- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-1700-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21347-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. ir suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. J. pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo I. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, likusiam po pusseserės O. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)
1.1. Pareiškime nurodė, kad pusseserė O. J. mirė (duomenys neskelbtini), ji neturėjo sutuoktinio ir vaikų, mirė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. O. J. pusseserė taip pat yra I. S., kuri yra pareiškėjos sesuo, ir ji taip pat turėjo pusbrolį R. J., kuris yra pareiškėjos brolis. Artimesnių įpėdinių nėra, O. J. testamento nebuvo sudariusi, turėjo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), taigi, po O. J. mirties liko paveldėtino turto. Į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik I. S.. Nurodo, kad I. S. žadėjo sutvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo abiejų seserų vardu, tačiau realiai visus reikiamus dokumentus ji susitvarkė tik savo asmeniniais interesais. Pareiškėjai grįžus į Lietuvą ir susisiekus su seserimi, ji atsakė dėl paveldėjimo nekalbėsianti. I. S. jau išsivežė daug daiktų iš pusseserės buto, t. y. elgiasi su butu kaip su savo. Pareiškėja pasidomėjusi, ar už butui teiktas paslaugas buvo atsiskaityta, sužinojo, kad yra įsiskolinimas, kurį padengė.
1.2. Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kadangi jos darbas susijęs su nuolatinėmis išvykomis į užsienį, ką patvirtina pridedami lėktuvo bilietai ir 3 nedarbingumo pažymėjimai, išduoti pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje šiais laikotarpiais, t. y. 2022 m. gegužės 30 d. – 2022 m. birželio 29 d., 2022 m. liepos 27 d. – 2022 m. rugsėjo 25 d. Taip pat pareiškėja operatyviai ėmėsi veiksmų palikimui priimti, pasidomėjo paveldimo turto skolomis ir jas apmokėjo, pasiūlė atlyginti I. S. dukteriai pusę O. J. laidojimo išlaidų, tačiau ši priimti pinigus atsisakė, susirado greitai atstovę – advokatę, kuri surinko reikalingus dokumentus, taip pat reikėjo atlikti vertimus iš anglų kalbos. Be to, terminas priimti palikimą praleistas nežymiai, tik keturiolika dienų.
1.3. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Kadangi į Lietuvą parskrenda periodiškai ir nebūna daug, todėl neturėjo galimybės laiku atlikti įstatyme nustatytų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Paminėjo, kad pareiškėjai nėra teikę kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo, o kai mirė jos motina, visus veiksmus atliko sesuo I. S.. Darbo ir pensijų departamentas įvertino pareiškėjos sveikatos būklę ir pripažino jai negalią, dėl ko buvo skirta išmoka. Sesers elgesys leido suprasti, kad pareiškėja dalyvauja paveldėjimo procese, kadangi sesuo dalinosi visa informacija.
2. Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašė atnaujinti jam praleistą terminą priimti palikimą po pusseserės O. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2.1. Pareiškime suinteresuotas asmuo nurodė, kad pritaria pareiškėjos teiginiams, jog sesuo I. S. žadėjo sutvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo visų paveldėtojų vardu, tačiau visus reikiamus dokumentus ji susitvarkė tik savo asmeniniais interesais ir iš tiesų neturėjo ketinimo įtraukti kitų paveldėtojų į paveldėjimą. Pats suinteresuotasis asmuo R. J. yra neįgalus, visiškai nedarbingas, serga sunkia onkologine liga bei turi daugiau sunkių ligų, todėl pats negalėjo vykti į Vilnių pas notarą. Mano, kad įvertinus praleisto termino trukmę, kuri laikytina neilga, praleidimo priežastis, terminą praleidusių įpėdinių elgesį, jų teisinį statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, darytina išvada, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, o jo elgesys, siekiant įgyvendinti teisę priimti palikimą po pusseserės mirties, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Byloje nėra duomenų, kad kitų asmenų teisės ar teisėti interesai būtų pažeidžiami. R. J. turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Apie tai, jog sesuo nevykdys savo pažado tvarkyti paveldėjimo reikalus visų paveldėtojų vardu, suinteresuotas asmuo sužinojo iš pareiškėjos ir iš karto pateikė teismui pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
3. Pareiškėja D. P. atsiliepime į suinteresuoto asmens R. J. savarankišką pareiškimą nurodė neprieštaraujanti, kad jam būtų atnaujintas praleistas terminas priimti palikimą po pusseserės O. J. mirties.
4. Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimuose į pareiškėjos D. P. pareiškimą ir suinteresuoto asmens R. J. savarankišką pareiškimą nurodė, kad su jais nesutinka ir prašė juos atmesti.
4.1. Atsiliepimas į pareiškėjos D. P. pareiškimą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1.1. Pareiškėja neįrodė, kad darbinės kelionės į užsienį buvo reali kliūtis teisės aktų nustatytu terminu pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir tokiu būdu palikimą priimti. Pareiškėjos pateikti lėktuvo bilietai, taip pat nedarbingumo pažymėjimai neleidžia daryti priešingos išvados. Lėktuvo bilietai patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja skrido į Londoną, tačiau jau buvo praėję 49 dienos, nuo termino priimti palikimą pradžios, t. y. pakankamas laikotarpis inicijuoti procesą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos turimas nedarbingumas nebuvo reali kliūtis net ir nedarbingumo laikotarpiu grįžti į Lietuvą tikslu priimti palikimą, ar kad ji dėl savo sveikatos būklės nebuvo pajėgi tinkamai atstovauti savo interesams. Pažymėjo, kad pareiškėja galėjo pasirūpinti atstovavimu, tačiau to nedarė. Be to, pareiškėja visus paveldėjimo veiksmus galėjo atlikti ir nuotoliniu būdu.
4.1.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėja byloje nėra pateikusi absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pareiškėjos turėtą valią paveldėti po palikėjos mirties likusį turtą laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo momento iki termino palikimui priimti pabaigos. Nors apie pusseserės mirtį žinojo nuo pat mirties dienos. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja pasitraukė iš paveldėjimo teisinių santykių, kadangi pareiškėja nebendravo su pussesere, o ja daugiausia rūpinosi būtent I. S., o noras paveldėti atsirado tik po termino pabaigos, todėl asmens teisė persigalvoti dėl dalyvavimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose negali ir neturi būti ginama net ir tuo atveju, jeigu terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai.
4.1.3. Paaiškino, jog tarp jos ir pareiškėjos niekada nebuvo jokio pokalbio apie tai, jog pareiškėja ketina / norėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja niekada neprašė iš suinteresuoto asmens jokių su paveldėjimu susijusių dokumentų, nesikreipė pagalbos kokius nors dokumentus renkant ar pateikiant juos notarui pareiškėjos vardu ar jos interesais. Taigi neįrodė jokių svarbių priežasčių, suteikiančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
4.2. Atsiliepimas į suinteresuoto asmens R. J. savarankišką pareikšimą grindžiamas šiais argumentais:
4.2.1. Pažymėjo, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo nei pareiškėjai, nei R. J. žadėjusi atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su palikimo po O. J. mirties priėmimu, pareiškėjos naudai ir jų interesais. Todėl savarankiškame pareiškime nurodomos klaidinančios, išgalvotos aplinkybės.
4.2.2. Neginčijant R. J. nustatytų diagnozių, suinteresuotam asmeniui nustatytų ligų faktas pats savaime nepagrindžia, jog asmuo objektyviai negalėjo realizuoti savo teisės paveldėti. R. J. pareiškime teismui nepateikia jokių konkrečių argumentų, kokiu būdu jo sveikatos būklė jam sutrukdė realizuoti teisę paveldėti pačiam ar per atstovą. Jis nėra nevaikštantis ar nuolatinai lovoje slaugomas. Turi sutuoktinę, vaikų, yra davęs įgaliojimą sutuoktinei, kas reiškia, kad galėjo priimti pusseserės palikimą. Taip pat yra pats sudaręs atstovavimo sutartį.
4.2.3. I. S. vertinimu, R. J. niekada neturėjo jokių planų dalyvauti po O. J. likusio turto paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir be subjektyvių paties suinteresuoto asmens teiginių pareiškime, byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Toks noras atsirado tik bylos nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškimus tenkino, t. y. atnaujino pareiškėjai O. J. ir suinteresuotam asmeniui R. J. terminą palikimui, atsiradusiam po jų pusseserės O. J. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje, atlikti, naujo termino eigos pradžią laikant šios nutarties įsiteisėjimo dieną. Priteisė iš I. S. pareiškėjai 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų ir R. J. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. J., kuri buvo D. P., I. S. ir R. J. pusseserė. O. J. neturėjo nei sutuoktinio, nei vaikų. O. J. nebuvo sudariusi testamento. Ji nuosavybės teise turėjo butą adresu (duomenys neskelbtini). Per trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų kontorą kreipėsi tik suinteresuotas asmuo I. S.. Pareiškėja D. P. ir suinteresuotas asmuo R. J. trijų mėnesių terminą kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo praleido, todėl šį terminą prašo atnaujinti teismo sprendimu.
