- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-957-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18197-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Ž., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - E. Ž., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Š. 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškimu prašė atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini)mirusio A. Ž. palikimui priimti. Pareiškimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Pareiškėja L. Š. yra mirusio palikėjo A. Ž. dukra. Terminas palikimui priimti pareiškėjos buvo praleistas dėl to, jog apie palikėjo mirtį nebuvo sužinota laiku: pareiškėja iš savo dėdės S. Ž., kuris yra palikėjo brolis, apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėn. viduryje; tuo tarpu palikėjo brolis apie palikėjo mirtį sužino iš žiniasklaidos. Apie palikėjo mirtį 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. pranešta žiniasklaidoje. 2022 m. rugpjūčio 23 d. notaras informavo pareiškėją apie palikėjo mirtį.
1.2. Palikėjas gyveno su žmona; pareiškėjos santykiai su palikėju nebuvo artimi - susitikdavo ar kalbėdavosi telefonu 2-3 kartus per metus; palikėja turėdavo skambinti palikėjo žmonai, kadangi palikėjas pats telefono neturėjo. Pareiškėja paskutinį kartą kalbėjosi su palikėju 2022 m. kovo mėn. pradžioje telefonu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti; priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Suinteresuotas asmuo E. Ž. yra palikėjo sutuoktinė ir yra priėmusi palikėjo palikimą.
2.2. Nežinojimas apie palikėjo mirtį negali būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kadangi termino atnaujinimo institutas prarastų prasmę, kiekvienas asmuo galėtų grįsti pareiškimą žodiniu teiginiu, jog nežinojo apie palikėjo mirtį. Palikėjui mirus trijų mėnesių laikotarpiu neegzistavo aplinkybės, kliudžiusios domėtis palikėju ir priimti palikimą, pareiškėja pati pasirinko nesidomėti palikėju. Pareiškėja laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. liepos nebandė susisiekti su palikėju, dėl to termino praleidimą lėmė pareiškėjos aplaidumas, nerūpestingumas, nesidomėjimas palikėju.
2.3. Pareiškėja meluoja apie tai, kad palikėjas neturėjo telefono, jog bendravimas su palikėju buvo galimas tik per E. Ž.. Palikėjas turėjo el. pašto adresą, „facebook“ paskyrą, „Messenger“ programą ir telefoną. Pareiškėja žinojo palikėjo gyvenamosios vietos adresą, jog palikėjas serga onkologine liga ir yra slaugomas sutuoktinės. E. Ž. mirties fakto neslėpė – visiems, kurie po palikėjo mirties skambino ar rašė, nurodė, kad palikėjas miręs.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškimą patenkino – atnaujino pareiškėjai L. Š. praleistą terminą priimti tėvo – A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. jog pareiškėja apie palikėjo mirtį ilgiau nei tris mėnesius nežinojo, tačiau nuo sužinojimo momento parodė valią priimti palikimą, jog pareiškėja terminą praleido nežymiai, pareiškėja kreipėsi į notarą ir palikėjo sutuoktinė apie pareiškėjos norą priimti palikimą sužinojo iki palikimo priėmimo liudijimo gavimo, - darė išvadą, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminą atnaujino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) E. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos L. Š. pareiškimą atmesti; priteisti iš pareiškėjos E. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nežinojimas apie palikimo atsiradimą savaime nesukuria pareiškėjos teisės į termino palikimui priimti atnaujinimą. Teismui nustačius, jog palikimas nebuvo priimtas laiku dėl to, kad įpėdinis apie palikimo atsiradimą laiku nesužinojo, privalo tirti tokį laiku nesužinojimą lėmusias priežastis, šias vertinti per atidaus ir rūpestingo asmens standartus, ir spręsti, ar tokios nežinojimo priežastys yra objektyvios/pateisinamos (nepriklausančios nuo asmens valios), ar subjektyvios, priklausančios nuo asmens valios. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas vien dėl to, jog teismas netyrė priežasčių, lėmusių nežinojimą apie palikimo atsiradimą.
