Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Giedrės Seselskytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. T. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sudaryti su ieškovu 0,30 ha dydžio žemės sklypo, įteisinto ir leisto įsigyti (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 271 v ir pažymėto (duomenys neskelbtini) rajono architekto parengtame 1992 m. gegužės 26 d. sklypo Raudonųjų linijų plane ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane, pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovės ieškovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose grindė tokiomis aplinkybėmis:

2.1. (duomenys neskelbtini) 1990 m. spalio 26 d. visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 2 įrašyta, jog buvo svarstytas jo pareiškimas dėl sodybinio sklypo skyrimo gyvenamojo namo statybai ir nutarta skirti jam 0,25 ha sodybinį sklypą gyvenamojo namo statybai. (duomenys neskelbtini) taryba 1990 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 13 (toliau – ir 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 13) patvirtinti (duomenys neskelbtini) 1990 m. spalio 26 d. visuotinio kolūkiečių nutarimą Nr. 2 paskirti kolūkiečiui V. T. asmeninei statybai neterminuotam naudojimui 0,25 ha bendro ploto žemės sklypą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarnybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 50 „Dėl namų valdos padidinimo V. T.“ (toliau – ir 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50) jam nuspręsta padidinti namų valdą iki 0,30 ha. (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 271 v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89, Nutarimas) ir vykdant rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, įteisinta ir leista jam įsigyti privatinės nuosavybės teise 0,30 ha namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 6 413 rublių, jie sumokėti 1992 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovo užsakymu ir iniciatyva 2016 m. spalio 17 d. buvo parengta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla ir atlikti minėto sklypo kadastriniai matavimai, parengtas žemės sklypo planas. Norėdamas, kad būtų sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovas 2018 m. sausio 16 d. pateikė atsakovei prašymą „Dėl sklypo namų valdai grąžinimo“. Atsakovė 2018 m. kovo 30 d. raštu „Dėl žemės sklypo namų valdai grąžinimo“ informavo, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją dėl informacijos suteikimo, o gavusi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 26 d. raštą Nr. (7.24.)-R3-1053 „Dėl žemės sklypo dokumentų“ nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo. Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutiko, nes jis atitinka visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 asmenims, siekiantiems įgyti valstybinės žemės sklypą ne konkurso tvarka, keliamas sąlygas ir turi teisę reikalauti sudaryti žemės sklypo, už kurį jis jau yra sumokėjęs, pirkimo–pardavimo sutartį.

2.2. Siekdama nustatyti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje pažymėto sklypo (duomenys neskelbtini) vietą, atsakovė 2018 m. vasario 26 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. (7.24.)-R3-1053 pateikė (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištrauką, kurioje sklypas (duomenys neskelbtini) pažymėtas vietoje, kuri šiuo metu apytikriai atitiktų sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini) rajono architekto parengtame 1992 m. gegužės 26 d. sklypo Raudonųjų linijų plane pažymėta (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. sprendimu jam skirta vieta, kuri šiuo metu faktiškai yra (duomenys neskelbtini). Raudonųjų linijų plane pažymėtas žemės sklypas faktiškai yra tas, kuris buvo jam skirtas nuo 1990 m. ir dėl kurio buvo priimti minėti sprendimai, o (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje yra įsivėlusi klaida, netiksliai pažymint sklypo (duomenys neskelbtini) vietą, tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. (7.33Mr)R3-3421 „Dėl duomenų pateikimo“. Tiksli žemės sklypo vieta yra nurodyta 2016 m. spalio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane. Nurodyti viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai yra galiojantys, nenuginčyti ir turi būti vykdomi. Ieškovas išreiškė aiškią valią pirkti žemės sklypą, sumokėjo už jį nurodytą kainą, sklypu naudojasi, rūpinasi, valstybė įsipareigojo minėtą sklypą parduoti, todėl valstybei atstovaujančiai atsakovei kilo pareiga tinkamai įforminti pirkimo–pardavimo sutartį.

2.3. Ieškovas dublike nurodė, kad pagal atsakovės nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 4.1.2 punktą žemės sklypas neparduodamas, jei tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, o nagrinėjamu atveju kilęs ginčas ne dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, o dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, todėl atsakovės argumentai dėl nurodyto nutarimo 4.1.2 punkto taikymo ieškovui nepagrįsti. Žemės sklypo individualaus namo statybai skyrimą asmenims 1990 m. reglamentavo Žemės kodeksas, kuriame imperatyvo, susijusio su pamatų paklojimu per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos, nebuvo. Šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 2 punkte nėra nustatytas ribojimas, draudžiantis įsigyti sklypą, jei jame nepakloti pamatai. Nors ieškovas ginčo sklype nėra pradėjęs statyti gyvenamojo namo, tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, jis nuolat naudoja jam paskirtą žemės sklypą, šienauja ir prižiūri. Ieškovui žemės sklypas suteiktas ir jį leista įsigyti neprieštaraujant galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms, už žemės sklypą ieškovas sumokėjo nurodytą sumą, todėl turi teisę reikalauti su juo sudaryti jam paskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovė turi pareigą tokią sutartį sudaryti. Žemės sklypo pardavimas neįformintas vien dėl atsakovės darbuotojų neveikimo, taip šiurkščiai pažeidžiant ieškovo teises. Atsakovės pozicija, jog neaišku, kuo vadovaujantis buvo priimtas (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50 padidinti namų valdą iki 0,30 ha, yra nereikšminga, kadangi galutinis sprendimas buvo priimtas 1992 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) rajono valdybos, o visi administraciniai aktai, suteikiantys teisę ieškovui įgyti ginčo žemės sklypą, yra nepanaikinti, nenuginčyti ir galiojantys. Atsakovės pozicija, jog byloje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane įsivėlusią klaidą ir neaiškią skirto žemės sklypo vietą, yra deklaratyvi. Raudonųjų linijų planas žymi ieškovui skirtą žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje ieškovui skirtas sklypas (duomenys neskelbtini) pažymėtas apytiksliai ties adresu (duomenys neskelbtini), – prie tiesaus kelio, o Raudonųjų linijų plane jam pažymėtas sklypas yra prie lenkto kelio, kuris atitinka sklypo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo plane pažymėtą vietą. Be to, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. (7.33Mr)R3-3421 nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo projekte, nėra tapatus žemės sklypui, pažymėtam Raudonųjų linijų plane, tačiau, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo projektas patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1976 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 75, o vėlesnių (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neturi, mano, jog grąžinant žemės sklypą būtų galima vadovautis Raudonųjų linijų planu, kuriame nurodytas žemės sklypo plotas, konfigūracija, kelio, privažiavimo vieta atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planą.

2.4. Atsakovė nepagrįstai prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas apie galimus pažeidimus sužinojo ne nuo pinigų sumokėjimo už žemės sklypą, o daug vėliau, t. y. tik 2018 m. kovo 30 d., kai atsakovė informavo, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti jo 2018 m. sausio 16 d. prašymo. Atsakovė, nagrinėdama minėtą prašymą, 2018 m. vasario 14 d. raštu informavo, kad prašymo nagrinėjimą pratęsia iki 2018 m. vasario 28 d., dėl to ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog kol kas galutinis sprendimas nėra priimtas ir pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta. Būtent atsakovė turi aktyviais veiksmais užtikrinti jai pagal kompetenciją nustatytų uždavinių įgyvendinimą, tačiau jokių duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis konkrečių ir aktyvių veiksmų priimti sprendimus, nėra. Ieškovo teisių realizavimas tęsėsi ilgą laikotarpį ir priklausė iš esmės nuo atsakovės veiksmų. Senaties termino pradžia laikomas momentas, kai ieškovas prarado teisėtus lūkesčius, jog atsakovė išspręs ginčijamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimą, t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d. atsakovės rašto Nr. 10SD-818-(14.10.104.). Ieškovas tinkamai atliko savo pareigas, sumokėjo už žemės sklypą, todėl negali prarasti teisės sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios niekada neatsisakė, dėl valstybės institucijų laiku neatliktų veiksmų, o atsakovės neveikimas yra nepateisinamas.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad 2018 m. sausio 16 d. gavo ieškovo prašymą „Dėl sklypo namų valdai grąžinimo“.

