Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rugilei Sinkevičiūtei ir Jekaterinai Mažonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė K. M. ieškiniu atsakovui R. M. prašo: 1) pakeiti 2021 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5013-1118/2021, nustatytą išlaikymo sumą ir priteisti iš atsakovo R. M. nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė K. M. ir atsakovas R. M. turi nepilnamečius vaikus - sūnų T. M. ir sūnų J. M.. 2021 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5013-1118/2021, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina K. M. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje bei nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja išlaikymą nepilnamečiam vaikams - sūnui T. M. ir sūnui J. M., mokėti po 200,00 eurų kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nuo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei trys metai, vaikai paaugo, jų poreikiai pasikeitė, o tai savaime suprantama, jog atsakovo teikiama išlaikymo suma yra nepakankama nepilnamečių sūnų išlaikymui. Atsakovo teikiamos sumos nepakanka net būtiniesiems nepilnamečių vaikų poreikiams, todėl ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui prisideda didesne dalimi. Nepilnamečių vaikų išlaidos yra padidėjusios dėl kasmet augančių poreikių, taip pat dėl infliacijos, kurios pasekmė - pabrangę tiek maisto produktai, tiek ne maisto prekės. Nurodė, kad ieškovė bandė tartis su atsakovu geranoriškai, tačiau atsakovas nesutiko mokėti didesnės išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos. Teigė, kad atsakovas išlaikymo dydį indeksuoja ir perveda kiekvieną mėnesį ieškovei po 503,00 Eur abiejų vaikų išlaikymui, t. y. kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria po 251,50 Eur, o ši suma yra nepakankama, kad būtų patenkinti ne tik būtinieji vaikų poreikiai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas papildomai nepilnamečių vaikų išlaikymui lėšų neskiria, jokių prekių neperka ir kitaip prie išlaikymo neprisideda. Nepilnamečiai vaikai pas atsakovą nebūna savaitgaliais, per šventes ar per atostogas, tad visa nepilnamečių vaikų našta atitenka ieškovei. Detalizavo, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį nepilnamečio sūnaus J. M. išlaikymui išleidžia apie 863,00 Eur, o J. M. išlaikymui išleidžia apie 849,00 Eur. Nepilnamečio sūnaus J. pagrindinius poreikius sudaro: komunaliniai mokesčiai ir internetas 60,00 Eur; transporto išlaidos 20,00 Eur; pramogos 15,00 Eur; sporto klubo mokestis ir sporto apranga 40,00 Eur; maistas namuose 200,00 Eur ir maistas mokykloje 77,00 Eur; kišenpinigiai 20,00 Eur; ekskursijos 12,00 Eur; klasės fondas 7,00 Eur; pratybos 7,00 Eur; anglų kalbos diskai 14,00 Eur; kanceliarinės prekės 10,00 Eur; kuprinė ir uniforma 12,00 Eur; vitaminai, vaistai gydymosi išlaidos 78,00 Eur; augintinio išlaikymas 30,00 Eur; higienos prekės 50,00 Eur; buitinės prekės 10,00 Eur; patalynė, rankšluosčiai, čiužinys 20,00 Eur; kompiuterio kėdė 44,00 Eur; dviratis 18,00 Eur; avalynė 23,00 Eur; rūbai 51,00 Eur; gimtadienis 10,00 Eur; spausdintuvas 5,00 Eur; telefonas ir mokestis 25,00 Eur. - viso 863,00 Eur. Nepilnamečio sūnaus T. M. pagrindinius poreikius sudaro: komunaliniai mokesčiai ir internetas 60,00 Eur; transporto išlaidos 20,00 Eur; pramogos 10,00 Eur; sporto klubo mokestis ir sporto apranga 40,00 Eur; maistas namuose 217,00 Eur ir maistas mokykloje 74,00 Eur; ekskursijos 12,00 Eur; klasės fondas 8,00 Eur; pratybos 11,00 Eur; anglų kalbos diskai 3,00 Eur; pasiekimų programa 9,00 Eur; kanceliarinės prekės 10,00 Eur; kuprinė ir uniforma 18,00 Eur; vitaminai, vaistai gydymosi išlaidos 40,00 Eur; kišenpinigiai 10,00 Eur; krepšinis 20,00 Eur; dviratis 17,00 Eur; paspirtukas 10,00 Eur; higienos prekės 35,00 Eur; buitinės prekės 15,00 Eur; patalynė, rankšluosčiai, čiužinys 20,00 Eur; kompiuteris 67,00 Eur; kompiuterio kėdė 10,00 Eur; avalynė 20,00 Eur; rūbai 44,00 Eur; gimtadienis 20,00 Eur; spausdintuvas 5,00 Eur; telefonas ir mokestis 25,00 Eur - viso 849,00 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė kiekvienam vaikui gauna valstybės mokamą 122,00 Eur sumą, kurią išleidžia vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, jos darbo užmokestis sudaro apie 1000,00 Eur, todėl jos vienos pajamų nepakanka padidėjusiems vaikų poreikiams patenkinti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Teigė, kad galima būtų sutikti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per tris metus šiek tiek išaugo, tačiau ieškovė nutyli kitas svarbias aplinkybes, kurios nesuteikia pagrindo ieškovės reikalavimams. Nurodė, kad nutraukiant santuoką 2021 metais šalys buvo susitarusios, kad dėl ieškovei tenkančio, kur kas vertingesnio turto (turto vertė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo detalizuota) pastaroji nereikalaus didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nes dalį išlaikymo tėvas jiems skyrė turtu, nors tai niekur ir nebuvo fiksuota; iki ieškinio pateikimo teismui, šalių nepilnamečiai vaikai labai dažnai svečiuodavosi pas tėvą ir praleisdavo su juo daug laiko, o atsakovas savo lėšomis juos pilnai išlaikydavo. Negana to, atsakovas vaikams dažnai pirkdavo įvairius reikalingus daiktus, tokius kaip rūbai, avalynė ir kt., organizuodavo įvairias pramogines išvykas į žaidimų kambarius, kino teatrus ir pan. Nurodė, kad sūnui J. atsakovas atidarė sąskaitą banke pinigų taupymui, į kurią reguliariai perveda lėšas. Pažymėjo, kad ieškinyje šios aplinkybės yra nutylimos ir netgi teigiama priešingai, kad tėvas nebendrauja su vaikais bei nepadeda jų išlaikyti. Teigė, kad vaikai šiuo metu yra visiškai nuteikti prieš tėvą, jiems uždrausta bendrauti su tėvu netgi telefonu. Ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo buvo ir iki šiol tebėra ženkliai geresnė nei atsakovo, nes ieškovei liko šeimos būstas, nereikalaujantis investicijų, o atsakovui atiteko tik sena sodyba (duomenys neskelbtini), kurią jis vėliau pardavė tik už 2 500,00 Eur ir paėmęs naują paskolą su šeima įsigijo sodybą adresu (duomenys neskelbtini), kur dabar ir gyvena, tačiau teigė, kad kredito našta juos slegia pernelyg sunkiai, todėl jau svarsto galimybę sodybą parduoti, grąžinti paskolą bankui ir eiti gyventi į pigesnį būstą. Pridėjo, kad nuo šių metų pradžios atsakovas buvo bedarbis ir gyveno iš bedarbio pašalpos ir tik 2025 m. gegužės mėnesį buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), o dabar įsidarbino lietuviškoje įmonėje, kur atlyginimas per mėnesį numatytas - 1,65 MMA. Jis nesutinka, kad iki šiol vaikų išlaikymui skyrė per mažai dėmesio ir lėšų, ir tai patvirtina aukščiau paminėtos aplinkybės bei pridedami rašytiniai įrodymai. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškinyje dėstomais teiginiais, jog ieškovė turi papildomų išlaidų vaikams, susijusių su jų sveikatos problemomis. Teigė, kad išstudijavęs šalių nepilnamečių vaikų „e.sveikatos“ duomenis, atsakovas neaptiko duomenų, kurie leistų daryti tokias išvadas, visi vaikams skirti vaistai yra kompensuojami, todėl ieškovė jokių papildomų išlaidų dėl vaikų gydymo nepatyrė. Apskritai ieškovės ieškinyje nurodytas išlaidų vaikams sąrašas, atsakovo manymu yra gerokai užaukštintas ir neatitinkantis realybės.

