- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-132-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03208-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno mediena“
- Atsakovas
- individualios įmonės T
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno mediena“ ir atsakovės individualios įmonės T. K. įmonės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo ir atsakovės individualios įmonės T. K. įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5-717/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno mediena“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei T. K. įmonei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno mediena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės individualios įmonės (toliau – IĮ) T. K. įmonės sumokėtą 3 000 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė projektavimo sutartį Nr. 563, kuria atsakovė įsipareigojo parengti poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir poilsio namelių statybos projektą. Šis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Sutarties 1.1 punkte atsakovė įsipareigojo parengti šiuos darbus: techninio darbo projekto sudėtis, architektūrinė-statybinė, sklypo plano dalys, statinio konstrukcijos, vandentiekio-nuotekų vidaus ir lauko tinklai, elektros vidaus ir lauko tinklai. Sutarties 4.1 punktu atsakovė įsipareigojo – „vykdytojas pradeda projektavimo darbus po sutarties įsigaliojimo ir perduoda užsakovui statybos projektą su statybos leidimu per du mėnesius nuo žemės paskirties pakeitimo gavimo. Statybos projektas parengtas statybos leidimui gauti pateikiamas iki 2018 m. rugsėjo 20 d.“. Įsakymas dėl visuomenės paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo buvo išduotas 2018 m. rugpjūčio 22 d., taigi projektas turėjo būti parengtas iki 2018 m. rugsėjo 20 d., o statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas ir pateiktas ieškovei iki 2018 m. spalio 22 d., tačiau iki sutartos datos atsakovė neparengė statybos projekto ir negavo statybą leidžiančio dokumento. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus ieškovė atsakovei sumokėjo sutartyje nurodytą 1 000 Eur avansą (Sutarties 5.2 punktas), o vėliau ir 2 000 Eur sumą, kuri, atsakovės teigimu, buvo reikalinga išlaidoms, susijusioms su būsimo statybų projekto parengimu, padengti. Iš viso ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 3 000 Eur sumą, kuri yra grąžintina ieškovei, nes atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė ne kartą skambino atsakovei ir klausė, kada bus baigti darbai, kodėl vėluojama atlikti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė į užduotus klausimus neatsakinėdavo arba ignoravo ieškovę. Atsakovė taip pat nepateikė jokio atsakymo į ieškovės jai 2019 m. vasario 7 d. siųstą pretenziją. Atsakovė išdavė ieškovei 2019 m. vasario 21 d. sutikimą, kuriuo T. K. sutiko perleisti autorines projekto teises objekto, poilsio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, poilsio namelių statybos projektą. Savo sutikimu atsakovė patvirtino, jog sutartiniai įsipareigojimai yra neįvykdyti ir kad būtent atsakovė neketina baigti savo sutartinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė IĮ T. K. įmonė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 7 d. sudarė projektavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parengti poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir poilsio namelių statybos projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, o ieškovė įsipareigojo sutarties 5 punkte nustatytais terminais sumokėti atsakovei 6 000 Eur atlygį. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad atsakovė pradeda projektavimo darbus po sutarties įsigaliojimo (pagal sutarties 6.1 punktą – pasirašius sutartį ir sumokėjus 1 000 Eur avansą; avansas sumokėtas 2018 m. rugpjūčio 16 d., suma 2 000 Eur) ir perduoda ieškovei projektą su statybos leidimu per du mėnesius nuo dokumentų apie žemės paskirties pakeitimą gavimo. Sutarties sudarymo metu šalys sutarties 4.1 punkte įvertino, kad atsakovės parengtas projektas statybos leidimui gauti bus pateiktas iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Ieškovė, remdamasi sutarties 4.1 punkto nuostatomis ir ta aplinkybe, kad visuomeninės paskirties žemės sklypo paskirtis pakeista į rekreacinės teritorijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu, ieškinyje nurodo, jog projektas turėjo būti parengtas ir pateiktas statybos leidimui gauti iki 2018 m. rugsėjo 20 d., o statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas ir pateiktas ieškovei iki 2018 m. spalio 22 d., tačiau sutarties 4.1 punkte nurodytas dviejų mėnesių terminas statybos leidimui gauti turėtų būti skaičiuojamas ne nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo, kuriuo pakeista žemės sklypo paskirtis, priėmimo, o nuo dokumentų apie žemės paskirties pakeitimą pateikimo atsakovei. Apie žemės paskirties pakeitimą atsakovei buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 4 d. nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio 10.1 punkto matyti, kad duomenys apie (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl sutarties 4.1 punkto terminas statybos leidimui gauti, jei nebūtų žemiau nurodytų aplinkybių, turėjo sueiti 2018 m. lapkričio 4 d. Atsakovė projektą parengė laiku (iki 2018 m. rugsėjo 20 d.), tačiau iki 2018 m. lapkričio 4 d. statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti gautas, nes ieškovės pageidaujami atlikti projektavimo darbai ir jų pagrindu atsakovės planuojami vykdyti statinių statybos darbai pateko į STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priede nurodytą visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašą, apie kurių statybos projektinius pasiūlymus buvo privaloma informuoti visuomenę ir užtikrinti visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus, t. y. statybą leidžiantis dokumentas sutartyje numatytu terminu negalėjo būti gautas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės. Sutarties 2.2A punktą šalys kaip tik numatė nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, kurios gali užtęsti sutarties vykdymą, atsiradimo galimybę, šalys susitarė paaiškėjus nuo atsakovės nepriklausančioms aplinkybėms pratęsti sutarties įvykdymo terminą tokiam papildomam terminui, kurį užtruks nuo atsakovės nepriklausančios aplinkybės. Tuo tarpu 2018 m. spalio 3 d. ieškovės įgaliojimas atsakovės architektui, kuriuo jis įgaliojamas pateikti prašymus viešinimo procedūroms, įrodo, kad ieškovei apie šią procedūrą, dėl kurios užsitęs sutarties vykdymas, įgaliojimo išdavimo metu buvo žinoma ir ji šiai procedūrai pritarė. STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4.1 punkte įtvirtina būtent statytojo pareigą pateikti projektuotojui nustatyta tvarka gautą pritarimą projektiniams pasiūlymams. Sutartyje nebuvo numatyta atsakovės pareiga parengti visuomenei teiktinus projektinius pasiūlymus ir nustatyta tvarka gauti pritarimą