Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovė uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prosteka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NEST Baltija“ dėl skolos, baudos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė pirkimo – pardavimo santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, ko pasėkoje, priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Ginčui aktualios faktinės aplinkybės

18. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2023 m. birželio 5 d. sudarė ardelių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20230605-2, pagal kurią vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo išlieti, o užsakovas (atsakovė) priimti ir apmokėti už ardeles iš plieno (duomenys neskelbtini) (legiruotas karščiui atsparus plienas) ir atitinkančias standartą (duomenys neskelbtini), Chromo kiekis ardelėse ne mažiau (duomenys neskelbtini) proc., A-2 ardelės su dviem papildomomis skylėmis pagal Sutarties priedą Nr. 1 (ardelės A-2 brėžinys) (Sutarties 1.1, 1.2 punktai). Bendra sutarties kaina 52 235,70 Eur su PVM (Sutarties 2.1 punktas). Užsakovas visą sumą už pristatytas prekes (už dalinį jų pristatymą) apmoka per 5 darbo dienas po liejinių pristatymo pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (Sutarties 2.2, 2.3 punktai). Vykdytojas pagamintus liejinius pristato savo transportu sutartyje nurodyti adresu, vykdomas dalinis atkrovimas po 100-200 vnt., vykdytojas pirmą partiją pristato iki 2023 m. rugsėjo 11 d., užsakovas visą kiekį priima iki 2023 m. spalio 11 d. (Sutarties 3 dalis). Užsakovas gali atsisakyti tolimesnio tiekimo po kiekvieno pristatymo, jei ardelių kokybė neatitiks minimalių kokybės reikalavimų pagal cheminę sudėtį ir geometriją (Sutarties 4.1). Už atsisakymą priimti pagamintus liejinius be priežasties užsakovas moka 0,1 proc. nepriimtos produkcijos vertės baudą už kiekvieną kalendorinę dieną ir padengia vykdytojui dėl to patirtus nuostolius (Sutarties 4.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad Sutartis yra nutraukta ir negaliojanti.

22. Byloje nėra ginčo, kad pirkėja pretenzijoje nurodytų reikalavimų iki šiol nėra įvykdžiusi.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

24. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

25. Kaip minėta, šalys 2023 m. birželio 5 d. sudarė ardelių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20230605-2, pagal kurią vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo išlieti, o užsakovas (atsakovė) priimti ir apmokėti už ardeles iš plieno (duomenys neskelbtini) (legiruotas karščiui atsparus plienas) ir atitinkančias standartą (duomenys neskelbtini), Chromo kiekis ardelėse ne mažiau (duomenys neskelbtini) proc., A-2 ardelės su dviem papildomomis skylėmis pagal Sutarties priedą Nr. 1 (ardelės A-2 brėžinys) (Sutarties 1.1, 1.2 punktai). Sutarties priede Nr. 1 – A-2 brėžinyje, be kita ko, nurodyta, jog ardelės turi būti ženklinamos užrašu „NEST“, teksto aukštis 20 mm.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

29. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.314 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai pirkėjas atsisako priimti daiktus ir už juos sumokėti, pardavėjas gali savo nuožiūra reikalauti sumokėti kainą arba atsisakyti vykdyti sutartį. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Remiantis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

30. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus; jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis (CK 6.333 straipsnio 5 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 5 dalis).

31. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

32. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, pasisakoma, kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jų atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

33. Pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

34. CK 6.193 straipsnyje, be kita ko, reglamentuojama, kad: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

35. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

37. CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalis, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, aiškinama plačiai, pažymint, kad sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005), be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja. Šis aiškinimas atkartoja UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.5 straipsnio nuostatas; toks aiškinimas taikomas ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013).

38. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Todėl atsakovei ginantis nuo ieškovės reiškiamų reikalavimų, atsakovės procesinė pareiga įrodyti atsisakymo vykdyti sutartį pagrįstumą, t. y. faktą, kad ieškovės pagamintos ardelės neatitinka sutartyje numatytų kokybės reikalavimų.

39. CPK 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

40. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

41. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

42. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad atsakovė rengė Sutarties projektą, todėl jei abejojama dėl Sutarties sąlygų, jos aiškintinos atsakovės nenaudai ir ieškovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties sąlygose nėra konkrečių draudimų ardelių ženklinimui. Kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, Sutarties sąlygose nėra konkrečių reikalavimų ardelių ženklinimui (užrašams ant jų) skirtingai nuo geometrijos (matmenų ir jų nuokrypių tolerancijos) ir cheminės sudėties. Sutarties 1.1-1.3 punktai nustato reikalavimus geometrijai ir cheminei sudėčiai, o Sutarties 4.1 ir 5.3 punktai nustato neigiamas pasekmes už reikalavimų geometrijai ir cheminei sudėčiai pažeidimą. Sutartis nenustato panašių reikalavimų ženklinimui. Pagal Sutarties priedą Nr. 1 – A-2 brėžinį matyti, jog reikalavimai ardelių ženklinimui yra tai, kad turi būti išlietas užrašas „NEST“, kurio aukštis 20 mm, ir kuris turi būti išlietas ant ardelės šono 10 mm atstumu nuo apatinės briaunos, tačiau nėra tikslios užrašo vietos – nurodytas tik atstumas nuo apačios, t. y. neaiškus atstumas nuo šonų ir viršaus.