5.2. Iš pareiškėjos paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja pastoviai gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. ji oficialiai yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę (LITEKO duomenys). Periodiškai pareiškėja lankosi Lietuvoje, nes čia gyvena jos vaikai. Ji net aplankė ligoninėje O. J. prieš jos mirtį. Taip pat pareiškėja dalyvavo O. J. laiduotuvėse. Jungtinėje Karalystėje laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. jai išduoti trys nedarbingumo pažymėjimai, ir tai patvirtina, kad ji turėjo sveikatos problemų. Šiuo metu pareiškėja apmoka už O. J. buto šildymo, elektros tiekimo ir vandens paslaugas. Į teismą dėl termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi praleidusi tik 14 dienų terminą palikimui priimti. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatyta, kad pareiškėja turėjo valią priimti O. J. palikimą, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių, dėl to, kad ji pastoviai Lietuvoje negyvena, tuo metu turėjo lankytis pas gydytojus Jungtinėje Karalystėje, taip pat manė, kad priimant dokumentus neužtenka visų reikiamų dokumentų ir juos reikia dar papildomai surinkti, laiku pas notarą nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja turi teisinį išsilavinimą ir jai buvo žinomas imperatyvus įstatymo terminas palikimui priimti. Taip pat pareiškėją galėjo suklaidinti ir tai, kad po jų mamos mirties I. S. viena priėmė mamos butą ir jį pardavus pasidalino pinigais su pareiškėja ir jų broliu R. J.. Šios nurodytos priežastys, t. y. sveikatos problemos, pastovus nebuvimas Lietuvoje, teisinio išsilavinimo neturėjimas, pripažintinos svarbiomis ir pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui po O. J. mirties priimti.
5.3. Suinteresuotasis asmuo R. J. serga sunkiomis ligomis, t. y. dešinio inksto vėžys 4 stad., širdies nepakankamumas 3 laipsnio, pirminė arterinė hipertenzija 2 stad., podagra, lėtinė išemija galvos smegenyse. Todėl teismas sprendė, kad turint tiek ligų, neabejotinai buvo apsunkintas R. J. pasikreipimas laiku pas notarą dėl palikimo priėmimo po O. J. mirties. Jokių duomenų, kad jis atsisakė ir neturėjo valios priimti palikimo, byloje nėra. Todėl laikė, kad suinteresuotas asmuo R. J. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežaščių, t. y. dėl sunkios sveikatos būklės, todėl šis terminas jam atnaujintinas.
5.4. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad ir pareiškėja, ir suinteresuoti asmenys yra tos pačios eilės, t. y. 6 eilės, įpėdiniai pagal įstatymą. Taip pat nurodė, kad tas faktas, kad laidojimo išlaidas padengė suinteresuoto asmens I. S. dukra D. S., neatleidžia nei pareiškėjos, nei suinteresuoto asmens R. J. nuo dalies laidojimo išlaidų padengimo (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjos D. P. ir suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. J. prašymus atnaujinti terminą palikimui priimti atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatą; iš esmės pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles – atskirus įrodymus vertino atsietai nuo kitų bylos įrodymų, dalies byloje esančių įrodymų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismo procesinis sprendimas grindžiamas iš esmės tik prielaidomis; be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, ko pasėkoje buvo priimta nepagrįsta ir neteisinga teismo nutartis.