projektiniams pasiūlymams bei nenumatytas atsakovės atlygis už šiuos darbus. Remdamasis atskiru ieškovės užsakymu, kurį patvirtina ieškovės išduotas 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimas atsakovės architektui, atsakovė ėmėsi vykdyti šiuos darbus. Atsakovė nedelsiant parengė visuomenei teiktinus projektinius pasiūlymus ir jau 2018 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiajai architektei. Kaip matyti iš „Infostatyba“ duomenų, 2018 m. lapkričio 13 d. prašymas informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus įvestas į sistemą ir 2018 m. lapkričio 19 d. priimtas, o 2018 m. gruodžio 7 d. įvyko svarstymo su visuomene susirinkimas. Įvykus svarstymo su visuomene susirinkimui, 2018 m. gruodžio 11 d. į sistemą įvestas prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams, kuriems pritarta 2018 m. gruodžio 17 d. Taigi laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimo atsakovės architektui išdavimo iki 2018 m. gruodžio 17 d. pritarimo projektiniams pasiūlymams gavimo truko statybos projektinių pasiūlymų rengimo, visuomenės informavimo, viešo svarstymo ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros, kurių vykdymas nebuvo aptartas tarp šalių sudaryta 2018 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sutartimi, ir kurias ieškovė pavedė atsakovei vykdyti atskirai nuo projektavimo sutartimi pavestų vykdyti darbų. Projektavimo sutartimi aptartų šalių tarpusavio įsipareigojimų kontekste būtinybė atlikti šias procedūras vertintina kaip nuo atsakovės (projektuotojo) nepriklausančios aplinkybės, kurių paaiškėjimas, sutinkamai su sutarties 2.2A, 4.1 punktų nuostatomis, pratęsė sutarties įvykdymo terminą dviem mėnesiams nuo STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4.1 punkte nurodyto pritarimo projektiniams pasiūlymams gavimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d., todėl statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas ir pateiktas ieškovei iki 2019 m. vasario 17 d. Gavus nurodytą pritarimą projektiniams pasiūlymams, tarp šalių buvo pasirašytas 2018 m. gruodžio 19 d. projekto priėmimo–perdavimo aktas ir projektas buvo teikiamas statybą leidžiančio dokumento gavimui. Prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti 2018 m. gruodžio 20 d., 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. ir iš karto atmetami, nevertinant projektinių sprendinių, išimtinai dėl techninio pobūdžio klaidų. Šių klaidų taisymas bendrai užtruko kiek daugiau nei 10 dienų, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d., į kurį pateko eilė šventinių nedarbo dienų, tačiau tai iš esmės niekaip neįtakojo galutinio atsakovės įsipareigojimų įvykdymo termino – iki 2019 m. vasario 17 d. Ištaisius nurodytas neesmines techninio pobūdžio klaidas, atsakovė 2019 m. sausio 2 d. pakartotinai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Prašymas tą pačią dieną buvo priimtas, o 2019 m. sausio 21 d. patikrinus projektą nepatenkintas, nes objektui buvo atliktas patikrinimas ir surašytas savavališkos statybos aktas. Pakartotiniam prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimui ieškovei nurodyta parengti statinio projekto ekspertizę ir sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Tikrinant projektą taip pat buvo gautas Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos nepritarimas, reikalaujant pritaikyti projektą žmonių su negalia reikmėms, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nepritarimas, reikalaujant pateikti duomenis įvertinti apgyvendinimo paslaugų, pirties įrengimo ir priežiūros bei baseinų atitiktį higienos normoms, taip pat pateikti geriamojo vandens laboratorinius tyrimus, kadangi šie trūkumai nebuvo esminiai, jie buvo ištaisyti jau kitą dieną ir projektas galėjo būti iš naujo teikiamas statybą leidžiančio dokumento gavimui, tačiau nebuvo teikiamas, nes statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti gautas dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių – ieškovei be statybos leidimo pradėjus vykdyti savavališkos statybos darbus. Paaiškėjus šiam faktui, ieškovė norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo pateikti statinio projekto ekspertizę, dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą už savavališką statybą, o taip pat geriamojo vandens laboratorinius tyrimus, tačiau to nėra padariusi. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė 2019 m. vasario 21 d. išdavė sutikimą perleisti projektuotojo teises ieškovei, kas, ieškovės vertinimu, rodo, kad tarp šalių pasibaigė sutartiniai santykiai. Nurodytu dokumentu atsakovė išreiškė sutikimą perleisti autorines teises į projektą, nes ryšium su nustatyta savavališka statyba ieškovė išreiškė pageidavimą, kad kitas projektuotojas atliktų atsakovės parengto projekto korekcijas, susijusias su savavališkos statybos įteisinimu, tačiau šio sutikimo išdavimas neturi nieko bendro su sutartinių santykių pabaiga. 2018 m. spalio 11 d. ieškovės atsakovei atliktas 1 000 Eur mokėjimas yra už kitus darbus, susijusius su projektinių pasiūlymų viešam svarstymui rengimu, kitų visuomenės informavimo ir viešo svarstymo procedūroms reikalingų dokumentų rengimu ir pritarimo projektiniams pasiūlymams gavimu. Ši suma buvo mokama būtent už šiuos darbus, ieškovei jų atlikimo tikslu išdavus atsakovės architektui 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimą, todėl ieškovės teiginys, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sutartį atsakovei iš viso sumokėta 3 000 Eur, yra nepagrįstas. Pagal šią sutartį atsakovei sumokėta 2 000 Eur ir pagal sutarties 5.3 punktą po 2018 m. gruodžio 19 d. projekto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo turėjo būti papildomai sumokėta 3 500 Eur, kurių ieškovė atsakovei iki šiol nesumokėjo, tačiau privalo sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė projektavimo darbų sutarties terminą, nes projektą su trūkumais priėmimo–perdavimo aktu ieškovei perdavė tik 2018 m. gruodžio 19 d., kai tuo tarpu jį turėjo pateikti 2018 m. spalio 22 d.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė sutartį įvykdė dalinai ir vėluodama.
7. Teismas priėmė ieškovės argumentus, kad atsakovės vadovas T. K. sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, o šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta E. S..
8. Teismas šiuos atsakovės motyvus, kad ieškovės parengtas projektas yra identiškas atsakovės parengtam projektui, vertino kritiškai ir nepriėmė jų kaip objektyvių ir pagrįstų, nes tiek ieškovės parengtas projektas, tiek atsakovės rengtas projektas negali iš esmės skirtis, nes jų rengimui buvo vadovaujamasi tomis pačiomis užduotimis, projektai buvo rengiami dėl to paties objekto, vadovaujantis esamomis koordinatėmis ir pradiniais statinių išmatavimais, tačiau teismas, vertindamas ieškovės atliktą darbą rengiant projektą, atsižvelgė į šio darbo apimtį, ką įrodo jo pateiktas projektas ir perdavimo–priėmimo akte nuoroda, kad (atsakovės) projektas įvykdytas.
