Telšių apylinkės teismo nutartis

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 21 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Šiaulių AVPK ANBNS) vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-3060-2024 L. Š. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. sausio 3 d. 8.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN(duomenys neskelbtini), pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonė neregistruota nustatyta tvarka, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nevykdė reikalavimų transporto priemonių savininkams, t. y. kelių transporto priemonių tvarkytojui nedeklaravo duomenų apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ne vėliau iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 431 straipsnio 1 dalyje. Už padarytus administracinius nusižengimus jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės –- specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui ir transporto priemonės „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad L. Š. 2023 m. sausio 23 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. sausio 9 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. Už šį pažeidimą jam paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių. Teisės vairuoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinęs nebuvo. Nagrinėjamu atveju 2024 m. sausio 3 d. 8.05 val. (duomenys neskelbtini), L. Š. vairavo transporto priemonę pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti.

Pagal ANK 40 straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per nustatytą terminą padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Taigi, bet kurioje aptariamo ANK 424 straipsnio dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje aptarto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuodamas ANK 424 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą konstatavo, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas ANK 424 straipsnį ir jį papildydamas 5 dalimi, turėjo tikslą nustatyti efektyvias ir atgrasančias poveikio priemones asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemonę neturėdami teisės ją vairuoti, nepriklausomai nuo teisės vairuoti neturėjimo pagrindo (apskritai neįgijus teisės vairuoti, teisė vairuoti atimta ar sustabdyta ir pan.). Dėl to darytina išvada, kad atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį kyla ne tik tuomet, kai padaromi vienas kito atžvilgiu tie patys (identiški) pakartotiniai nusižengimai, pavyzdžiui, nustatyti ANK 424 straipsnio 3 dalyje, bet ir tuomet, kai padaromi vienas kito atžvilgiu pakartotiniai nusižengimai, iš kurių vienas, pavyzdžiui, atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalies sudėtį, o kitas – ANK 424 straipsnio 4 dalies sudėtį. Priešingas šios normos aiškinimas neatitinka įstatymo leidėjo valios, atliktas be sisteminio šios normos ir su ja susijusių kitų ANK nuostatų aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinių teisės pažeidimo (nusižengimo) byloje Nr. 2AT-5-628/2024).

Pažymėtina, jog vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat remiamasi šiai bylai reikšmingu išaiškinimu, kad ANK straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje aptarto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-44-788/2024, 2AT-38-495/2024).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. Š. 2024 m. sausio 3 d. padarytas pažeidimas, o būtent transporto priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti transporto priemones, atitinkantis ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį, yra pakartotinis prieš tai, t. y. 2023 m. sausio 9 d. padaryto, ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo – transporto priemonės vairavimo neturint teisė vairuoti transporto priemones, padarymo atžvilgiu. Administracinio nusižengimo padarymo dieną – 2024 m. sausio 3 d. – nebuvo suėjęs vienerių metų terminas nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos už ankstesnio administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Esant šioms aplinkybėms, L. Š. 2024 m. sausio 3 d. pakartotinai padarytas nusižengimas (transporto priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti transporto priemones) teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir atitinka nurodyto administracinio nusižengimo požymius. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad L. Š. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

Pagal ANK 36 straipsnio 2 dalį, skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Šiuo atveju pakartotinumas yra nurodytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, kaip šio nusižengimo kvalifikuojantis požymis, todėl nustačius pakartotinumą, kaip veiką kvalifikuojantį požymį, veikos padarymo pakartotinumo pripažinti dar ir atsakomybe sunkinančia aplinkybe, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, negalima, todėl Šiaulių AVPK ANBNS vyresniosios tyrėjos 2024 m. kovo 21 d. nutarime nustatyta L. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinio nusižengimo pakartotinis padarymas, šalintina.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

