktas ieškovės namo kapitalinis remontas, kas taip pat laikytina ieškovės pajamomis.

11.4. Nepagrįstai nustatyta, kad yra 25 Eur poreikis kiekvieno iš vaikų vežiojimui ir kelionei autobusu. Ieškovė nuolat naudojasi tarnybiniu automobiliu, už kurio kurą moka darbdavys. Taigi ieškovė neturi išlaidų automobilio kurui, byloje nėra pateikusi tokių įrodymų. Moksleiviams kelionės autobusu yra kompensuojamos, ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie išlaidas autobuso mėnesiniam bilietui. Be to, ieškovė vaikus į mokyklą veža kartu.

11.5. Nepagrįstai priteista 45 Eur suma kas mėnesį sūnaus A. K. būreliams, popamokinei veiklai. Moksleiviams būreliai yra nemokami, jų vaiko mokykloje yra įvairių, todėl ieškovės sūnui parenkami mokami būreliai neturėtų būti laikomi būtinu vaiko poreikiu. Baseinas nėra būtinas poreikis, ieškovė nurodo, kad poreikis sūnaus baseinui yra 10 Eur už du kartus, tačiau ši suma yra aiškia per didelė. Skautų stovyklos nevyksta kas mėnesį, ieškovė nepateikė įrodymų apie tokias išlaidas. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstos ir analogiškos išlaidos dukrai K. K.

11.6. Nevertinta, kad atskiro kambario sūnui įrengimas nėra poreikis, kuriam turi būti skiriamos lėšos kas mėnesį. Vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, taigi pagal teismo sprendimą sūnaus kambario įrengimui per metus reikės 240 Eur, o iki jam sukaks 18 metų – 2 400 Eur. Sūnus turi atskirus baldus, todėl neaišku, kokiam tikslui reikalingos šios išlaidos. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstos ir analogiškos išlaidos dukrai K. K.

11.7. Nepagrįstai priteista po 130 Eur per mėnesį samdomo žmogaus paslaugoms prižiūrint A. K. Jeigu ieškovė kažką ir samdo, tai daro nelegaliai. Be to, nėra poreikio tokiam asmeniui samdyti. Abu vaikai lanko mokyklas, mokyklose yra prailgintos grupės, kuriose jie gali pavalgyti, paruošti pamokas, būreliai yra mokyklose. Nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad šalių sūnus A. K. turi elgesio problemų, dėl to reikalingas žmogus jam prižiūrėti. Teismas neatsižvelgė, kad byloje yra pateiktas tik vienas mokėjimas D. R., pagal kurį 2018 m. lapkričio 10 d. sumokėta 400 Eur. Be to, 130 Eur suma yra priteista kas mėnesį iki sūnui A. K. sukaks 18 metų. Ieškovei atsisakius auklės, atsakovas vis tiek turėtų dengti tariamą sūnaus poreikį, nors tam nebūtų pagrindo. Atitinkamai nepagrįstas sprendimas priteisti po 70 Eur per mėnesį samdomo žmogaus paslaugoms prižiūrint K. K. Dukrai K. K. yra (duomenys neskelbtini) metų, jai nereikia auklės. Jeigu patarnaujantis žmogus gamina maistą, tai jį valgo ir ieškovė, todėl atsakovas privalo mokėti už ieškovės asmeninius patarnavimus.

11.8. Sūnaus A. K. būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga minėta 168 Eur suma, taip pat 30 Eur suma pramogoms, 6 Eur suma baseinui, 30 Eur suma kitoms išlaidoms, iš viso 234 Eur suma. Atsakovas turėtų padengti pusę šios sumos, t. y. 117 Eur. Tam, kad sūnaus A. K. poreikiai būtų patenkinti, atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteista po 145 Eur kas mėnesį sūnaus A. K. išlaikymui (analogiška suma, kuri tenka dukrai K. K.).

11.9. Neįvertinta, kad šalių vaikai kas mėnesį gauna 50 Eur pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kurie turi būti skiriami vaikų poreikiams tenkinti.