9. Teismas atmetė atsakovės motyvus, kad ji savalaikiai užbaigti projekto negalėjo dėl to, jog papildomai atsirado poreikis šį projektą apsvarstyti visuomenei, o po to statybai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, ieškovei paskirta bauda, o kol nebuvo sumokėta bauda, nebuvo leidžiama pabaigti projekto bei ištaisyti jo trūkumus, pateikti projektą svarstymui ir tvirtinimui, nes atsakovė, būdama profesionale projektų rengimo darbuose, turėjo numatyti visus projekto rengimo reikalavimus, tame tarpe ir projekto pateikimą visuomenės svarstymui.
10. Teismas, nustatęs kad projektavimo sutartį parengė pati atsakovė, laikė, kad sutartyje jai niekas negalėjo sutrukdyti įtraukti ilgesnio projekto rengimo termino, atsižvelgiant į tai, kad projektas bus teikiamas visuomenės svarstymui, o vėliau, atsiradus poreikiui projektą pateikti visuomenės svarstymui, ji nesikreipė į ieškovę su prašymu pratęsti sutarties įvykdymo terminą, todėl teismas laikė, kad atsakovė pati kalta, pažeidus sutarties įvykdymo terminą.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė ieškovei pretenzijų dėl jai ieškovės nepateikto rangos projekto visuomenės apsvarstymo rezultatų ir pati ėmėsi šių darbų, t. y. pateikė atitinkamas paraiškas, atliko kitus veiksmus, todėl laikė, kad ji prisiėmė projekto visuomeninio apsvarstymo darbus, ir iš to padarė išvadą, jog dėl to, kad nesavalaikiai buvo įvykdyta projekto rangos sutartis, yra kalta atsakovė.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė iš esmės parengė užsakytą projektą su neesminiais trūkumais, taip pat perdavė ieškovei jo suderinimo dokumentaciją su kitomis institucijomis (elektra, vanduo ir kt.), todėl laikė, kad ji atliko pusę projektavimo sutartimi numatytų darbų, už ką ji iš ieškovės turėtų gauti pusę sutarto atlyginimo, t. y. 3 000 Eur, o kadangi atsakovė šią sumą iš ieškovės gavo, todėl jos neturėtų grąžinti ieškovei.
13. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. priėmė papildomą sprendimą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.
14. Teismas vertino, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti adekvačios bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka įstatymo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl sprendė jų nemažinti ir pilna apimtimi priteisti iš ieškovės, bei pažymėjo, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti byloje buvo beveik dvigubai didesnės nei atsakovės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė IĮ T. K. įmonė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą iš dalies pakeisti: 1) pakeičiant teismo sprendimo motyvą, jog „šalys pripažino, kad ieškovė atsakovei už projekto parengimą iš viso sumokėjo 3 000 Eur“, vietoj to konstatuojant, kad ieškovė atsakovei už projekto rengimą sumokėjo 2 000 Eur, o likę 1 000 Eur atsakovei buvo sumokėti už projekto viešinimo procedūras, kurių neapima 2018 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sutartis; 2) pašalinant iš teismo sprendimo motyvą, kad „atsakovės vadovas T. K. sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu“; 3) pakeičiant teismo sprendimo motyvą, jog „laikytina, kad ji (atsakovė) atliko pusę projektavimo sutartimi numatytų darbų, už ką ji iš ieškovės turėtų gauti pusę sutarto atlyginimo, t. y. 3 000 Eur. Atsakovė šią sumą iš ieškovės gavo“, vietoj to konstatuojant, kad atsakovė atliko 80 proc. projektavimo darbų už 4 400 Eur sumą, numatytų 2018 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sutartyje, už kuriuos ieškovė atsakovei sumokėjo 2 000 Eur; ir priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
15.1. Atsakovei jau pradinėje proceso stadijoje nesutikus su ieškovės pozicija, kad visa 3 000 Eur suma atsakovei buvo sumokėta už projekto parengimą, teismo motyvai, jog šalys pripažino, kad ieškovė atsakovei už projekto parengimą iš viso sumokėjo 3 000 Eur, yra nepagrįsti.
15.2. Atsakovės vadovo piktnaudžiavimas ar nepiktnaudžiavimas alkoholiu neturi nieko bendra su sutarties įvykdymo termino pažeidimu (nors teismo sprendime kalbama apie negalėjimą pabaigti vykdyti sutartį). Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės vadovas sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu ar kad apskritai jis piktnaudžiavo alkoholiu ir tai sukėlė jam sveikatos problemas.
15.3. Teismas, nustatydamas faktus, kad atsakovės vadovas vartojo alkoholį, nepagrįstai rėmėsi liudytojos E. S. parodymais, nes ši liudytoja yra ne tik ieškovės darbuotoja, bet ir jos akcininkė, todėl gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi.
15.4. Kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad atsakovė atliko pusę projektavimo sutartimi numatytų darbų už 3 000 Eur, sprendime nenurodoma. Teismas tokio atsakovės atliktų darbų skaičiavimo niekuo nepagrindė, nors prieš tai teisingai pastebėjo, kad atsakovė iš esmės parengė užsakytą projektą su neesminiais trūkumais. Tuo tarpu akivaizdu, kad neesminiams trūkumams negalėtų prilygti 50 proc. darbų. Iš to seka išvada, kad teismo motyvai prieštarauja tarpusavyje.
15.5. Teismo motyvai dėl pusės atliktų darbų, kaip turintys prejudicinę galią, užkerta atsakovei galimybę pareikalauti iš ieškovės atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus po šios bylos išnagrinėjimo pareiškiant savarankišką ieškinį (nes teise reikšti priešieškinį šioje byloje atsakovė nepasinaudojo).
16. Ieškovė UAB „Kauno mediena“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. spalio 11 d. sumokėjo 3 000 Eur avansą. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų susitarimas dėl papildomų viešinimo darbų ir atskiro apmokėjimo už juos. Tą patvirtino ir pats atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei faktinė aplinkybė apie būtinumą vykdant sutartį atlikti viešinimo procedūrą buvo žinoma, todėl tai buvo sudėtinė sutartyje numatytų darbų dalis.