4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė tokias aplinkybes:

4.1. Ieškovui 2018 m. vasario 14 d. raštu Nr. 10SD-420-(14.10.104) paaiškino žemės sklypų, suteiktų individualiai statybai, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, įsigijimo tvarką ir sąlygas ir informavo, jog 2018 m. sausio 16 d. gauto prašymo nagrinėjimas pratęsiamas iki 2018 m. vasario 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, vertindamas ieškovo kartu su prašymu pateiktus dokumentus, negalėjo nustatyti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje pažymėto sklypo (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) 1990 m. spalio 26 d. visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimu Nr. 2, patvirtintu (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13, paskirtas ieškovui, vietos. Dėl to 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 10SD-516 (14.10.7.) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemą, kurioje pažymėtas (duomenys neskelbtini), ir dokumentą, kuriuo remiantis priimtas (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50 ieškovui padidinti namų valdą iki 0,30 ha. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. (7.24)‑R‑1053 pateikė (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištrauką ir informavo, jog neturi duomenų, kuo vadovaujantis priimtas (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50. Atsakovės (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 10SD‑818-(14.10.104.) ieškovui pakartotinai paaiškinta žemės sklypų, suteiktų individualiai statybai, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, įsigijimo tvarka ir sąlygos ir nurodyta, kad tenkinti jo prašymo neturima teisinio pagrindo. Ieškovo pateiktame 1992 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono architekto parengtame sklypo Raudonųjų linijų plane nurodyta, jog ieškovui yra skirta 0,25 ha ploto statybos vieta (duomenys neskelbtini), o ieškovo pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. (7.33Mr)R3-3421 ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukos patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane, ir žemės sklypas, pažymėtas 1992 m. gegužės 26 d. Raudonųjų linijų plane, nėra tapatūs. Byloje duomenų, kad ieškovas per vienerius metus nuo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 13 priėmimo dienos paklojo jam suteiktame naudotis 0,25 ha žemės sklype, pažymėtame (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje, namo pamatus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 89, nėra, taip pat byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) generalinio plano ištraukoje yra įsivėlusi klaida, netiksliai pažymint sklypo (duomenys neskelbtini) vietą. Be to, ieškovas už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 1992 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 6 413 rublių, tačiau duomenų, jog ieškovas nuo 1992 m. rugpjūčio 10 d. būtų teikęs paklausimus ar prašymus (duomenys neskelbtini) rajono valdybai ar (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nėra. Ieškovas į teismą su reikalavimu sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį kreipėsi po 31 m. nuo pinigų sumokėjimo, todėl šioje byloje taikytinas ieškinio senaties institutas.

4.2. Atsakovė triplike nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 4 punktą aplinkybė, jog ieškovas per vienerius metus nuo (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 13 priėmimo dienos nepaklojo jam suteiktame naudotis 0,25 ha žemės sklype namo pamatų, yra svarbi šios bylos aplinkybė. Be to, pagal minėto Nutarimo 7.7 punktą, konkretų privačių namų valdoms parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypų dydį miestų (rajono) valdybos nustato atsižvelgdamos į vietos sąlygas pagal patvirtintus išplanavimo dokumentus. Sklypo Raudonųjų linijų plane pažymėtas 0,25 ha ploto žemės sklypas, kuris nėra tapatus žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pažymėtam (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane. Duomenų, kuo vadovaujantis po 1992 m. kovo 15 d. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50 padidinti namų valdą iki 0,30 ha, byloje nėra. Taip pat neaišku, kuo vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. 2016 m. spalio 17 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtas 0,37 ha ploto žemės sklypas. Ieškovas nurodo, kad matininkas matavimus atliko vadovaudamasis faktine sklypo padėtimi ir Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-1562, kuriuo žemės sklypai, suprojektuoti pastatams ir statiniams eksploatuoti, į kuriuos nėra registruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, nepatvirtinti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta kadastrinių matavimų byla nebuvo suderinta. Nors ieškovas teigia, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane yra įsivėlusi klaida, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia, o jo pateiktuose įrodymuose duomenų apie įsivėlusią klaidą, netiksliai pažymint (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje sklypo (duomenys neskelbtini) vietą, nėra. Ieškovas reikalavimą sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį teismui pareiškė po 31 m. nuo pinigų už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sumokėjimo, todėl byloje turi būti taikomas ieškinio senaties institutas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovu V. T. 0,30 ha dydžio žemės sklypo, įteisinto ir leisto įsigyti (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 271 v, kurio vieta pažymėta (duomenys neskelbtini) rajono architekto parengtame 1992 m. gegužės 26 d. sklypo Raudonųjų linijų plane ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane, pirkimo–pardavimo sutartį; priteisė iš atsakovės ieškovui 2 283 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Teismo vertinimu, senaties termino pradžia turi būti siejama ne su atsakovės nurodyta data (1992 m. rugpjūčio 10 d.), kai ieškovas sumokėjo už namų valdos žemės sklypą, o su 2016–2018 m. laikotarpiu, kai ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininką T. M. dėl kadastrinių matavimų žemės sklypui atlikimo ir atsakovė atsisakė sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tik tada, kai ieškovas kreipėsi į matininką dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, jis galėjo suvokti, kad neturi žemės sklypo nuosavybę patvirtinančių įregistravimo dokumentų, tačiau įvertinus aplinkybę, jog atsakovė tik 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 10SD-848-14(.10.104) informavo ieškovą, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, būtent ši data laikytina data, kada ieškovui tapo žinoma, jog jis negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių į žemės sklypą ir jo teisės yra pažeistos. Įvertinęs, kad ieškinio senaties terminas yra 10 m. (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o ieškovas ieškinį pareiškė 2023 m. sausio 11 d., teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ir atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė kaip nepagrįstą.

6.2. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 13 „Dėl (duomenys neskelbtini) visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimo tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) 1990 m. spalio 26 d. visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimas Nr. 2 skirti ieškovui asmeninei statybai neterminuotam naudojimui 0,25 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje (duomenys neskelbtini), atitiko tuometį galiojusį teisinį reglamentavimą ir ginčo dėl to byloje nėra.

6.3. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 50, kuriuo ieškovui padidintas namų valdos sklypas iki 0,30 ha, ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 271 v, kuriuo įteisinta ir leista ieškovui įsigyti privatinės nuosavybės teise 0,30 ha ploto namų valdą, priėmimo metu žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo (privatizavimo) tvarką reglamentavo iki 1993 m. liepos 21 d. galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 ir juo patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas nustatė, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nuosavybės teisei į perkamą valstybinę žemę įgyti buvo būtina juridinių faktų visuma, iš jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, miesto (rajono) valdybos leidimas įsigyti žemės sklypą ir atitinkamų institucijų priimti administraciniai aktai dėl privatizuojamo valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) rajono architektūros projektavimo skyriaus specialisto G. K. 1992 m. parengtas žemės sklypo Raudonųjų linijų planas, patvirtintas 1992 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono architekto, (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50, kuriuo ieškovui padidintas namų valdos sklypas iki 0,30 ha, (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkis Nr. 271 v, kuriuo ieškovui įteisinta ir leista įsigyti privatinės nuosavybės teise 0,30 ha ploto namų valdą už 6 413 rublių, ir 1992 m. rugpjūčio 10 d. kvitas Nr. 012, iš kurio matyti, kad ieškovas sumokėjo potvarkyje nurodytą kainą, suteikia pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovui skirto padidinto 0,30 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau, teismo vertinimu, byloje objektyviai neįmanoma nustatyti priežasčių, dėl kurių jos nebuvo užbaigtos, kadangi praėjus daugiau nei 30 m. nėra išlikusių dokumentų, bet, atsižvelgiant į ginčo dalyką (reiškiamą ieškovo reikalavimą), ginčui byloje išspręsti ir nebūtina nustatyti šias priežastis.

6.4. Teismas įvertino Nutarimo 4.1.2 ir 7.7 punktuose numatytas sąlygas, taip pat sprendimo, kuriuo ieškovui padidintas žemės sklypas iki 0,30 ha, priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. gegužės 20 d. iki 1992 m. liepos 22 d.) įtvirtintą nuostatą, kad miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha – kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Teismas nustatė, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog, vykdant žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimą, miestų (rajonų) valdyboms buvo suteikta teisė neperžengiant įstatymų ribų nustatyti parduodamų žemės sklypų dydžius. Ieškovui namų valdos žemės sklypas iki 0,30 ha padidintas (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 50, o jį leista įsigyti privatinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 271 v. Šie dokumentai nėra nuginčyti, panaikinti ir yra galiojantys, atsakovė taip pat jų neginčija, todėl teismas nusprendė, kad ieškovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas padidintas iki 0,30 ha laikantis nurodytų teisės aktų reikalavimų.

6.5. Teismas įvertino, kad nors atsakovė nurodo, jog, vadovaujantis Nutarimo 4.1.2 punktu, ieškovui žemės sklypas negalėjo būti parduodamas, nes per vienerius metus nuo sklypo skyrimo nepaklojo namo pamatų, tačiau (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkis Nr. 271 v ir (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50 nėra panaikinti, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu su ieškovu būtų nutraukta, kaip tai buvo numatyta Nutarimo 4.1.2 punkte. Žemės sklypo skyrimo ieškovui metu 1990 m. spalio 26 d.–1990 m. lapkričio 20 d. reikalavimo per vienerius metus įrengti ieškovui skirtame žemės sklype pamatus nebuvo, o įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimui Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ Nutarimo 4.1.2 punkte įtvirtinta nuostata dėl namo pamatų paklojimo per vienerius metus nuo suteikimo, norint įsigyti suteiktą žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, neišliko. Tokios nuostatos nėra ir šiuo metu galiojančių Pardavimo ir nuomos taisyklių 63.1 punkte. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovui žemės sklypas buvo skirtas iki Nutarimo priėmimo, šis Nutarimas galiojo tik kiek daugiau nei vienerius metus, ir įvertinęs, jog šį Nutarimą pakeitusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 sąlygos dėl namo pamatų paklojimo neliko, jos nėra ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, o byloje duomenų, kad ieškovui buvo žinomos Nutarime įtvirtintos sąlygos dėl pamatų paklojimo, nėra, teismas nusprendė, jog taikyti Nutarimo 4.1.2 punkto nėra pagrindo.

6.6. Teismas padarė išvadą, kad tarp nagrinėjamos bylos ir atsakovės nurodytos kitos išnagrinėtos bylos yra esminis skirtumas – Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2A‑247‑638/2017 skiriasi žemės sklypo skyrimo aplinkybės, nurodytoje byloje nebuvo priimtas potvarkis, kuriuo būtų įteisinta ir leista įsigyti privatinėn nuosavybėn žemės sklypą, todėl šiuo atveju atsakovės nurodyta byla nesukuria precedento nagrinėjamai bylai ir teismas ja nesivadovavo.