11.10.Teismas nors ir nurodė, kad atsižvelgia į aplinkybę, jog K. K. išlaikymas buvo suteiktas vienkartine 50 000 Lt suma, tačiau šią aplinkybę įvertino neteisingai, nenurodė, kodėl atsakovui sumokėjus išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės vienkartine suma, kurios dydis pagal ieškovę yra pakankamas ir protingas, reikalinga keisti išlaikymo būdą ir dydį. Teismas neatsižvelgė, kad, nutraukiant santuoką, ieškovei atsakovas paliko gyvenamąjį namą, kuris faktiškai buvo pastatytas, tik nebuvo užpildyta deklaracija dėl statybos baigtumo, nuo sprendimo priėmimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo (2018 m. balandžio 1 d.) praėjo tik 39 mėnesiai. Ieškovei iki šios dienos turėjo likti 6 561 Eur, tačiau, kaip ieškovė pripažino bylos nagrinėjimo metu, ji visus pinigus panaudojo statybos darbams.

11.11.Nevertinta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų dukros K. K. poreikių padidėjimą.

11.12.Neatsižvelgta, kad iš teismo nurodytos 350 Eur sumos pagrįstos išlaidos dukros K. K. poreikiams yra 10 Eur mokyklos rinkliavai, 10 Eur mokyklinėms priemonėms, 10 Eur mokyklinei uniformai, 7,5 Eur telefonui, 10 higienai, 80 Eur maistui, 50 drabužiams ir batams, 4 Eur kirpyklai, 20 komunalinėms išlaidoms, 10 Eur vaistams, taip pat 40 Eur išlaidos pramogoms, 6 Eur baseinui, 50 Eur kitoms išlaidoms, iš viso 307,5 Eur (kiekvienam iš tėvų po 153,75 Eur). Kadangi atsakovas dukros išlaikymui iki jos pilnametystės yra sumokėjęs vienkartinę sumą, kurios dar turi pakakti 42 mėnesiams, ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas.

11.13.Padaryta nepagrįsta išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Teismas neįvertino, kad pagal ieškovės pajamas jai ir vaikams tenka vidutiniškai 703 Eur vienam asmeniui per mėnesį. Atsakovo šeimoje gimus antram vaikui, vienam asmeniui tenka vidutiniškai po 362,5 Eur per mėnesį. Ieškovės nekilnojamasis turtas kainuoja apie 149 000 Eur, o atsakovas gyvena bute, kurio vertė yra apie 40 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

11.14.Nevertinta, kad ieškovė netinkamai ir neracionaliai panaudoja turimas lėšas. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ji parduotuvėje „Maxima“ išleido 866 Eur. Teismo posėdžio metu ji negalėjo paaiškinti, kam buvo reikalingos tokios išlaidos. Taigi, arba ieškovė teismui neatskleidė tiesos apie savo pajamas, arba neteisingai nurodė išlaidas vaikų poreikiams.

11.15.Neatsižvelgta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas nededa pastangų didesnėms pajamoms gauti. (duomenys neskelbtini) įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nustatytas bendras draudimas (duomenys neskelbtini) dirbti kitą darbą (išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą) ir užsiimti individualia veikla. Atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, jo galimybės gauti didesnes pajamas yra ribojamos dėl esamų teisės aktų, o ne dėl to, kad atsakovas nededa pastangų gauti didesnes pajamas.

11.16.Neįvertinta, kad atsakovas turi keturis vaikus, kuriuos išlaiko, atsakovo pajamos per mėnesį yra 1 550 Eur, jo sutuoktinė D. K. gauna 183,52 Eur VSDFV išmoką. Jeigu iš atsakovo būtų priteistos sprendime nurodytos sumos, tai kas mėnesį šalių vaikams būtų skiriama žymiai didesnė suma nei kitiems atsakovo vaikams.