6.2. Šiuo atveju nežinojimą apie palikimo atsiradimą lėmė būtent pareiškėjos subjektyvūs veiksniai, t. y. nežinojimas buvo nulemtas subjektyvių faktorių, kaip, pvz., pačios pareiškėjos pasirinkimas nebendrauti su A. Ž., juo nesirūpinti ir nesidomėti: bendras laikotarpis, kai pareiškėja net nepasidomėjo A. Ž. būkle, ar jis apskritai dar gyvas, yra ne mažesnis nei septyni mėnesiai; pareiškėja niekada A. Ž. nėra aplankiusi ligoninėje, paklaususi, ar jam nereikia pagalbos, prisidėjusi prie A. Ž. slaugymo darbu ar finansiškai. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog nežinojimas apie palikimo atsiradimą, kaip toks, negali savaime reikšti termino palikimui priimti atnaujinimo.
6.3. Pirmosios instancijos teismas buvo nusistatęs prieš suinteresuotą asmenį, t. y. teismas buvo šališkas, tačiau teisėją G. Seikalį buvo atsisakyta nušalinti pasiremiant abstrakčiais ir su suinteresuoto asmens nurodytais argumentais nesusijusiais teiginiais.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja L. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė suinteresuoto asmens E. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsižvelgiant į tai, kad mirusysis A. Ž. sirgo ilgą laiko tarpą (apie 12 metų), bendraujant su pareiškėja nesiskundė savo sveikatos būkle, paskutinio bendravimo metu nebuvo gydymo įstaigoje, bendravimas tarp pareiškėjos ir jos tėvo nebuvo dažnas, tačiau tokį bendravimą sąlygojo ir paties velionio noras, mirusysis apie prastą sveikatos būklę neužsiminė ir kitiems giminaičiams, informacija apie pareiškėjos tėvo mirtį, tikėtina, sąmoningai buvo slepiama ne tik nuo pareiškėjos, bet ir visuomenės (kas šiuo konkrečiu atveju buvo neįprasta), yra akivaizdu, kad pareiškėja veikė nepažeisdama sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartų, todėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, neva šioje konkrečioje situacijoje pareiškėja veikė nesąžiningai ir nerūpestingai, yra nepagrįstos.
7.2. Teismų praktikoje nurodoma, kad kiekvienu atveju individualiai įvertinama ne tik praleisto termino trukmė, praleidimo priežastys, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesys sužinojus apie palikimą. Pareiškėja tuoj pat po tėvo mirties fakto sužinojimo ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama priimti palikimą (nuvyko į paveldėjimo bylą tvarkantį notarų biurą, pateikė prašymą stabdyti paveldėjimo bylos vykdymą, pateikė prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo). Prašymas teismui buvo pateiktas paėjus vos daugiau negu mėnesiui po termino išreikšti valią priimti palikimą pabaigos. Taigi, pareiškėja, sužinojusi apie palikėjo mirtį, per protingą terminą savo veiksmais išreiškė valią priimti palikimą.
8. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad palikėjas turi įpėdinių, kurie paveldės jo turtą, VĮ „Turto bankas“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ „Turto bankas“ teisėms ir pareigoms. Pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą prašo nagrinėti teismo nuožiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino pareiškimą ir atnaujino pareiškėjai L. Š. praleistą terminą priimti mirusio tėvo palikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. – pareiškėjos L. Š. tėvas ir suinteresuoto asmens E. Ž. sutuoktinis - mirė (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2022 m. liepos 27 d. Palikėjo dukra L. Š. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo kreipėsi į teismą 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą atnaujinti praleistą terminą bei tai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėja grindė aplinkybe, jog apie tėvo mirtį sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėn. vidury, todėl per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį palikimo priimti negalėjo. Suinteresuotas asmuo – palikėjo sutuoktinė E. Ž. – iš esmės neginčijo aplinkybės, jog pareiškėja – palikėjo dukra – laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. liepos 27 d. apie A. Ž. mirtį nežinojo, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad pats nežinojimo apie palikimo atsiradimą faktas nesudaro pagrindo tai laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi ir terminą palikimui priimti atnaujinti.
12. CK 5.50 straipsnyje numatyta, kad palikimo priėmimą sudarantys veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, asmuo, suinteresuotas termino palikimui priimti atnaujinimu, turi teisę kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
14. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Teismų praktikoje vieno mėnesio termino praleidimas nelaikytinas žymiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3131-933/2021; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1405-585/2013).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei prieštaravimą teismų praktikai, įskaitant ir tai, kurią apeliaciniame skunde pateikė suinteresuotas asmuo, taip pat bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.