6.7. Atsakovė nesutiko su ieškovo ieškiniu argumentuodama ir tuo, kad neaiški ieškovui suteikto žemės sklypo vieta, t. y. žemės sklypo Raudonųjų linijų plane pažymėtas 0,25 ha ploto žemės sklypas nėra tapatus žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pažymėtam (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane (duomenys neskelbtini) pažymėtas žemės sklypas nėra tapatus žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) architektūros projektavimo skyriaus specialisto G. K. 1992 m. parengtame žemės sklypo Raudonųjų linijų plane, kurį 1992 m. gegužės 26 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono architektas, tačiau pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendime nurodyta žemės sklypo numeracija yra ne (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane, o (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje. Teismas įvertino liudytojos D. J. parodymus, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas nėra (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schema, t. y. nėra tas pats dokumentas, o (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schema nėra išlikusi. Vertinant ieškovui skirto žemės sklypo vietą nereikia vadovautis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniu planu, nes jame nurodytas sklypas (duomenys neskelbtini) neatitinka ieškovui sprendimu skirto žemės sklypo, o ieškovui skirto žemės sklypo vietą patvirtina Raudonųjų linijų planas. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėtas žemės sklypas iki 2023 m. spalio 19 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir yra parduotas kitam asmeniui, šiuo žemės sklypu bei jame 1940–1948 m. pastatytais pastatais naudojosi kiti asmenys. Ieškovas teigė, jog jis skirtu žemės sklypu naudojasi nuo pat jo skyrimo iki šiol, jam skirtas žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini) ir visą laiką buvo toje pačioje vietoje, šios ieškovo nurodytos aplinkybės nenuginčytos. Nustatytos aplinkybės patvirtina liudytojos D. J. parodymus, jog (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas neatitinka (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje buvusių duomenų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. 13 nurodyta, jog ieškovui paskirtas žemės sklypas pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje, kuri nėra išlikusi, o (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas nėra minėtame sprendime nurodyta (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schema, teismas nustatydamas ieškovui skirto žemės sklypo vietą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniu planu nesivadovavo.

6.8. Teismas nurodė, kad Raudonųjų linijų plane yra įrašas, jog plane yra (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 V. T., J., 0,25 ha ploto skirta žemė, statybos vieta (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-1562 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės patikslinto plano ir žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo, be kita ko, 4 punktu netvirtintas žemės sklypų, suprojektuotų pastatams ir statiniams eksploatuoti, į kuriuos nėra įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, sąrašas, ir prie šio Įsakymo pridėto sąrašo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos ieškovui skirto žemės sklypo vieta yra aiški. Šiuo įsakymu suprojektuoto ir nepatvirtinto ieškovui skirto žemės sklypo vieta yra pažymėta (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,37 ha. Sugretinus prie šio Įsakymo pridėtame žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje pažymėtą ieškovui skirtą žemės sklypą su Raudonųjų linijų plane pažymėtu žemės sklypu, galima pagrįstai teigti, jog abiejuose dokumentuose pažymėtas tas pats žemės sklypas. Teismas įvertino liudytojo T. M. parodymus, taip pat tai, kad nors Įsakyme žemės sklypas nurodytas prie (duomenys neskelbtini), tačiau šie netikslumai buvo pataisyti atliekant kadastrinius matavimus ir nustatyta, jog minėtas žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini), ir tai, jog atsakovė, patikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. parengtą atsakovui suteikto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 10KAM‑110147 konstatavo, kad Žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir žemės sklypo plotas nustatyti teisingai, taip pat tai, jog teismo posėdyje liudytoja D. J. ir trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad ieškovui skirto žemės sklypo vieta yra tarp (duomenys neskelbtini) ir tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), ir ji sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. parengtu žemės sklypo planu po atliktų matavimų. Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 22 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (7.33MR)R3-3421 nurodyta, jog grąžinant žemės sklypą ieškovui būtu galima vadovautis Raudonųjų linijų planu, kuriame žemės sklypo plotas, konfigūracija, kelio, privažiavimo vieta atitinka 2016 m. spalio 17 d. žemės sklypo plano, parengto UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis. Teismas konstatavo, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 skirto žemės sklypo asmeninei statybai neterminuotam naudojimui vieta, pažymėta Raudonųjų linijų plane ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane, yra ta pati, jo vieta yra aiški, todėl argumentas, kad ieškovui suteikto žemės sklypo vieta nėra aiški, atmestas kaip nepagrįstas.

6.9. Teismas, įvertinęs tai, kad žemės sklypas suteiktas ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat valstybės institucijos veiksmus – priimtas potvarkis, kuriuo įteisinta ir leista ieškovui įsigyti žemės sklypą, už kurį ieškovas sumokėjo, pripažino, jog valstybė suteikė ieškovui pagrįstą lūkestį įgyti nuosavybėn skirtą žemės sklypą. Ieškovas naudojasi šiuo žemės sklypu daugiau nei 30 m. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovui skirtas žemės sklypas nesuformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau vien dėl to ieškovas neprarado teisės, jog su juo būtų sudaryta jam skirto žemės sklypo, už kurį jis sumokėjo, pirkimo–pardavimo sutartis pagal šiuo metu esančias sąlygas. Byloje nustačius, kad ieškovui skirto žemės sklypo vieta atitinka Raudonųjų linijų plane ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane nurodytą vietą, ieškovo reikalavimas tenkintas.

6.10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, byloje analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, ieškovo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis ir susipažinęs su ieškovo atstovo pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdžiu, nusprendė, jog ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Konstatuota, kad visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, dėl to iš atsakovės ieškovui priteista 2 283 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir taip pažeidė CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovas už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1992 m. rugpjūčio 10 d. Duomenų apie tai, kad ieškovas nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. būtų teikęs paklausimus ar prašymus (duomenys neskelbtini) rajono valdybai ar (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, byloje nėra. Ieškovas į teismą su reikalavimu sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį kreipėsi po 31 metų nuo pinigų sumokėjimo už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismas turėjo taikyti ieškinio senaties institutą, nes praėjo nepateisinamai ilgas laikotarpis, be to, ieškinio senaties taikymas užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumą. Ieškovas teigė nežinojęs, kad būtina sudaryti jam skirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (potvarkis, mokėjimų kvitų kopijos) paneigia šiuos ieškovo teiginius ir patvirtina, kad jis tikrai žinojo apie eigą ir būtinybę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Vien dalyvavimas potvarkio priėmimo procese (domėjimasis, kaip įsigyti sklypą, prašymų teikimas, dokumentų gavimas ir pan.) ir sumokėjimas leidžia pagrįstai teigti, kad jis turėjo ir galėjo sužinoti apie tolesnius veiksmus po sumokėjimo. Mažai tikėtina, kad savivaldybės darbuotojai, priimdami jo prašymus, teikdami parengtus dokumentus ir atlikdami kitus su potvarkiu susijusius veiksmus, nepranešė apie tai, ką ieškovui reikės atlikti vėliau. Be to, CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Tai, kad ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininką T. M. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, tik patvirtina, kad ieškovas žinojo ir suprato, jog jam skirto žemės sklypo nuosavybės teisės dokumentai nėra iki galo sutvarkyti, kaip tai numato teisės aktai.

7.2. Teismo išvada, kad ieškovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas padidintas iki 0,30 ha laikantis teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsta. Atsakovė remiasi Taisyklių 10.6.1 ir 10.6.2 papunkčiais ir nurodo, kad byloje nepateikta duomenų ar rašytinių įrodymų, kokiu pagrindu ieškovui buvo padidintas jam skirtas žemės sklypas po termino, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo miestų ir rajonų valdybas nuo Nutarimo priėmimo dienos (1992 m. vasario 7 d.) nutraukti žemės sklypų skyrimą nekonkurso tvarka. Nesant duomenų, kokiu pagrindu yra priimtas 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50, atsakovė, vadovaudamasi įstatymo viršenybės principu, neturi teisės su ieškovu sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties.

7.3. Nutarimo 4.1.2 papunktyje buvo nurodyta, kad jis taikomas žemės sklypams, kurie asmenims yra suteikti iki šio nutarimo priėmimo dienos. Ieškovui 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti skirtas 1990 m. lapkričio 20 d., t. y. iki Nutarimo priėmimo. Tai reiškia, kad sklypas ieškovui negalėjo būti parduodamas. Tai imperatyvi teisės norma, kurios negali paneigti tai, jog nebuvo valdybos potvarkio nutraukti sklypo naudojimo (nuomos) sutartį. Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas per vienerius metus nuo 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 13 priėmimo dienos paklojo jam suteiktame naudotis 0,25 ha žemės sklype, pažymėtame (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje (duomenys neskelbtini), namo pamatus, nėra. Atsakovės nuomone, nurodyta aplinkybė yra svarbi. Tokį žemės sklypo suteikimo tikslą – individualių namų statybai – patvirtina 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 13, kuriuo nuspręsta paskirti ieškovui asmeninei statybai neterminuotam naudojimui žemės sklypą, bendro 0,25 ha ploto, pažymėtą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje (duomenys neskelbtini). Taigi teisinis reglamentavimas ir 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 13 turinys patvirtina, kad ieškovas turėjo / galėjo suvokti, jog jo teisė į žemės sklypą yra siejama su prievole nustatytu terminu pradėti namo statybos darbus. Pagal teisinį reglamentavimą, teisė įsigyti valstybinę žemę nurodytų taisyklių pagrindu buvo tiesiogiai siejama su poreikiu tokią žemę gauti individualioms statyboms ir, atitinkamai, pareiga tokias statybas pradėti. Byloje nustatyta ir ieškovas to neginčija, kad jis nebuvo ir nėra pradėjęs individualaus namo statybos darbų ginčo žemės sklype, t. y. neįvykdė Taisyklių 4.1.2 papunktyje nurodytos sąlygos. Ieškovas neatliko teisės aktuose apibrėžtų veiksmų – namo statybos, su kurių atlikimu teisiniame reglamentavime sieta jo teisė įsigyti žemės sklypą. Analogiškas teisės aktų aiškinimas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑2202‑1097/2023. Nagrinėjamu atveju taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė, todėl vien tik ikisutartinių žemės sklypo pirkimo–pardavimo santykių nustatymo nepakanka, kad būtų galima konstatuoti šios sutarties galiojimą ir įpareigoti atsakovę suformuoti žemės sklypą bei sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-657/2021).