11.17.Neatsižvelgta, kad atsakovo bendravimo su vaikais tvarka jau buvo nusistovėjusi ir nebuvo pagrindo jos keisti, 2017 metais atsakovas su vaikais bendravo 119 dienų, 2018 metais – 103, t. y. vidutiniškai apie 9 dienas per mėnesį. Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos atsakovas negalės laikytis dėl jo (duomenys neskelbtini) specifikos.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, prijungti prie bylos pateiktus dokumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Pateiktose vaikų išlaidų skaičiavimo lentelėse nėra nurodyti vaikų specialieji poreikiai. Atsakovui ginčijant ieškovės nurodytus duomenis, išlaidos buvo detalizuotos ir suskaičiuotos tiksliai pagal faktą, pateikti čekiai, banko sąskaitos apyvartos duomenys ir t. t. Aplinkybę, kad dalis išlaidų nebuvo įtrauktos pateikiant ieškinį, sąlygojo tai, kad jos atsirado vėliau, bylos nagrinėjimo eigoje (šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti mokyklą). Tai, kad šios išlaidos yra pagrįstos, patvirtina kartu su lentele pateikti kvitai, pažymos iš mokyklos, būrelių ir pan.

12.2. Pripažinus, kad kultūriniai–socialiniai vaiko poreikiai yra pastovūs, o konkretus būrelis tėra tik išvestinis pasirinkimas ir tokio poreikio įgyvendinimo forma, galima teigti, jog nusprendus nelankyti konkretaus būrelio, atitinkamai socialinis–kultūrinis poreikis nepasibaigs, tik jis bus tenkinamas kitokiu, vaikui priimtinu būdu.

12.3. Atsisakius asmens, kuris su sūnumi grįžta namo po mokyklos, sutartis bus sudaryta su kitu asmeniu, nes tam yra poreikis, kurį sąlygojo psichologinės berniuko problemos, jo amžius, mokslo mokykloje pradžia, ieškovės darbo režimas, pastangos išlaikyti šeimą, atsakovo nesutikimas padėti.

12.4. Į 1 849,41 Eur sumą yra įtraukti vaikų poreikiai, kurie nėra patenkinti ir šiuo metu nėra tenkinami dėl lėšų stygiaus, tačiau jie yra, lentelėje nurodyti kaip papildomos išlaidos. Be to, ieškovei gera valia finansiškai padeda jos motina.

12.5. Teismas įvertino institucijos išvadą, taip pat teismo posėdžio metu pateiktus atstovės paaiškinimus, kad orientacinis kriterijus išlaikymo dydžiui nustatyti yra minimalus darbo užmokestis, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 430 Eur.

12.6. Sprendžiant dėl išlaikymo padidinimo, A. K. poreikiai, lyginant su tais, kurie yra faktiniai, jau buvo sumažinti. Be to, teismas priteisė ne pusę šiems sumažintiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumos, o 32 Eur mažiau.

12.7. Teismui pateikti maisto prekių įsigijimo kvitai, pagal juos buvo atliktas skaičiavimas. Nurodyta suma yra pagrįsta ir protingumo principu. Aplinkybė, kad vaikai dalį laiko praleidžia su atsakovu ir tuo metu kažką pas jį valgo, neturi reikšmės, nes didžiąją laiko dalį vaikai gyvena namuose su ieškove.

12.8. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad sūnui pakaktų mažesnės nei 100 Eur sumos per mėnesį drabužiams ir batams. Atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, reikalingi skirtingi keturių sezonų drabužiai, berniukas drabužius išauga kiekvienais metais. Taip pat reikalinga tinkama avalynė, sporto drabužiai ir batai, šokiams skirti drabužiai ir avalynė.

12.9. Su nuomininke UAB (duomenys neskelbtini) yra pasirašyta nuomos sutartis, kuri atitinka pareigų ir įsipareigojimų balansą. Kitokių sąlygų niekas nesiūlė. Be to, nuomininkei savo lėšomis reikėjo prisitaikyti patalpas savo reikmėms. Nuomos mokestis atitinka rinkos kainas. Be to, ieškovė apskritai neprivalo nuomoti patalpų.