Pareiškėjas L. Š. skunde nurodo, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas turėtų būti konstatuota, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teismas vertina pareiškėjo veiksmus visos administracinio nusižengimo bylos padarymo kontekste. Pareiškėjo atsisakymo pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą teismas nevertina atsisakymu pripažinti kaltę, nes asmuo turi tokią teisę. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pilnai pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Tokią teismo išvadą pagrindžia pareiškėjo elgesys viso bylos proceso metu, tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padarytų administracinių nusižengimų pagrindžia jo įdėtos pastangos sumokėti anksčiau paskirtas administracines baudas, kurių didžiąją dalį jis sumokėjo. Teismo įsitikinimu, šios administracinės bylos procesas tiek pradinėje jos stadijoje, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu leidžia teismui tikėti, jog L. Š., būdamas jauno amžiaus, pagaliau suprato savo ydingo elgesio pasekmes ir siekia tokį elgesį taisyti. Teismas, vertindamas pareikėjo elgesį, sprendžia, jog nors nuoširdus gailėjimasis ir kaltės pripažinimas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo pripažintas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau skundo nagrinėjimo metu jo įdėtos pastangos privalo būti įvertintos. Pareiškėjas skunde savo kaltės neneigė, tiek skunde, tiek jį atstovaujantis advokatas teisme nurodė, kad asmuo pažeidimus padarė tikėdamas, jog Vokietijos Respublikoje suteikta teisė vairuoti transporto priemones galioja visoje Europos Sąjungoje.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų.

Teismo vertinimu, L. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. L. Š. neginčija administracinio teisės pažeidimo fakto, skundžiamu nutarimu paskirtos galutinės nuobaudos dydžio, kuri paskirta ANK specialiosios dalies normų sankcijose nustatytose ribose, todėl teismas dėl to nepasisako.

Iš bylos duomenų skundžiamo nutarimo priėmimo metu matyti, jog anksčiau L. Š. daug kartų baustas administracine tvarka, per pastaruosius penkis metus – 22 kartus, du kartus buvo taikyta administracinio poveikio priemonė teisė vairuoti transporto priemones atėmimas, ne kartą baustas dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Aptariamų administracinių nusižengimų darymas rodo pažeidėjo nesitaikymą su priimtomis Kelių eismo taisyklėmis ir jų ignoravimą, todėl Šiaulių AVPK ANBNS teisingai kvalifikavo jo veikas, tačiau, teismo įsitikinimu, pirmą kartą baudžiamam pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį pažeidėjui pritaikydamas beveik maksimalaus dydžio baudą bei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vos ne maksimaliam terminui, veikas vertino per griežtai. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtos 950 Eur baudos L. Š. neginčija, teismas sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminas 21 mėnesiui asmeniui, kuris ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą veiką padarė pirmą kartą, yra per ilgas. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat atsižvelgiant į dedamas pastangas sumokėti baudas ir pasitaisyti, trumpintinas iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 22 straipsnis, ANK 424 straipsnio 5 dalis).

Sprendžiant dėl transporto priemonės – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (V. F. Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas(duomenys neskelbtini), konfiskavimo, pažymėtina, kad ši administracinio poveikio priemonė buvo paskirta įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, asmens požiūrį į daromus nusižengimus, ir padaryta išvada, kad būtent tokiomis administracinio poveikio priemonėmis bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Skunde L. Š. prašo pakeisti Institucijos nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, neskirti automobilio „Audi Q5“, konfiskavimo, o išieškoti ne didesnę nei 1/7 konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą.

Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta, neatitinkanti proporcingumo principo padarytam nusižengimui bei paskirta neįvertinant nuobaudos paskyrimui svarbių aplinkybių. Taip pat nurodo, kad institucija turėjo atsižvelgti į tai, jog dėjo pastangas atgauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau susigrąžinti nepavykdavo iš esmės dėl nepajėgumo sumokėti baudas. Jis niekuomet nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to klydo manydamas, kad galės Lietuvoje teisėtai naudotis Vokietijoje įgytu vairuotojo pažymėjimu. Yra jauno amžiaus, turi didelių finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims, dirba, augina mažametį vaiką, automobilio konfiskavimas būtų skaudus smūgis visai šeimai.

Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019). Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda (administracinio poveikio priemonė), kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).

Transporto priemonės konfiskavimas, padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nėra privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė. Turto konfiskavimą reglamentuojančio ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas ir kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad automobilio „Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. Š..

Prašymas nekonfiskuoti automobilio ir konfiskuoti iš pažeidėjo jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, yra motyvuojamas tuo, kad konfiskavus automobilį, tokia priemonė būtų per didelė finansinė našta ir neatitiktų proporcingumo principo, nubaustų ne pažeidėją, o jo šeimos narius.

ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Vertinant analogijos prasme, t. y. BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo nuostatas, pagal jas turi būti įvertinamas išieškojimo vertės proporcingumas, t. y. teismo prerogatyva spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, jį padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

Be to, turto konfiskavimo klausimas proporcingumo aspektu, reiškiančiu, kad turto (jo vertės) konfiskavimas turi atitikti balansą tarp padaryto administracinio nusižengimo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybės ir administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų, aptariamas ir aktualiausiojo Europos Teisių Ž. T. praktikoje, konstatuojant, kad administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo proporcingumo neįvertinimas suponuoja „teisingos pusiausvyros“ reikalavimo neužtikrinimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą (žr. 2024 m. liepos 11 d. sprendimą byloje L. B. prieš Sakartvelą, peticijos Nr. 28407/19).

Akcentuotina, kad administracinio poveikio priemonė, turi padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį ir yra papildoma nubaudimo priemonė. Skiriant sankcijoje numatytą nuobaudą ir kartu pripažinus, kad veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis, pilnos apimties turto – automobilio „Audi Q5“, konfiskavimo taikymas (kurio vertė skunde nurodyta 26 000 Eur), ir kuris ženkliai viršytų patį administracinės nuobaudos dydį, turėtų būti vertinama kaip neproporcinga priemonė. Šiame kontekste vertintina ir tai, kad skundo nagrinėjimo laikotarpiu L. Š. sumokėjo didelę dalį jam paskirtų administracinių nuobaudų, ką patvirtina pateikti sąskaitos išrašai. Iš pateikto Gimimo įrašo matyti, kad jis turi sūnų G. Š.. Be to jis neginčijo administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, iš kaltinimo pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismo vertinimu, konfiskuoti 26 000 Eur vertės turtą būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad L. Š. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarytas pirmą kartą, už ką jam paskirta beveik maksimalaus dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones pakankamai ilgam laikotarpiui, vertindamas pareiškėjo elgesio pokyčius teigiama linkme, sumokėtų baudų kiekį bei sumas, teismas sprendžia, kad paskirtos administracinės nuobaudos tikslai bus įgyvendinti taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, iš L. Š. išieškant automobilio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur. Neskirti ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyto transporto priemonės konfiskavimo teismas nemato pagrindo vertindamas padarytų administracinių nusižengimų kiekį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Šiaulių AVPK ANBNS 2024 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3060-2024, administracinio nusižengimo byloje keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir turto – automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, nurodant, jog teisė vairuoti transporto priemones atimtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir konfiskuoti transporto priemonės „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo L. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3060-2024 dalyje dėl administracinio poveikio priemonių už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, taikymo:

– teisę vairuoti transporto priemones L. Š. atimti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui;

– vietoje administracinio poveikio priemonės – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (V. F. Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN(duomenys neskelbtini), konfiskavimo, paskirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (V. F. Respublikos) numerio ženklas(duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertės dalies konfiskavimą, konfiskuojant iš L. Š. 2000 (du tūkstančius eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus automobilį „Audi Q5“, valstybinio (V. F. Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN(duomenys neskelbtini), grąžinti L. Š..

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.