7.4. Sklypo Raudonųjų linijų plane, 1992 m. gegužės 26 d. parengtame (duomenys neskelbtini) rajono architekto, pažymėtas 0,25 ha ploto žemės sklypas, kuris nėra tapatus žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pažymėtam (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane. Duomenų, kuo vadovaujantis po 1992 m. kovo 15 d. buvo priimtas 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50 padidinti namų valdą iki 0,30 ha, byloje nėra. Taip pat nėra aišku, kuo vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. 2016 m. spalio 17 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtas dar didesnis 0,3709 ha ploto žemės sklypas. Šios aplinkybės dėl plotų skirtumo bei duomenų nebuvimo reiškia tai, kad atsakovė tinkamai taikė teisinį reglamentavimą, susijusį su valstybinės žemės pardavimu, atsisakydama su ieškovu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl jam 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 skirto valstybinės žemės sklypo.

7.5. Iš byloje pateikto atsakovės skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. Įsakymo matyti, jog jo 4 punktu nuspręsta netvirtinti Žemės sklypų, suprojektuotų pastatams ir statiniams eksploatuoti, į kuriuos nėra įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, sąrašo. Pateiktas atsakovės skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 10KAM-110147 patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. parengta kadastrinių matavimų byla nebuvo suderinta, tačiau, nustačius trūkumus, buvo atmesta. Akivaizdu, kad 1992 m. gegužės 26 d. sklypo Raudonųjų linijų plane ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtas ne 0,30 ha ploto žemės sklypas, dėl kurio teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį. Tiek kadastrinių matavimų byla, tiek 2016 m. spalio 17 d. parengtas žemės sklypo planas kelia pagrįstų abejonių dėl teismo įpareigojimo teisingumo.

7.6. Viena iš sąlygų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį yra žemės sklypo planas, kuris yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Ginčo objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. nėra paties pirkimo–pardavimo objekto. Teismo posėdyje liudytoja D. J. patvirtino ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė neturi / neišlikusi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schema. Vadovaujantis Nutarimo 7.7 papunkčiu, konkretų privačių namų valdoms parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato atsižvelgdamos į vietos sąlygas pagal patvirtintus išplanavimo projektus. Nėra išlikusių dokumentų, kuriuose buvo pažymėtas būtent 0,30 ha ploto žemės sklypas. Taip pat žemės sklypas, dėl kurio teismas įpareigojo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, yra nesuformuotas. Svarbu ir tai, jog Įsakymu ieškovui nėra suprojektuotas parduoti žemės sklypas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. parengta kadastrinių matavimų byla nėra suderinta atsakovės, todėl sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį vadovaudamasi nesuderinta kadastrinių matavimų byla atsakovė negali. Šiuo atveju nėra nustatyta ieškovo pageidaujamo įsigyti žemės sklypo tapatybė, nenustatytos ribų posūkio taškų koordinatės, t. y. neįmanoma identifikuoti pirkimo–pardavimo sutarties objekto. Nėra parengtas ir patvirtintas atsakovės žemės sklypo planas, kuris būtų pridedamas prie pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties. Toks įpareigojimas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį pagal planą, kuris nėra suderintas atsakovės, prieštarauja Pardavimo ir nuomos taisyklėms, jų 18, 27 punktams. Ginčo atveju nėra teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų suprojektuotas ieškovui skirtas žemės sklypas. Teismo teiginys, kuriuo atmestas argumentas, jog ieškovui suteikto žemės sklypo vieta nėra aiški, yra nepagrįstas. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, perėmė viešojo administravimo institucijos funkcijas ir priėmė sprendimą, priskirtą atsakovės kompetencijai, taip pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą.

7.7. Bylinėjimosi išlaidos byloje yra neproporcingai didelės ir neatitinka rekomenduojamų dydžių. 2024 m. liepos 23 d. ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. paskirti posėdžiai buvo atidėti tik dėl ieškovo, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvykimo į teismo posėdžius. Juose dalyvavo tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovės atstovas. Įvertinus šalių elgesį proceso metu, t. y. ieškovo neatvykimą į paskirtus teismo posėdžius, bylinėjimosi išlaidos už advokato dalyvavimą nagrinėjant bylą turėtų būti proporcingai sumažintos. Byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu, taip buvo sumažintos advokato darbo ir laiko sąnaudos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas neteikė į bylą jokių naujų duomenų ar dokumentų, susijusių su bylos dalyku, tai leidžia daryti išvadą, kad byla nėra sudėtinga ir nepareikalavo iš ieškovo atstovo papildomų laiko sąnaudų tiek jos pasiruošimui nagrinėti, tiek nagrinėjant bylą iš esmės. Taip pat nurodo, kad atsakovė nepažeidė teisinio reglamentavimo, susijusio su valstybinės žemės pardavimu, siekdama tinkamai įgyvendinti jai paskirtas valstybinės žemės valdymo funkcijas, ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, prašydama pateikti dokumentus ir duomenis, susijusius su ieškovui skirtu žemės sklypu, ir tik nesant galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo priimtas 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50, ir tinkamai identifikuoti skirto žemės sklypo vietos, buvo atsisakyta su ieškovu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas netinkamai įgyvendino savo, kaip valstybinės žemės pirkėjo, teises ir pareigas. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo principais, turėtų nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. T. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Ieškovas nesutinka su apeliantės pozicija dėl ieškinio senaties terminio skaičiavimo pradžios. Ieškovas 2016 m. į matininką T. M. kreipėsi dėl kadastrinių matavimų žemės sklypui atlikimo, o ne dėl žemės sklypo suformavimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir T. M.. Tai, kad žemės sklypas nebuvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ieškovas negali įgyvendinti į jį nuosavybės teisių, net ir matininkui paaiškėjo tik tuomet, kai parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta derinti Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui. Ieškovui 2018 m. sausio 16 d. pateikus atsakovei prašymą, tik 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 10SD-818-(14.10.104.) atsakovė informavo ieškovą, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo. Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama minėtą prašymą, 2018 m. vasario 14 d. raštu informavo, jog pateikto prašymo nagrinėjimas pratęsiamas iki 2018 m. vasario 28 d. Tai rodo, kad apeliantė iki nurodytos datos pati nebuvo priėmusi jokio galutinio sprendimo. Tai paneigia apeliantės deklaratyvią poziciją, kad ieškovas, pateikęs prašymą ar sumokėjęs už sklypą, galėjo / turėjo žinoti apie tariamai jo pažeistas teises. Apie pažeistas teises ne tik ieškovui, tačiau net ir specialistui, t. y. matininkui, tapo žinoma tik 2018 m. kovo 30 d. Nacionalinė žemės tarnyba savo aktyviais veiksmais turi užtikrinti jai pagal kompetenciją nustatytų uždavinių įgyvendinimą. Iš pateiktų duomenų nenustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų ėmusis konkrečių ir aktyvių veiksmų supažindinti ieškovą su sprendimu ar kita informacija. Ieškovo teisių realizavimas tęsėsi ilgą laikotarpį ir priklausė iš esmės nuo atsakovės veiksmų. Ieškovas, tinkamai atlikęs savo pareigas ir sumokėjęs už žemės sklypą, šios teisės negali prarasti dėl valstybės institucijų laiku neatliktų veiksmų. Be to, jis niekada neatsisakė savo teisės. Apeliantės įgaliotų darbuotojų neveikimas, atsakovei nesutinkant nustatyta tvarka pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pas notarą, nėra nutrūkęs iki šiol, todėl laikytinas tęstiniu ieškovo teisių pažeidimu – ieškinio senaties terminas neparleistas.

8.2. Ieškovas pažymi, kad žemės sklypas tiek skirtas, tiek jo dydis nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 13 „Dėl (duomenys neskelbtini) visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimo tvirtinimo“ atitiko tuometį galiojusį teisinį reglamentavimą (Žemės kodekso antrasis skirsnis). Ginčo dėl to, kad sklypas ieškovui skirtas teisėtai, byloje nebuvo. Remdamasis sprendimo, kuriuo ieškovui padidintas žemės sklypas iki 0,30 ha, priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. gegužės 20 d. iki 1992 m. liepos 22 d.), nurodo, kad, vykdant žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimą, miestų (rajonų) valdyboms buvo suteikta teisė neperžengiant įstatymų ribų nustatyti parduodamų žemės sklypų dydžius. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 6 punkte buvo nustatyta, kad, gavus asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, miesto (rajono) valdybos sprendimas yra galutinis. Nurodyti dokumentai nėra nuginčyti, panaikinti ir yra galiojantys, apeliantė taip pat jų neginčija, todėl spręstina, jog ieškovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas padidintas iki 0,30 ha laikantis teisės aktų reikalavimų. Apeliantės pozicija, jog nėra duomenų, kokiu pagrindu yra priimtas 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50, todėl atsakovė tariamai neturi teisės su ieškovu sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, yra nepagrįsta.