16. Pastebėtina, kad žinojimo / nežinojimo apie palikėjo mirtį faktas nebuvo vienintelis ir esminis kriterijus pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ginčo situacijoje, kadangi šiuo atveju buvo įvertintos ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, tokios kaip termino praleidimo trukmė, termino atnaujinimo / neatnaujinimo pasekmės teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens elgesys, teisingumo ir sąžiningumo principai ir pan.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgdamas į tai, jog: (i) vos tik sužinojusi apie savo tėvo mirtį iš viešų informacijos šaltinių ir palikėjo brolio bei notarės 2022 m. rugpjūčio mėn., pareiškėja nedelsiant kreipėsi tiek į notarą, tiek į teismą ir aiškiai aktyviais veiksmais išreiškė valią dėl palikimo priėmimo; (ii) terminas palikimui priimti buvo praleistas vos vieną mėnesį, t. y. nežymiai; (iii) termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo principo, kadangi bet kuriuo atveju pačios paveldėjimo bylą vedančios notarės buvo planuota išduoti įpėdiniams atitinkamus paveldėjimo teisės liudijimus ne ankščiau nei 2022 m. rugpjūčio 31 d., o iki tol pareiškėja jau buvo kreipusis į notarę su prašymu stabdyti vykdomąją bylą bei išreiškusi ketinimą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo - pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjai galimumo bei tokio sprendimo atitikties teisingumo ir sąžiningumo principams.
18. Pažymėtina, kad nors apeliantė savo apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria aplinkybėms, jog pareiškėja nesirūpino tėvu, retai su juo bendravo, neprižiūrėjo, neslaugė ir pan., tačiau apeliacinio teismo nuomone, tai yra moralinio – dorovinio pobūdžio, asmens sąžinės aspektai, išeinantys už teisės reguliavimo ribų, todėl teismo nevertintini ginčo situacijos kontekste. Priešingu atveju teismui reikėtų vertinti ir pačios apeliantės elgesį moralės aspektu, pastarajai, kaip palikėjo sutuoktinei, apskritai neinformavus apie palikėjo mirtį nei jo dukters (pareiškėjos), nei galimai kitų jo giminaičių (pvz., brolio – liudytojo S. Ž.), nors jai buvo žinoma, kad tėvas ir dukra bendrauja tik telefonu ir vos keletą kartų per metus, t. y. tarp jų jau daugybę metų nėra artimo, glaudaus, nepertraukiamo ir gilaus ryšio bei pastoviai palaikomo kontakto.
19. Pažymėtina, jog kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pateikta apygardos teismų praktika ginčo atveju negali būti remiamasi sprendžiant dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo, kadangi apeliantės nurodytose bylose teismų procesiniai sprendimai buvo priimti kitų, nei nagrinėjamoje byloje, buvusių faktinių aplinkybių pagrindu, pvz., pareiškėjams sužinojus apie palikėjo mirtį ir kreipusis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo praėjus net keleriems metams po palikėjo mirties; buvo sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės eilės (pvz., penktos eilės) įpėdinių teisių įgyvendinimo; iki kreipimosi į teismą kitiems įpėdiniams jau buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir t.t.
20. Kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu bei neobjektyvumu, kurie jau buvo jos teikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir buvo šio teismo pirmininkės įvertinti 2023 m. sausio 4 d. nutartyje, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo. Apeliantės nesutikimas su šia pirmininkės nutartimi savaime nėra pagrindas abejoti teisėjo šališkumu. Nors ginčo atveju sutiktina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra itin išsamiai motyvuotas ir ne į visus suinteresuoto asmens teiktus proceso metu argumentus buvo atsakyta sprendime, tačiau tai savaime nereiškia, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.
21. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Teismas, atsižvelgęs į tai kas išdėstytą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimą, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos nurodytais aspektais, todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (suinteresuoto asmens) E. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, tuo tarpu pareiškėja L. Š. nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo galimai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės (suinteresuoto asmens) E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.