Atsakovas 2025 m. spalio 10 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės pateiktų dokumentų (čekių), kuriuose pažymėjo, kad didelė dalis išlaidų, kurias ieškovė priskiria vaikų išlaikymui, nėra tiesiogiai susijusios su vaikų būtinais poreikiais. Dalis pateiktų pirkinių yra vienkartiniai, pertekliniai ar skirti bendram namų ūkiui, todėl jų įtraukti į vaikų išlaikymo sąnaudas nėra pagrindo. Ieškovės nurodomas sūnaus E. pervedimas 500,00 eurų sumai negali būti laikomas nepilnamečių vaikų išlaikymu, nes sūnus yra pilnametis, dirbantis, todėl šie pinigai labiau tikėtina buvo skirti jo asmeninėms išlaidoms – automobilio įmokoms, kelionei ar siuntiniui, kadangi tuo laikotarpiu jis buvo išvykęs į užsienį ir šis pervedimas neturi jokios sąsajos su nepilnamečių vaikų priežiūra ar išlaikymu. Teigė, kad ieškovės pateikti čekiai ir sąskaitos, pažymėti kaip „mokesčiai“, nėra vien vaikų poreikių išlaidos. Komunaliniai mokesčiai – elektra, vanduo, internetas, šildymas – yra bendros išlaidos, tenkančios visiems namų ūkio nariams ir tokios išlaidos negali būti laikomos vien vaikų išlaikymu, nes jos atsiranda nepriklausomai nuo vaikų poreikių. Pridėjo suprantantis, kad augintinis gali būti vaikų emocinės aplinkos dalis, tačiau jo išlaikymas yra ieškovės asmeninis pasirinkimas ir nėra būtinasis vaikų poreikis, todėl su gyvūno priežiūra susijusios išlaidos negali būti laikomos vaikų išlaikymo sąnaudomis. Pažymėjo, kad vaikų gerovė ir emocinė būsena pirmiausia turėtų būti grindžiama tvirtu, nuosekliu abiejų tėvų bendravimu ir aktyviu dalyvavimu jų gyvenime, o ne materialinėmis priemonėmis ar papildomais pirkiniais. Teigė ne kartą siūlęs ieškovei užtikrinti subalansuotą vaikų priežiūrą ir bendravimą, kad vaikai augtų 50/50 principu, tačiau ieškovė šiam pasiūlymui kategoriškai nepritarė. Atkreipė dėmesį į sąskaitas, susijusias su automobiliu. Nurodė, kad vaikai gyvena miesto centre ir į mokyklą eina patys, todėl transporto priemonė nėra naudojama jų vežiojimui. Automobilis įsigytas ir eksploatuojamas ieškovės asmeninėms reikmėms – kelionėms į darbą ir buities reikalams, todėl tokios išlaidos neturi nieko bendro su vaikų poreikiais. Pridėjo, kad dauguma pateiktų pirkinių, tokių kaip džiovyklė, mobilus telefonas, ausinės, USB raktas, indukcinė keptuvė ar kitos buitinės prekės, yra skirti namų patogumui ar pramogoms, bet ne vaikų išlaikymui. Ypač akivaizdu, kad tokie pirkiniai kaip džiovyklė ar keptuvė yra bendro naudojimo buities daiktai, kurie nėra būtini vaikų kasdieniams poreikiams. Analogiškai, ausinės bei telefonas – tai asmeninio pobūdžio daiktai, įsigyti vienašališkai, nesuderinus su atsakovu, todėl šių išlaidų įtraukti į vaikų išlaikymo vertinimą negalima, tai buvo ieškovės asmeniniai sprendimai. Kalbant apie drabužius, ieškovė per tris mėnesius nurodo daugiau kaip tūkstantį eurų išlaidų dviem vaikams, įskaitant daugybę brangių firminių rūbų. Mano, kad tokios sumos yra neproporcingos ir neatitinka įprastų vaikų aprangos poreikių, nes vaikų drabužiai paprastai perkami sezoniniu principu, o ne kas mėnesį už šimtus eurų, todėl toks pateiktas mastas labiau rodo perteklines, o ne būtinas išlaidas. Pažymėjo, kad jis kiekvieną kartą paskambinęs ir pasiteiravęs ieškovės, ar vaikams ko nors reikia, dažniausiai buvo atsakoma, kad „viskas jau supirkta, nieko nereikia“. Tokiu būdu nepaliekama galimybės prisidėti prie vaikų pirkinių tiesiogiai. Nurodė, kad stengiasi ir rūpinasi vaikais pagal savo finansines galimybes, o tai patvirtina, pavyzdžiui rugsėjo mėnesio, padengtos sūnaus T. gimtadienio išlaidos per pusę, kurių čekiai ieškovės pateiktuose dokumentuose visai nėra įtraukti. Pažymėjo, kad toks vienpusiškas pateikimas sudaro įspūdį, kad ieškovė sąmoningai siekia parodyti, jog viską perka viena, taip dirbtinai padidindama vaikų išlaikymo sumas teismo vertinimui. Mano, kad ieškovės pateikti dokumentai neatspindi realios situacijos, kad didžioji dalis čekių buvo surinkta būtent teismo laikotarpiu, siekiant pademonstruoti didesnes išlaidas ir sukurti įspūdį apie padidėjusius vaikų poreikius ir tokį išlaidų šuolį būtų tikslinga vertinti platesniame kontekste – pavyzdžiui, palyginti su išlaidomis iki teisminio proceso, kurios būtų realiau atspindėjusios įprastą vaikų išlaikymo lygį, o ne alimentų priteisimo laikotarpiu, susidariusią situaciją. Nurodė, kad pateikti vaistinių čekiai taip pat kelia abejonių dėl pagrįstumo, nemaža dalis jų sudaro vitaminai, maisto papildai ir net suaugusiųjų vaistai, o ne gydytojo paskirti vaistai vaikui. Jokių apsilankymų pas gydytojus nėra fiksuotų. Vaistų pirkimai atlikti tuo metu, kai vaikai buvo sveiki, todėl šių sumų įtraukti į realius vaikų išlaikymo kaštus nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad butas buvo parduotas už 2 500,00 eurų, sandoris įformintas notariškai. Nurodė, kad iš pradžių buvo planuota butą parduoti už 5 000,00 eurų, tačiau dėl skubios situacijos ir poreikio gauti lėšas namo pradiniam įnašui, buvo sutikta su mažesne suma. Papildomai pažymėjo, kad minėtas buto pirkėjas yra ieškovės sūnėnas, todėl egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, jog ši aplinkybė gali būti pasitelkiama siekiant teisme sudaryti klaidingą įspūdį, kad visa suma buvo gauta. Pabrėžė, kad pagal notarinį dokumentą faktiškai atsakovas gavo tik 2 500,00 eurų ir ši suma negali būti vertinama kaip papildomas ar pastovus pajamų šaltinis, o yra vienkartinio pobūdžio finansinė operacija, neturinti įtakos atsakovo realioms pajamoms bei galimybėms didinti alimentus. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti dokumentai ir išlaidos negali būti vertinami kaip objektyvus vaikų poreikių pagrindimas, nes dalis jų visiškai nesusijusios su vaikų išlaikymu, dalis – perteklinės ar vienkartinės, o bendros nurodytos sumos neatitinka realios finansinės situacijos.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visa apimtimi. Ieškovė nurodė, kad drabužius ir avalynę vaikams renka pagal kokybės kriterijus, o ne prabangos siekį, todėl jų kaina yra didesnė nei įprastai. Vieno vaiko batų dydis yra 45, dėl ko tinkamos avalynės pasiūla yra ribota, o kaina – didesnė. Taip pat vyresnysis vaikas serga bronchine astma, dėl silpnesnio imuniteto įvairiomis kitomis ligomis serga dažnai, todėl nuolat reikalingi vaistai. Abu vaikai aktyviai sportuoja: J. lanko sporto salę ir užsiima svorių kilnojimu, dėl ko jam būtina speciali sportinė avalynė ir apranga, o T. lanko kikbokso būrelį, kuris yra mokamas ir taip pat reikalinga speciali sportinė apranga. Be to, vaikai palaiko gerus ryšius su bendraamžiais, susitinka su draugais, todėl patiria įprastas kasdienes išlaidas, susijusias su vaikų užkandžių pirkimu ir kt. Paaiškino, kad atsakovas lėšas į vaiko sąskaitą pervedė ne kaip išlaikymą, o todėl, jog vaikas vasaros metu pats užsidirbo, padėdamas tėvui, nešdamas malkas, dažydamas tvoras ir kt. Pažymėjo, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos prie vaikų išlaikymo visiškai neprisidėjo, mokėjo tik alimentus, o po ieškinio pateikimo tik pervedė ieškovei pusę sumos vaiko gimtadienio proga. Nurodė, kad atsakovo pateikti kvitai nėra tik šalių bendrų vaikų išlaikymo išlaidos, kadangi yra susiję ir su atsakovo nesantuokiniais vaikais, kurie kartu pramogavo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas gyvenamąjį namą pardavė ieškovės sūnėnui už 5 000,00 Eur, o ne už 2 500,00 Eur. Dėl augintinio ieškovė paaiškino, jog šuniuko neplanavo priglausti, tačiau vaikai jį priglaudė dėl patirto ankstesnio žiauraus elgesio su juo ir buvo susitarta jį padovanoti po trijų mėnesių į kitą šeimą, tačiau vaikai prie augintinio itin prisirišo ir šiuo metu neįsivaizduoja gyvenimo be jo. Ieškovė taip pat teigė, kad siekia papildomai užsidirbti, kadangi vien darbo užmokesčio ne visuomet pakanka, tačiau atsakovas tam trukdo, teikdamas skundus Vaiko teisių apsaugos institucijoms, nors vaikų teisių pažeidimų nėra nustatoma, tačiau dėl to ieškovė patiria nuolatinį nerimą ir negali stabiliai papildomai uždarbiauti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Virginija Vainorienė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena kartu su ieškove, o su atsakovu praleidžia itin mažai laiko, todėl atsakovas realiai prisideda prie vaikų išlaikymo ženkliai mažesnėmis išlaidomis nei ieškovė. Pažymėjo, jog atsakovas ginčija prašomą padidinti išlaikymo dydį, nors faktiškai prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda. Teigė, kad atsakovo pervedamos piniginės lėšos į vaiko sąskaitą buvo skirtos apmokėti už ieškovės sūnaus atliktus darbus, todėl negali būti laikomos, kad lėšos skirtos vaikų išlaikymui. Atsakovas vaikų pas save nesiveža, su jais nepraleidžia laisvalaikio, nepramogauja, o atsakovo pateikti pramogų išlaidų kvitai yra susiję ir su jo dabartine šeima, nes pramogos apmokėtos atsakovo šeimos ir ieškovės su atsakovo vaikų, o ne vien bendrų vaikų pramogos. Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai apie prisidėjimą prie didesnių vaikų poreikiams skirtų pirkinių yra nepagrįsti, kadangi toks prisidėjimas atsirado tik po ieškovės kreipimosi į teismą. Po ieškinio pateikimo atsakovas inicijavo skundus Vaiko teisių apsaugos institucijoms, tačiau visi jie buvo atmesti kaip nepagrįsti, dėl ko ieškovė patiria nuolatinį psichologinį spaudimą. Taip pat pažymėjo, kad tik po bylos inicijavimo atsakovas prisidėjo prie vaikų kalėdinių dovanų bei gimtadienio išlaidų. Nurodė, jog vaikams yra diagnozuotos net po kelias ligas, dėl ko būtina nuolat įsigyti vaistus – nors dalis jų yra kompensuojami, jų pritrūkus ieškovė vaistus įsigyja savo lėšomis. Pažymėjo, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 1 100,00 Eur, todėl siekdama užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą ji yra priversta dirbti papildomai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad atsakovas anksčiau gaudavo ženkliai didesnes pajamas, o šiuo metu yra įsidarbinęs pas pažįstamą asmenį, taip siekdamas sumažinti deklaruojamas pajamas, tačiau pasibaigus nagrinėjamai bylai mano, kad atsakovas vėl vyks dirbti į užsienį, kur gaus ženkliai didesnes pajamas nei ieškovė.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. M. nurodė, kad mediacijos metu šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl 300,00 Eur dydžio išlaikymo, tačiau galutinis susitarimas nebuvo sudarytas dėl nesutartų papildomų reikalavimų. Paaiškino, jog ieškovei nuolat siūlė rinkti vaikų išlaikymo išlaidų apmokėjimą patvirtinančius kvitus ir juos pateikti atsakovui apmokėti, tačiau tokių kvitų negavo. Nurodė, kad didesnių lėšų vaikų išlaikymui ieškovei nepervesdavo, kadangi tuo metu neturėjo darbo. Santuokos nutraukimo metu buvo susitarta dėl 200,00 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui, kadangi ieškovei atiteko didesnės vertės turtas, be to atsakovas taip pasielgė siekdamas užtikrinti, kad vaikams nesikeistų gyvenamoji vieta, mokykla, draugai ir kt. Taip pat pažymėjo, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, todėl didesnio išlaikymo mokėti nepajėgtų. Vaikams atvykus pas jį, visada perka drabužius, skiria jiems asmeninių lėšų bei prisideda prie telefono apmokėjimo. Be to, ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą, nors jis siekia palaikyti ryšį ir bendrauti, tačiau vaikai ne visuomet tam yra nusiteikę. Jis nesutinka su papildomomis išlaidomis vaikų būreliams, įskaitant specialios avalynės ar aprangos įsigijimą, nes juos reikia pirkti ne kiekvieną mėnesį. Taip pat su vaistų įsigijimo išlaidomis, kadangi dalis vaistų yra kompensuojami. Taip pat nesutinka su augintinio išlaikymo išlaidomis, kadangi, jo nuomone, šuns dresavimas nėra būtinas. Taip pat pažymėjo, jog dar iki santuokos nutraukimo vaikams buvo nupirktos naujos kompiuterinės kėdės, klaviatūra ir kiti reikmenys, todėl jų pirkimas nebuvo būtinas. Atsakovas taip pat nurodė, kad vaikų drabužiai turėtų būti perkami iš pigesnių prekybos vietų, o ne firminių parduotuvių, kadangi ir pigesni drabužiai gali būti kokybiški, o vaikai sparčiai auga, todėl drabužius tenka keisti dažnai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Gintaras Gricius nurodė, kad ginčas kilo dėl ieškovės nenoro taikiai spręsti klausimus, susijusius su vaikų išlaikymu. Pažymėjo, jog ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jų tėvą bei riboja atsakovo bendravimą su vaikais, dėl ko atsakovas neturi galimybės pasiimti vaikų pasisvečiuoti pas save ir teikti jiems papildomo išlaikymo natūra. Atstovas taip pat nurodė, kad abu tėvai dirba ir išlaiko savo šeimas, tačiau nei vienas iš jų negauna itin didelių pajamų. Pažymėjo, jog po santuokos nutraukimo ieškovės turtinė padėtis buvo ir išliko geresnė nei atsakovo, t. y. po santuokos nutraukimo jai atiteko didesnės vertės turtas, ji gauna pakankamai dideles pajamas, todėl ieškovės nurodomos vaikų išlaikymo išlaidos viršija būtinų poreikių ribas ir yra orientuotos į prabangą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktoje išlaidų skaičiavimo sąmatoje yra daug neatitikimų, kurie kelia klausimų, tačiau ieškovė į klausimus negalėjo pateikti pagrįstų paaiškinimų. Be to, nagrinėjant byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra nustatyta, kad vaikai turėtų rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų būtinos nuolatinės papildomos išlaidos vaistams. Anksčiau atsakovas vykdavo dirbti į užsienį ir galimai tai darytų ateityje tik esant būtinybei, tačiau toks išvykimas riboja galimybes skirti pakankamai dėmesio vaikams, šeimai, didina emocinį atitolimą ir sukelia konfliktus, todėl atsakovas siekia nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten įsidarbino ne per pažįstamus ir ne siekdamas mažinti pajamas, o todėl, kad turėtų nuolatinį darbą Lietuvoje. Pažymėjo, jog atsakovas geranoriškai siūlė padidinti vaikų išlaikymą iki 250,00 Eur kiekvienam vaikui, tačiau ieškovė reikalauja po 350,00 Eur, kas, atsižvelgiant į atsakovo pajamas ir patiriamas išlaidas, viršija jo finansines galimybes. Atstovas taip pat akcentavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, ji nėra pablogėjusi, o vaikų poreikiai yra minimaliai išaugę, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Prašė atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, jo sutikimą mokėti 250,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui ir priimti teisingą sprendimą. Atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. M. ir atsakovas R. M. yra nepilnamečių vaikų T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2021 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2YT-5013-1118/2021, panaikinta šalių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos santuokos, apskaitytos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtina pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kurios 1 punkte šalys sutarė, kad nepilnamečių vaikų J. M. ir T. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina K. M., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Taip pat minėtos sutarties 2 punktu nusimatė, kad vaikų tėvas R. M. savo nepilnamečių vaikų J. M. ir T. M. išlaikymui mokės po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2025 m. birželio 9 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams J. M. ir T. M. pakeitimo (padidinimo).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Ieškovė įrodinėja, kad nuo 2021 m. lapkričio 11 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo patvirtina šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, nustatant tėvo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur dydį, iki bylos iškėlimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, yra ženkliai padidėję nepilnamečių vaikų poreikiai ir atsakovo teikiamo išlaikymo po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, kuris taikant indeksaciją šiai dienai yra 251,50 Eur vienam vaikui, nepakanka. Šiems duomenims pagrįsti, ieškovė į bylą pateikė detalius J. M. ir T. M. poreikiams tenkinti mėnesinio paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad J. M. poreikiams per mėnesį ieškovė išleidžia 862,82 Eur, T. M. poreikiams – 849,05 Eur. Taip pat pateikė detalius 2025 m. liepos – rugsėjo mėnesių vaikų poreikių paskaičiavimus. Iš šių paskaičiavimų taip pat matyti, kad 2025 m. liepos mėnesį J. M. paskaičiuoti poreikiai siekia 781,60 Eur, 2025 m. rugpjūčio mėnesį sudaro 799,69 Eur, 2025 m. rugsėjo mėnesį – 831,74 Eur. T. M. poreikius 2025 m. liepos mėnesį sudarė 893,80 Eur, 2025 m. rugpjūčio mėnesį – 963,20 Eur, 2025 m. rugsėjo mėnesį – 940,48 Eur. Atsižvelgiant į šiuos poreikius bei vaikams valstybės mokamą 122,00 Eur sumą (ieškovė išskaičiuoja šią sumą iš prašomo priteisti išlaikymo dydžio), prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 350,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės.