8.3. Apeliantės pozicija dėl Nutarimo 4.1.2 papunkčio reglamentavimo prieštarauja teisinio apibrėžtumo principui ir principui lex retro non agit (lot. įstatymas negalioja atgal). Remiantis apeliantės pozicija, susidarytų situacija, kad, vadovaujantis Nutarimo 4.1.2 punktu, kuris negaliojo 1990 m. lapkričio 20 d., kai ieškovui 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 skirtas žemės sklypas, minėtame sklype per metus laiko, t. y. iki 1991 m. lapkričio 20 d., turėjo būti pakloti pamatai (taigi, dar net nepriėmus Nutarimo). Teismų praktikoje, vertinant analogišką kaip apeliantės poziciją, argumentai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 4.1.2 punkto atmesti kaip nepagrįsti (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2013 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-295-231/2013). Apeliaciniame skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2202-1097/2023, kuria remiamasi grindžiant nurodytą apeliantės poziciją, ir nagrinėjamoje byloje yra esminių skirtumų. Iš esmės skiriasi ir apeliaciniame skunde nurodytos Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A- 452-657/2021 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, dėl to nėra pagrindo taikyti precedento.

8.4. Skunde apeliuojama į tai, kad nėra išlikusių dokumentų, kuriuose buvo pažymėtas būtent 0,30 ha ploto žemės sklypas, skirtas ieškovui. Dėl šio argumento nepagrįstumo bylos nagrinėjimo metu yra pasisakiusi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) D. J., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas neatitinka (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje buvusių duomenų – (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. 13 nurodyta, jog ieškovui paskirtas žemės sklypas pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje, kuri nėra išlikusi, o (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas nėra minėtame sprendime nurodyta (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schema. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniu planu, siekdama sudaryti įvaizdį, kad žemės sklypo vieta tariamai nežinoma, nors minėtas generalinis planas nėra aktualus ar tinkamas dokumentas, kuriuo būtų galiam remtis nustatant ieškovui skirto žemės sklypo vietą.

8.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į skirto žemės sklypo ir planuose pateiktų plotų skirtumus. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju aktualu būtent tai, jog iš nurodytų dokumentų ieškovui skirto 0,30 ha sklypo vieta iš esmės patikimai nustatyta, taip pat ieškovas remiasi Raudonųjų linijų plane esančiu įrašu ir Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. Įsakymu, prie šio Įsakymo pridėtu sąrašu ir žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukomis, kuriuose ieškovui skirto žemės sklypo vieta yra aiški. Nors 2016 m. spalio 17 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtas 0,3709 ha ploto žemės sklypas, o ieškovui skirtas 0,30 ha žemės sklypas, tačiau paklaidą galėjo lemti tai, kad šiuolaikiniai matavimo prietaisai ir būdai nustato sklypų ribas daug tiksliau nei sklypo skyrimo metu egzistavusieji. Tiek ieškovas, tiek atsakovė bei trečiasis asmuo byloje pripažino sklypo vietą esant tarp (duomenys neskelbtini) ir tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), ir ją sutampant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. parengtu žemės sklypo planu bei (duomenys neskelbtini) rajono architektūros projektavimo skyriaus specialisto G. K. 1992 m. parengtu ieškovui skirto žemės sklypo Raudonųjų linijų planu, kurį 1992 m. gegužės 26 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono architektas. Vien tai, kad Įsakymu netvirtintas Žemės sklypų, suprojektuotų pastatams ir statiniams eksploatuoti, į kuriuos nėra įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, sąrašas ar pati atsakovė atsisakė derinti kadastrinių matavimų bylą (kaimyninių sklypų savininkai ženklinimo metu jokių pastabų ar pretenzijų nepateikė; į matavimus kviesti Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovai nurodytu laiku neatvyko), reikšmės neturi, kadangi tai nepaneigia nei ieškovo teisės, nei atsakovės pareigos sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

8.6. Ieškovas pažymi, kad jis yra užsakęs (parengta matininko T. M.) tiek sklypo kadastro duomenų bylą, tiek sklypo planą. Savo pareigas jis yra atlikęs. Atsakovė yra užėmusi poziciją, kad nei priima ir tvirtina ieškovo pateiktus dokumentus, nei pati vykdo savo pareigas, susijusias su pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu. Pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatytas aktyvus Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo parduodant žemės sklypus, ieškinio teikimo metu galiojusios redakcijos (galiojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 28 d.) 14 punktu atsakovė taip pat buvo įpareigoja užbaigti privatizavimo procedūrą. Taigi net atsakovei nusprendus, kad sklypo planas tikslintinas, tai nepaneigia fakto, kad ieškovui žemės sklypas buvo suteiktas teisėtai ir pagrįstai, ir nepatvirtina, kad nėra galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį ir tinkamai neatlieka savo pareigų. Atsakovė deklaratyviai nurodo negalinti sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio, kadangi sklypas nesuformuotas ir esą neegzistuoja, nors Pardavimo ir nuomos taisyklėse aptariama situacija dėl sklypų pirkimo–pardavimo, kai sklypas nesuformuotas. Žemės sklypas kaip objektas egzistuoja, jo vieta tiksliai nustatyta, tačiau iš esmės pirkimo–pardavimo sandoris nesudaromas atsakovei nepripažįstant nepanaikintų, nenuginčytų ir galiojančių administracinių aktų, kurių pagrindu ieškovui skirtas žemės sklypas, nors, vadovaujantis nurodytais teisės aktais, sprendimas yra galutinis ir priimtas įgalioto subjekto. Pažymi, kad sprendžiamas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip civilinio teisinio santykio vienos iš šalių, t. y. pardavėjo, pareigų netinkamo vykdymo klausimas.

8.7. Apeliantės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra deklaratyvi ir neatitinka faktinių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Ieškovo patirtų ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Priešingai, nei nurodo apeliantė, 2024 m. liepos 23 d. posėdyje ieškovas nuotoliniu būdu nedalyvavo dėl techninių kliūčių, sutrikus ryšio technikai, jo kaltės dėl to nebuvo, o būtinu buvo pripažintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos dalyvavimas, tačiau jos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo; dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio, kuriame ieškovo dalyvavimas pripažinus būtinu, kuris buvo atidėtas ieškovo atstovo prašymu, ieškovo atstovas sąskaitos neišrašė. Analizuota ir sisteminta per netrumpą laiko tarpą susiklosčiusius santykius reglamentuojanti bei kitusi teisinė bazė; dėl atsakovės pozicijos, kad remiantis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio planu nėra galimybės nustatyti ieškovui skirto, apmokėto ir leisto įsigyti žemės sklypo vietos, tiek trečiasis asmuo teikė duomenis, kad byloje generaliniu planu nesivadovautina, tiek ieškovo atstovas rinko ir teikė duomenis, pagrindžiančius atsakovės pozicijos klaidingumą (pvz., 2024 m. kovo 27 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo, procesinio dokumento Nr. DOK-12969); ieškovo atstovas rengė ir apeliantei teikė derinti bei tikslino taikos sutarties projektus, tačiau ir pagal atsakovės pastabas atlikti pataisymai būdavo netvirtinami, taip iš esmės tik sudarant regimybę apie galimybę taikiai susitarti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atsakovę su ieškovu sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, teistumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje (duomenys neskelbtini) valstybės archyvo 2018 m. sausio 11 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad, (duomenys neskelbtini) 1990 m. spalio 26 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 duomenimis, susirinkimo metu buvo nutarta skirti V. T. 0,25 ha ploto sodybinį sklypą gyvenamojo namo statybai. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 „Dėl (duomenys neskelbtini) visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimo tvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) 1990 m. spalio 26 d. visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimas Nr. 2, kuriuo paskirtas kolūkiečiui V. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), asmeninei statybai neterminuotam naudojimui 0,25 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono architektūros projektavimo skyriaus specialistas G. K. 1992 m. parengė ieškovui skirto žemės sklypo Raudonųjų linijų planą, kurį 1992 m. gegužės 26 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono architektas.

13. (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 50 „Dėl namų valdos padidinimo V. T.“ (duomenys neskelbtini) taryba nusprendė ieškovui padidinti namų valdą iki 0,30 ha. (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 271 v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ ir vykdant rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, įteisinta ir leista ieškovui įsigyti privatinės nuosavybės teise 0,30 ha ploto namų valdą (duomenys neskelbtini) už 6 413 rublių. Byloje pateikto kvito Nr. 012 duomenimis, ieškovas į (duomenys neskelbtini) rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą 1992 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo nurodyto 6 413 rublių dydžio įmoką, paskirtyje nurodydamas „už žemę 6413,00 0,30 ha“.