6.2. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomas nugaros skausmas pats savaime nelaikytinas realia kliūtimi atlikti reikiamus teisinius veiksmus palikimui priimti. Pareiškėjos pateiktose pažymose nurodoma, jog pasibaigus pažymos galiojimo laikotarpiui pažymą išduodančiam specialistui nereikės dar kartą vertinti pareiškėjos darbingumo, t. y. pratęsiama automatiškai. Lėktuvo bilietas patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja dar buvo Lietuvoje, t. y. minėtos pažymos nepatvirtina teismo išvadų, jog pareiškėja privalėjo lankytis pas gydytojus Jungtinėje Karalystėje. Be to, teismas nesivadovavo pačios pareiškėjos teismo posėdyje nurodytais motyvais, t. y. ji patvirtino, kad pažymos niekaip neribojo jos galimybių išvykti iš Jungtinės Karalystės, kadangi nuo 2022 m. kovo 3 d. Jungtinėje Karalystėje pareiškėja neturėjo jokių darbinių santykių. Taigi skundžiamos nutarties išvados, jog pareiškėjos sveikatos problemos pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui po O. J. mirties priimti, klaidingos, nepagrįstos, neatitinka įrodymų turinio.
6.3. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis. D. P. turėjo galimybes savo buvimo Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje laiką paskirstyti taip, jog būtų galėjusi atlikti reikiamus teisinius formalumus palikimui priimti. Byloje apskritai nėra pateikta įrodymų, kokiais laikotarpiais pareiškėja buvo Lietuvoje, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog pareiškėja nepastoviai buvo Lietuvoje ir tuo labiau pripažinti minėtą aplinkybę pagrindu atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja net ir būdama užsienyje galėjo priimti palikimą, t. y. pasinaudodama diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, pateikdama notarui prašymą dėl palikimo priėmimo elektroniniu paštu, registruota pašto siunta, išduodama įgaliojimą kitam asmeniui, sudarydama teisinių paslaugų sutartį. Tačiau teismas tokių argumentų neįvertino.
6.4. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, jog pareiškėja yra aktyvi socialiniame gyvenime, keliauja, lankosi viena užsienio valstybėse, koncertuose, stovyklose, ne vienerius metu dirbo Jungtinėje Karalystėje, ten tvarkėsi dokumentus nedarbingumo išmokai gauti, kas reiškia, jog pareiškėja yra organizuotas, savarankiškas ir nepriklausomas žmogus, taigi tikrai geba identifikuoti savo interesus ir priemones jiems užtikrinti net ir neturėdama teisinio išsilavinimo.
6.5. Pažymėjo, kad O. J. turto paveldėjimo atveju, kaip teismo posėdžio metu parodė ne tik I. S., bet ir pati pareiškėja, tarp pareiškėjos ir I. S. niekada nebuvo jokių pokalbių ir susitarimų dėl O. J. priklausiusio buto. Kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja, neturėdama jokio I. S. pažado, t. y. priešingai nei paveldėjimo po mamos mirties atveju, ir pati neatlikdama jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neturėjo pagrindo tikėtis paveldėti ar kokiu nors kitu būdu gauti turtinės naudos iš O. J. palikimo.
6.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys ir teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodytos priežastys nesutapo. Teismo posėdyje ji nurodė, kad nepateikė prašymo, nes pasitikėjo I. S. ir jos sąžiningumu, kitokių priežasčių nenurodė. Todėl spręsdamas, ar nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti, privalėjo vertinti būtent pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytą priežastį, dėl kurios ji nepateikė prašymo notarui, ir spręsti, ar ši priežastis atitinka pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti kriterijus, tačiau tokia priežastis nebuvo įvertinta. Apeliantės vertinimu, pareiškėjos nurodyta priežastis nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti.
6.7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja byloje nėra pateikusi absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pareiškėjos turėtą valią paveldėti po palikėjos mirties likusį turtą laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo momento iki termino palikimui priimti pabaigos. Pareiškėja iki termino palikimui priimti pabaigos nėra atlikusi absoliučiai jokių veiksmų, kurie leistų daryti bent jau prielaidą, jog ji norėjo ar ketino paveldėti, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių nespėjo ar negalėjo savo ketinimų realizuoti. Pareiškėja elgėsi taip, lyg palikimo priėmimo procesas su jos asmeniniais interesais visiškai nesusijęs. Teismas, skundžiamoje nutartyje remdamasis pareiškėjos atliktais mokėjimais bei siūlymu padengti dalį laidojimų išlaidų, neatsižvelgė ir nevertino, kuriuo momentu termino palikimui priimti atžvilgiu minėti mokėjimai buvo atlikti bei pateiktas pasiūlymas padengti dalį laidojimo išlaidų, kas taip pat lėmė nepagrįstas bei klaidingas teismo išvadas dėl pareiškėjos valios paveldėti.
