Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovės UAB „Kauno mediena“ atstovams, advokatams: Gintarei Girdzijauskienei ir M. A., bendrovės vadovui S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauno mediena“ ieškinį atsakovei T. K. įmonei dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, ieškovė atsakovei sumokėjo 1 000 EUR avansą, o vėliau dar 2 000 EUR. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į kitą projektuotoją, kuris atliko reikiamus projekto darbus. Kadangi atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – ji turėtų grąžinti ieškovei iš jos gautus 3 000 EUR.

Kategoriškai nesutinka su tuo, kad dalis atsakovės parengtų projekto dalių buvo panaudota kito projektuotojo. Mano, jog projektų identiškumas yra dėl to, kad projektai dėl to paties objekto negali kardinaliai skirtis, juolab, kad užduotys projektui liko tos pačios.

Pilnai atlikto projekto atidavimas ieškovei užtruko dar ir dėl to, kad jis turėjo būti apsvarstytas visuomenės, o tai užtruko papildomai laiko. Šie darbai sutartyje nebuvo aptarti, mano, jog juos turėjo atlikti ne atsakovė, o ieškovė.

Dėl ieškovės pretenzijų, kad projektas buvo nepatvirtintas dėl jame buvusių klaidų, atsakovė mano, jog šis kaltinimas yra nepagrįstas, nes projekto klaidos buvo neesminės, jas ištaisyti būtų pakakę kelių dienų, tačiau mano, jog ieškovė jau buvo sutarusi su kitu projekto rengėju, kuris, galimai, jai projektą parengs už mažesnę kainą.

Kad atsakovė dalinai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, įrodo šalių 2018-12-19 pasirašytas projekto priėmimo-perdavimo aktas. Atsakovės parengtas projektas po neesminių klaidų ištaisymo nebuvo patvirtintas dėl to, kad ieškovė statybas pradėjo be patvirtinto projekto ir neturėdama statybos leidimo, dėl ko vykdomos statybos buvo pripažintos savavališkomis. Už tai ieškovei buvo paskirta bauda, o kol ji baudos nesumokėjo, projektas negalėjo būti priimtas svarstymui ir tvirtinimui.

Taip pat atsakovė nurodė, kad 1 000 EUR suma jai buvo sumokėta ne kaip avansas pagal rangos sutartį, o kaip užmokestis už darbus, susijusius su viešu projekto svarstymu. Kita 2 000 EUR suma sumokėta už projekto darbus. Atsakovė mano, jog ne ji turėtų grąžinti ieškovei 3 000 EUR, o ieškovė jai sumokėti dar likusią nesumokėtą sutartyje numatytą užmokesčio dalį už jos parengtą ir perduotą projektą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje esantys įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovei Ramybės g. 7, Kalvarijos sen. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantys statiniai. Ieškovė norėjo rekonstruoti poilsio namelius, todėl 2018-08-07 su atsakove sudarė projektavimo sutartį Nr. 563 (t.1, b.l. 42). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti poilsio namelio rekonstravimo ir poilsio namelių statybos projektą.

Sutarties 4.1 punktas nustatė, kad vykdytojas pradeda projektavimo darbus po sutarties įsigaliojimo ir perduoda užsakovui statybos projektą su statybos leidimu per du mėnesius nuo žemės paskirties pakeitimo gavimo. Statybos projektas, parengtas statybos leidimui gauti pateikiamas iki 2018-09-20.

Statybos kaina buvo sutarta 6 000 EUR; avansas nuo sutarties sumos – 1 000 EUR. Atidavus statybos projektą statybos leidimui gauti – 4 500 EUR, o likusi 500 EUR suma sumokėta gavus statybos leidimą.

Šalys pripažino, kad ieškovė atsakovei už projekto parengimą iš viso sumokėjo 3 000 EUR.

Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento – 2018-08-07. Statybos projektas su statybos leidimu turėjo būti atliktas per du mėnesius nuo žemės paskirties pakeitimo gavimo.

Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-22 įsakymu Nr. D-358 žemės paskirtis iš visuomeninės paskirties buvo pakeista į rekreacinę paskirtį. Todėl projekto parengimo su leidimu statybai pabaigos data turėjo būti 2018-10-22.