14. Remiantis bylos duomenimis, ieškovo užsakymu 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ieškovo naudojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylą pateikė tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui, šis 2016 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 10KAM‑110147 konstatavo, jog žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punktą, nes (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo 4 punktu netvirtino suprojektuoto namų valdos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Ieškovas su 2018 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, prašydamas paaiškinti, kokiais teisės aktais remiantis jo naudojamas žemės sklypas yra neprivatizuotinas, kadangi 1992 m. rugpjūčio 10 d. už žemės sklypą ieškovas yra sumokėjęs 6 413 rublių. Atsakovė 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 10SD-818-(14.10.104.) „Dėl žemės sklypo namų valdai grąžinimo“ informavo ieškovą, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl ieškinio senaties

16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 35 punktas).

17. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas). Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovė buvo pareiškusi prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, senaties termino eigos pradžią siedama su 1992 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kai ieškovas sumokėjo už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju turi būti siejama ne su atsakovės nurodyta data, o su 2016–2018 m. laikotarpiu, kai ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininką T. M. dėl kadastrinių matavimų žemės sklypui atlikimo ir atsakovė atsisakė sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, dėl to konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

19. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1992 m. rugpjūčio 10 d., kai ieškovas sumokėjo 6 413 rublių į (duomenys neskelbtini) rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą už jam skirtą žemės sklypą. Apeliantė nurodo, kad tai, jog ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininką T. M. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, tik patvirtina, kad ieškovas žinojo ir suprato, jog jam skirto žemės sklypo nuosavybės teisės dokumentai nėra iki galo sutvarkyti, kaip tai numato teisės aktai.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apeliantės argumentus ir ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo, su apeliantės argumentais dėl jos nurodomo ieškinio senaties termino pradžios momento nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog senaties termino pradžia šiuo atveju turi būti siejama ne su atsakovės nurodyta data – 1992 m. rugpjūčio 10 d. Apeliantė remiasi argumentais, kad ieškovas į teismą su reikalavimu sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį kreipėsi po 31 metų nuo pinigų (rublių) sumokėjimo už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. būtų teikęs paklausimus ar prašymus (duomenys neskelbtini) rajono valdybai ar (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nors apeliantė argumentuoja, kad ieškovas dalyvavo potvarkio priėmimo procese, atliko mokėjimą ir turėjo bei galėjo sužinoti apie tolesnius veiksmus po sumokėjimo, tačiau šiuo atveju apeliantė nenurodo ir nesiremia konkrečiais duomenimis, jog buvo imtasi konkrečių ir aktyvių veiksmų supažindinant ieškovą su informacija apie žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procedūrą ir kad tokia informacija apie reikiamas procedūras ieškovui buvo pateikta. Įvertintina tai, kad ieškovas buvo sumokėjęs įmoką už jam skirtą žemės sklypą. Kartu įvertintinas ir ginčo teisinių santykių specifiškumas, tai, kad kitai santykio šaliai – miesto (rajono) valdybai – valstybinės žemės sklypų pardavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą pardavimo procedūros organizavimą. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad ieškovas žemės sklypu faktiškai naudojasi daugiau nei 30 m. ir per šį laiką nebuvo užfiksuotas ieškovo neteisėtas žemės naudojimo faktas. Taigi atitinkamų institucijų ir atsakovės veiksmai (neveikimas) per nurodytą laikotarpį taip pat galėjo turėti įtakos ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui.

21. Apeliantė teigia, kad aplinkybę, jog ieškovas žinojo ir suprato, kad jam skirto žemės sklypo nuosavybės teisės dokumentai nėra iki galo sutvarkyti, patvirtina tai, jog ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininką T. M. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis 2016 m. į matininką kreipėsi dėl kadastrinių matavimų žemės sklypui atlikimo, o ne dėl žemės sklypo suformavimo.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju turi būti siejama su 2016–2018 m. laikotarpiu, kai ieškovas kreipėsi į matininką dėl kadastrinių matavimų žemės sklypui atlikimo ir atsakovė atsisakė sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Nustatyta, kad byloje esančiame 2018 m. sausio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktame ieškovo prašyme dėl sklypo namų valdai grąžinimo ieškovas pažymėjo sklypo namų valdai skyrimo jam aplinkybes, nurodė, kad sklypas yra išpirktas ir 1992 m. rugpjūčio 10 d. sumokėta 6 413 rublių už 0,30 ha, taip pat nurodė, kad pasidaręs kadastro matavimus sužinojo, jog šis sklypas neprivatizuotinas, ir prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu šis sklypas yra neprivatizuotinas. Apeliantė nenurodo konkrečių objektyvių duomenų apie ankstesnę ieškovo sužinojimo apie jo teisės pažeidimą datą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent tuo metu, kai atsakovė 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 10SD-848-14(.10.104) informavo ieškovą, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovui tapo žinoma, jog jis negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių į žemės sklypą ir jo teisės yra pažeistos. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį.

Dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį

23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad ieškovui namų valdos žemės sklypas iki 0,30 ha padidintas (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 50 „Dėl namų valdos padidinimo“, o jį leista įsigyti privatinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 271 v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas padidintas iki 0,30 ha laikantis teisės aktų reikalavimų. Apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 10.6.1 ir 10.6.2 papunkčių reglamentavimu ir nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų ar rašytinių įrodymų, kokiu pagrindu ieškovui buvo padidintas jam skirtas žemės sklypas po termino, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo miestų ir rajonų valdybas nuo Nutarimo priėmimo dienos (1992 m. vasario 7 d.) nutraukti žemės sklypų skyrimą nekonkurso tvarka. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, kad nesant duomenų, kokiu pagrindu yra priimtas 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50, t. y. sprendimas dėl ieškovui skirto žemės sklypo ploto padidinimo iki 0,30 ha, ji neturi teisės su ieškovu sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties.

24. (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 50 „Dėl namų valdos padidinimo“ ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 271 v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“ priėmimo metu žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo (privatizavimo) tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“) ir juo patvirtintos Taisyklės. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 50 ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 271 v priėmimo metu galiojusiose Taisyklėse nustatytą naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką, Taisyklių 4, 6 ir 8–10 punktuose nustatytą naudojamų žemės sklypų pardavimo procedūrą.

25. Apeliantės akcentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 10.6.1 papunkčio nuostata numatė įpareigoti miestų ir rajonų valdybas nuo šio nutarimo priėmimo dienos nutraukti žemės sklypų skyrimą nekonkurso tvarka Respublikos miestų teritorijose, o nuo 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse, asmenims, pagal šį nutarimą neturintiems teisės įsigyti žemės sklypų nekonkurso tvarka. Rajonų miestuose ir kitose vietovėse iki 1992 m. kovo 15 d. žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti bei kitai ne žemės ūkio veiklai vietos savivaldybės sprendimu gali būti suteikiami naudotis ta tvarka, kuri galiojo iki šio nutarimo priėmimo dienos (asmenims, kurie pagal šį nutarimą turi teisę įsigyti žemės sklypus nekonkurso tvarka, gali būti nustatyta pirmenybė). Minėto Nutarimo 10.6.2 papunkčio nuostata numatė įpareigoti miestų ir rajonų valdybas nuo 1992 m. kovo 15 d. žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, sodininkystės reikmėms, komercinei ūkinei ir nekomercinei ne žemės ūkio veiklai suteikti neatlygintinai, parduoti ir nuomoti tik pagal šį nutarimą.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovui 0,25 ha ploto sodybinis sklypas gyvenamojo namo statybai buvo paskirtas dar 1990 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu (protokolas Nr. 2). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 13 „Dėl (duomenys neskelbtini) visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimo tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas minėtas (duomenys neskelbtini) 1990 m. spalio 26 d. visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimas Nr. 2 paskirti ieškovui asmeninei statybai neterminuotam naudojimui 0,25 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje (duomenys neskelbtini), atitiko minėto sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir ginčo dėl to byloje nekilo. Apeliacine tvarka ginčo dėl nurodytų aplinkybių dėl 0,25 ha žemės sklypo suteikimo ieškovui aplinkybių ir to, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 13 atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, taip pat nekilo. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui paskirtas 0,25 ha žemės sklypas buvo apibrėžtas (duomenys neskelbtini) rajono architektūros projektavimo skyriaus specialisto G. K. parengtame žemės sklypo Raudonųjų linijų plane, kurį 1992 m. gegužės 26 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono architektas (e. b. t. 1, b. l. 46).

27. Apeliantė akcentuoja tai, kad neaišku, kokiu pagrindu ieškovui skirto žemės sklypo plotas buvo padidintas iki 0,30 ha. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 50 „Dėl namų valdos padidinimo“ ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 271 v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“ priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, numačiusį parduodamos žemės plotų dydžius. Pirmosios instancijos teismas įvertinto tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 7.7 punkto pirmoji pastraipa (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. birželio 21 d.) numatė, jog suteikiamas neatlygintinai, parduodamas ar išnuomojamas žemės sklypas esamoms privačių namų valdoms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha, kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse – ne didesnis kaip 0,3 ha; maksimalus žemės sklypo dydis individualaus namo statybai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje – 0,06 ha (išimtiniais atvejais, išskyrus Vilniaus ir Kauno miestus, – 0,09 ha, jeigu šio nutarimo priėmimo dieną suprojektuoti sklypai yra didesni kaip 0,06 ha), kituose miestuose, visų miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse – 0,15 ha; miestų valdybų sprendimu žemės sklypų maksimalūs dydžiai individualiems gyvenamiesiems namams statyti miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose gali būti sumažinti iki šiems miestams galiojančių maksimalių dydžių; šios pastraipos nuostatos netaikomos 3.1 punkte numatytu atveju. Minėto Nutarimo 7.7 punkto trečioji pastraipa numatė, kad konkretų privačių namų valdoms parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato atsižvelgdamos į vietos sąlygas pagal patvirtintus išplanavimo projektus. Priimant skundžiamą teismo sprendimą taip pat įvertintas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. gegužės 20 d.) įtvirtintas reglamentavimas, kad miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha – kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse.