16.2. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovės pateiktam statybos projektui tris kartus nustatyti įvairūs trūkumai. 2019 m. sausio 2 d. vėlgi fiksuota daugybė trūkumų, kurie neleido išduoti statybos leidimo. Atsakovė neapsiėmė tvarkyti trūkumų ir sutiko perleisti autorines projekto teises, kad darbą galėtų atlikti kitas specialistas, nors ieškovė pretenzija reikalavo ir suteikė galimybę trūkumus ištaisyti. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes sutartis nustatytu terminu neįvykdyta dėl atsakovės ir architekto T. K. nerūpestingumo ir neprofesionalumo.
16.3. Atsakovė neįvykdė sutarties, todėl ieškovei negali kilti pareiga mokėti už nepasiektą rezultatą. Atsakovės teiginiai, kad jai turi būti mokama 80 proc. kainos, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kauno mediena“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą ir pirmosios instancijos teisme patirtų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą mažinti iki 679 Eur , o jeigu būtų tenkintas apeliantės apeliacinis skundas dėl 2020 m. spalio 7 d. sprendimo, tai atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti; priteisti ieškovei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal byloje pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės patirtų procesinių išlaidų dydį, jų nesumažino iki protingo dydžio (ieškinio tenkinimo atveju). Pirmosios instancijos teisme patirtų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti mažinamas iki 679 Eur (373 + 200 + 106).
18. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kauno mediena“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183, 185 straipsnius bei netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių projektavimo rangą, todėl darė visiškai neteisingas išvadas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
18.2. Rangos (projektavimo) sutartimi yra susitariama dėl prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą, o jo nepasiekus nėra pagrindo mokėti. Nagrinėjamu atveju atsakovė perdavė ieškovei tam tikrą statybos projektą, tačiau jis neatitinka sutarties, t. y. tokio projekto pagrindu neįmanoma buvo gauti statybos leidimo, todėl sutartyje įtvirtintas rezultatas nebuvo pasiektas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą visiškai nesivadovavo kasacinio teismo aiškinimu, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.704 straipsnio 1 punktą rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės.
18.3. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog priima ieškovės argumentus, kad atsakovės vadovas T. K. sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, tačiau šios faktinės aplinkybės neįvertino kaip vienos iš priežasčių, lėmusių, kad sutartis nebuvo įvykdyta.
18.4. Teismas nevertino ir to, kad ieškinio 5 puslapyje buvo pateiktos bylos, kuriose analogiškais atvejais taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neparengė projekto bei negavo leidimų.
18.5. Teismas neįvertino projektuotojo V. R. paaiškinimų, kurie patvirtina, jog atsakovės parengtas projektas nebuvo kokybiškas, todėl teko rengti savarankišką projektą.
18.6. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad atsakovė turi teisę pasilikti pusę kainos už statybos projektą, kuris nebuvo tinkamas statybos leidimui gauti.
18.7. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pasisakė, kad ieškovė galėjo reikalauti netesybų (delspinigių), tačiau tai nepagrįsta.
18.8. Šiuo atveju ieškovė pasirinko ginti savo pažeistas teises reikalaudama taikyti ne civilinę atsakomybę, o grąžinti atsakovei sumokėtą avansą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą (CK 6.665 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (3K-3-540/2013, 3K-3-160-687/2016) ir neteisingai kvalifikavo pareikšto ieškinio reikalavimus bei dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
19. Atsakovė IĮ T. K. įmonė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą (jo rezoliucinę dalį) bei 2020 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
19.1. Ieškovė apeliacinio skundo 16 punkte nurodo, kad iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sutarties sudarymo atsakovė pagal ieškovės užsakymą neabejotinai žinojo, kad reikės atlikti viešinimo procedūrą, tačiau nutyli, kad atsakovė pagal ankstesnę sutartį būtų buvusi įpareigota atlikti projektinių pasiūlymų viešinimą, todėl nesuprantami ieškovės argumentai, kodėl atsakovė, sudarydama 2018 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sutartį, turėjo prisiimti pareigą atlikti projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą, jei šalys sudarydamos šią sutartį dėl to nesusitarė, sutarties objektu buvo projekto rengimas.
19.2. Atsakovė pripažįsta, kad projektavimo sutarties 2.1 punkte per klaidą tarp dokumentų, kuriuos projektuotojui turi pateikti ieškovė, neįrašė savivaldybės administracijos pritarimo projektiniams pasiūlymams, nes rengiant projektavimo sutartį neįvertino, kad pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 5.6.14 punkto reikalavimus pritarimas turės būti teikiamas kartu su techniniu projektu prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tai nereiškia, kad sutartyje neįrašius dokumento, kurį pagal teisės aktų reikalavimus privalo gauti ir pateikti projektuotojui statytojas, jį iš atitinkamos institucijos teks gauti pačiam projektuotojui.
19.3. Teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad atsakovė atliko dalį projektavimo darbų (atsakovė nesutikdama su teismo motyvais, kad ši dalis sudarė 50 proc., ir teigdama, kad atliko 80 proc. darbų, padavė apeliacinį skundą), todėl neprivalo grąžinti už tai ieškovės sumokėtų pinigų sumų (atsakovė nesutikdama su teismo motyvais, kad už projekto rengimą jai buvo sumokėta 3 000 Eur ir teigdama, kad už tai buvo sumokėta 2 000 Eur, padavė apeliacinį skundą).
19.4. Siekiant įvertinti, ar atsakovės parengto ir 2018 m. gruodžio 19 d. perdavimo–priėmimo aktu ieškovei perduoto projekto trūkumai buvo esminiai, ar dėl jų buvo reikalinga perdaryti projektą, ar trūkumai buvo neesminiai, kurie galėjo būti pataisyti, reikalinga įvertinti byloje esančius įrodymus, patvirtinančius projekto trūkumus.
19.5. Aplinkybė, kad objekte atlikus patikrinimą surašytas savavališkos statybos aktas, pareikalauta parengti statinio projekto ekspertizę ir sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, nepagrįstai priskiriama prie projekto trūkumų.
19.6. Ekspertizė ieškovės užsakymu buvo atlikta 2019 m. sausio 31 d., tačiau įmoka už savavališkos statybos įteisinimą sumokėta tik 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. balandžio 12 d., todėl iki to laiko nebuvo galima kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento. Taigi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. statybos leidimo nebuvo galima gauti dėl pačios ieškovės kaltės, todėl ieškovė nepagrįstai teikė atsakovei 2019 m. vasario 7 d. pretenziją, kuria reikalavo ne tik pašalinti tokius projekto trūkumus, kaip patalpų nepritaikymas žmonių su negalia reikmėms ir duomenų įvertinti atitiktį higienos normoms trūkumas, bet ir atlyginti ieškovei nuostolius dėl ieškovės vykdytos savavališkos statybos, kurią ieškovė, kaip minėta, apeliacinio skundo 9 punkte priskiria projekto trūkumams, atsiradusiems dėl atsakovės kaltės.