43. Byloje pateiktame Kauno technologijos universiteto mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto energetikos katedros docento 2024 m. spalio 23 d. rašte nurodoma, jog biokuro katilų ardelių ženklinimas yra reikalingas, kad išvengti klaidų, t. y. kad į katilo pakurą būtų sudėtos katilo gamintojo numatytos konstrukcijos, dydžio ir cheminės sudėties ardelės. Ardelės gali skirtis, priklausomai nuo katilo galios, kuro rūšies ir kitų faktorių, todėl kiekvienas katilų gamintojas yra numatęs, kokio modelio ardelės turi būti naudojamos konkrečioje katilo pakuroje. Kad išvengti klaidų įdedant netinkamas ardeles, jos yra ženklinamos ir tai yra įprastinė praktika, kurios laikosi gamintojai. Nagrinėjamu atveju, ardelės paženklintos nurodant: pakuros gamintojo ženklą „NEST“ (t. y. ardelės skirtos „NEST“ įmonės pagamintoms biokuro katilų pakuroms); ardelių konstrukcinį modelį A-2, kas nurodo konkretų ardelių modelį su atitinkamais geometriniais išmatavimais; metalo markę (duomenys neskelbtini), kuri nusako ardelės metalo lydinio sudėtį. Teigiama, kad visi šie žymėjimai atitinka įprastinę gamintojų praktiką ir niekaip neįtakoja ardelių naudojimo savybių. Netgi priešingai – užtikrina, kad į pakurą nebus įmontuojamos netinkamos ardelės, t. y. apsaugo nuo klaidų. Tuo tarpu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl kitokios praktikos egzistavimo.

44. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iki ieškovei pareiškiant ieškinį būtų reiškusi pretenzijas dėl ardelių ženklinimo. Kaip minėta, atsakovė priėmė ieškovės pristatytą pirmą ardelių partiją (200 vnt.). ir už jas išrašytą sąskaitą apmokėjo. Kad dėl ant šių ardelių esančio ženklinimo „NEST A2 (duomenys neskelbtini)“, atsakovė būtų patyrusi nepatogumų ar papildomų sąnaudų, kad negalėjo prekių naudoti pagal paskirtį ir pan., įrodymų neteikė. Atsakovė niekaip nepagrindė, kaip papildomos nuorodos į brėžinio numerį ir metalo cheminę sudėtį trukdo prekių naudojimui./. Atsakovė neprašė ieškovės pakeisti tinkamomis nei ardelių suženklintų užrašu „NEST A2 (duomenys neskelbtini)“, nei, ardelių, kurios atsakovės teigimu, buvo suženklintos vien tik užrašu ,,A2 (duomenys neskelbtini)“, neprašė pašalinti ženklinimo trūkumų.

45. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad šalys sudarydamos Sutartį nesusitarė, kad ant ardelių privalėjo būti išlietas tiktai užrašas ,,NEST“, t. y. kad neturėjo būti išlieti užrašai apie brėžinį ir cheminę sudėtį, kas atitinka įprastą praktiką gaminant tokias prekes. Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju ardelės buvo paženklintos papildomais (kitais) ženklinimais, kurie sutartyje nebuvo aptarti, atsakovei neturėjo reikšmės, tuo labiau, negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, kas suteiktų atsakovei teisę atsisakyti sutarties.

46. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovės argumentai apie tai, jog dalis iš jai pristatytų 200 vnt. ardelių neturi apskritai ženklinimo „NEST“ nepagrįsti. Atsiliepimo į ieškinį priede yra pateikta tik viena fotofiksacija su viena atskirai ant grindų padėta ardele, kuri šalia paženklinimo ,,A2 (duomenys neskelbtini)“ neturi ženklinimo „NEST“. Tačiau atsakovės atsiliepimo į ieškinį priede pateiktoje fotofiksacijoje, kurioje matoma ant paletės sudėta ardelių krūva, matyti, jog kiek tai matoma, ant jų visų yra ženklinimas „NEST A2 (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė paaiškino, kad visos ardelės pagal Sutartį buvo gaminamos pagal iš anksto pagamintą liejimo formą ir tai suponuoja, kad jų išliejimas be užrašo „NEST“ objektyviai neįmanomas. Ieškovės su dubliku pateiktose liejimo formos fotofiksacijoje ir atsakovės atsisakytų priimti ardelių fotofiksacijose, matyti, jog liejimo formoje ir kiek tai matom ant visų ardelių yra ženklinimas „NEST A2 (duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nenurodo kokia tiksliai ieškovės jai pristatytų ardelių dalis sudaro be ženklinimo „NEST“. Atsakovė susirašinėjimuose su ieškove nurodė, kad ji turi ne vieną ardelių tiekėją. Taigi, akivaizdu, kad atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovės pozicija, jog atsakovės pateiktoje nuotraukoje matoma vienintelė ardelė be ženklinimo „NEST“ yra ne ieškovės, yra labiau pagrįsta, nei atsakovės pozicija, kad dalis ieškovės jai pristatytų ardelių buvo be ženklinimo „NEST“.

47. Kita vertus, net jei ir ieškovė būtų pristačiusi dalį ardelių be ženklinimo „NEST“, atsakovė pirmiausia turėtų rinktis savo, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdą, kuris būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, t. y. ne nutraukti sutartį dėl visų likusių 800 vnt. ardelių, o rinktis kitus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytus savo teisių gynimo būdus, pavyzdžiui, reikalauti, kad prekės būtų pakeistos tinkamos kokybės prekėmis, būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų prekių trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

48. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

49. Atsakovui neginčijant ir nenurodant argumentų dėl kitų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis išspręsti kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl baudos, palūkanų, kitų nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pritardamas šių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių motyvams ir argumentams, jų nekartoja ir dėl jų nepasisako.

50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

53. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas ieškovė naudai.

54. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 470,15 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovės ieškovei. Atitinkamai atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prosteka“ priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ 1 470,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.