28. Nors apeliantė nurodo, kad nėra duomenų, kokiu pagrindu yra priimtas (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50, tačiau apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, padarytos išvados, kad, vykdant žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimą, miestų (rajonų) valdyboms buvo suteikta teisė neperžengiant įstatymų ribų nustatyti parduodamų žemės sklypų dydžius. Atsakovė nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50 „Dėl namų valdos padidinimo“ ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkis Nr. 271 v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“ būtų panaikinti ar nuginčyti, atsakovė jų taip pat neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nurodytas sprendimas ir potvarkis yra galiojantys, dėl to turėjo pakankamą pagrindą vertinti, kad ieškovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas padidintas iki 0,30 ha laikantis teisės aktų reikalavimų.

29. Apeliantė remiasi Nutarimo 4.1.2 papunkčiu ir nurodo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas per vienerius metus nuo 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 13 priėmimo dienos paklojo jam suteiktame naudotis 0,25 ha žemės sklype, pažymėtame (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje (duomenys neskelbtini), namo pamatus, ir tai yra svarbi aplinkybė. Apeliantės akcentuojamas Nutarimo 4.1.2 papunktis nustatė, jog valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama.

30. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai pažymi tai, kad Nutarimo 4.1.2 punkto nuostata, numatanti pasekmes, jeigu sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, negaliojo tuo metu, kai ieškovui 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 paskirtas žemės sklypas. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės akcentuojamo reglamentavimo pokyčius, t. y. įvertino tai, kad ieškovui žemės sklypas buvo skirtas iki Nutarimo priėmimo, Nutarimas galiojo tik kiek daugiau nei vienerius metus, o šį Nutarimą pakeitusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ Nutarimo 4.1.2. punkto sąlygos dėl namo pamatų paklojimo neliko, jos nėra ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Be to, nors apeliantė remiasi minėta Nutarimo 4.1.2 papunkčio nuostata, tačiau nepateikė duomenų, kad buvo priimtas minėtoje nuostatoje nurodomas miesto (rajono) valdybos potvarkis dėl sklypo naudojimo (nuomos) sutarties nutraukimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju bylai yra pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkis Nr. 271 v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“. Nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai į jas atsižvelgė priimdamas skundžiamą sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to apeliantės argumentai dėl Nutarimo 4.1.2 papunkčio taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

31. Kaip tai pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 50 ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 271 v priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 8 punktas nustatė, jog, supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo–pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai; miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Potvarkyje turi būti nurodyta: parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis (Taisyklių 8.1 papunktis); sklypo kaina (8.2 papunktis); nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projekte (8.3 papunktis); asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (8.4 papunktis). Taisyklių 9 punktas numatė, kad miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką (Taisyklių 9.1 papunktis); įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą (Taisyklių 9.2 papunktis); darbai, nurodyti šių taisyklių 9.2 punkte, turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.

32. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodyto naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinio reglamentavimo, pažymėta, kad valstybės, veikiančios per atstovus – miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – Valstybės valia sudaryti tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007).

33. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ankstesniu (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 „Dėl (duomenys neskelbtini) visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimo tvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) 1990 m. spalio 26 d. visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimas Nr. 2, kuriuo ieškovui 0,25 ha ploto žemės sklypas paskirtas asmeninei statybai neterminuotam naudojimui. 1992 m. liepos 22 d. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimas Nr. 50 „Dėl namų valdos padidinimo“. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo priimtas ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkis Nr. 271 v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“, šis potvarkis nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Iš 1992 m. rugpjūčio 10 d. kvito duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 1992 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) rajono valdybai potvarkyje Nr. 271 v už 0,30 ha ploto žemės sklypą nurodytą kainą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš bylos duomenų matyti, jog buvo pradėtos ieškovui skirto padidinto 0,30 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros. Esant dėl ieškovo priimtam individualiam teisės aktui – rajono valdybos potvarkiui, yra teisinis pagrindas vertinti, kad buvo išreikšta valstybės, veikiančios per atstovę – rajono valdybą, valia parduoti žemę ieškovui, kaip jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus.

34. Apeliaciniame skunde atsakovė remiasi teismų išaiškinimais Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A‑2202‑1097/2023, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A‑452‑657/2021. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017 22 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Dėl nurodytų apeliantės argumentų pažymėtina tai, kad, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A‑2202‑1097/2023, kurioje priimta 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, nebuvo pateiktas potvarkiu patvirtintas miesto (rajono) valdybos leidimas ieškovei įsigyti ginčo žemės sklypą privatinės nuosavybės teise. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės taip pat skiriasi nuo Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A‑452‑657/2021, kurioje priimta 2021 m. kovo 23 d. nutartis, faktinių aplinkybių, kadangi nurodytoje byloje ieškiniu buvo keliamas reikalavimas ne tik dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet ir išpirkto valstybinės žemės sklypo perkėlimo, o išskirtas namų valdos žemės sklypas, už kurį buvo sumokėta investiciniais čekiais, pateko į didesnį žemės sklypą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovei ir tretiesiems asmenims kitu pagrindu, o ne perkant žemę iš valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodomų kitų civilinių bylų faktinės aplinkybės nėra pakankamai panašios ir turi reikšmingų faktinių aplinkybių skirtumų, dėl to nenustatyta pagrindo remtis apeliantės akcentuojama teismų praktika.

35. Apeliantė pažymi tai, kad 1992 m. gegužės 26 d. sklypo Raudonųjų linijų plane ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtas ne 0,30 ha ploto žemės sklypas, dėl kurio teismas įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį, ir nurodo, kad nėra išlikusių dokumentų, kuriuose buvo pažymėtas būtent 0,30 ha ploto žemės sklypas. Apeliantė nurodo, kad 1992 m. Raudonųjų linijų plane pažymėtas 0,25 ha ploto žemės sklypas, tačiau šiame plane nėra koordinačių, pagal kurias būtų galima nustatyti žemės sklypo vietą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. 2016 m. spalio 17 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtas 0,3709 ha ploto žemės sklypas. Apeliantė laikosi pozicijos, kad dėl plotų skirtumo bei duomenų nebuvimo atsakovė pagrįstai atsisakė su ieškovu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl jam 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 skirto valstybinės žemės sklypo.

36. Byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama ieškovo prašymą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją su 2018 m. vasario 26 d. raštu „Dėl žemės sklypo dokumentų“ dėl informacijos ir su ja susijusių dokumentų apie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemą, kurioje pažymėtas sklypas (duomenys neskelbtini), ir kuo vadovaujantis (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. spendimu Nr. 50 ieškovui padidinta namų valda iki 0,30 ha (planas, schema ar kitas dokumentas). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. (7.24.)-R3-1053 „Dėl žemes sklypo dokumentų“ informavo atsakovę, kad neturi duomenų, kuo vadovaujantis buvo priimtas (duomenys neskelbtini) tarybos 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50, ir pateikė (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištrauką. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 10SD-818-(14.10.104.) „Dėl žemės sklypo namų valdai grąžinimo“, be kita ko, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją ((duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištrauką), informavo ieškovą, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškovo 2018 m. sausio 16 d. prašymo.

37. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentus, jog nėra aiški ieškovui suteikto žemės sklypo vieta, taip pat tai, jog žemės sklypo Raudonųjų linijų plane pažymėtas 0,25 ha ploto žemės sklypas nėra tapatus žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pažymėtam (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu duotus liudytojos D. J. parodymus, tai, jog (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. 13 nurodyta, kad ieškovui paskirtas žemės sklypas pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schemoje, kuri nėra išlikusi, o (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas nėra minėtame sprendime nurodyta (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo schema, ir padarė išvadą, jog nustatant ieškovui skirto žemės sklypo vietą nėra pagrindo vadovautis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniu planu. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija.

38. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja bylai pateiktuose planuose nurodytus plotų skirtumus ir nurodo, kad 1992 m. Raudonųjų linijų plane nėra koordinačių, pagal kurias būtų galima nustatyti žemės sklypo vietą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 22 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, jog grąžinant žemės sklypą ieškovui būtu galima vadovautis Raudonųjų linijų planu, parengtu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės architektūros projektavimo skyriaus, sudaryto G. K. ir 1992 m. gegužės 26 d. suderinto (duomenys neskelbtini) rajono architekto, kuriame žemės sklypo plotas, konfigūracija, kelio, privažiavimo vieta atitinka 2016 m. spalio 17 d. žemės sklypo plano, parengto UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuos pačius duomenis. Kartu įvertintina ir tai, kad iš bylai pateikto Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. 1PD‑2128‑(3.2 E.) duomenų matyti, jog žemės sklypas, pažymėtas 1992 m. gegužės 26 d. Raudonųjų linijų plane, ribojasi su VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotais ir asmeninės nuosavybės teise valdomais kitais žemės sklypais. Minėtame atsakovės rašte taip pat nurodyta, kad teritorija, kuri ribojasi su rašte nurodytais kitais žemės sklypais, yra valstybinė žemė, kuri valdoma patikėjimo teise (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės. Remiantis kadastrinius matavimus atlikusio matininko T. M. aiškinamojo rašto duomenimis (e. b. t. 1, b. l. 20), atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypas paženklintas 2 riboženkliais, likusieji išlikę, kaimyninių sklypų savininkai ženklinimo metu jokių pastabų ar pretenzijų nepateikė; į matavimus kviesti Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovai nurodytu laiku neatvyko. Taigi nors apeliantė teigia, kad 1992 m. Raudonųjų linijų plane nėra koordinačių, pagal kurias būtų galima nustatyti žemės sklypo vietą, tačiau iš nurodytų bylos duomenų matyti, kad Raudonųjų linijų plane pažymėtas valstybinės žemės sklypas ribojasi su kitais žemės sklypais, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės taip pat laikytinos reikšmingomis, vertinant apeliantės argumentus, kad nėra galimybės nustatyti ieškovui skirto žemės sklypo vietą.