19.7. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė negalėjo pabaigti vykdyti sutarties dėl jos architekto piktnaudžiavimo alkoholiu, juo labiau, kad be liudytojos E. S., suinteresuotos bylos baigtimi, subjektyvių teiginių ir samprotavimų apie aplinkybes, kurių ji pati nematė ir nenustatinėjo, jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis būtų piktnaudžiavęs alkoholiu.
19.8. Ieškovė turėjo galimybę pateikti naujam architektui V. R. atsakovės parengtą projektą ir pavesti naujam architektui pašalinti atsakovės parengto projekto trūkumus, o ne rengti naują projektą. Tačiau tai, kad ieškovė nusprendė nebenaudoti atsakovės parengto projekto, o rengti naują projektą, jei taip iš tiesų buvo, nesudaro pagrindo ieškovei neatsiskaityti už atsakovės atliktus darbus.
19.9. Atliktos statybos skirtumų su atsakovės parengto projekto brėžiniais nenustatyta. Tai tik patvirtina, kad ieškovė savavališkai statė poilsio pastatus pagal atsakovės projekte nurodytus sprendinius, todėl ieškovės argumentai, kad ieškovei iš atsakovės dalinai parengto projekto su trūkumais nebuvo jokios naudos, yra akivaizdžiai nepagrįsti.
19.10. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika, kuria suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės bylose, kurių aplinkybės nesutampa arba ne visiška sutampa su šios bylos aplinkybėmis, tačiau nurodyta ir šiam ginčui spręsti aktuali teismų praktika.
19.11. Atsakovė įrodė, kad ieškovė iš atsakovės parengto projekto turėjo naudą, todėl ieškovė neįgijo teisės CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu reikalauti sumažinant projektavimo darbų kainą iki nulio, o turėjo su atsakove atsiskaityti už tą projektavimo darbų dalį, kuri atlikta be trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Kauno mediena“ (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovei IĮ T. K. įmonei (toliau – atsakovė) dėl sumokėtų 3 000 Eur grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
23. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 7 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. 563 (toliau –Sutartis). Sutarties objektas – poilsio namelio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir poilsio namelių statybos projektas. Sutarties 4.1 punktas nustatė, kad vykdytojas (t. y. atsakovė) pradeda projektavimo darbus po sutarties įsigaliojimo ir perduoda užsakovui (t. y. ieškovei) statybos projektą su statybos leidimu per du mėnesius po žemės paskirties pakeitimo gavimo, statybos projektas parengtas statybos leidimui gauti pateikiamas iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Byloje taip pat nustatyta, kad Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento – 2018 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D-358 žemės paskirtis iš visuomeninės paskirties buvo pakeista į rekreacinę paskirtį. Todėl projekto parengimo su leidimu statybai pabaigos data turėjo būti 2018 m. spalio 22 d. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atsakovei sumokėtų 3 000 Eur grąžinimo.
25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad atsakovė laikytina kalta pažeidus Sutarties įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš esmės parengė užsakytą projektą su neesminiais trūkumais, taip pat perdavė ieškovei jo suderinimo dokumentaciją su kitomis institucijomis (elektra, vanduo ir kt.), teismas sprendė, kad ji atliko pusę projektavimo sutartimi numatytų darbų, už ką iš ieškovės turėtų gauti pusę sutarto atlyginimo, t. y. 3 000 Eur. Atsakovė šią sumą iš ieškovės gavo, todėl jos neturėtų grąžinti ieškovei.
26. Ieškovės teigimu, atsakovė projektavimo darbus atliko netinkamai, todėl ir dėl šios priežasties ji neturi teisės pasilikti pusę kainos už statybos projektą, kuris nebuvo tinkamas statybos leidimui gauti. Mano, kad kitaip sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus. Teisėjų kolegija ir su šiais ir juos detalizuojančiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti.
27. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Pagal CK 6.704 straipsnio 1, 3 punktus užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma.
28. Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016, 28-29 punktai).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
30. Dėl apmokėjimo šalys susitarė Sutarties 5 punkte. Pagal Sutarties 5.1 punktą statybos projekto kaina nustatyta viso 6 000 Eur; avansas nuo sutartos sumos 1 000 Eur (Sutarties 5.2 punktas); atidavus statybos projektą parengtą statybos leidimui gauti – 4 500 Eur (Sutarties 5.3 punktas); galutinis atsikaitymas gavus statybos leidimą, likutis – 500 Eur.
31. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 79 ieškovė pervedė atsakovei 2 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, kad tai mokėjimas pagal projektavimo sutartį Nr. 563. 2018 m. spalio 11 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 134 ieškovė pervedė atsakovei 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, kad tai avansinis mokėjimas.
32. Pažymėtina, kad šalys pripažįsta aplinkybę, jog dar iki Sutarties sudarymo atsakovė rengė ieškovei statybų objektų vizualinius maketus ir projektinius pasiūlymus. Atsakovės savininko T. K. 2018 m. liepos 24 d. išrašyta sąskaita ieškovei 2 000 Eur sumai liudija, kad ji išrašyta atsiskaitymui pagal sutartį Nr. 559 – poilsio namelio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir poilsio namelių projektiniai pasiūlymai ir projektavimo konsultacijos. Ginčo dėl nurodytos sutarties vykdymo nėra, tačiau minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė, kaip profesionalė, pati rengdama Sutartį, žinojo arba turėjo pareigą žinoti, kokius darbus privalo atlikti, kad tinkamai ir laiku būtų įvykdyta Sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės teiginius, kad ji savalaikiai užbaigti projekto negalėjo dėl to, jog papildomai atsirado poreikis šį projektą svarstyti visuomenei, konstatavęs, kad atsakovė, būdama profesionale projektų rengimo darbuose, turėjo numatyti visus projekto rengimo reikalavimus, tame tarpe ir projekto pateikimą visuomenės svarstymui, o įvertinus tai, kad projektavimo sutartį parengė pati atsakovė, todėl sutartyje jai niekas negalėjo sutrukdyti įtraukti ilgesnio projekto rengimo termino, atsižvelgiant į tai, kad projektas bus teikiamas visuomenės svarstymui.
