Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui pareiškusiam savarankišką reikalavimą R. S., jos atstovui advokatui padėjėjui Valdui Levinui, suinteresuotam asmeniui K. Š. – R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, K. Š. – R., R. S. bei suinteresuoto asmens R. S. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas, pareiškimas su savarankiškais reikalavimais netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Turto valdymo būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas/gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute/name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute/name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su butu/namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, LAT 2011 m. spalio 11 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-381/2011, LAT 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-210/2008, LAT 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-392/2001).

Iš 2022 m. spalio 25 d. mirties liudijimo Nr. 22-73361565 nustatyta, kad P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašo duomenimis P. Š. mirė santuokoje su S. Š., (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimas Nr. 129). Iš Gyventojų registro išrašo taip pat matyti, kad P. Š. turėjo tris vaikus: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š.-R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. 23-43906475 patvirtina, kad S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esančio Testamentų registro išrašo duomenimis po P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų bei palikėjos palikimo priėmimo faktų.

Iš 2023 m. liepos 25 d. Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties užvesta paveldėjimo byla Nr. 171/2023, kadangi palikėjo įpėdinis V. Š. dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Panevėžio rajono 2-ąjį notaro biurą ir jam išduotas pavėldėjimo teisės liudijimas.

Po P. Š. mirties liko nekilnojamasis turtas.

VĮ „Registrų centro“ duomenimis S. Š. vardu yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1992 m. gegužės 20 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2193 pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374, bei 0,3100 ha žemės sklypas, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau SŠK), tiek 2000 m. civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas, vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002).

Taigi nesant sudarytos vedybų sutarties preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Paprastai preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis).

Tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgyti santuokoje, sudarytos vedybų sutarties nėra, tai preziumuojama, kad P. Š. priklauso 50 proc. prieš tai minėto nekilnojamo turto.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po P. Š. mirties, S. Š. mokėjo UAB „Ignitis“ už elektros tiekimą adresu, (duomenys neskelbtini) (mokėjimo laikotarpis 2022-12-20 ir 2023-02-07). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymų nustatyta, kad P. Š. nuo 1986-11-19 iki 2022-10-21 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o S. Š. - nuo 1986-11-19 iki 2023-06-08. Antstolių informacinės sistemos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis S. Š. skolinių įsipareigojimų neturi.

S. Š. nėra vienintelis įstatyminis įpėdinis, pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir vaikai (CK 5.11 str., 5.13 str.). P. Š. vaikai: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š.-R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į notarą nesikreipė dėl P. Š. nustatytos turto dalies palikimo priėmimo, į bylą nėra pateikta prieštaravimų, kad pareiškimas būtų patenkintas. Teismo nustatyta, kad P. Š. nuosavybės teise priklauso ½ prieš tai minėto buto ir žemės sklypo. Po P. Š. mirties S. Š. perėmė jos likusį turtą, įskaitant asmeninius, namų apyvokos daiktus, baldus, dokumentus, naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo. S. Š. po žmonos mirties pilnai mokėjo visus buto komunalinius mokesčius ir rinkliavas. Elektros deklaruojamas suvartojimas, patvirtina faktą, kad S. Š. butu naudojosi ir jį valdė. S. Š. atliko aktyvius palikimo priėmimo valdymu būdu veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Konstatuotina, kad S. Š. faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui ir laikytina, kad jis priėmė palikimą po jo žmonos mirties (CK 5.51 str.).

Dėl suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Įstatymas nenumato konkrečių termino praleidimo priežasčių, kurios pripažintiinos svarbiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta aplinkybių visuma, kuri asmeniui objektyviai sukliudė per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Teismų praktikoje vieno mėnesio termino praleidimas nelaikytinas žymiu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1700-936/2023; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-957-855/2023; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3131-933/2021 ir kt.).

Teismo posėdžio metu R. S. patvirtino, kad apie mamos mirtį ji sužinojo (duomenys neskelbtini)., taip pat žinojo, kad mama, kartu su S. Š., įgijo butą.

Vadovaujantis CK 5.50 str. 3 d. asmuo, norėdamas priimti palikimą, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šiuo atveju terminas palikimui priimti yra praleistas 10 mėnesių.

Konstatuotina, kad svarbių aplinkybių dėl ko R. S. galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti po P. Š. mirties nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškusio savarankišką reikalavimą, t. y. Iš R. S.. Prašymas netenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš suinteresuotų asmenų neprieštaravo pareikštam V. Š. pareiškimui dėl juridinę fakto nustatymo. R. S. byloje reiškė savarankiškus reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti. Tad byloje bylinėjimosi išlaidos dėl teisinės pagalbos šioje byloje nėra priteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens R. S. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais netenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., nepraleidęs palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė P. Š. palikimą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.