Pažymėtina, kad atsakovas neginčija padidėjusių vaikų poreikių (teikė įrodymus apie jo patirtas papildomas išlaidas vaikams, pervestą dalį sumos už vaiko gimtadienį), tik nesutinka su tam tikromis nurodytomis išlaidomis, kurios jo vertinimu yra prabangos prekės ir perteklinės, nepatenkančios į būtinuosius vaikų poreikius, todėl, įvertinęs savo turtinę padėtį, šiai dienai gaunamą atlyginimą, jo paties įsipareigojimus kreditoriui, teigė, kad galėtų kiekvienam vaikui skirti tik po 250,00 Eur išlaikymą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šiai dienai nustatytas išlaikymas yra indeksuojamas ir jis moka didesnį išlaikymą vaikams po 251,50 Eur, todėl vaikams yra skiriamas didesnis išlaikymas nei 200,00 Eur. Be to, šalims sudarant sutartį dėl santuokos apskaitos akto panaikinimo pasekmių, šalys nusimatė nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį po 200,00 Eur, kadangi ieškovei atiteko kur kas vertingesnis turtas ir pastaroji sutiko nebereikalauti didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kadangi dalį išlaikymo atsakovas jiems skyrė turtu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2YT-5013-1118/2021, panaikintas ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos santuokos, apskaitytos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtina sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Minėta, kas Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad vaikų tėvas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo iki vaikų pilnametystės. Taip pat Sutarties 7 ir 8 punktuose šalys sutarė, kad po santuokos nutraukimo K. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, 0,0651 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo R. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka: žemės sklypas, 0,6800 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad minėtoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra numatyta minėto nekilnojamojo turto verčių, taip pat joje šalys nenurodė, kad yra nukrypstama nuo dalintino turto lygių dalių principo ir/ar, kad ieškovei atitenka didesnė turto dalis dėl mažesnio išlaikymo vaikams skyrimo, kaip argumentuoja atsakovas. Taip pat, atsakovo pateikti į bylą duomenys apie jam atitekusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą (sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis notarine tvarka), nepatvirtina buvus tokį šalių susitarimą, todėl, nesant kitų objektyvių duomenų, teismas daro išvada, kad ši aplinkybė atsakovo nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis) ir vertinant pateikto ieškinio pagrįstumo klausimą teismas šia aplinkybe nesiremia.