33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D-1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktas numato, projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą iki statinio projekto rengimo turi atlikti statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo). Susipažinus su tarp šalių pasirašytos Sutarties turiniu nustatyta, kad Sutartyje nėra numatyta, nei kad viešinimo procedūrą turi atlikti atsakovė, nei kad tarp ieškovės atsakovei perduodamų dokumentų yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimas projektiniams pasiūlymams (Sutarties 2.1 punktas, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4. 1 punktas).
34. Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė perduoda ieškovei statybos projektą su statybos leidimu per 2 mėnesius nuo žemės paskirties pakeitimo gavimo, statybos projektas parengtas statybos leidimui gauti pateikiamas iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Jau minėta, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D-358 žemės paskirtis iš visuomeninės paskirties buvo pakeista į rekreacinę paskirtį. Pagal Sutarties 2.2A punktą, atsakovė privalėjo įspėti raštu ieškovę dėl aplinkybių, kurios gali šio darbo vykdymą užtęsti dėl nepriklausančių nuo atsakovės priežasčių.
35. Nors ieškovė iš esmės teisi, teigdama, kad pagal Sutarties nuostatas atsakovė (vykdytoja) turėjo jai (užsakovei) perduoti statybos projektą su statybos leidimu iki 2018 m. spalio 22 d., tačiau faktinė situacija leidžia teigti, jog tuo metu ji negalėjo tikėtis, kad projektas bus parengtas ir statybą leidžiantis dokumentas bus gautas Sutartyje nustatytu terminu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įspėjo raštu ieškovę, kaip tai numato Sutarties 2.2A punktas, jog darbų vykdymas gali užsitęsti, tačiau išaiškėjus, kad projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros ieškovė nėra atlikusi, o Sutartyje tokios procedūros atlikimas nėra aptartas, šalys susitarė, jog tai atliks ieškovė atsakovės vardu. 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimu ieškovės direktorius S. Ž. įgaliojo architektą T. K. (t. y. atsakovės įmonės savininką) pateikti prašymus viešinimo procedūroms bei pateikti prašymą „Infostatyba“ statybos leidimui gauti; gauti reikalingus projektavimui dokumentus, statybą leidžiantį dokumentą bei pasirašyti su tuo susijusius dokumentus ir statybą leidžianti dokumentą atsiimti. Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra truko iki 2018 m. gruodžio 17 d., kai vyriausioji architektė J. J. pritarė projektiniams pasiūlymams. Ieškovė Sutarties nenutraukė dėl jos pažeidimo, o laukė, kol bus gautas pritarimas projektiniams pasiūlymams, kad atsakovė toliau galėtų vykdyti Sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies išlygą ir konstatuoti, jog Sutarties galiojimas buvo pratęstas šalių elgesiu.
36. 2018 m. gruodžio 19 d. šalys pasirašė projektinės dokumentacijos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2018-10, kuriame nustatė, kad darbas pagal sutartį Nr. 563, poilsio namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, poilsio namelių statybos projektas, įvykdytas.
37. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tokius prašymus pakartotinai ji teikė 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovės pateiktam statybos projektui tris kartus buvo nustatyti įvairūs trūkumai, kuriuos išanalizavus nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė iš esmės parengė užsakytą projektą su neesminiais trūkumais.
38. Tenka pažymėti, kad jeigu 2018 m. gruodžio 20 d. registruotas atsakovės prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą 2018 m. gruodžio 27 d. buvo atmestas ir tokio atmetimo vieną iš priežasčių nurodant, kad projekto pavadinime ir pačiame projekte nurodomas neteisingas adresas – (duomenys neskelbtini) , turi būti – (duomenys neskelbtini), tačiau architekto V. R. parengtame projekte esantis tas pats trūkumas – neteisingai nurodytas adresas, nebuvo kliūtimi išduoti statybos leidimą, o ir išduoto leidimo duomenyse apie statinio projektą taip pat nurodytas neteisingas adresas.
39. Jeigu pirmieji trys atsakovės teikti prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo atmesti iš esmės dėl techninių klaidų, nevertinant pačių projektinių sprendinių, sudarant galimybes klaidas ištaisyti, tai 2019 m. sausio 2 d. atsakovės pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą 2019 m. sausio 21 d. buvo netenkintas, nurodant, kad: objektui buvo atliktas patikrinimas ir surašytas savavališkos statybos aktas, prašoma parengti statinio projekto ekspertizę bei sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą; projektas neatitinka reikalavimams žmonių su negalia reikmėms; trūksta duomenų įvertinti atitiktį higienos normoms.
40. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2019 m. vasario 7 d. atsakovei adresuota pretenzija ieškovė pareikalavo neatlygintinai pašalinti trūkumus per 10 dienų terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą, atlyginti ieškovei jos atsiradusius nuostolius dėl atsakovės kaltės. 2019 m. vasario 21 d. atsakovė parašė sutikimą, kad sutinka perleisti autorines projekto teises objekto „Poilsio namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, poilsio namelių statybos projektas“. Pasirašęs šį susitikimą, T. K. suvokė, kad darbų ieškovei nebetęs (išklausytas 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Esant nurodytoms aplinkybėms susidarę santykiai kvalifikuojami kaip projektavimo santykių (Sutarties) nutraukimas tarpusavyje derančiais ir vienodą tikslą turinčiais šalių veiksmais.
41. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės direktorius S. Ž. 2018 m. rugpjūčio 21 d. parašė įgaliojimą statinio projekto vadovui ir architektui, kuriuo sutiko ir įgaliojo, kad architektas (projekto vadovas) V. R. parengtą projektą bei susijusius dokumentus teiktų statybos leidimui gauti į (duomenys neskelbtini) rajono (taip parašyta dokumente) savivaldybės administracijos statybos ir architektūros skyrių arba projektą teiktų per informacinę sistemą „Infostatyba“ adresu www.planuojustatyti.lt. Taip pat įgaliojo V. R. atstovauti gaunant su projektu susijusius dokumentus ir sutikimus. 2019 m. vasario 26 d. ieškovės direktorius „Poilsio namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, poilsio namelių statybos projektas“ projekto vadovu paskyrė V. R..
42. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad priima ieškovės argumentus, jog atsakovės vadovas T. K. Sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau šios aplinkybės neįvertino kaip vienos iš priežasčių, lėmusių, kad Sutartis nebuvo įvykdyta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. sausio 28 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad T. K. nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. sausio 28 d. buvo gydytas kardiologijos klinikoje, širdies aritmijų skyriuje, kur jam buvo taikytas intervencinis gydymas ir išrašant rekomenduojamas tolesnis reabilitacijos etapas Reabilitacija II kraujotakos sistemos ligų reabilitacijos paslaugas teikiančioje įstaigoje.
43. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad ieškovės užsakymu UAB „S.“ 2019 m. sausio 31 d. atliko savavališkų remonto darbų sąnaudų nustatymo ekspertizę; o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. kovo 14 d. sprendimu grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas ieškovei buvo įskaityta 3 709,16 Eur įmokos už savavališką statybų įteisinimą suma ir 2019 m. balandžio 12 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 362 ieškovė sumokėjo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2 400 Eur už savavališkos statybos įteisinimą. Pažymėtina, kad ieškovė, vykdydama poilsio namelio rekonstrukcijos ir naujų namelių statybos darbus negavus statybą leidžiančio dokumento, pati prisiėmė su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad iki 2019 m. balandžio 12 d. statybos leidimo nebuvo galima gauti dėl pačios ieškovės kaltės, o ne dėl projekto trūkumų.
44. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktą konsultacinę išvadą vertino kritiškai tik tuo aspektu, kiek ieškovės parengtas projektas yra identiškas atsakovės parengtam projektui. Tačiau teismas, vertindamas ieškovės atliktą darbą rengiant projektą, atsižvelgė į šio darbo apimtį, ką įrodo jo pateiktas projektas ir perdavimo–priėmimo akte nuoroda, kad (atsakovės) projektas įvykdytas. 2019 m. sausio 21 d. atmetant atsakovės teiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodyto kito trūkumo – kad yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento nepritarimas trūkstant duomenų įvertinti atitiktį Lietuvos higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos higienos normos HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.3.26 punkto (techninio projekto bendrojoje dalyje nėra pateikta informacija apie geriamojo vandens laboratorinių tyrimų atlikimą statybos užbaigimo procedūros etape), Lietuvos higienos normos HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams, atsakovės architekto T. K. ir architekto V. R. rengtų projektų, atsakovės pateiktos Statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio projekto architektūrinės dalies ekspertizės vadovo architekto L. T. 2020 m. vasario 5 d. parengtos Konsultacinės išvados (toliau – Konsultacinė išvada) sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad minėti atsakovės architekto rengto projekto trūkumai buvo pašalinti architektui V. R. padarius papildomus įrašus projekto C dalyje – Higiena, sveikata, aplinkos apsauga, tačiau visa tai nepaneigia teisėtumo pirmosios instancijos teismo išvados, kad ir šie trūkumai nėra esminiai.
45. Pasisakant dėl 2019 m. sausio 2 d. atsakovės teikto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą 2019 m. sausio 21 d. nurodyto jo netenkinimo trečiojo trūkumo, kad projektas neatitinka STR2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus atsakovės architekto T. K. ir architekto V. R. rengtuose projektuose esančių planų, brėžinių ir kitų grafiškai atvaizduotų sprendinių panašumus ir skirtumus, galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog atsakovės suprojektuotų statinių jų nepritaikius neįgaliesiems nurodytų trūkumų pašalinimui buvo atliktas dalinis vidaus patalpų perplanavimas. Tai reiškia, kad ir nagrinėjamu aspektu pareikšti trūkumai nėra esminiai ir gali būti ištaisomi (buvo ištaisyti).
46. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino projektuotojo V. R. paaiškinimų, kurie patvirtina, kad atsakovės parengtas projektas nebuvo kokybiškas, todėl teko rengti savarankišką projektą. Teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais.
47. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų minėtus jos teiginius, kad architektas V. R. parengė savarankišką projektą. Kita vertus asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai. Todėl liudytojo V. R. subjektyvūs, silpni pagal prigimtį ir suinteresuoto pagal bylos aplinkybes asmens parodymai, nėra pakankami faktui, kad jis iš naujo parengė savarankišką projektą, įrodyti (CPK 185 straipsnis). Atsakovės pateikta Konsultacinė išvada, kuria teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti kaip rašytiniu įrodymu, ir kuri buvo pateikta sulyginus atsakovės parengtą projektą (projekto vadovas T. K.) su projekto vadovo V. R. parengtu projektu, kurioje nurodyta, kad beveik visose abiejų projektų vietose naudojamas tas pats grafinis vaizdavimas, kai kur kartojasi tos pačios klaidelės, į kurias teisėjų kolegija jau atkreipė dėmesį 38 pastraipoje; UAB „S.“ 2019 m. sausio 31 d. atliktos savavališkų remonto darbų sąnaudų nustatymo ekspertizės aktas ir jo sudėtyje esantys brėžiniai, kurie patvirtina, kad vertinant atliktus statybos darbus buvo vadovaujamasi atsakovės parengto projekto brėžiniais, su kuriais atliktos statybos skirtumų nenustatyta; atsakovės projekto sudėtyje esanti techninio projekto vandentiekio ir buitinio nuotekų dalis, parengta atsakovės subrangovo UAB „H.“ yra ir V. R. projekto sudėtyje; atsakovės projekto sudėtyje esanti elektrotechnikos dalis, parengta atsakovės subrangovo G. V. yra ir V. R. projekto sudėtyje tik R. G. pavarde, elektrotechnikos dalies projekte Nr. 10/18-TDP-E kampinį štampą pakeitus tuo pagrindu, kad G. V. dėl vaiko auginimo atostogų R. G. buvo perleidusi autorines teises į jos rengtus elektrotechnikos dalies projektus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iš esmės parengė užsakytą projektą su neesminiais trūkumais, taip pat perdavė ieškovei jo suderinimo dokumentaciją su kitomis institucijomis (elektra, vanduo ir kt.), ir atsakovės parengtas projektas buvo naudojamas architektui V. R., kuris dar 2018 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimu buvo įgaliotas atstovauti ieškovę gaunat su projektu susijusius dokumentus ir sutikimus, atliekant projektavimo darbus (arba šalinant atsakovės projektavimo darbų trūkumus) ir gaunat statybos leidimą.