6.8. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog terminą palikimui priimti R. J. praleido būtent dėl savo sunkios sveikatos būklės, kas reiškia, jog minėtas terminas suinteresuotam asmeniui atnaujintas nepagrįstai. Asmeniui nustatytų ligų faktas per se nepagrindžia / neįrodo, jog jis negalėjo realizuoti savo teisės paveldėti. Duomenų, kokia konkrečiai jo sveikatos būklė buvo būtent termino palikimui priimti metu ir kokią įtaką ji turėjo suinteresuoto asmens galimybėms realizuoti savo teisę paveldėti, t. y. kokiu būdu minėtas galimybes (ne) ribojo, byloje pateikta nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad R. J. nuo pat palikimo atsiradimo momento neturėjo valios ir neketino paveldėti. Tai, kad R. J. neturėjo valios ir neketino paveldėti termino palikimui priimti laikotarpiu, patvirtina ir suinteresuoto asmens R. J. savarankiško prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti pateikimo teismui momentas, t. y. praėjus beveik 5 mėn. nuo bylos iškėlimo. 2022 m. gruodžio 7 d. R. J. išdavė sutuoktinei notarinį įgaliojimą, kas reiškia, jog nurodytu momentu neliko jokių su R. J. sveikatos problemomis susijusių kliūčių, jeigu jos anksčiau ir egzistavo, realizuoti R. J. valią paveldėti, tačiau prašymas teismui buvo pateiktas tik 2023 m. kovo 7 d. Nesant duomenų apie tai, jog R. J. nuo pat palikimo atsiradimo momento turėjo valią priimti palikimą, tačiau negalėjo inicijuoti palikimo priėmimo dėl objektyvių, su jo sveikatos būkle susijusių priežasčių, teismo sprendimas atnaujinti suinteresuotam asmeniui terminą palikimui priimti pripažintinas nepagrįstu.
6.9. Nors palikėjo ir įpėdinio santykių pobūdis neapsprendžia teisės paveldėti, tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, kuomet termino palikimui priimt atnaujinimo siekia šeštos eilės įpėdiniai, jokių ryšių su O. J. nepalaikę, su giminaite nebendravę ir ja nesirūpinę, artimas palikimą priėmusios įpėdinės santykis su palikėja leidžia daryti išvadą, jog atmetus pareiškėjos bei suinteresuoto asmens prašymus, toks teismo sprendimas vertintinas kaip teisingas ar sąžiningas pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų interesų atžvilgiu.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pritariama pareiškėjos teiginiams, jog sesuo I. S. žadėjo sutvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo visų paveldėtojų vardu, tačiau visus reikiamus dokumentus ji susitvarkė tik savo asmeniniais interesais ir iš tiesų neturėjo ketinimo įtraukti kitų paveldėtojų į paveldėjimą. Jis pats yra neįgalus, visiškai nedarbingas, serga sunkia onkologine liga, bei turi daugiau sunkių ligų, todėl pats negalėjo vykti į Vilnių pas notarą. Jo nuomone, įvertinus praleisto termino trukmę, praleidimo priežastis, terminą praleidusių įpėdinių elgesį, jų teisinį statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, daro išvada, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, o jo elgesys, siekiant įgyvendinti teisę priimti palikimą po pusseserės mirties, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jis turėjo valią priimti palikimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus, netgi atskirai sudarydamas galimybę I. S. pateikti papildomus įrodymus, todėl jos teiginys, jog teismas neatskleidė bylos esmės yra nepagrįstas.
8. Pareiškėja D. P. atsiliepime į suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Byloje surinkta daug įrodymų, išklausytos šalys ir liudytojai, kas reiškia, jog faktinės aplinkybės nustatytos tinkamai. Visos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, priimant nutartį byloje, yra paremtos būtent nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pagrindė: pateikti į bylą įrodymai; šalių duoti byloje paaiškinimai, liudytojų parodymai. Įrodymai patvirtina, kad D. P. negyvena Lietuvoje, kad lankėsi pas gydytojus, gavo neįgalumo išmokas. Nugaros skausmas iš tiesų yra gana nemalonus faktorius keliaujant, pvz., dėl poreikio kilnoti lagaminą, dėl poreikio netrumpą laiką sėdėti skrydžio metu. Be to, jeigu tai būtų tikrai toks nereikšmingas sveikatos sutrikimas, Jungtinėje Karalystėje pareiškėjai nebūtų išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Todėl apeliantės argumentai negali savaime panaikinti medikų išduotų pažymų tikrumo ir svarbumo. Tiek pareiškėjos, tiek ir apeliantės parodymai patvirtina, kad apeliantė dalinosi visa informacija apie renkamas pažymas ar dokumentus pradėti paveldėjimo bylą po pusseserės mirties ir toks elgesys pareiškėjai sukūrė lūkestį, kad paveldėti nebus kliūčių ir jų valia yra vienoda.