Žemesnės instancijos teismas

12.10.Už asmeniniams poreikiams naudojamą kurą ieškovė moka asmeninėmis lėšomis. Kelionės viešuoju transportu yra kompensuojamos, tačiau vis tiek reikia primokėti, bilietas vaikui mėnesiui kainuoja 7 Eur.

12.11.Šalių nepilnamečio sūnaus pasirinkti būreliai yra tik mokami. Įrodymai apie skautų stovyklą praeitais metais buvo pateikti kartu su kitais išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Nėra atsakovo nurodomų baseino kainų. Vienas apsilankymas vaikui kainuoja 5 Eur.

12.12.K. K. jau yra paauglė, ji negali gyventi kartu su broliu viename kambaryje. Atskiro kambario įrengimas yra būtinas. Be to, (duomenys neskelbtini) metų vaiko baldai neatitiks paauglio poreikių, po kurio laiko gali tekti atnaujinti sienas, keisti lovą į didesnę, rašomąjį stalą ir kėdę, kurie labiau atitinka paauglio poreikį ir ūgį. Dėl to šis poreikis yra nuolatinis.

12.13.Atsakovas bendrauja su vaikais ir jam yra žinoma, kad yra samdoma moteris, kuri parvažiuoja su vaikais namo po mokyklos, palydi į būrelius, kurie vyksta dienos metu, nepalieka vienų vaikų iki ieškovei grįžtant iš darbo. A. K. turi elgesio problemų, jo palikti prailgintoje grupėje nesutinka mokykla dėl su elgesiu susijusių problemų. Pamokoms pasibaigus 12.30 val., A. K. turi būti paimtas iš mokyklos. Ieškovė tuo metu dirba, jos motina serga, atsakovas paimti sūnų nurodytu laiku atsisakė, todėl samdyti žmogų yra vienintelė išeitis.

Žemesnės instancijos teismas

12.14.Šiuo metu atsakovas moka 115 Eur per mėnesį ir šios sumos nepakanka vaikui išlaikyti. Teismo priteistas 260 Eur per mėnesį išlaikymas pagrįstas išlaidomis, kurios patiriamos išlaikant A. K. ir atsižvelgiant į visas kitas aplinkybes. Po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas, A. K. pradėjo papildomai lankyti futbolo treniruotes, kurios per mėnesį kainuoja 30 Eur.

12.15.Teismas įskaičiavo į K. K. mokėtiną sumą atsakovo nurodytas (duomenys neskelbtini) teismo sprendime paminėtas lėšas. Mokėjimai kas mėnesį po 140 Eur atsiranda kaip papildoma, padidėjusi išlaikymo dalis ir turi būti mokama atskirai. Po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas, K. K. pradėjo lankyti gitaros pamokas, už kurias mokama po 40 Eur per mėnesį.

12.16.Ieškovei dažnai tenka dirbti vakarais po darbo, taip pat savaitgaliais ir tik tokiu atveju ji gauna vidutiniškai apie 1 300 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovo darbo diena baigiasi iki 17 val. Jis turi laisvus vakarus, savaitgalius. Atsakovas turi visas galimybes užsiimti kita, su savo (duomenys neskelbtini) suderinama ir papildomas pajamas duodančia veikla. Tai, kad atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus, reiškia, kad jis turėtų dėti maksimalias pastangas, kad gautų didesnes pajamas tam, kad galėtų juos išlaikyti tinkamai.

12.17.Atsakovo sutuoktinė D. K. yra savarankiškas pilnametis asmuo ir save išlaikyti privalo pati. Atėmus priteistus 400 Eur šalių vaikams išlaikyti, atsakovui lieka daugiau nei 1 200 Eur, kurie yra pakankami. Vaikus atsakovas privalo išlaikyti ne vienas, dėl jų išlaikymo taip pat atsakinga ir atsakovo sutuoktinė D. K.