48. Sekant kasacinio teismo išaiškinimais, kai užsakovas pareiškia reikalavimus dėl sumokėtų lėšų grąžinimo pagal vykdytą rangos sutartį, taikomos CK 6.222 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Sutarties sąlygas ir byloje nustatytas aplinkybes, kad: mokėjimai atliekami – avansas nuo sutartos sumos 1 000 Eur (Sutarties 5.2 punktas), atidavus statybos projektą parengtą statybos leidimui gauti – 4 500 Eur (Sutarties 5.3 punktas), galutinis atsikaitymas gavus statybos leidimą, likutis – 500 Eur; Sutarties galiojimas buvo pratęstas šalių elgesiu; 2018 m. gruodžio 19 d. šalys pasirašė projektinės dokumentacijos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2018-10, kuriame nustatė, kad statybos projektas įvykdytas; Sutarties 2.2B punktu atsakovė įsipareigojo savo sąskaita ištaisyti dėl jos kaltės projektuojamoje dokumentacijoje padarytas klaidas atskiru šalių susitarimu nustatytu terminu; atsakovė jos pateiktam statybos projektui nustatytus trūkumus, kurie pripažintini neesminiais, taisė tris kartus; 2019 m. vasario 7 d. ieškovės pretenzijos atsakovė netenkino ir 2019 m. vasario 21 d. parašė sutikimą; Sutartis nutraukta bendrais šalių veiksmais; atsakovės parengtas projektas buvo naudojamas architektui V. R. atliekant projektavimo darbus ir gaunat statybos leidimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo grąžinti ieškovei jos sumokėtą 3 000 Eur sumą (CK 6.222 straipsnis).
50. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje ieškovės (užsakovo) reikalavimai priteisti (grąžinti) 3 000 Eur yra ne dėl civilinės atsakomybės taikymo ar atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus, bet dėl sumokėtų sumų grąžinimo (restitucijos). Tokiu atveju atsakovės skundo argumentai konstatuoti sprendimo motyvuose jos atliktų darbų kiekį (procentais) ir vertę (Eur) teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
51. Atsakovės apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas pakeisti teismo sprendimo motyvą, jog „šalys pripažino, kad ieškovė atsakovei už projekto parengimą iš viso sumokėjo 3 000 Eur“, vietoj to konstatuojant, kad ieškovė atsakovei už projekto rengimą sumokėjo 2 000 Eur, o likę 1 000 Eur atsakovei buvo sumokėti už projekto viešinimo procedūras, kurių neapima 2018 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir prieštarauja bylos medžiagai.
52. 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimu direktorius S. Ž. įgaliojo architektą T. K. pateikti prašymus viešinimo procedūroms bei pateikti prašymą „Infostatyba“ statybos leidimui gauti. Toks šalių susitarimas reiškia pavedimo sutarties sudarymą CK 6.716 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau įgaliojime nėra jokių duomenų apie tarp šalių sutartą atlyginimą už įgaliotiniui pavestų veiksmų atlikimą (CK 6.758 straipsnis). Nors pagal CK 6.761 straipsnio 3 dalį jeigu ko kita nenustato sutartis, įgaliotojas privalo aprūpinti įgaliotinį priemonėmis, reikalingomis pavedimui įvykdyti, atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad 2018 m. spalio 11 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 134 ieškovės atsakovei pervesta 1000 Eur suma buvo mokėjimas už atsakovės atliktas projekto viešinimo procedūras. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai avansinis mokėjimas, ir toks mokėjimas atitinka Sutarties 5.2 punkto nuostatas. 2018 m. rugpjūčio 16 d. atliktame mokėjime (2 000 Eur) aiškiai nurodyta, kad tai mokėjimas pagal projektavimo sutartį Nr. 563.
53. Teisėjų kolegija pirmiau nustatė, kad T. K. turėjo sveikatos problemų (nutarties 42 pastraipa). Silpnais pagal prigimtį ir suinteresuotos pagal bylos aplinkybes liudytojos E. S. parodymų, kad nuvykus pas T. K. į namus, jis buvo rastas neblaivus, o bendraujant su juo telefonu, buvo galima suprasti, kad jis yra neblaivus, nepaneigia atsakovės skundo argumentai, nes juos teisėjų kolegija laiko subjektyviais ir įrodymais nepagrįstais. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų teisėtumą pirmosios instancijos teismo argumentų, kad T. K. sveikatos problemos yra susijusios su jo piktnaudžiavimu alkoholiu. Todėl teisėjų kolega iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais iš pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamosios dalies sakinio „...atsakovės vadovas T. K. sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu“ pašalinti žodžius „susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu“.
54. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teisme atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti mažinamas iki 679 Eur. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 26 d. teismas priėmė papildomą sprendimą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.
55. Dėl paminėto ieškovės apeliacinio skundo argumento (nutarties 54 pastraipa) pirmiausia pažymėtina tai, kad ieškovė vadovaujasi tiek negaliojančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokato tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) redakcija, tiek ir pasenusia kasacinio teismo praktika, prašydama sumažinti iš jos atsakovei priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojančios naujos Rekomendacijų redakcijos 8.19 punktas numato, kad rekomenduodama priteisti advokatui užmokestį ir už teisines konsultacijas, pasirengimą teismo ir parengiamajam posėdžiui, dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijoje, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, o 8.20 punktas – ir kitas teisines paslaugas, nenurodytas šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktas, kurių ankstesnėje redakcijoje nebuvo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė argumentuodama, jog pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės pagalbos dalis, pati teikia tokį prašymą (pvz., 2019 m. birželio 18 d. – priteisti 200 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir kt.), ir pati nepateikia konkrečių duomenų, kiek laiko truko pasiruošimo posėdžiui paslauga. Atsižvelgiant į byloje vykusių teismo posėdžių skaičių, byloje teiktų procesinių dokumentų pobūdį, jų skaičių ir turinį, yra pagrindas išvadai, kad bendra atsakovei iš ieškovės priteisti 1 500 Eur suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių“, teiktas teisines paslaugas numato Rekomendacijos, todėl mažinti šių išlaidų remiantis ieškovės skundo argumentais nėra pagrindo.
56. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 , 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais iš esmės pagrįstai ieškinį atmetė, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikdama iš esmės nepakeistą sprendimą, teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamosios dalies sakinio „...atsakovės vadovas T. K. sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu“ pašalinti žodžius „susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu“.
58. Nors teisėjų kolegija ir nutarė pašalinti iš skundžiamo sprendimo keturis žodžius vadovaudamasi atsakovės apeliacinio skundo argumentais, tačiau tai nėra tas procesinis rezultatas, kuriuo siekė atsakovė pateigdama apeliacinį skundą. Todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir tik nežymiai tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir 2020 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą palikti iš esmės nepakeistus.
Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo konstatuojamosios dalies sakinio „...atsakovės vadovas T. K. sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu“ žodžius „susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.