8.2. Pažymėjo, kad šios kategorijos byloje kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens, t. y. konkretaus įpėdinio, kuris prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, elgesio standartai ir tik svarbiomis teismo pripažintos termino palikimui priimti priežastys yra legitimus pagrindas tokiam terminui pratęsti. Kad pareiškėja būtų nesąžininga, byloje nenustatyta, visas aplinkybes ji išdėstė atvirai ir nuosekliai. Pareiškėja suvokė save ir brolį bei seserį I. S. kaip turinčius vienodą teisę į atsiradusį po O. J. mirties palikimą.
8.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016 aplinkybes pareiškėjas šioje byloje praleido beveik 10 metų laikotarpį priimti palikimą, o D. P. atveju ji tepraleido 14 dienų terminą, todėl jos negali būti lyginamos ir nutartis neturi precedentinės reikšmės šiam ginčui.
8.4. D. S. sąmoningai atsisakius priimti lėšų grąžinimą, skirtų padengti dalį laidojimo išlaidų, yra nesąžininga vėliau procesiniame dokumente spekuliuoti tokia aplinkybe kaip pareiškėjos neprisidėjimu prie O. J. laidotuvių. Nėra svarbu, kada asmuo grąžina lėšas, svarbu tai, kad asmuo apskritai jas grąžina, nes jaučia tokią pareigą ir nori lėšas grąžinti. Pareiškėja iš tiesų buto, priklausiusio O. J., komunalines paslaugas pradėjo apmokėti suėjus trijų mėnesių terminui, tačiau taip ji išreiškė savo valią priimti palikimą ir pakankamai operatyviai kreipėsi į teismą, t. y. ji atliko du vienas kitam neprieštaraujančius tikslinius veiksmus, kurie patvirtina, kad ji iš tiesų nori priimti palikimą ir šiuo metu geba bei nori pasirūpinti palikimu. Terminas priimti palikimą praleistas labai nežymiai – tik 14 dienų, kas reiškia, jog pareiškėjos teisė priimti palikimą tikrai turi būti ginama.
Šalies argumentai
8.5. Pareiškėja mano, kad tokios diagnozės, kurios įrašytos R. J. išduotoje pažymoje, realiai keičia asmens tinkamą dalyvavimą socialiniame gyvenime ir juo labiau teisiniuose sandoriuose, nes be jokios abejonės fizinis asmens negalavimas turi įtakos jo psichologinei būsenai, nuotaikoms ir panašiai, todėl teismo teiginys, kad „turint tiek ligų, neabejotinai buvo apsunkintas R. J. pasikreipimas laiku pas notarą dėl palikimo priėmimo po O. J. mirties“ objektyviai atitinka tikrovę.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria O. J. ir R. J. atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
12. CK 5.50 straipsnyje numatyta, kad palikimo priėmimą sudarantys veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
13. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
15. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
16. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
17. Paminėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
18. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Teismų praktikoje vieno mėnesio termino praleidimas nelaikytinas žymiu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-957-855/2023; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3131-933/2021; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1405-585/2013 ir kt.).
19. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 17 punkte, sutiktina su apeliante, kad tiek teisinio išsilavinimo nebuvimas, tiek ir gyvenimas užsienyje, kaip atskiros aplinkybės negalėtų būti pagrindu atnaujinti terminą palikimui priimti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas terminą pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui R. J. priimti palikimą po jų pusseserės O. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių pusseserė O. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 3 mėnesių terminas palikimui priimti kreipiantis į notarą suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja D. P. į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2022 m. spalio 24 d., t. y. praleidusi terminą palikimui priimti tik 14 dienų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, per kokį laikotarpį pareiškėja kreipėsi į teismą, galima spręsti, kad ji turėjo valią priimti palikimą ir termino palikimo po pusseserės O. J. mirties priimti eigos metu. Byloje nepateikta duomenų ir įrodymų apie įvykius šių 14 dienų laikotarpiu, galėjusius lemti pakankamai staigų pareiškėjos valios dėl palikimo priėmimo pasikeitimą. Įvertinus pareiškėjos elgesį per individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus, jos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikėtina, kad ji galėjo būti suklaidinta apeliantės veiksmų, t. y. visą laiką apeliantė dalinosi informacija apie tai, kaip vyksta procesas dėl pusseserės O. J. palikimo priėmimo, ir buvusios patirties paveldint turtą po D. P. ir R. J. motinos mirties, tačiau šiuo atveju I. S. kategoriškai atsisakė spręsti klausimus dėl pusseserės O. J. turto paveldėjimo, pareiškėja suprato klydusi dėl sesers veiksmų, todėl nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, ji ten nuolatinai gyvena, o grįžta periodiškai į Lietuvą, aplanko vaikus, taip pat prieš mirtį buvo aplankiusi O. J.. Jungtinėje Karalystėje pareiškėjai išduoti keturi nedarbingumo pažymėjimai (laikotarpiais: 2022 m. gegužės 30 d. – 2022 m. birželio 29 d., 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. spalio 24 d.), liga – nugaros skausmas, teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad vyko darytis magnetinio rezonanso.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad visos susidėjusios aplinkybės būtent ir lėmė, kad pareiškėja D. P. laiku nesikreipė į notarą dėl pusseserės O. J. palikimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti. Taip pat pažymi, kad terminas praleistas itin nežymiai, buvo reikalinga surinkti dokumentus, kad pareiškėja galėtų kreiptis į teismą, todėl termino neatnaujinimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, ypač įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų giminystės eilę su mirusiąja.
22. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. J. serga sunkiomis ligomis, t. y. dešinio inksto vėžys 4 stadija, širdies nepakankamumas 3 laipsnio, pirminė arterinė hipertenzija 2 stadija, podagra, lėtinė išemija galvos smegenyse. Medicininiame pažymėjime nurodoma, kad 2022 m. balandžio 6 d. R. J. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad R. J. nustatytos ligos ir slaugos poreikis apribojo jo galimybes kreiptis dėl palikimo, likusio po pusseserės O. J. mirties, laiku, todėl buvo pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti.
23. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. J. 2022 m. gruodžio 7 d. įgaliojimu, patvirtintu Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notaro, įgaliojo V. N. J. atlikti įvarius veiksmus. Nors apeliantė nurodo, kad tokie veiksmai – vykimas pas notarą įgaliojimo pasirašymui ir dalyvavimas teismo posėdyje – rodo, kad jo turimos ligos netrukdė priimti palikimą ir anksčiau, tačiau įgaliojimas išduotas ir R. J. dalyvavo teismo posėdyje po termino priimti pusseserės palikimą suėjimo, todėl šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, vertinant termino palikimui priimti praleidimo priežastis, buvusias termino eigos metu, ir nepaneigia sunkios jo sveikatos būklės.
24. Pažymėtina, kad nors apeliantė savo apeliaciniame skunde dėmesį skiria aplinkybėms dėl pareiškėjos ir R. J. (ne)buvusių santykių su palikėja, tačiau apeliacinio teismo nuomone, tai yra moralinio – dorovinio pobūdžio, asmens sąžinės aspektai, išeinantys už teisės reguliavimo ribų, todėl teismo nevertintini ginčo situacijos kontekste.
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šiuo atveju apeliantės, kuri priėmė pusseserės O. J., teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Pirmiausia paminėtina, kad tiek apeliantė, priėmusi palikimą, tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuotas asmuo R. J. yra tos pačios eilės (šeštos) įpėdiniai pagal įstatymą, t. y. turi tokias pačias lygias teises paveldėti pusseserės turtą. Antra, byloje nenustatyta ir apeliantė neįrodinėjo, kad termino atnaujinimas pažeidžia jos turtinius interesus, teismo posėdyje iš esmės apeliantė buvo nurodžiusi, kad nesutinka, kad kiti priimtų palikimą, nes tai yra principo reikalas.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, terminą palikimui priimti, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ir pareiškėjos, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais interesai byloje yra priešingi, apeliantės I. S. atskirasis skundas atmestas, iš jos priteistinas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. O. J. priteistina 450 Eur, o R. J. – 500 Eur (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (apeliantės) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjai O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (apeliantės) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.