12.18.Ieškovės namas iš esmės yra skiriamas vaikams ir jų gerovei. Be to, būsto išlaidos niekaip nėra atspindėtos išlaidų lentelėje. Tai, kad ieškovei priklausantis turtas yra didesnės vertės, neturi reikšmės sprendžiant išlaikymo klausimą, nes ieškovė negali jo panaudoti kitaip, kaip vaikų poreikiui į būstą užtikrinti. Likusi perteklinė dalis išnuomota. Be to, atsakovas neprisideda prie šio vaikų poreikio.

12.19.Parduotuvėje „Maxima“ ieškovė perka ne tik maistą, tačiau ir drabužius vaikams, mokyklines prekes ir pan. Jie skirti šeimos ir vaikų poreikiams.

12.20.Dėl bendravimo tvarkos nebuvo ginčo. Atsakovas iš esmės su ja sutiko, tą buvo patvirtinęs teismo posėdžio metu.

12.21.Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuri nebuvo svarstyta pirmosios instancijos teisme ir negali būti apeliacijos dalyku. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas neteikė priešieškinio, pasiūlymo, kokiu kitokiu būdu galėtų būti nustatytas bendravimas su vaikais.

Žemesnės instancijos teismas

12.22.Pirmosios instancijos teisme buvo teigiama, kad atsakovas gali būti paskirtas į kitą vietą vykdyti užduočių, tačiau paklausus, kada tai įvyko praktiškai, pavyzdžių nebuvo pateikta. Nuolatinis atsakovo pozicijos keitimas ir pildymas, tai, kad atsakovas ketina kiekvieną bendravimo atvejį derinti su ieškove, sudaro pagrindą išvadai, kad jis vengia vykdyti pareigą bendrauti su vaikais, siekia pasinaudoti aplinkybėmis. Vaikams reikia stabilumo, jie turi iš anksto žinoti, kada susitiks su atsakovu. Atsakovas savo darbo grafiką privalo derinti taip, kad jis atitiktų vaikų teises ir interesus. Bendravimo tvarka, kokia ji buvo nustatyta, yra būtina dėl tos priežasties, kad atsakovui sukūrus kitą šeimą, bendravimas su vaikais ėmė retėti.

13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams ir nustatyta bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas po santuokos nutraukimo sūnaus A. K. išlaikymui įsipareigojo teikti 400 Lt (115,85 Eur) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, o dukros K. K. išlaikymui atsakovas sumoka 50 000 Lt (14 481,00 Eur) vienkartinę kompensaciją iki dukros pilnametystės, skaičiuojant po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį. Sprendimu taip pat nustatyta atsakovo ir šalių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią bendravimas vyksta šalių tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka.

17. Ieškovė E. K. 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, prašydama padidinti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 300 Eur ir nustatyti jos pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15673-942/2014 dalį, kuria iš atsakovo A. K. nepilnamečiams vaikams A. K. priteistas periodinis išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį, K. K. priteista 50 000 Lt (14 481,00 Eur) suma, skirta nepilnametės išlaikymui iki jos pilnametystės, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. po 260 Eur, nepilnametei dukrai K. K. – po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Apeliacinį skundą pateikė atsakovas.

Dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio

19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, padidindamas išlaikymo dydį, pažeidė materialiosios, procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas ieškovės pateiktą vaikų poreikių dydį turėjo vertinti kritiškai. Apelianto nuomone, išlaikymas priteisiamas ne bet kokiems, o būtiniems vaikų poreikiams, be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tėvų turtinė padėtis yra panaši, neatsižvelgė į tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini), dėl ko nepagrįstai nurodė, jog nededa pastangų didesnėms pajamoms gauti.

20. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

22. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.).

23. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo (apelianto) turtinę padėtį, taip pat vaikų poreikius.

25. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus apie šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą sprendė, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 585 Eur suma, o dukros poreikiams patenkinti – 550 Eur suma.

26. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

27. Sutiktina su apeliantu, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti nustatytos per didelės sumos. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad išlaidos mokyklos rinkliavai, mokyklinėms priemonėms, mokyklinei uniformai, higienai, maistui, drabužiams ir batams, kirpyklai, komunalinėms išlaidoms, vaistams, telefonui nesudaro teismo nurodytų sumų (A. K. 335 Eur, K. K. 350 Eur). Teisėjų kolegijos skaičiavimu, minėtos išlaidos A. K. išlaikymui sudaro 303 Eur, K. K. – 329 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vaikų poreikiams patenkinti nepagrįstai įskaičiuotos sumos samdomo žmogaus vaikų priežiūrai paslaugoms apmokėti (atitinkamai sūnaus priežiūrai 130 Eur, dukros, kuriai daugiau nei 14 metų, priežiūrai – 70 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 5 d., pirmoji patarnavimo sutartis dėl vaikų priežiūros, kuri pateikta į bylą, sudaryta tik 2018 m. rugpjūčio 30 d., t. y. bylos nagrinėjimo teisme metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų priežiūros išlaidos nagrinėjamu atveju nepriskirtinos prie būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad į vaikų poreikių išlaidas nepagrįstai įskaičiuotos išlaidos kambarių įrengimui (po 20 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išlaidos nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, jos priskirtinos papildomoms vaiko išlaidoms. Dėl tokių išlaidų pasidalijimo tėvai (šalys) turėtų susitarti tarpusavyje. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su kitais apelianto argumentais skaičiuojant vaikų poreikiams reikalingas išlaidas būreliams, maistui, rūbams, avalynei ir kt.), pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, pastebi, kad apelianto skaičiavimai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos būtinos išlaidos šalių nepilnamečiam sūnui A. K. yra 403 Eur, K. K. – 439 Eur. Sprendžiant, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam iš tėvų sūnaus išlaikymui tenka po 201,5 Eur, dukros – po 219,5 Eur. Kadangi dukrai teiktas išlaikymas sudarė 145 Eur, todėl iš tėvo priteistina 74,5 Eur.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

32. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, neatsižvelgė, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini), dėl to nepagrįstai nurodė, kad jis nededa pastangų didesnėms pajamoms gauti.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba, gauna reguliarias pajamas. Sutiktina su apeliantu, kad jam, kaip statutiniam pareigūnui, taikomi apribojimai dirbti papildomą darbą (Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti nutarties 30 punkte šalių vaikams nustatyto dydžio išlaikymą.

36. Pažymėtina ir tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

37. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys buvo numatę, kad bendravimas su vaikais vyksta šalių tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka.

38. Ieškovės teigimu, tėvo bendravimas su vaikais retėja, todėl ji kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės prašomą bendravimo su vaikais tvarką, kuri nurodyta nutarties 4 punkte.

39. Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka, motyvuodamas tuo, kad negalės jos laikytis dėl jo (duomenys neskelbtini) specifikos. Pasak apelianto, ieškovė, prasidėjus teisminiam procesui, pradėjo nesutikti pakeisti bendravimo savaitgalių, kuomet jis turėjo dirbti, į laisvus savaitgalius, nors anksčiau, to nebuvo.

40. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

41. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

42. Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

44. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas kaip tik siekia, kad būtų nustatyta jam patogiausia bendravimo su vaikais tvarka. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo nustatytos tvarkos jis negalės įgyvendinti dėl darbo pobūdžio (apeliantas (duomenys neskelbtini)), tačiau, nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, pripažino, kad lig šiol nė karto nebuvo išsiųstas ilgesniam laikui ir nedalyvavo jokiose (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi naują šeimą taip pat negali būti kliūtimi bendrauti su vaikais iš pirmosios santuokos.

45. Ieškovė iš dalies sutiko su apelianto pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka. Tačiau ši tvarka neapima šventinių dienų, nenumato bendravimo atostogų metu. Tuo tarpu ieškovės pasiūlytoje ir teismo patvirtintoje bendravimo su vaikais tvarkoje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nurodyti pertekliniai punktai, kaip antai dėl pranešimo motinai apie bendravimo vietą ir pobūdį ir pan.

46. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šalių paaiškinimus, iš dalies sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad ji atitiktų vaikų teisę vienodomis sąlygomis bendrauti su savo tėvais, taip pat kad tvarka būtų aiški ir užkirstų kelią galimiems šalių konfliktams ateityje, ją išdėstydamas taip : 1. Tėvas kiekvieną trečiadienį bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 20.00 val.; 2. Tėvas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; 3. Tuo atveju, jeigu pagal tėvo (duomenys neskelbtini) grafiką jam ateinantį mėnesį tenka dirbti mėnesio pirmą ir/ar trečią savaitgalius, jis apie tai praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki ateinančio mėnesio pradžios telefonu ar elektroniniu paštu. Tokiu atveju tą mėnesį tėvas su vaikais bendrauja laisvais nuo darbo savaitgaliais (bet ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį), pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; 4. Švenčių dienomis vaikai su tėvu bendrauja tokia tvarka: 4.1. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai praleidžia su tėvu nuo 11 val. iki 18 val., nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip; 4.2. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai bendrauja su motina nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip; 4.3. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su tėvu. Kai vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais vaikai savo gimtadienius praleidžia su motina. 4.4. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Kūčias ir šv. Kalėdas vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; 4.5. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val.; 4.6. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu nuo šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 4.7. Nelyginiais metais Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikai praleidžia su motina. 5. Vaikams lankant mokymo įstaigą tėvas turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios; 6. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus; 7. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

48. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

49. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Kadangi keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai perskaičiuotinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sumažinus vaikų išlaikymui priteistiną sumą, iš dalies patvirtinus ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, laikytina, kad ieškinys tenkinamas 50 proc. Ieškovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 585 Eur, atsakovas – 700 Eur. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 292,5 Eur, o atsakovui iš ieškovės –350 Eur. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 50 Eur žyminis mokestis.

52. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje buvo 23,33 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš šalių priteistina po 11,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

53. Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, iš dalies (50 proc.) tenkintini šalių prašymai priteisti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje patyrė 360 Eur išlaidas, apeliantas – 500 Eur už advokato teisinę pagalbą ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Šalys į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 260 Eur sumažinti iki 201,50 Eur.

Priteistą iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 140 Eur sumažinti iki 74,5 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo nepilnamečių vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka, ją išdėstant taip: 1. Tėvas kiekvieną trečiadienį bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 20.00 val.; 2. Tėvas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; 3. Tuo atveju, jeigu pagal tėvo (duomenys neskelbtini) grafiką jam ateinantį mėnesį tenka dirbti mėnesio pirmą ir/ar trečią savaitgalius, jis apie tai praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki ateinančio mėnesio pradžios telefonu ar elektroniniu paštu. Tokiu atveju tą mėnesį tėvas su vaikais bendrauja laisvais nuo darbo savaitgaliais (bet ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį), pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; 4. Švenčių dienomis vaikai su tėvu bendrauja tokia tvarka: 4.1. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai praleidžia su tėvu nuo 11 val. iki 18 val., nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip; 4.2. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai bendrauja su motina nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip; 4.3. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su tėvu. Kai vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais vaikai savo gimtadienius praleidžia su motina. 4.4. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Kūčias ir šv. Kalėdas vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; 4.5. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val.; 4.6. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu nuo šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 4.7. Nelyginiais metais Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikai praleidžia su motina. 5. Vaikams lankant mokymo įstaigą tėvas turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios; 6. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus; 7. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

Priteistą ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 80 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 50 Eur, priteistas 468 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažinti iki 292,5 Eur.

Priteistas atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 140 Eur už advokato teisinę pagalbą padidinti iki 350 Eur.

Priteistą valstybei iš ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą padidinti iki 11,66 Eur.

Priteistą valstybei iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą sumažinti iki 11,66 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apelianto A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 180 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti apeliantui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 37,5 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 287,5 Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė