- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-452-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00027-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. J., V. K., B. K., L. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1284-743/2020 pagal ieškovės pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo ir žemės sklypo perkėlimo, tretieji asmenys R. J., V. K., B. K., L. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė:
1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos (ir jos padalinio Lazdijų skyriaus, toliau – NŽT) atsisakymą suformuoti 1,14 ha išpirktą valstybinės žemės plotą po ieškovės nuosavybės teise valdomais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nepagrįstu;
2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti 1,14 ha išpirktą valstybinės žemės sklypą ir sudaryti su ieškove 1,14 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį;
3) perkelti išpirktą 1,14 ha valstybinės žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) prie pietinio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), krašto.
2. Nurodė, kad M. M. 1993 m. vienkartinėmis įmokomis įmokėjo už 1,14 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau sutartis dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo nebuvo sudaryta. M. M. mirus, jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus V. M., o po jo mirties – V. M. sutuoktinė ieškovė D. M.. Ieškovės vaikams 1997 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę: 9,95 ha atkurta natūra ir šis žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso ieškovės dukrai – trečiajam asmeniui R. J.; 6,80 ha buvo atkurta ekvivalentine natūra ir žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno M. M. bei ieškovė su sutuoktiniu V. M.. 6,80 ha atkurta ekvivalentine natūra, nes tuo metu ieškovės sutuoktinis ūkininkavo, jam reikėjo žemės, todėl, ieškovės vaikams sutikus, 6,80 ha žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini), M. M. sodyboje. Tuo metu ieškovė nežinojo, kad M. M. yra sumokėjusi už 1,14 ha namų valdą, tai ji sužinojo tik sutuoktinio V. M. vardu tvarkydama paveldėjimo dokumentus po jo motinos M. M. mirties. Ieškovė po sutuoktinio V. M. mirties, be kita ko, paveldėjo ir turtinę teisę į šią 63,90 Lt įmoką už namų valdą, todėl siekia, kad šis 1,14 ha žemes sklypas būtų suformuotas (duomenys neskelbtini), pietinėje R. J. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kadangi ten yra pakankamo dydžio valstybinio fondo žemės ir su ja būtų sudaryta šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė, tapusi statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininke, neturėjo ten žemės sklypo ir negalėjo tinkamai disponuoti turtu. Nuosavybės teisę į 9/50 dalis šio žemės sklypo įgijo, tik paveldėjusi dukros R. K. dalį po jos mirties. 2010 m. rugsėjo 16 d. raštu ieškovė kreipėsi į NŽT prie ŽŪM dėl 1,14 ha žemės sklypo suformavimo, tačiau jai buvo nurodyta, kad yra būtini bendrasavininkų sutikimai. Bendrasavininkai pateikė sutikimus, tačiau NŽT prie ŽŪM jai žemės sklypo iki šiol nesuformavo ir nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad įsakymas ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovės vaikams Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nėra apskųsti ir nuginčyti, todėl Nekilnojamojo turto registre įrašyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys yra teisingi. Įsakymams ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčyti yra suėjęs ieškinio senaties terminas, ši aplinkybė yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-883-580/2018. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 59/7909 duomenimis atkurtas žemės sklypas yra privatus, Lietuvos Respublika nėra šio žemės sklypo savininkė, todėl negali jame išskirti dalies – 1,14 ha ploto valstybinės žemės sklypo ir jį parduoti ieškovei kaip namų valdą. Galiojantys teisės aktai žemės nuosavybės valdymo ir naudojimo, žemės tvarkymo ir administravimo Lietuvos Respublikoje srityse nenumato ir galimybės valstybinę žemę mainyti į privačią. Atsižvelgus į tai, žemės sklypas, šiuo metu esantis privačiame žemės sklype, negali būti iškeistas į valstybinę žemė kitoje vietoje. Namų valdos žemės sklypas gali būti suformuotas tik prie konkretaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio tinkamam naudojimui jis ir buvo išskirtas. Ieškovė nuosavybės teise valdo dalį šio žemės sklypo, todėl turi realią galimybę suformuoti namų valdą, inicijuodama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad nors M. M. 1993 m. vasario 11 d. potvarkiu buvo išskirtas orientacinis 1,14 ha žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir leista už jį sumokėti 6 390 talonų (63,90 Lt), tačiau M. M. sodybos statinių kadastriniai duomenys nebuvo nustatyti, nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl realiai namų valdai būtinas, Žemė reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje apibrėžto dydžio žemės sklypas namų valdai nebuvo suformuotas ir parduotas. M. M. statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys nustatyti ir statiniai įregistruoti tik 2000 m. lapkričio 2 d., t. y. tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) d. mirus M. M. turtą paveldėjo jos sūnus V. M. ir tik tuomet atsirado galimybė suformuoti namų valdą.
7. Ieškovės vaikams R. J., A. K., V. K., R. K., B. K., L. K. 1997 m. sausio 15 d. atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Ieškovės sutuoktiniui V. M. ūkininkaujant ir siekiant turėti žemės (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno, ieškovės vaikams sutikus, 6,80 ha žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini), be kita ko, ir po statiniais, kurie priklausė M. M.. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas (nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje. 1995 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-906 redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4 straipsnio 16 dalies reguliavimo kontekste, pagrįstai suformuojant 6,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įtraukta ir namų valdai skirta žemė, todėl teise gauti žemės sklypą namų valdai pasinaudota, nors ir kitu pagrindu.
8. Pagal buvusį teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksą buvo galima teisinė situacija, kai žemės sklypo, kuriame yra pastatai, savininkas ir šiame žemės sklype esančių pastatų savininkas yra skirtingi asmenys. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad (duomenys neskelbtini), esančiai sodybai, kuri šiuo metu priklauso ieškovei, yra skirta namų valdai būtina žemė, todėl ieškovė negali pretenduoti dar kartą šia teise pasinaudoti. Ieškovė, kuriai priklauso 9/50 dalys šio žemės sklypo, kas sudaro 1,224 ha (6,8000/50 x 9), parengdama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, gali įteisinti namų valdą prie jai priklausančių pastatų.
9. M. M., įmokėjusiai 63,90 Lt už orientacinę 1,14 ha namų valdą, namų valda prie statinių suteikta neatlygintinai kitu teisiniu pagrindu, todėl jos teisių perėmėjai turi teisę šią įmoką išsireikalauti, kaip nepagrįstai įgytą turtą.
10. Ieškovės argumentas, kad NŽT prie ŽŪM privalo suformuoti ir jai parduoti 1,14 ha žemės sklypą, vykdydama 1999 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.1.3., 2.2., 2.6. ir 2.7 punktų nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas. Šis teisės aktas apibrėžia valstybinės žemės sklypų pardavimo nuostatas, todėl jis negali būti taikomas tais atvejais, kai ginčas kyla dėl namų valdos, esančios ne valstybinės žemės sklype. Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės atsisakymą suformuoti jai 1,14 ha išpirktą valstybinės žemės sklypą po ieškovės nuosavybės teise valdomais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Žemės reformos įstatymo nuostatos nenumato žemės perkėlimo galimybės. Ieškinio antrasis ir trečiasis reikalavimas iš esmės reiškia tai, kad ieškovė siekia, kad atsakovė jai neatlygintinai perduotų 1,14 ha žemės sklypą, kurį suformuotų (duomenys neskelbtini), piečiau žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnyje, nustatančiame atvejus, kai valstybinė žemė suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, nenumatyta, kad atsakovė ieškovės nurodytu atveju (įmokėjus už namų valdą, tačiau ją įgijus neatlygintinai kitu įstatyme nustatytu pagrindu) galėtų suteikti D. M. neatlygintinai 1,14 ha žemės sklypą valstybinėje žemėje. Suteikti šį žemės sklypą ieškovei kaip namų valdą pagal 1999 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės) taip pat nėra teisinio pagrindo, nes pagal Taisyklių 2.1. papunktį asmenys gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, tačiau laisva valstybinė žemė nėra ieškovės naudojama namų valda.
12. Todėl ieškovės reikalavimai dėl įpareigojimo suformuoti 1,14 ha valstybinės žemės sklypą ir sudaryti šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį bei perkelti išpirktą 1,14 ha žemės sklypą į laisvą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), taip pat yra nepagrįsti, nesant tai leidžiančio atlikti teisinio reguliavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė D. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismo išvada, kad realiai namų valdai būtinas žemės sklypas nebuvo suformuotas ir parduotas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams, patvirtinantiems priešingą išvadą, nes Lazdijų rajono Seirijų apylinkės viršaičio 1993 m. vasario 11 d. potvarkiu Nr. 22 M. M. realiai buvo išskirtas 1,14 ha ploto žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); Lazdijų rajono valdybos 1993 m. birželio 9 d. potvarkiu Nr. 254-V leista už šį išskirtą žemės sklypą sumokėti, kas ir buvo padaryta. Tai, kad sandoris, kuris nebuvo tinkamai įformintas ne dėl pirkėjos kaltės ir nebuvo užregistruotas nekilnojamojo turto registre, neturėtų būti laikoma teisėtu pagrindu nepripažinti M. M. nuosavybės teisės į nupirktą žemės sklypą, nes sandorio registravimas atitinkamame registre pats savaime nesukuria nuosavybės teisių į įsigytą turtą.
13.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atkūrus nuosavybės teises į 6,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į grąžintą žemę buvo įtrauktas ir ginčo 1,14 ha žemės plotas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio tokią išvadą. Žemės sklypo grąžinimas, atkūrus į jį nuosavybės teises, ir žemės sklypo privatizavimas yra skirtingi dalykai. Atkurto žemės sklypo plotas (6,80 ha) nebuvo padidintas išpirktu 1,14 ha, todėl yra nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė pakartotinai pretenduoja į tą patį žemės sklypą arba kad M. M. 1,14 ha žemės sklypas buvo suteiktas kitu teisiniu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad LR Vyriausybės 1999 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės negali būti taikomos, kai ginčas kyla dėl namų valdos, esančios ne valstybinėje žemėje. Teismas ignoravo faktus, kad pirmiausiai 1,14 ha ginčo žemės sklypas buvo išskirtas, už jį buvo sumokėta investiciniais čekiais ir tik po to Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 33 ir vėlesniais sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės buvo atkurtos į 6,80 ha žemės plotą, kuris neapėmė investiciniais čekiais išpirkto 1,14 ha sklypas, nes nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises į privatizuotą turtą. Priešingų įrodymų, patvirtinančių byloje nepateikta.
13.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės reformos įstatymo nuostatos nenumato žemės perkėlimo galimybės, kadangi jame nenumatyta, jog įmokėjus už namų valdą, tačiau ją įgijus kitu įstatyme nustatytu pagrindu, neatlygintinai galėtų būti suteiktas kitas 1,14 ha žemės sklypas valstybinėje žemėje. Nuosavybės teisės buvo atkurtos į 6,80 ha žemės sklypą, į kurį išpirktas 1,14 ha žemės plotas nebuvo įskaičiuotas. Ieškovė neprašo neatlygintinai suteikti jai 1,14 ha žemės sklypą, ji reikalauja 1,14 ha žemės sklypo, kuris buvo įgytas nuosavybėn teisėtais pagrindais ir atlygintinai. Jokie teisės aktai nedraudžia žemės perkėlimo galimybės, visi išskirtiniai/nenumatyti atvejai negali būti reglamentuoti. Ieškovės prašomoje perkelti 1,14 ha išpirkto žemės sklypo teritorijoje yra laisvos, nenaudojamos valstybinės žemės, todėl nėra jokių kliūčių tai padaryti teismo sprendimu. Toks sprendimas dėl 1,14 ha žemės sklypo perkėlimo būtų logiškas ir patogus, nepažeistų niekieno teisių bei interesų.
Atsiliepimas
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
14.1 . Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad suformuojant 6,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į jį įtraukta ir namų valdai skirta žemė. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atstatymo ir žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone“ priede nurodytas bendras žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, plotas ir jame esantis žemės ūkio naudmenų plotas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (Registro Nr. 59/7909) aiškiai nurodyta, kad į atkurto 6,80 ha žemės sklypo plotą, esantį (duomenys neskelbtini), įeina 5,38 ha žemės naudmenų plotas, iš kurio 0,20 ha yra pastatais užstatyta teritorija. Teismas teisingai nustatė, kad teise privatizuoti žemės sklypą, skirtą namų valdai (duomenys neskelbtini), yra pasinaudota nors ir kitu teisiniu pagrindu. Ginčo namų valdos 1,14 ha žemės sklypas, kurį buvo leista išsipirkti, nebuvo suformuotas ir įregistruotas. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad namų valdai skirtas žemės plotas įėjo į atkurto žemės sklypo plotą.
14.2 . Ieškovei D. M. šiuo metu priklausantys pastatai yra 6,80 ha žemės sklype į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčyti. Žemės sklypas yra privatus ir jam negali būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, todėl reikalavimas, kad NŽT privalo suformuoti ir parduoti ieškovei 1,14 ha žemės sklypą yra nepagrįstas.