Minėta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba pakito vaikų poreikiai. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

Nuo 2021 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos akto įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių (kuriuo šalys bendru sutarimu nustatė išlaikymo dydį vaikams), iki ieškinio teismui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo pateikimo yra praėję daugiau kaip treji metai, todėl atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių (sprendimo priėmimo metu vaikams yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tokio amžiaus vaikų poreikius, per šį laikotarpį pakitusią ekonominę situaciją šalyje, ieškovės pateiktus paskaičiavimus dėl esamų vaikų poreikių, atsakovo atsikirtimus į ieškinį (ginčija tik tam tikrų išlaidų dydį), teismas sprendžia, kad vaikų poreikiai per nurodytą laikotarpį yra akivaizdžiai pakitę (padidėję). Be to, teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atskaitos taškas yra ankstesniu teismo sprendimu priteistas (nustatytas) išlaikymo dydis, o ne esamas išlaikymo dydis po indeksavimo, todėl akivaizdu, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Minėta, kad ieškovė prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 350,00 Eur, pateikė detalius vaikų poreikių paskaičiavimus. Iš šių išlaidų detalizacijos matyti, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį nepilnamečio sūnaus J. M. išlaikymui išleidžia apie 863,00 Eur, iš kurių komunaliniai mokesčiai ir internetas 60,00 Eur; transporto išlaidos (gydytojai, į kino teatrą, koncertus) 20,00 Eur; pramogos (filmai, spektakliai, draugų gimtadieniai) 15,00 Eur; sporto salė (mėnesio abonementas) 20,00 Eur; sportinė apranga + kedai skirti dangai – 20,00 Eur; maistas mokykloje – 3,50 Eur dienai, mėnesiui 77,00 Eur; kišenpinigiai – 20,00 Eur; ekskursijos mokykloje – 11,66 Eur; klasės fondas – 7,00 mėnesiui; pratybos 6,66 Eur mėnesiui; anglų kalbos diskai – 14,00 Eur mėnesiui, metams 125,00 Eur; kanceliarinės prekės – 10,00 Eur; kuprinė 60,00 Eur; uniforma (medžiaga + siuvimas 80,00 Eur) mėnesiui 11.66 Eur; maistas namuose į dieną 6,66 Eur, mėnesiui 200,00 Eur; vaistai nuo bronchinės astmos, inhaliacijos – 20,00 Eur; papildomi kraujo tyrimai (pastoviai trūksta D vitamino 24,00 Eur) – 20,00 Eur (dažnai serga); maisto papildai – 20,00 Eur; žuvų taukai – 18,00 Eur; augintinio dresūra pusę metų –120,00 Eur (lankys pusę metų, reikalui esant tęs), dalinant ant metų po 60,00 Eur, į mėnesį 10,00 Eur); augintinio priežiūra, maistas mėnesiui – 20,00 Eur; higienos reikmenys (šampūnai, kondicionieriai, kaukės, prausikliai, dantų pasta ir kt.) – 15,00 Eur; kosmetika nuo spuogų, pūlinių – 15,00 Eur); grožio paslaugos – 20,00 Eur – 25,00 Eur; buitinės priemonės, skalbimo, virtuvės, švaros priemonės – 10,00 Eur; rankšluosčiai – 5,00 Eur; čiužinys – 10,00 Eur; patalynės komplektas – 5,00 Eur; kompiuterinė kėdė – 10,50 Eur; kompiuteris ir jo reikiami priedai – 33,33 Eur (36 mėn.); dviratis – 18,33 Eur; žieminiai batai – 2 vnt. 1/90,00 Eur – 15,00 Eur mėnesiui; vasarinė avalynė – 2 vnt. 1/50 Eur – 8,34 Eur mėnesiui; apatiniai rūbai – 18,00 Eur; žieminė striukė – 2 vnt. po 98,00 Eur – 16,33 Eur mėnesiui; žieminės pašiltintos kelnės – 2 vnt./5,67 Eur per mėnesį; žieminė liemenė – 3,00 Eur mėnesiui; vasariniai rūbai – 2 vnt. po 50,00 Eur – 8,34 Eur mėnesiui; gimtadienis – 10,00 Eur; spausdintuvas – 5,00 Eur; telefonas + mokestis – 25,00 Eur.

Ieškovės paskaičiavimu, vidutiniškai per mėnesį nepilnamečio sūnaus T. M. poreikiams reikalinga 849,05 Eur suma, kurią sudaro: komunaliniai mokesčiai 60,00 Eur; transporto išlaidos (mokykla, gydytojai, į kino teatrą, koncertus, vežiojimas į tolimesnius miestus) 20,00 Eur; pramogos (filmai, spektakliai, draugų gimtadieniai) 10,00 Eur; sporto salė (mėnesio abonementas) 20,00 Eur; sportinė apranga + kedai skirti dangai – 20,00 Eur; maistas mokykloje – 3,50 Eur dienai, mėnesiui 73,50 Eur; ekskursijos mokykloje – 11,66 Eur; klasės fondas – 8,00 mėnesiui; pratybos 11,17 Eur; anglų kalbos diskai, eduko programa – 3,00 Eur mėnesiui; pasiekimų rezultatai, ugdymo įstaigos programa mokama – 9,00 Eur mėnesiui; kanceliarinės prekės – 10,00 Eur; kuprinė 60,00 Eur; uniforma, emblema (medžiaga + siuvimas 80,00 Eur) mėnesiui 11,66 Eur; mokyklos uniformos marškinėliai – 2 vnt. trumpomis rankovėmis – 2,33 Eur mėnesiui; mokyklos uniformos marškinėliai – 3 vnt. ilgomis rankovėmis – 4,00 Eur mėnesiui; maistas namuose į dieną 7,00 Eur, mėnesiui 217,00 Eur; vaistai, vitaminai, papildomi kraujo tyrimai (pastoviai trūksta D vitamino 24,00 Eur) – 20,00 Eur; maisto papildai – 20,00 Eur; pramogos su draugais, kišenpinigiai – 10,00 Eur; laisvalaikio hobis krepšinis – kamuolys, krepšinio batai lauke – 20,00 Eur; dviratis – 16,66 Eur; triukinis paspirtukas – 10,00 Eur; higienos reikmenys (šampūnai, kondicionieriai, kaukės, prausikliai, dantų pasta ir kt.) – 20,00 Eur; grožio paslaugos – 15,00 Eur; buitinės priemonės – skalbimo, virtuvės, švaros per. – 15,00 Eur; patalynės pirkimas – 7,00 Eur; rankšluosčiai – 5,00 Eur; čiužinys – 7,91 Eur; kompiuteris – 66,60 Eur; kompiuterinė kėdė – 10,41 Eur; apatiniai rūbai + kojinės – 20,00 Eur; šalikas, kepurė, pirštinės – 5,00 Eur; žieminė striukė – 2 vnt./70,00 Eur, po 11,66 Eur per mėnesį; žieminiai batai – 2 vnt./po 69,99 Eur – 11,66 Eur mėnesiui; vasarinė avalynė – 90,00 Eur, mėnesiui 8,33 Eur; vasariniai rūbai – 90,00 Eur, 7,50 Eur per mėnesį; gimtadienis – 20,00 Eur; spausdintuvas – 5,00 Eur; telefonas, mokesčiai pokalbiams – 25,00 Eur.

Atsakovas, vertindamas nurodytus nepilnamečių vaikų poreikius ir tam skiriamų pinigų sumas, nesutiko su papildomomis išlaidomis vaikų būreliams, įskaitant specialios avalynės ar aprangos įsigijimą, kadangi jų pirkimas reikalingas ne kiekvieną mėnesį. Nesutiko su vaistų įsigijimo išlaidomis, kadangi dalis vaistų vaikams yra kompensuojami. Su augintinio išlaikymo išlaidomis, kadangi šuns dresavimas nėra būtinas. Pažymėjo, jog dar iki santuokos nutraukimo vaikams buvo nupirktos naujos kompiuterinės kėdės, klaviatūra ir kiti reikmenys, todėl jų pirkimas nebuvo būtinas. Vaikų drabužiai turėtų būti perkami iš pigesnių prekybos vietų, o ne firminių parduotuvių, kadangi ir pigesni drabužiai gali būti kokybiški. Jo vertinimu, išlaidų vaikams sąrašas yra gerokai užaukštintas ir neatitinkantis realybės.

Teismo posėdžio metu ieškovė, aiškindama vaikų poreikius ir nurodytas šiems poreikiams paskaičiuotas sumas, nurodė kad drabužius ir avalynę vaikams renka pagal kokybės kriterijus, o ne prabangos siekį, todėl jų kaina yra didesnė nei įprastai. Vieno vaiko batų dydis yra 45, dėl ko tinkamos avalynės pasiūla yra ribota, o kaina – didesnė. Taip pat vyresnysis vaikas serga bronchine astma, dėl silpnesnio imuniteto dažnai serga įvairiomis ligomis, todėl nuolat reikalingi vaistai. Dėl bronchinės astmos taip pat turi turėti namie papildomus vaistus, atsargai, jei pasibaigtų gydytojų išrašyti vaistai. Taip pat vaikams nuolat trūksta D vitamino, todėl reguliariai daro kraujo tyrimus kontrolei. Tyrimai daromi kas 3 mėnesiai, kurių kaina vaikui 20,00 Eur. Taip pat abu vaikai aktyviai sportuoja: J. lanko sporto salę ir užsiima svorių kilnojimu, dėl ko jam būtina speciali sportinė avalynė ir apranga, o T. lanko kikbokso būrelį, kuris yra mokamas ir taip pat reikalinga speciali sportinė apranga. Be to, vaikai palaiko gerus ryšius su bendraamžiais, susitinka su draugais, todėl patiria įprastas kasdienes išlaidas, susijusias su vaikų užkandžių pirkimu ir kt. Tam ji J. tam tikromis sumomis perveda pinigus į jo sąskaitą. Taip pat moka vaikų sveikatos draudimus, kurių suma per mėnesį siekia 10,00 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas sąskaitas vaikams buvo atidaręs savo iniciatyva, tikslu periodiškai pravesti pinigus vaikams. Tačiau to nedarė. Į J. sąskaitą vasaros laikotarpiu pervesti atsakovo pinigai yra vaiko uždirbti, kadangi jis su atsakovu atlikdavo įvairius pagalbinius darbus ir taip užsidirbdavo. Dėl augintinio turėjimo paaiškino, kad jį atidavė pati atsakovo mama. Šiai dienai šuniukas vaikams yra draugas, šeimos narys, todėl turi išlaikyti ir šį augintinį. Taip pat augant šuo tapo agresyvesnis, todėl lankė dresūrą 6 mėnesius. Šiai dienai augintinio nebeveda į dresūrą. Anglų kalbos diskai J. – abonentas, per mėnesį gaunasi 14,00 Eur. Šie diskai yra reikalingi jo mokymuisi, papildomų darbų atlikimui. Taip pat atkreipė dėmesį, kad keitė vaikams čiužinius, sugedus kompiuteriams, pirko naujus, taip pat ir kėdes sėdėjimui. Šiuos daiktus pirko išsimokėtinai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju, ieškinio pateikimo dienai minimalus mėnesinis atlyginimas siekė 1038 Eur, t. y. 777,00 Eur atskaičius mokesčius. Iš aukščiau aptartų vaikų poreikių detalizacijų matyti, kad ieškovė vaikų poreikiams tenkinti paskaičiavo didesnes sumas, nei numatyta tuo metu buvusi minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius). Iš ieškovės pateiktų vaikų poreikių, patirtų 2025 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, paskaičiavimų ir pridėtų tai pagrindžiančių įrodymų matyti, kad ieškovė vaikų poreikiams per mėnesį išleido iš esmės panašias sumas, kaip ir pateiktose vaikų mėnesio detalizacijose, tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar visi nurodyti vaikų poreikiai priskiriami prie būtinųjų vaikų poreikių.

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat turi būti analizuojami vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismas sprendžia, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y., kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Todėl laikytina, kad ieškovės paskaičiavimai dėl J. M. tenkančių išlaidų mėnesiui - komunalinių išlaidų, interneto – 60,00 Eur; transporto išlaidos – 20,00 Eur; maisto tiek mokykloje, tiek namuose – 277,00 Eur; klasės fondui – 7,00 Eur; pratyboms, anglų kalbos diskams ir kanceliarinėms prekėms – 30,66 Eur; ekskursijoms – 11,66 Eur; kuprinei, uniformai – 11,66 Eur; vaistams nuo bronchinės astmos, inhaliacijoms – 20,00 Eur (pateikti duomenys apie nustatytą ligą); kraujo tyrimams dėl D vitamino – 4 k. x 20 Eur (daromi kas trys mėnesiai) – 6,66 Eur; maisto papildams, žuvų taukams – 38,00 Eur; higienos reikmenims, kosmetikai nuo spuogų – 30,00 Eur; buities priemonėms (skalbimui, švaros per.) 10,00 Eur; rankšluosčiams, patalynei, čiužiniui -20,00 Eur; avalynei, rūbams – 74,68 Eur; spausdintuvui, telefonui – 30,00 Eur, grožiui (kirpykla) 20-25,00 Eur, kurių bendra suma per mėnesį siekia apie 667,00 Eur, nėra susiję su nepilnamečio vaiko J. prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos šios išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Taip pat, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, todėl laikytina pagrįstomis išlaidos vaiko poreikiai sporto salei, jos aprangai, avalynei – 40,00 Eur, pramogoms (laisvalaikiui) – 15,00 Eur. Ieškovės paskaičiavimai gimtadieniui – 10,00 Eur, kišenpinigiai – 20,00 Eur, nelaikytini pagrįstomis išlaidomis, kadangi išlaidos gimtadieniui jau yra įtrauktos į J. paskaičiuotų pramogų išlaidas. Taip pat kišenpinigiai nėra priskiriami būtiniesiems poreikiams, kadangi tokių išlaidų atsiradimą lemia tėvų galimybė teikti papildomas lėšas vaikams.

Kaip matyti iš ieškovės paskaičiavimų, į būtinąsias išlaidas yra įtraukti ir vienkartiniai pirkiniai – kompiuteris ir jo priedai (žaidimams) – 33,33 Eur mėnesiui, dviratis 18,33 Eur, kompiuterinė kėdė – 10,00 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad abu tėvai iš esmės dėl vaikų klausimų tarpusavyje beveik nederina, šalims nepavyksta priimti bendrų sutarimų iš esmės dėl daugumos vaikų liečiančių klausimų, tačiau bet kuriuo atveju, net esant įtemptiems (komplikuotiems) tėvų tarpusavio santykiams, atsakovas (kaip vaikų tėvas) neturi būti eliminuotas, sprendžiant klausimą dėl tokių pirkinių įsigijimo. Jeigu vienas tėvas prisiima dar didesnes išlaidas be kito tėvo nuomonės ir sutikimo (suderinimo), tokios išlaidos gali tekti išimtinai tam tėvui. Šiuo atveju įvertinus tai, kad šios išlaidos susidarė iš esmės ieškovės iniciatyva, į tai, kad šių išlaidų mokėjimas yra terminuotas, teismas sprendžia, kad prie tokių išlaidų atlyginimo atsakovas turėtų prisidėti mažesne dalimi. Taip pat iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad sūnus J. turi augintinį, kurį jam perdavė atsakovo motina. Todėl, įvertinus tai, kad šiai dienai išlaidų šio augintinio dresūrai ieškovė nepatiria, atsakovas turėtų prisidėti prie šio šuns išlaikymo, kuris, ieškovės paskaičiavimu, siekia 20,00 Eur per mėnesį.

Taip pat, vertinant kito šalių sūnaus T., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, paskaičiuotus poreikius per mėnesį, kurias sudaro – komunaliniai mokesčiai – 60,00 Eur; transporto išlaidos – 20,00 Eur; maistas tiek mokykloje, tiek namuose – 290,50 Eur; Eur; klasės fondas – 8,00 Eur; pratyboms, anglų kalbos diskams, eduka ir kt., kanceliarinėms prekėms – 33,17 Eur; ekskursijoms – 11,66 Eur; kuprinei, uniformai, marškinėliams – 17,99 Eur; vaistams, vitaminams, papildams, kraujo tyrimams – 20,00 Eur (atskirai papildai neskaičiuojami, kadangi ieškovė nurodė, kad papildai yra įtraukti prie vitaminų); higienos reikmenims ir grožio paslaugoms (kirpyklai) – 35,00 Eur; buities priemonėms (skalbimui, švaros per.) 15,00 Eur; rankšluosčiams, patalynei, čiužiniui – 19,91 Eur; avalynei, rūbams – 64,15 Eur; spausdintuvui, telefonui – 30,00 Eur, kurių bendra suma per mėnesį siekia apie 625,38 Eur, taip pat nėra susiję su jo prabangos prekių įsigijimu. Šios išlaidos yra būtinos jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Taip pat turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, todėl teismo vertinimu pagrįstos išlaidos ir jo būreliams – kikboksui 40,00 Eur abonentas, aprangai – 7,25 Eur (pateikta pažyma apie išlaidas). Duomenų apie tai, kad T. M. lankytų futbolą, ieškovė nepateikė, todėl šios išlaidos 40,00 Eur sumoje laikytinos nepagrįstomis.