Atsakovė atliko projekto darbus ir dalimis juos perdavė ieškovei. Ieškovė neigia gavusi iš atsakovės projektą. Šį ieškovės teiginį paneigia faktas, kad atsakovė ieškovei 2018-12-19 perdavė projektą (t.1, b.l. 54), o ieškovė jį priėmė. Perdavimo akte buvo konstatuota, kad užsakytas projektas yra įvykdytas. Jį pasirašė ieškovės direktorius S. Ž.. Šį faktą patvirtina ir tai, kad atsakovė 2018-12-07 projektą įkėlė į „Info statyba“ statybos leidimui gauti. Teismo nurodymu ieškovė pateikė atsakovės atliktus projektinius pasiūlymus (t.2, b.l. 3-13), o 2019-02-21 atsakovė ieškovei perdavė autorines teises į jos ruoštą projektą (t.2, b.l. 37). Byloje nustatyta, kad projektas dėl tam tikrų trūkumų nebuvo patvirtintas. Galutinį projektą parengė ir statybos leidimą gavo projekto rengėjas V. R. 2019-04-29 (t.2, b.l. 17).

Iš projekto įkėlimo į „Info statyba“ akivaizdu, kad atsakovė pažeidė projekto parengimo terminą. Ji neprašė ieškovės šį terminą pratęsti. Vadovaujantis projektavimo sutarties 4.2 punktu ieškovė turėjo teisę vykdytojui uždelsus atlikti sutarties 1.2 punkte numatytus darbus iki numatyto termino, iš sutarties sumos išskaičiuoti delspinigius po 0,02 procento už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovė tokio reikalavimo atsakovei nereiškė. Ji iš viso atsisako atlyginti atsakovei už jos atliktus projektinius darbus dėl to, kad ši sutartyje nustatytu terminu nepateikė jai tinkamai parengto projekto ir statybos leidimo.

Abi šalys sutinka, kad perduotasis projektas buvo su trūkumais ir kad atsakovei reikėjo tuos trūkumus taisyti. Leidimas statybai nebuvo gautas ir perduotas. Iš to darytina išvada, kad atsakovė sutartį įvykdė dalinai ir vėluodama.

Teismas priima ieškovės argumentus, kad atsakovės vadovas T. K. sutarties negalėjo pabaigti vykdyti dėl sveikatos problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta E. S., kuri nurodė, kad eilę kartų reikėjo raginti T. K., kad jis pabaigtų rengti projektą. Šis vis žadėjo nedelsiant tai padaryti, tačiau vėliau iš viso liovėsi su ieškove bendrauti. Nuvykus pas jį į namus, buvo rastas neblaivus. Be to ir bendraujant su T. K. telefonu, buvo galima suprasti, kad jis yra neblaivus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. R. nurodė, kad jis parengė pagal ieškovės užsakymą projektą, kurio laiku neparengė T. K.. Nurodė, kad kai kuriuos projekto fragmentus T. K. buvo perdavęs ieškovei, tačiau jis projektą rengė savarankiškai, pasinaudodamas inventoriniais matavimais. Jo parengtas projektas buvo patvirtintas ir išduotas leidimas statybai.

Šalys į bylą palyginimui pateikė architekto V. R. ir T. K. parengtus projektą. Atsakovė pateikė konsultacinę išvadą (t.3, b.l. 146, ZIP dok 17268 priedas Nr. 1), kurioje nurodoma, kad ieškovės parengtas projektas yra identiškas atsakovės parengtam projektui. Teismas šiuos atsakovės motyvus vertina kritiškai ir nepriima jų kaip objektyvių ir pagrįstų, nes tiek ieškovės parengtas projektas, tiek atsakovės rengtas projektas negali iš esmės skirtis, nes jų rengimui buvo vadovaujamasi tomis pačiomis užduotimis, projektai buvo rengiami dėl to paties objekto, vadovaujantis esamomis koordinatėmis ir pradiniais statinių išmatavimais. Tačiau teismas, vertindamas ieškovės atliktą darbą rengiant projektą, atsižvelgia į šio darbo apimtį, ką įrodo jo pateiktas projektas ir perdavimo-priėmimo akte nuoroda, kad (atsakovės) projektas įvykdytas.

Atsakovė teigė, kad ji savalaikiai užbaigti projekto negalėjo dėl to, kad papildomai atsirado poreikis šį projektą apsvarstyti visuomenei, o po to statybai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, ieškovei paskirta bauda. Kol nebuvo sumokėta bauda, nebuvo leidžiama pabaigti projekto bei ištaisyti jo trūkumus, pateikti projektą svarstymui ir tvirtinimui. Teismas atmeta šiuos atsakovės motyvus, nes atsakovė, būdama profesionale projektų rengimo darbuose, turėjo numatyti visus projekto rengimo reikalavimus, tame tarpe ir projekto pateikimą visuomenės svarstymui. Byloje taip pat nustatyta, kas projektavimo sutartį parengė pati atsakovė, todėl sutartyje jai niekas negalėjo sutrukdyti įtraukti ilgesnio projekto rengimo termino, atsižvelgiant į tai, kad projektas bus teikiamas visuomenės svarstymui. Vėliau, atsiradus poreikiui projektą pateikti visuomenės svarstymui, ji nesikreipė į ieškovę su prašymu pratęsti sutarties įvykdymo terminą, todėl laikytina kalta, pažeidus sutarties įvykdymo terminą.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 68,00 EUR žyminio mokesčio išlaidų (t.1, b.l. 20) ir 2 980,50 EUR advokatų atstovavimo išlaidų (t.3, b.l. 158).

Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Šalių tarpusavio teisinius santykius reglamentuoja sutartiniai rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Šalis sieja jų sudaryta projektavimo darbų sutartis. Šia sutartimi šalys numatė pradinę ir galutinę projektavimo darbų atlikimo datą – sutarties įsiteisėjimo datą ir sutarties įvykdymo pabaigą - 2 mėnesius po žemės paskirties pakeitimo, t.y. 2018-10-22, nenumatė tarpinių projektavimo darbų atlikimo terminų. Taip pat šia sutartimi buvo numatytas avanso 1 000 EUR sumokėjimas, tarpinė 4 500 EUR ir galutinė darbų atlikimo kaina – 500 EUR, viso projekto parengimo vertė – 6 000 EUR.

CK 6.652 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino pažeidimą.

Atsakovė pažeidė projektavimo darbų sutarties terminą, nes projektą su trūkumais priėmimo-perdavimo aktu ieškovei perdavė tik 2018-12-19, kai tuo tarpu jį turėjo pateikti 2018-10-22. Nors atsakovė teigia, kad šis terminas buvo pažeistas dėl to, kad vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ buvo privalu, kad parengtą projektą apsvarstytų visuomenė. Atsakovė nurodė, kad šiuos darbus turėjo atlikti ieškovė. Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus dėl to, kad projektavimo sutartį rengė atsakovė, kuri turi specialių žinių projektų rengimo klausimais. Ji turėjo žinoti ir numatyti, kad projekto tvirtinimo metu bus reikalaujama nurodytojo STR išpildymo, tačiau to neįtraukė į projektavimo sutartį, atitinkamai sutartyje nenumatė projekto svarstymui reikalingų terminų. Atsakovė nepateikė ieškovei pretenzijų, kad ji nepateikė jai rangos projekto visuomenės apsvarstymo rezultatų, o pati ėmėsi šių darbų, t.y. pateikė atitinkamas paraiškas, atliko kitus veiksmus, kas rodo, kad ji prisiėmė projekto visuomeninio apsvarstymo darbų. Iš to darytina išvada, kad dėl to, jog nesavalaikiai buvo įvykdyta projekto rangos sutartis yra kalta atsakovė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalių sudaryta projektavimo sutartis nenustatė pasekmių kaip turėtų būti atlyginama rangovui, jeigu jis pažeistų šios sutarties įvykdymo terminus, išskyrus sumokėti 0,02 procento dydžio baudą už kiekvieną uždelstą projekto parengimo dieną. Taip pat sutartis nenumatė ir galimybės atsisakyti mokėti sutartą sumą už sutarties įvykdymo termino pažeidimą. Ieškovė priteisti iš atsakovės baudą už nesavalaikį sutarties įvykdymą neprašė.

Kaip jau buvo nurodyta, atsakovė parengtą projektą į „Info statyba“ tinklalapį įkėlė 2018-12-07, projekto priėmimą-perdavimą su ieškove pasirašė ir projektą ieškovei perdavė 2018-12-19, o autorines teises į projektą perleido 2019-02-21, todėl laikytina, kad jis dalinai įvykdė su ieškove 2018-08-07 sudarytą projektavimo sutartį. CK 6.653 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nurodytas taisykles.

CK 6.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės parengė užsakytą projektą su neesminiais trūkumais, taip pat perdavė ieškovei jo suderinimo dokumentaciją su kitomis institucijomis (elektra, vanduo ir kt.), todėl laikytina, kad ji atliko pusę projektavimo sutartimi numatytų darbų, už ką ji iš ieškovės turėtų gauti pusę sutarto atlyginimo, t.y. 3 000 EUR. Atsakovė šią sumą iš ieškovės gavo, todėl jos neturėtų grąžinti ieškovei.

Ieškovė, manydama, kad atsakovė kalta dėl projektavimo sutarties įvykdymo pažeidimų, galėjo jai pareikšti pretenziją, prašydama sumokėti sutartyje nustatyto dydžio baudą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina antroji šalis.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 980,50 EUR žyminio mokesčio bei advokato atstovavimo išlaidų.

Atsakovė ir jos atstovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Atmetus ieškinį, ieškovei nepriteistinos jos patirtos šios bylos vedimo išlaidos.

Iš ieškovės nepriteistinos 3,58 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Kauno mediena“, į.k. 304760562 ieškinį atsakovei T. K. įmonė, į.k. 132999592 dėl sumokėtų 3 000 EUR grąžinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.