39. Apeliantė nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-1562 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės patikslinto plano ir žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (e. b. t. 1, b. l. 16–18) 4 punktu buvo nuspręsta netvirtinti Žemės sklypų, suprojektuotų pastatams ir statiniams eksploatuoti, į kuriuos nėra įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, sąrašo, o pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 10KAM-110147 patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. parengta kadastrinių matavimų byla nebuvo suderinta, nes, nustačius trūkumus, buvo atmesta (e. b. t. 1, b. l. 15). Vertinant šiuos apeliantės argumentus, iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne vien tik paminėtus apeliantės akcentuojamus rašytinus įrodymus, tačiau įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus – žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos duomenis apie žemės sklypo vietą (e. b. t. 1, b. l. 26) ir ją sugretino su Raudonųjų linijų plane pažymėtu žemės sklypu, taip pat įvertino liudytojo T. M. parodymus, jog rengiant ieškovo nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus visus reikalingus dokumentus, tarp jų ir Įsakymą bei prie jo pridėtą sąrašą ir žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką, pateikė atsakovė, taip pat įvertino tai, kad Įsakymu suprojektuoto ir nepatvirtinto ieškovui skirto žemės sklypo vieta yra pažymėta (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 0,37 ha, tačiau atliekant kadastrinius matavimus netikslumai pataisyti ir nustatyta, jog minėtas žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini).

40. Apeliantė, viena vertus, akcentuoja tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 10KAM-110147 UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. parengta kadastrinių matavimų byla nebuvo suderinta, nustačius trūkumus (3.7 punktas). Tačiau, kita vertus, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, jog, atsakovei patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. M. parengtą kadastrinių matavimų bylą, nustatyta, kad kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 10KAM-110147 3.1 ir 3.2 punktuose pažymėta, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir žemės sklypo plotas nustatyti teisingai.

41. Apeliantė pažymi, kad viena iš sąlygų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį yra žemės sklypo planas, o žemės sklypas, dėl kurio nustatytas įpareigojimas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, yra nesuformuotas ir ginčo objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pastebėtina tai, kad Taisyklių 9.2 papunktyje buvo numatyta, kad miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Pagal Taisyklių 9 punktą, darbai, nurodyti Taisyklių 9.2 punkte, turėjo būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo; laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad praėjus daugiau nei 30 m. nėra išlikusių dokumentų, dėl to byloje objektyviai neįmanoma nustatyti priežasčių, dėl kurių pradėtos ieškovui skirto padidinto 0,30 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros nebuvo užbaigtos.

42. Apeliantė pažymi, kad nėra parengtas ir atsakovės patvirtintas žemės sklypo planas, kuris būtų pridedamas prie pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties, ir remiasi galiojančių Pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 27 ir 18 punktais. Apeliantės pažymimas galiojančių Pardavimo ir nuomos taisyklių 18 punktas numato, kad žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą (jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo parduoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu) Nacionalinei žemės tarnybai pateikia Taisyklių 6 punkte nurodytas asmuo. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Taigi nors apeliantė nurodo, kad žemės sklypas yra nesuformuotas, iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) nustatyta tvarka priima atsakovė.

43. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir išvadą, jog (duomenys neskelbtini) tarybos 1990 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 13 „Dėl (duomenys neskelbtini) visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimo tvirtinimo“ ieškovui skirto asmeninei statybai neterminuotam naudojimui žemės sklypo vieta, pažymėta Raudonųjų linijų plane ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane, yra ta pati ir žemės sklypo vieta (jo lokacija) yra aiški, padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų.

44. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, perėmė viešojo administravimo institucijos funkcijas ir priėmė sprendimą, priskirtą atsakovės kompetencijai, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas tarp šalių susiklosčiusio civilinio teisinio santykio klausimas, valstybei pagal tuo metus galiojančius teisės aktus išreiškus valią parduoti žemę ieškovui, o ieškovui išreiškus valią pirkti valstybinį žemės sklypą, įvykdžius savo prievolę už jį atsiskaityti ir atlikus veiksmus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovei, kaip vienai iš civilinio teisinio santykio šalių, nesutinkant sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties.

45. Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad buvo pradėtos ieškovui skirto ir padidinto iki 0,30 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros, dėl ieškovo buvo priimtas individualus teisės aktas – rajono valdybos potvarkis įteisinti ir leisti įsigyti privatinėn nuosavybėn ieškovui 0,30 ha žemės sklypą, taip buvo išreikšta valstybės, veikiančios per atstovę – rajono valdybą, valia parduoti žemę ieškovui, ieškovas už 0,30 ha žemės sklypą yra sumokėjęs nustatyto dydžio įmoką, tačiau pardavimo procedūra nebuvo užbaigta. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovas faktiškai žemės sklypu naudojasi daugiau nei 30 m. ir šis žemės sklypas nėra parduotas, išnuomotas ar į jį atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims. Teisėjų kolegija, esant nurodytoms aplinkybėms ir byloje nustatytoms aplinkybėms, jog žemės sklypo vieta (lokacija) yra aiški, sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad net atsakovei vertinant, jog ieškovui suteikto žemės sklypo pateiktas planas tikslintinas, apeliantės argumentai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovui 0,30 ha žemės sklypas buvo suteiktas teisėtai, ir nepatvirtina, jog iš esmės nėra galimybės užbaigti 0,30 ha dydžio žemės sklypo pardavimo ieškovui procedūros ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties.

46. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių atskirojo skundo argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis bei vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K‑3‑107/2010). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, o pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visapusiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, dėl to pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarytos priimant skundžiamą teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė p riteisti iš atsakovės ieškovui 2 283 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su nurodytu ieškovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu ir nurodo, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės, taip pat laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės ir neatitinka rekomenduojamų dydžių. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

48. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

50. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

51. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji, siekdama tinkamai įgyvendinti jai paskirtas funkcijas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo sityje, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, prašydama pateikti dokumentus ir duomenis, susijusius su ieškovui skirtu žemės sklypu, ir tik nesant galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo priimtas 1992 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 50, ir tinkamai identifikuoti skirto žemės sklypo vietos buvo atsisakyta su ieškovu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Nors apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. būtų teikęs paklausimus ar prašymus (duomenys neskelbtini) rajono valdybai ar (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau tokie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo netinkamą procesinį elgesį, nekeliantį abejonių dėl jo nesąžiningumo. Darytina išvada, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kad ieškovui, kurio naudai priimtas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

52. Nustatyta, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtas 2 283 Eur bylinėjimosi išlaidas sudarė 105 Eur žyminis mokestis ir 2 178 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais – pateikta išlaidų už advokato teisines paslaugas detalizacija ir banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti patirtos 2024 m. kovo 13 d. (t. y. 2024 m. I ketvirtį) ir 2024 m. spalio 14 d. (t. y. 2024 m. IV ketvirtį).

53. Apeliantė pažymi, kad 2024 m. liepos 23 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovo neatvykimo, tačiau iš ieškovo išlaidų už advokato teisines paslaugas detalizacijos matyti, kad išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose nurodytos kartu su pasiruošimu bylai. Iš ieškovo pateiktos teisinių paslaugų išlaidų detalizacijos matyti, kad apeliantės pažymimas 2024 m. rugpjūčio 30 d. posėdis į teisinių paslaugų išlaidų detalizaciją neįtrauktas. Iš bylai pateiktos 2024 m. spalio 30 d. ieškovo išlaidų už advokato teisines paslaugas detalizacijos matyti, kad teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

54. Apeliantė laikosi pozicijos, kad byla nėra sudėtinga ir nepareikalavo iš ieškovo atstovo papildomų laiko sąnaudų tiek jos pasiruošimui nagrinėti, tiek nagrinėjant bylą iš esmės, taip pat advokato darbo ir laiko sąnaudos buvo mažesnės, nes byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu. Tačiau, atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir jo specifiką, sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad byloje buvo reikalinga teisės aktų, reglamentuojančių per tam tikrą laikotarpį susiklosčiusius santykius, analizė, ieškovo atstovas taip pat teikė 2024 m. kovo 27 d. prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, įvertinus teismo posėdžių trukmę, ieškovo advokato byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį ir teiktų teisinių paslaugų apimtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ir pagrįstai šių išlaidų atlyginimą priteisė iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Konstatavus, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 847 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, todėl jos pripažįstamos pagrįstomis ir, atmetus apeliacinį skundą, priteisiamos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovui V. T. 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.