Kaip matyti iš ieškovės paskaičiavimų, į būtinąsias išlaidas yra įtraukti ir T. skirti vienkartiniai pirkiniai – dviratis – 16,66 Eur; triukinis paspirtukas – 10,00 Eur; kompiuteris – 66,60 Eur, kompiuterinė kėdė – 10,41 Eur. Kaip minėta aukščiau, tokių išlaidų atsiradimas, kaip ir J. atžvilgiu, yra lemtas ieškovės. Šalys kartu tokių pirkinių įsigijimą nederino, todėl įvertinus tai, kad šios išlaidos susidarė iš esmės ieškovės iniciatyva, nesuteikiant galimybės atsakovui įvertinti savo galimybių mokėti tokių išlaidų, šių išlaidų mokėjimas yra terminuotas, teismas sprendžia, kad prie tokių išlaidų atlyginimo atsakovas taip pat turėtų prisidėti mažesne dalimi.

Taip pat ieškovė yra paskaičiavusi išlaidas T. pramogoms (filmai, spektakliai, draugų gimtadieniai) – 10,00 Eur; pramogos su draugais, kišenpinigiai – 10,00 Eur; laisvalaikio hobis krepšinis + kamuolys, krepšinio batai lauke – 20,00 Eur; gimtadieniams – 20,00 Eur, iš viso 60,00 Eur per mėnesį. Įvertinus tai, kad T. sprendimo priėmimo metu yra 10 metų, tai, kad gimtadieniams paskaičiuotos išlaidos jau yra įtrauktos į pramogas, teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui skiriamų lėšų jo laisvalaikiui pakaktų 30,00 Eur per mėnesį.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, jos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1100,00 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos atlyginimo padidėjusiems vaikų poreikiams nepakanka, todėl vasaros laikotarpiu ji dirba papildomus, pavienius darbus, tuomet jos pajamos būna didesnės – siekia apie 2400,00 Eur. Taip pat turi (duomenys neskelbtini), todėl, esant galimybei, papildomai dirva (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių atsakovo pateiktų duomenų apie jo finansinę padėtį matyti, kad ieškinio pateikimo metu atsakovas buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal sutartį dirbo (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktų atlyginimo lapelių matyti, kad jo mėnesinis atlyginimas siekė daugiau kaip 3000,00 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas nuo 2025 m. gruodžio 31 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo pajamas per mėnesį sudaro 1160,00 Eur neatskaičius mokesčių. Taip pat, atsakovas turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui yra paėmęs paskolą. Kredito grąžinimo pabaiga – 2052 m. rugsėjo mėn. 2024 m. liepos 13 d. atsakovas sudarė santuoką, kitų išlaikytinių neturi.

Vertinant abiejų šalių turtinę padėtį matyti, kad iš esmės tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis yra panaši. Tai, kad atsakovo pajamos šiai dienai yra ženkliai sumažėjusios, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė turėtų prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo didesne suma. Pastebėtina, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas nepateikė, todėl spręstina, kad atsakovas, pakeisdamas darbą ir taip sumažindamas gaunamas pajamas, turėjo įsivertinti galimybę ne tik išlaikyti save, bet ir nepilnamečius vaikus. Todėl, nesant duomenų, kad atsakovas negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, taip patenkinant dabartinius vaikų poreikius, teismas sprendžia, kad atsakovas lygiomis dalimis su ieškove turėtų užtikrinti pagrįstus savo nepilnamečių vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, ieškovės nurodytus nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius bei juos pagrindžiančius įrodymus, tai, kad pagrįsti vaikų poreikiai iš esmės atitinka minimaliosios mėnesinės algos dydį, kuris ieškinio pateikimo metu siekė 777,00 Eur atskaičius mokesčius (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 1038,00 Eur), o sprendimo priėmimo metu jis kilo iki 846,00 Eur (nuo 2026 m. sausio 1 d. sudaro 1153,00 Eur), į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, o pagal byloje esančius abiejų šalių finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis, yra pagrindas mažinti vaikams skiriamo išlaikymo dydį valstybės mokama vaikams suma (nuo 2026 m. siekia 129,50 Eur), bei tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų abiem vaikams paskaičiuotų poreikių per mėnesį, kėlė abejones tik dėl nurodytų padidėjusių poreikiams reikalingų sumų, tai, kad vaikų poreikių tenkinimo ribas apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės, į tai, kad sprendžiamas klausimas dėl dviem vaikams teiktino išlaikymo, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. M. ir T. M. dydį, priteisiant iš atsakovo abiem nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 300,00 Eur kiekvienam, tokio išlaikymo sumą mokant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga).

Teismo vertinimu, tai racionaliausias, teisingiausias ir optimaliausiai šalių vaikų interesus atitinkantis sprendimas pagal esamą susidariusią situaciją (ir gana konfliktiškus tėvų tarpusavio santykius), toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę K. M..

Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaikų poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikams dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padidinti išlaikymą abiem vaikams nuo 200 iki 350 Eur, t. y. padidinti anksčiau priteistą išlaikymą 150,00 Eur suma. Teismo sprendimu abiem nepilnamečiams vaikams išlaikymas padidintas 100,00 Eur. Taigi buvo tenkinama 66,67 proc. ieškinio reikalavimų (100x100/150), o atmesta 33,33 proc. ieškinio reikalavimų.

Už reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams iš atsakovo, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 80 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas 126,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai ((350,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 66,67 proc. ) x 2 vaikai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš 2026 m. sausio 6 d. ieškovės atstovės advokatės Virginijos Vainorienės pateikto prašymo matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 700,00 Eur už advokato teisinę pagalbą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, patenkintų ieškinio reikalavimų dalį sudaro 66,67 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteista 1133,39 Eur (1700,00 x 66,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5013-1118/2021, nustatytą atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2025 m. birželio 9 d.) iki vaikų pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1133,39 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt tris eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.