14.3 . Šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, nenumato nei valstybinės žemės mainų į privačią žemę, nei žemės perkėlimo galimybės. Investiciniais čekiais išpirktas ir išskirtas 1,14 ha žemės sklypas namų valdai galėjo būti suformuotas tik po konkrečiais nuosavybės teise valdomais statiniais, (duomenys neskelbtini), kurių tinkamai eksploatacijai žemės sklypas ir buvo išskirtas, todėl reikalavimas suformuoti išskirtą žemės sklypą, už kurį buvo įmokėta, tačiau jį įgijus neatlygintinai kitu teisiniu pagrindu, (duomenys neskelbtini) esančiame laisvame valstybinės žemės plote yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lazdijų rajono Seirijų apylinkės viršaičio 1993 m. vasario 11 d. potvarkiu Nr. 22 M. M. buvo išskirtas 11 400 kv. m žemės sklypas prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); Lazdijų rajono valdybos 1993 m. birželio 9 d. potvarkiu Nr. 254-V M. M. buvo leista sumokėti 63,90 Lt investicinių čekių už orientacinį namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuos ji sumokėjo (Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 14). Namų valdos žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo suformuotas, pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta; įmoką po M. M. mirties paveldėjo jos sūnus V. M., o po jo mirties – ieškovė D. M..
18. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 33 ieškovės vaikams R. J., A. K., V. K., R. K., B. K. ir L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra (9,95 ha) (duomenys neskelbtini). ir ekvivalentine natūra (6,80 ha) (duomenys neskelbtini).
19. Nekilnojamojo turto registro duomenimis po M. M. ir V. M. mirties gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, viraline, garažu ir kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei D. M., o 6,8000 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams R. J., D. M., V. K., B. K. ir L. K..
20. D. M. 2010 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą atstatyti 1,14 ha namų valdą (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. 149-2, išpirktą investiciniais čekiais, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, kad jos norimas privatizuoti namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra privačioje žemėje, todėl dėl šio žemės sklypo ribų patikslinimo reikalingi žemės sklypų savininkų sutikimai (NŽT 2010 m. lapkričio 29 d. raštas). Žemės sklypo bendraturčiai 2010 m. gruodžio 11 d. sutiko, kad būtų patikslintas Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 59-6124 žemės sklypo (projektinis Nr. 149-2), esančio (duomenys neskelbtini) R. J. priklausančioje dalyje. Atsakovė 2019 m. spalio 3 d. raštu informavo ieškovę, jog jos prašymas dėl 1,14 ha ploto pamatavimo kitoje vietoje negali būti tenkintas. Bendraturčiai D. M., L. K., V. K., B. K., R. J. 2020 m. sausio 25 d. sutiko, kad būtų patikslinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), matavimai, o 1,14 ha būtų pamatuotas kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini) prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių R. J. ir bendraturčiams priklausančio 9,95 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
21. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, taikymo.
22. Ieškovė prašė teismo pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą suformuoti 1,14 ha išpirktą valstybinės žemės plotą po ieškovės nuosavybės teise valdomais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nepagrįstu, įpareigoti NŽT suformuoti 1,14 ha išpirktą valstybinės žemės sklypą ir sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, perkeliant žemės sklypą į laisvą valstybinės žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).
24. Nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro imperatyvių teisės normų, reguliuojančių valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius, laikymasis, tuo tarpu partikuliarius konstituciškai pagrįstus interesus – asmens nuosavybės teisių apsauga, sąžiningo įgijėjo teisėtų lūkesčių apsauga. Taigi, turi būti ieškoma šių interesų balanso.
25. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (1 str. 2 d.). Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 str. 2 d.).
26. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; taip pat jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis (10 str. 5 d. 3 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (LR Žemės įstatymo 10 str. 6 d.).
27. M. M. prašymo pirkti žemės sklypą padavimo metu (1993 m.) namų valdų žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos. Šio nutarimo 9 punkte buvo numatyta, jog miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką, bei įpareigoja žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Šie darbai turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. Nutarimo 10 punkte nurodyta, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos turi sumokėti pranešime nurodytą sklypo kainą ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti tvirtinama notariškai ir per mėnesį pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią.
28. Nuo 1993 m. liepos 29 d. valstybinės žemės pardavimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 4 punktas numatė, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti prašymą pirkti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) ir priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą, kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą; miesto (rajono) valdybos įgaliotos tarnybos patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys; dokumentą, patvirtinantį teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą neatlygintinai, jeigu prašymą pateikia šią teisę turintis asmuo.
29. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog M. M. turėjo teisę pirkti 1,14 ha ploto namų valdos žemės sklypą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmuo, norintis išsipirkti žemę, turėjo ne tik sumokėti nustatytą sumą, bet kartu su prašymu turėjo pateikti techninės apskaitos bylos plano kopiją, kas, labiau tikėtina, nebuvo padaryta. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių taip pat nebuvo pasirašyta, t. y. pirkimo – pardavimo procedūra nebuvo užbaigta.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių (valstybės ir M. M.) susiklostė ikisutartiniai žemės sklypo pirkimo – pardavimo santykiai, kur viena šalis (pirkėjas) išreiškė valią pirkti valstybinį žemės sklypą bei įvykdė savo prievolę atsiskaityti už jį, o kita šalis – pardavėjas, sutikdamas daiktą parduoti bei šią valią pagal tuo metus galiojančius teisės aktus aiškiai išreiškusi, priėmė už žemės sklypą sumokėtus pinigus, ir M. M. leido toliau naudotis žemės sklypu. Šie faktai rodo šalių valią sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį bei atsakovės valią perleisti žemės sklypą pirkėjai. Jokių kitų papildomų imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, išskyrus tai, kad užbaigiant pirkimo procedūrą turėjo būti pasirašyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kurią per 3 mėnesius buvo privaloma įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (Taisyklių 11-12 p.) tuo metu nebuvo nustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia sutartis iš esmės galėjo būti pasirašyta, nors ir nebuvo paženklintos sklypo ribos, nebuvo kitokių sklypo ribas žyminčių objektų ar atliktas pastatų žymėjimas.
31. Visgi, nagrinėjamu atveju taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė, todėl vien tik ikisutartinių žemės sklypo pirkimo – pardavimo santykių nustatymo nepakanka, kad būtų galima konstatuoti šios sutarties galiojimą ir įpareigoti atsakovę suformuoti žemės sklypą, bei sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
32. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad namų valdos žemės sklypas, už kurį buvo sumokėta 63,90 Lt investicinių čekių yra 6,80 ha žemės sklype, į kurį Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 33 buvo atkurtos nuosavybės teisės R. J., A. K., V. K., R. K., B. K. ir L. K.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų (1997 m. balandžio 22 d., 2020 m. sausio 30 d.) matyti, jog 6,80 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype yra 0,20 ha užstatyto ploto, 0,33 ha sodų ploto, 0,08 ha kelių, 0,83 ha kitos žemės, todėl visi apeliantės argumentai, jog byloje nėra įrodyta, kad 1,14 ha namų valdos žemės sklypas buvo įmatuotas į 6,80 ha žemės sklypą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o tokių duomenų byloje nėra.
33. Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1 p.); perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai (4 p.); įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais (6 p.); tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (7 p.); organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (9 p.); atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (10 p.); kt. (Žemės įstatymo 32 str. 3 d.).
34. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4. punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šių taisyklių 13.2 papunktyje nustatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai.
35. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-312/D1-309 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 1 d. (toliau – rengimo taisyklių)) 7 punkte nustatyti atvejai, kaip pertvarkomi žemės sklypai, juos perdalijant, pertvarkant, keičiant paskirtį ir pan. Rengimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtiniai (13.1. p.), statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2. p.), pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (13.3. p.), privačios žemės savininkai (13.4. p.), kt.
36. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti, tačiau asmuo turi būti teisėtas statinių, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savininkas.
37. Kaip jau minėta, 6,80 ha žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims, todėl tik jie, remiantis Rengimo taisyklių nuostatomis, gali būti privataus 6,80 ha žemės sklypo pertvarkymo projekto organizatoriais. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovė reikalavimų dėl atsakovės atsisakymo ir įpareigojimo suformuoti 1,14 ha žemės plotą po ieškovės nuosavybės teise valdomais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).
38. Nagrinėjamu atveju, susidarė situacija, kai išskirtas 1,14 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį buvo sumokėta investiciniais čekiais, patenka į 6,80 ha žemės sklypą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims kitu pagrindu, o ne perkant žemę iš valstybės.
39. Kaip jau buvo minėta, valstybinės žemės sklypų perleidimo sandorių teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos apraše numatytos galimybės žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimui – pinigais (aprašo 3 p.), suteikiant nustatyto ploto skirtumo dydžio žemės ar miško sklypą (aprašo 8 p.), tačiau toks kompensavimo būdas yra galimas tik nustačius žemės sklypo ploto skirtumą.
40. Teisėjų kolegija, taip pat pažymi, kad ieškovei D. M. nuosavybės teise priklauso 9/50 dalys 6,80 ha žemės sklypo arba 1,224 ha, įgyto 2014 m. sausio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, mirus dukrai R. K., yra didesnė už namų valdai išskirtą žemės sklypą, kurį buvo leista išsipirkti, todėl nėra jokio žemės sklypo ploto skirtumo, kurį reikėtų kompensuoti. Kartu atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės argumentai, jog ji neturi galimybės tinkamai naudotis statiniais ir jais disponuoti.
41. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas nenumato galimybės mainyti valstybinę žemę į privačią žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus, todėl pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl 1,14 ha žemės sklypo perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) į valstybinės žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) pietinio krašto.
42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintos (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.